Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-591-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-27
Bylos Nr.: e2-591-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00130-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“
Atsakovas: valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2-591-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00130-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja E. M.,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Jolantai Dryžienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“ atstovei advokatei J. Š., V. B.,

atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ atstovei advokatei E. Z., G. N.-Tautevičei,

2022 m. birželio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ dėl paskelbtų konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso vykdymo pagal šias sąlygas nutraukimo ir pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartis pripažinimo, įpareigojimo vykdyti šių nuomos sutarčių atnaujinimo procedūras priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „GTS Palanga“ pateikė ieškinį atsakovei VĮ „Lietuvos oro uostai“, juo prašoma:

1) pripažinti atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ 2022 m. balandžio 11 d. paskelbtas VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso sąlygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos neteisėtomis ir nutraukti konkurso vykdymą pagal šias sąlygas;

2) pripažinti, kad ieškovė turi pirmenybės teisę atnaujinti 2017 m. balandžio 28 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-17-284, 2017 m. gruodžio 7 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-17-680 ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-17-490, ir įpareigoti atsakovę vykdyti šių nuomos sutarčių atnaujinimo procedūras;

3) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas;

4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ 2022 m. balandžio 11 d. paskelbto VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso procedūras, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalių yra sudarytos 3 valstybės materialiojo turto nuomos sutartys, kuriomis ieškovei išnuomotos atitinkamos patalpos, esančios Palangos oro uoste: 1) 2017 m. balandžio 28 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-284 sudaryta terminui iki 2022 m. birželio 19 d. (toliau – ir Sutartis 1) (ja buvo atnaujinta 2012 m. birželio 20 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 2-94); 2) 2017 m. rugpjūčio 3 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-490 – terminui iki 2022 m. liepos 31 d. (toliau – Sutartis 2); 3) 2017 m. gruodžio 7 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-680 – terminui iki 2022 m. liepos 31 d. (toliau – Sutartis 3). Visose minėtose sutartyse yra įvirtinta nuostata (3.2 punktas), pagal kurią nuomininkas, tvarkingai vykdęs visas sutarties sąlygas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį (sudaryti naują nuomos sutartį naujam terminui). Sutartyse taip pat yra aptarta minėtos nuostatos įgyvendinimo procedūra – nuomotojas privalo ne vėliau kaip prieš 2 mėn. iki nuomos termino pabaigos raštu informuoti nuomininką apie siūlymą sudaryti naują nuomos sutartį papildomam terminui, o nuomininkas turi atitinkamai per 1 mėn. raštu atsakyti į gautą pasiūlymą. Tačiau nepaisydama nuomininko pirmumo teisės į nuomos pratęsimą, atsakovė 2022 m. balandžio 11 d. savo tinklalapyje paskelbė VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso sąlygas. Nuomos objektas – negyvenamosios patalpos, esančios aerostotyje, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – transporto, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos plane indeksais 1-19 (dalis) (patalpos pavadinimas – „Išvykimo salė“), 1-126 (patalpos pavadinimas – „Prekių priėmimo patalpa“), 1-125 (patalpos pavadinimas – „Prekybos patalpa“) ir 1-62 (dalis) (patalpos pavadinimas – „Išvykimo salė“), kurių bendras plotas yra 182,82 kv. m, skirtos registruoto prekės ženklo neapmuitintų prekių parduotuvėms įrengti ir eksploatuoti. Paskelbto viešojo nuomos konkurso objektas – patalpos, kurios 3 (trijų) valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotos ieškovei. Konkurso sąlygose numatyta, kad konkurse gali dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. Ieškovė siekia atnaujinti nuomos sutartis naujam terminui nuomos sutarčių pagrindu. Taigi, minėto konkurso organizavimas, sutartyse nustatyta tvarka nepasiūlius ieškovei pasinaudoti pirmumo teise atnaujinti nuomos sutartis, paneigia sutartyse įtvirtintą nuomininko pirmumo teisę ir pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Šalies argumentai

3. Ieškinyje teigiama, jog ieškovė 2022 m. balandžio 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama nedelsiant nutraukti viešąjį nuomos konkursą, kurio sąlygos buvo paskelbtos 2022 m. balandžio 11 d., ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus – sutartyse numatyta tvarka pasiūlyti ieškovei sudaryti 3 naujas nuomos sutartis papildomam terminui. Atsakovė 2022 m. balandžio 15 d. raštu informavo, kad pagrindo pripažinti atsakovės konkurso sąlygas negaliojančiomis ir konkursą nutraukti nėra, ir pasiūlė ieškovei dalyvauti paskelbtame konkurse dėl patalpų nuomos. Atsisakymą nutraukti konkursą bei atsisakymą įgyvendinti ieškovės pirmumo teisę pratęsti nuomos terminą atsakovė grindė tuo, kad: 1) pagal sutarčių 3.3 punktą nuomotojas turi teisę nepratęsti sutarties termino, jeigu nuomotojas yra pareiškęs nuomininkui bent vieną pagrįstą raštišką įspėjimą (pretenziją) dėl sutarties nuostatų pažeidimo; 2) nuomininkui turėjo būti žinoma, kad sutarčių terminai nebus pratęsti, kadangi apie tai atsakovė informavo dar 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu; 3) atsakovės yra keliami tikslai skaidriai, racionaliai ir efektyviai valdyti valstybės patikėtą turtą; 4) ieškovei yra siūloma dalyvauti konkurse. Visi atsakovės išdėstyti argumentai, kuriais yra grindžiamas atsisakymas nutraukti konkursą ir atsisakymas įgyvendinti ieškovės pirmumo teisę, yra nepagrįsti bei neteisėti. Šalių sudarytų nuomos sutarčių nuostata, numatanti nuomininko pirmumo teisę pratęsti sutartis, nėra betikslė ir bereikšmė. Nustačius, kad nuomininkas nepažeidė nuomos sutarties sąlygų, yra pagrindas su ieškove pratęsti nuomos teisinius santykius, neskelbiant naujo viešo patalpų nuomos konkurso. Taigi, siekdama apginti savo pirmumo teisę atnaujinti nuomos terminus, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo, nuomininko pirmumo teisės pripažinimo ir atsakovės įpareigojimo vykdyti nuomos sutarčių atnaujinimo procedūras.

4. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė laikosi pozicijos, kad turi teisę nepratęsti nuomos termino sutarčių 3.3 punkto pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas taikyti šią sutarčių nuostatą, kadangi ieškovė sutarčių nuostatų nepažeidė. Atsakovė nurodo teikusi ieškovei raginimus ir pretenzijas žodžiu bei raštu (el. laiškais) dėl prekių asortimento, keleivių aptarnavimo, informacijos pateikimo trūkumų. Taip pat nurodo 2021 m. rugpjūčio 2 d. išsiuntusi rašytinę pretenziją-įspėjimą Nr. 4R-500 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo“, kuriame neva pakartotinai reikalavo ištaisyti veiklos vykdymo trūkumus. Tačiau nurodomos 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašytinės pretenzijos ieškovė nėra gavusi. Be to, teisę į nuomos pratęsimą gali lemti ne bet kokios pretenzijos, o tik rašytinės, pagrįstos ir tik dėl sutarties nuostatų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju jokių savo, kaip nuomininkės, sutartinių įsipareigojimų ieškovė nėra pažeidusi, jokių pagrįstų pretenzijų nėra gavusi, todėl atsakovė neturi teisės atsisakyti pratęsti nuomos terminą sutarčių 3.2 punkte nustatyta tvarka.

5. Ieškinyje teigiama, jog sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl bet kokie atsakovės išankstiniai deklaravimai apie ketinimą nevykdyti sutartinių įsipareigojimų sutarčių nuostatų nepakeičia ir teisinių pasekmių nesukelia. Be to, ieškovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. prašymas Nr. GTSP-SR-21/08/13 ,,Dėl patalpų nuomos sutarčių pratęsimo“, į kurį atsakydama atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 4R-626 „Dėl patalpų nuomos sutarčių pratęsimo“ nurodė, kad sutarčių terminai nebus pratęsti, buvo grindžiamas ne sutartyse įtvirtinta pirmumo teise pratęsti nuomos terminą, o šalyje paskelbtu karantinu dėl COVID-19 pandemijos ir dėl to apribotos įmonės veiklos. Beje, 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovės atsisakymas pratęsti nuomos sutartis dėl pandemijos nebuvo grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimais (kadangi jų nebuvo), o iš esmės buvo grindžiamas 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 15 straipsnio 5 dalyje nustatytu maksimaliu 10 metų valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos terminu. Tačiau 2012 m. susiklosčiusiems šalių nuomos santykiams (pagal Sutartį 1) nurodytas įstatymas nėra taikomas, kadangi nuomos sutartis šalių sudaryta ir viešas patalpų nuomos konkursas 2012 metais paskelbtas bei įvykdytas iki VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalies, nustatančios 10 metų maksimalų savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos terminą, įsigaliojimo. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr. 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-381/2022) ginčo teisiniam santykiui šios įstatymo nuostatos taikymas yra neaktualus, todėl šalys gali 2012 m. sutarties terminą pratęsti ir ilgesniam nei 10 m. terminui. Atitinkamai 2017 m. susiklosčiusiems nuomos santykiams pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3 atsakovės nurodomas 10 m. terminas nėra aktualus, kadangi ieškovė nesiekia šio termino viršyti.

