Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei, Jolantai Stanelienei, Jurgitai Juškuvienei, Daliai Kalašinskienei, Rositai Garnienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Š., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,T." generaliniu direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. E., būdamas uždarosios akcinės bendrovės UAB „T.“ generaliniu direktoriumi, tai yra darbdaviu, turinčiu pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, nes nesudarė saugių darbo sąlygų stoginės, esančios (duomenys neskelbtini), stogo dangą ardančiam UAB „T.“ darbuotojui K. K., o būtent: neinstruktavo darbus atliekančių darbuotojų, kaip saugiai atlikti stogo dangos ardymo darbus statybvietėje ir kokias konkrečias technines priemones būtina naudoti siekiant išvengti kritimo iš aukščio, neįrengė ir nenaudojo kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio - trapų, saugos diržų ar apraišų, lynų ar panašiai, ir šiais veiksmais pažeidė:

- Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, (toliau- Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius kad ,,<…>Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių <…>”, Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kad ,,<…> pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologinius procesus”,

- Saugos ir sveikatos statyboje taisyklių DT 5-00, patvirtintų LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (toliau- Taisyklės), 73 punkto reikalavimus, kad ,,Atliekant darbus ant stogų aukštesnių kaip 1,3 m. arba kurių nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių kritimo…, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis” ir Taisyklių 74 punkto reikalavimus, kad ,,Kai stogo nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti ir darbuotojai gali nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m. pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti.”,

- Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 46.2 nurodytą reikalavimą, kad jeigu darbuotojas turi dirbti ant arba arti stogo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kurios gali įlūžti ar kitaip suirti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkas netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arba nenukristų ant žemės, bei tų pačių nuostatų 4 priedo 46.1 punkto reikalavimą, kad jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo,

ir dėl aukščiau išvardintų teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų visumos įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui - 2015-05-28 apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini), neapmokytam ir neinstruktuotam kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukštyje UAB ,,T.” darbuotojui K. K., atliekant stoginės šlaitinio stogo senų asbestinių lakštų demontavimo darbus, atsistojimui naudojant atskirus, nepritvirtintus lentų elementus, tai yra, K. K. neturint galimybės saugiai judėti ant stogo, nesant įrengtų trapų, neišdavus jam ir nenaudojant tinkamų asmeninių ir kolektyvinių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio, lūžus šiferio lakštui, nuo stogo ant betoninio pagrindo nukrito UAB „T.“ darbuotojas K. K. ir patyrė sužalojimus: kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių lūžius, pakauškaulio dešinės pusės, abiejų smilkinkaulių ir dešinio momenkaulio lūžius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties bei smegenėlių dešinio pusrutulio sumušimą, kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžį, abiejų ausų būgnelių plyšimus, tai yra, sunkų sveikatos sutrikdymą.

BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-341/2012, 2K-154/2012, 2K-236/2014). Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai, įstatymų įgyvendinamieji ir įmonių vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo srityje bei sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-572/2013, 2K-355-788/2016). Taigi pripažįstant, kad teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ar sveikatos reikalavimai buvo pažeisti, būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už jų įgyvendinimą, t. y. kada, kam ir kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2008). Juridinio asmens atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą BK 176 straipsnis nenumato.

Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką darbdavio įgaliotas asmuo – tai asmuo, kuris dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų laikymąsi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017). Turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys bei įmonių vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos.

Darbdavio įgaliotas asmuo gali būti laikomas BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu tik konstatavus, kad jam konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Šiai išvadai pagrįsti paprastai vertinama įmonėje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šio klausimo sprendimui reikšmingi duomenys. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2010 konstatuota, kad įmonėje nebuvo tvarkomojo dokumento, pagal kurį dalis direktoriaus teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje būtų perleista kitam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad direktoriaus įsakyme vartojamos abstrakčios formuluotės, tokios kaip „atsakingas už visą objektą“, negali būti traktuojamos kaip apimančios ir pareigas užtikrinti saugias darbo sąlygas objekte.

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimas iš pradžių buvo pareikštas statybos padalinio vadovui K. K., o bendrovės UAB „T.“ generalinis direktorius H. E. buvo liudytojas (2 t., b. l. 179-186). Bylą nagrinėjusio Šiaulių apylinkės teismo teisėjo Broniaus Vinciūno 2017-01-13 nutartimi byla grąžinta prokurorei tyrimui papildyti. 2017-07-24 surašytas kaltinamasis aktas, kuriame kaltinamuoju tapo H. E., o K. K. – liudytoju.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė 2017-03-27 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo K. K. atžvilgiu, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., požymių. Šis nutarimas buvo apskųstas Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2017-05-29 nutartimi skundo netenkino. Galiausiai, 2017-06-22 Šiaulių apygardos teismas neskundžiama nutartimi paliko galioti 2017-05-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartį. Šiaulių apygardos teismas nutartyje konstatavo:

,,Faktiniais ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini) išvadų 4 punktu nustatyta, kad pagal statybą reglamentuojančius norminius teisės aktus (Reglamento [5] 59.16 p.), užtikrinti saugų darbą statybvietėje yra statinio statybos vadovo ir darbų vadovų pareiga. Tačiau, kaip matyti iš to paties ekspertizės akto, šiuo atveju tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra dokumentų apie statinio statybos vadovo ir statybos darbų vadovų paskyrimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad statybos padalinio vadovas K. K. turėjo pareigą užtikrinti saugų UAB „T.“ darbuotojo K. K. darbą (4 t., 121-126 b. l).

