- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-82-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01230-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ir UAB „Roseba“, Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai
- Ieškovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- L. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ir UAB „Roseba“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-323-322/2018 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Roseba“ ir Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo L. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1) įpareigoti atsakovę Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, esančius 2017 m. gegužės 9 d. audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“, žeminančius ieškovės J. Š. garbę ir orumą, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbti paneigimo tekstą. Prašomi paneigti teiginiai:
– „3.2. Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (30 p.)“. (Ataskaitos 7 lapas)
– „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Vertinant audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir tai, kad laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose sutarčių, todėl negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (3 išvada)“. (Ataskaitos 9 lapas)
– „Audito metu, paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“ (Ataskaitos 29 lapas)
– „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams, vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, mūsų nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų, užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimu metu, didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa. Rekomenduojame nedelsiant nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą.“ (Ataskaitos 30 lapas)
– „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu, buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus. Remiantis atliktų patikrinimų NVŠ programų teikimo vietoje fiksuotais stebėsenos rezultatais, nustatėme, kad: nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo pranešta iš anksto, kad užsiėmimo nebus. Trijų užsiėmimų metu, neturėjome galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programą, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. prieštaravo. Laisvoji mokytoja J. Š. beveik visų užsiėmimų metu prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nepateikė prašytų pateikti dokumentų: 2017 metų jos grupių sąrašų, 2016 m. tarp NVŠ teikėjos J. Š. ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šios teikėjos NVŠ programoje, sutartys nebuvo pateiktos, kadangi J. Š. teigimu, ji jas sunaikino, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo.“ (Ataskaitos 32 lapas).
2) įpareigoti atsakovę – uždarąją akcinę bendrovę „Roseba“ (toliau – UAB „Roseba“) paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, išspausdintus 2017 m. birželio 10 d. Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, straipsnyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame portale (duomenys neskelbtini) (paskelbta 2017 d. birželio 9 d.) žeminančius ieškovės J. Š. garbę ir orumą, ir laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ bei tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbti paneigimo tekstą. Prašomi paneigti teiginiai:
– „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo – neteikė ataskaitų.“
– „Audito metu paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų, 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, nors jos turi būti saugomos 3 metus. Atsižvelgiant į tai, negalima buvo pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“
– „Be to, J. Š., jos vykdomų užsiėmimų metu, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo.“
– „Vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų. Užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius. Įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa.“
– „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus buvo nuvykta 7 kartus. Nustatyta, kad nė vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose. Vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams apie tai nebuvo pranešta iš anksto. Trijų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnyba neturėjo galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. tam prieštaravo. Be to, ši mokytoja nepateikė reikalaujamų dokumentų.“
– „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1 000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai.“
3) Priteisti iš atsakovės Kontrolės ir audito tarnybos ieškovei 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei iš abiejų atsakovių Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ir UAB „Roseba“ bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje ir vėliau patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2017-05-09 buvo paskelbta viešai prieinama Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos ataskaita (duomenys neskelbtini) „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“, ši ataskaita taip pat buvo pristatyta viešame Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje ir 2017-06-09 bei 2017-06-10 aprašyta UAB „Roseba“ leidžiamame visuomenei plačiai prieinamame Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad šioje ataskaitoje bei jos pristatymo Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje metu buvo raštu ir žodžiu vienašališkai paskleista objektyviais įrodymais nepagrįsta, visuomenę klaidinanti, tikrovės neatitinkanti bei gerą pedagogės J. Š. vardą žeminanti informacija. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad minėta informacija, jos nepatikrinus, 2017 m. birželio 9 ir 10 dienomis buvo paskleista dar ir per visuomenės informavimo priemonę – Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame L. D. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ataskaitoje (duomenys neskelbtini) (Ataskaita) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito skyrius (Institucija) ėmėsi tiesioginių veiksmų, siekdama užkirsti kelią J. Š. toliau užsiimti vykdoma veikla – rekomendavo „nedelsiant imtis priemonių įstatymų tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“. Ieškovė pažymėjo, kad Ataskaitoje bei viešame Kontrolės komiteto posėdyje tendencingai pateikus informaciją, pagarsinus tariamus ir nebūtus ieškovės veiklos pažeidimus, atskleidus tikrovės neatitinkančius faktus, buvo tiesiogiai nulemtas ieškovės sveikatos problemų paūmėjimas bei pajamų sumažėjimas, kadangi buvo iš esmės pakenkta ieškovės geram vardui. J. Š. nurodė, kad Institucijos objektyviais faktais nepagrįsta vieša audito ataskaita ir jos neatsakingas pagarsinimas Kelmės savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje nepagrįstai sukėlė visuomenės nepasitikėjimą J. Š. kaip pedagoge ir darbo su moksleiviais specialiste.
3. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad ji, vykdydama NVŠ veiklą, jokiais atvejais ir pagal jokius teisės aktus nėra tiesiogiai atskaitinga Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybai, todėl neturi pareigos ir neprivalo šiai institucijai teikti jokių dokumentų bei informacijos, susijusios su jos vykdoma veikla. Institucija taip pat nėra pateikusi ieškovei nei vieno prašymo ar paklausimo dėl jos vykdomos NVŠ veiklos, taip pat niekada neprašė ir nereikalavo pateikti jokių dokumentų ir informacijos apie vykdomą veiklą. Ieškovė mano, kad jokie galiojantys teisės aktai Institucijai nesuteikia teisės vykdyti tiesioginę pedagogės J. Š. vykdomos NVŠ veiklos kontrolę, dalyvauti užsiėmimuose, vykdyti nepilnamečių apklausas. J. Š. nurodė, kad jai niekada nebuvo pateikti Institucijos tariamai atliktų patikrinimų aktai. Ieškovės nuomone, neįgaliotų asmenų, neturinčių teisės dirbti su nepilnamečiais bei vykdyti jų apklausas, nesankcionuotas dalyvavimas ieškovės vykdomose pamokose, laikytinas ne oficialiai Institucijos vykdoma veikla, o savivaldžiavimu, piktnaudžiavimu ar įgaliojimų viršijimu.
