- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-237-557/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47245-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- Ž. D.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. D. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, Ž. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 19 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu, Ž. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ž. D. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2022-12-17 apie 13 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., jis vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,23 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. D. ir jo gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir Ž. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, o baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pamatinį proceso principą, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.
2.1. Visų pirma, nuteistasis Ž. D. nesutinka su teismo išvada, kad jis savo kaltės nepripažino. Priešingai, nuo pirmosios apklausos jis davė išsamius parodymus ir savo kaltės, kad vairavo autotransporto priemonę galbūt būdamas neblaivus, neginčijo, tik nesutiko su jam pareikštu kaltinimu, kad jo neblaivumas pasiekė tokį laipsnį, už kurį kilo administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Antra, skunde keliamas klausimas, ar turėjo pirmosios instancijos teismas imtis veiksmų siekdamas pašalinti prieštaravimus dėl Ž. D. neblaivumo laipsnio.
2.2. Pagal teismų praktiką, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Išnagrinėtoje byloje pateiktos viena kitai prieštaraujančios išvados dėl Ž. D. neblaivumo laipsnio vairavimo metu.
2.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms R. L. pateikė informaciją, nurodydamas, kad, 75 kg svorio ir 187 cm ūgio vyriškos lyties asmeniui (redukcijos faktorius 0,78) suvartojus 40 ml 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo ir jam rezorbavusis, kraujyje galėtų būti pasiekta 0,19 promilės alkoholio koncentracija, o suvartojus 80 ml 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo ir jam rezorbavusis, kraujyje galėtų būti pasiekta 0,38 promilės alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kad 13.37 val. asmeniui alkotesteriu buvo nustatyta 2,66 promilės alkoholio koncentracija, tikėtina, kad prieš išgeriant 40 ml 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo, jo kraujyje galėjo būti 2,47 promilės alkoholio koncentracija, o prieš išgeriant 80 ml 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo, jo kraujyje galėjo būti 2,28 promilės alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 8). Specialistas Paulius Petreikis, turintis teismo medicinos eksperto statusą, pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodė: „Labiau tikėtina, kad įtariamojo Ž. D. alkoholio koncentracija kraujyje 2023-01-17 tarp 12 val. ir 12.30 val. po alkoholio suvartojimo 2022-12-17 buvo nuo 1,355 iki 1,43 promilės“ (konsultacinės išvados 2 punktas). Taigi kilo klausimas dėl nurodytų specialistų panaudotos metodikos ir pateiktų išvadų pagrįstumo.
2.4. Pagal suformuotą teismų praktiką, teismai turi imtis priemonių prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados ar ekspertizės akto priežastims išsiaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti. Šiuo atveju teismai neturėtų skubėti skirti ekspertizės, o iš pradžių turėtų panaudoti kitus BPK numatytus būdus nurodytiems prieštaravimams pašalinti – į teismo posėdį kviesti konsultacinę išvadą davusį asmenį ir specialisto išvadą davusį specialistą ar ekspertizę atlikusį ekspertą ir juos apklausti BPK 284 ar atitinkamai 285 straipsniuose nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šių kasacinio teismo reikalavimų nesilaikė.
2.5. Išnagrinėtoje byloje buvo svarbu nustatyti Ž. D. neblaivumo laipsnį vairavimo metu – 2022-12-17 13.30 val. Taip pat buvo svarbu išsiaiškinti, ar yra patikima metodika, kuria vadovaujantis būtų galima nustatyti, ar transporto priemonės vairavimo metu Ž. D. buvo neblaivus, ar jo neblaivumas viršijo 1,5 promilės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra suformuluota taisyklė, kad bylose, susijusiose su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais.
2.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teismų praktiką, pritaria ekspertų išvadai, jog suaugusio, nepratusio vartoti alkoholį asmens fermentinės sistemos poveikyje alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per vieną valandą. Dėl vaistų poveikio ar piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3–0,4 promilės per vieną valandą (administracinės bylos Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013).
