Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-870-927/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-08-10
Bylos Nr.
1-870-927/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43241-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
T. P.
Nukentėjusysis
T. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-870-927/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43241-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Skaistei Blažytei,dalyvaujant prokurorei Viadai Bracevičienei (nuotoliniu būdu),kaltinamajam T. P.,nukentėjusiajai T. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vieta deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi pratęstas Vilnius rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas 1 metams;

3) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

4) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė atlikta;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu paskirtas įpareigojimas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui likusią turtinę žalą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P., 2022 m. lapkričio 13 d. apie 21:00 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2022 m. lapkričio 13 d. 21.51 val. nustatytas 2,57 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia mušė ir kitaip smurtavo artimoje aplinkoje šeimos narės – sugyventinės T. V. atžvilgiu t. y.:

jis, namų virtuvėje abiejų rankų delnais sudavė du smūgius į T. V. kairės ir dešinės pusės žandus bei tuo jai sukėlė fizinį skausmą,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, namų miegamajame kambaryje rankomis nukentėjusiąją patempė už dešinės rankos ir ją nustūmė ant lovos. Nukentėjusiajai pilvu nukritus ant lovos ir persivertus ant nugaros jis kojomis apžergęs nukentėjusiąją ir ant jos atsisėdęs, dešine ranka apėmęs nukentėjusiosios kaklą, jį suspaudė bei tuo nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosruvą kakle, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką namų miegamajame kambaryje nukentėjusiąją pastūmė ir ją pargriovęs ant lovos nugara atsisėdo jai ant kelių ir šlaunimis spaudė jos juosmenį, pilvo šonus ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, namų miegamajame kambaryje iš spintos pasiėmęs reples nukentėjusiajai bandant atsikelti iš lovos ranka ją pastūmė bei nukentėjusiąją paguldęs ant grindų keliu užspaudė nukentėjusiosios pilvą ties bamba bei tuo jai sukėlė fizinį skausmą,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, namų virtuvėje dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios pilvo sritį tuo jai sukeldamas fizinį skausmą,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai atsisėdus ant virtuvės grindų abiejų rankų delnais sudavė keturis smūgius į nukentėjusiosios kairės ir dešinės pusės žandus ir tuo nukentėjusiajai T. V. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