4. Ieškovė pažymėjo, kad ji neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei teisėto pagrindo Institucijai pateikti kokius nors dokumentus ar informaciją apie savo vykdytą veiklą, bei ji neturėjo jokios pareigos saugoti sutarčių su moksleiviais ir jų tėvais už 2016 m. vykdytą veiklą. ieškovė nurodė, kad Kelmės savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnyba nėra institucija, turinti teisę reikalauti NVŠ veiklą vykdančios ieškovės pateikti kokius nors dokumentus, be to, Institucija niekada neprašė ir nereikalavo ieškovės kokių nors dokumentų ar informacijos.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodo, kad Ataskaitoje apie ją pateikta informacija yra neteisėta ir neatitinkanti tikrovės, taip pat neteisėta yra ir Institucijos rekomendacija „nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Neaišku pagal kokius atrankos kriterijus Institucija galimai neteisėtoms patikroms ir galimai neteisėtam vertinimui pasirinko būtent pedagogę J. Š., o ne bet kurį kitą NVŠ veiklą vykdžiusį pedagogą. Minėta ataskaita ir viešas jos pristatymas Komiteto posėdyje pakirto pedagogės J. Š. reputaciją, žemina specialistės garbę ir orumą, menkina jos bei jos vykdomų NVŠ programų gerą vardą ir patikimumą kolegų bei ypač moksleivių tėvų aplinkoje Kelmės rajone ir už jo ribų. Ieškovės profesinei reputacijai neginčijamai buvo padaryta ir tebėra daroma ypač didelė žala. Svarbu ir tai, kad Institucija pedagogės niekada neprašė ir nereikalavo pateikti jokių dokumentų, o žurnalistė, rašiusi straipsnį, nesusisiekė su pedagoge J. Š. ir neišklausė jos pozicijos, aukščiau aprašytų faktų bei aplinkybių visiškai nesiaiškino ir jas pateikė visiškai vienašališkai, todėl neobjektyviai ir tokiu būdu padarė ypač didelę žalą pedagogės reputacijai. Ataskaitoje ir Straipsnyje aprašytų aplinkybių jį rengusi žurnalistė papildomai ir apskritai nesiaiškino, nesikreipė į J. Š., kad būtų išklausyta ir antrosios pusės nuomonė bei akivaizdžiai siekė kuo didesnio skaitytojų dėmesio šiai naujienai. Tokie nepagrįstos informacijos publikavimo padariniai yra pedagogės nepageidaujami ir jai žalingi. Specialistė patyrė ir tebepatiria didelių finansinių nuostolių dėl netektų moksleivių NVŠ programose, dėl būtinybės gydytis paūmėjus sveikatos problemoms, o taip pat turėjo neplanuotų ir nepageidautų finansinių išlaidų teisinėms paslaugoms, be kita ko, patyrė didelę neturtinę žalą dėl sugadintos reputacijos ir išgyvento pažeminimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Roseba“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad Kelmės rajono laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistė L. D. Kelmės rajono gyventojams pateikė pagal Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 3 str. 2 d. nustatytus reikalavimus informaciją apie Kelmės rajono savivaldybei pavaldžių įstaigų darbą., taip pat pažymėjo, kad pirminis viešas visuomenės informavimo šaltinis apie šioje byloje nagrinėjamą ginčą yra Kelmės rajono savivaldybės internetinis puslapis, kurio leidėjas yra Kelmės rajono savivaldybės administracija. Nurodė, jog kol oficiali Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus atlikto audito išvada yra nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo paneigti ieškovės, laisvosios mokytojos J. Š. NVŠ veiklos nustatytų trūkumų. Auditorės išvados yra oficialus dokumentas, atspindintis laisvosios mokytojos J. Š. darbą NVŠ veikloje.
7. Atsakovė Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašė J. Š. ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga Kelmės rajono savivaldybės tarybai. Kelmės savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba nėra Kelmės rajono savivaldybės administracijos struktūroje, juo labiau, nėra jai pavaldi. Savivaldybės kontrolierius, prižiūrėdamas, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2017 m. gegužės 9 d. pateikė audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“. Audito tikslas buvo susipažinti su pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais audituojamo subjekto - neformaliojo vaikų švietimo sritį, išnagrinėti audituojamo subjekto sampratą ir organizacinę struktūrą ir metodus, kuriais vykdoma ir valdoma jo veikla, nustatyti iš to kylančias rizikas, įvertinti neformaliojo vaikų švietimo organizavimą, prieinamumą ir finansavimą Kelmės rajono savivaldybėje. Audituojamas subjektas - Kelmės rajono savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, buvo pasirinkti audito pavyzdžiai, šiuo atveju, neformaliojo mokinių švietimo teikėjai, tame tarpe ir J. Š.. Apie apsilankymus laisvosios mokytojos J. Š. vedamuose užsiėmimuose įstaigų (BĮ Kelmės rajono „Kražantės“ progimnazijos ir VŠĮ Kelmės profesinio rengimo centro) vadovai nebuvo informuojami, nes ne šios įstaigos buvo audituojami subjektai. Laikotarpiu 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. NVŠ teikėjos J. Š. NVŠ užsiėmimuose Kontrolės ir audito tarnybos pareigūnai apsilankė 7 kartus. Siekiant sutikrinti renginį lankiusių mokinių skaičių su registru ir netrukdyti programos vykdymo procesui, buvo atvykstama prieš renginio pradžią. Kadangi būdavo ir vėluojančių vaikų, jų buvo laukiama už uždarų durų arba laukiama renginio pabaigos. Renginių metu J. Š. kėlė emocinę įtampą, deklaravo priešiškumą, nenorą bendradarbiauti, neteikė informacijos apie renginyje dalyvaujančius vaikus, siuntinėjo mokinius pažiūrėti, ar tikrintojai dar neišvyko. Apsilankymų metu buvo nustatyta, kad mokinių skaičius, nurodytas registre, nesutampa su faktiškai lankančiais, užsiimama tik su keletu mokinių, o kiti neįtraukiami į renginį ir neturi ką veikti. Auditorėms pradėjus lankytis renginiuose, J. Š. keitė renginių datą, laiką arba kai kurie jų neįvykdavo. Kadangi NVŠ lėšos skiriamos vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam mokiniui, NVŠ programą įgyvendinantys švietimo teikėjai (iš jų ir J. Š.) galimai siekė kuo daugiau mokinių įtraukti į programą ir gauti didesnį finansavimą, nepriklausomai nuo to, ar mokiniai faktiškai lanko renginius. Užsiėmimuose buvo pasiųstas registracijos lapas, kad jie galėtų susirašyti, kas dalyvauja užsiėmimuose. Tai buvo daroma su tikslu patikrinti Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje gautą žodinę informaciją, kad užsiėmimuose dalyvauja ne tie mokiniai, kurie yra užregistruoti Mokinių registre. Buvo fiksuojami šie NVŠ užsiėmimų stebėsenos rezultatai: ar užsiėmimas vyksta sklandžiai, užsiėmimuose dalyvaujančių vaikų skaičius, sutikrinami vaikų vardai ir pavardės su turimais sąrašais. Taip pat buvo vertinama, kaip Kelmės rajono savivaldybės administracijos specialistai vykdo priežiūrą ir kontrolę. Kelmės rajono savivaldybės administracija raštu informavo, kad negali pateikti laisvosios mokytojos J. Š. sutarčių su mokiniais ar jų tėvais, nes pačios J. Š. teigimu, sutartys yra sunaikintos, nors šias sutartis J. Š. pagal Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę turėjo saugoti 10 m. Ne tik pats sutarčių nepateikimo faktas sąlygojo tai, kad nebuvo patvirtintas išmokėtų lėšų teisėtumas, bet ir tai, kad, neturėdami tėvų duomenų, neturėjo galimybės įsitikinti, ar tikrai sutartys buvo pasirašytos. Informacijos ir dokumentų, reikalingų atliekant auditą, buvo prašoma savivaldybės administracijos, o kadangi kai kurie dokumentai ir informacija J. Š. nebuvo pateikta ar renkama, dėl to savivaldybės administracija neturėjo ir nepateikė Kontrolės ir audito tarnybai. Auditoriui nėra pareigos atsiskaityti audituojamam subjektui apie darbo metodus, auditorius nepriklausomai nuo bet kokio spaudimo pats savarankiškai pasirenka darbo programą ir audito atlikimo techninius būdus; auditorius turi teisę rinkti informaciją tokią, kokia jam reikalinga ir ten, kur ją gali gauti; auditorius laisvai išreiškia savo nuomonę remdamasis atlikto audito rezultatais. Audito ataskaitoje pateikti duomenys, nustatyti audito metu. Dėl rekomendacijos nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ vykdomų programų finansavimą, aptariant audito ataskaitos projekte pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo veiksmus ir atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėje nebuvo patvirtintos procedūros, kaip ir kokiomis procedūromis, esant pažeidimams dėl NVŠ programos vykdymo proceso ar ugdymo kokybės, NVŠ programos atitiktis panaikinama, nebuvo numatyta teikėjo atsakomybė už netinkamą lėšų naudojimą ir ugdymo proceso organizavimą, buvo aptarta patvirtinti minėtas procedūras, vykdyti stebėseną ir tik tada imtis veiksmų. Audito ataskaitoje nurodyti dalykai nesukelia J. Š. jokių teisinių pasekmių ir neturi jokių pasekmių dėl nepriekaištingos reputacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Ginčijamu 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 2017 m. gegužės 9 d. Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje teiginiai:
„3.2. Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (30 p.)“. (Ataskaitos 7 lapas)
– „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Vertinant audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir tai, kad laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose sutarčių, todėl negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (3 išvada)“. (Ataskaitos 9 lapas)
– „Audito metu, paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“ (Ataskaitos 29 lapas)
– „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams, vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, mūsų nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų, užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimu metu, didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa. Rekomenduojame nedelsiant nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą.“ (Ataskaitos 30 lapas)
– „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu, buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus. Remiantis atliktų patikrinimų NVŠ programų teikimo vietoje fiksuotais stebėsenos rezultatais, nustatėme, kad: nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo pranešta iš anksto, kad užsiėmimo nebus. Trijų užsiėmimų metu, neturėjome galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programą, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. prieštaravo. Laisvoji mokytoja J. Š. beveik visų užsiėmimų metu prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nepateikė prašytų pateikti dokumentų: 2017 metų jos grupių sąrašų, 2016 m. tarp NVŠ teikėjos J. Š. ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šios teikėjos NVŠ programoje, sutartys nebuvo pateiktos, kadangi J. Š. teigimu, ji jas sunaikino, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo.“ (Ataskaitos 32 lapas) neatitinka tikrovės, žemina J. Š. garbę ir orumą.
