Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 25 d. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. spalio 25 d., apie 12.09 val., (duomenys neskelbtini) k. Kretingos r. sav. vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,72 promilės). Šiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus. Tokie jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu R. S. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 1 100 Lt (318,58 eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

Kadangi jis pareigūnų buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., nuo tos vietos iki artimiausios medicinos įstaigos, t. y. Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės, esančios adresu Žemaitės al. 1, Kretinga, yra 33,1 km atstumas ir kelionės trukmė sudaro apie 37 min. (pridedamas išrašas iš www.maps.lt svetainės). Todėl pagal laiką skaičiuojant nuo protokolo atspausdinimo (12.44 val. ir dar užtrukus apie 10 min. dėl protokolo pildymo ranka, jam pareigūnų teikiamų paaiškinimų, darytina išvada, jog jis užtruko iki maždaug 12.54 val. Nuo to laiko skaičiuojant kelio atstumo laikotarpį pagal www.maps.lt išeina 37 min., todėl jis atvyko į Kretingos ligoninę 2014-10-25 13.35 val. Šis laikas ir užfiksuotas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 28 (toliau – aktas), kuris pateiktas į administracinę bylą), o kraujas paimtas 13.40 val. Tiek akte, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9412/14(01) (toliau – specialisto išvada) yra konstatuota, jog jis yra blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Apeliantas pažymi, jog teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas jo draugas A. R. patvirtino jo nurodytas aplinkybes, kad jam atvykus dar reikėjo laukti, kol pareigūnai baigs pildyti dokumentus ir kad jis, R. S., jam skambino ir prašė atvykti ne pargabenti jo automobilį, o nuvežti jį į medicinos įstaigą pasitikriniti dėl blaivumo.

Policijos pareigūnai, kurie buvo apklausti kaip liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu, patvirtino, jog dokumentus įformino apie 30–40 min., taip pat nurodė, jog įtarė jį esant neblaivų, nes neva nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis greitai kalbėjo.

Dėl teismo nutarimo motyvų bei įrodymų vertinimo

Apeliantas pažymi, kad visas jo išdėstytas aplinkybes, pateiktus į bylą rašytinius įrodymus bei liudytojo A. R. parodymus teismas vertino kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, tuo tarpu savo procesinį sprendimą pripažinti jį kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą teismas pagrindė prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais.

Taisyklių 10 p. numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Taisyklių 27 p. 1 d. numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.

Šia teise jis pasinaudojo ir, kaip numatyta taisyklėse, per valandą laiko, t. y. 2014-10-25 13.35 val. atvyko į Kretingos ligoninę. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas taipogi nekonstatvo, kad jis būtų pažeidęs taisyklėse nustatytą tvarką.

Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad jo būseną vairavimo metu atspindėjo alkotesterio rezultatai. Kartu teismas pažymėjo, kad patikrinimo duomenys, kai praėjus daugiau nei valandai laiko po įvykio ir pasitikrinus blaivumą medicinos įstaigoje bei nustačius, jog jis yra blaivus, neparodo to asmens girtumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Jeigu teismas taip vertina teisės aktą, kuriame reglamentuota teisė pačiam medicinos įstaigoje tikrintis neblaivumą, jeigu nesutinkama su pareigūnų ar kitų asmenų patikrinimų išvadomis, lieka neaišku, kokiais atvejais ir kokiu būdu bei kokiems asmenims jis yra taikomas ir ar apskritai taikomas. Viena vertus, teismas nutarime nenurodė, jog jis pažeidė minėtą tvarką, kita vertus, padarė išvadą, kad jo pasitikrinimas pagal šią tvarką yra nieko vertas, t. y. nelaikytinas tinkamu įrodymu įrodinėjant savo nekaltumą.

Be to, teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja bei kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tokie teismo teiginiai, apelianto nuomone, yra ne argumentai, patvirtinantys tam tikro fakto ar įvykio buvimą ar nebuvimą, o prielaidos, kuriomis negali būti pagrįsti teismo procesiniai sprendimai. Apeliantas sutinka, kad vykstant žmogaus organizme natūraliems procesams, alkoholio kiekis jo terpėse mažėja, būtent tai žinodamas jis ir nustebo, kad išvakarėse vartotas alus gali atsispindėti alkotesterio rodmenyse, būtent dėl to jis ir vyko į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumą. Tuo tarpu teismo padaryta prielaida, kad jis galėjo imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, neparemta jokiais įrodymais. Kaip jau minėta, jis iš karto po to, kai pareigūnai įformino dokumentus, nuvyko į medicinos įstaigą, tai matyti iš dokumentuose užfiksuoto jo atvykimo laiko. Taigi jis neturėjo jokios galimybės kažkur sustoti ir imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Dėl to teismas padarė tik prielaidą, kurios pagrindu padaryta išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.