6. Ieškinyje nurodoma, kad atsisakymą pratęsti nuomos terminą atsakovė taip pat grindžia deklaruojamu siekiu skaidriai, racionaliai ir efektyviai valdyti valstybės patikėtą turtą. Toks atsakovės aiškinimas yra nepagrįstas, kadangi nėra jokių prielaidų manyti, kad atsakovei patikėtas valstybės turtas iki šiol būtų buvęs valdomas neskaidriai, neracionaliai ar neefektyviai. Argumentas, kad pagal atskiras sutartis išnuomotų patalpų sujungimas į vieną bendrą objektą sudarytų sąlygas konkurso laimėtojui efektyviau vykdyti prekybos veiklą ir atitinkamai generuoti gerą finansinę grąžą, yra visiškai nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo atsisakyti pasiūlyti ieškovei įgyvendinti pirmumo teisę į nuomos termino pratęsimą. Ieškovė turi pirmumo teisę pratęsti nuomos terminą be konkurso. Siūlymas dalyvauti konkurse jokiu būdu neužtikrina minėtos pirmumo teisės įgyvendinimo. Be to, pats dalyvavimas konkurse reikštų papildomas išlaidas ieškovei, kadangi pagal konkurso sąlygas, teikiant paraišką, pvz., reikalaujama parengti patalpų interjero įrengimo priešprojektinius pasiūlymus ir pan. Konkurso laimėjimo atveju ieškovė turėtų iš naujo įrengti patalpas (kurias jau yra įrengusi pagal dabar galiojančias sutartis). Konkurso sąlygų 17.5 punktas numato, kad pradinių (prieš pradedant vykdyti veiklą) investicijų į patalpas apimtis negali būti mažesnė kaip 1 200 Eur be PVM vienam patalpų kvadratiniam metrui. Kadangi bendras konkurso būdu ketinamų išnuomoti patalpų plotas yra 182,82 kv. m, tai reikštų mažiausiai 219 384 Eur plius PVM papildomas investicijas į pačios ieškovės jau įrengtas patalpas konkurso laimėjimo atveju. Taigi, siūlymas dalyvauti konkurse negali būti tapatinamas su pirmumo teise pratęsti dabartines nuomos sutartis.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad Sutartis 1 sudaryta pratęsus ankstesnės tarp šalių sudarytos 2012 m. birželio 20 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 2-94 (toliau – ir 2012 m. Sutartis) terminą. Abiejų sutarčių terminas – 5 metai (iš viso – 10 metų), Sutartis 1 baigia galioti 2022 m. birželio 19 d. 2012 m. Sutarties, kuri buvo pratęsta sudarant Sutartį 1, 11.5 punkte nurodyta, kad nuomos terminas nustatomas nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 19 d., tačiau ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Sutartis 2 ir Sutartis 3 baigia galioti 2022 m. liepos 31 d. Sutartys tarp šalių sudarytos dėl patalpų, esančių Palangos oro uoste, nuomos. Patalpos yra skirtos neapmuitintų prekių parduotuvių veiklai. 2012 m. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl 21 kv. m ploto, skirto neapmuitintų prekių parduotuvei Šengeno erdvės skrydžių keleiviams aptarnauti zonoje. 2017 metais atsirado galimybė praplėsti parduotuvės plotą Šengeno zonoje ir įrengti naują neapmuitintų prekių parduotuvę ne Šengeno erdvės skrydžių keleiviams aptarnauti zonoje. Taigi 2017 m. Sutartimi 1 buvo pratęsta 2012 m. nuomos sutartis ir, paskelbus viešąjį konkursą, buvo sudaryta Sutartis 2 ir Sutartis 3. Sutartis 2 ir Sutartis 3 buvo sudarytos viešo konkurso būdu. Viešuose konkursuose dalyvavo tik vienas dalyvis – ieškovė. Tai parodo, kad, patalpas nuomojant dalimis, jos nėra patrauklios rinkos dalyviams. Sutarčių galiojimo metu šalys bendravo įvairiais klausimais. Šiai bylai teisiškai reikšmingi yra du klausimai: 1) dėl sutarčių galiojimo pratęsimo, t. y. to, kad ieškovė jau 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo informuota apie tai, kad sutartys nebus pratęstos; 2) dėl sutarčių pažeidimų, kurie kartojosi nuolat ir apie kuriuos atsakovė informuodavo ieškovę.

9. Atsiliepime į ieškinį teigiama, jog ieškovei jau 2021 m. rugsėjo 13 d. tapo žinoma, kad atsakovė neketina pratęsti sutarčių. Ieškovė ir pati nurodo, kad, jai kreipusis dėl sutarčių terminų pratęsimo, atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. informavo ieškovę, kad sutartys nebus pratęsiamos. Šiame rašte atsakovė labai aiškiai nurodė, kad pagal sutartis išnuomotas plotas bus nuomojamas pagal vieną sutartį, t. y. kad bus ieškomas vienas neapmuitintų prekių parduotuvių operatorius. Visi trys sutartimis išnuomoti plotai negali būti išnuomoti ieškovei, kadangi dėl vieno jų – išnuomoto Sutartimi 1 – 2022 m. birželio 19 d. sueina maksimalus leistinas 10 metų patalpų nuomos terminas. Ieškovė, gavusi minėtą 2021 m. rugsėjo 13 d. raštą, jokių komentarų dėl atsakovės sprendimo nepratęsti Sutarčių nepateikė. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad bus nuomojamas visiškai identiškas sutartimis išnuomotas patalpų plotas, – konkursas paskelbtas dėl didesnio ploto patalpų. Be to, patalpos bus nuomojamos ne dalimis, bet kaip vienas nuomos objektas.

10. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė sistemingai pažeidinėjo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties 1 ir Sutarties 2 5.2.15 punkte ir Sutarties 3 5.2.16 punkte įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas laikytis atsakovės klientų aptarnavimo standartų. Kaip sutarčių 4 priedas taip pat tarp šalių buvo pasirašytas ir parduotuvės koncepcijos aprašas, kurio ieškovė įsipareigojo laikytis pagal sutarčių 1.2 punktą ir kuris iš dalies atkartoja ir standartuose nurodytus reikalavimus. Nepaisant šio aiškaus įsipareigojimo laikytis standartų, ieškovė sistemingai juos pažeidinėjo. Apie tai atsakovė ieškovę informuodavo tiek žodžiu, tiek raštu, prašydavo pašalinti pažeidimus. Ieškinyje ieškovė siekia sudaryti įspūdį, neva atsakovė jai yra siuntusi vieną pretenziją 2021 m. rugpjūčio 2 d., kurios ieškovė negavo. Tačiau ir iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė ieškovei siuntė daug pretenzijų, kurių pagrįstumą ieškovė pripažino. Be to, ir aplinkybė, kad ieškovė neva negavo paskutinės 2021 m. rugpjūčio 2 d. pretenzijos, labai tikėtina, neatitinka tikrovės, kadangi, atsakovės žiniomis, tarp šalių nebuvo nė vieno atvejo, kai kurios nors viena kitai siųstas elektroninis laiškas – tiek dėl pretenzijų, tiek kitais klausimais, nebūtų gautas kurios nors šalies. Tad tikimybė, kad ieškovė negavo šios pretenzijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji yra nepalanki jai ir kad jos faktas yra nepalankus ieškovei įrodinėjant ieškinio tariamą pagrįstumą, yra itin maža. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo dėl sutarčių pakartotinių pažeidimų, ieškovei buvo siųsta ne viena pretenzija, ieškovė niekada pažeidimų neginčijo, juos pripažindavo, žadėdavo pasitaisyti, tačiau nuolat buvo fiksuojami pakartotiniai analogiški pažeidimai.

11. Atsiliepime į ieškinį teigiama, jog ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ieškinys yra pareikštas nesąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis, t. y. iš esmės siekiant sutrikdyti paskelbtą konkursą pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir taip atgrasyti potencialius konkurso dalyvius nuo dalyvavimo konkurse. Ieškinys yra pareikštas jau ilgą laiką žinant apie tai, kad atsakovė neketina atnaujinti sutarčių. Ieškovė pateikdama ieškinį nuslėpė įrodymus, nutylėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir sąmoningai klaidina teismą dėl Sutartimi 1 išnuomotų patalpų maksimalaus termino skaičiavimo. Ieškovė sąmoningai nepateikia 2012 m. Sutarties ir nekomentuoja Sutartyje 1 tiesiogiai ir aiškiai apibrėžto nuomos termino, taip pat nutyli apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ (toliau – ir LRV 2001 m. nutarimas) įtvirtintą reguliavimą, pagal kurį jau nuo pat jo įsigaliojimo 2002 m. sausio 1 d. buvo numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Ieškovė taip pat klaidina teismą, kad neva atsakovė yra pareiškusi ieškovei tik vieną pretenziją – 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir kad šios pretenzijos ieškovė neva net nėra gavusi. Taigi, ieškovė ieškinį pareiškė ne siekdama apginti savo neva pažeistus interesus, o tik siekdama laikinųjų apsaugos priemonių – konkurso sustabdymo – taikymo, taip norėdama sutrikdyti konkursą ir padaryti jį nepatrauklų konkurso dalyviams.

12. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad reikalavimas dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis negali būti tenkinamas, nes jomis nėra pažeidžiamos jokios imperatyviosios įstatymų normos. Vadovaujantis teismų praktika, bet kokių sutarčių nuostatos nėra ir negali būti viešo konkurso teisėtumo vertinimo pagrindas. VSTVNDĮ nėra įtvirtinta jokių nuostatų, įpareigojančių užtikrinti vieno kurio nors asmens privačius interesus. Juo labiau, kad ieškovė jokių VSTVNDĮ ar kitų įstatymų, kuriuos neva pažeidžia konkurso sąlygos, nenurodo. Ieškovė nenurodo ir konkrečių konkurso sąlygų, kurios turi būti pripažintos neteisėtomis. Reikalavimai nutraukti konkursą bei pripažinti ir įgyvendinti ieškovės pirmenybės teisę atnaujinti sutartis negali būti tenkinami, nes atsakovė neturi pareigos atnaujinti sutarčių. Įpareigojimas atnaujinti sutartis pažeistų visuomenės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus, įtvirtintus VSTVNDĮ 9 straipsnyje. Rinkos dalyviams nėra patrauklu investuoti į mažo ploto patalpas, nes taip yra sudėtingiau pasidengti veiklos kaštus. Kai veiklos kaštai yra per dideli, rinkos dalyviai arba apskritai nesusidomės konkursu, arba siūlys labai mažą nuomos kainą. Tai patvirtina 2017 m. paskelbti konkursai dėl Sutartimi 2 ir Sutartimi 3 nuomotų plotų, kadangi šiuose konkursuose dalyvavo tik vienas dalyvis – ieškovė, kuri tuo metu jau buvo sudariusi Sutartį 1 dėl greta Sutarties 2 ploto esančių patalpų. Ieškovė neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartis, nes jas netinkamai vykdė. Sutarties 1 terminas negali būti atnaujinamas dėl to, kad sueina maksimalus 10 metų nuomos terminas, taigi būtų pažeidžiamas viešosios teisės principas. Ieškovės 10 metų maksimalus termino skaičiavimas nuo 2012 m. buvo įtvirtintas tiek pačioje 2012 m. Sutartyje, tiek ir Sutartyje 1. Ieškovė negali turėti jokio teisėto lūkesčio, kad Sutartis 1 bus atnaujinama dar 5 metų laikotarpiui, – tai prieštarautų tiek minėto LRV 2001 m. nutarimo nuostatoms, tiek ir tarp šalių sudarytų ir šalims įstatymo galią turinčių 2012 m. Sutarties bei Sutarties 1 nuostatoms.

