- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2-604-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00130-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- valstybės įmonės Lietuvos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostai dėl viešojo nuomos konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo, nuomininko pirmumo teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GTS Palanga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos oro uostai 2022 m. balandžio 11 d. paskelbto VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso procedūras iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, bei nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi reiškia savo reikalavimus atsakovei. Preliminariai įvertinus tokio ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie reikalavimai negalėtų būti patenkinti;
1.2. Realus ieškovės teisių apgynimas būtų užtikrintas tuo atveju, jei būtų sustabdytos konkurso procedūros. Nesustabdžius visų konkurso procedūrų iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, būtų susilpnintas ieškovės pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo konkurso dalyviams. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas, o laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršytų jų teikiamos naudos;
1.3. Nesustabdžius visų konkurso procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, jog konkurso procedūros bus baigtos, dėl ko galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė, be kita ko, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai 2022 m. balandžio 11 d. paskelbto VĮ Lietuvos oro uostai Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso procedūras iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nutartį grindžia šiais argumentais ir aplinkybėmis:
2.1. Nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas;
2.2. Nesustabdžius visų konkurso procedūrų iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, būtų susilpnintas ieškovės pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo konkurso dalyviams. Dabartinės atsakovės su ieškove sudarytos nuomos sutartys vis dar galioja, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas, o laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršytų jų teikiamos naudos. Šiuo atveju nesustabdžius visų konkurso procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, jog konkurso procedūros bus baigtos, dėl ko galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai atskiruoju skundu prašė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja didelė rizika, kad atsakovė negalėtų užbaigti konkurso procedūrų iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taigi, nebūtų užtikrinta, kad viešoji nuosavybė būtų naudojama racionaliausiu būdu, gaunant už naudojimąsi patalpomis rinkos kainą, patalpas naudojant konkurso sąlygose numatytam tikslui. Taip būtų pažeisti ir oro uosto keleivių interesai, kadangi sutartimis išnuomotos patalpos tiesiog būtų tuščios ir keleiviai negalėtų naudotis įprastai jiems prieinamomis paslaugomis. Kitaip tariant, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų patenkintas išimtinai tik privatus ieškovės interesas, paneigiant viešąjį interesą ir įstatyme valstybės turto valdymui keliamus efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus;
3.2. Ieškovė galėjo išvengti reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei būtų kreipusis į teismą tada, kai tapo aišku, kad atsakovė neketina atnaujinti sutarčių su ieškove bei kad bus skelbiamas viešas konkursas patalpų, į kurias patenka ir sutartimis išnuomotas plotas, nuomos. Ieškovei kreipusis dėl sutarčių terminų pratęsimo, 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovė ją informavo, kad sutartys nebus pratęsiamos. Ieškovė, gavusi minėtą 2021 m. rugsėjo 13 d. raštą, jokių komentarų dėl atsakovės sprendimo nepratęsti sutarčių nepateikė. Vietoje to, kad ieškovė būtų inicijavusi ginčą dar 2021 m. rugsėjį ar spalį, pasirinko savo pirmenybės teisę ginti tik tada, kai buvo paskelbtas konkursas. Tai liudija akivaizdžiai nesąžiningą ieškovės elgesį ir leidžia rimtai abejoti ieškinio pareiškimo tikslu;
3.3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliama žala yra didesnė nei ta, kurios siekiama išvengti jų taikymu. Iki sprendimo įsiteisėjimo dienos konkurso procedūros nebus užbaigtos ir nebus sudaryta jokia sutartis dėl sutartimis išnuomoto patalpų ploto: paskelbus konkurso nugalėtoją yra suteikiamas terminas pasiruošti vykdyti veiklą patalpose, o su ieškovu sudarytos sutartys baigiasi 2022 m. birželio 19 d. (sutartis Nr. 1) ir 2022 m. liepos 31 d. (sutartis Nr. 2 ir sutartis Nr. 3). Iki minėto termino nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje, o atsakovė negaus pajamų iš valstybės turto, oro uosto keleiviai negaus jiems reikiamų paslaugų. Tad sustabdžius konkursą kyla rizika papildomų teismo procesų, kuriuose, ieškinio atmetimo atveju, iš ieškovės būtų siekiama išsiieškoti negautoms nuomos pajamoms lygią nuostolių sumą;
3.4. Viešo konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos neteisėtomis dėl pirmenybės teisės, įtvirtintos sutartyje, tariamo ar realaus pažeidimo;
3.5. Ieškovė nutylėjo, jog dar iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pretenzijos yra gavusi mažiausiai 4 pretenzijas dėl pasikartojančių sutarčių pažeidimų. Visus pažeidimus ieškovė pripažino ir žadėjo juos ištaisyti. Taigi, atsižvelgiant į sutarčių 3.3 punkto formuluotę, yra tenkinama „bent vieno pagrįsto raštiško įspėjimo (pretenzijos) dėl sutarties nuostatų pažeidimo“ sąlyga, pagal kurią sutarčių atnaujinimas yra ne atsakovės pareiga, bet teisė. Atsakovė negali būti įpareigojama atnaujinti sutarčių, o ieškovė neturi teisės reikalauti įgyvendinti pirmenybės teisę atnaujinti sutartis priverstine tvarka;