Be to, teismas savo išvadas grindė kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymais, jog nuo jo sklido alkoholio kvapas ir kad jis greitai kalbėjo. Tuo tarpu požymiai, kuriems esant, galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, agresyvus, vangus ir kiti požymiai); nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena; kiti požymiai.

Dėl alkoholio apeliantas nurodo, kad jis pareigūnams minėjo, kad jam ištraukus danties šaknį odontologė rekomendavo kasdien skalauti burną antiseptiku „Listerine“. Nuo jo sklinda gaivumo, mėtos kvapas. Be to, akte buvo konstatuota, jog nuo jo nesklido alkoholio kvapas.

Dėl pareigūnų teiginio, jog jis kalbėjo greitai, apeliantui apskritai neaišku, kodėl tai vertinama kaip „girtumo įrodymas“. R. S. pažymi, kad su pareigūnas jis nėra pažįstamas, todėl jam nesuprantama, kodėl patikrinimo metu jie nustatė, kad 2014-10-25 jis kalbėjo greitai, nors iki to laiko jie su juo nebendravo ir jo kalbėjimo manieros, t. y. ar jis kalba lėtai ar greitai, jo nepažinodami, nežinojo ir negalėjo pasakyti, kad paprastai jis kalba lėtai, o tą dieną kalbėjo greitai. Be to, akte nustatyta, kad jo kalba rišli, artikuliuota.

Taigi, be pareigūnų nurodyto alkoholio kvapo ir greitos kalbėsenos, jokių kitų jo neblaivumo požymių, kaip pvz., nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan., pareigūnai neminėjo.

Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir nenurodė, kodėl remiasi policijos pareigūnų parodymais, o akte nurodytą medicinos įstaigos gydytojo įvertinimą, kuriame nenurodytas nė vienas požymis, kuris įrodytų, jog jis buvo neblaivus, atmeta. Kokiu būdu, tikrinant alkotesteriu, jis galėjo būti neblaivus, greitai kalbėti ir kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, o medicinos įstaigoje, į kurią jis nuvyko maždaug po 40 min., jis jau rišliai kalbėjo ir nuo jo nesklido alkoholio kvapas ir kt., lieka neaišku.

Išdėstyti argumentai, apelianto vertinimu, rodo, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir nepagrįstai konstatuota, jog jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apliantas teigia, jog teismas, nekonstatavęs, kad jis pažeidė taisyklių tvarką, vykdamas pats pasitikrinti blaivumą, vadinasi, jis į medicinos įstaigą nuvyko laiku, t. y. per 1 valandą, skaičiuojant nuo 2014-10-25 12.44 val., ir atvyko į Kretingos ligoninę 2014-10-25 13.35 val., todėl darytina išvada, kad aktas ir specialisto išvada yra tinkami įrodymi, patvirtinatys, kad 2014-10-25 jis buvo blaivus, o esant blaiviam, administracinė atsakomybė negali būti taikytina pagal ATPK 126 str. 1 d.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė grįsdamas prielaidomis, nesugretino ir neįvertino visų bylos aplinkybių bei nevertino byloje esančių įrodymų, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas prašo netenkinti R. S. apeliacinio skundo, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimas naikintinas ir R. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skundžiamu Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 1 100 Lt (318,58 eurų) bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas R. S. suformuluotas dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2014 m. spalio 25 d., apie 12.09 val., (duomenys neskelbtini) k. Kretingos r. sav. vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,72 promilės. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl R. S. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., pagrindė alkotesterio rodmenimis, kuriais R. S. buvo nustatytas 0,72 promilės girtumas, pažymėdamas, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų pažeidę R. S. blaivumo patikrinimo tvarką, numatytą LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar girtumo apsvaigimo nustatymo taisyklėse, o pažeidėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų ginčijamas šio alkotesterio naudojimas ar jo duomenų netikslumas. Kartu teismas nurodė, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri buvo atlikta praėjus daugiau negu valandai po įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, juolab, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų.

Policijos pareigūnų L. J. ir R. B. 2014-10-25 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog patikrinimui sustabdžius R. S. vairuotą automobilį, bendraujant su vairuotoju, buvo jaučiamas alkoholio kvapas, patikrinus alkoholio matuokliu LION ALCOMETER 500 Nr. 19133 R. S. buvo nustatytas lengvas (0,72 promilės) girtumas. Vairuotojas teigė, jog iš vakaro gėrė 4 butelius alaus (b. l. 5, 6). Tokias pat aplinkybes policijos pareigūnai L. J. ir R. B. nurodė ir apklausiami kaip liudytojai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, papildomai nurodė, kad patikrinimo metu R. S. greitai kalbėjo, po patikrinimo su pažeidimu sutiko, sakė, kad vakarykščiai gėrė alų (b. l. 37). Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio asmens paaiškinimo matyti, kad R. S. nurodė tokias aplinkybes: „Vairavau automobili iš vakaro buvau gėręs alaus sutinku gailiuosi. Patikslinimui vyksiu ištirt kraują“ (b. l. 4).