T. P. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77-79, 89-91) ir teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltu prisipažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Taip pasielgė, nes T. vėlai grįžo namo, jo manymu, o jis yra labai pavydus. Jis klausė jos, kur ji buvo, o ji (teismo pastaba – T.) atsakė, kad buvo darbe, tačiau jis netikėjo, kad toki ilgą laiką. Jis supyko, jie pradėjo ginčytis ir taip jis taip pasielgė, kaip parašyta kaltinime. Po to kai T. išvyko, jie negyveno kurį laiką. Jis apsigyveno vienuolyne, ten prabuvo 2,5 mėnesio, ten būdamas pradėjo su T. bendrauti, susitaikė, dabar kartu gyvena, augina dukrą ir tokių situacijų daugiau nebesikartoja. Taip, kaip parašyta kaltinamajame akte, taip ir buvo. Iš dalies atsimena. Atsimena, kad kambaryje pargriovė ir suspaudė pilvo sritį, atsimena, kad davė du antausius, į vieną veido pusę ir į kitą, replių tikrai neatsimena, neblaivus buvo, negali pasakyti, kiek išgėrė, nes tikrai neatsimena. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, jei būtų blaivus, taip nebūtų taip elgęsis. Antras kartas, kai jau smurtas vyksta sugyventinės atžvilgiu. Nemano, kad reikalingas gydymas nuo alkoholio, jis nėra priklausomas. Gali išgerti, gali neišgerti. Šiuo metu nedirba, dirba neoficialiai. Jis serga (duomenys neskelbtini), turi neįgalumo dokumentus, yra nustatytas 30 procentų darbingumas, o nedarbingumas 70 procentų. Jo sugyventinė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Jis gauna invalidumą, uždarbiauja ir dar vaiko pinigėliai, viskam užtenka. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi dėl nusikaltimo (2 t., b. l. 8).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. lapkričio 13 d. apie 21:00 val. ji grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra E. P., gimusia (duomenys neskelbtini). Užėjusi į kambarį ant stalo pamatė stovintį degtinės butelį ir iškarto suprato, kad jos sugyventinis T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), vartoja alkoholį. Ji labai išsigando kadangi žino, kad kai jos sugyventinis vartoja alkoholinius gėrimus, jis pasidaro labai agresyvus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl degtinės, nes kol jis nematė, ji paėmė tą ant stalo stovintį degtinės butelį ir paslėpė. Sugyventinis pasidarė agresyvus, nes ji negrąžino jam degtinės butelio. Jis pradėjo ją mušti. Jis rankomis kelis kartus jai trenkė per veidą, tampė už plaukų ir dvejomis rankomis sugriebęs už kaklo bandė pasmaugti, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Vėliau radęs paslėptą degtinės butelį jis nuėjo į virtuvę toliau vartoti. Kai ji pamatė, kad jos sugyventinis gerdamas virtuvėje užmigo ji paėmė savo telefoną ir paskambino savo draugei I. G. bei paprašė jai iškviesti pagalbą, nes pati buvo labai išsigandusi dėl savęs ir savo mažamečio vaiko. Jos sugyventinis T. P. ją muša ne pirmą kartą, buvo kviesta policija. Kartu su sugyventiniu gyvena keturis metus sugyventinio motinai priklausančiam name. Augina bendrą vaiką E. P.. Papildomos apklausos 2022 lapkričio 25 d. metu parodė, kad kartu su sugyventiniu T. P. yra 4 metus, turi bendrą vaiką - E. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Visi kartu gyvena T. P. motinos bute adresu (duomenys neskelbtini). Kuomet T. P. vartoja alkoholį, tarp jų prasideda įvairūs buitiniai konfliktai, kartais dėl to būna kviečiama policija. Tiksliai negali pasakyti, galimai prieš porą metų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad T. P. smurtavo jos atžvilgiu, tačiau tikslios tyrimo baigties ji nežino. 2022 m. lapkričio 13 d. apie 21.00 val. ji su dukra grįžo namo. Ji buvo pas draugę. Grįžusi namo, pamatė, kad T. P. yra girtas, ant stalo pamatė degtinės butelį. Ji butelį paslėpė ir dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jiems žodžiu konfliktuojant dėl alkoholio, jis pradėjo jai pavyduliauti, ėmė kalbėti apie jos darbdavį ir panašiai. Ji nuėjo į miegamąjį džiauti rūbų. Į kambarį atėjo T. P. ir tarp jų konfliktas nesiliovė. Jis pradėjo jai sakyti: „kad ji čiulpia darbdaviui“. Supykusi ji jam ir pasakė: „kad jei reiks tai ir padarys“. Ji nuėjo į virtuvę, o dukra pasiliko miegamajame. Tuomet T. P. supykęs atėjo iš paskos. Ji stovėjo priešais jį, o jis savo rankų delnais jai trenkė du smūgius į veidą (į kairįjį ir į dešinįjį žandą). Jis vieną kartą ranka trenkė jai į vieną žando pusę, o kita ranka vieną kartą trenkė į kitą veido pusę (kokiomis rankomis į kokią veido pusę neatsimena). Dėl šių smūgių į veidą ji juto fizinį skausmą. Kuomet jis jai trenkė į veidą, ji nuėjo į miegamąjį, o jis atėjo iš paskos. Ji toliau pradėjo džiauti rūbus, nieko jam dėl smūgių nesakė, nenorėjo jo provokuoti. Jis priėjo prie jos, patempė ją už jos dešinės rankos ir nustūmė ant lovos. Ji nukrito pilvu ant lovos. Šie jo veiksmai (rankos patempimas ir pastūmimas ant lovos) jai fizinio skausmo nesukėlė. Gulėdama ant lovos ji persivertė ant nugaros. Jai gulint ant lovos T. P. apžergė jos kojas ties keliais ir šlaunimis ir atsisėdo ant jos (tai jai nesukėlė fizinio skausmo) bei savo dešine ranka paėmė jos kaklą ir jį suspaudė ir iš karto paleido. Kaklo suspaudimas truko trumpą laiką, tai jai nesukėlė pagrindo manyti, kad jis ją nori pasmaugti, jos tai nedusino, tačiau ji juto