Aplinkybę, kad statybos padalinio vadovas K. K. neturėjo pareigos užtikrinti saugų UAB „T.“ darbuotojo K. K. darbo, patvirtina ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtas UAB „T.“ generalinio direktoriaus H. E. 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 20120828 kopija „Dėl statybos padalinio vadovo pareiginių nuostatų tvirtinimo“, kurių 25.3 punkte nors ir nurodyta, kad statybos padalinio vadovas atsako už saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, aplinkos ir turto apsaugos reikalavimų pažeidimus, tačiau, kas teisingai nurodyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini,) byloje nėra jokių duomenų, kad K. K. būtų raštiškai supažindintas su šiuo įsakymu, kadangi pareigybiniai nuostatai K. K. nepasirašyti (3 t., 141-144 b. 1.).

Tai, kad K. K. nieko nežinojo ir apie pirmiau nurodytų statybos padalinio vadovo pareiginių nuostatų egzistavimą, be to, kad šiuose nuostatuose nėra pastarojo parašo, pagrindžia ir jo parodymai apylinkės teismo posėdžio metu, kai K. K. parodė, kad už darbų saugą jis niekada nebuvo atsakingas, nes nebuvo tokio įsakymo, jis nebuvo statybos darbų vadovu, o buvo tik statybos padalinio vadovu (3 t., 104-109, 156 b. 1.).

Kad K. K. nėra atsakingas už įmonės saugią politiką, patvirtino ir VDI specialistas K. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, ir parodė, kad įmonės vadovas yra atsakingas už saugią įmonės politiką, jeigu nėra perdavęs pareigų atsakingam asmeniui. Taip pat parodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 ir 35 straipsniuose yra nurodyta, kad su lokaliais įmonės teisės aktais darbuotojai turi būti supažindinti pasirašytinai, o, kadangi K. K. parašų niekur nėra, tokiu atveju už viską atsako įmonės vadovas (3 t., 192-193 b. 1.).

Tai, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) asbestinės dangos ardymo darbams ir kitiems to kiemo statinių remonto darbams raštiškai nebuvo paskirtas statinio statybos darbų vadovas, 2017 m. kovo 23 d. akistatos tarp K. K. ir H. E. metu, patvirtino ir pats H. E..

Vadinasi, tiek prokurorų 2017 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. kovo 27 d. nutarimuose, tiek ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad K. K. nebuvo atsakingas už saugų UAB „T.“ darbuotojo K. K. darbą, pagrįsta.

Ir nors civilinio atsakovo atstovas skunde nurodytais teiginiais siekia įtikinti, kad K. K. veiksmai buvo savavališki, nes, kaip parodė apklausiamas H. E., jis jokio nurodymo K. K. dirbti minėtame objekte nebuvo davęs, vis dėlto, kaip matyti iš paties H. E. parodymų, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu H. E. parodė ir tai, kad stogo remonto darbai buvo numatyti, ir nors rašytinio įsakymo dėl darbų atlikimo.(duomenys neskelbtini), nebuvo, buvo žodinis pavedimas, o K. K. turėjo žinoti, kaip organizuoti ir atlikti darbus (3 t., 129-130 b. l). Be to, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir K. K., jam žodinį nurodymą atlikti stogo remonto darbus, adresu: (duomenys neskelbtini), prieš savo atostogas davė pats generalinis direktorius H. E. (2 t., 129-131 b. L).

Tai reiškia, kad K. K. nebuvo atsakingas už saugų UAB „T.“ darbuotojo K. K. darbą, ir todėl jis visiškai pagrįstai nebuvo pripažintas BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.“

Bylą išnagrinėjęs teisėjas sprendžia, kad UAB „T.“ generalinis direktorius H. E. yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės specialusis subjektas. Nors UAB ,,T.“ statybos padalinio vadovas K. K. faktiškai vadovavo stoginės asbestinio stogo ardymo darbams ir atliko su darbų sauga ir sveikatos apsauga darbe susijusias funkcijas, tai neatleidžia H. E. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo redakcija, galiojusi 2015-08-28 įvykio metu, nustato, kad ,,Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis“ (11 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, už saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas atsakingas darbdavys.

Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad įgaliojimų darbų saugos srityje perdavimui (kuriuos, kaip paaiškino kaltinamasis H. E., perleido K. K.) trūko konkretumo. H. E. konkrečiai neperdavė savo įgaliojimų darbų saugos srityje nei statybos padalinio vadovui K. K., nei gen. direktoriaus pavaduotojai D. E.. Prie tokios išvados teisėjas prieina, nurodydamas šiuos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus: iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-12-13 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB ,,T.“ užtikrinti saugų darbą statybvietėje privalėjo darbdavys (nes nėra duomenų apie darbdavio pavedimus darbų saugos srityje jo įgaliotiems asmenims ir statinio statybos vadovas šiam objektui nepaskirtas. Pagal statybą reglamentuojančius norminius teisės aktus, užtikrinti saugų darbą statybvietėje yra statinio statybos vadovo ir darbų vadovo pareiga. Dokumentų apie statinio statybos vadovo ir statybos darbų vadovų paskyrimą tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad statybos padalinio vadovas K. K. turėjo pareigą užtikrinti saugų UAB „T.“ darbuotojo K. K. darbą (4 t., b. l. 121-126). Iš UAB ,,T.“ 2017-03-22 pažymos matyti, kad UAB ,,T.“ nėra generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų. Nuo 2015-05-25 iki 2015-06-21 nebuvo pavedimo laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas (6 t., b. l. 121). Kaip pažymėjo Šiaulių apygardos teismas 2017-06-22 nutartyje, UAB ,,T.“ pateikti Statybos padalinio vadovo nuostatai K. K. nepasirašyti (3 t., b. l. 141-144). Teisme apklaustas liudytojas D. E., rengęs pareiginius nuostatus, negalėjo atsakyti, ar K. K. juos skaitė, susipažino, pasirašė (3 t., b. l. 190, 191). UAB ,,T.“ pateikti dokumentai, rodantys egzistavusią praktiką įmonėje, kad kituose objektuose generalinis direktorius įsakymu skirdavo atsakingus asmenis už konkretų objektą, kartu pavesdamas užtikrinti darbų saugą (3 t., b l. 92-100), teismo vertinimu, neatitinka konkretumo reikalavimo dėl įgaliojimų perleidimo darbų saugos srityje konkrečiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teismas nepritaria argumentams, kad 2015-05-28 H. E. atostogų metu (UAB „T.“ generalinio direktoriaus H. E. 2015-05-22 įsakymu Nr. A-84 „Dėl H. E. atostogų“, generaliniam direktoriui H. E. suteikiamos kasmetinės atostogos nuo 2015-05-25 iki 2015-06-21 (2 t., b.l. 88) pavadavusi generalinio direktoriaus pavaduotoja D. E. buvo nubausta, todėl H. E. traukimas baudžiamojon atsakomybėn yra negalimas. Kaip matyti iš įrodymų, ištirtų teisiamajame posėdyje, D. E. nebuvo bausta ir teista dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų (10 t., b. l. 113-115). LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius 2019-01-24 raštu informavo teismą, kad atsakingi asmenys nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn, nes vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 str. 1 d. ir byla perduota teismui. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius įteikė reikalavimus sustabdyti darbus ir išsiuntė UAB ,,T.“ vadovui pakartotinai pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. Teismo vertinimu, tai kad žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinosi D. E., o ne H. E., neduoda pagrindo teigti, kad D. E. yra tinkamas specialusis subjektas pagal BK 176 straipsnį. Teismo vertinimu, D. E. generalinį direktorių pavadavo darbo sutarties pagrindu (darbo funkcijos – vadybininkės (10 t., b. l. 132-133), ir konkretūs įgaliojimai darbo saugos srityje jai nebuvo perduoti. Iš UAB ,,T.“ 2017-03-22 pažymos matyti, kad UAB ,,T.“ nėra generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų. Nuo 2015-05-25 iki 2015-06-21 nebuvo pavedimo laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas (6 t., b. l. 121). Be to, pažymėtina, kad ne LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius nustato, kas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Tinkamą specialųjį subjektą ir asmens kaltę konstatuoja tik teismas. D. E. taikyta poveikio priemonė – nurodymas pakartotinai pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities (10 t., b. l. 117, 118) negali būti vertinama kaip baudžiamoji priemonė, ir tai, kad H. E. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dvigubo baudimo principo nepažeidžia.

Teismo vertinimu, UAB ,,T.“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas D. E. nėra tinkamas specialusis subjektas pagal BK 176 straipsnį. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, 2015-05-19 sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodytos D. E. funkcijos – darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas. Darbo dienos trukmė – 1 val./ 5 d.d. savaitė (2 t., b. l. 93). Iš D. E. pirminių parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pradėjo dirbti 2015-05-20, o įvykis įvyko 2015-05-28, ir jis nebuvo informuotas apie darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59).

Teismo vertinimu, pagrįstai kaltinamajame akte nurodyta, kad dėl teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų visumos įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, už kurį atsakingas įmonės generalinis direktorius H. E.. Iš paties H. E. 2015-07-08 paaiškinimo matyti, kad ,,prieš išvykstant į atostogas, buvo kalba, kad reikės atlikti stogo dangos demontavimo darbus, tačiau konkrečios datos neaptarėme, todėl ir nebuvo paruošti įmonės lokaliniai teisės aktai reglamentuojantys darbų saugos ir sveikatos reikalavimus statybvietėje“ (1 t., b. l. 76). Kaltinamasis H. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „T.“ įkurta 1944 m., statė tokius galingus objektus, kaip „M.“, „N.“, „A.“. Viskas būtų vystęsi normaliai, jei nebūtų Š. papuolęs ant vagies ir sukčiaus – įmonės, kuri apgavo ir padarė pusės milijono žalą. Po to smūgio buvo priverstas pasiimti iš banko paskolą, kad ištemptų įmonę į švaresnius vandenis (10 t., b l. 2.). Darbo inspektorius K. J. 2015-12-04 specialisto paaiškinimų protokole nurodė, kad, pirma, statybvietėje darbų organizavimas buvo netinkamas, antra, vidinė kontrolė įmonėje buvo nepakankama (1 t., b. l. 6, 67). 2015-05-19 sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodytos D. E. funkcijos – darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas. Darbo dienos trukmė – 1 val./ 5 d.d. savaitė (2 t., b. l. 93). Iki dienos, kuomet D. E. UAB ,,T.“ pradėjo dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, įmonėje dirbančio darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto nebuvo. Teisėjas, įvertinęs šiuos įrodymus, sprendžia, kad dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, sunkios įmonės ekonominės padėties, vidinė kontrolė įmonėje buvo nepakankama, neatitiko aiškumo kriterijaus, kurio reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tam, kad būtų nustatytas tinkamas specialusis subjektas, atsakingas už darbų saugą. Nei vienam iš asmenų – D. E., D. E., K. K. aiškiai nebuvo perleisti įgaliojimai, susiję su darbuotojų sauga, todėl atsakingas už darbuotojų saugą yra įmonės vadovas.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-154/2012, 2K-341/2012, 2K-98/2013, 2K-123/2013, 2K-572/2013, 2K-236/2014, 2K-320/2014, 2K-441/2014, 2K-22-677/2015). Šiais teisės aktais būtina remtis kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 176 straipsnį.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu, įtvirtino: ,,Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės“ (14 straipsnio 1 dalis). ,,Pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas“ (25 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Saugos ir sveikatos statyboje taisyklės, galiojusios veikos padarymo metu, nustatė, kad ,, Atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 20⁰, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 20⁰ arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti ir darbuotojas gali nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti“ (73, 74 punktai).

Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, galiojusių veikos padarymo metu, 4 priedo 46.1 punktas ir 4 priedo 46.2 punktas nustatė, kad ,,jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo; jeigu darbuotojas turi dirbti ant arba arti stogo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kurios gali įlūžti ar kitaip suirti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkas netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arba nenukristų ant žemės“.