Šalies argumentai

13. Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

14. Dublike nurodoma, kad ieškinys pareikštas sąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis ir atsakovės deklaratyvūs samprotavimai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra pagrindas neapginti ieškovės pažeistų teisių jos pasirinktu būdu. Kad pats konkurso inicijavimas (sąlygų paskelbimas ar atitinkamo sprendimo dėl patalpų nuomos priėmimas), paneigiantis esamo nuomininko pirmumo teisę į nuomos termino pratęsimą, yra neteisėtas, yra išaiškinta daugelyje bylų. Atsakovės deklaratyvus samprotavimas apie tai, kad konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos neteisėtomis dėl to, kad jos pažeidžia asmens pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartis, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teismų praktikai ir nesudarantis pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus.

15. Dublike teigiama, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalis, nustatanti 10 metų maksimalų savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos terminą, ginčo teisiniam santykiui yra neaktuali, kadangi įsigaliojo tik 2014 m. spalio 1 d. Todėl šalys gali 2012 Sutarties terminą pratęsti ir ilgesniam nei 10 m. terminui. LRV 2001 m. nutarimu įtvirtinta norma nebuvo grindžiama įstatymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gegužės 8 d. teikdama Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymą dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir papildymo pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus disponavimo valstybės turtu būdus ir sąlygas gali nustatyti tik įstatymų leidėjas. Šiuo atveju, atsakovei atmetant ieškovės prašymus dėl nuomos sutarties atnaujinimo nebuvo pagrindo vadovautis nuo 2007 m. gegužės 27 d. įsigaliojusiomis minėto nutarimo nuostatomis, įtvirtinančiomis valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos termino ribojimus, kai iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusiame VSTVNDĮ nuostatų, numatančių valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos maksimalų terminą, nebuvo. Dėl to nagrinėjamu atveju maksimalus leistinas nekilnojamojo turto nuomos terminas negalėjo būti skaičiuojamas sutarčiai, sudarytai 2012 m., t. y. iki nurodyto įstatymo nuostatos įsigaliojimo. Šalys Sutartimi 1 2012 m. Sutarties terminą pratęsė iki 2022 m. birželio 19 d. Taigi, atsakovė, atmesdama ieškovės prašymus dėl Sutarties 1 atnaujinimo, pažeidžia lex retro non agit principą, draudžiantį atgalinį įstatymo ar kito teisės akto taikymą. Be to, Sutartimi 1 šalys sutarė 2012 m. Sutartį išdėstyti nauja redakcija. Tai yra aiškiai numatyta Sutarties 1 preambulėje. Sutarties 1 3.2 punkte yra aiškiai įtvirtinta ieškovės pirmumo teisė į nuomos sutarties atnaujinimą. Taigi, šalių sudarytas susitarimas suteikia teisę nuomininkui, tvarkingai vykdžiusiam sutartinius įsipareigojimus, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo laikui, atnaujinti nuomos sutartį. Nors 2012 m. Sutartimi bei Sutartimi 1 buvo nustatytas konkretus nuomos sutarties terminas (iki 2022 m. birželio 19 d.), tačiau šalių susitarimų pagrindu buvo įtvirtinta ir ieškovės teisė į nuomos sutarties atnaujinimą pasibaigus patalpų nuomos terminams.

16. Dublike nurodoma, kad ieškovė neprieštarauja, jei jos pirmumo teisė būtų įgyvendinama viena sutartimi pratęsiant visų 3 nuomos sutarčių terminus. Tokiu būdu būtų įgyvendintas atsakovės deklaruojamas tikslas visas neapmuitintų prekių parduotuvių patalpas nuomoti kaip vieną objektą vienam asmeniui – ieškovei. Ieškovė buvo atrinkta viešo konkurso būdu, tačiau pirmumo teisė įgyvendinama neorganizuojant viešo konkurso. Nuomininko pirmumo teisės įgyvendinimas nereiškia, kad nebus užtikrinti visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai. Sutarčių terminai gali būti pratęsiami nebūtinai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip dabartinių sutarčių ir ieškovė yra pasirengusi derėtis dėl sąlygų pakeitimo ir netgi būtų pasiruošusi mokėti didesnę nuomos kainą. Tačiau nagrinėjamu atveju su ieškove sutartis nepratęsiama ne dėl kainos, o apskritai paneigiant ieškovės pirmumo teisę. Taigi, atsakovė neįrodė, jog pirmumo teisės įgyvendinimu nebūtų užtikrinami naudos, efektyvumo ir racionalumo principai. Akivaizdu, kad šiuos principus atsakovė nurodo deklaratyviai ir jais prisidengdama siekia ne šių principų įgyvendinimo, bet paneigti ieškovės pirmumo teisę. Atsakovė, prieš paskelbdama viešo konkurso sąlygas, galėjo tomis pačiomis sąlygomis pasiūlyti ieškovei pratęsti nuomos terminą. Tačiau to nepadarė siekdama, kad patalpas nuomotųsi ne ieškovė, o kitas asmuo. Tokį atsakovės siekį papildomai įrodo ir tai, kad ji net nepageidauja ieškoti teisminės bylos sprendimo būdo, – atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nepageidauja pateikti nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovės atsakovei mokamas bendras nuomos mokestis (įskaitant tiek fiksuotą, tiek kintamą mokesčio dalį pagal visas 3 nuomos sutartis) yra gana didelis, o tai atitinka efektyvumo principą, kadangi nuomojamo valstybinio turto nuomotojo gaunama nauda pasireiškia nuomos mokesčio forma. Ieškovė jokiu būdu neteigia, kad turtas buvo išnuomotas pažeidžiant visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus. Juk konkurso sąlygas nustato būtent atsakovė, o ieškovės pasiūlymas jas atitiko. Kiti asmenys nesusidomėjo dalyvavimu konkurse galbūt dėl pernelyg mažo skrydžių skaičiaus Palangos oro uoste, kadangi būtent tai yra tiesiogiai susiję su pajamomis iš neapmuitintų prekių parduotuvių veiklos. 2012 m. konkurso būdu ieškovė išsinuomojo visiškai nedidelį parduotuvės plotą – vos 21 kv. m. Palangos oro uoste, taip pat yra išnuomotas plotas kavinės, kurios plotas itin mažas, veiklai, tačiau konkurse dalyvavo bent 3 dalyviai ir konkursą laimėjo ne ieškovė, o kitas dalyvis. Taigi, atsakovės argumentas, kad dėl mažo ploto skelbiamas nuomos konkursas nėra patrauklus rinkos dalyviams, yra klaidingas. Konkursų sąlygose dėl Sutarties 2 ir Sutarties 3 buvo numatytos didžiulės investicijos ir dėl projektų, griovimo darbų, norint įrengti parduotuves, dėl to dalyvių ir neatsirado. Ieškovė prisiėmė šią riziką, ir galiausiai atliktos investicijos net neatsipirko per 5 metų laikotarpį, kadangi oro uosto (taigi ir neapmuitintų prekių parduotuvės) veikla ilgą laiko buvo paralyžiuota arba gerokai apribota šalyje įvedus karantiną dėl COVID-19 pandemijos. Būtent todėl (dėl pandemijos) šalys buvo žodžiu sutarusios pratęsti nuomos sutartis, tačiau, siekiant tokį žodinį susitarimą įforminti, ieškovei pateikus atsakovei rašytinį 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, buvo gautas atsakymas, kad sutartys nebus pratęsiamos. Taigi, ieškovė neturi pagrindo pasitikėti atsakovės pareiškimais.

