Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ir K. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo K. S. priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

6.5. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsniu, nustatančiu jų paskirstymo principus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

11. CPK 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Taigi teismas, gavęs žodinį prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo, turėjo konkrečiai ir aiškiai išaiškinti ieškovei procesines ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmes, nurodytą aplinkybę užfiksuoti informacinėje pažymoje ir bylą šioje dalyje nutraukti.

12. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė, be kitų ieškinio reikalavimų, prašė jai priteisti iš atsakovo K. S. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki E. S. gyvos galvos, išskyrus atvejus, <...>. Paskutinio posėdžio metu, t. y. 2016-04-26 dėl 200 Eur išlaikymo priteisimo (nuo 50:40 iki 51:23), dėstydama aplinkybes, kad atsakovas nežino, kiek reikia pinigų vaikams, kad jiems neteikia išlaikymo ir kt., – ieškovė pasakė, jog, jei atsakovas nesutinka, gali jai išlaikymo neteikti, jai iš jo išlaikymo nereikia, o teisėjui paklausus, ar ji atsisako ieškinio reikalavimo, ieškovė pasakė, kad išlaikymo atsisako. Iš bylos duomenų suprastina, kad pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės žodžius laikė kaip ieškovės reikalavimo – dėl 200 Eur kas mėnesį išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo – atsisakymą.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien tik tokio lingvistinio pobūdžio ieškovės pasakymas negalėjo būti laikomas tikruoju ieškovės valios išreiškimu ir sąmoningu reikalavimo atsisakymu, suvokiant realias ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmes (tikėtina, kad ieškovė taip pasakė dėl savo emocinės būsenos). Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas, ieškovei nurodžius, kad ji atsisako reikalavimo, vadovaudamasis įstatymu ir siekdamas įvertinti tikrąją ieškovės valią, būtų konkrečiai išaiškinęs ieškovei atsisakymo nuo reikalavimo teisines pasekmes (CPK 294 str.) (ar ieškovė, atsisakydama nuo reikalavimo supranta, kad vėl kreiptis į teismą su tokiu pačiu reikalavimu, tuo pačiu pagrindu, tai pačiai šaliai neleidžiama). Nei ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo, nei teisinių ieškinio atsisakymo pasekmių išaiškinimas nėra užfiksuotas 2016 m. balandžio 26 d. informacinėje teismo pažymoje. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą, tik aprašomoje sprendimo dalyje pažymėjo, kad išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė atsisako ir nereikalauja, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas dėl ieškovės ieškinio atsisakymo nieko nepasisakė. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies taip pat matyti, kad teismas dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo nėra priėmęs jokio galutinio procesinio sprendimo (byla nenutraukta, CPK 293 str. 4 p.). Nurodytų aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad teismas, neįsitikinęs ieškovės valia, nepagrįstai nustatė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje bylos iš esmės nenagrinėjo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl išlaikymo ieškovei priteisimo neišsprendė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas bylą dėl neišspręsto ieškinio reikalavimo – dėl 200 Eur išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo – grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

14. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.

15. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – ieškovei) tenka įrodyti faktą (atsakovo neištikimybės faktą), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės Civilinės būklės aktų išrašų skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota E. S. ir K. S. santuoka, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. S. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R.. Sūnui nuo gimimo diagnozuotas cerebrinis paraližius. 2009 m. ieškovė susirgo onkologine liga. Po ilgo gydymo liga aprimo, tačiau 2012 m. vėl atsinaujinimo. Ieškovei nustatyta 50 procentų darbingumas.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė lojalumo sutuoktinei pareigą, bendravo ir palaikė intymius santykius su kita moterimi. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutiko.

19. Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tai, kad atsakovas bendravo su kita moterimi, bendradarbe J. G. (abu dirba (duomenys neskelbtini)), patvirtino byloje liudytojas M. G. (J. G. sutuoktinis). Jis nurodė, kad žmona grįždavo namo vėlai, todėl jis pradėjo įtarinėti, kad ji turi kitą vyrą. Paaiškino, kad pati žmona prisipažino, jog nuo 2014 m. gruodžio mėnesio draugauja su K. S. ir palaiko intymius santykius. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad iš M. G. sužinojo apie jos vyro ir J. G. santykius, apie tai buvo kalbėta su atsakovu, kuris prisipažino, kad apie 4 mėnesius (nuo 2014 m. gruodžio mėn.) palaiko ryšius su J. G.. Po pokalbio atsakovas apie savaitę ieškovės prašymu gyveno atskirai, galutinai šeimą atsakovas paliko 2015-09-01 (iškeldintas teismo sprendimu). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. S. (šalių dukra) parodė, kad girdėjo tėvų pokalbį, kai tėtis (atsakovas) mamai (ieškovei) prisipažino apie savo neištikimybę. Tai, kad K. S. ir J. G. bendravo ir palaikė artimus ryšius patvirtina byloje esanti Teledema mobiliojo ryšio operatoriaus detali ataskaita už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-03-25, iš kurios matyti iš J. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų skambučių/išsiųstų SMS žinučių sąrašas, tarp kurių adresatų neretai yra atsakovo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, J. G. bendravimas su atsakovu telefonu vykdavo įvairiu paros metu, telefoninis bendravimas buvo pakankamai intensyvus. Liudytoja J. G. neneigė, kad bendraudavo su K. S., nurodė, kad su atsakovu ją sieja draugiški santykiai, jam skambindavo tikslu pasiguosti ir kaip draugui išsipasakoti dėl jos šeimoje kylančių problemų. Atsakovas priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį prašė, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad jis buvo ištikimas ir visą laiką rūpinosi šeima, tačiau atsakovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo neištikimybę (ir priešingai, patvirtinančių ieškovės kaltę). Atsakovo iniciatyva byloje apklausti liudytojai G. S. (brolienė), M. S. (mama), D. S. (teta), D. S. (brolis) ir M. M. (draugas) iš esmės tik išsakė savo nuomonę šalių santykių atžvilgiu, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą pagrindą kvestionuoti atsakovo kaltę.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus bei byloje esančių įrodymų visetą daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas K. S. buvo neištikimas, ir tokiu būdu iš esmės pažeidė santuokines pareigas. Pripažinus egzistavus atsakovo neištikimybės faktą, galioja prezumpcija, kad jis ir nulėmė santuokos iširimą. Šios prezumpcijos apeliantas nepaneigė jokiais objektyviais ir pagrįstais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

22. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti tinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės, visa neteisėtų veiksmų apimtis bei jų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-177/2007).

23. Nusprendęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo ( CK 3.70 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai, įvertinant tai, kad santuokoje šalys pragyveno beveik 19 metų, kas sudaro pakankamai didelę žmogaus gyvenimo dalį, augino du vaikus. Byloje nepaneigta, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė jo neištikimybe, t. y. tyčiniais veiksmais, kurie dėl savo pobūdžio buvo kliūtis šalims susitaikyti. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad dėl atsakovo neištikimybės ieškovė jautėsi pažeminta ir patyrė dvasinius išgyvenimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks teismo nustatytas neturtinės žalos dydis šioje byloje yra protingas, todėl šios sprendimo dalies naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

24. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.).

25. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-278/2010).

26. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-209/2013).

28. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-491/2013).

29. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-37/2010).

30. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams reikalinga suma sudaro 350 Eur. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir prašo priteisti po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutiktų vaikams teikti po 200 Eur kas mėnesį išlaikymą. Apeliantas vaikų išlaikymo dalyje nurodė, kad ieškovė nepateikė nepilnamečių vaikų poreikių suvestinės lentelės, todėl negali pretenduoti į didesnę nei 1 MMA dydžio sumą. Iš aukščiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų suprastina, kad atsakovas neginčija nustatytos 350 Eur vienam vaikui būtinųjų poreikių sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta 1 MMA suma vienam vaikui iš esmės yra protingo dydžio, įvertinus šalies ekonominę situaciją bei teismų praktiką vaikų išlaikymo klausimu, tokio dydžio suma yra būtina bent minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.