2.7. Specialistas P. Petreikis, turėdamas duomenų apie Ž. D. išgerto alkoholio kiekį, alkoholio vartojimo laikotarpį, apskaičiavo alkoholio koncentraciją Ž. D. kraujyje vairavimo metu, tai yra apskaičiavo alkoholio koncentracijos Ž. D. kraujyje sumažėjimą nuo to laiko, kai pastarasis pradėjo vartoti alkoholį, iki 2022-12-17 13.00 val.
2.8. Tuo pačiu metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) direktoriaus pavaduotojas R. L. atliko atgalinį Ž. D. neblaivumo laipsnio apskaičiavimą: iš alkoholio koncentracijos iškvėptame ore, nustatytos 202-12-17 13.37 val. ore, atėmė alkoholio koncentraciją kraujyje, kuri susiformavo nuo išgerto apie 13.00 val. 40 ml (80 ml) alkoholinio gėrimo. Nors VTMT direktoriaus pavaduotojas R. L. nurodė, kad panaudojo Vidmarko (E. Widmark) formulę, tačiau pamiršo paminėti, kad naudojantis nurodyta metodika galima apskaičiuoti atgalinę etilo alkoholio koncentraciją kraujyje, o ne iškvėptame ore. Maža to, kilo klausimas, ar VTMT direktoriaus pavaduotojas R. L. buvo susipažinęs su nurodyta metodika. Savo rašte jis nurodė, kad apskaičiavimai buvo atlikti naudojant Vidmarko formulę: A= P • r • C, čia A – etilo alkoholio kiekis organizme gramais. Tačiau pagal švedų mokslininko Eriko M. P. Vidmarko sukurtą formulę „A“ yra etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Pagal mokslinę literatūrą, organizmo vidinę terpę sudaro audinių skystis, kraujas, smegenų skystis ir limfa.
2.9. Teismo posėdžio metu P. Petreikis savo išvadą patvirtino ir papildomai pažymėjo, kad nėra metodikos, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti atgalinę alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. O VTMT direktoriaus pavaduotojo panaudota atgalinio alkoholio koncentracija išvėptame ore ydinga, nes kraujas ir iškvėptas oras yra skirtingos žmogaus organizmo terpės, nėra galimybės nustatyti kiekybinio santykio tarp alkoholio koncentracijos iškvėptame ore ir alkoholio koncentracijos kraujyje. Šis specializuotas P. Petreikio paaiškinimas nebuvo paneigtas. Taip pat nebuvo paneigta specialisto pateikta išvada ir joje panaudota Ž. D. neblaivumo laipsnio apskaičiavimo metodika.
2.10. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras, 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-774-107/2014). Taip pat šiuo klausimu pasisakyta teismų praktikoje: „Alkotesterio rodmenys ne visada sutampa su pačiu alkoholio kiekiu kraujyje <...>. Alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore – alkotesteris matuoja tik alkoholio garų tirštumą iškvėptame oro kiekyje ir perskaičiuoja jį į spėjamą alkoholio koncentraciją kraujyje pagal vidutinį statistinį santykio koeficientą. Todėl faktinė alkoholio koncentracija kraujyje gali būti didesnė ar mažesnė nei ta, kurią rodo alkotesteris“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-25-174/2015).
2.11. Teismų praktikoje analogiško pobūdžio klausimas buvo išnagrinėtas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-600-417/2014, kurioje buvo nustatyta, kad alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje skiriasi, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės. Alkoholio koncentracijos kraujyje sumažėjimą galima apskaičiuoti pagal Vidmarko formulę. Pagal šią formulę taip pat galima apskaičiuoti alkoholio koncentracijos pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį po alkoholio suvartojimo. Tačiau alkoholio koncentracijos sumažėjimo iškvėptame ore nustatyti negalima, nes tokios metodikos nėra.
