- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-724-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01230-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, uždarajai akcinei bendrovei „Roseba“
- Ieškovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- L. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės biudžetinės įstaigos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Roseba“ ir biudžetinei įstaigai Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo L. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Roseba“ ir biudžetinei įstaigai Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo L. D., atsakovė biudžetinė įstaiga Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba pateikė teismui prašymą taikyti ieškovei J. Š. laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių J. Š. ir esančių pas J. Š. arba trečiuosius asmenis, areštą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė grindė tuo, jog ieškinio atmetimo atveju ieškovė įgytų pareigą grąžinti atsakovei šios pagal panaikintą apeliacinės instancijos teismo nutartį 2019 m. kovo 19 d. sumokėtą 2 188,50 Eur sumą. Nurodė, jog, atsakovės žiniomis, ieškovės profesinę veiklą sudaro tik vaikų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. neapsaugojus atsakovės ieškovei 2019 m. kovo 19 d. sumokėtų 2 188,50 Eur, atgręžti teismo sprendimo įvykdymą būtų neįmanoma arba labai sunku, tai užtruktų neprotingai daug laiko (tuo atveju, jei kas mėnesį tektų išieškoti atitinkamą ieškovės pajamų dalį).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovės biudžetinės įstaigos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad 2 188,50 Eur ieškovei laikytina didele suma, nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė yra nesąžininga, pavyzdžiui, ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
4. Teismas darė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė turi ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš turimo turto ar piniginių lėšų įvykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą (įvykdyto sprendimo atgręžimą), todėl šiuo atveju nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė biudžetinė įstaiga Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-10-01 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir biudžetinės įstaigos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos (toliau – ir Tarnyba) prašymą tenkinti, t. y., taikyti ieškovei J. Š. laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių J. Š. ir esančių pas J. Š. arba trečiuosius asmenis, areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė esminę fakto klaidą ir būtent todėl netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas. Nutartį priėmęs teismas Tarnybos laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašomą apsaugoti 2 188, 50 Eur sumą vertino kaip J. Š. turtą (nuosavybę). Šiuo atveju lemiamą teisinę reikšmę turi tai, kad Tarnybos J. Š. sumokėti 2 188,50 Eur negali būti laikomi J. Š. nuosavybe (jai priklausančiu turtu), šią sumą J. Š. šiuo metu valdo be teisinio pagrindo.
5.2. Tarnyba pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įrodinėjimo pareiga negali būti suprantama kaip pareiga neginčijamai įrodyti kažkurią aplinkybę egzistuojant ar neegzistuojant. Tarnyba pateikė teismui jai pasiekiamus duomenis apie J. Š. veiklą ir tikėtinas pajamas. Tarnyba vadovaujasi jai pasiekiama informacija ir neturi objektyvių galimybių išsamiai patikrinti, ar J. Š. be pajamų už neformaliojo švietimo veiklos vykdymą gauna kitų pajamų. Tuo tarpu teismo pareiga yra vertinti individualias faktines aplinkybes ir, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
5.3. Šiuo atveju byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma apsaugoti suma - 2 188, 50 Eur - yra net 2,7 karto didesnė, nei vidutinio darbo užmokesčio (už 2019 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius) vidurkis - 810,25 Eur (neto). Iš viešai pasiekiamų duomenų matyti, kad J. Š. negauna jokių kitų pajamų, išskyrus pajamas už pagal individualios veiklos pažymą vykdomą neformaliojo švietimo veiklą. 2 188, 50 Eur suma šiuo konkrečiu atveju vertintina kaip didelė suma ir tuo atveju, jei J. Š. šią jai nepriklausančią sumą išleistų/perleistų/pamestų, tai neproporcingai apsunkintų galimą teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė, kad neturtinė žala ieškovei buvo priteista nepagrįstai, o tik nurodė, kad ieškovės reikalavimai byloje turėjo būti pareikšti kitu teisiniu pagrindu, kas suponavo būtinybę ieškovei patikslinti byloje pareikštą ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byla nebuvo išspręsta iš esmės, todėl ieškovė tol neįgis pareigos grąžinti atsakovei priteistos sumos, kol byloje nebus priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nepateikta jokių nuorodų ar įžvalgų į tai, kad ieškovės teisės negalėtų būti ginamos ar reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negalėtų būti tenkinamas. Priešingai - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės teisės turėtų būti ginamos kitu būdu, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje turėtų būti reiškiamas kitu pagrindu.
7.2. Atsakovė, prašydama byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien tai, kad atsakovei nėra žinoma ieškovės turtinė padėtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovei nurodyta pinigų suma nėra didelė. Ieškovės turtinė padėtis yra gera, ieškovė neturi jokių einamųjų įsiskolinimų, turi turto ir santaupų bei dirba ir gauna darbo užmokestį. Ieškovė neketina perleisti turto ar piniginių lėšų, ar kitaip vengti teisingumo vykdymo. Suma, kurios dydis yra 2188,50 Eur ieškovei nėra didelė atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, o be to, minėta pinigų suma yra ieškovės atskirai saugoma nuo jos sumokėjimo momento iki tol, kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kelmės rajono laikraštis „Bičiulis“ nurodo, kad yra įvykdęs šiuo metu panaikintą teismo sprendimą ir nutartį, ir atlyginęs J. Š. priteistas sumas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, nėra aiški bylos baigtis. Priklausomai nuo bylos baigties, spręsis ir sumokėtų lėšų klausimas. Apeliantė pasirinko savo lėšų išsaugojimo gynybą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdu. Atsakovas tam pritaria. Atskirasis skundas nesusijęs su atsakovo Kelmės rajono laikraščio „Bičiulis“ konkrečiais interesais, todėl nuomonės dėl skundo motyvų atsakovas neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, be kita ko, ieškovės naudai iš atsakovės priteista 2 188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas panaikinti ir byla perduota iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
11. Bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teisme atsakovė biudžetinė įstaiga Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba pateikė teismui prašymą taikyti ieškovei J. Š. laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių J. Š. ir esančių pas J. Š. arba trečiuosius asmenis, areštą, motyvuodama tuo, kad grąžintina suma ieškovei yra laikytina didele suma, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. neapsaugojus atsakovės ieškovei 2019 m. kovo 19 d. sumokėtų 2 188,50 Eur, atgręžti teismo sprendimo įvykdymą būtų neįmanoma arba labai sunku.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs dviejų sąlygų sutaptį: tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą; grėsmę, kad nesiėmus konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmoji sąlyga neaktuali.
13. Dėl antrosios sąlygos pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė iš esmės tik nurodo, kad ieškovei ieškinio suma yra didelė, todėl pasak jos, tuo atveju, jei J. Š. šią jai nepriklausančią sumą išleistų/perleistų/pamestų, tai neproporcingai apsunkintų galimą teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų objektyvų būtinumą jau šioje proceso stadijoje taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
14. Pažymėtina, jog ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Ne kartą teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
15. Pažymėtina, jog, asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių įrodymų apie ieškovės nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) nepateikė. Pažymėtina, jog ieškovė nurodo, kad minėta pinigų suma yra ieškovės atskirai saugoma nuo jos sumokėjimo momento iki tol, kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra nepagrista, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
19. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
20. Teismas, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.