Teismas prieina prie išvados, kad aukščiau vardijamų teisės aktų pažeidimas kaltinamajam inkriminuotas pagrįstai, remdamasis šiais įrodymais: iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau - VDI) 2015-06-29 Nelaimingo atsitikimo darbo akto Nr. 1, matyti, kad ištirto nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra netinkamas darbų organizavimas statybvietėje. Asbestinio šiferio nuėmimo darbai buvo vykdomi neįrengus kolektyvinių saugos priemonių dėl kritimo iš aukščio (neįrengti trapai). Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Statybos padalinio vadovas leido pradėti stogo ardymo darbus, neįrengus kolektyvinių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio, neišdavus ir nenaudojant asmeninių saugos priemonių dėl kritimo iš aukščio. Pavojingus darbus leista atlikti neapmokytiems ir neatestuotiems darbuotojams (1 t., b. l. 95-96). Iš VDI 2016-05-13 papildomo tyrimo akto matyti, kad 2015-06-29 surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 paliekamas galioti nepakeistas (3 t., b. l. 174-177).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-12-13 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: K. K. be apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, dirbo 4,80 m aukštyje, ant stogo. Judėdamas stogo danga, jis užlipo ant šiferio lakšto, kuris įlūžo. Lūžus šiferio lakštui, K. K. krito ant betoninio pagrindo ir patyrė sunkią galvos traumą. Nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos kolektyvinės ir asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, ir tai, kad nebuvo naudojamos atitinkamos techninės priemonės (trapai), atliekant darbus ant stogo su šiferio danga, kai buvo rizika minėtai dangai suirti (4 t., b. l. 126).

Iš 2015-05-22 paskyros - leidimo Nr. 20150503-03, darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose, dėl senos šiferinės dangos ardymo darbų matyti, kad K. K. nebuvo pasirašęs, kad yra supažindintas su darbo sąlygomis (1 t., b.l. 131-132).

BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių.

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą 2015-06-01 Nr. S- 4154 (1.24) kopijos matyti, kad K. K. pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių (1 t., b.l. 98)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1616/15(04), matyti, kad K. K. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių lūžiai, pakauškaulio dešinės pusės, abiejų smilkinkaulių ir dešinio momenkaulio lūžiai, galvos smegenų kairės kaktinės skilties bei smegenėlių dešinio pusrutulio sumušimas, kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžis, abiejų ausų būgnelių plyšimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Dėl kaukolės pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų ir smegenėlių sumušimo K. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 37-38).

Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno nusikalstamos veikos dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Atitinkamai baudžiamosios teisės moksle yra teigiama, kad pagal adekvataus priežastinio ryšio teoriją priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų pasekmių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina pasekmių atsiradimo galimybę. Kitaip tariant, kadangi veiksmai padidina žalingų pasekmių atsiradimo riziką, atsiradusios neigiamos pasekmės yra laikytina normalia tų veiksmų pasekme. Iš tokio adekvataus priežastinio ryšio apibūdinimo matyti, kad gali egzistuoti daug kurios nors pasekmės priežasčių ir adekvati priežastis nėra vienintelė tam tikrų pasekmių priežastis, tik ji, paversdama tikrove tam tikrų pasekmių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra aktuli sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtas pasekmes ir / ar tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingas pasekmes kaip ir nagrinėjamu atveju. Šia linkme formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-443/2014, 2K-512/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kai kaltininkas pažeidžia keletą darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nuosprendyje nurodoma, kurie iš šių pažeidimų yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 176 straipsnyje numatytais padariniais, ir tik jais grindžiamas asmens pripažinimas kaltu pagal šį straipsnį. Kiti kaltininko padaryti pažeidimai nurodomi nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jeigu jie turi reikšmės baudžiamosios atsakomybės individualizavimui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnis).

Teisėjas iš kaltinamojo akto formuluotės pašalino žodžius ,,<...> statybos darbams nepaskyrė statinio statybos vadovo, neparengė ir nepatvirtino tinkamos technologinės dokumentacijos (technologinės kortelės, paskyros - leidimo) <...>“, kadangi minėti pažeidimai nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – K. K. sužalojimais.

Vien formalus tinkamos technologinės dokumentacijos (technologinės kortelės, paskyros – leidimo) neparengimas negali būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Pagal statybą reglamentuojančius norminius teisės aktus, užtikrinti saugų darbą statybvietėje yra statinio statybos vadovo, darbų vadovo ar kito tinkamai ir konkrečiai įgalioto asmens pareiga. Darbdavys įpareigotas užtikrinti saugias darbo sąlygas, išskyrus, kai konkrečiai savo įgaliojimus darbų saugos srityje perleidžia įgaliotiems asmenims.

Kaltinime minėta formuluotė ,,<...> statybos darbams nepaskyrė statinio statybos vadovo, neparengė ir nepatvirtino tinkamos technologinės dokumentacijos (technologinės kortelės, paskyros - leidimo) <...>“, yra nurodyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-12-13 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose: ,,Tiriamą nelaimingą atsitikimą organizaciniu požiūriu įtakojo tai, kad nebuvo paskirtas statybos darbų vadovas, kad nebuvo parengta bei patvirtinta tinkama dokumentacija ir darbuotojai nebuvo su ja supažindinti“ (4 t., b. l. 126). Teisėjas palieka šią formuluotę nuosprendžio aprašomojoje dalyje, atsižvelgdamas į UAB ,,T.“ egzistavusią darbo organizavimo kultūrą, o būtent, kad ,,<...> sistema įmonėje jau galioja 40-50 metų ta pati. Padalinių vadovai atsakingi už kiekvieną savo profilį ir savo darbą <...>“ (kaltinamojo parodymai 10 t., b l. 2.). Teisėjas, atsižvelgdamas į įmonės praktiką ir kultūrą, kad už saugų darbą paskiriami atsakingi vadovai, - o nagrinėjamu atveju tai nebuvo tinkamai padaryta, nes įgaliojimų perdavimui trūko konkretumo, - sprendžia, kad objekte, kuriame sunkius sužalojimus patyrė K. K., nebuvo paskirtas statybos darbų vadovas, kuris būtų užtikrinęs saugias darbo sąlygas.