2.12. Trečia, alkotesterio „Drager Alcotest 6820“ instrukcijoje nurodyta, kad jo darbinė temperatūra – nuo –5° iki + 50°. Iš bylos medžiagos matyti, kad matavimai minėtu alkotesteriu buvo atlikti lauke, kai oro temperatūra buvo žemesnė negu leistina norma (–7 laipsniai). Siekdamas pašalinti abejones dėl alkotesterio panaudojimo tvarkos ir lauko temperatūros įtakos matavimo rezultatui, teismas citavo šio alkotesterio platintojo rašte išsakytą nuomonę ir pateikė savo samprotavimus šiuo klausimu. Tačiau teismas pamiršo procesiniame sprendime paminėti ir kitą – Metrologinės tarnybos nuomonę dėl alkotesterio darbinės temperatūros reikalavimų pažeidimo. Galima teigti, kad policijos pareigūnai, atlikę Ž. D. neblaivumo patikrinimą, pažeidė alkotesterio „Drager Alcotest 6820“ instrukcijos reikalavimus ir teismas nagrinėdamas bylą neišsiaiškino, ar nurodytas pažeidimas galėjo turėti įtakos rodmenų tikslumui.
2. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantai nesutinka su Ž. D. nuteisimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir prašo jį dėl šio nusikaltimo išteisinti, apeliaciniame skunde pažymėdami, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino prieštaravimų, ar Ž. D. neblaivumas pasiekė tokį laipsnį, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pažeidė pamatinį proceso principą, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl nepagrįstai Ž. D. nuteisė už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 2,23 promilės neblaivumas.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados dėl Ž. D. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, Ž. D. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teismas grindė išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad teismo išvados dėl Ž. D. kaltės nustatymo yra neteisingos nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas nustačius, kad nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamąjį teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais. Tačiau tokių trūkumų skundžiamas teismo nuosprendis neturi.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020, 2K-84-628/2022 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, apeliantų nurodomų esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 44 straipsnio 6 dalis) nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jame byloje ištirti įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Ž. D., rėmėsi šiais duomenimis:
Žemesnės instancijos teismas
1) liudytojos R. S.-N. parodymais (ji pranešė policijai bendruoju pagalbos telefonu apie tai, kad 2022-12-17 13.13 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pravažiuodama matė užklimpusį kelkraštyje automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galbūt yra neblaivus (t. 1, b. l. 12–16);
2) kaip liudytojo teisme apklausto policijos pareigūno V. G. parodymais ir jo 2022-12-17 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 30–31) užfiksuotais duomenimis apie tai, jog nuvykus pagal pranešimą į įvykio vietą prie automobilio nieko nebuvo, tačiau pavažiavus apie 150–200 metrų buvo pastebėtas einantis asmuo (pagal patikrinimui pateiktus dokumentus nustatė, kad tai Ž. D.), paklausus jo, kas vairavo automobilį, pats asmuo nurodė, jog vairavo ir įvažiavo į pusnį, negalėjo išvažiuoti, todėl paliko automobilį ir ketino eiti namo. Asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, patikrinus alkotesteriu Ž. D. 13.37 val. buvo nustatytas 2,66 promilės, 13.54 val. – 2,67 promilės neblaivumas. Patikrinus asmens daiktus, t. y. Ž. D. su savimi turėtą plastikinį maišelį, jame tarp maisto produktų buvo šiek tiek nugertas 0,7 l talpos 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo butelis „Devynerios 999“, Ž. D. nurodė, kad būtent šį alkoholinį gėrimą vartojo vairuodamas ir dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio. Pasiteiravus, prieš kiek laiko ir kada vartojo alkoholinius gėrimus, Ž. D. nurodė, kad gėrė ir vakar vakare (2022-12-16), ir prieš 20 min.;
