Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Apotheca vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovėms Visagino savivaldybei ir Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurovaistinė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apotheca vaistinė“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Visagino savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.20 E) 1-38 įformintą sprendimą reikalauti iš ieškovės 41,17 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: (duomenys neskelbtini)), esančių pastate – poliklinikoje, (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo, nesuteikiant galimybės ieškovei įgyvendinti pirmenybės teisės atnaujinti nurodytų patalpų 2013 m. kovo 5 d. Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 5-36 (toliau – Nuomos sutartis); 2) pripažinti, kad ieškovė turi pirmenybės teisę atnaujinti Nuomos sutartį; 3) įpareigoti atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras, arba, netenkinus trečiojo ieškinio reikalavimo, įpareigoti atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras, laikant, kad ieškovė turi teisę atnaujinti Nuomos sutartį naujam 5 metų laikotarpiui už 2018 m. sausio 30 d. įvykusiame viešame Patalpų nuomos konkurse pasiūlytą didžiausią nuomos kainą.

2. Ieškinį grindė tuo, kad 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (4.29 E) 1-512 „Dėl viešo nuomos konkurso rezultatų“ didžiausią kainą pasiūliusi konkurso dalyvė (trečiasis asmuo) buvo informuota apie viešo Patalpų nuomos konkurso rezultatus. Nurodytu raštu bendrovei taip pat buvo paaiškinta apie ieškovės pirmumo teisę sudaryti nuomos sutartį dėl Patalpų ir šios teisės realizavimo tvarka, t.y. nurodyta, kad ieškovė bus informuota apie didžiausią pasiūlytą nuompinigių dydį (t. y. 131,51 Eur / 1 kv. m), bei, kad jai bus suteiktas terminas apsispręsti, ar ieškovė už nurodytą nuomos kainą sutinka sudaryti naują nuomos sutartį.

3. Nuomos sutarties 6 punkte nustatytas nuomos terminas pasibaigė 2018 m. kovo 1 d., visus įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė Nuomos sutarties pagrindu,nuomos teisinių santykių laikotarpiu (nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.) vykdė tinkamai. Ieškovė iš atsakovių nėra gavusi pretenzijų dėl netinkamo Nuomos sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo arba vaistinės veiklos vykdymo. Viešo Patalpų nuomos konkurso procedūroms esant sustabdytoms, ieškovė ir atsakovė 2018 m. kovo 1 d. sudarė Papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties Nr. 5-36, kurio pagrindu Nuomos sutartis buvo papildyta 6¹ punktu, jį išdėstant taip:„Nuomininkui leidžiama nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis naudotis turtu iki bus sudaryta nauja nuomos sutartis“. Tokiu būdu ieškovei buvo sudarytos sąlygos ir pasibaigus Nuomos sutarties 6 punkte nustatytam nuomos terminui (t. y. po 2018 m. kovo 1 d.), toliau naudotis Patalpomis bei vykdyti jose vaistinės veiklą.

4. Ieškovė gavo Savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. (4.20 E) 1-38 „Dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo nuomotojui“, kuriame ši nurodė, kad nuomos sutartis dėl Patalpų bus sudaryta su viešojo Patalpų nuomos konkurse didžiausią kainą pasiūliusia konkurso dalyve bei pareikalavo, jog ieškovė atlaisvintų Patalpas ir pagal aktą perduotų atsakovei. Ieškovės teigimu, atsakovės pažeidžia tiek teisės aktus, tiek iš Nuomos sutarties sąlygų kylančią ieškovės teisę į Nuomos sutarties atnaujinimą, bei teisėtą interesą toliau naudotis Patalpomis vaistinės veiklai vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Visagino savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.20 E) 1-38 įformintą sprendimą; atmetė reikalavimą įpareigoti atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras; įpareigojo atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras, laikant, kad UAB „Apotheca vaistinė“ turi teisę atnaujinti Nuomos sutartį naujam laikotarpiui iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai už 2018 m. sausio 30 d. įvykusiame viešame 41,17 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos konkurse pasiūlytą didžiausią nuomos kainą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir panaikinolaikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas darė išvadą, kad, sprendžiant klausimą dėl Nuomos sutarties atnaujinimo, bendra Nuomos sutarties trukmė pagal šią sutartį negali būti ilgesnė už Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 d. nustatytą terminą (10 metų), kurio pradžia turi būti skaičiuojama nuo šios teisės normos įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2014 m. spalio 1 d.