Tai, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas iš kaltinamojo akto formuluotės pašalino žodžius ,,<...> statybos darbams nepaskyrė statinio statybos vadovo, neparengė ir nepatvirtino tinkamos technologinės dokumentacijos (technologinės kortelės, paskyros - leidimo) <...>“, kadangi minėti pažeidimai nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės gintis buvo suvaržytos. Kaltinimo apimtis nepasikeitė, o aplinkybes, buvusias kaltinime, teismas perkėlė į nuosprendžio aprašomąją dalį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo padaryti darbų saugos pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, kurio metu sunkią traumą patyrė K. K.. Be kaltinamojo veiksmų (saugių darbo sąlygų nesudarymo) nebūtų kilę padariniai. Priežastinis ryšys būtinas, ne atsitiktinis. Priežastinis ryšys sudėtingas. Priežastinio ryšio sudėtingumą teismas nustato dėl to, nes ne tik kaltinamojo neveikimas, bet ir kita priežastis turėjo įtakos padariniams kilti, o būtent: statybos padalinio vadovo K. K. veiksmai.

Nors K. K. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, vis dėl to šis priežastinis ryšys nebuvo būtinas baudžiamosios teisės kontekste, nes ir be K. K. veiksmų būtų kilę numatyti padariniai. Teismas atmeta kaltinamojo teiginius, kad K. K. savavališkai atliko stoginės dangos, esančios (duomenys neskelbtini), ardymo darbus. K. K. veikė UAB ,,T.“ naudai ir interesais. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė J. R. paiškino, ,,<...> jeigu darbdavys nieko nežinotų, niekam nieko nelieptų daryti ir tas būtų nustatyta teisme, kad paskirtas vadovas savavališkai be darbdavio žinios, be darbų saugos specialisto žinios, pats susigalvojo kažką padaryti ir liepė savo žmonėms dirbti nesaugiai, tada jis lieka atsakingas, bet nuo darbdavio pilnos atsakomybės nenuima, nes darbdavys turi pastoviai kontroliuoti, jis perleidžia tik dalį savo atsakomybės <...>“ (9 t., b. l. 5).

Bylą išnagrinėjęs teisėjas, nenustatė, kad K. K. būtų veikęs savavališkai. Kaip paaiškino pats K. K., darbus darydavo generalinio direktoriaus pavedimu. Teisme apklaustas V. P. paaiškino, kad K. K. vadovaudavo generalinio direktoriaus iniciatyva, darbus kontroliavo ir generalinis direktorius (9 t., b. l. 14). Kaip minėta anksčiau, Šiaulių apygardos teismas 2017-06-22 neskundžiama nutartimi konstatavo, kad K. K. nėra tinkamas baudžiamosios atsakomybės specialusis subjektas.

Vis dėlto, teisėjas konstatuoja, kad K. K. veiksmai reikšmingai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo ir teismas K. K. veiksmus (faktiškai vadovavo stoginės asbestinio stogo ardymo darbams ir atliko su darbų sauga ir sveikatos apsauga darbe susijusias funkcijas) prižįsta kaip kaltinamojo H. E. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kad K. K. faktiškai vadovavo stoginės asbestinio stogo ardymo darbams ir atliko su darbų sauga ir sveikatos apsauga darbe susijusias funkcijas rodo šie įrodymai: V. P. (1 t., b. l. 48, 49-51, 3 t., b. l. 153-155, 6 t., b. l. 133-134, 9 t., b. l. 14-15, 82-83), V. V. (1 t., b. l. 52-54, 3 t., b. l. 126-127, 9 t., 183-185), K. K. (1 t. b. l. 56, 2 t., b. l. 125-126, 132-134, 3 t., b.l. 104-108, 6 t., b. l. 129-130, 9 t., b. l. 11-14, 10 t., b. l. 126), D. E. (1 t., b. l. 58-60, 3 t., b. l. 127-129, 190-191, 9 t., b. l. 179-183), H. E. (10 t., b. l. 2-5), LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau - VDI) 2015-06-29 Nelaimingo atsitikimo darbo akto (3 t., b. l. 174-177). Tai, kad faktiškai vadovavo stoginės asbestinio stogo ardymo darbams ir atliko su darbų sauga ir sveikatos apsauga darbe susijusias funkcijas nurodė ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė 2017-03-27 nutarime, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo K. K. atžvilgiu, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., požymių.

Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės rizikingo nukentėjusiojo (K. K.) elgesio, nes nelaimingam atsitikimui kilti reikšmingos įtakos turėjo K. K. veiksmai, o ne tai, kad K. K. nesilaikė darbų saugos reikalavimų. K. K. veiksmai turi įtakos nustatant civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas atmeta kaltinamojo ir civilinio atsakovo UAB ,,T.“ atstovo R. J. paaiškinimus bei byloje pateiktus dokumentus, kad K. K. buvo neblaivus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4578/15 (01), matyti, kad K. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 ., b. l. 42).

Teismas atmeta kaltinamojo ir civilinio atsakovo UAB ,,T.“ atstovo R. J. paaiškinimus byloje bei byloje pateiktus dokumentus, kad galimai K. K. su kitais darbuotojais vogė metalą, galimai pažeidė metalines konstrukcijas, siekdami, jas pardavę, pasipelnyti. 2019-04-04 Šiaulių apygardos teismo neskundžiama nutartimi buvo atmestas UAB ,,T.“ atstovo skundas ir išdėstė motyvus, jog ikiteisminis tyrimas dėl metalinių sijų vagystės nepradėtas pagrįstai. Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausti liudytojai, buvę įvykio vietoje, S. J. ir K. J. paaiškino, kad metalinių konstrukcijų pažeidimų nepastebėta (10 t., b. l. 176-178).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargumo kaltės formai. Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017).

