Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. M. ir jo atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

12. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta teismo Spendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 4 dalimi, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

13. Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-308/2014).

14. Nagrinėjamu atveju, ieškovas paaiškino, kad nepilnamečiai vaikai jau ilgą laiką gyvena su juo – dukra apie tris, o sūnus apie pusę metų. Iš byloje pateiktų Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2021 m. rugsėjo 23 d. bei 2022 m. gegužės 30 d. Pagalbos planuose nurodytų duomenų matyti, kad vaikai gyvena su ieškovu bei, kad atsakovė turi priklausomybės nuo alkoholio problemą. Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškovu, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikai turi reikalingus baldus bei priemones, ir priešingai – atsakovės gyvenamojoje vietoje trūksta tvarkos, vaikams nėra skirto atskiro kambario.

15. Šalių nepilnamečiai vaikai taip pat išsakė norą gyventi su tėvu. 2022 m. birželio 2 d. E. M. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad mergaitė paaiškino, jog jau apie 2-3 metus gyvena pas tėtį, išvyko pas tėtį, anksčiau su mama susiskambindavo ir susitikdavo, dabar bendrauja rečiau, paskutinį kartą matėsi prieš 2-3 savaites. Mergaitės teigimu, ji su tėčiu sutaria gerai, artimiausias jai žmogus yra močiutė (tėčio mama) ir nori, kad viskas liktų taip kaip yra – ji gyventų pas tėtį, o su mama bendrautų kartas nuo karto. 2022 m. birželio 2 d. A. M. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad vaikas užsiminė, kad su mama jis turbūt norėtų matytis dažniau, su ja senai matėsi, tačiau išsakė norą likti gyventi pas tėtį, o su mama norėtų matytis ir bendrauti. Berniukas paaiškino, kad pas tėtį jam geriau, susitinka su draugais, išmoko skaityti, o mama jį retai išleisdavo į lauką, gyvendamas pas mamą nemokėjo skaityti, ji nepadėdavo vaikui su namų darbais.

16. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad egzistuoja sąlygos, sudarančios pagrindą vaikų gyvenamajai vietai pakeisti, šis ieškovo reikalavimas atitinka vaikų interesus bei jų išsakytą norą, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo tenkinamas.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

17. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

18. Sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo buvo numatyta, kad M. M. su abiem nepilnamečiais vaikais E. M. ir A. M. bendrauja be apribojimų, savo susitikimų laiką ir trukmę suderinęs su D. M. ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo susitikimo (Sutarties 4 punktas). Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, tokia pati bendravimo su vaikais tvarka būtų nustatyta ir atsakovės atžvilgiu.

19. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

21. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.). Įvertinus aplinkybes, kad motina, šiuo metu, dėl pasirinkto gyvenimo būdo, negali užtikrinti vaikams saugios ir stabilios aplinkos ilgesnį laiką, teismas mano, kad ieškovo prašoma nustatyti motinos bendravimo su vaikais tvarka iš esmės neprieštarauja vaikų interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečių teisė maksimaliai palaikyti ryšius su mama. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti jo siūloma atsakovės bendravimo su vaikais tvarką tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, yra pagrindas spręsti ir išlaikymo vaikams iš atsakovės priteisimo klausimą. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, vadovautinasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, numatančiais, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai teisės aktuose taip pat nedetalizuojami, tačiau kasacinio teismo praktikoje pateikiami vieningi aiškinimai, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

23. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730,00 Eur (atskaičius mokesčius, apie 533,00 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2022 m. birželio 1 d. vienam vaikui skiriama ir mokama 80,5 euro universali išmoka vaikui. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad gauna būtent tokio dydžio universalios išmokos vaikams.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovės prašo priteisti tik minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis – po 230,00 Eur per mėnesį, kuris sudaro pusę minimalios algos, atskaičius vaikams mokamas išmokas, sumą. Ieškovas nurodo, kad vaikai turi ir specialių poreikių bei pateikė 2022 m. sausio 1 d. psichologinio tyrimo išvadą bei mokėjimų už medicinines paslaugas kvitus, iš kurių matyti, kad E. M. reikalinga ir yra teikiama mokama psichologo pagalba. Tačiau, nors vaikai turi ir specialiųjų poreikių, didesnės išlaikymo sumos, nei reikalinga minimalių poreikių patenkinimui, ieškovas iš atsakovės priteisti neprašo.

25. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovas reikalaudamas priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

26. Teismas nenustatė ir duomenų, kad prašomas priteisti išlaikymas pažeistų vaikų interesus, t.y., kad priteisus iš atsakovės ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, vaikų poreikiai nebūtų patenkinti. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad ieškovas su vaikais gyvena jo motinai priklausančiame būste, turinčiame visus patogumus, vaikai turi visus reikalingus baldus ir kitą inventorių, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad priteisus iš atsakovės ieškovo prašomą išlaikymą, ieškovas bus pajėgus ir toliau tinkamai pasirūpinti vaikais ir užtikrinti jų poreikius. Tarnyba taip pat pateikė išvadą, kad prašomas priteisti išlaikymas galimai atitiktų vaikų interesus. Išvadoje nenurodyta kokie vaikų poreikiai nėra ar nebus patenkinti, nėra duomenų, kad vaikai neturėtų jiems reikalingų priemonių, gyventų nepritekliuje. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš Tarnybos išvadoje, tiek iš jau minėtų Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro Pagalbos planuose esančių duomenų, matyti, kad atsakovė turi priklausomybės nuo alkoholio problemą, ketina gydytis, iki šiol nedirba, todėl tikėtina, kad, kaip teigia ieškovas, ji jau ilgą laiką neprisideda prie vaikų išlaikymo, ir visa našta materialiai išlaikyti vaikus tenka ieškovui.

27. Atitinkamai, vadovaujantis kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis ieškovas atitinka socialinės paramos reikalingo nepasiturinčio asmens statusą, todėl jam nagrinėjamoje byloje teikiama ir valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 25 d. Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 352, jam nustatytas 55 procentų netektas darbingumas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimas patvirtina, kad ieškovui nuo 2022 m. vasario 3 d. pratęstas netekto darbingumo pensijos skyrimo terminas ir jam mokama 160,47 Eur netekto darbingumo pensija. Pateiktų į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus pranešimų duomenimis, Ieškovas gauna 200,00 - 290,00 Eur socialines pašalpas. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau iš Tarnybos išvadoje bei Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro Pagalbos planuose esančių duomenų, matyti, kad atsakovė iki šiol nedirba, ir tik ieškosi darbo bei ketina gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

30. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovui atsikirtimų faktinį pagrindą.

31. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

32. Kaip minėta, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar prieštaravimų dėl ieškovo prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą mažinti tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydį. Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. kt.).

33. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiamas nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 25 d.) iki vaikų pilnametystės.

34. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieškovas M. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

35. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

36. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37. Paminėtina, kad Sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikino 4 punkte šalys buvo numačiusios išlaikymo mokėjimo tvarką, numatant, kad vaikams skirtos išlaikymo sumos bus pradedamas mokėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios sutarties patvirtinimo, mokėjimus atliekant į D. M. banko sąskaitą ne vėliau nei iki paskutinės einamojo mėnesio darbo dienos. Tačiau nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovo reikalavimus ir pareigą mokėti vaikams išlaikymą numačius atsakovei, nurodoma Sprendimu patvirtinta šalių sutarties sąlyga nebegalės būti vykdoma, todėl naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

39. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovo reikalavimus visa apimtimi, iš atsakovės priteisina 262,00 Eur žyminio mokesčio suma: 62,00 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą priteisti išlaikymą (230,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 100,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą; 100,00 Eur už reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

40. Iš atsakovės valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 22,40 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-439-2427 pagrindu ieškovui civilinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų. CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 4 d. pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 355,00 Eur. Šios išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2117 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5739-1044/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 2 punktą, nustatant, kad nepilnamečių vaikų E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra nustatoma su tėvu M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2117 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5739-1044/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 3 punktą, nustatant, kad atsakovė D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-25) iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovą M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams E. M. ir A. M. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2117 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5739-1044/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 5 punktą, nustatant, kad atsakovė D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su abiem nepilnamečiais vaikais E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja be apribojimų, savo susitikimų laiką ir trukmę suderinusi su M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau nei prieš vieną dieną iki numatomo susitikimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2117 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5739-1044/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 4 punktą panaikinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo (150,00 Eur) panaikinti.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 262,00 Eur žyminio mokesčio (du šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. . LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. . LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 355,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. . LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.