- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2K-529/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Alvydas Pikelis, Vytautas Greičius (pran.)
- Nuteistasis
- G. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 75 MGL (9 750 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bauda subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bauda, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - 130 MGL (16 900 Lt) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės vykdymą įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. kovo 25 d. ir pagal 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendį sumokėta bauda – 76 MGL (9 880 Lt).
Patvirtinta UAB „Matome kitaip“ atstovo A. P. ir A. F. bei I. K. atstovo V. K. sudarytas susitarimas, pagal kurį UAB „Matome kitaip“ įsipareigojo iki 2010 m. vasario 1 d. sumokėti I. K. 5 000 Lt ir A. F. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nuteistas už tai, kad būdamas darbdaviu, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ir atsirado sunkių padarinių. Jis, būdamas UAB „Matome kitaip“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už darbų saugą, nevykdė darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų. Jo bendrovės rekonstruojamame gyvenamojo namo objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesant tinkamai suprojektuotos darbo aikštelės, bendrovės apdailininkai A. F. ir I. K. dirbo ant netinkamai įrengto pakloto, neturėdami jokių nuo kritimo iš aukščio saugančių techninių priemonių. 2007 m. rugsėjo 14 d. apie 16.00 val., lūžus paklotui, A. F. ir I. K. nukrito į šachtą ir susižalojo. Jiems konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu buvo pažeistos Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, kur nurodyta, kad darbo aikštelių paklotas turi būti skaičiuojamas galimai didžiausiai apkrovai, atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį ir faktines apkrovas, bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, patvirtinti 1998 m. gruodžio 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo bei aplinkos ministrų įsakymu Nr. 184/282, kur nurodyta, kad darbo platformos ir paklotai privalo būti suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad saugotų darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, taip pat darbai aukštyje privalo būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines saugos priemones, jei dėl darbo pobūdžio tokiu įrenginių naudoti negalima, tai naudojami saugos diržai arba kitos apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog darbai, kuriuos vykdant 2007 m. rugsėjo 14 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo vykdomi tarp UAB "Matome kitaip", kuriai vadovavo kasatorius ir UAB „Eddie White Construction" 2007 m. birželio 7 d. pasirašytos subrangos sutarties pagrindu. UAB "Matome kitaip" dalyvavo kaip subrangovas, t.y. pagalbinė rangovo UAB „Eddie White Construction" organizacija konkretaus darbo, nurodyto sutarties 2 punkte (įsipareigojimas įrengti pastato kiemo fasado šiltinimo darbus pagal Tex-color sistemą) įvykdymui.
Sprendžiant kasatoriaus atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį klausimą turėjo būti aiškinamasi, ar jis buvo tinkamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektas, nes atsakinga už objektą UAB „Eddie White Construction" nebuvo paskyrusi ir raštiškai įforminusi keliems viename objekte dirbantiems darbdaviams atstovaujančio asmens. Nelaimingo atsitikimo metu galiojęs 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2007 m. birželio 23 d. redakcija) įpareigojo darbdavį užtikrinti saugą tik darbuotojų darbo vietose. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Darbdaviui atstovaujančio asmens paskyrimas įforminamas raštišku darbdaviams atstovaujančių asmenų susitarimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai be pagrindo kritiškai vertino G. S. 2007 m. liepos 31 d. įsakymą dėl bendrastatybinių darbų Nr.0737, kuriuo T. T. paskirtas atsakingu už „Gaono fasadai" objektą, motyvuodami tuo, kad jame nėra nurodyti ir aiškiai išdėstyti jo įgaliojimai, teisės bei pareigos dėl saugos darbe organizavimo, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, nėra įrodymų, kad T. T. buvo supažindintas su šiuo įsakymu. Jokie norminiai aktai nereglamentuoja įsakymo, kuriuo darbdavio įgaliotas asmuo paveda darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą padalinių vadovams formos bei turinio. Minėto įsakymo Nr.0737 formuluotę "atsakingas