7. Savivaldybė nesiekė nuomos sutarties pagrindu atnaujinti galiojančią sutartį, bet paskelbė viešą ginčo patalpų nuomos konkursą, kuriame dalyvavo ir ieškovė, tuo parodydama, kad ji nesiekia nuomos sutarties termino atnaujinimo sutartiniu pagrindu. Tokiais veiksmai abi šalys pademonstravo, kad siekia įgyti galimybę naudotis ginčo patalpomis ne pratęsiant šalių sudarytą ir tinkamai vykdomą nuomos sutartį, bet įgyti tokią teisę viešai skelbto patalpų nuomos konkurso procedūrų pagrindu.

8. Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ir Visagino savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų 41,17 kv. m negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), viešojo nuomos konkurso sąlygų 34 punkto nuostata rodo, kad esamam nuomininkui yra suteikta galimybė dalyvauti nuomos konkurse ir, nepavykus jame laimėti, toliau nuomotis patalpas, jeigu jis sutinka mokėti ne mažesnį už pasiūlytą konkurse maksimalų nuompinigių dydį. Nepaisant tokios nuostatos dviprasmiškumo, ši nuostata buvo žinoma visiems konkurse dalyvavusiems potencialiems nuomininkams. Sąlygų 39 punkteaptarta, kad su konkurso laimėtoju nuomos sutartis sudaroma, jeigu esamas nuomininkas atsisako mokėti didžiausią konkurse pasiūlytą nuomos kainą. Viešojo nuomos konkurso sąlygos šio teisminio ginčo šalių nebuvo ir nėra ginčijamos, jos nėra pakeistos ar panaikintos.

9. Teismas sprendė, kad Patalpų viešo nuomos konkurso paskelbimo ir jo vykdymo metu atsakovės neneigė ieškovės turimos teisės į Nuomos sutarties sudarymą (ne atnaujinimą), atskirai aptariant tokią galimybę Pirkimo sąlygų 34,39 punktuose, ją fiksavo 2018 m. sausio 30 d. komisijos protokole ir dar papildomai 2018 m. sausio 31 d. raštu trečiajam asmeniui ją išviešino.

10. Teismas nesutiko su trečiojo asmens pozicija, kad pastarajam laimėjus viešąjį konkursą, ginčo patalpų nuomos sutartis turi būti sudaryta tik su juo, nes priešingu atveju būtų paneigta konkurso laimėtojo, kurio pasiūlymas pripažintas geriausiu, teisė sudaryti tokią sutartį.

11. Konkurso sąlygų 34 ir 39 punktai suformulavo specialią taisyklę, kaip realizuojama konkursą laimėjusio asmens teisė sudaryti nuomos sutartį; šios sąlygos konkurso dalyviams buvo žinomos, neginčijamos, šiame procese neįrodinėjimas jų prieštaravimas imperatyviems teisės aktų reikalavimams ar bendriems principams. Neatitikimo norminiams reikalavimams teismas neįžvelgė.

12. Teismo vertinimu, konstatavus, kad ginčo patalpų nuoma turi būti sudaroma (tęsiama) su ieškove, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai nebus pažeidžiami. Ieškovės siūloma mokėti kainabus keliasdešimt kartų didesnė nei mokama pagal 2013 metų sutartį ir bus lygi pasiūlytai didžiausiai viešame konkurse kainai.

13. Teismas sprendė, kad Visagino savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštas Nr. (4.20 E) 1-38 pats savaime nesukūrė nuomininkui jokių teisinių pareigų, nenustatė privalomų įpareigojimų, yra tik organizacinio, techninio pobūdžio dokumentas, todėl nevertino kaip pažeidžiančio kieno nors civilines teises, kurių gynimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio nuostatas būtų galimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

14. Teismas nutraukė procesą dėl reikalavimo pripažinti, kad UAB „Apotheca vaistinė“ turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis atnaujinti Nuomos sutartį, nes: iš formuluotės neaišku kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis ieškovė tokią teisę turėtų; pirmenybės teisės turėjimas tiesiogiai suformuluotas pačioje sutartyje ir įtvirtintas CK 6.482 straipsnyje; patenkinus reikalavimą, būtų sukurta galiojanti prejudicija.