Svarbiausias nusikalstamo nerūpestingumo kaltės momentas išreiškiamas jo kriterijuose, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „turėjo“ ir „galėjo“ numatyti, kad padariniai atsiras. Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingą, atidų, pareigingą elgesį, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys. Konstatuojant nusikalstamą nerūpestingumą būtina nustatyti abu, t. y. ir objektyvųjį, ir subjektyvųjį, kriterijus. Subjektyvusis kriterijus paprastai nenustatomas tais atvejais, jeigu nustatoma, kad asmuo apskritai neturėjo pareigos būti rūpestingas ir atidus.

Teismo vertinimu, H. E. kaltė yra neatsargumas (nusikalstamas nerūpestingumas). Kaltės turinys: H. E., būdamas UAB ,,T.“ generaliniu direktoriumi, t. y. darbdaviu, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. H. E. galėjo, net ir būdamas išvykęs atostogauti, savo įgaliojimus darbų saugos srityje tinkamai ir konkrečiai perduoti atsakingiems asmenims, bet to nepadarė.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. H. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę lengvina tai, kad padariniams kilti įtakos turėjo statybos padalinio vadovo K. K. veiksmai (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, ilgametis UAB ,,T.“ vadovas. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, o būtent: mažiau pavojingai nei nusikalstamas pasitikėjimas nusikalstamo nerūpestingumo kaltės formai. Nusikaltimas padarytas neveikimu. Nusikalstama veika padaryta žala K. K. sveikatai itin sunki, sukėlusi ilgalaikius negrįžtamus padarinius. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausią bausmę – baudą, jos dydį parenkant nežymiai mažesnį nei sankcijos mediana.

2016-03-24 nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieškinį atsakovui UAB „T.“ ir trečiajam asmeniui K. K. 100.000 EUR neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 23). 2016-03-31 nukentėjusioji D. K. pateikė 3.026,12 EUR turtinei ir 100.000 EUR neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 26-32). 2016-04-12 Civilinis atsakovas UAB „T.“ generalinis direktorius H. E. prašė atmesti nukentėjusiųjų A. K. ir D. K. civilinius ieškinius (3 t., b. l. 83-84). 2016-08-22 nukentėjusioji D. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį civiliniams atsakovams AAS „G. B.“ Lietuvos filialui ir UAB „T.“ 1.616,34 EUR turtinei ir 100.000 EUR neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš civilinių atsakovų bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 1-7). 2016-09-06 UAB „T.“ generalinis direktorius H. E. atsiliepimu prašo atmesti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, nukentėjusiojo artimiesiems priklauso draudimo išmoka iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo (4 t., b. l. 14). 2016-09-05 atsakovas AAS „G. B.“ Lietuvos filialas savo atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad jis negali būti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje, draudimo išmoka už nelaimingą atsitikimą darbe negali būti skiriama. 2016-09-23 gautas AAS „G. B.“ Lietuvos filialo atsiliepimas į patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad teismui tenkinus civilinį ieškinį, iš draudiko maksimali priteistina suma būtų 28.962,00 EUR (4 t., b. l. 54-56, 58-60). Nukentėjusieji D. K. ir A. K. baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį atsakovams AAS „G. B.“ Lietuvos filialui ir UAB „T.“ dėl 1.616,34 EUR turtinės žalos ir po 100.000 EUR kiekvienam nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti (7 t., b. l. 139-145). 2018 m. gegužės 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji atsisakė ieškinio dalies dėl 1.616,34 EUR turtinės žalos, nes nukentėjusieji nerinko išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

2016 m. rugsėjo 5 dienos atsiliepime į civilinį ieškinį atsakovas AAS „G. B.“ Lietuvos filialas nurodė, kad jis negali būti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje, draudimo išmoka už nelaimingą atsitikimą darbe negali būti skiriama. 2016-09-23 gautas AAS „G. B.“ Lietuvos filialo atsiliepimas į patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad teismui tenkinus civilinį ieškinį, iš draudiko maksimali priteistina suma būtų 28.962,00 EUR (4 t., b. l. 15-17, 54-56, 58-60). 2018 m. kovo 29 d. AAS „G. B.“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama 1.303,20 EUR sumą (8 t. b. l. 170-201).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Už juridinio asmens darbuotojo BK 176 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys (juridinis asmuo) ar jo teisių perėmėjas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis, 6.264 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis (CK 6.253 straipsnio 5 dalis ir 6.282 straipsnio 1 dalis), reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Būtent sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui teismų praktikoje pripažįstamos esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi sužalojus sveikatą, o žalą padariusio asmens kaltės klausimas tampa antraeilis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-450/2006, 3K-3-174/2009, 3K-3-35/2012 ir kt.). Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017 teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis ir pats elgėsi rizikingai – žinodamas, kad konkretaus gylio iškasoje reikia naudoti apsaugines priemones, pats įlipo į griovį. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas nustatė neturtinės žalos dydį – 14.000 Eur, kuris iš esmės atitinka neturtinės žalos vidutinį dydį kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-540/2006, 3K-3-157/2007, 3K-3-35/2012 ir kt.), ir taip sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą (19.000 Eur) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017).