17. Dublike teigiama, jog, 2017 m. atnaujinus Sutarties 1 terminą ir sudarius Sutartį 2, ieškovės lėšomis buvo atlikta šių abiejų patalpų rekonstrukcija, patalpas sujungiant į vieną erdvę ir joje įrengiant parduotuvę. Taigi, ieškovė, investavusi lėšas į šių patalpų sujungimą, turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad nebus paneigta sutarčių 3.2 punkte įtvirtinta jos pirmumo teisė į termino pratęsimą. Atsakovė, inicijuodama tokį patalpų sujungimą, jau 2017 m. galėjo šias abi sutartis sujungti į vieną. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, siekdama paneigti pirmumo teisę, prisidengdama ieškovės atlikta rekonstrukcija (patalpų apjungimu). Oro uosto neapmuitintų prekių parduotuvės apyvartą lemia oro uoste vykdomų skrydžių bei keleivių skaičius. Oro uosto neapmuitintų prekių parduotuvės yra riboto patekimo oro uosto zonoje – tai reiškia, kad jose apsipirkti gali tik skrydžiui užsiregistravę keleiviai, praėję visus patikrinimo bei kontrolės postus, ir tik ribotą laiko tarpą – kol laukia laipinimo į lėktuvą. Atsakovės nurodomas nuomojamo ploto „padidinimas“ yra visiškai deklaratyvus. Nuomojamos patalpos pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 faktiškai apima vieną parduotuvės erdvę. „Papildomas plotas“ niekaip neturės įtakos parduotuvės (o kartu ir atsakovės) pajamoms, kadangi jame negalės būti išdėstytos papildomos prekių lentynos, o nuomos kaina nėra susieta su nuomojamo ploto kvadratūra (yra nustatytas fiksuotas mokestis bei alternatyvus mokestis, skaičiuojamas nuo pajamų, – mokamas tas, kuris didesnis). Atsakovė, teigdama, kad negali pratęsti ieškovei nuomos sutarčių termino tuo pagrindu, kad be konkurso negali išnuomoti šių „papildomų plotų“, tik patvirtina atsakovės iš anksto apgalvotą strategiją – prisidengiant deklaratyviu ploto padidinimu pašalinti ieškovę iš nuomininkų. Be to, „papildomai išnuomojamas plotas“ labai sumažina oro uosto laukiamojo plotą, o tai ne tik pažeidžia keleivių judėjimo galimybę, galimybę saugiai patekti į lėktuvą bei neįgaliųjų judėjimą, tačiau svarbiausia – lemia itin šiurkštų Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių pažeidimą – pagal šių taisyklių 10 lentelę, vienam žmogui skiriamas patalpos plotas transporto paskirties patalpose (laukiamuosiuose) turi būti 3 kv. m žmogui. Tokia situacija atsakovės sukurta dėl akių, siekiant pašalinti ieškovę iš nuomojamų patalpų, ir gerokai prasilenkia su pačios atsakovės deklaruojamu viešuoju interesu bei visuomeninės naudos principu. Atsakovės deklaruojamas siekis sujungti nuomojamas patalpas ar jas formaliai praplėsti ne tik niekaip nepateisina atsisakymo įgyvendinti ieškovės pirmumo teisę, tačiau ir yra neteisėtas, pažeidžiantis gaisrinės saugos reikalavimus bei visuomeninės naudos principą.

18. Dublike nurodoma, kad atsakovė neįvardija, kokius konkrečius sutarčių nuostatų pažeidimus ieškovę kaltina padarius. Visą nuomos laikotarpį ieškovė tinkamai ir sąžiningai vykdė visas savo kaip nuomininkės pareigas. Atsakovė turi įrodyti ne tai, kad ji siuntė ieškovei savo pačios sukurtas vertinimo anketas, jose fiksavo darbuotojų aprangą ar plaukus, nagų lako spalvą ar parduotuvės lentynoje rastą pirkėjų praplėštą kvepalų pakuotę ir pan., o turi įrodyti, kad ieškovė netinkamai vykdė nuomininko įsipareigojimus, kad pažeidė konkrečią sutarties nuostatą (įvardyti, kurios sutarties). Be to, nuomininko pareigų pažeidimas turėtų būti proporcingas taikomai sankcijai – pirmumo teisės atėmimui. Vertinant sutarties nuostatų pažeidimą ar netinkamą įsipareigojimų vykdymą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar atsakovės kaip nuomininkės interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių. Nagrinėjamu atveju atsakovės reiškiamos pastabos dėl kasdienės parduotuvės veiklos nėra sutarties nuostatų pažeidimai, kurie gali lemti pirmumo teisės praradimą. Juolab, kad pati atsakovė patvirtina, kad į bet kokias pastabas ieškovė sureaguodavo, jas ištaisydavo. Neprieštaravimas reiškiamoms pastaboms nereiškia, kad buvo reiškiamos pagrįstos pretenzijos dėl sutarties nuostatų pažeidimo Sutarčių 3.3 punkto prasme. Tai reiškia, kad ieškovė visada vykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą. Tokios pareigos vykdymas negali būti naudojamas prieš ieškovę, kuri buvo sąžininga sutartinių santykių dalyvė.

Atsiliepimas

19. Atsakovė tripliku prašo ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Triplike nurodoma, kad konkurso paskelbimo, jo sąlygų ar rezultatų (ne)teisėtumas gali būti vertinamas tik (ir būtent) pagal jų atitiktį specialiųjų viešųjų teisės aktų nuostatų reikalavimams, o ne pagal nuomininko teisės įgyvendinti pirmumo teisę (ne) pažeidimą. Kitaip tariant, konkurso paskelbimas, jo sąlygos ar rezultatai, nesant viešosios teisės imperatyvų pažeidimo, negali būti pripažįstami neteisėtais vien tik dėl to, kad jie pažeidžia tam tikro asmens privatų interesą. Ieškovė pripažino, kad, nors ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis, iš tiesų tokiu reikalavimu ieškovė ginčija ne konkrečias konkurso sąlygas, o paties konkurso inicijavimo (paskelbimo) teisėtumą. Ieškovė konkurso sąlygų ir (ar) konkurso paskelbimo neteisėtumą grindžia vien tik (tariamu) jos pirmenybės teisės pažeidimu, o ne viešosios teisės normų pažeidimais, kaip pagrindžia tai, kas išdėstyta, toks ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas. Ieškovės dublike cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju yra visiškai neaktuali. Kaip išsamiai pagrįsta, šioje byloje aktuali yra būtent atsakovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad konkursas, jo sąlygos ar rezultatai negali būti pripažįstami neteisėtais vien tik dėl to, kad jais pažeidžiama nuomininko pirmumo teisė, – norint konstatuoti jų neteisėtumą, turi būti nustatytas viešosios teisės imperatyvų pažeidimas, ko nagrinėjamu atveju nėra ir ko ieškovė byloje net ir neįrodinėja. Atsakovė neteigia, jog nuomininkas (taip pat ir ieškovė) apskritai negali pasinaudoti jokiomis teisinėmis gynybos priemonėmis, jeigu yra pažeidžiama jo pirmumo teisė. Tačiau, norėdamas šią teisę apginti (įgyvendinti), nuomininkas (taip pat ir ieškovė) turėtų pasirinkti tinkamą teisių gynybos būdą, kurį jam, kaip ieškovui, tenka pareiga pasirinkti pačiam ir suformuluoti ieškinio reikalavimą. Ieškovės pareikštas reikalavimas – pripažinti viešąjį konkursą ir (ar) jo sąlygas neteisėtais nėra tinkamas teisių gynybos būdas, siekiant apginti (įgyvendinti) (tariamai) pažeistą jos pirmumo teisę.

21. Triplike teigiama, jog ieškovės pateikiamas 2012 m. Sutarties ir Sutarties 1 nuostatų bei tarpusavio santykio aiškinimas yra nepagrįstas bei akivaizdžiai prieštaraujantis šių sutarčių nuostatoms. Kaip vienareikšmiškai pagrindžia 2012 m. Sutarties 11 punktas ir Sutarties 1 3.1 punktas, šalys buvo (ir yra) susitarusios, kad, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, 2012 m. Sutartimi pradėta ir vėliau Sutartimi 1 papildomai pratęsta patalpų nuoma negali viršyti 10 metų laikotarpio nuo nuomos pradžios 2012 m. birželio 20 d., t. y. negali trukti ilgiau nei iki 2022 m. birželio 20 d. Kadangi iki pastarosios datos galioja ir Sutartis 1, jos termino papildomai pratęsti (atnaujinti) negalima. Ieškovė neturi teisės reikalauti pratęsti (atnaujinti) Sutarties 1 terminą ir atitinkamai atsakovė neturi pareigos sutikti su Sutarties 1 atnaujinimu. Dar daugiau, pasiekus sutartą maksimalų galimą 2012 m. Sutartimi pradėtos ir vėliau Sutartimi 1 pratęstos patalpų nuomos terminą, atsakovė neturi ne tik pareigos, bet ir teisės pratęsti Sutarties 1 terminą, kadangi tokie atsakovės veiksmai prieštarautų VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintam viešosios teisės principui (pagal kurį sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais) – jokie teisės aktai atsakovei nesuteikia teisės pratęsti valstybės turto nuomą ilgesniam terminui nei sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai iš anksto šalių numatytas maksimalus galimas terminas. Ieškovė neginčija nei 2012 m. Sutarties 11 punkto, nei Sutarties 1 3.1 punkto, kuriuose aiškiai įtvirtintas ribojimas šiomis sutartimis išnuomotų patalpų nuomą pratęsti ilgesniam laikotarpiui nei iki 2022 m. birželio 20 d. Nenuginčijus (ir net neginčijant) šių nuostatų teisėtumo, šioms nuostatoms tiesiogiai prieštaraujantis ieškovės reikalavimas – įpareigoti atsakovę pratęsti (atnaujinti) Sutartį 1 – negalėtų būti tenkinamas. Atsakovė nesutinka, kad, sprendžiant dėl maksimalaus nuomos termino pagal Sutartį 1, netaikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. nutarimo nuostatos dėl maksimalaus nuomos termino, kurios taip pat riboja teisę valstybės turtą išnuomoti ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Atsakovės vertinimu, nėra jokio pagrindo kvestionuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. nutarime įtvirtinto reguliavimo dėl maksimalaus nuomos termino teisėtumo, kadangi jo tariamas neteisėtumas ir antikonstitucingumas nebuvo patvirtintas Konstitucinio Teismo, kuris vienintelis turi teisę spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba įstatymams.