Teismas įpareigojo Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą neatitinkančius tikrovės, J. Š. garbę ir orumą žeminančius teiginius paneigti tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbiant paneigimo tekstą: „Informuojame, kad 2017 m. gegužės 9 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitoje „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ buvo paskelbta ir publikuojama tikrovės neatitinkanti informacija apie NVŠ veiklą vykdančios pedagogės J. Š. veiklą bei pedagogės padarytus pažeidimus, o būtent žemiau išdėstyti teiginiai: 1. Ataskaitos 7 lapas: „3.2. Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (30 p.)“.2. Ataskaitos 9 lapas: „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Vertinant audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir tai, kad laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose sutarčių, todėl negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (3 išvada)“.3. Ataskaitos 29 lapas: „Audito metu, paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“4. Ataskaitos 30 lapas: „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams, vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, mūsų nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų, užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimu metu, didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusią su programa. Rekomenduojame nedelsiant nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą.“5. Ataskaitos 32 lapas: „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu, buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus. Remiantis atliktų patikrinimų NVŠ programų teikimo vietoje fiksuotais stebėsenos rezultatais, nustatėme, kad: nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo pranešta iš anksto, kad užsiėmimo nebus. Trijų užsiėmimų metu, neturėjome galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programą, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. prieštaravo. Laisvoji mokytoja J. Š. beveik visų užsiėmimų metu prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nepateikė prašytų pateikti dokumentų: 2017 metų jos grupių sąrašų, 2016 m. tarp NVŠ teikėjos J. Š. ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šios teikėjos NVŠ programoje, sutartys nebuvo pateiktos, kadangi J. Š. teigimu, ji jas sunaikino, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo.“
Pripažino, kad 2017 m. birželio 10d. Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame portale (duomenys neskelbtini) (paskelbta 2017 d. birželio 9 d.) paskelbti teiginiai:
– „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo – neteikė ataskaitų.“
– „Audito metu paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų, 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, nors jos turi būti saugomos 3 metus. Atsižvelgiant į tai, negalima buvo pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“
– „Be to, J. Š., jos vykdomų užsiėmimų metu, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo.“
– „Vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų. Užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius. Įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa.“
– „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus buvo nuvykta 7 kartus. Nustatyta, kad nė vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose. Vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams apie tai nebuvo pranešta iš anksto. Trijų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnyba neturėjo galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. tam prieštaravo. Be to, ši mokytoja nepateikė reikalaujamų dokumentų.“
– „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1 000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai.“ neatitinka tikrovės, žemina J. Š. garbę ir orumą.
Pirmosios instancijos teismas įpareigojo UAB „Roseba“ neatitinkančius tikrovės, J. Š. garbę ir orumą žeminančius teiginius paneigti laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ bei tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbiant paneigimo tekstą“: „Informuojame skaitytojus, kad Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ bei interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) 2017 metų birželio 9 ir 10 dienomis publikuotame L. D. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)" pateikti sekantys teiginiai apie pedagogės J. Š. vykdomos neformaliojo švietimo veiklos pažeidimus ir gaunamą honorarą neatitinka tikrovės: „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo – neteikė ataskaitų“; „Audito metu paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų, 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, nors jos turi būti saugomos 3 metus. Atsižvelgiant į tai, negalima buvo pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo“; „Be to, J. Š., jos vykdomų užsiėmimų metu, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo.“; „Vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų. Užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius. Įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusią su programa“; „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus buvo nuvykta 7 kartus. Nustatyta, kad nė vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose. Vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams apie tai nebuvo pranešta iš anksto. Trijų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnyba neturėjo galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. tam prieštaravo. Be to, ši mokytoja nepateikė reikalaujamų dokumentų. „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1 000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai.“
Teismas priteisė iš Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos J. Š. 2188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisė ieškovei J. Š. iš atsakovės UAB „Roseba“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei J. Š. iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškinį dalyje dėl 1311,50 Eur negautų pajamų priteisimo atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 13.1 punktą Tarnyba atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą, patikrinimus bei kitas kontrolės funkcijas savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Analogiškai savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos funkcijas apibrėžia Savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame numatyta, kad jog savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas (prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Teismas sprendė, kad audituojamas subjektas buvo ne laisvoji mokytoja J. Š., o Kelmės rajono savivaldybės administracija.
10. Teismas nustatė, kad Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojai neturėjo vieningos nuomonės, kokiu tikslu prašė ieškovės pateikti tarp jos ir užsiėmimuose dalyvaujančių vaikų tėvų sudarytų sutarčių. Teismas taip pat nustatė, kad minėtų sutarčių nepateikė ne J. Š., o audituojamo subjekto Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, kuriam sutartis J. Š. buvo pateikusi, nes sutarčių kopijos buvo perduotos į Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą ir Kontrolės ir audito tarnyba žinojo, kur minėtas sutarčių kopijas gauti. Teismas vertino, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pateikti sutartis Kontrolės ir audito tarnybai buvo J. Š. pareiga, nenustatyta, todėl pripažino, kad ataskaitos teiginys, jog sutarčių nepateikė būtent laisvoji mokytoja J. Š. ir dėl to negalima buvo pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo yra tikrovės neatitinkantis teiginys.