31. Teismas, nustatęs vaikų minimaliems poreikiams patenkinti priteistinos sumos dydį, sprendė, kad iš atsakovo priteistina vaikų išlaikymui suma yra 2/3 nuo 1 MMA, t. y. kiekvienam vaikui po 230 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas didesnį nei ½ MMA dydžio išlaikymą (230 Eur) nepilnamečiams vaikams, vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, vertino abiejų šalių turtinę padėtį bei sveikatos būklę ir nustatė, kad ieškovės finansinė padėtis sunki, jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, dėl neįgalumo ieškovė turėjo nutraukti darbo santykius paskutinėje darbovietėje, netekto darbingumo pensija sudaro 86 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas sveikas, darbingas vyras, jo turtinė padėtis pagal gaunamas 750 Eur pajamas žymiai geresnė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka ir papildomai pažymi, jog atsakovas teismui nepateikė jokių aukščiau nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ir pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (nuo ½).

32. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis SODROS duomenis nustatė, kad šiai dienai ieškovė E. S. yra įsidarbinusi, jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 250 Eur dydžio (atskaičius mokesčius), gauna pašalpą 86 Eur dydžio, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek pagerėjusi ir jai atsirado galimybė tam tikra dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų apie vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį visetą daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistą vaikams išlaikymą nuo 230 Eur iki 200 Eur sumos, kuri yra protingo dydžio bei proporcinga šalių turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams. Be to, kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas buvo nurodęs, kad vaikams gali teikti po 200 Eur išlaikymą.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesuprantama data (2015-05-01), nuo kurios teismas nepilnamečiams vaikams priteisė iš atsakovo išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytas argumentas iš esmės nepagrįstas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad išlaikymas priteistinas nuo 2015-05-01, t. y. nuo to momento, kai atsakovas faktiškai nebesirūpino šeima ir nebeteikė vaikams materialinio išlaikymo. Priešingai, atsakovas, siekdamas paneigti nustatyto išlaikymo pradžios momento teisėtumą, nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų.

Dėl turto padalijimo.

34. 2015-05-04 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi šalys pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Notarine sutartimi liko nepadalintas turtas, t. y. Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei savos gamybos priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nekyla ginčas dėl nurodyto turto vertės, t. y. teismo nustatyta automobilio vertė – 420 Eur, o priekabos –70 Eur, ar dėl to, kam turtas atiteko. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su ieškovei priteistos piniginės kompensacijos dydžiu už jam atitekusį turtą, t. y. atsakovas laiko, jog nepagrįstai nukrypta nuo lygių dalių principo.

35. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodytos pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-577/2009).

36. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sutuoktinio sveikatos būklė, dėl kurios netenkama viso ar dalies darbingumo, gali būti kriterijus nukrypti nuo lygių dalių principo. Šiuo atveju, kaip nustatyta, ieškovė yra 50 proc. darbinga, jos turtinė padėtis yra pakankamai sunki, su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, kurių vienas iš jų turi didesnius poreikius (neįgalumą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus ieškovės sveikatos būklę bei vaikų interesus buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti 2/3 atsakovui priteisto turto vertės, t. y. 326,66 Eur. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendinus aukščiau nurodytą nuostatą ir priteisus ieškovei kompensaciją nukrypstant nuo lygių dalių principo, dėl atsakovui priteisto turto nedidelės vertės ieškovės turtinė padėtis nepagerės, t. y. dėl ieškovei priteistos 81,66 Eur didesnės piniginės kompensacijos (t. y. 326,66 Eur – 245 Eur) iš esmės ieškovės materialinė padėtis nepasikeis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismui bylą dėl neišspręsto ieškinio reikalavimo – dėl 200 Eur išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo – grąžintinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi išnagrinėjus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo galutinai paaiškės patenkinta/nepatenkinta šalių reikštų reikalavimų dalis (bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas (jų nustatymo dydis) priklauso nuo pirmosios instancijos teismui grąžinto nagrinėti ieškinio reikalavimo išnagrinėjimo rezultato).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir bylą dėl ieškinio reikalavimo – priteisti ieškovei E. S. iš K. S. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki E. S. gyvos galvos – grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl vaikams išlaikymo priteisimo ir išdėstyti taip:

- Priteisti iš K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto savivaldybėje, išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200,00 Eur periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2015-05-01. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskirti vaikų motiną E. S..

- Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo).

Kitoje dalyje atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.