3) paties nuteistojo Ž. D. parodymais, kuriais jis pripažino, kad ne tik išvakarėse, bet ir įvykio dieną vartojo alkoholį (apklausiamas teisme, be kita ko, nurodė, kad 2022-012-16 vakare išgėrė 2 l alaus ir 0,7 l trauktinės „Žalios devynerios“, ryte atsikėlė gerai išsimiegojęs, išgėrė kavos, šiek tiek vėliau – 0,5 l alaus skardinę ir praėjus tam tikram laiko tarpui išvažiavo į parduotuvę (nurodė, kad prieš sėsdamas vairuoti nesijautė neblaivus) nusipirkti dar alkoholio. Važiuodamas iš parduotuvės įvažiavo į pusnį ir nebegalėjo išvažiuoti, todėl nusprendė pareiti namo pėsčiomis, eidamas išgėrė apie du gurkšnius trauktinės, nuėjus apie 200 metrų nuo automobilio buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jie parvežė jį iki automobilio, tada patikrino jo neblaivumą, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,66 promilės girtumas, antru pūtimu dar didesnis kiekis promilių. Su alkoholio matuoklio rodmenimis jis sutiko, tačiau jam buvo keista, kad toks didelis kiekis promilių. Pareigūnams sakė, kad vartojo alkoholį eidamas);
5) 2022-12-17 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 17–18), be kita ko, užfiksuotais duomenimis apie sniege įstrigusio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone rastą nugertą 0,7 l talpos 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo „Devynerios999“ butelį, taip pat tuščią alkoholinių gėrimų tarą (pridėtos fotonuotraukos – t. 1, b. l. 20–28);
6) 2022-12-17 neblaivumo nustatymo akte (t. 1, b. l. 35), be kita ko, užfiksuotais duomenimis apie Ž. D. 13.37 val. nustatytą 2,66 promilės, 13.54 val. – 2,67 promilės neblaivumą (pridėtas ir išrašas iš policijos žurnalo, kuriame fiksuoti patikrinimo alkotesteriu rodmenys (t. 1, b. l. 34);
7) alkotesterio „Alcotest 6820“ Nr. ARHK-0627 patikros sertifikato Nr. 1746128 (galiojo iki 2023-01-28) kopija (t. 1, b. l. 33);
Žemesnės instancijos teismas
8) policijos pareigūnų kamerų vaizdo ir garso įrašų 2023-01-10 apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą matėsi kelkraštyje sniego pusnyje įstrigęs lengvasis automobilis „Toyota Avensis“, važiuojant toliau pastebėtas kelkraščiu einantis asmuo, kaip nustatė – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ir savininkas Ž. D.. Pokalbio metu Ž. D. pareigūnams patvirtino, kad vairavo automobilį neblaivus, nurodė, kad vairuodamas automobilį atsidarė butelį alkoholio ir nugėrė, dėl to ir nuslydo į šoną ir įvažiavo į pusnį, dabar eina namo, su savimi turi trauktinės butelį. Į pareigūno klausimą, kiek išgėrė alkoholio, Ž. D. nurodė, kad vakar gėrė, šiandien gėrė, paskutinis išgėrimas buvo prieš 15 min. (t. 1, b. l. 367–38);
9) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau ir VTMT) direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. L. 2023-03-14 rašte Nr. (1.8Mr)SD-92 dėl informacijos, susijusios su Ž. D. nustatytu neblaivumu, pateikimo, nurodyta informacija, kad 75 kg svorio ir 187 cm ūgio vyriškos lyties asmeniui (redukcijos faktorius 0,78) suvartojus 40 ml 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo ir jam rezorbavusis, kraujyje galėtų būti pasiekta 0,19 promilės alkoholio koncentracija, o suvartojus 80 ml 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo ir jam rezorbavusis, kraujyje galėtu būti pasiekta 0,38 promilės alkoholio koncentracija. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad 13.37 val. asmeniui alkotesteriu buvo nustatyta 2,66 promilės alkoholio koncentracija, tikėtina, kad prieš išgeriant 40 ml 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo, jo kraujyje galėjo būti 2,47 promilės alkoholio koncentracija, o prieš išgeriant 80 ml 35 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo, jo kraujyje galėjo būti 2,28 promilės alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 60) ir šios įstaigos 2023-04-11 rašte Nr. (1.8Mr)SD-148 pateikta išsamia informacija dėl VTMT rašte Nr. (1.8Mr)SD-92 atlikto Ž. D. neblaivumo apskaičiavimo metodikos, nurodant, kad paskaičiavimai buvo atlikti naudojant A. Vidmarko (E. Vidmark) formulę (t. 2, b. l. 8),
ir šių duomenų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. D. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
8. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai aprašytos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, argumentuota, kodėl nesivadovaujama Ž. D. gynėjo teismui pateikta specialisto P. Petreikio konsultacine išvada ir šio specialisto parodymais teisme, pažymint, kad ši konsultacinė išvada, kurioje pateiktais apskaičiavimais, remiantis mokomąja literatūra, advokato nurodytomis aplinkybėmis padaryta išvada, kad 2022-12-17 alkoholio koncentracija Ž. D. kraujyje nuo 12 val. iki 12.30 val. po alkoholio suvartojimo buvo nuo 1,355 iki 1,43 promilės, o suvartotas prieš tikrinimą alkoholis galėjo turėti įtakos nustatytam neblaivumo rezultatui, nes neseniai pavartojus alkoholio negalima tikrinti neblaivumo alkotesteriu, pateikta, remiantis Ž. D. gynėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais dėl Ž. D. suvartoto alkoholio kiekio iki vairavimo. Taip pat teismas argumentuotai paneigė Ž. D. ir jo gynėjo teisme, ginčijant alkotesterio rodmenų teisingumą, iškeltą versiją, jog po alkoholio (apie 80 ml trauktinės) pavartojimo nebuvo išlauktas pakankamas laikas prieš Ž. D. neblaivumo patikrinimą ir dėl to, jų teigimu, alkotesterio rodmenys buvo neteisingi, pažymėdamas, jog šią versiją visų pirma paneigia policijos pareigūnų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti paties Ž. D. parodymai apie alkoholio vartojimą, į pareigūno klausimą, kiek jis išgėrė alkoholio, atsakant, kad vakar gėrė, šiandien gėrė, paskutinis išgėrimas buvo prieš 15 minučių (t. 1, b. l. 38). Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Ž. D. neblaivumas buvo patikrintas tik po to, kai jis pareigūnų buvo parvežtas prie jo palikto pusnyje įstrigusio automobilio, pirmas tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 13.37 val. (nustatytas 2,66 promilės neblaivumas), antras – 13.54 val. (nustatytas 2,67 promilės neblaivumas), kartu pažymėdamas, jog pareigūnų kamerų garso ir vaizdo įrašuose, kurie buvo daromi ir pildant neblaivumo nustatymo aktą (šis aktas surašytas 13.57 val. (t. 1, b. l. 35), taip pat užfiksuoti Ž. D. parodymai, kai šis, atsakydamas į pareigūno klausimą, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, nurodė, jog prieš valandą. Su alkotesterio rodmenimis D. D. sutiko ir pasirašė (t. 1, b. l. 35). Šių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas Ž. D. ir jo gynėjo teisme iškeltą versiją, kad alkotesteris buvo panaudotas neišlaukus reikiamo laiko po alkoholio išgėrimo, vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, nes ją paneigia paties Ž. D. parodymai įvykio vietoje apie alkoholio vartojimo aplinkybes.
9. Pirmosios instancijos teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, alkotesterio rodmenų patikimumas buvo ginčijamas ir tuo aspektu, kad matavimai alkotesteriu buvo atlikti lauke, kai oro temperatūra buvo –7°, kai tuo tarpu alkotesterio „Drager Alcotest 6820“ instrukcijoje nurodyta, kad jo darbinė temperatūra – nuo –5° iki + 50°. Dėl to, apeliantų teigimu, Ž. D. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant alkotesterio instrukcijos reikalavimus, o teismas nagrinėdamas bylą neišsiaiškino. Tačiau, priešingai apeliantų tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakė ir dėl šios Ž. D. gynėjo teisme iškeltos versijos dėl, jo teigimu, netinkamo alkotesterio naudojimo lauke, esant žemai oro temperatūrai, visų pirma pagrįstai atkreipdamas dėmesį į tai, kad remiantis UAB „Alkotesteris“ pateikta informacija dėl alkotesterio „Drager Alcotest 6820“ darbo žemoje temperatūroje nustatyta, jog alkotesteriui atšalus iki ribos, kuri yra žemiau negu apatinė darbo aplinkos sąlygų riba, prietaiso ekrane atsiranda netinkamos darbui temperatūros pranešimas su nurodytu klaidos kodu; prietaisui rodant šį pranešimą atlikti matavimą neįmanoma; alkotesteriui veikiant įprastai ir nerodant klaidų pranešimų, laikoma, kad alkotesteris veikia tinkamai; alkotesterio darbo aplinkos sąlygos žemiausia temperatūra yra –5°C (t. 2, b. l. 112). Taigi, kaip matyti, alkotesteriui atšalus žemiau –5° ribos prietaiso ekrane atsiranda netinkamos darbui temperatūros pranešimas su nurodytu klaidos kodu ir tokiu atveju atlikti matavimą neįmanoma, tačiau šiuo atveju matavimai buvo atlikti, vadinasi, įvykio dieną, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, buvusi