11. Teismas taip pat nustatė, kad kompetenciją spręsti ar NVŠ programa atitinka jai keliamus kriterijus, turi tik Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta NVŠ programų vertinimo komisija, o NVŠ programų įgyvendinimo priežiūrą atlieka, taigi, kompetenciją atlikti tikrinimo ir stebėsenos veiksmus turi būtent Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Teismas sprendė, kad Tarnybos teiginiai, jog ieškovė nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių, įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams, nei vienas J. Š. vestas užsiėmimas nevyko sklandžiai, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, visiškai neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsti, kadangi Tarnyba neturi teisės vykdyti NVŠ programų įgyvendinimo priežiūros, o tokią teisę ir kompetenciją turintys subjektai, t. y. NVŠ programų vertinimo komisija ir Švietimo, kultūros ir sporto skyrius jokių pažeidimų J. Š. vykdomose NVŠ programose nenustatė.
12. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis bei bylos nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes pažymėjo, kad, pirma, ne ieškovė, o Kelmės rajono savivaldybės administracija buvo audituojamas subjektas, todėl kontrolės ir audito tarnyba neturėjo įgaliojimų tiesiogiai tikrinti J. Š. vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės; antra, net ir nesant įgaliojimų tiesiogiai tikrinti J. Š. vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės teismas bylos nagrinėjimo metu tyrė audito ataskaitos teiginių apie ieškovę pagrįstumą ir nustatė, kad yra pagrindas prašomus paneigti teiginius pripažinti neatitinkančiais tikrovės.
13. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimus dėl 1 311,50 Eur negautų pajamų priteisimo pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad būtent tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas turėjo tokią įtaką jos sveikatai ir sukėlė tokias pasekmes dėl kurių ji negalėjo dirbti ir patyrė materialinius nuostolius, todėl teismas ieškinį šioje dalyje atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovė UAB „Roseba“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs šios civilinės bylos neperduoti pirmosios instancijos teismui ir bylą nagrinės iš esmės, prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria J. Š. ieškinio dalis patenkinta ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – J. Š. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovės UAB „Roseba“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį; be teisinio pagrindo ir nemotyvuota netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose suformuluotų viešai paskleisto informacijos vertinimo taisyklių ir todėl neatskleidė bylos esmės, t. y. nekvalifikavo ginčo teiginių kaip žinios ar nuomonės, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl privalomų įrodinėtinų faktų visumos, nepasisakė dėl apeliantės, kaip visuomenės informavimo priemonės, atsakomybės sąlygų.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės/žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, pirmiausiai turėjo pareigą ginčo teiginius teisiškai kvalifikuoti, t. y. priskirti juos žinių arba nuomonės kategorijai.
14.3. Teismas, kvalifikuodamas paskleistą informaciją, taip pat turėjo atsižvelgti į ginčo teiginių paskleidimo kontekstą bei lingvistines teiginių konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas neatliko teisinio ginčo teiginių kvalifikavimo ir todėl padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nuomonės kategorijai priskirtinus teiginius pripažindamas neatitinkančiais tikrovės ir įpareigodamas juos paneigti. Ginčo teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jie negali būti patikrinti CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taigi, negalima ir įrodyti nuomonės atitikimo tikrovei, taigi tokie vertinamieji teiginiai objektyviai negalėjo būti pripažinti neatitinkančiais tikrovės.
14.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino ar visi ginčo teiginiai yra apie ieškovę, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas pripažino ieškovės garbės ir orumo pažeminimą ieškovei neįrodžius, be kita ko, kad ginčo teiginiai yra būtent apie ieškovę. Įpareigojimas paneigti kai kuriuos teiginius reikštų, kad apeliantė privalo paneigti tikrovę atitinkančią informaciją.
14.5. Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to, kad teismas suklydo, vertindamas žeminantį teiginių pobūdį. Ieškovė neįrodė, kad ginčo teiginiai yra žeminančio pobūdžio. Teismas tariamą ginčo teiginių neatitikimą tikrovei laiko savaime lemiančiu ieškovės garbės ir orumo pažeminimą. Iš ginčo teiginių turinio matyti, kad šie teiginiai nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, vadinasi, ieškovė privalėjo įrodyti, kad visi ginčo teiginiai yra žeminantys.
14.6. Audito ataskaitoje teiginio „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1 000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai“ nėra. Šis teiginys yra savivaldybės kontrolierės atsakymas į klausimą, pasakytas 2017-05-19 vykusiame Kelmės rajono savivaldybės tarybos kontrolės komiteto posėdyje, todėl šio teiginio atžvilgiu itin kritiškai vertintinas sprendimo motyvas, jog „pripažinus, kad <...> audito <...> ataskaitos teiginiai neatitinka tikrovės <...>, atsakovė UAB „Roseba“ taip pat įpareigotina paneigti straipsnyje minimus teiginius.
Žemesnės instancijos teismas
14.7. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad tikrovę atitinkantys faktai neatitinka tikrovės ir įpareigojo apeliantę šiuos tikrus ir teisingus faktus paneigti.
14.8. Apeliantė veikė sąžiningai siekdama informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais. Apeliantė nepažeidė visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nustatytos pareigos informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, siekiant informuoti visuomenę jai aktualiais klausimais
Šalies argumentai
15. Atsakovė BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-09-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs šios civilinės bylos neperduoti pirmajai instancijai ir bylą nagrinės iš esmės, prašo panaikinti 2018-09-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria J. Š. ieškinio dalis patenkinta ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės J. Š. apeliantės BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį; be teisinio pagrindo ir nemotyvuota netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose suformuluotų viešai paskleisto informacijos vertinimo taisyklių ir todėl neatskleidė bylos esmės, t. y. nekvalifikavo ginčo teiginių kaip žinios ar nuomonės, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl privalomų įrodinėtinų faktų visumos, nepasisakė dėl apeliantės, kaip visuomenės informavimo priemonės, atsakomybės sąlygų.
15.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės/žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, pirmiausiai turėjo pareigą ginčo teiginius teisiškai kvalifikuoti, t. y. priskirti juos žinių arba nuomonės kategorijai.
15.3. Teismas, kvalifikuodamas paskleistą informaciją, taip pat turėjo atsižvelgti į ginčo teiginių paskleidimo kontekstą bei lingvistines teiginių konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas neatliko teisinio ginčo teiginių kvalifikavimo ir todėl padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nuomonės kategorijai priskirtinus teiginius pripažindamas neatitinkančiais tikrovės ir įpareigodamas juos paneigti. Ginčo teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jie negali būti patikrinti CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taigi, negalima ir įrodyti nuomonės atitikimo tikrovei, taigi tokie vertinamieji teiginiai objektyviai negalėjo būti pripažinti neatitinkančiais tikrovės.
15.4. Ginčo teiginys „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“ akivaizdžiai negali būti priskirtas žinios kategorijai, iš lingvistinės teiginio konstrukcijos ir teiginio paskleidimo konteksto bei Audito ataskaitos tikslo yra vienareikšmiškai aišku, kad šis teiginys yra rekomendacija, kuri nėra ir negali būti suprantama kaip žinia CK 2.24 str. prasme.
15.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ar visi ginčo teiginiai yra apie ieškovę, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus ginčo teiginius
15.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino ar visi ginčo teiginiai yra apie ieškovę, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tam tikrais ginčo teiginiais yra aprašomas apeliantės pagrindinės funkcijos – audito – atlikimo būdas. Todėl teiginys, kuris nėra apie ieškovę, negali būti pripažintas žeminančiu ieškovės garbę ir orumą, o apeliantė negali būti įpareigota tokį teiginį paneigti, nes tai reikštų, kad apeliantė turi paneigti tikrovę atitinkančią informaciją apie save pačią.
