Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ dėl paskelbtų konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso vykdymo pagal šias sąlygas nutraukimo bei pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartis pripažinimo, įpareigojimo vykdyti nuomos sutarčių atnaujinimo procedūras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl šalių sutartyse nustatyto nuomos termino atnaujinimo

Dėl viešojo konkurso sąlygų teisėtumo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. Atsakovė 2022 m. lapkričio 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – šalių sudarytą Valstybinio materialiojo turto nuomos sutartį ir jos pakeitimus, kuria atsakovė įrodinėja aplinkybę, kad apeliantės ieškiniu ginčijamas konkursas yra pasibaigęs, jį laimėjo apeliantė, ir 2022 m. spalio 28 d. sudarė naują Valstybinio materialiojo turto nuomos sutartį bei atitinkamus šios sutarties pakeitimus.

22. Apeliantė 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą prijungti naujus įrodymus ir kartu su šiuo atsiliepimu taip pat pateikė naują įrodymą – atsakovės Viešo nuomos konkurso komisijos 2022 m. spalio 10 d. atsakymus į dalyvių klausimus, kuriais įrodinėja, kad sudariusi sutartį apeliantė turi atlikti naujas/papildomas investicijas į patalpas, ne mažesnes kaip 1 200 Eur be PVM vienam patalpų kvadratiniam metrui.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovės, tiek ir apeliantės teikiami nauji įrodymai buvo sudaryti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo, todėl šalys neturėjo objektyvių galimybių juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau, susipažinus su jų turiniu, darytina išvada, jog šie rašytiniai įrodymai nei paneigia, nei patvirtina byloje tiriamų aplinkybių ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, todėl juos, vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais, atsisakoma priimti.

Dėl esminių bylos aplinkybių

26. Ieškovė UAB „GTS Palanga“ ir atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ yra sudariusios tris valstybės turto nuomos sutartis: 1) 2017 m. balandžio 28 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-284 sudaryta terminui iki 2022 m. birželio 19 d. (Sutartis 1) (ja buvo atnaujinta 2012 m. birželio 20 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 2-94); 2) 2017 m. rugpjūčio 3 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-490 – terminui iki 2022 m. liepos 31 d. (Sutartis 2); 3) 2017 m. gruodžio 7 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 3K-17-680 – terminui iki 2022 m. liepos 31 d. (Sutartis 3).

27. Atsakovė 2022 m. balandžio 11 d. savo tinklalapyje paskelbė VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialo valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso sąlygas. Nuomos objektas – negyvenamosios patalpos, esančios aerostotyje, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – transporto, adresas (duomenys neskelbtini)., pažymėtos plane indeksais 1-19 (dalis), bendras plotas 182,82 kv. m, skirtos registruoto prekės ženklo neapmuitintų prekių parduotuvėms įrengti ir eksploatuoti. Byloje nėra ginčo, kad nuomos objektas apima ieškovei pagal visas tris sutartis išnuomotas patalpas.

28. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą pratęsti nuomos sutartis, tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu nurodė, kad sutarčių terminai nebus pratęsti, kadangi Sutarties 1 galiojimas 2022 m. birželio 20 d. pasieks maksimalų leistiną 10 metų patalpų nuomos terminą, o atsakovė, siekdama efektyviai valdyti valstybės turtą, pasibaigus sutarčių terminams, planuoja apjungti jų pagrindu išnuomotas patalpas ir naujo viešo nuomos konkurso pagrindu išnuomoti visą komercinį plotą, skirtą išskirtinai neapmuitintų prekių parduotuvių veiklai vienam nuomininkui, tokiu būdu padidinant patalpų komercinį patrauklumą.

29. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovė turi pirmenybės teisę atnaujinti visas tris su atsakove sudarytas sutartis, ir prašė įpareigoti atsakovę vykdyti šių nuomos sutarčių atnaujinimo procedūras. Ieškovės teigimu, ji sutartyse numatytas pareigas vykdė tvarkingai ir tinkamai, o atsakovė pažeidė sutarčių 3.2 punkte ir CK 6.482 straipsnyje įtvirtintą prievolę ieškovei pirmenybės teise pratęsti sutarčių galiojimą. Ieškovė taip pat teigė, kad paskelbto konkurso sąlygos akivaizdžiai pažeidžia jos pirmenybės teisę atnaujinti patalpų nuomos sutartis, todėl prašė pripažinti atsakovės paskelbto konkurso sąlygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos neteisėtomis ir nutraukti konkurso vykdymą pagal šias sąlygas.

30. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė kaip nuomininkė neturi pirmenybės teisės atnaujinti sutartis, taip pat padaręs išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti sprendimą nuomoti patalpas viešo konkurso būdu ar jo pagrindu vykstantį viešąjį konkursą neteisėtais, skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

31. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais materialinės teisės normų taikymo pažeidimais, sprendžiant dėl ieškovės pirmumo teisės pratęsti su atsakove sudarytas sutartis egzistavimo, taip pat įrodymų vertinimo pažeidimais, konstatuojant ieškovės netinkamą sutarčių vykdymą.

Dėl šalių sutartyse nustatyto nuomos termino atnaujinimo

32. Šalys 2012 m. birželio 20 d. nuomos sutarties 22 punkte susitarė, kad, pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka, tačiau bendras nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų. Minėtos sutarties 11.5 punkte nurodyta, kad nuomos terminas nustatomas nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 19 d., tačiau ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutartis 1 negali būti atnaujinta, nes yra suėjęs maksimalus Sutartyje 1 ir įstatyme nustatytas 10 metų valstybės nekilnojamojo turto nuomos terminas.

33. Nuo 2007 m. gegužės 27 d. įsigaliojusioje Vyriausybės nutarimo Nr. 1524 3.6 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui ir valstybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų; pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, nuomos sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka; valstybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų. Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusios VSTVNDĮ (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija) redakcijos 15 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip.

34. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių susiklosčiusiems nuomos santykiams taikytina 2012 m. birželio 20 d. Sutarties sudarymo metu galiojusi Vyriausybės nutarimo Nr. 1524 3.6 punkto nuostata. Apeliantė teisingai pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, jog Vyriausybės nutarimo Nr. 1524 3.6 punkto redakcijoje įtvirtinta norma nebuvo grindžiama įstatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018). Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas ginčą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atnaujinimo, išaiškino, kad nėra pagrindo vadovautis nuo 2007 m. gegužės 27 d. įsigaliojusiomis Tvarkos aprašo 3.6 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos termino ribojimus, kai iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusiame VSTVNDĮ nuostatų, numatančių valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos maksimalų terminą, nebuvo. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad dėl to maksimalus leistinas nekilnojamojo turto nuomos terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 1 d. Tokios praktikos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-152-553/2019.

35. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Sutarties 1 terminas negali būti atnaujintas, padarė, remdamasis ne tik aplinkybe, jog suėjo maksimalus įstatyme nustatytas sutarties galiojimo terminas, tačiau įvertinęs ir tai, kad pačios šalys 2012 m. birželio 20 d. Sutartyje sulygo, jog nuomos terminas negali viršyti 10 metų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2012 m. birželio 20 d. Sutartyje numatytas maksimalus 10 metų terminas šiuo metu jau yra suėjęs. Nors apeliantė akcentuoja, kad 2012 m. birželio 20 d. Sutartis buvo sudaryta pagal pavyzdinę formą ir dėl termino nebuvo deramasi, tačiau sutiktina su atsakove, kad ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi nei 2012 m. birželio 20 d. Sutarties, nei Sutarties 1 nuostatos nėra nuginčytos ir net nėra ginčijamos. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintose Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklėse nustatyta šalių pareiga laimėjus viešąjį nuomos konkursą nuomos sutartį sudaryti naudojant pavyzdinę taisyklių priede pateiktą sutarties formą neužkerta kelio šalims koreguoti neprivalomomis laikomas nuomos sutarties sąlygas; taisyklių priede patvirtinta sutarties forma yra rekomendacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

36. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutarčių 2 ir 3 terminai negali būti atnaujinti, kadangi dėl vieno ploto – išnuomoto Sutartimi 1 – 2022 m. birželio 19 d. sueina maksimalus leistinas 10 metų patalpų nuomos terminas. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės argumentai, kad jei konkursus dėl Sutarties 2 ir 3 būtų laimėjusi ne ieškovė, o kiti asmenys, jie turėtų galimybę pratęsti šias sutartis, todėl ieškovė negali atsidurti prastesnėje padėtyje tik todėl, kad ji iki konkursų paskelbimo buvo sudariusi kitą sutartį su atsakove. Byloje nustatyta, kad atsakovė priėmė sprendimą nuomoti visas patalpas kaip vieną vienetą, skelbiant naują viešą konkursą. Taigi, toks nuomos objektas, kuris yra nurodytas Sutartyje 2 ir Sutartyje 3, nebėra nuomojamas atskirai ir tampa vieno bendro naujo nuomos objekto dalimi. Todėl akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei pagal Sutartį 2 bei Sutartį 3 patalpos būtų išnuomotos kitam nuomininkui, jis negalėtų įgyvendinti pirmumo teisės išsinuomoti ir Sutartimi 1 nuomojamą plotą.

37. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė šios bylos kontekste nelaikytina nuomininke, kuri tvarkingai vykdė visas sutarties sąlygas. Sutarčių 3.3 punkte numatyta, jog atsakovė turi teisę nepratęsti sutarčių, jeigu atsakovė iki sutarčių pabaigos ieškovei yra pareiškusi bent vieną pagrįstą raštišką įspėjimą (pretenziją) dėl sutarties nuostatų pažeidimo. Sutarties 1 ir Sutarties 2 5.2.15 punkte bei Sutarties 3 5.2.16 punkte įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas laikytis atsakovės klientų aptarnavimo Standartų. Kaip sutarčių 4 priedas taip pat tarp šalių buvo pasirašytas ir parduotuvės koncepcijos Aprašas, kuriuo ieškovė įsipareigojo laikytis sutarčių 1.2 punkto ir kuris iš dalies atkartoja Standartuose nurodytus reikalavimus.

38. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad Standartų ir Aprašo pažeidimai negali būti laikomi netvarkingu įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymu, o pažeidimai, lemiantys pirmumo teisės praradimą, turi būti susiję su nuomos mokesčio mokėjimu ar patalpų naudojimu pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytose sutartyse nėra nurodytos konkrečios nuostatos, kurių pažeidimas sudaro pagrindą atsakovei atsisakyti pratęsti sutartis ir kurių pažeidimas tokio pagrindo nesudaro, todėl vertinti, kad tik nuomos mokesčio nemokėjimas ar patalpų naudojimas ne pagal paskirtį laikytinas tokiu pažeidimu, nėra jokio pagrindo.

39. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad atsakovė ne kartą informavo apeliantę dėl Standartų ir Aprašo pakartotinių pažeidimų, apeliantei buvo siųsta ne viena pretenzija. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė pažeidimus ginčijo. Priešingai, iš apeliantės elektroniniais laiškais pateiktų atsakymų nustatyta, kad ji pastabas pripažindavo, nurodydavo, jog į pretenzijose nurodytus pažeidimus bus atsižvelgta ir jie bus ištaisyti. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė jokių pretenzijų apeliantei nereiškė ar kad apie jas apeliantė nebuvo tinkamai informuota.

40. Nors apeliantė teigia, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas darbuotojų įvaizdžio pažeidimas buvo vienkartinis (vasaros metu dėvėtos atviro tipo basutės), tačiau pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. pretenzijoje atsakovė nurodė, jog apeliantė nesilaikė reikalavimų ne tik avalynei, bet ir aprangai. Be to, kitose pretenzijose ir įspėjimuose atsakovė fiksavo eilę kitų panašių pažeidimų – nesurišti plaukai, spalvoti nagai, netinkama apranga (megztinis) ir pan. Todėl teigti, kad darbuotojų įvaizdžio pažeidimas buvo fiksuotas tik vieną kartą, nėra jokio pagrindo.

41. Pasisakydama dėl atsakovės nurodyto pažeidimo, susijusio su tuščiomis lentynomis, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Standartai reikalauja užpildyti lentynas tik savitarnos aparatams, bet ne parduotuvėms. Standartų 1.2 punkte nurodyta, kad nepaliekama daugiau nei pusės neužpildytų lentynų ar kito prekybinio ploto. Todėl sutikti su apeliante, kad šis pažeidimas nurodytas nepagrįstai, taip pat nėra jokio pagrindo.