fizinį skausmą kaklo srityje. Ji nieko nesakė, tylėjo. Jis nuo jos nulipo ir nuėjo virtuvės link toliau kažką kalbėdamas apie jos darbdavį. Ji atsistojo. Jis vėl priėjo prie jos, rankomis ją pastūmė ir ji nugara krito vėl ant lovos (pastūmimas ir kritimas ant lovos jai nesukėlė fizinio skausmo). Nukritusi ant lovos iš karto bandė stotis, buvo sėdėjimo pozicijoje ant lovos, o jis atsisėdo jai ant kelių ir savo šlaunimis pradėjo spausti jos juosmenį jos pilvo šonus. Ji iš karto atsigulė, o jis toliau bandė šlaunimis spausti jos juosmenį - jos pilvo šonus, tačiau greitai paleido. Dėl šių veiksmų jai buvo sukeltas trumpalaikis, momentinis fizinis skausmas. Kuomet jis ją paleido ji skausmo nebejuto, jokių sužalojimų nebuvo. Jos juosmens spaudimas jo šlaunimis netruko ilgą laiką, jis greitai ją paleido ir vėl nuo jos nulipo, nuėjo į virtuvę parūkyti. Ji atsigulė į lovą, įsijungė televizorių, dėl viso įvykio jam nieko nesakė. Ji girdėjo kaip jis rūkydamas virtuvėje jai vis kažką priekaištavo, atėjo pas ją į kambarį, toliau bandė žodžiu konfliktuoti. Ji stengėsi jo neprovokuoti. Jis iš spintos pasiėmė rankines reples. Ji stojosi nuo lovos, o jis priėjęs prie jos savo ranka ją paguldė ant grindų (kokiu būdu tiksliai ją pagulė ant grindų ji nebeatsimena, tačiau tai jai nesukėlė fizinio skausmo). Ji gulėjo tarp lovos ir vaikiškos lovytės ant grindų, jis savo kairiuoju keliu užspaudė jos pilvo sritį ties bamba (pilvo užspaudimas fizinio skausmo nesukėlė) ir dešinėje rankoje laikydamas reples jas pridėjo jai prie nosies, šiek tiek suspaudė nosies galiuką, tačiau spaudimas nebuvo stiprus, jai fizinio skausmo tai nesukėlė, jokių sužalojimų nepadarė, o ji savo rankomis iš karto patraukė jį nuo savęs ir replės iš jo iškrito. Jis nuėjo į virtuvę ir ten pasiliko sėdėti. Ji paėmė reples ir jas paslėpė. Ji nuėjo į virtuvę taip pat parūkyti, o jis toliau konfliktavo. Jiems stovint virtuvėje jis savo dešinės rankos kumščiu trenkė jai vieną kartą į jos pilvo sritį ties bamba. Po smūgio ji iš karto atsisėdo ant grindų, smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Jai sėdint ant grindų, jis abiejų rankų delnais jai 4 kartus trenkė į veido sritį, vieną kartą delnu trenkė į dešinį žandą, tuomet vieną kartą trenkė į kairįjį žandą, po to vėl vieną kartą delnu trenkė į dešinį žandą ir kartą trenkė delnu į kairįjį žandą. Šie smūgiai jai taip pat sukėlė fizinį skausmą. Ji atsistojo ir nuėjo į kambarį, o jis liko virtuvėje vėl rūkyti. Praėjus kelioms minutėms ji nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad jis jau miega virtuvėje. Ji nuėjo į kiemą, paskambino draugei I. G. bei pasakė, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo. Ji nurodė, kad jai iškvies pagalbą ir ateis pas ją. Tuomet ji grįžo namo, pamatė, kad sugyventinis jau miega lovoje. Po kiek laiko draugė pas ją atėjo, atvyko ir policijos pareigūnai, kurie pradėjo tikslinti įvykio aplinkybes ir prikėlė sugyventinį, kurį išvežė į areštinę. Atvykę pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kurie ją apžiūrėjo, bet ji į ligoninę nevažiavo, jokių sužalojimų jai nenustatė. Užduotį atlikti kūno tyrimą gavo el. paštu, tačiau pas teismo medicinos ekspertus nevažiavo ir nevažiuos. Įvykio metu namuose buvo jų dukra, ji visą laiką buvo miegamajame, žaidė. Kas vyko nereagavo, neverkė. Dėl to, su ja susisiekė vaikų teisių apsaugos specialistai, kurie su jų šeima dirba. Nori pažymėti, kad T. P. jos nuoširdžiai atsiprašė. Ji dėl įvykio jam atleido, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nori toliau su juo gyventi, pagal vaikų teisių specialistų nurodymus pradėjo lankytis pas psichologą. Esant galimybei norėtų, kad ikiteisminis tyrimas baigtųsi susitaikymu. Dar kartą papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. V. parodė, kad įvykio metu, tai yra 2022 m. lapkričio 13 d. kuomet jos sugyventinis T. P. smurtavo jos atžvilgiu, jis jai už plaukų nepešė. Savo pareiškime ir pirminiuose parodymuose dėl susijaudinimo ji galėjo klaidingai nurodyti tikslius fizinius veiksmus jos atžvilgiu iš sugyventinio pusės. Prašė vadovautis 2022 m. lapkričio 25 d. papildomos apklausos metu duotais parodymais. Taip pat ji nori pabrėžti, kad jai išaiškintos jos, kaip nukentėjusios teisės kreiptis pagalbos į specializuotas įstaigas, tai yra į moterų krizių centrą. Su T. P. iki šiol gyvena taikiai, jam jokių pretenzijų neturi. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas, kartu augina bendrą mažametį vaiką, todėl prašė skirti jam švelniausią bausmę. Taip pat ji nori pažymėti, kad replių, kuriomis T. jai suspaudė nosį, namuose nebėra. Ji nežino, kur jos yra (1 t., b. l. 30-33, 35-37, 39-41). Teisiamojo posėdžio metu, uždavus nukentėjusiajai klausimus dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, ji parodė, kad kai suspaudė su replėmis, jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, neskaudėjo. Sukėlė fizinį skausmą, kai kojomis suspaudė šonus ir davė su kumščiu į pilvą. Kai užspaudė su keliu ties bamba, tai skaudėjo ir kai smūgiavo į veidą skaudėjo. Su sugyventiniu viskas gerai, uždarbiauja, padirba, kai reikia, padeda išlaikyti šeimą, ir ji eina padėti, kai reikia. Vienas kitam padeda, tariasi, draugiškai gyvena. Dėl bausmės prašė, kad būtų „lygtinai“ (2 t., b. l. 9);

- liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad T. V. yra jos draugė, jų santykiai yra geri. T. kartu su sugyventiniu T. P. turi bendrą mažametį vaiką. Tarp jų santykiai būna geri, tačiau žino, kad kai T. vartoja alkoholį, jis tampa agresyvus, tarp jų prasideda konfliktai, ko pasėkoje T. pradeda smurtauti T. atžvilgiu. Kiek jai žinoma dėl to buvo pradėtas ne vienas tyrimas. 2022 m. lapkričio 13 d. vakare, tikslaus laiko šiuo metu neatsimena, ji buvo savo namuose. Ji sugalvojo paskambinti savo draugei T., tačiau ji ragelio nekėlė. Ji jai parašė jai žinutę ar jai viskas gerai. Po kurio laiko ji atrašė, kad ją primušė, kas primušė nieko nedetalizavo. Tuomet ji dar kartą jai paskambino ir ji atsiliepė. Ji buvo labai susijaudinusi, verkdama nerišliai jai pasakė, kad jos sugyventinis T. jos atžvilgiu smurtavo. Ji pasakė, kad pas ją ateina ir eidama jos link ji paskambins policijai. Eidama pas T.

ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie smurtą šeimoje. Jai atėjus pas T. į namus ji buvo labai susijaudinusi, verkė, tiksliai paaiškinti, kas įvyko, negalėjo, ji drebėjo. Ji tik teigė, kad T. jos atžvilgiu vėl smurtavo. Ji buvo virtuvėje, o T. neblaivus miegojo savo kambaryje. Jų vaikas lakstė namuose. Tiksliai įvardyti kaip smurtavo T. T. negalėjo. Ji tik sakė, kad ją smaugė, trankė per veidą ir iš kumščio trenkė į pilvą, ką daugiau sakė ji neatsimena. Ant jos kaklo ji matė raudonas žymes. Ji ją stengėsi raminti, daug neklausinėjo. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo tikslinti įvykio aplinkybes, sulaikė T. ir išvežė. Taip pat, vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo T., tačiau į ligoninę jos nevežė, ji pati to atsisakė. T. pamatavo blaivumą . Ji buvo blaivi. Ji šiek tiek su ja dar pabuvo, ją apramino ir grįžo į savo namus. Žino, kad šiuo metu T. su T. toliau kartu gyvena, yra susitaikę, T. jai jo elgesiu daugiau nesiskundė. Daugiau dėl šio įvykio jokios tyrimui reikšmingos informacijos neturi (1 tomas, b. l. 43-45);