Teismas, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad nukentėjusiesiems D. K. ir A. K. priteistinos sumos, nežymiai viršijančios teismų praktikos vidurkį – po 15.000 eurų kiekvienam. Teismas įvertina artimiausių K. K. – žmonos D. K. ir sūnaus A. K. skausmą, dvasinės būklės pablogėjimą, sutrikusią sveikatą. Teismas I. K. parodymus vertina kaip rodančius, kad sesuo, rūpinosi broliu (9 t., b. l. 127-130). Teismas jos parodymų nevertina kaip įrodymo, kad D. K. ir A. K. nepakankamai rūpinosi K. K.. D. K. ir A. K. išgyveno didelę šeimos tragediją, o šiais atvejais kiekvieno žmogaus reakcija būna individuali. Byloje yra duomenų apie sunkias A. K. ligas ir prastą D. K. būklę (t. 10, b. l. 65). Teismo posėdžio metu nukentėjusieji išgyveno netekties skausmą.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2015-05-28 iškarto po įvykio K. K. buvo nuvežtas į VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgijos skyrių, kuriame jam buvo diagnozuoti daugybiniai kontūziniai židiniai galvos smegenyse ir smegenėlėse, kurių didžiausias kairėje kaktinėje skiltyje, smegenų kompresijos požymiai, kaukolės pamato lūžimai, kairės pusės 2-6 šonkaulių lūžimas bei 3-8-9 šonkaulių lūžimai dešinėje. 2015-05-29 jis buvo operuotas - atlikta dekompresinė craniothomia. Po atliktos operacijos jo būklė buvo labai sunki, ilgą laiką - iki 2015-06-11 buvo komoje. K. K. buvo gydomas chirurginiame reanimacijos skyriuje, dėl kvėpavimo nepakankamumo - 2015-06-10 jam atlikta trachiostomija. Po intensyvaus gydymo neurochirurginiame skyriuje nuo 2015-05-28 iki 2015-07-14, tolimesniam gydymui buvo perkeltas į Š. ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą, ten buvo gydomas nuo 2015-07-14 iki 2015-11-11. Po gydymo 2015-11-11 vėl buvo perkeltas į VŠĮ Respublikinę Š. ligoninės neurochirurgijos skyrių, jam 2015-11-22 buvo atlikta abipusė frontalinė kranioplastika. Po operacijos vėl buvo gydomas neurochirurgijos skyriuje iki 2015-12-03 dienos. Būklei stabilizavus, 2015-12-03 buvo išsiųstas į P. reabilitacijos ligoninę. Atlikus keletą sudėtingų operacijų, K. K. atsigavo iš komos ir buvo sąmoningas, kentėjo didžiulius skausmus, nepatogumus. Ligoninėje jis buvo maitinamas per zondą, savarankiškai negalėjo valgyti, judėti, kalbėti. Teismas vertina, kad K. K. sužalojimai itin sunkūs, negrįžtami, ilgalaikio, negrįžtamo pobūdžio.

Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia ir į K. K. veiksmus įvykio metu. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4578/15 (01), matyti, kad K. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 42). Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad 2015-03-18 K. K. buvo instruktuojamas pagal UAB „T.“ statinių ardymo ir atstatymo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 32 ir UAB „T.“ dirbant aukštyje saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 25 (1 t., b. l. 118-130, 2 t., b. l. 85-86). Iš darbuotojų, supažindintų su įmonės vidaus ir darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo matyti, kad K. K. 2015-03-17 buvo supažindintas pasirašytinai ( 1 t., b. l. 133-148). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje teritorijoje. Stogo aukštis angos vietoje 482 cm. Apie 5 metrus nuo raudonos dėmės rastas šalmas, kuris apžiūrėtas, nufotografuotas ir paimtas (1 t., b. l. 5-13). Iš specialisto, VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus atlikusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, K. J., paaiškinimų matyti, kad jis atliko ir surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą 2015-06-29 Nr. 1. paaiškino, jog atliekant tyrimą iš karto po nelaimingo atsitikimo buvo gautas paaiškinimas iš UAB „T.“ darbuotojo V. V., kuris nurodė, kad visi dirbo be šalmų. Įvykio vietoje rasta kepurė vasarinė prie kurios buvo tvarstis su krauju. Toliau buvo šalmas, kurio dirželis buvo užkeltas ant šalmo krašto, tai yra, šalmą prilaikanti priemonė, tai reikštų, kad K. K. dirbdamas pastoviai pasilenkęs negalėjo būti su šalmu, nes šalmas būtų nukritęs. Šioje situacijoje K. negalėjo dirbti su šalmu nenaudodamas prilaikančios priemonės dirželio, nes tai būtų buvę labai nepatogu ir jis dirbdamas pasilenkęs viena ranka būtų turėjęs laikyti šalmą. Kad nebuvo naudojamas šalmas tą paliudijimo ir V. V.. Apklaustas teisme 2016-05-04 V. V. nurodė ir kitas aplinkybes, rodančias K. K. nepakankamą atsargumą (3 t., b. l. 2,3). Teismo vertinimu, K. K. buvo nepakankamai atsargus. Vis dėlto, teisiškai reikšmingą įtaką nelaimingam atsitikimui kilti turėjo vadovo H. E. neveikimas ir K. K. veiksmai.

Draudiko ir žalą padariusio asmens ar už jo veikas materialiai atsakingo asmens pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.251 str. 1 d., 6.254 str. 2 d., 6.987 str.). Esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o žalą padariusio asmens ar už jo veikas materialiai atsakingo asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad žalą privalo atlyginti abu civiliniai atsakovai, esant skirtingiems civilinės atsakomybės pagrindams: UAB ,,T.“ atlyginti žalą privalo delikto pagrindu ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas, o ADB ,,G.“ – draudimo sutarties Nr. NI 095267 pagrindu. Teismas atmeta draudiko argumentus, kad yra netinkamas subjektas. Formalūs trūkumai negali tapti ieškinio nenagrinėjimo pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016-06-09 protokoline nutartimi, siekdamas išvengti dviejų procesų (baudžiamojo ir civilinio), bylą nagrinėjęs teisėjas Bronius Vinciūnas civiliniu atsakovu pripažino AAS ,,G. B.“ Lietuvos filialą (3 t., 195, 196; 4 t., b. l. 9). 2016 m. spalio 31 d. AAS „G. B.“ ir ADB „G.“ buvo sujungtos. Baltijos šalyse veikia ADB „G.“ su pagrindine būstine Lietuvoje ir filialais Latvijoje bei Estijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisininkas D. J. atstovauja ADB „G.“, (duomenys neskelbtini) Lietuva, kuri teismo vertinimu, yra tinkamas civilinis atsakovas.

