Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-14 Tauragės apskrities VPK VTS Skaudvilės policijos nuovados vyresnysis patrulis K. B. E. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014-07-16, apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 1,52 promilės girtumas), vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-09-19 nutarimu E. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – E. M. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti administracinę nuobaudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo dvejų iki trejų metų.

Teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareiga pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau, E. M. teigimu, per tą laiką, kol buvo rašomas protokolas (tai truko apie 20 min. po tikrinimo alkotesteriu), galėjo būti atliktas pakartotinis tikrinimas ir, gavus panašų rezultatą, būtų buvę galima spręsti apie jo neblaivumo būklę.

Tą patį vakarą E. M. iš kaimynės sužinojo, kad policijos pareigūnų automobilis nuošalioje miestelio (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie posūkio, stovėjo ilgokai. E. M. nuomone, pareigūnai jo automobilį stebėjo iš toliau. Įtardami apie alkoholio vartojimą, pareigūnai laukė, kol jis pradės važiuoti, o sustabdę iš karto tikrino neblaivumą alkotesteriu, nesilaikydami jo naudojimo instrukcijoje nurodyto reikalavimo, kad matavimą galima atlikti praėjus ne mažiau kaip 15 minučių po alkoholio vartojimo. Alkotesteriu matuojamas alkoholio kiekis iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad, atliekant patikrinimą iškart po alkoholio pavartojimo, matavimo rodmenys galėjo būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnoje. Pareigūnų užduotis yra nustatyti vairuotojo blaivumą ar neblaivumą. Jei vykdant matavimo alkotesteriu procedūrą iš karto atsirado prieštaravimų ir prašymų, netenkinti prašymo dėl pakartotinio patikrinimo pareigūnai neturėjo pagrindo. Tai būtų ne ydinga praktika, o siekimas objektyviai tomis pačiomis priemonėmis nustatyti vairuotojo būklę. E. M. mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismas visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisingą sprendimą. E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas su pakeitimais – Nr. 617, 2009-06-17, Žin., 2009, Nr. 76-3123 (2009-06-27)).

Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Šiose Taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).

Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6.,6.1., 6.3., 9., 9.1., 9.3. punktai).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau tekste Metodika) 2 punkte nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Metodikos 2.1., 2.2., 2.3., 2.4. punktai). Šios Metodikos 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3.1., 3.2. punktai). Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Metodikos 4 punktas).

Iš Tauragės apskrities VPK VTS Skaudvilės policijos nuovados vyresniojo patrulio K. B. 2014-07-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-07-14, apie 23.05 val., buvo sustabdytas E. M. vairuojamas automobilis. Tikrinant dokumentus, iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, buvo nustatytas 1,52 promilės neblaivumas (b. l. 3).

Tauragės apskrities VPK VTS Skaudvilės policijos nuovados patrulė S. Š. 2014-07-14 tarnybiniame pranešime nurodė analogiškai (b. l. 4).

Iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2014-07-14 22 val. 08 min. alkotesteriu „Alcotest 6810“ E. M. buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas. Alkotesterio kvite žodžiu „Sutinku“ E. M. alkotesterio duomenų nepatvirtino. Spausdintuvu atspausdintame kvite apie alkotesterio rodmenis tėra tik E. M. parašas, kuris patvirtina tik tai, kad su alkotesterio rodmenimis jis buvo supažindintas (b. l. 5). Paaiškinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo E. M. nurodė, kad, prieš vairuodamas automobilį, buvo išgėręs apie 0,5 litro alaus (b. l. 2).