- 2022 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistui Jonui Mindaugui Paliuliui buvo apžiūrėta 2022 m. lapkričio 13 d. Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė ID: 2208109536-1-1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad T. V. 2022 m. lapkričio 13 d. GMP nustatyta hematoma (poodinė kraujosruva kakle), kuri nedetalizuota ir nei jos lokalizacija, nei dydis, forma, kitos savybės nenurodytos. Ši kraujosruva kakle galėjo būti padaryta paveikus kietu buku riboto kontaktavusio paviršiaus daiktu. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 54-55);

- 2023 m. kovo 22 d. gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr. 10-G-19205, kurioje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 103);

- 2022 m. lapkričio 13 d. T. V. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 13 d. apie 21:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), name kilusio žodinio konflikto metu jos sugyventinis T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), rankomis kelis kartus jai trenkė per veidą, tampė už plaukų ir dvejomis rankomis sugriebęs už kaklo bandė ją pasmaugti tuo jai sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 8-10);

- 2022 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis medinis šviesiai rudos spalvos gyvenamasis namas. Į namą patenkama pro rudos spalvos metalines duris. Užėjus pro duris patenkama į prieškambarį. Dešinėje pusėje matomas vaikiškas vežimėlis, kairėje pusėje matomos lentynos, kuriose sudėta avalynė. Priešais matomos medinės, rudos spalvos sulaužytos durys, pro kurias patenkama į koridorių, dešinėje pusėje matomi sukabinti drabužiai. Praėjus koridorių patenkama į kambarį. Kambaryje dešinėje pusėje matoma medinė spinta, už kurios stovi medinis stalas, ant kurio padėtas kompiuteris, kairėje pusėje matoma spinta, ant kurios pakabinti drabužiai, šalia spintos stovi baltos spalvos vaikiška lovytė, šalia lovytės prie lango su raudonos spalvos naktinėmis užuolaidomis stovi sofa - lova. Kitų daiktų turinčių reikšmės bylos nagrinėjime neaptikta. Vizualiai apžiūrint T. V., gimusią (duomenys neskelbtini)., nepažeidžiant asmens orumo ant jos kairės pusės veido srities buvo matyti patinimas, kaklo srityje matoma hematoma (1 t., b. l. 11-20);