22. Triplike nurodoma, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė neva tyčia siekia eliminuoti ieškovę iš nuomininkų, yra nepagrįsti ir išgalvoti. Atsakovė nesiekia nei to, kad patalpas išsinuomotų konkretus asmuo, nei to, kad jų neišsinuomotų konkretus asmuo. Atsakovė, patikėjimo teise valdydama valstybei priklausantį turtą, privalo vadovautis visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Dėl to ir buvo priimtas sprendimas skelbti konkursą. Ieškovė turi teisę dalyvauti konkurse ir tuo atveju, jeigu ji jį laimėtų, atsakovė sudarytų nuomos sutartį su ieškove. Atsakovė neturi nei pareigos, nei teisės pratęsti Sutarties 1, kadangi, kaip minėta anksčiau, sueina maksimalus 10 metų nuomos terminas. Tad argumentas, kad ieškovė sutiktų pratęsti visų trijų sutarčių terminus ir taip būtų užtikrintas atsakovės siekis sujungti visas patalpas į vieną objektą, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad ieškovė moka gana didelį nuomos mokestį pagal sutartis, nereiškia, kad Sutarties 2 ir Sutarties 3 pratęsimas ne konkurso būdu būtų efektyvesnis nei šiomis sutartimis išnuomoto ploto išnuomojimas viešo konkurso būdu. Taigi šis ieškovės argumentas taip pat nepagrindžia būtinybės įgyvendinti ieškovės pirmumo teisę. Investicijos į patalpas taip pat nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą, ar taikytina ieškovės pirmumo teisė pratęsti Sutartį 2 ir Sutartį 3. Visose sutartyse aiškiai nurodyta, kad už jokius patalpų pagerinimus nuomininkui neatlyginama. Ieškovės argumentas, kad atsakovė dar 2017 m., sudarydama su ieškove Sutartį 2, kuria buvo išnuomotos patalpos, esančios greta Sutartimi 1 išnuomotų patalpų, galėjo šias patalpas sujungti į vieną ir sudaryti vieną sutartį, taip pat nėra teisiškai reikšmingas šiai bylai. Kita vertus, atsakovė negalėjo skelbti viešo konkurso dėl Sutarties 2 sudarymo, numatant, kad nuomojamos patalpos bus jungiamos su greta esančiomis patalpomis. Tai, akivaizdu, apskritai prieštarautų lygiateisiškumo principui, nes reikštų, kad konkurso sąlygos pritaikomos tik vienam potencialiam konkurso dalyviui – greta esančių patalpų nuomininkui. O ne konkurso būdu Sutarties 2 atsakovė sudaryti teisės apskritai neturėjo. Ieškovės argumentai dėl to, kad papildomas plotas neužtikrina didesnių pajamų, yra sunkiai suprantami ir apskritai prieštarauja pačios ieškovės elgesiui. Pati ieškovė 2012 m. buvo išsinuomojusi tik 21 kv. m patalpas, skirtas neapmuitintų prekių parduotuvės veiklai. 2017 m. ieškovė papildomai išsinuomojo dar 27 kv. m ir 74 kv. m ploto patalpas, t. y. tęsė veiklą jau daugiau nei penkis kartus didesniame prekybos plote. Jeigu prekybos apyvarta nepriklauso nuo prekybos ploto, o priklauso tik nuo keleivių skaičiaus, kyla klausimas, kokiu tikslu ieškovė išsinuomojo papildomas patalpas. Akivaizdu, kad prekybos plotas turi įtakos apyvartai. Žinoma, tai nėra vienintelis faktorius, darantis įtaką veiklos pajamoms, tačiau jo teigiama įtaka apyvartai yra neabejotina, akivaizdi ir pačios ieškovės veiksmais pripažįstama. Priešingai, nei nurodo ieškovė, papildomas patalpų plotas, kurį atsakovė siekia išnuomoti, sujungdama visas patalpas į vieną nuomos objektą, nėra deklaratyvus. Tai patvirtina ir pačios ieškovės pateikiamos nuotraukos (tiesa, papildomi plotai nėra pavaizduoti visiškai tiksliai), iš kurių matyti, kad papildomas plotas sėkmingai gali būti naudojamas prekybos veiklai, keleivių dėmesiui pritraukti. Ypatingai tai svarbu plotui, esančiam ne Šengeno erdvėje, kadangi jis uždaresnis nei Šengeno erdvės neapmuitintų prekių parduotuvės plotas, taigi, suteikiant prekybos plotą prie parduotuvės įėjimo, būsimas parduotuvių operatorius turės galimybę išdėstyti tam tikras prekes bei reklaminę medžiagą kur kas geriau matomoje vietoje.

23. Triplike teigiama, jog tai, kad nuomojamų patalpų padidinimas neva prieštarauja priešgaisrinės saugos reikalavimams, taip pat yra niekuo nesusiję nei su reikalavimu įgyvendinti pirmumo teisę, nei su konkurso sąlygų teisėtumu. Ieškovė nepateikia absoliučiai jokių įrodymų savo teiginiams dėl tariamų pažeidimų pagrįsti. Tačiau, net neatsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad parduotuvių ir kavinių plotas formuojamas taip, kad jis būtų atviras keleiviams, t. y. keleiviai gali laukti savo skrydžio tiek laukimo salėje ant kėdžių, tiek ir prisėdę kavinėje, tiek ir vaikščiodami parduotuvėje. Pagal nuomos sutartį, prekybos ir paslaugų vietos privalo būti atidarytos visą laiką, kai yra keleivių, tad negalima traktuoti, jog šios patalpos, naudojamos kartu ir kitiems tikslams, negali būti įskaičiuojamos į bendrą patalpų plotą priešgaisrinės saugos reikalavimų prasme. Konkursas yra paskelbtas dėl viso pagal sutartis nuomojamo ploto ir papildomo ploto nuomos, ne tik dėl Sutartimi 2 ir Sutartimi 3 nuomojamų plotų. Tad, atsakovės įsitikinimu, ir pirmumo teisė atnaujinti Sutartį 2 bei Sutartį 3 yra netaikytina naujam nuomos objektui, o pirmumo teisės įgyvendinimas į dalį objekto paneigtų atsakovės diskreciją priimti sprendimus dėl tolesnio turto naudojimo, atsižvelgiant į visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus.

24. Triplike nurodoma, kad atsakovė, siekianti išnuomoti sutartimis šiuo metu nuomojamą plotą neapmuitintų prekių parduotuvėms, prie esamo ploto papildomai prijungiant ir papildomas patalpas, iš esmės turėjo rinktis tarp dviejų alternatyvų: 1) skelbti viešą konkursą dėl viso naujo patalpų ploto; 2) pratęsti Sutartį 2 ir Sutartį 3 su ieškove ir skelbti viešą konkursą dėl trijų vieno su kitu nesiribojančių patalpų plotų nuomos. Pastaroji alternatyva yra galima tik laikantis nepagrįstos prielaidos, kad ieškovė laikoma tinkamai vykdžiusi Sutarties 2 ir Sutarties 3 įsipareigojimus. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pasirinkusi įgyvendinti antrąją alternatyvą, tokie atsakovės veiksmai būtų laikomi ieškovės privilegijavimu, nes tik ji vienintelė tebūtų suinteresuota tokių papildomų plotų nuoma. Jeigu atsakovė būtų pasirinkusi skaidyti neapmuitintų prekių parduotuvėms skirtą plotą į atskirus objektus, būtų priėmusi visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų neatitinkantį sprendimą, privilegijuojantį vieną potencialų konkurso dalyvį – ieškovę. Tuo atveju, kai yra būtina keisti pačias nuomos sąlygas (konkrečiai – nuomos objektą), pirmumo teisės įgyvendinimas į dalį nuomos objekto neproporcingai pažeistų visuomenės interesą, kad valstybės turtas būtų naudojamas vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Ieškovė neturi teisės reikalauti atnaujinti sutartis, nes yra gavusi daugiau nei vieną pagrįstą raštišką pretenziją dėl sutarčių nuostatų pažeidimų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį įvardijo konkrečias sutarčių nuostatas, kurias pažeidė ieškovė. Kai kuriose iš savo pretenzijų atsakovė ieškovei netgi davė nuorodas į konkrečius sutarčių 4 priedų punktus, kuriuos yra pažeidusi ieškovė, ir pareiškė reikalavimą ieškovei laikytis šių nuostatų. Jokio pagrindo teigti, kad ieškovė galėjo (ir iki šiol gali) nesuprasti, dėl kokių konkrečiai sutarčių nuostatų pažeidimų jai buvo pareikštos pretenzijos. Galiausiai, jeigu ieškovei tai ir buvo neaišku, ieškovė galėjo kreiptis į atsakovę, prašydama pateikti atitinkamą paaiškinimą, arba nesutikti su atsakovės pretenzijomis, tačiau ieškovė nė vienos iš atsakovės pretenzijų nekvestionavo ir, atsakydama į jas, netgi pažymėdavo, kad pretenzijose nurodyti pažeidimai bus ištaisyti. Atsakovės įsitikinimu, tai patvirtina tiek ieškovės sutikimą su atsakovės pretenzijomis, tiek supratimą, dėl kurių sutarties nuostatų pažeidimų jos yra pareikštos.

25. Triplike teigiama, kad atsakovės ieškovei pareikštos pretenzijos yra pakankamas pagrindas atsakovei atsisakyti pratęsti (atnaujinti) sutartis su ieškove. Sutartys nediferencijuoja sutarčių nuostatų, kurių pažeidimas sudaro pagrindą atsakovei atsisakyti pratęsti (atnaujinti) sutartis ir kurių pažeidimas tokio pagrindo nesudaro. Sutarčių 3.3 punktuose tiesiog numatyta, jog atsakovė turi teisę nepratęsti sutarčių, jeigu atsakovė iki sutarčių pabaigos ieškovei yra pareiškusi bent vieną pagrįstą raštišką įspėjimą (pretenziją) dėl sutarties nuostatų pažeidimo. Taigi, sprendžiant, ar yra tenkinama sutarčių 3.3 punktuose numatyta sąlyga, dėl kurios atsakovė turi teisę atsisakyti pratęsti (atnaujinti) sutartis su ieškove, nėra svarbu, kurią konkrečiai sutarties nuostatą pažeidė ieškovė, – svarbiausia nustatyti faktą, kad ieškovė kurią nors sutarties nuostatą pažeidė ir kad dėl pažeidimo ieškovė iš atsakovės gavo įspėjimą (pretenziją). Atsakovė yra pateikusi įspėjimus (pretenzijas) ieškovei dėl sistemingo įsipareigojimų pažeidimo. Paskutiniais metais atsakovė ieškovei pateikė mažiausiai penkias rašytines pretenzijas (įspėjimus). Kartu pažymėtina, kad pretenzijose atsakovė nurodydavo ne vieną, o bent po kelis pažeidimus. Be to, dalis padarytų pažeidimų nors ir būdavo ieškovės ištaisomi, netrukdavo pasikartoti. Dar daugiau, ieškovė ir toliau nepasitaiso – iki pat šios dienos tęsia sistemingą pažeidinėjimą. Atsakovės įsitikinimu, sistemingas sutarčių nuostatų pažeidinėjimas yra daugiau nei pakankamas pagrindas atsakovei, vadovaujantis Sutarčių 3.3 punktu, atsisakyti pratęsti (atnaujinti) sutartis su ieškove. Tokią atsakovės poziciją pagrindžia ir teismų praktika.