3.6. Sutarties Nr. 1 terminas negali būti atnaujinamas, nes sueina maksimalus 10 metų nuomos terminas. Maksimalus nuomos terminas buvo įtvirtintas pačioje 2012 m. sutartyje. Sutartyje taip pat aiškiai yra nurodoma, kad bendras nuomos terminas pradėtas skaičiuoti 2012 m. birželio 20 d.;
3.7. Konkurso sąlygose siūlomas išsinuomoti plotas ir sutartimis išnuomotas plotas nėra tapatūs. Konkursas yra paskelbtas ne dėl identiško sutartimis išnuomoto ploto, bet dėl didesnio ploto. Atitinkamai, sutarčių pratęsimas net nevertinant, kad jos negali ar neturi būti pratęsiamos dėl anksčiau nurodytų ir ieškovei žinomų priežasčių, yra negalimas ir dėl to, kad keičiasi nuomos objektas bei sąlygos.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „GTS Palanga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Su ieškove sudarytos nuomos sutartys vis dar yra galiojančios. Ieškovė patalpose teikia parduotuvės paslaugas ir neatsisako to daryti iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje;
4.2. Ieškovės atsakovei mokamas bendras nuomos mokestis yra ženkliai didesnis, nei konkurso sąlygose nurodyta 6 000,00 Eur dydžio suma. Vien per praėjusį mėnesį (t. y. 2022 m. balandžio mėn.) ieškovės atsakovei mokėtina nuomos mokesčio suma sudaro 24 673,11 Eur, t. y. daugiau nei 4 kartus daugiau nei numatyta konkurso sąlygose. Per pastarąjį pusmetį (nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn.) už patalpų nuomą ieškovė atsakovei sumokėjo daugiau nei 94 000,00 Eur;
4.3. Visuomenės interesas gali būti tinkamai užtikrinamas ieškovei teikiant šias paslaugas bei mokant atsakovei nuomos mokestį, skaičiuojamą nuo gautų pajamų (apyvartos);
4.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu;
4.5. Akivaizdu, kad parduotuvės veikla oro uoste nėra susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.), todėl visuomenės intereso patenkinimas nereikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų naujos nuomos objekto poreikio iškėlimą prieš ieškovės pirmumo teisės pažeidimą;
4.6. Atsakovės nurodyti argumentai, kad ieškovė galėjo ankščiau kreiptis į teismą dėl pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartis įgyvendinimo, yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovė atsisakė pratęsti sutartis atsakydama į ieškovės prašymą, kuris buvo grindžiamas ne sutartyse įtvirtinta pirmumo teise pratęsti nuomos terminą, tačiau pačios atsakovės pažadais pratęsti nuomos terminą dėl šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos ir dėl to apribotos įmonės veiklos oro uoste;
4.7. Šalių sudarytose nuomos sutartyse yra aiškiai numatyta pirmumo teisės įgyvendinimo procedūra. Iki nuomos termino pabaigos likus 9 – 10 mėn. (t. y. gavus 2021 m. rugsėjo 13 d. raštą), ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti, kad būtų pradėta įgyvendinti pirmumo teisės procedūra, t. y. nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu, nes ieškovės teisė dar nebuvo pažeista. Teisės buvo pažeistos tik tada, kai nebuvo pradėtos pirmumo teisės įgyvendinimo procedūros;
4.8. Ieškovė savo teisių gynimo ėmėsi itin operatyviai bei dėjo visas pastangas ginčą išspręsti taikiai ikiteisminėje stadijoje. Jau sekančią dieną po konkurso sąlygų paskelbimo 2022 m. balandžio 12 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama nutraukti viešąjį nuomos konkursą bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus – sutartyse numatyta tvarka pasiūlyti ieškovei sudaryti naujas nuomos sutartis papildomam terminui. Į teismą buvo kreiptasi 2022 m. balandžio 25 d., konkurso procedūroms neperėjus į sekantį etapą (buvo tik paskelbtos sąlygos), tokiu būdu išvengiant kitų potencialių konkurso dalyvių išlaidų rengiant konkursui paraišką, patalpų interjero įrengimo priešprojektinius pasiūlymus ir t. t.;
4.9. Nagrinėjamu atveju nors tai ir nėra viešųjų pirkimų byla, tačiau ji yra nagrinėjama taikant CPK XXI skyriaus nuostatas, tame tarpe viešųjų pirkimų bei koncesijų byloms taikytinus sutrumpintus procesinius terminus. Todėl nėra pagrindo prielaidai, kad bylos nagrinėjimas užtruks ar tęsis neapibrėžtą laikotarpį;
4.10. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius konkurso procedūrų bylos nagrinėjimo metu yra tikimybė, kad bus sudaryta nauja nuomos sutartis. Konkurso laimėtojas jau bus pradėjęs investicijas į patalpų įrengimą, taigi, patalpos būtų iš esmės pertvarkytos ir jų grąžinimas į dabartinę padėtį būtų itin komplikuotas. Todėl jei būsimas teismo sprendimas bus palankus ieškovei ir konkursas bus pripažintas neteisėtu, atsakovei kils pareiga spręsti dėl naujai sudarytos nuomos sutarties teisėtumo, jos nutraukimo, patalpų įrengimo atstatymo į dabartinę situaciją ar pan.;
4.11. Ieškinio pagrįstumas yra nagrinėjamas ne šioje proceso stadijoje, bet bylą nagrinėjant iš esmės. Tai, kad atsakovė nesutinka su pareikštais reikalavimais, nesuteikia pagrindo manyti, kad neegzistuoja ieškinio prima facie pagrįstumas kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga;
4.12. Tai, ar iš tiesų egzistuoja konkurso sąlygų neteisėtumo pagrindai, įvertinus ginčo objekto teisinio režimo specifiką (valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas), yra bylos nagrinėjimo dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą;
4.13. Nuomos sutarties nuostatos buvo vykdomos tinkamai ir jokių pretenzijų dėl ieškovės, kaip nuomininkės, pareigų netinkamo vykdymo nebuvo pateikta;