- 2022 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas (ID 92087678761. Skambučio pradžia 2022-11-13 21 31 59). Garso įrašo trukmė 1 min. 51 sek. Garso įrašo turinys: - BPC: 112. - Pranešėja: Laba diena. -BPC: Labas vakaras. -Pranešėja: Norėčiau pranešti apie sumušimą, sumušimą. Sugyventinis primušė savo sugyventinę ir ji labai dabar išsigandusi. -BPC: Sugyventinis primušė ką? -Pranešėja: Sugyventinę. -BPC: Sugyventinis primušė savo sugyventinę? -Pranešėja: Taip ir ne pirmas kartas jau. -BPC: O Jūs kas būsite tai moteriai? -Pranešėja: Aš būsiu draugė. Nes esu… dažnai matau jį girtą, nu tą sugyventinį. -BPC: O kokiu adresu jie gyvena? -Pranešėja: (duomenys neskelbtini), bet čia yra prie „Lidlo“, (duomenys neskelbtini). Aš dabar einu pas ją. -BPC: (duomenys neskelbtini)? -Pranešėja: (duomenys neskelbtini). -BPC: (duomenys neskelbtini)? -Pranešėja: Taip. Čia būtų namas pats, nuosavas. -BPC: Nuosavas namas? -Pranešėja: Taip, prie Lidlo. -BPC: Tai (duomenys neskelbtini)? Tai kas (duomenys neskelbtini) tada yra? -Pranešėja: Čia brūkšnys (duomenys neskelbtini), tokia gatvė. -BPC: Sakykite prašau, o kaip vardas tos moters, pavardė? -Pranešėja: Mano? -BPC: Ne, ne, tos moters kur primušta. -Pranešėja: T. V.. -BPC: O sugyventinio jos? -Pranešėja: T. P.. -BPC: Nepilnamečių vaikų yra pas juos namuose? -Pranešėja: Yra mažas. -BPC: Vienas vaikas? -Pranešėja: Taip. -BPC: O dėl greitosios nežinot, reikia moteriai greitosios? -Pranešėja: Nežinau žinokit. -BPC: Ir kas kviečia, jūsų vardas, pavardė? -Pranešėja: I. G.. -BPC: Gerai, informuojame policiją, tada laukite. Jeigu reiks greitosios, kai nueisit ir pamatysit, tai perskambinkit, gerai? -Pranešėja: Gerai, ačiū. Įrašo pabaiga (1 t. b. l. 56-57);