už visą objektą" teismai turėjo vertinti kaip absoliučios atsakomybės už paskiriamą darbo objektą suteikimą T. T. Būdamas akcininku, siekdamas pelno bendrovei, turėdamas tinkamą (statybinį) išsilavinimą T. T. buvo paskirtas atsakingu už visą Gaono g. statybos objektą ir galėjo vienasmeniškai priimti visus sprendimus. Tai, kad jis tokius sprendimus priėmė patvirtina nuteistojo G. S. parašų, ant 2007 m. rugsėjo 10 d. komercinio pasiūlymo, kurį vykdant ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, nebuvimas. T. T. apklaustas liudytoju patvirtino, kad "Gaono fasadų" objekte buvo paskirtas atsakingu už minėtą objektą nuo 2007 m. liepos 31 d., todėl teismų išvados, kad jis nebuvo supažindintas su 2007 m. liepos 31 d. įsakymu dėl bendrastatybinių darbų Nr.0737, ar kad statybos objekte nebuvo paskirto atsakingo asmens, yra klaidingos.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistės parengta nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga ir joje esanti išvada, kad statybos objekte nebuvo paskirtas asmuo, kuris atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą bei nebuvo jokio įmonės tvarkomojo dokumento šiuo klausimu, teismui neturi prejudicinės galios. Teismai surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu patys privalo konstatuoti nelaimingo atsitikimo darbe faktą bei priežastis. Teismai, konstatuodami, kad T. T. negalėjo būti paskirtas ir vykdyti objekto projekto vadovo funkcijų neatsižvelgė į tai, jog jis turi statybos inžinierius išsilavinimą. STR 1.02.06:2007 1 priede yra nurodomas reikalavimas turėti aukštojo mokslo diplomą. STR1.12.07:2004, 48 punktas, aprašantis statinių techninės priežiūros taisykles numato, kad sudėtingų konstrukcijų ypatingų statinių [8.15] techninę priežiūrą vykdantys techniniai prižiūrėtojai turi turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį inžinerinį techninį išsilavinimą, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip. 2000 m. kovo 21 d. priimto LR aukštojo mokslo įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja dviejų tipų aukštąsias mokyklas -universitetus ir kolegijas. Buvusios aukštesniosios mokyklos tapo kolegijomis, suteikiančiomis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, todėl aukštesnįjį statybos išsilavinimą turintis asmuo gali būti paskirtas statybos vadovu, kurio pareigas ir atsakomybę, be jokių papildomų reikalavimų ar norminių dokumentų, reglamentuoja STR 1.09.05:2002 bei STR 1.09.04:227. Nustačius, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl saugių darbo sąlygų neužtikrinimo, atsakomybėn turėjo būti traukiami arba UAB „Eddie White Construction" nepaskyrusi ir raštiškai neįforminusi keliems viename objekte dirbantiems darbdaviams atstovaujančio asmens, arba "Gaono fasadų" objekte dirbęs ir betarpiškai darbams vadovavęs T. T.
Kasaciniame skunde teigiama, kad tarp G. S. inkriminuotos veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes jis negalėjo ir neturėjo numatyti, kad be fasadų šiltinimo darbų, objekte dar bus atliekami kiti darbai. Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvados, kad apie papildomus darbus kasatorius buvo informuotas ir jų atlikimui neprieštaravo grindžiamos išskirtinai T. T. parodymais bei prielaidomis. Teismai nepareikalavo įrodymų, kurie būtų patvirtinę kasatoriaus parodymus, kad statybos darbai vėlavo, nes rangovas UAB „Eddie White Construction" nebuvo paruošusi darbo baro. Nors pirmos instancijos teismas reikalavo, tačiau civilinio atsakovo atstovas nepateikė duomenų iš įmonės buhalterijos dėl 2007 m. rugsėjo 10 d. komercinio pasiūlymo pagrindu atliekamų darbų. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau teismas jos nevertino. Teismas turėjo kritiškai vertinti T. T. pasirašytą komercinį pasiūlymą įvardintą priedu prie sutarties Nr.4.3.07002, kurio pagrindu buvo prisiimti įsipareigojimai UAB „Matome kitaip". 2009 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio protokole abu nukentėjusieji I. K. ir A. F. pripažino, jog į lifto šachtą ėjo T. T. nurodymu, sutarę dėl individulaus apmokėjimo (po 35 Lt) už darbą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius prašo nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti motyvuodamas tuo, kad teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus ir baudžiamąjį įstatymą G. S. atžvilgiu pritaikė tinkamai. Nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintos, todėl jo teiginiai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini.