15.7. Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to, kad teismas suklydo, vertindamas žeminantį teiginių pobūdį. Ieškovė neįrodė, kad ginčo teiginiai yra žeminančio pobūdžio. Teismas tariamą ginčo teiginių neatitikimą tikrovei laiko savaime lemiančiu ieškovės garbės ir orumo pažeminimą. Iš ginčo teiginių turinio matyti, kad šie teiginiai nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, o ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tokia ginčo informacija faktiškai pažemino jos garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
15.8. Pirmosios instancijos teismas sprendimu įvertino ne konkretų ginčo teiginį, o savo įspūdį, susidarytą ginčo teiginių pagrindu. Audito ataskaitoje nėra teiginio, kad ieškovė dokumentuose nurodė didesnį nei iš tikrųjų mokinių skaičių, galimai siekdama sau finansinės naudos, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šį neegzistuojantį teiginį taip pat pripažino neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovės garbę ir orumą.
15.9. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad tikrovę atitinkantys faktai neatitinka tikrovės ir įpareigojo apeliantę šiuos tikrus ir teisingus faktus paneigti. Pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas faktines aplinkybes ir jų atžvilgiu taikydamas teisę, todėl sprendimu įpareigojo apeliantę paneigti tikrus ir teisingus, tikrovę atitinkančius duomenis.
15.10. Apeliantė, vykdydama auditą, veikė griežtai pagal įstatymą, kaip viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, audito ataskaitą taip pat paskelbė įstatyme numatytu būdu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei nepriimtina Audito ataskaitoje suformuluota rekomendacija „nutraukti finansavimą“ ieškovės vykdomoms neformaliojo švietimo programoms, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti ieškovės garbės ir orumo pažeidimą.
15.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, o nesant pažeidimo nėra ir pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat teismas ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei neturtinę žalą tenkino vertindamas ne apeliantės paskelbtus teiginius, o savo įspūdį. Be to, rekomendacija yra pasiūlymas audituojamam subjektui kitaip skirstyti viešąsias lėšas ir tokia rekomendacija nėra ir negali būti pripažįstama žiniomis apie ieškovę CK 2.24 str. prasme.
15.12. Teismas nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų ieškovės neva patirtą didelį emocinį sukrėtimą, nerimą, stresą ir išgyvenimus.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos apeliacinį skundą apeliantė UAB „Roseba“ prašo tenkinti BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos apeliacinį skundą.
17. Atsiliepimu į UAB „Roseba“ apeliacinį skundą apeliantė BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba prašo tenkinti UAB „Roseba“ apeliacinį skundą.
18. Atsiliepimu į UAB „Roseba“ apeliacinį skundą ieškovė J. Š. prašo atmesti apeliantės UAB „Roseba“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės UAB „Roseba“ ieškovės naudai visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais.
18.1. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi aplinkybėmis, kurių nenurodė pirmosios instancijos teismui ir teikia prašymus, kurių taip pat neteikė pirmosios instancijos teismui. Apeliantė siekia suformuoti apeliacinės instancijos teismo nuomonę byloje, kad pirmosios instancijos teismas galimai nevykdė savo pareigų ir padarė akivaizdžių teisės taikymo klaidų, apeliacinį skundą motyvuodamas selektyviai atrinktomis pirmosios instancijos teismo teiginių nuotrupomis, necituodamas pilnų teiginių tam, kad nebūtų atskleista jų objektyvi prasmė ir reikšmė.
18.2. Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia kokybiškai naujo ir pakartotinio bylos išnagrinėjimo, ko neleidžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos. Kokybiškai naujos atsakovės pozicijos formavimas tik apeliaciniame skunde, skirtame pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, prieštarauja tiek civilinio proceso rungtyniškumo principo esmei, tiek CPK 312 str. nuostatoms.
18.3. Nagrinėjamoje byloje UAB „Roseba“ paskleisti duomenys apie ieškovę negali būti pripažinti nuomone, kadangi visi straipsnio teiginiai formuojamo tendencingai, jais pateikiamas ne subjektyvusis įvykių vertinimas, o faktų konstatavimas, tarsi visi įvykiai iš tiesų egzistavo tikrovėje ir vyko būtent taip, kaip aprašyta straipsnyje. Straipsnis paremtas ne subjektyvia atsakovės nuomone, o oficialiu dokumentu, kuo vadovaujantis laikytina, jog paskleisti atsakovės duomenys teismo teisingai buvo pripažinti žinia, o ne nuomone.
18.4. Ginčo straipsnyje nėra jokios informacijos apie tai, jog pateikta informacija yra tik subjektyvus atsakovės įvykių vertinimas.
18.5. Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai naujai įrodinėja, kad neva jos išspausdinti teiginiai yra nuomonė, kuriai tiesos kriterijus negali būti taikomas, nors visu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ta pati atsakovė teigė ir įrodinėjo, jog tikrinti išspausdintų teiginių pagrįstumo ji neprivalėjo, kadangi šie teiginiai buvo gauti iš institucijos dokumento bei tarybos posėdžio ir todėl laikytini teisingais.
18.6. Atsakovė sąmoningai pateikia tik dalį tam tikrų teismo sprendimo teiginių, nuslėpdama tikrąją šių teiginių prasmę ir iškreipdama jų turinį.
18.7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šalių pateiktus įrodymus, išklausė šalis ir priėmė pagrįstą sprendimą.
18.8. Atsakovė UAB „Roseba“ pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo, ar visi ginčo teiginiai yra apie ieškovę ir dėl to neteikė jokios argumentacijos, priešingai – pripažino, kad teiginius apie J. Š. paskleidė netikrinusi jų patikimumo.
18.9. Nors apeliantė ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą ir todėl priėmė nepagrįsta sprendimą, šie apeliacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų bei dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra laikytini tik apeliantės nuomone.
18.10. Atsakovės minimas teiginys „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį gi gaudavo 1 000 Eur. Šiemet mokytojo užsiėmimus lanko 75 mokiniai“ yra išspausdintas Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, bei internetiniame portale (duomenys neskelbtini). Todėl neturi jokios reikšmės tai, ar šis teiginys yra audito ataskaitoje, ar ne.
18.11. Atsakovės reikalavimas pripažinti, jog teiginiai atitinka tikrovę, yra nesąžiningas, nes, suvokdama, jog šiais teiginiais iš esmės iškraipomos vykusių įvykių aplinkybės, atsakovė vis tiek prašo pripažinti, jog šie teiginiai atitinka tikrovę.
18.12. Nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad ji nepažeidė VIĮ 3 str. 3 d. nustatytos pareigos informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, siekiant informuoti visuomenę jai aktualiais klausimais, kadangi UAB „Roseba“ nesiėmė jokių veiksmų patikrinti straipsnyje skelbiamų faktų atitikimo tikrovei, be to, atsakovė atsisakė geranoriškai paskelbti paneigimus, kai to geranoriškai prašė ieškovė, nors akivaizdų, kad prieš skelbiant straipsnį atsakovė net nevertino jame pateikiamos informacijos teisingumo.
18.13. Apeliantė nevykdė jai įstatymo nustatytos pareigos įrodyti apie J. Š. paskleistų teiginių tikrumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą.
19. Atsiliepimu į apeliantės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos apeliacinį skundą ieškovė J. Š. prašo atmesti apeliantės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ieškovės naudai visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais.