26. Triplike paaiškinama, kad atsakovė tiek sau, tiek savo partneriams (įskaitant ir ieškovę) kelia aukščiausius profesionalumo standartus klientų aptarnavimo srityje, kadangi visapusiškai kokybiškas atsakovės (kartu ir ieškovės) klientų – keleivių – aptarnavimas yra viena svarbiausių atsakovės vertybių. Taisyklė, jog sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių, teismų praktikoje yra suformuota įvertinti, ar sutarties pažeidimas yra esminis, dėl kurio šalys turi teisę sutartį nutraukti, o ne atsisakyti pratęsti (atnaujinti) nuomos sutarties terminą, kaip nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, ar tarp šalių nekilo ginčas (nesutarimas) dėl pretenzijų ir jomis pareikštų reikalavimų, atsakovei ieškovės pareikštos pretenzijos laikytinos pagrįstomis tiek Sutarčių 3.3 punkto prasme, tiek apskritai. Dublike ieškovė pateikia visiškai absurdišką savo veiksmų – neprieštaravimo atsakovės pareikštoms pretenzijoms – interpretaciją. Ieškovė savo sistemingą sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą bando pateikti kaip savo sąžiningą elgesį ir kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimą. Tenkinamos visos Sutarčių 3.3 punkto taikymo sąlygos: 1) ieškovė padarė sutarčių nuostatų pažeidimus; 2) atsakovė dėl ieškovės padarytų sutarčių nuostatų pažeidimų ieškovei pateikė pretenzijas; 3) atsakovės ieškovei pateiktos pretenzijos dėl padarytų sutarčių nuostatų pažeidimų buvo pagrįstos. Tai reiškia tiek tai, kad atsakovė turi teisę atsisakyti atnaujinti sutartis, tiek tai, kad atsakovė negali būti įpareigojama atnaujinti sutarčių.

27. Triplike teigiama, kad atsakovė nesutinka, jog ieškovė paneigė, jog ieškinys buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė, kaip rūpestingas ir atidus asmuo, būtų siekusi savo tariamai pažeistų teisių gynybos nedelsiant. Taip būtų užtikrinta, kad teisinis ginčas būtų išspręstas dar iki konkurso paskelbimo ir nebūtų jokio poreikio trikdyti naujo nuomininko paieškos viešo konkurso būdu procesą.

Šalies argumentai

28. Ieškovė 2022 m. birželio 2 d. teisme gautais rašytiniais paaiškinimais nurodo, kad laikosi pozicijos, kad nurodytos atsakovės ieškovei teiktos pastabos negali būti laikomos pretenzijomis dėl Sutarties nuostatų pažeidimo Sutarčių 3.3 punkto prasme, atimančiomis pirmumo teisę į sutarčių pratęsimą, kadangi pagal savo esmę tiek aptarnavimo standartai, tiek koncepcija nėra imperatyvių įsipareigojimų visuma. Tai yra siekiamybė, vizija, kurios yra siekiama. Sutartyse numatytas ieškovės įsipareigojimas vadovautis standartais. Pažymėtina, kad ieškovė visada vadovavosi ir vadovaujasi standartais. Vadovavimasis standartais negali būti suabsoliutinamas iki kiekvienos standartų nuostatos nuolatinio įgyvendinimo, kadangi vykdant kasdienę neapmuitintų prekių parduotuvės veiklą, kuri yra susijusi su dideliu srautu žmonių per labai trumpą laiką (kol žmonės laukia lėktuvo), kai kurių dalykų yra neįmanoma užtikrinti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės (pvz., pirkėjai prineša purvo, išplėšia prekę iš pakuotės ir t. t.), tačiau tai nereiškia, kad standartais nėra vadovaujamasi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačiuose standartuose nurodyta, kad juose aprašyti bendravimo su klientais principai, užtikrinantys Vilniaus oro uosto, Kauno oro uosto ir Palangos oro uosto klientų aptarnavimo vizijos įgyvendinimą. Dar kartą paminėtina, kad principai, užtikrinantys vizijos įgyvendinimą, yra siekiamybė, o ne imperatyvai. Patikrinimų metu nustatomi mažareikšmiai momentiniai neatitikimai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė standartuose įtvirtintais principais nesivadovauja ir tokiu būdu pažeidžia sutartis. Dėl parduotuvės koncepcijos aprašo, kuris yra sutarčių 4 priedas, pažymėtina, kad sutarčių nuostatos, numatančios nuomininko pareigas, nėra ieškovės įsipareigojimas vadovautis koncepcija ar juo labiau imperatyviai laikytis kiekvieno koncepcijos punkto. Koncepcijos aprašas yra minimas tik Sutarčių 1.2 punkte, kuriame detalizuojama nuomos paskirtis, nurodoma, kokia veikla gali būti vykdoma išsinuomotose patalpose. Vėlgi pati sąvoka „parduotuvės koncepcijos aprašas“ suteikia pagrindą manyti, kad tai siekiamybė, vizija, o ne imperatyvas. Sutarties tekste tai labai aiškiai detalizuota – šalys susitaria, kad išnuomojamos patalpos bus naudojamos išimtinai nuomininko vykdomai mažmeninės prekybos veiklai pagal Sutarties 4 priede pateiktą prekybos koncepcijos aprašą. Taigi, analogiškai kaip ir vadovavimosi standartais atveju, taip ir veiklos vykdymo pagal koncepcijos aprašą atveju tam tikri pastebėjimai, pastabos, į kurias ieškovė visada atsižvelgia, nereiškia, kad veikla vykdoma ne pagal koncepciją. Ir tokios mažareikšmės pastabos kaip tuščia lentyna (nes prekės buvo ką tik išpirktos ar pan.) negali lemti nuomininko pirmumo teisės į nuomos termino pratęsimą dėl savo mažareikšmiškumo nuomininko įsipareigojimų kontekste. Pažymėtina, kad pirmumo teisės praradimą gali lemti esminių nuomininko įsipareigojimų netinkamas vykdymas – vėlavimas mokėti nuomos mokestį ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, įrodinėdama, kad neva teismų praktikoje tokio pobūdžio pažeidimai (pagal analogiją nurodo prekybos centro vidaus taisyklių pažeidimus) gali lemti pirmumo teisės praradimą, klaidina teismą bei kitus proceso dalyvius, cituoja teismų praktiką sąmoningai iškreipdama bylos esmę, nutylėdama esmines bylos aplinkybes.

29. Teismo posėdyje ieškovės atstovas V. B. paaiškino, jog oro uoste dirba 25 metus, atsakovė nepagrįstai nurodo, jog jų veikla neatitinka klientų aptarnavimo standartų, nes tokį vertinimą atsakovė atlieka proceso metu, kai salėje yra apie 200 žmonių. Proceso metu dėmesys skiriamas klientui, o ne prekei. Parduotuvę reikia vertinti po uždarymo, o ne proceso metu.

30. Ieškovės atstovė advokatė J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad derybos su atsakove dėl sutarčių pratęsimo vyko 2021 m. vasarą. Atsakovė nesutiko pratęsti nuomos sutarčių termino ir paskelbė konkursą. Šioje byloje vyksta ginčas dėl valstybės, o ne savivaldybės turto nuomos, todėl atsakovės triplike nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika negali būti taikoma. Nuo 2014 m. lapkričio 12 d. įsigaliojusio Tvarkos aprašo 47 punkte nustatyta, kad valstybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip; pasibaigus nuomos terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nuomos sutartis gali būti atnaujinta Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ieškovė neatsisako pirmenybės teisės atnaujinti sutartis ir sutinka mokėti kainą, kuri nurodyta naujame konkurse.

31. Atsakovės atstovė advokatė E. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą dėl konkurso sąlygų neteisėtumo. Vyriausybės nutarimu patvirtintas aprašas Nr. 47 yra taikomas sutarčiai, o ne konkurso sąlygai. Dėl sutarties Nr. 1 yra aiškiai įtvirtintas 10 metų terminas, 2021 m. sutartyje nurodytas termino skaičiavimas nuo 2012 -06-20. Negali būti taikoma pirmumo teisė į dalį objekto. Pratęsti sutartis pagal sutarčių 3.3 p. yra atsakovės teisė, o ne pareiga. Nuomininkas privalo vadovautis standartais, kurie yra nuomos sutarties dalis. Pretenzijos ieškovei buvo pareikštos dėl piktybiško pareigų nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

32. Ieškovė UAB „GTS Palanga“ ir atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ yra sudariusios tris valstybinio turto nuomos sutartis: 1) 2017 m. balandžio 28 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-284 sudaryta terminui iki 2022 m. birželio 19 d. (ja buvo atnaujinta 2012 m. birželio 20 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 2-94); 2) 2017 m. rugpjūčio 3 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-490 – terminui iki 2022 m. liepos 31 d.; 3) 2017 m. gruodžio 7 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-680 – terminui iki 2022 m. liepos 31 d.

33. Tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. balandžio 28 d. sudarytos valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 3K-17-284 (Sutartis 1) preambulėje nurodyta, kad ji sudaryta vadovaujantis ankstesnės tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. birželio 20 d. sudarytos valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 2-94 (2012 m. Sutartis) 22 punktu. 2012 m. Sutarties 22 punkte nurodyta, kad, pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau bendras nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų. 2012 m. Sutarties 11.5 punkte nurodyta, kad nuomos terminas nustatomas nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 19 d., tačiau ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Sutarties 1 3.1 punkte nurodyta, jog patalpos išnuomojamos papildomam 5 (penkerių) metų terminui, t. y. iki 2022 m. birželio 19 d. (imtinai), bet ne ilgesniam kaip 10 (dešimties) metų laikotarpiui, kuris yra skaičiuojamas įskaitant visus sutarties atnaujinimus, kurie buvo atlikti ir iki šios sutarties pasirašymo; bendras nuomos terminas pradėtas skaičiuoti 2012 m. birželio 20 d.

34. 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. sutartyse yra įvirtinta nuostata (3.2 punktas), pagal kurią nuomininkas, tvarkingai vykdęs visas sutarties sąlygas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį (sudaryti naują nuomos sutartį naujam terminui).

35. Atsakovė 2022 m. balandžio 11 d. savo tinklalapyje paskelbė VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso sąlygas. Nuomos objektas – negyvenamosios patalpos, esančios aerostotyje, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – transporto, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos plane indeksais 1-19 (dalis) (patalpos pavadinimas – „Išvykimo salė“), 1-126 (patalpos pavadinimas – „Prekių priėmimo patalpa“), 1-125 (patalpos pavadinimas – „Prekybos patalpa“) ir 1-62 (dalis) (patalpos pavadinimas – „Išvykimo salė“), kurių bendras plotas yra 182,82 kv. m, skirtos registruoto prekės ženklo neapmuitintų prekių parduotuvėms įrengti ir eksploatuoti.

36. Paskelbto viešojo nuomos konkurso objektas – patalpos, kurios 3 (trijų) valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotos ieškovei.

37. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą Nr. GTSP-SR-21/08/13 ,,Dėl patalpų nuomos sutarčių pratęsimo“.

38. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 4R-626 „Dėl patalpų nuomos sutarčių pratęsimo“ nurodė, kad sutarčių terminai nebus pratęsti.

39. Ieškovė 2022 m. balandžio 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama nedelsiant nutraukti viešąjį nuomos konkursą, kurio sąlygos buvo paskelbtos 2022 m. balandžio 11 d., ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus – sutartyse numatyta tvarka pasiūlyti ieškovei sudaryti 3 naujas nuomos sutartis papildomam terminui.

40. Atsakovė 2022 m. balandžio 15 d. raštu informavo, kad pagrindo pripažinti atsakovės konkurso sąlygas negaliojančiomis ir konkursą nutraukti nėra, ir pasiūlė ieškovei dalyvauti paskelbtame konkurse dėl patalpų nuomos.

41. 2020-10-05 el. paštu atsakovė išsiuntė ieškovei vertinimo anketas, kuriose nurodyti Sutarčių pažeidimai, susiję su Standartų nesilaikymu – nešvara ir netvarka parduotuvėse, netinkamai nurodoma informacija apie prekes ir pan. (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. A-6.1, A-6.2 ir A-6.3).

42. Ieškovė 2020-10-15 el. paštu atsakė, kad visus punktus peržiūrėjo ir pasitaisė (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. A-7).

43. 2020-12-23 el. paštu atsakovė išsiuntė pretenziją Nr. 4R-1080 dėl Sutarties 1 ir Standartų nesilaikymo (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. A-8.1, A-8.2 ir A-8.3). Užfiksuoti analogiški pažeidimai dėl netinkamo asortimento ir prekių išdėstymo, kainų pateikimo, klientų aptarnavimo.

44. 2021-01-12 atsakovės darbuotojas M. N. pasiteiravo el. paštu, ar ieškovė gavo pretenziją. Ieškovė patvirtino, kad gavo, tačiau jokių komentarų dėl pretenzijos nepateikė.

45. Atsakovei 2021-04-15 pakartotinai pasiteiravus, ar pažeidimai pašalinti, ieškovė 2021-04-16 atsakė, kad į visus punktus atsižvelgta ir korekcijos padarytos (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. A-9, susirašinėjimas dėl pretenzijų).

46. 2021-05-27 elektroniniu paštu atsakovė ieškovei išsiuntė veiklos vertinimo anketą, kurioje buvo nurodyti Sutarties 1 ir Sutarties 2 bei Standartų pažeidimai (priedai Nr. A-9 ir A-10): netinkamai pateikiama informacija apie prekes arba ji nepateikiama, netvarka ir nešvara ir pan.

47. Į šį laišką ieškovė tą pačią dieną atsakė, kad į pastabas bus atsižvelgta ir pasitaisyta iki gegužės 31 d. (priedas Nr. A-11).

48. 2021-06-20 elektroniniu paštu atsakovė ieškovei išsiuntė veiklos vertinimo anketą, kurioje buvo nurodyti Sutarties 3 bei Standartų pažeidimai (netinkamai nurodomos kainos, išjungti šaldytuvai, netinkama apranga), taip pat nurodyta, kad neapmuitintų prekių parduotuvė faktiškai buvo uždaryta skrydžio registracijos laiku (priedas Nr. A-12.1 ir A-12.2). 2021-06-21 ieškovė atsakė, kad trūkumai bus pašalinti iki birželio 25 d. (priedas Nr. A-13).

49. 2021-08-02 atsakovė el. paštu ieškovei pateikė pretenziją Nr. 4R-500 dėl pasikartojančių Sutarčių pažeidimų (priedai Nr. A-14.1, A-14.2 ir A-14.3).

50. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog šios pretenzijos negavo.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

51. Ieškovė iškėlė ginčą dėl jos, kaip patalpų nuomininkės, pirmumo teisės atnaujinti sudarytas nuomos sutartis, atsakovei nusprendus nuomoti ginčo patalpas viešo konkurso būdu.

52. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad visas nuomos sutartyje numatytas pareigas vykdė tvarkingai ir tinkamai, o atsakovė pažeidė nuomos sutarties sąlygas, t. y. neįvykdė nuomos sutarčių 3.2 p. ir CK 6.482 straipsnyje numatytos prievolės – pažeidė ieškovės pirmenybės teisę ir neatnaujino paminėtų sutarčių. Ieškovė taip pat nurodė, kad paskelbto konkurso sąlygos akivaizdžiai pažeidžia ieškovės pirmenybės teisę atnaujinti patalpų nuomos sutartis.

Dėl šalių sutartyse nustatyto numos termino atnaujinimo

53. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., 3.6 punkte buvo nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui ir valstybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų.

54. Nuo 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus tam tikras išimtis (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 15 straipsnio 5 dalis).

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys paminėtomis sutartimis sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartis dėl patalpų, esančių Palangos oro uoste, nuomos. Patalpos yra skirtos neapmuitintų prekių parduotuvių veiklai. 2012 m. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl 21 kv. m ploto, skirto neapmuitintų prekių parduotuvei Šengeno erdvės skrydžių keleiviams aptarnauti zonoje. 2017 metais atsirado galimybė praplėsti parduotuvės plotą Šengeno zonoje ir įrengti naują neapmuitintų prekių parduotuvę ne Šengeno erdvės skrydžių keleiviams aptarnauti zonoje.

56. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo.

57. 2017 m. Sutartimi 1 buvo pratęsta 2012 m. nuomos sutartis, o paskelbus viešąjį konkursą, kurį laimėjo ieškovė, buvo sudaryta Sutartis 2 ir Sutartis 3. Šie teisiškai reikšmingi veiksmai dėl visų sutarčių sudarymo, kuriomis buvo sujungta ieškovės veikla, pagal sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 str., leidžia aiškinti ir šių sutarčių pasibaigimo terminus dėl viso išsinuomoto objekto, susiejant juos su Sutarties 1 pasibaigimo terminu.

58. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai).

59. 2012 m nuomos sutarties 22 punkte nurodyta, kad, pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau bendras nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų. 2012 m. Sutarties 11.5 punkte nurodyta, kad nuomos terminas nustatomas nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 19 d., tačiau ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Sutarties 1 3.1 punkte nurodyta, jog patalpos išnuomojamos papildomam 5 (penkerių) metų terminui, t. y. iki 2022 m. birželio 19 d. (imtinai), bet ne ilgesniam kaip 10 (dešimties) metų laikotarpiui, kuris yra skaičiuojamas įskaitant visus sutarties atnaujinimus, kurie buvo atlikti ir iki šios sutarties pasirašymo; bendras nuomos terminas pradėtas skaičiuoti 2012 m. birželio 20 d.

60. Šiuo sutarties tekstu byloje įrodyta, kad 2017 m. balandžio 28 d. sutartis arba Sutartis 1 negali būti atnaujinta, nes jos terminas sueina 2022 m. birželio 19 d. ir yra suėjęs maksimalus įstatyme ir šalių sutartyje nustatytas 10 metų valstybės nekilnojamojo turto nuomos terminas.

61. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2012 m. Sutarties galiojimo terminas negali būti įskaičiuojamas į 10 metų laikotarpį, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnyje suformuluota teisės norma, draudžianti nuomoti valstybės turtą ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, įsigaliojo tik 2014 metais.

62. Paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės materialiojo turto nuomos Nr. 1524 redakcijos, galiojusios nuo 2012 metų balandžio 29 d., t. y. šalių 2012 metų sutarties sudarymo metu, 3.6 p. nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

63. Todėl byloje nustatyta, kad ir pagal 2012 m. birželio 20 d. šalių sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą bendra valstybės turto nuomos trukmė negalėjo būti ilgesnė kaip 10 metų.