oro temperatūra –7,5° nebuvo kliūtis atlikti matavimus alkotesteriu, kuris, kaip matyti iš policijos pareigūnų kamerų vaizdo įrašų, buvo laikomas tarnybiniame automobilyje, kurio salonas, kaip nurodė apklaustas pareigūnas, buvo šildomas, taigi jame temperatūra buvo teigiama ir atitiko prietaiso eksploatacines sąlygas. Be to, Ž. D. neblaivumas buvo tikrinamas jam sėdint tarnybiniame automobilyje, kur neabejotinai buvo šilčiau negu lauke, o ir lauko temperatūra, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nebuvo daug žemesnė nei –5°C (–7,5°C). Atliekant tikrinimus, alkotesteris jokių pranešimų apie klaidas nerodė, todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad alkotesteris buvo panaudotas netinkamai ir alkotesterio rodmenys gali būti iškreipti.
10. Apeliaciniame skunde ginčijamas minėto Valstybės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo R. L. rašte nurodytos informacijos, kad 13.37 val. su alkotesteriu nustačius 2,66 promilių alkoholio koncentraciją, tikėtina, kad prieš išgeriant 80 ml 35 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo, kaltinamojo kraujyje galėjo būti 2,28 promilės alkoholio koncentracija alkotesterio, patikimumas, skunde pažymint, kad neblaivumo skaičiavimas pagal Vidmarko formulę atliekamas nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje, o pagal pateiktą specialisto P. Petreikio konsultacinę išvadą: „Labiau tikėtina, kad įtariamojo Ž. D. alkoholio koncentracija kraujyje 2023-01-17 tarp 12 val. ir 12.30 val. po alkoholio suvartojimo 2022-12-17 buvo nuo 1,355 iki 1,43 promilės“ (išvados 2 punktas). Tačiau pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja BPK ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus. Baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021). Pagal šią praktiką teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos.
11. Nagrinėjamoje byloje esantis 2022-12-17 surašytas neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą nuteistajam buvo nustatytas 2,66 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po 15 min. – 2,67 promilės neblaivumas. Be kita ko, nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai, t. y. nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaip minėta, byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas Ž. D. neblaivumas, yra sertifikuotas ir galiojo iki 2023-01-28. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad automobilio vairavimo metu nuteistojo Ž. D. neblaivumas buvo ne mažesnis nei 1,51 promilės ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Specialisto P. Petreikio konsultacinėje išvadoje pateikti tikimybiniai teoriniai skaičiavimai apie galimą Ž. D. apsvaigimo laipsnį, įvertinant tik paties Ž. D. parodymus apie galimai jo suvartotą alkoholio kiekį bei alkoholio vartojimo laiką ir atliekant skaičiavimus pagal statistinius bendro pobūdžio alkoholio koncentracijos žmogaus terpėse didėjimo/mažėjimo rodiklius, nepaneigia nei alkotesteriu Ž. D. nustatyto girtumo laipsnio, nei jo girtumo laipsnio vairavimo metu, kuris, įvertinus paties nuteistojo nurodytą jo galimai po vairavimo išgertą alkoholio kiekį, akivaizdžiai viršijo ribą, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę.
12. Papildomai pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad laikantis tiek nekaltumo prezumpcijos, tiek in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų nuostatų, asmens neblaivumas turi būti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto, įvertinant ir tai, kad alkoholio koncentracija kraujyje kurį laiką gali didėti net ir asmeniui nustojus vartoti alkoholį, baigus vairuoti automobilį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2021).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo sprendimą alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Priešingai nei nurodo apeliantai, baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą ir pateikė išsamius motyvus dėl jų vertinimo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu Ž. D. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. D. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą atmesti.