19.1. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi aplinkybėmis, kurių nenurodė pirmosios instancijos teismui ir teikia prašymus, kurių taip pat neteikė pirmosios instancijos teismui. Apeliantė siekia suformuoti apeliacinės instancijos teismo nuomonę byloje, kad pirmosios instancijos teismas galimai nevykdė savo pareigų ir padarė akivaizdžių teisės taikymo klaidų, apeliacinį skundą motyvuodamas selektyviai atrinktomis pirmosios instancijos teismo teiginių nuotrupomis, necituodamas pilnų teiginių tam, kad nebūtų atskleista jų objektyvi prasmė ir reikšmė.
19.2. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, jog teismas neatliko teisinio ginčo teiginių kvalifikavimo ar nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
19.3. Auditorių išvados yra paremtos objektyviais duomenimis, atlikto tyrimo analize, todėl šių išvadų ir jose nurodomų teiginių negalima laikyti subjektyvia auditoriaus nuomone. Be to, atsakovė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir motyvuodama šio sprendimo neteisėtumą dalyje dėl nurodytų teiginių vertinimo kaip nuomonės, elgiasi nesąžiningai, t. y. atsakovė sąmoningai pateikia tik dalį tam tikrų teismo sprendimo teiginių, nuslėpdama tikrąją šių teiginių prasmę ir iškreipdama jų turinį.
19.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo teiginiai laikytini žinia, o ne nuomone, kuo vadovaujantis apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
19.5. Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos paskleisti duomenys apie ieškovę, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, negali būti pripažinti nuomone, kadangi pati atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad jos paskleisti duomenys buvo atliktų patikrinimų ir stebėsenos metu nustatyti faktai.
19.6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šalių pateiktus įrodymus, išklausė šalis ir priėmė pagrįstą sprendimą.
19.7. Nagrinėjamu atveju beveik visi ieškovės prašomi paneigti teiginiai patvirtina, kad jie yra apie ieškovę, juose yra tiksliai įvardijamas jos vardas ir pavardė, nurodoma jos profesija.
19.8. Nors apeliantė ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, šie apeliacinio skundo argumentai yra laikytini tik apeliantės nuomone.
19.9. Apeliantė nelogiškai ir nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne pačius teiginius, o iš jų kylantį įspūdį – suvokimas, kylantis iš konkrečių teiginių negali būti vertinamas atsietai nuo jų, kadangi kiekvienas teiginys formuoja tam tikrą prasmę ir su juo susipažįstančio asmens nuomonę. Be to, ginčijamu teismo sprendimu atsakovė yra įpareigota paneigti tik tuos tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos ji paskelbė, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo motyvai dėl tam tikrų teiginių žeminančio pobūdžio neturi jokios teisinės reikšmės, juolab kai pirmosios instancijos teismas aiškiai atskleidė, kodėl minėti teiginiai yra ieškovę žeminančio pobūdžio.
Atsiliepimas
19.10. Atsakovė viso teismo proceso metu nekėlė reikalavimo pripažinti tam tikrus teiginius kaip atitinkančius tikrovę, todėl tokio reikalavimo reikšti apeliaciniame skunde, vadovaujantis CPK 312 str. nuostatomis, atsakovė negalėjo.
19.11. Atsakovės reikalavimas pripažinti, jog šie teiginiai atitinka tikrovę, yra nesąžiningas, nes suvokdama, jog šiais teiginiais iš esmės iškraipomos vykusių įvykių aplinkybės, atsakovė vis tiek prašo pripažinti, jog šie teiginiai atitinka tikrovę.
19.12. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad vykdydama auditą veikė griežtai pagal įstatymą, kaip viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas. Jokie galiojantys teisės aktai atsakovei nesuteikia teisės atlikti tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinti NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybės.
19.13. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė viršijo savo įgaliojimus, atliko jos kompetencijai nepriskirtinus veiksmus ir audito ataskaitoje paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą.
19.14. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kuriais apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei. Teismas pagrįstai konstatavo ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, o ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Ieškovė neturėjo pareigos pateikti teismui kokius noras papildomus įrodymus apie patirtą emocinį sukrėtimą ir išgyvenimus.
19.15. Atsakovė neįvykdė jai įstatymo nustatytos pareigos įrodyti apie J. Š. paskleistų duomenų tikrumo.
19.16. Apeliantės apeliacinio skundo siekis grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės turėtų būti suprantamas tik kaip siekis pakartoti visą teismo procesą ir pabandyti įrodyti savo paskleistų teiginių tikrumą jau po to, kai apeliantė turėjo visas galimybes tai padaryti bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Ginčo esmė ir bylos faktinės aplinkybės
21. Byloje nustatyta, kad 2017-05-09 buvo paskelbta viešai prieinama Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos ataskaita (duomenys neskelbtini) „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ (Ataskaita). Ataskaita taip pat buvo pristatyta viešame Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje (Posėdis) ir 2017-06-09 bei 2017-06-10 aprašyta UAB „Roseba“ leidžiamame visuomenei plačiai prieinamame Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė J. Š. prašė teismo įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybą paneigti tikrovės neatitinkančius bei ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis, nurodytus:
Ataskaitos 7 lapo 3.2. punkte nurodytus duomenis: „3.2. Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (30 p.)“;
9 lapo 5. punkte nurodytus duomenis: „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Vertinant audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir tai, kad laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose sutarčių, todėl negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (3 išvada)“
29 Ataskaitos lape nurodytus duomenis: „Audito metu, paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“;
30 Ataskaitos lape nurodytus duomenis: „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams, vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, mūsų nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų, užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimu metu, didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa. Rekomenduojame nedelsiant nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą.“;
Ataskaitos 32 lape nurodytus duomenis: „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu, buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus. Remiantis atliktų patikrinimų NVŠ programų teikimo vietoje fiksuotais stebėsenos rezultatais, nustatėme, kad: nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo pranešta iš anksto, kad užsiėmimo nebus. Trijų užsiėmimų metu, neturėjome galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programą, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. prieštaravo. Laisvoji mokytoja J. Š. beveik visų užsiėmimų metu prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nepateikė prašytų pateikti dokumentų: 2017 metų jos grupių sąrašų, 2016 m. tarp NVŠ teikėjos J. Š. ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šios teikėjos NVŠ programoje, sutartys nebuvo pateiktos, kadangi J. Š. teigimu, ji jas sunaikino, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo.“ (Ataskaitos 32 lapas).
22. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti UAB „Roseba“ paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovės J. Š. garbę ir orumą žeminančius duomenis:
– „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo – neteikė ataskaitų.“
– „Audito metu paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų, 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, nors jos turi būti saugomos 3 metus. Atsižvelgiant į tai, negalima buvo pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“
– „Be to, J. Š., jos vykdomų užsiėmimų metu, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo.“
– „Vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų. Užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius. Įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa.“
– „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus buvo nuvykta 7 kartus. Nustatyta, kad nė vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose. Vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams apie tai nebuvo pranešta iš anksto. Trijų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnyba neturėjo galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. tam prieštaravo. Be to, ši mokytoja nepateikė reikalaujamų dokumentų.“
– „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1 000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai.“
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad minėti 2017 m. gegužės 9 d. Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos Audito ataskaitos „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ teiginiai neatitinka tikrovės, žemina J. Š. garbę ir orumą, įpareigojo Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą neatitinkančius tikrovės, ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius paneigti tinklapyje paskelbiant teismo nurodytą paneigimo tekstą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad 2017 m. birželio 10 d. Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbti aukščiau minėti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieškovės J. Š. garbę ir orumą bei įpareigojo UAB „Roseba“ neatitinkančius tikrovės, J. Š. garbę ir orumą žeminančius teiginius paneigti laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), paskelbiant teismo nurodyta paneigimo tekstą. Teismas taip pat priteisė iš Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos J. Š. 2 188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisė ieškovei iš UAB „Roseba“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, priteisė ieškovei iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį dalyje dėl 1 311,50 Eur negautų pajamų priteisimo teismas atmetė.