BK 176 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo subjektas yra specialusis - darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio nuostatas, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Pagal šio įstatymo 32 straipsnį darbdaviui atstovaujantis asmuo (įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (įmonės) vadovas) gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, kuriuos gali būti duodamos konkrečiu pavedimu, įforminant tai darbdavį atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, arba gali būti numatytas darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tinkamai įvertinęs surinktus ir ištirtus byloje įrodymus, konstatavo, kad už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą bei instruktavimą UAB „Matome kitaip" įvykio metu buvo atsakingas būtent įmonės generalinis direktorius G. S., o ne T. T.. 2007-07-31 įsakyme dėl T. T. paskyrimo atsakingu už „Gaono fasado" objektą nėra konkrečiai nurodyta, kad T. T. yra perleidžiama dalis generalinio direktoriaus įgaliojimų ir šis atsakingas už darbų saugą; pats nuteistasis nurodė, kad pagal 2007-07-31 įsakymą Nr. 0737 T. T. negalėjo eiti savo pareigų; liudytojas T. T. parodė, kad neturintis aukštojo išsilavinimo, todėl įstatymiškai negalintis eiti projekto vadovo pareigų, nėra atestuotas dėl darbo saugos; iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopijų matyti, kad darbuotojus objekte instruktavo direktorius G. S., kuris turi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 17194, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Byloje esančioje UAB „Matome kitaip" projekto vadovo pareiginėje instrukcijoje ir Statybos vadovo pareiginėje instrukcijoje įsakmiai nenurodyta, kad minėtas pareigas einantys asmenys yra atsakingi už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą, be to, nei viena iš instrukcijų nėra pasirašyta T. T. Todėl pagrįstai nustatyta, kad už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą bei instruktavimą UAB „Matome kitaip" buvęs atsakingas įmonės generalinis direktorius G. S., kadangi projekto vadovo pareigas ėjęs asmuo - T. T. nebuvo atestuotas dėl darbų saugos ir negalėjo eiti minėtų pareigų; be to, nebuvo tinkamai įforminti įmonės vidiniai įsakymai ir kiti dokumentai, kuriais T. T. galėjo būti paskirtas atsakingu už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą objekte ir jam būtų perleista dalis generalinio direktoriaus pareigų bei įgaliojimų šioje srityje.
Nuteistojo G. S. versiją, kad apie lifto šachtų tinkamumo darbus nieko nežinojo, dėl jų T. T. tarėsi žodžiu ir jo neinformavo, paneigia 2007 m. rugsėjo 10 d. komercinis pasiūlymas, kuriuo buvo įformintas minėtų darbų užsakymas ir atlikimas, ir kuris buvo įtrauktas į įmonės dokumentaciją iki nelamingo atsitikimo, įvykusio 2007 m. rugsėjo 14 d.
Nepagrįstas nuteistojo G. S. skundo teiginys, jog tarp jo veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Nuteistasis G. S., būdamas darbdaviu, įpareigojo T. T. vadovauti statybos darbams objekte, nors pastarasis pagal įstatymą to negalėjo atlikti, todėl G. S. pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtent todėl įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ir atsirado sunkių padarinių, t. y. šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas
Byloje nustatyta, kad UAB „Matome kitaip“, kaip subrangovė Vilniuje, vykdė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasado ir lifto šachtos rekonstrukcijos darbus. Šios bendrovės darbininkams A. F. ir I. K. atliekant lifto šachtos apdailos darbus įvyko nelaimingas atsitikimas. Lūžus paklotą laikančiam mediniam balkeliui abu darbininkai iš 4,90 metrų aukščio nukrito į šachtą ir abu susižalojo. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, nebuvo suprojektuota darbo aikštelė, netinkamai įrengtas paklotas, abu darbininkai neturėjo jokių nuo kritimo iš aukščio saugančių techninių priemonių.
Kasatorius pripažįsta nelaimingo atsitikimo aplinkybes bei tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl saugos darbe reikalavimų nesilaikymo, tačiau teigia, kad dėl šio įvykio nuteistas nepagrįstai. Nurodo, kad pagal BK 176 straipsnio 1 dalį turi atsakyti ne jis. Už „Gaono fasadai“ objektą savo įsakymu atsakingu buvo paskyręs T. T.
Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai aptarė šio nusikaltimo subjekto klausimą, ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus padarė pagrįstas išvadas, kad būtent kasatorius, o ne koks tai kitas asmuo privalėjo užtikrinti „Gaono fasadai“ objekte saugias darbo sąlygas ir kontroliuoti kaip jų laikomasi. To nepadaręs, kasatorius pažeidė darbų saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus darbų saugos darbe reikalavimus, ko pasekoje ir įvyko nelaimingas atsitikimas.
BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu gali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Kasatorius įvykio metu ėjo UAB „Matome kitaip“ generalinio direktoriaus pareigas. Pagal LR Darbo kodekso 16, 24 straipsnių, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio prasmę G. S. buvo darbdavį (UAB „Matome kitaip“) atstovaujantis asmuo. Pagal minėto Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3, 12, 25 ir kt. straipsnius kasatorius privalėjo užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Jam buvo išduotas Kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bei darbų saugos pažymėjimas, kad buvo išklausęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programą. Pagrįstai nustatyta, kad vykdant lifto šachtos apdailos darbus buvo pažeistos saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, kur nurodyta, kad darbo aikštelių paklotas turi būti skaičiuojamas galimai didžiausiai apkrovai atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį ir faktines apkrovas, taip pat Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo bei aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282, kur nurodyta, kad darbo platformos ir paklotai privalo būti suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad saugotų darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, o darbai aukštyje privalo būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines saugos priemones.
Kasatorius teigia, kad jo įsakyme esanti formuluotė "atsakingas už visą objektą" apima ir pareigą objekte užtikrinti saugias darbo sąlygas, teismai tai turėjo vertinti kaip absoliučios atsakomybės už paskiriamą darbo objektą suteikimą T. T. Tačiau toks kasatoriaus aiškinimas nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertinę visumą įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad T. T. minimu įsakymu nebuvo paskirtas atsakingu už darbų saugą „Gaono fasadai“ objekte. 2007 m. liepos 31 d. įsakyme, kuriuo remiasi G. S., nėra konkrečiai nurodyta, kad T. T. perleidžiama dalis generalinio direktoriaus įgaliojimų, susijusių su darbų sauga ir darbuotojų sveikatos reikalavimų įgyvendinimu, kad jis yra atsakingas už darbų saugą. Nėra ir žymos, kad su tokiu įsakymu T. T. būtų buvęs supažindintas. Teismo posėdyje apklausta specialistė parodė, kad statybos objekte nebuvo paskirtas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą asmuo. Šiuo klausimu nebuvo tvarkomojo dokumento, įsakymo, kuriame būtų buvę konkrečiai nurodoma, kad generalinis direktorius perleidžia dalį savo teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tai iš esmės nurodyta ir specialisto išvadoje. Be to, T. T. už darbų saugą nebuvo atestuotas ir negalėjo būti atsakingas už darbų saugą objekte.
Kasatorius mano, kad byloje esanti specialisto išvada, jog statybos objekte nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą bei kad nebuvo įmonės tvarkomojo dokumento šiuo klausimu, teismui neturi prejudicinės galios. Tačiau pažymėtina, kad teismai specialisto išvadą vertino kontekste su visuma įrodymų, nesuteikdami šiai išvadai kokių tai išskirtinių galių.
Kasatoriaus aiškinimas, kad apie lifto šachtos remonto darbus jis nežinojęs paneigtas komerciniu pasiūlymu, kurio pagrindu sutarta atlikti ir šį užsakymą ir kuris buvo įtrauktas į įmonės atliekamų darbų apskaitą iki nelaimingo atsitikimo.
Kasatoriaus manymu, už darbų saugą „Gaono fasadai“ objekte turėjo būti atsakingas ne tik T. T., bet ir rangovas UAB „Eddie White Construction". Tačiau subrangovas šiame objekte turėjo konkrečius namo rekonstrukcijos barus iš šiuose baruose įstatymai ir kiti paminėti teisės aktai darbų sauga įpareigojo rūpintis kasatorių, tačiau šis savo pareigos neatliko.
Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus BPK reikalavimų nepažeidė, tinkamai taikė teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugos reikalavimus nuostatas ir pagrįstai G. S. pripažino kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.