Teismo posėdyje E. M. patvirtino, kad apie 22 val. abu su draugu nusipirko po vieną butelį alaus, atvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvę, alų išgėrė. Išgėręs alų, važiavo namo. Jo namas nuo tos vietos, kurioje gėrė alų, buvo už 2–3 namų. Važiuojant namo, 22.05 val. jį sustabdė policijos pareigūnai. 22.08 val. alkotesteriu jam buvo pamatuotas neblaivumas, nustatytas 1,52 promilės neblaivumo laipsnis. Nuo to momento, kai jis gėrė alų, iki tada, kai buvo nustatinėjamas neblaivumas, buvo praėjusios tik kelios minutės, 15 minučių praėję nebuvo. E. M. nuomone, 1,52 promilės girtumas jam negalėjo būti nustatytas, todėl per valandą laiko kreipėsi dėl girtumo patikrinimo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai K. B. ir S. Š. patvirtino, kad, sustabdžius E. M., jam neblaivumas buvo tikrinamas iš karto – 2–3 minučių laikotarpiu, nes iš jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 31–32).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą.

E. M. nuo pat jo sustabdymo momento teigė, kad jis išgėrė 0,5 litro alaus. Iš liudytojų K. B. ir S. Š. parodymų teisme matyti, kad šie liudytojai apie tai, kada ir ko E. M. gėrė, nesidomėjo. Ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentą, kuriame nepagrįstai teigiama, kad policijos pareigūnai klausė E. M., prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai K. B. ir S. Š. patvirtino, kad E. M. neblaivumas buvo tikrinamas iš karto po to, kai jį sustabdė. Todėl niekuo nepaneigtas E. M. aiškinimas, kad jo blaivumas (girtumas) buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė, kad iki to laiko nuo tada, kai jis išgėrė alaus, 15 minučių nepraėjo. Be to, iš alkotesterio „Alcotest 6810“, kuriuo buvo matuojamas E. M. neblaivumas 2014-07-14, patikros sertifikato Nr. 1520350 matyti, kad šio matuoklio patikros galiojimo laikas ėjo į pabaigą, t. y. galiojimo laikas baigėsi po 7 dienų (b. l. 6). Esant tokioms aplinkybėms, pagrindų abejoti alkotesterio rodmenimis E. M. turėjo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (5 punktas) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį, arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad E. M. pažeidimą padarė 2014-07-14 23 val. 05 min. (b. l. 1), iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad jo neblaivumas nustatytas vėliau – 22 val. 08 min. Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad E. M. nuo transporto priemonių vairavimo buvo nušalintas 2014-07-14 22.27 val. (b. l. 7). Iš specialisto išvados Nr. T-A 6341/14(01) matyti, kad E. M. kraujas buvo paimtas 2014-07-14 23 val., kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio (b. l. 25).

Nuo E. M. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo 22.27 val. iki E. M. kraujo paėmimo ligoninėje praėjo tik 30 minučių, t. y. E. M. kreipėsi į ligoninę laiku, o kraujas tyrimui buvo paimtas nepažeidžiant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos.

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras, 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris asmens iškvepiamame ore, ką tik išgėrus 0,5 litro alaus, galėjo rodyti ir 1,55 promilės (su 1,7 procento promilės paklaida – 1,52 promilės) girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje, tai ir patvirtina specialisto išvada Nr. T-A 6341/14(01), kad 2014-07-14 23 val., paėmus E. M. kraują, kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio. Abejoti minėta specialisto išvada nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į mokslinį tyrimą, kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), nėra pagrindo abejoti tuo, kad, nepraėjus nė valandai po to, kai E. M. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai, alkoholio koncentracija jo kraujyje, esant nustatytam 1,55 promilės girtumui, sumažėti iki 0,27 promilės negalėjo. Todėl nėra pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo išvada, kad alkotesterio duomenys, patikrinus E. M. neblaivumą, buvo iškreipti. Ši aplinkybė galėjo priklausyti ir nuo to, kad alkoholio matuoklio patikros galiojimo laikas ėjo į pabaigą, t. y. galiojimo laikas baigėsi po 7 dienų, kai buvo patikrintas E. M. neblaivumas.

Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas administracinę bylą, nesant E. M. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė pagrįstai, naikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-19 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.