24. Atsakovės (apeliantės) Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba ir UAB „Roseba“ su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašo panaikinti 2018-09-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų šios civilinės bylos neperduoti pirmajai instancijai ir bylą nagrinėtų iš esmės, prašo panaikinti 2018-09-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria J. Š. ieškinio dalis patenkinta ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės J. Š. apeliančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Ieškovė J. Š. prašo atmesti apeliacinius skundus kaip nepagrįstus, 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ir UAB „Roseba“ ieškovės J. Š. naudai visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisinio ginčo teiginių kvalifikavimo
26. Apeliantės UAB „Roseba“ ir Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba savo apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pirmosios teismas neatliko teisinio ginčo teiginių kvalifikavimo, t. y. nenustatė, kurie teiginiai priskirtini žinios, o kurie – nuomonės kategorijai.
27. CK 2.24 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad yra preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.
29. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 d. (suvestinė įstatymo redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-10-31) nurodyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. To paties įstatymo 2 str. 86 d. numatyta, kad Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta, jog tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Kaip minėta, atsakovė UAB „Roseba“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisinio ginčo teiginių kvalifikavimo, kaip to reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos taisyklės, neatliko ir todėl padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nuomonės kategorijai priskirtinus teiginius pripažindamas neatitinkančiais tikrovės ir įpareigodamas juos paneigti. Atsakovė taip pat pažymi, kad ginčo teiginiai „nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai; neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu“ ir pan. akivaizdžiai yra vertinamojo pobūdžio. Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito skyrius taip pat nurodė, kad teismas kai kuriuos teiginius turėjo vertini kaip nuomonę, be to, atsakovės nuomone, ginčo teiginys „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“ taip pat negali būti priskirtas žinios kategorijai, kadangi, iš lingvistinės konstrukcijos matyti, kad šis teiginys yra rekomendacija, kuri nėra ir negali būti suprantama kaip žinia CK 2.24 str. prasme.
33. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017-02-23 sprendimu Nr. T-33 patvirtinto „Kelmės rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo“ 24 punktą NVŠ programą vertina Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta NVŠ programų vertinimo komisija, kuri nustato, ar NVŠ programa atitinka nustatytus reikalavimus ir gali būti finansuojama NVŠ lėšomis, o pagal 30 punktą - Švietimo, kultūros ir sporto skyrius vykdo NVŠ programų įgyvendinimo priežiūrą. Teismas taip pat nustatė, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtintuose Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 13.1. punkte numatyta, kad Tarnyba atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą, patikrinimus bei kitas kontrolės funkcijas savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Teismas sprendė, kad audituojamas subjektas nagrinėjamu atveju buvo ne laisvoji mokytoja J. Š., o Kelmės rajono savivaldybės administracija. Nagrinėjamu atveju šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bylos šalys neginčija.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atžvilgiu aktualu tai, kad, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia, be kita ko, yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Todėl šiuo atveju vertinant ginčo teiginius, kaip teisingai pažymėjo apeliantės, turėjo būti atsižvelgiama į minėtas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad duomenys apie ieškovę buvo paskelbti atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos Ataskaitoje (duomenys neskelbtini), kuri buvo viešai paskelbta interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini), taip pat pristatyta viešame 2017-05-29 Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje, o šios Ataskaitos pagrindu Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-09 buvo išspausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuris taip pat buvo patalpintas laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliančių teiginiais, kad ginčo teiginiai, pavyzdžiui: „nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai; užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų; neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu“ ir pan., yra akivaizdžiai vertinamojo pobūdžio. Kaip minėta, šie teiginiai buvo paskelbti Audito ataskaitoje (duomenys neskelbtini), taip pat laikraščio straipsniuose, kurie buvo parengti pagal ataskaitos duomenis. Atsižvelgus į duomenų pateikimo aplinkybes – Ataskaitos pavadinimas „Audito ataskaita neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ – matyti, jog Ataskaitoje buvo vertinamas, be kita ko, neformaliojo vaikų švietimo organizavimas. Laikraščio straipsnio pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, duomenų pateikimo straipsnyje pobūdis, jų kontekstas, nagrinėjamu atveju leidžia spręsti, kad ginčo teiginiai priskirtini žinios, o ne nuomonės kategorijai. Šiuo klausimu sutiktina su ieškovės atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentais, kad apeliaciniuose skunduose yra selektyviai išrenkami tam tikri teiginiai ir atsakovė pateikia tik dalį tam tikrų teismo sprendimo teiginių, nuslėpdama tikrąją šių teiginių prasmę.
35. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Pagal kasacinio teismo praktiką žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ginčo atveju, vertinant apeliantės UAB „Roseba“ laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją matyti, kad straipsnis, kaip minėta, buvo paremtas ginčo Ataskaita, o straipsnyje informacija yra pateikiama tokiu būdu, kad iš straipsnio galima vertinti, jog joje nurodomi faktai objektyviai egzistavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ginčo straipsnyje pateiktos informacijos ar iš jos pateikimo būdo nėra galima spręsti, jog straipsnyje nurodoma informacija yra nuomonė ar subjektyvus vertinimas. Taip pat atmestini ir atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos apeliacinio skundo argumentai, kad Ataskaitoje pateikta informacija priskirtina nuomonės kategorijai.
36. Be to, apeliantės Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba bei UAB „Roseba“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad tikrovę atitinkantys teiginiai, dėl kurių tikrumo ir teisingumo byloje nebuvo ginčo, yra neatitinkantys tikrovės. Apeliantė UAB „Roseba“ nurodė, kad byloje nekilo ginčo, kad „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė Kelmės rajono savivaldybės kontrolės audito tarnybai dokumentų. <...> prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nesudarė galimybių patikrinti jos veiklą“, todėl visi šie teiginiai atitinka tikrovę. Apeliantė BĮ Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba analogiškai nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad: „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m.; jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės <...>“ ir pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju audituojamas subjektas buvo ne ieškovė J. Š., o Kelmės rajono savivaldybės administracija, todėl nėra pagrindo apeliantėms teigti, jog aukščiau minėti teiginiai atitinka tikrovę, kuomet ieškovė neturėjo pareigos atlikti ginčijamuose teiginiuose nurodytus veiksmus (pateikti Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės audito tarnybai dokumentus, leisti tikrinti jos vykdomų programų įgyvendinimo kokybę ir pan., o aplinkybė, kad ieškovė tų veiksmų atlikti neprivalėjo, nei Audito ataskaitoje, nei laikraščio straipsnyje nėra pateikta, todėl minėti teiginiai yra pateikiami kryptingai, nuslepiant dalį reikšmingų aplinkybių, kurių nepateikimas šiuos teiginius daro neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą.
37. Atsakovė Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito komisija nurodė, kad ginčo teiginys „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“ yra ne žinia, o rekomendacija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo apie ieškovę paskleistų teiginių vertinti juos selektyviai atrinkus, neatsižvelgiant į jų kontekstą, kadangi taip nebūtų atskleista jų tikroji reikšmė ir prasmė, be to, toks teiginių vertinimas neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Vertinant Ataskaitos turinį matyti, jog teiginys „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“ išplaukia iš visos Ataskaitos, kurios metu buvo vertinamas neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, teiginių, ir, Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis ginčo teiginys negali būti vertinamas atskirai nuo pačios ataskaitos. Todėl atsakovės argumentas, kad minėtas teiginys yra rekomendacija ir negali būti vertinamas kaip žinia, yra atmetamas kaip nepagrįstas.