42. Pažymėtina, kad ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių atsakovės paaiškinimą dėl nurodytų standartų svarbos oro uosto veikloje, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes apie apeliantės padarytus pažeidimus, įvertinusi tai, kad apeliantė buvo tinkamai apie užfiksuotus pažeidimus informuota, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje įrodyta, kad ieškovė neturi teisės atnaujinti sutarčių kaip nuomininkė, tvarkingai vykdžiusi pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas pagal CK 6.482 straipsnį.

Dėl viešojo konkurso sąlygų teisėtumo

43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti sprendimą nuomoti patalpas viešo konkurso būdu ar jo pagrindu vykstantį viešąjį konkursą neteisėtais. Teismo vertinimu, sprendimas nuomoti patalpas viešo konkurso būdu negali būti laikomas pažeidusiu nuomos sutarties sąlygas, kuriose įtvirtinta nuomininko, tinkamai vykdančio sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis pratęsti, atnaujinti sudarytą sutartį.

44. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009; kt.).

45. Vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas ir vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK 6 knygos XXVIII skyriaus normos, be kita ko, bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).

46. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017 suformuota praktika, pažymėjo, kad nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos, konkrečiai CK 6.482 straipsnio 1 dalis, numatanti nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, nėra nei speciali nuostata VSTVNDĮ prasme, nei imperatyvi, nei tiesiogiai susijusi su viešu konkursu ir jo pagrindu sudarytina sutartimi, todėl paminėtas CK straipsnis neturėtų būti viešo konkurso teisėtumo vertinimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės pirmenybės teisės pratęsti viešosios teisės objektu esančių patalpų nuomos sutartį, taip pat dėl sprendimo vykdyti patalpų nuomą viešo konkurso būdu ir dėl vykdomo konkurso teisėtumo, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai šiuos santykius reglamentuojančiomis viešosios teisės normomis, savo ruožtu CK nuostatos šiems teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja tiesiogiai taikomi teisės aktai.

47. Apeliantės teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime pateikti išaiškinimai šioje byloje netaikytini, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl savivaldybei, o ne valstybei priklausančio turto nuomos, tačiau sutiktina su atsakove, kad minėtame sprendime pateiktos universalios CK ir specialiųjų viešosios teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomos santykius, tarpusavio santykio aiškinimo taisyklės, sprendžiant klausimą, ar vien tik nuomininko pirmenybės teisės pažeidimas gali būti pagrindu viešąjį konkursą, jo sąlygas ar rezultatus pripažinti neteisėtais.

48. Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos darytina išvada, kad viešojo konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos neteisėtomis vien tik dėl to, jog jos pažeidžia tam tikro asmens privatų interesą pasinaudoti pirmumo teise sudaryti nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje neįrodinėjo, kad viešojo konkurso skelbimas ar jo sąlygos pažeidžia imperatyvias įstatymų normas, o minėtą reikalavimą iš esmės grindė tik jos pažeista pirmumo teise pratęsti sutartis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pripažinti sprendimą nuomoti patalpas viešo konkurso būdu ar jo pagrindu vykstantį viešąjį konkursą neteisėtais nėra jokio pagrindo. Kita vertus, byloje konstatavus, kad apeliantė neturėjo pirmumo teisės pratęsti su atsakove sudarytas nuomos sutartis, kadangi yra suėjęs maksimalus Sutartyje 1 nustatytas 10 metų terminas, nėra pagrindo spręsti, kad toks apeliantės interesas apskritai buvo pažeistas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad ieškovės UAB „GTS Palanga“ apeliacinio skundo argumentais naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

51. Atmetus ieškovės UAB „GTS Palanga“ apeliacinį skundą, atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės.

52. Atsakovė pateikė prašymą dėl 2 218,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, taip pat išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą). Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 2 248,87 Eur ((1 729,9 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 218,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GTS Palanga“ (juridinio asmens kodas 301737829) atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ (juridinio asmens kodas 120864074) 2 218,66 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų, 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.