64. 2017-08-03 sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-490 (ieškinio 2 priedas) (toliau – Sutartis 2). Sutartis 2 baigia galioti 2022-07-31.

65. 2017-12-07 sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-680 (ieškinio 4 priedas) (toliau – Sutartis 3; toliau Sutartis 1, Sutartis 2 ir Sutartis 3 kartu – Sutartys). Sutartis 3 baigia galioti 2022-07-31.

66. 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. sutartyse yra įvirtinta nuostata (3.2 punktas), pagal kurią nuomininkas, tvarkingai vykdęs visas sutarties sąlygas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį (sudaryti naują nuomos sutartį naujam terminui).

67. 2021-09-13 atsakovė informavo ieškovę, kad sutartys Nr. 2 ir 3 nebus pratęsiamos (ieškinio 9 priedas). Šiame rašte atsakovė nurodė, kad pagal sutartis ieškovei išnuomotas plotas bus nuomojamas pagal vieną sutartį, t. y. kad bus ieškomas vienas neapmuitintų prekių parduotuvių operatorius.

68. Todėl byloje aiškinant sutartimis išnuomotus ieškovei plotus, skirtus jos tai pačiai veiklai, darytina išvada, jog ir paminėtu motyvu Sutarčių 2 ir 3 terminai negali būti atnaujinti, kadangi dėl vieno ploto – išnuomoto Sutartimi 1 – 2022 m. birželio 19 d. sueina maksimalus leistinas 10 (dešimties) metų patalpų nuomos terminas.

69. Be to, byloje atsakovė įrodė, jog ieškovė šios bylos kontekste nelaikytina nuomininke, kuri tvarkingai vykdė visas sutarties sąlygas.

70. Sutarčių 3.3 punkte tiesiog numatyta, jog atsakovė turi teisę nepratęsti sutarčių, jeigu atsakovė iki sutarčių pabaigos ieškovei yra pareiškusi bent vieną pagrįstą raštišką įspėjimą (pretenziją) dėl sutarties nuostatų pažeidimo.

71. Atsakovė yra pateikusi įspėjimus (pretenzijas) ieškovei dėl sistemingo įsipareigojimų pažeidimo. Pradedant nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovė ieškovei pateikė penkis rašytinius dokumentus. Pažymėtina, kad juose atsakovė nurodydavo ne vieną, o bent po kelis pažeidimus, su atsiliepimu į ieškinį pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti atsakovo įrodinėjami tvarkingo sutarčių vykdymo pažeidimai, tiesiogiai priklausantys nuo ieškovės veiksmų, – tuščios lentynos, darbuotojų įvaizdis, prekių aprašymas anglų kalba. Teismo vertinimu, ieškovės veikloje vykdant sutartis padaryti galimi pažeidimai – prekės pakuotės suplėšimas, galimos dulkės dėl atsakovės vykdomos remonto veiklos – nepriklauso nuo ieškovės veiksmų.

72. Šioje byloje iš liudytojo M. N. parodymų nustatyta, kad ieškovės veiklos atitikties standartui patikrinimai vyko vieną kartą per mėnesį, buvo atliekami oro uoste remonto darbai, tačiau jis nepamena, ar jų metu veikė parduotuvės.

73. Iš liudytojos M. M. parodymų nustatyta, kad ji yra atsakinga už klientų aptarnavimo standarto vykdymą atsakovės veikloje. Anketoje yra apie 20 kriterijų, kurie yra visi vienodai svarbūs. Dažniausi ieškovės pažeidimai yra darbo laiko nesilaikymas, darbuotojų aprangos taisyklių pažeidimas, lentynų užpildymas. Tikrinama yra kiekvieną mėnesį, išskyrus pandemijos laikotarpį elektroniniu įrankiu. 2019 metais buvo įvestas vertinimo modulis ir išvedamas vertinimo vidurkis. Šis modulis buvo pristatytas partneriams, ieškovė buvo priskirta B kategorijai. Tikrinimai vyksta skrydžių metu iki keleivių laipinimo pabaigos, lentynų paruošimas matyti iš karto. Be to, iš šios liudytojos parodymų nustatyta, kad atsakovė geranoriškai reaguoja į nurodomus pažeidimus, sudaro galimybes ištaisyti, organizuoja mokymus.

74. Sutarties 1 ir Sutarties 2 5.2.15 punkte bei Sutarties 3 5.2.16 punkte įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas laikytis atsakovės klientų aptarnavimo standartų. Kaip sutarčių 4 priedas taip pat tarp šalių buvo pasirašytas ir parduotuvės koncepcijos aprašas, kuriuo ieškovė įsipareigojo laikytis sutarčių 1.2 punkto ir kuris iš dalies atkartoja standartuose nurodytus reikalavimus.

75. Taigi byloje įrodyta, kad ieškovė sutartimis įsipareigojo laikytis standartų ir atsakovė įrodė, kad ieškovė pažeidė konkrečią sutarčių nuostatą. Ieškovė nepaneigė atsakovės paaiškinimo dėl nurodytų standartų svarbos oro uosto veikloje, todėl byloje įrodyta, kad ieškovė neturi teisės atnaujinti sutarčių kaip nuomininkė, tvarkingai vykdžiusi pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas pagal CK 6.482 str.

76. Iš sutarčių 3.2 p. matyti, kad jame nėra įtvirtinta besąlyginė nuomininko, tinkamai vykdančio sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis pratęsti sudarytą sutartį.

Dėl viešojo konkurso sąlygų teisėtumo

77. 2022 m. balandžio 11 d. atsakovė paskelbė VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso (toliau – Konkursas) sąlygas (toliau – Konkurso sąlygos) (ieškinio 5 priedas).

78. Atsakovė pateikta schema bei Konkurso sąlygomis įrodė, kad Konkursas paskelbtas dėl didesnio ploto patalpų. Be to, iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, kad patalpos bus nuomojamos ne dalimis, bet kaip vienas nuomos objektas.

79. Byloje įvertintinas nuomojamų ginčo patalpų statusas bei tai, kad disponavimą valstybės turtu reglamentuoja specialieji teisės aktai. Teismo vertinimu, sprendimas nuomoti patalpas viešo konkurso būdu negali būti laikomas pažeidusiu nuomos sutarties sąlygas, nes jose nebuvo įtvirtinta nuomininko, tinkamai vykdančio sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis pratęsti, atnaujinti sudarytą sutartį.

80. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009; kt.).

81. Teisiniams santykiams dėl valstybei priklausančio turto būdingas imperatyvus reglamentavimas ir teisinis apibrėžtumas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos reglamentuojamos specialiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsniu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

82. CK 6.482 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, derinant nuomotojo ir nuomininko interesus, nuomininkas skatinamas tvarkingai vykdyti pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, nuomotojui sudaroma galimybė atnaujintoje nuomos sutartyje keisti nuomos sąlygas, be kita ko, nuomos kainą, taip užtikrinant nuomininko teisę nepratęsti nuomos santykių nuomotojui nenaudingomis sąlygomis, o nuomininkui užtikrinama galimybė naudotis išnuomotu turtu ateityje, tęsiant nuomos santykius.

83. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nuomojamas privačios nuosavybės teise asmeniui priklausantis turtas, nuomotojas, kaip turto savininkas, šią teisę, į kurią patenka tiek valdymo, tiek naudojimo, tiek disponavimo teisių įgyvendinimas, turi teisę įgyvendinti savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

84. Skirtingai nei privačios nuosavybės teisės atveju, kada šios teisės turėtojas savo sąskaita įgyja nuosavybėn turtą ir, siekdamas tenkinti savo poreikius, turi teisę įgyvendinti šią teisę sudarančias teises (valdyti, naudoti, disponuoti) pats savo nuožiūra, tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti, viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina su atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y pamatinės viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019).

85. Vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas ir vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK 6 knygos XXVIII skyriaus normos, be kita ko, bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009). Nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos, konkrečiai CK 6.482 straipsnio 1 dalis, numatanti nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, nėra nei speciali nuostata Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo prasme, nei imperatyvi, nei tiesiogiai susijusi su viešu konkursu ir jo pagrindu sudarytina sutartimi, todėl paminėtas CK straipsnis neturėtų būti viešo konkurso teisėtumo vertinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017).

86. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškovės pirmenybės teisės pratęsti viešosios teisės objektu esančių patalpų nuomos sutartį, taip pat dėl sprendimo vykdyti patalpų nuomą viešo konkurso būdu ir dėl vykdomo konkurso teisėtumo, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai šiuos santykius reglamentuojančiomis viešosios teisės normomis, savo ruožtu CK nuostatos šiems teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja tiesiogiai taikomi teisės aktai.

87. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti sprendimą nuomoti patalpas viešo konkurso būdu ar jo pagrindu vykstantį viešąjį konkursą neteisėtais. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad toks sprendimas dėl turto nuomos būdo pažeidžia ieškovės teises, kadangi ieškovei nėra užkertamas kelias dalyvauti viešame konkurse ir varžytis dėl sutarčių sudarymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

88. Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, sustabdytos atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“, juridinio asmens kodas 120864074, 2022 m. balandžio 11 d. paskelbto valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso procedūros.

89. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

90. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

91. Teisme 2022 m. birželio 8 d. gautas atsakovės raštas dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ir įgaliojimo pateikimo, juo nurodoma, kad atsakovė patyrė 4 250,73 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms, be to, atsakovė yra sumokėjusi 47 Eur, 47 Eur, 48 Eur žyminius mokesčius paduodama atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei prašymą pakeisti ar panaikinti 2022 m. birželio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

92. Teisme 2022 m. birželio 9 d. gautas prašymas priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 784,47 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms. Bylos duomenimis, ieškovė yra sumokėjusi 268 Eur žyminio mokesčio.

93. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

94. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistina 4 392,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, nes nenustatyta, kad jos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytus dydžius.

Teismas,

Rezoliucinė dalis

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 423-9 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“ atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ 4 392,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja E. M.