38. Apeliaciniuose skunduose ginčijama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, ar (visi) ginčo teiginiai yra apie ieškovę. Apeliantė UAB „Roseba“ nurodė, kad dalis ginčo teiginių akivaizdžiai yra ne apie ieškovę, pvz.: „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo – neteikė ataskaitų“; „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje“. Apeliantė Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba taip pat nurodė, kad tam tikri ginčo teiginiai akivaizdžiai yra ne apie ieškovę, pvz.: „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ tiekėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę“. Kaip minėta, garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Apeliančių nuomone pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas nevertino fakto ar ginčo teiginiai yra apie ieškovę ir nurodo, kad tam tikri ginčo teiginiai buvo akivaizdžiai ne apie ieškovę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip minėta, ginčo teiginiai turi būti vertinami neišimant jų iš Ataskaitos ar laikraščio straipsnio konteksto. Pavyzdžiui Ataskaitos 32 lape esantis teiginys „Audito metu atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę.“ yra pastraipos, kurioje aprašomi ieškovės veiklos patikrinimai, pradžia, todėl akivaizdu, kad šis teiginys yra apie ieškovę. Analogiškai vertintinas ir apeliantės UAB „Roseba“ argumentas apie minėtus teiginius, kurie, UAB „Roseba“ nuomone, nėra susiję su ieškove.
39. Apeliantės taip pat nurodo, kad teismas nenustatinėjo ar paskleisti duomenys žemina ieškovės garbę ir orumą. Pažymėtina, kad, nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje; tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.; ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas. Vertinant Ataskaitos bei straipsnio teiginius: „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudarių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ tiekėjai išmokėtų lėšų teisėtumo <...>‘, „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų <...> finansavimą“ bei kitus teiginius matyti, jog jais yra akivaizdžiai neigiamai vertinama J. Š., kaip laisvosios mokytojos, veikla. Nustačius, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jie yra pripažintini žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai, ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas šiuo atveju turi įrodyti ieškovė, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovės. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės byloje neįrodinėjo ginčo teiginių tikrumo, neginčijo šių teiginių žeminančio pobūdžio. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime vertino šių teiginių pobūdį ir pagrįstai nurodė, kad jie laikytini žeminančiais ieškovės garbę ir orumą.
40. Atmestinas ir apeliantės BĮ Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įvertino ne konkretų ginčo teiginį, o savo įspūdį, susidarytą ginčo teiginių pagrindu. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo teiginių atitikimą tikrovei, žeminantį teiginių pobūdį, jų prasmę bendrame kontekste ir pagrįstai pripažino šiuos teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą.
41. Nesutiktina ir su apeliantės UAB „Roseba“ argumentu dėl ieškinio reikalavimų UAB „Roseba“ atžvilgiu, kaip tariamai išvestinių reikalavimų. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės nuomone, kad neturi jokios reikšmės tai, ar teiginys „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1 000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai“ buvo audito Ataskaitoje, ar ne, kadangi šis teiginys buvo išspausdintas UAB „Roseba“ laikraštyje, o pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2017-06-10 Kelmės rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbti teiginiai <...> neatitinka tikrovės, žemina J. Š. garbę ir orumą ir apeliantė buvo įpareigota paneigti būtent šiuos, tikrovės neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius.
Žemesnės instancijos teismas
42. Apeliantė UAB „Roseba“ apeliaciniame skunde nurodo, kad skelbdama ginčo informaciją ji elgėsi sąžiningai siekdama informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais. Apeliantė nurodė, kad jos atveju ginčo teiginiai yra atkartoti tiksliai, teisingai ir neiškraipyti, taip, kaip buvo pateikti Audito Ataskaitoje – oficialiame savivaldybės įstaigos dokumente, kaip tai suprantama LR Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 str. 34 dalyje arba kaip juos pristatė savivaldybės kontrolierė D. B. 2017-05-19 vykusiame Kelmės rajono savivaldybės tarybos kontrolės komiteto posėdyje, todėl apeliantė nepažeidė VIĮ 3 str. 3 d. nustatytos pareigos informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. VIĮ 41 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. To paties įstatymo 22 str. 11 d. 2 p. numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB „Roseba“, prieš skelbdama informaciją visuomenės informavimo priemonėse, t. y. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame portale (duomenys neskelbtini), būtų pateikusi ieškovės J. Š. poziciją dėl skelbiamos informacijos tikrumo ir pan., todėl informacija visuomenės informavimo priemonėse buvo pateikta vienašališkai, nepatikrinus visų objektyviai galimų patikrinti žinių šaltinių.
43. Apeliantė BĮ Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba apeliaciniame skunde pažymėjo, kad ji, atlikdama auditą, absoliučiai pagrįstai ir teisėtai nusprendė patikrinti, ar audituojamas subjektas – savivaldybė – Ieškovei lėšas skiria teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai. Nurodė, kad ji veikė griežtai pagal įstatymą, kaip viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, Audito ataskaitą taip pat paskelbė įstatyme numatytu būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017-02-23 sprendimu Nr. T-33 patvirtinto „Kelmės rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo“ 24 punktą NVŠ programą vertina Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta NVŠ programų vertinimo komisija. Tuo tarpu Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtintuose Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 13.1. punkte numatyta, kad Tarnyba atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą, patikrinimus bei kitas kontrolės funkcijas savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Taigi apeliantė be pagrindo teigia, kad ji, vykdydama Auditą, veikė griežtai pagal įstatymą, kaip viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas.
44. Apeliantės BĮ Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo J. Š. garbės ir orumo pažeidimą, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat, kad teismas ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei neturtinę žalą tenkino vertindamas ne apeliantės paskelbtus teiginius, o savo įspūdį. Apeliantės nuomone, garbės ir orumo pažeminimu gali būti konstatuojamas tik tada, kai apie ieškovą viešai paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, be to, teismas viršijo neturtinės žalos atlyginimo vidurkį šios kategorijos bylose. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, taip pat, kad apie ieškovę buvo paskleistos žinios, bei tai, kad teismas tinkamai įvertino paskleistų duomenų turinį. Todėl pakartotinai dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
45. CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
46. Nagrinėjamu atveju tikrovės neatitinkančios, ieškovės garbę ir orumą žeminančios žinios buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemonę – laikraštį „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), taip pat oficialiame Kelmės rajono savivaldybės tinklapyje. Iš paskelbtų duomenų matyti, kad ieškovė buvo aprašoma kaip nesilaikanti valdžios institucijų reikalavimų, netinkamai, nekokybiškai vykdanti NVŠ veiklą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė patyrė didelį emocinį sukrėtimą. Apeliacinės instancijos vertinimu iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos priteistos neturtinės žalos dydis (2 188,50 Eur) yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis ieškovei sukeltas neigiamas pasekmes.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismui pateikė įrodymą, kad už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 1 936 Eur ir prašo šias išlaidas priteisti iš apeliančių Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos bei UAB „Roseba“ po 968 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinėje instancijoje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (968 Eur) neviršija rekomendacijose nustatyto galimų šių išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovių (apeliančių) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (apeliantės) BĮ Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, j. a. k. 188647593, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (apeliantės) UAB „Roseba“, j. a. k. 162511718, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.