4.14. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 15 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti maksimalų 10 metų terminą valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomai, įsigaliojo tik 2014 m., todėl 2012 m. sudarytai sutarčiai netaikoma;
4.15. Atsakovės neva papildomai išnuomojamas plotas tėra parduotuvių prieigos, kurios nuomininko realiai negalės būti naudojamos, kadangi faktiškai tai yra praėjimas bei laukimo salės patalpa. Šis papildomas plotas niekaip nedarys įtakos parduotuvės (o tuo pačiu ir atsakovės) pajamoms, kadangi jame negalės būti išdėstytos papildomos prekių lentynos, o nuomos kaina nėra susieta su nuomojamo ploto kvadratūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
7. Atsakovė į bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė procesinį dokumentą – rašytinius paaiškinimus, kuriuo prašė priimti paaiškinimus dėl byloje priimto nepalankaus ieškovei teismo sprendimo, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
8. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-218-798/2021).
9. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, jog atsakovė šiame procesiniame dokumente nurodė faktines aplinkybes, kuriomis iš esmės siekė papildyti, patikslinti atskirojo skundo pagrindą, t. y. nurodė naujas aplinkybes apie ieškovės reikalavimo prima facie pagrįstumą. Tuo tarpu byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti, taigi, ir papildyti ar pakeisti atskirąjį skundą, baigėsi 2022 m. gegužės 2 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 335 straipsnio 1 dalis). Atsakovė rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė 2022 m. liepos 19 d., praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po termino atskirojo skundo pateikimui pasibaigimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog pateikus rašytinius paaiškinimus, terminas atskirojo skundo padavimui ir jo pakeitimui ar papildymui buvo baigęsis, atsakovės procesinis dokumentas yra nepriimamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovė pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą, taip pat kartu su atskiruoju skundu pateikta 15 priedų: 2012 m. birželio 20 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 2-94, parduotuvių schema, šalių susirašinėjimas el. laiškais, šių laiškų priedai ir 2020 m. gruodžio 23 d. pretenzija dėl įsipareigojimų nevykdymo.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
12. Iš bylos nagrinėjimo eigos nustatyta, jog ieškovė į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreipėsi 2022 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. rezoliucija priėmė ieškinį ir nustatė 7 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Tą pačią dieną teismas priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų pirmosios instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą pateikti galimybės neturėjo. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti su tuo susijusių įrodymų, be to, teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku ir gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, atskirojo skundo ir rašytinių paaiškinimų priedai priimtini ir esant poreikiui bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos (ne)egzistavimo
1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, jog nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą, todėl egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantės teigimu, ieškinio reikalavimai yra prima facie nepagrįsti. Apeliantei, be kita ko, ginčijant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, apeliacinės instancijos teisme peržiūrimas ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
3. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo priimtas 2022 m. liepos 13 d. teisėjo rezoliucija. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, yra neįsiteisėjęs, o apeliacinės instancijos teisme byla pagal ieškovės apeliacinį skundą neišnagrinėta, pagal teismų praktiką vien pats faktas, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius abiejų šalių įrodymus pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles, priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, sukelia pagrįstų abejonių dėl jos reikalavimų preliminaraus pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-817-464/2021). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016). Kitaip tariant, nebėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kurių įvykdymo neužtikrinus atitinkamais ribojimais teismo sprendimo nebus galima įvykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-817-464/2021).
4. Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio reikalavimas tikėtinai nepagrįstas. Nustačius, jog ieškinys preliminariai nepagrįstas, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)egzistavimo, kadangi, kaip minėta, šios sąlygos yra kumuliacinės ir jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. šios nutarties 13 punktą). Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai ir aplinkybės neturi teisinės reikšmės teisingam šio procesinio klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
5. Atsakovė atskirajame skunde taip pat prašė priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis), o įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atsakovės atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra privaloma ir vykdytina, šiuo atveju prašymas apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį vykdyti skubiai nėra teisiškai reikšmingas, todėl netenkinamas.
Dėl bylos procesinės baigties
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje paaiškėjusios naujos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „GTS Palanga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.