Teisėjas atmeta draudiko argumentus, kad K. K. pats savanoriškai pateko į padidinto pavojingumo situaciją. Kaip teismas nustatė aprašomojoje nuosprendžio dalyje, pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastis buvo UAB ,,T.“ generalinio direktoriaus neveikimas, neužtikrinant darbuotojui saugių darbo sąlygų. Nelaimingam atsitikimui kilti įtakos turėjo statybos padalinio vadovo K. K. veiksmai.

Iš 2015-03-17 darbo sutarties Nr. 1391 kopijos matyti, kad nuo 2015-03-18 K. K. dirbo UAB „T.“ apdailininku (1 t., b. l. 114 - 115). UAB ,,T.“ 2015-03-17 yra gavusi K. K. sutikimą, jog draudimo išmoka įvykus įvykiui būtų mokama UAB ,,T.“ (4 t., b. l. 56). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ,,apdailininko“ pareigybė tiesiogiai nėra nurodyta draudimo liudijimo Nr. NI 095267 priede Nr. AP 1, vis dėlto teismas prieina prie išvados, kad UAB ,,T.“ buvo apdraudusi AAS ,,G. B.“ Lietuvos filiale visus įmonėje dirbančius darbuotojus, įskaitant ir apdailinką K. K.. Teismas savo sprendimą motyvuoja civilinio atsakovo UAB ,,T.“ pateiktais dokumentais teisme, kad sutarties su draudiku tikslas ir paskirtis buvo apdrausti visus įmonėje dirbančius darbuotojus. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. NI 095267 nurodyta, kad ,,darbuotojų skaičiaus padidėjimo atveju Draudėjas sumoka papildomą įmoką, darbuotojų skaičiaus sumažėjimo atveju Draudikas grąžina dalį įmokos“. Iš dokumentų, kuriuos teismo posėdyje pateikė ADB „G.“ bei UAB ,,T.“ atstovas R. J., matyti, kad draudiko ir draudėjo komunikacija buvo nepakankamai aiški, nedetalizuota sutartyje, todėl teismas, aiškindamas draudimo teisinių santykių tarp AAS ,,G. B.“ Lietuvos filialo ir UAB ,,T.“ pobūdžiui pirmenybę teikia sutarties sudarymo tikslui – apdrausti visus įmonės darbuotojus (t. 9, b. l. 21; t. 10, b. l. 11-13, 33-57) . Be to, sutarčių aiškinimo taisyklės nustato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (LR Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalis).

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimo Nr. NI 095267 priede Nr. AP1 nurodyta, jog apdraustojo neįgalumo atveju mokama 14.481,00 EUR dydžio draudimo išmoka. Iš VšĮ Respublikinės Š. ligoninės pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą 2015-06-01 Nr. S- 4154 (1.24) kopijos matyti, kad K. K. pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių (1 t., b.l. 98). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1616/15(04), matyti, kad K. K. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių lūžiai, pakauškaulio dešinės pusės, abiejų smilkinkaulių ir dešinio momenkaulio lūžiai, galvos smegenų kairės kaktinės skilties bei smegenėlių dešinio pusrutulio sumušimas, kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžis, abiejų ausų būgnelių plyšimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Dėl kaukolės pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų ir smegenėlių sumušimo K. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 37-38). Teismo vertinimu, minėti sužalojimai negali būti vertinami kaip trauma, o privalo būti vertinami kaip neįgalumas, nes K. K. likus gyvam, jam būtų nustatyta visiška negalia.

Teismo vertinimu, iš atsakovo ADB „G.“ D. K. ir A. K. priteistina 14.481,00 lygiomis dalimis – po 7.240,50 EUR. Iš UAB ,,T.“ – sumą, kurios nepakanka padengti iš draudimo išmokos, paskirstant neturtinę žalą lygiomis dalimis.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi nukentėjusiojo patirtų išlaidų atsiliepimui paruošti išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016).

Išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra teismo teisė, ne pareiga. Teismas, įvertinęs bylos eigą: bylos nagrinėjimo metu pasikeitė kaltinamasis, kaltinamojo kaltę – nusikalstamas nerūpestingumas, veika padaryta neveikimu, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, leidžia teismui prieiti prie išvados, kad valstybinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų neproporcingas, todėl nepriteistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

H. E. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir skirtį 35 MGL (1.318,10 EUR) dydžio baudą.

Nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Jeigu nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita, į kurią galima pervesti teismo skirtą baudą:

Gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM

D. K. iš ADB „G.“ priteisti 7.240,50 EUR draudimo išmoką.

A. K. iš ADB „G.“ priteisti 7.240,50 EUR draudimo išmoką.

D. K. iš UAB ,,T.“ priteisti 7.759,50 EUR neturtinei žalai atlyginti.

A. K. iš atsakovo UAB ,,T.“ priteisti 7.759,50 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiesiems teiktą teisinę pagalbą iš nuteistojo nepriteisti.

Nuosprendį paskelbus, palikti galioti ir pratęsti 2017-03-20 Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtą ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimis tęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinio atsakovo UAB „T.“ įmonės priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo nukentėjusiesiems.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šalmą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį daiktą. Kompaktinį diską su garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo civilinio atsakovo UAB „T.“ įmonės priklausančiam turtui vykdyti, paskelbus nuosprendį. Nuosprendžio apskundimas nesustabdo nuosprendžio dalies vykdymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo palikimo galioti ir tęsimo. Paskelbto nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.