- 2022 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai: „2022_1113_214434_001.MP4“, „2022_1113_214934_002.MP4“ iš policijos pareigūnų „BODY“ kameros. Vaizdo įrašo: 2022_1113_214434_001.MP4 trukmė 5 min. 01 sek. Atidarius vaizdo įrašą apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas: VLN_SVC_60D836, data 2022/11/13, laikas 21:44:34. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai eina namo link. Prie namo girdima kaip juos pasitinka moteris, kuri teigia, kad ji kvietė policiją, ji yra draugė, nurodė, kad sugyventinis girtas miega. Kartu su moterimi pareigūnai užeina į namo vidų, nueina į virtuvę, kurioje stovi kita moteris (tyrimo metu nustatyta, kad tai T. V.). Moteris, kuri pristato kaip pranešėja pradeda pasakoti įvykio aplinkybes. Ji nurodo, kad skambino T., tačiau ji nekėlė ragelio, moteris nerišliai dėsto mintis, rodo T. V. kaklą, tačiau „BODY“ kamera T. V. nenufilmuoja, kadangi kamera iškelta per aukštai. Moteris nurodo, kad tai ne pirmas kartas. Pareigūnai pasiteirauja kur vyras, moteris nurodo, kad kambaryje miega. Pareigūnai pradeda eiti į kambarį, kuriame miega sugyventinis, o tuo tarpu pasigirsta T. V. verkimas, kuri kalba taip pat nerišliai, nurodo: „į veidą mušė“ „va čia mane mušė“. Pareigūnai nueina į kitą kambarį, kuriame miega vyras (tyrimo metu nustatyta, kad tai T. P.“). Pareigūnai pažadinę vyrą jį išveda į lauką, pasodina į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Pareigūnė, ant kurios yra uždėta „BODY“ kamera grįžta į namą, nueina į virtuvę, kurioje stovi abi moterys. Pareigūnė paprašo ramiai papasakoti, kas atsitiko. T. V. verkdama pradeda nerišliai pasakoti įvykio aplinkybes. Nurodo, kad ji atėjo namo iš draugės, pradėjo džiauti rūbus. Toliau T. V. pradeda pasakoti, kur ji dirba ir tai, kad jai baigus džiauti rūbus, sugyventinis jai pradėjo sakyti: „va ten tu pas R., ten“. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas: „2022_1113_214934_002.MP4“ yra vaizdo įrašo „2022_1113_214434_001.MP4“ tęsinys, jo trukmė 1 min. 13 sek. Vaizdo įraše toliau pareigūnė, ant kurios yra „BODY“ kamera tikslina įvykio aplinkybes su T. V. ir pranešėja. „BODY“ kameros filmavimo laukas nenufilmuoja moterų, vaizdo įraše girdima kaip T. V. verkia ir toliau pasakoja, kad sugyventinis sakė: „sako va, sako ką, sako R. tu ten čiulpi ir viską“, toliau T. V. pasakoja, kad sugyventiniui atsakė: „jeigu norėsiu...(toliau nesuprantama ką sako)“. Tuomet T. V. verkdama nerišliai pasakoja: „Stojosi prie manęs, pradėjo mane mušti, aš stovėjau...(nesuprantama ką šneka)“. Pareigūnė patikslina, kur mušė. T. V. pasakoja: „jisai man per veidą, už kaklo ėmė, taigi va viskas yra“. Pareigūnė tikslina: „per veidą sudavė ir smaugė?“ T. V. toliau verkdama kalba nerišliai nurodo: „kad aš va čia stovėjau ir dukra buvo ant stalo užlipusi ir aš sakau: ką tu darai, dukra gi šalia“. T. V. toliau verkia, sunkiai kalba nurodo: „kad jisai mane toliau pastūmė į lovą, pradėjo mane smaugti“. Pareigūnė nurodo, kad iškvies greitąją. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 58-59 b. l.);

- 2022 m. lapkričio 13 d. 21.51 val. alkotesterio duomenimis T. P. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0449“, patikros sertifikato Nr. 1709982, buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas (1 t., b. l. 70-72);

- 2022 m. lapkričio 13 d. 21.58 val. alkotesterio duomenimis, T. V. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0449, patikros sertifikato Nr. 1709982, buvo nustatytas 0.00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 70-72).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2023).

Kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėtus „Body kamerų“ vaizdo įrašus, apžiūros protokolus, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, alkotesterio duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas

2.57 promilės neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušė ir kitaip smurtavo artimoje aplinkoje – prieš savo sugyventinę T. V., tai yra abiejų rankų delnais sudavė du smūgius į nukentėjusiosios kairės ir dešinės pusės žandus, taip pat nustūmęs nukentėjusiąją ant lovos ir ją apžergęs nukentėjusiąją ir ant jos atsisėdęs dešine ranka apėmęs nukentėjusiosios kaklą jį suspaudė bei tuo nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosruvą kakle, taip pat pargriovęs ant lovos nugara atsisėdo jai ant kelių ir šlaunimis spaudė jos juosmenį, pilvo šonus, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios pilvo sritį, abiejų rankų delnais sudavė keturis smūgius į nukentėjusiosios kairės ir dešinės pusės žandus, tuo sukėlė T. V. fizinį skausmą padarė sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supyko ant sugyventinės, nes ji vėlai grįžo namo, jam sukilo pavydas ir prasidėjo konfliktas. Kadangi buvo neblaivus padarė veiksmus, kurie nurodyti kaltinime, t. y. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Dėl neblaivumo visų aplinkybių neatsimena, tačiau atsimena, kad pagriovė nukentėjusiąją ir suspaudė pilvo sritį, sudavė du antausius, kitų aplinkybių dėl girtumo nepamena. Tai jau antras kartas, kai jis panaudoja smurtą sugyventinės atžvilgiu. Nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamasis supyko, nes jai grįžus namo ir pamačius kaltinamąjį neblaivų, ji paslėpė degtinės butelį, kurį rado stovintį ant virtuvės stalo. Jiems konfliktuojant dėl alkoholio kaltinamasis pradėjo pavyduliauti. Tuomet kaltinamasis pradėjo naudoti fizinį smurtą ir rankų delnais trenkė per veidą, vėliau pagriovęs ją ant lovos rankomis suspaudė kaklą, vėl pagriovęs ant lovos savo šlaunimis spaudė jos juosmenį ir pilvo šonus, taip pat vieną kartą kumščiu trenkė į pilvo sritį, taip pat keturis kartus delnais sudavė į veido sritį ir šie kaltinamojo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Tačiau jai neskaudėjo, kai replėmis kaltinamasis šiek tiek suspaudė nosies galiuką, skaudėjo, kai su keliu spaudė pilvą. Viso konflikto metu nukentėjusioji teigė, kad stengėsi kaltinamojo neprovokuoti, ėjo nuo jo į kitą kambarį. Nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Taip pat į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai matė nukentėjusiosios veide patinimą bei kraujosruvą kaklo srityje. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. T. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

T. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad pastūmė nukentėjusiąją bei paguldęs ant grindų, keliu užspaudė nukentėjusiosios pilvą ties bamba ir dešinėje rankoje laikydamas reples, replėmis suspaudė nukentėjusiosios nosies galiuką bei tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, kad su replėmis suspausdamas nosies galiuką kaltinamasis jai fizinio skausmo nesukėlė, nes suspaudė nežymiai, o jai patraukus kaltinamąjį nuo savęs, replės iškrito ir ji paslėpė reples. Teisme atsakydama į klausimus, nukentėjusioji patvirtino, kad suspaudimas replėmis jai fizinio skausmo nesukėlė, nes šis veiksmas buvo nežymus, todėl kaltinimas tikslintinas ir aplinkybės dėl nukentėjusiosios nosies galiuko suspaudimo replėmis ir tokiu būdu fizinio skausmo sukėlimo šalintinos iš kaltinimo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į T. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: penkis kartus teistas, o paskutinį kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to pažymėtina, kad naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ne pirmą kartą (1 t., b. l. 114-118), baustas administracine tvarka, tačiau baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 136-138), nevedęs, nedirbantis, neįgalus. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą parenkant didesnį už įstatymo nustatytą minimalų.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai T. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 13 d. 21.51 val. iki 2022 m. lapkričio 14 d. 16.39 val. (1 t., b. l. 66-69, 80-81), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎ ‏‏‎

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamasis pakeitė savo elgesį, kritiškai vertina savo poelgį, nors oficialiai nedirba, tačiau uždarbiauja dirbdamas atsitiktinius darbus bei iš gautų pajamų išlaiko šeimą. Kaltinamasis tvirtino, kad serga (duomenys neskelbtini), todėl jam yra nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, šios pozicijos nekeitė bei jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, suvokia, kad alkoholis jį veikia neigiamai, tačiau tvirtina, kad priklausomybės alkoholiui neturi ir gydymas jam nėra reikalingas. Nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, teigė, jog gyvena draugiškai, kaltinamasis išlaiko šeimą, todėl teisiamojo posėdžio metu prašė teismo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės. Nors kaltinamasis buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, tačiau teismo vertinimu, jo neteisėtus poelgius padėtų pakeisti dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, o ne izoliavimas nuo visuomenės. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad T. P. resocializacija dar yra galima be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 82-83) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu T. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais bausmės vykdymą T. P. atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai T. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 13 d. 21.51 val. iki 2022 m. lapkričio 14 d. 16.39 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė