- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2324-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03273-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- E. S.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4057-179/2015 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo. Ieškiniu ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteisti neturtinę žalą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir jai, padalinti santuokoje įgytą turtą.
Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones –įpareigoti atsakovą K. S. gyventi skyrium; priteisti iš atsakovo K. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S. ir R. S. po 230 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas; padaryti įrašą viešajame registre dėl atsakovui K. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), – gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove, naudoja prieš ją psichologinį smurtą, tokiu būdu darydamas esminę žalą jos sveikatai ir vaikų interesams, nes pažeidinėja vaikų teisę augti normalioje aplinkoje be konfliktų ir ginčų, dėl ko tikslinga įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi. Anot ieškovės, atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio neteikia vaikams išlaikymo, todėl prašo priteisti laikiną išlaikymą vaikams iki įsiteisės teismo sprendimas. Prašymo dalį dėl įrašo viešajame registre ieškovė argumentavo tuo, kad ieškiniu atsakovui yra reiškiami turtiniai reikalavimai, kurių, jos nuomone, atsakovas gali nepripažinti ir juos ginčyti, todėl, siekiant apsaugoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nuo galimo jo paslėpimo ar perrašymo kitų asmenų vardu, yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - įpareigojo atsakovą K. S. gyventi skyrium ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2015-08-11) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; ieškovę E. S. paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; kitoje dalyje prašymą atmetė.
Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas vaikams nuo gegužės mėnesio išlaikymo neteikia, ieškovės gaunamų pajamų nepakankant vaikams išlaikyti, teismas sprendė, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, dėl ko bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Įvertinęs tai, kad šioje proceso stadijoje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turtinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galimą spręsti apie atsakovo galimybę teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, byloje nėra ir nepateikta įrodymų, kad vaiko poreikiams ieškovė per mėnesį išleidžia po 340 Eur, teismas sprendė, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakanka skirti kas mėnesį po 100 Eur.
Spręsdamas klausimą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, teismas pažymėjo, kad šalys 2015 m. gegužės 4 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, patvirtinta Alytaus m. 4-ojo notaro biuro notarės, not. reg. Nr. 1740, pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turtui, kuris yra padalintas notarine sutartimi, pasibaigė. Atsakovui asmeninėn nuosavybėn atiteko 0,0880 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 217,13 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., o ieškovei asmeninėn nuosavybėn atiteko 7 118,19 Eur dydžio pajus, įmokėtas gyvenamojo namo statybos bendrijai „Milžinas“ už butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs tai, kad butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir į tai, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium dėl to, jog atsakovas, gyvendamas kartu su ja, daro esminę žalą jos sveikatai ir vaikų interesams – pažeidinėja jų teisę augti normalioje aplinkoje be konfliktų ir ginčų, siekdamas apsaugoti ieškovės, kuri serga onkologine liga, ir nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prašymą dėl įrašo viešajame registre dėl atsakovui K. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), – gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytam ir dalintinam turtui, o tik atsakovui priklausančiam turtui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium. Atsakovo nuomone, ieškovė nenurodė ir nepagrindė įrodymais, kuo pasireiškia atsakovo daroma žala jai ir vaikams, jų sveikatai. Apeliantas pažymi, kad didžiąją laiko dalį praleidžia ne namie, kadangi dirba, o mirus tėvui - dažnai padeda motinai kaime. Iš ūkinės veiklos gautais produktais maitinasi visa šeima. Pažymi, kad nors 2015 m. gegužės 4 d. Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 0,088 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau namas šiuo metu yra remontuojamas, todėl kol kas nėra tinkamas gyventi. Byloje nenustatyta faktų, kad atsakovas ieškovės ir vaikų atžvilgiu būtų vartojęs fizinę ar psichologinę prievartą. Apelianto nuomone, pritaikius skundžiamą laikinąją apsaugos priemonę užkertamas kelias sutuoktiniams susitaikyti ir ginčą išspręsti taikiai. Todėl laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovą gyventi skyriumi – taikyta nepagrįstai ir pažeidžia bylos šalių lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė E. S. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovė pažymi, kad po bylos iškėlimo teisme atsirado nauja faktinė aplinkybė – atsakovas savo valia išsikėlė iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir apsigyveno jam priklausančiame name. Vadovaujantis tuo, ieškovės nuomone, atskirasis skundas prarado prasmę.
2. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Anot ieškovės, ji pateikė rašytinius įrodymus apie ieškovės ir šalių sūnaus sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad tiek ieškovei, tiek šalių sūnui reikalinga ramybė, kadangi ieškovė yra onkologinė ligonė, o šalių sūnus yra neįgalus. Ieškovės teigimu, atsakovas šeimoje vartojo psichologinį smurtą, kas laikytina pakankamu pagrindu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium. Atsakovas, girdint vaikams, ieškovę vadindavo įžeidžiamais žodžiais („debile“, kt.), ją žemindavo, provokuodavo, keldavo konfliktus, dėl visų ieškovės poelgių, veiksmų ir žodžių reikšdavo priekaištus, nepasitenkinimą, versdavo jaustis kalta dėl visko, kas atsitikdavo. Gavęs ieškinį, atsakovas pradėjo ieškovei grasinti, jog atims vaikus, tyčiojasi iš jos sveikatos būklės. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Konfliktinės situacijos namuose įtakoja tiek ieškovės sveikatos būklę, tiek ir vaikų psichiką, ramybę. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog gyvendamas kartu, kelia grėsmę ieškovės ir vaikų interesams, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis namas nėra tinkamas gyventi. Minėto namo statybos pabaigos metai yra 1987, o baigtumo procentas – 100 procentų, kas paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, kad namas nėra pritaikytas gyventi. Be to, minėtame name įrengti gyvenamieji kambariai, vonios kambariai, virtuvės patalpa su maisto gaminimo prietaisais. Atsakovas iki 2015 m. rugsėjo 1 dienos išsikėlė iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir apsigyveno minėtame name, kas paneigia aplinkybę, kad atsakovui priklausančiame name nėra sąlygų gyventi. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeisti proceso uždaviniai dėl šeimos išsaugojimo ar santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Ieškovė pažymi, kad atsakovas nesuinteresuotas išsaugoti santuoką, taikiai išspręsti ginčą, ką įrodo atsakovo veiksmai – iškėlus bylą teisme dėl santuokos nutraukimo, atsakovas išsikėlė gyventi atskirai. Be to, net ir pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, atsakovas nėra apribotas bendrauti nei su ieškove, nei su vaikais, kas įrodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribojo imtis veiksmų šeimai išsaugoti.
Atsiliepimas
5. Ieškovės nuomone, atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas praleidžia mažai laiko namuose, kadangi daug laiko praleidžia kaime pas motiną, nesusiję su ieškovės prašymo pagrįstumu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš tokių priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl ko jo lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium (turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti).
Nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieškovės prašymą ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium iš esmės ieškovės prašyme nurodytais argumentais. Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, teigdamas, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė deklaratyviais teiginiais, nepateikdama tai patvirtinančių įrodymų.
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
Bylos duomenimis, ieškovė prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžia atsakovo naudojamu prieš ją psichologiniu smurtu, teigdama, kad toks atsakovo elgesys nepilnamečių vaikų akivaizdoje pažeidžia tiek jos, tiek šalių nepilnamečių vaikų teisę gyventi ir augti saugioje ir darnioje aplinkoje
Sutiktina su argumentais, kad iširus santuokiniams ryšiams, sutuoktinių tarpusavio santykiai pasikeičia ir dažnai tampa konfliktiški, tačiau vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kito sutuoktinio elgesys šeimoje kelia pavojų jo sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų teisėms, ši aplinkybė, atsižvelgiant į jos visuomeninę-socialinę reikšmę, turi būti patvirtinta ne vien tik šalies paaiškinimu, bet ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nurodytomis CPK 177 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaltindama atsakovą psichologiniu smurtu šeimoje, šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė, dėl tokių įrodymų nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185 straipsniai). Nesant ieškovės nurodomą faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų, kad gyvendamas kartu su sutuoktine ir vaikais atsakovas smurtauja ar kitaip kenkia jų interesams, nėra pagrindo išvadai, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovui gyvenant kartu su šeima, nukentėtų turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ir kito sutuoktinio teisės. Pažymėtina, kad sprendimas inicijuoti santuokos nutraukimą visuomet lydimas psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų, todėl tęstinis sutuoktinio nelojalumas ar konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip pagrindas santuokai nutraukti dėl jo kaltės, tačiau, neįvertinus bylos aplinkybių iš esmės, nesant konkrečių netinkamą tęstinį atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų, šios aplinkybės negali lemti atsakovo konstitucinių teisių suvaržymo.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2015 m. gegužės 4 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, patvirtinta Alytaus m. 4-ojo notaro biure, not. reg. Nr. 1740, pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, pagal kurią atsakovui asmeninėn nuosavybėn atiteko 0,0880 ha ploto žemės sklypas su 217,13 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini), o ieškovei asmeninėn nuosavybėn, be kita ko, atiteko ir trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant atskirąjį skundą taipogi paaiškėjo, kad apeliantas kartu su šeima negyvena ir išsikėlė gyventi į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
Remiantis nurodytu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo faktinio pagrindo, šalys turtą yra pasidalinusios ir asmeninę savo nuosavybę (butą, kuriame gyveno atsakovas) ieškovė gali toliau apginti kitomis teisinėmis priemonėmis, atsakovui apsigyvenus nuo šeimos skyrium, išnyko būtinybė ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės taikymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikyti ginčijamą laikiną apsaugos priemonę nėra pagrindo, dėl ko Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalis dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi panaikinama ir šioje dalyje ieškovės prašymas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovas K. S. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės E. S. ir nepilnamečių vaikų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje atmesti.