Bylos medžiagoje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog R. S. 2014-10-25 12.25 val. buvo nustatytas 0,72 promilės neblaivumas (b. l. 9). Pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1628502 patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklis pažeidimo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 8).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors R. S. su padarytu pažeidimu sutiko, tačiau būdamas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir nesutikdamas su policijos pareigūno atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatais, būdamas įsitikinęs, kad vairuodamas automobilį yra blaivus, nes alkoholį, juo teigimu, vartojo vakarykščiai, tą dieną jautėsi blaivus ir buvo įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nedaro, savo noru kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholio kiekio ištyrimo jo kraujyje ir apylinkės teismui pateikė 2014-10-28 specialisto išvadą Nr. T-A 9412/14(01) (išvada padaryta ištyrus R. S. kraują, paimtą 2014-10-25 13.40 val.), kurioje konstatuota, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 22).

Pažymėtina, jog esant prieštaravimams tarp byloje esančių duomenų: administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) ir asmens blaivumo testo kvite (b. l. 9) užfiksuoto neblaivumo laipsnio (nustatytas 0,72 promilės neblaivumas) nesutapimo su specialisto išvadoje (b. l. 22) konstatuotu faktu, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių visoms byloje esančioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tik formaliai nurodė, kad netikėti alkotesterio rodmenimis nėra pagrindo, nes paprastai įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri buvo atlikta praėjus daugiau negu valandai po įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. S. patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 2014-10-25 12.25 val. (b. l. 9), administracinio teisė pažeidimo protokolas buvo baigtas pildyti 2014-10-25 12.44 val. (b. l. 32–34), o nuo transporto priemonių vairavimo jis buvo nušalintas 12.48 val. (b. l. 11). Į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholio kiekio ištyrimo kraujyje R. S. atvyko 13.35 val., o jo kraujas patikrinimui buvo paimtas 13.40 val. (b. l. 21, 22). Taigi, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, R. S., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, į sveikatos priežiūros įstaigą atvyko per valandą laiko, kaip tai numatyta minėtose taisyklėse, ir, kaip matyti iš specialisto išvados, buvo nustatyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 22).

Nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo nutarime, pažeidimo vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, tačiau pažymėtina, jog dėl pažeidimo metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Alkotesterio rodmenys ne visada sutampa su pačiu alkoholio kiekiu kraujyje. Konstatuojamas lengvas neblaivumo laipsnis, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,41 iki 1,5 promilės. Alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore – alkotesteris matuoja tik alkoholio garų tirštumą iškvėptame oro kiekyje ir perskaičiuoja jį į spėjamą alkoholio koncentraciją kraujyje pagal vidutinį statistinį santykio koeficientą. Todėl faktinė alkoholio koncentracija kraujyje gali būti didesnė ar mažesnė nei ta, kurią rodo alkotesteris. Nors, kaip minėta, 2014-10-25 patikrinimo metu pareigūnai alkotesteriu R. S. 12.25 val. nustatė 0,72 promilės neblaivumą (b. l. 9), tuo tarpu iš byloje pateiktos specialisto išvados matyti, kad R. S. kraujo mėginyje, paimtame 2014-10-25 13.40 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 22), tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.

Atsižvelgiant į byloje esančius prieštaravimus tarp R. S. administracinio teisės pažeidimo protokole ir asmens blaivumo testo kvite užfiksuoto neblaivumo laipsnio (nustatyta 0,72 promilės) nesutapimo su specialisto išvadoje (b. l. 22) konstatuotu faktu, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę turi visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Pagal ATPK 256 str. 2 d. viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų. ATPK 277 str. 1 d. numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei siekiant pašalinti visas abejones, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje arba apklausti ekspertą, siekiant išsiaiškinti aplinkybę, ar nagrinėjamu atveju medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp policijos pareigūnų 2014-10-25 12.25 val. alkotesteriu atlikto R. S. blaivumo testo parodymų, pagal kuriuos nustatytas 0,72 promilės neblaivumas, ir tą pačią dieną gydymo įstaigoje 13.40 val. paimto R. S. kraujo mėginio tyrimo parodymų, pagal kuriuos kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta, bei kitas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o R. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui rinkti papildomus įrodymus bei tinkamai išspręsti atsakomybės klausimą.

Dėl išvardytų motyvų Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimas naikintinas ir R. S. administracinės teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir grąžinti R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.