15. Teismo vertinimu, reikalavimas įpareigoti atsakovesvykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras netenkinamas, kadangi šalys jau pradėjo vykdyti viešojo nuomos konkurso veiksmus pagal konkurso sąlygas, priimti sprendimai dėl geriausio pasiūlymo nustatymo, dalyviai, tame tarpe, ieškovė informuota apie galimybę mokėti didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuomos mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria:nutraukta bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Visagino savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.20 E) 1-38 įformintą sprendimą; nutraukta bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad ieškovė turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti Nuomos sutartį;atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras ir nurodytoje dalyje priimti priešingą sprendimą – ieškovės reikalavimus tenkinti; priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas neteisingai nustatė ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 15 straipsnio 5 dalies nuostata dalyje dėl to, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas negali būti išnuomojamas ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), įsigaliojo nuo 2014 m. spalio 1 d. Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata, nustačiusi,kad valstybės (o ne savivaldybės) ilgalaikis materialusis turtas negali būti išnuomojamas ilgesniam nei 10 metų terminui (įskaitant nuomos termino pratęsimą). Tuo tarpu VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri papildomai nustatė, kad ir savivaldybės (jau ne vien tik valstybės) ilgalaikis materialusis turtas negali būti išnuomojamas ilgesniam nei 10 metų terminui (įskaitant nuomos termino pratęsimą) įsigaliojo tik 2019 m. spalio 1 d. (žr. 2019 m. liepos 25 d. įstatymą Nr. XIII- 2398). Teismas nepagrįstai nurodė, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 1 d., terminas turi būti skaičiuojamas nuo teisės normos įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d.ir ieškovė turi teisę naudotis Patalpomis iki 2029 m. rugsėjo 30 d.

16.2. Ieškovės vertinimu, 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.20 E) 1-38 atsakovė įformino neteisėtą, pažeidžiantį ieškovės teises ir interesus sprendimą reikalauti Patalpų atlaisvinimo, nesuteikiant galimybės įgyvendinti pirmenybės teisės atnaujinti Nuomos sutartį.

16.3. Ieškovės teisė į Nuomos sutarties atnaujinimą įvirtinta Nuomos sutartyje, CK 6.482 straipsnio 1 dalyje bei specialiuose (CK atžvilgiu) įvairiais laikotarpiais galiojusiuose teisės aktuose. Nors skirtingais laikotarpiais ir buvo įtvirtinta kiek skirtinga Nuomos sutarties atnaujinimo tvarka (t. y. vienu laikotarpiu ieškovė galėjo atnaujinti Nuomos sutartį už viešame nuomos konkurse nustatytą didžiausią nuomos kainą, kitu laikotarpiu iš esmės už tą pačią kainą, kuri nurodyta Nuomos sutartyje, o dar kitu laikotarpiu – pagal atsakovių pasiūlytas naujas nuomos sąlygas), tačiau ieškovės teisė atnaujinti Nuomos sutartį buvo numatyta.

16.4. Ieškovė visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, todėl remiantisVisagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 46 punktu (galiojo nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. vasario 11 d.), atsakovės turėjo atnaujinti su ieškove sudarytą Nuomos sutartį. Tačiau atsakovės pasielgė kitaip nei jas įpareigojo elgtis tuo metu galioję teisės aktai – įteikė ieškovei reikalavimą atlaisvinti Patalpas, įformintą ginčo raštu,kuris ieškovei sukūrė atitinkamas materialines teisines pasekmes.

16.5. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių pripažinti, kad ieškovė turi pirmenybės teisę atnaujinti Nuomos sutartį. Nesutinka, kad reikalavimas pripažinti ieškovės pirmenybės teisęyra neaiškus, sunkiai prognozuojamas ar įvykdomas, nes reikalavimas turėtų būti aiškinamas ne atsietai, bet kartu su kitais dviem ieškinio reikalavimais, t. y.tenkinus antrąjį ieškinio reikalavimą irpripažinus, kad ieškovė turi pirmenybės teisę atnaujinti Nuomos sutartį, bei kartu tenkinus trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio reikalavimus, yra aišku, kad ieškovė pirmenybės teisę atnaujinti Nuomos sutartį turi naujam 5 metų laikotarpiui už 2018 m. sausio 30 d. įvykusiame viešame Patalpų nuomos konkurse pasiūlytą didžiausią nuomos kainą. Todėl procesas dėl šio reikalavimo nutrauktas nepagrįstai.

16.6. Ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras yra pareikštas vadovaujantis Visagino savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. TS-27, patvirtinto Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 35 punktu, todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad aptariamas ieškinio reikalavimas pareikštas, siekiant Nuomos sutarties atnaujinimo pagal joje nustatytas sąlygas. Remiantis Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 35 punktu, atnaujinamas nuomos sutarties sąlygas siūlo ir nustato nuomotojas (atsakovės).

16.7. Byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialiųjų žinių, spręsti klausimai nėra nauji, net ir pripažinus sprendimą pagrįstu bei palikus galioti, turėtų būti peržiūrėta sprendimo dalis, kuria trečiojo asmens naudai iš apeliantės priteista 2 702 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Visagino savivaldybė ir Visagino savivaldybės administracija prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1. Teismo nustatytas nuomos sutarties laikotarpis iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai prieštarauja 2018 m. sausio 30 d. viešojo nuomos konkurso sąlygose nustatytam 5 metų terminui. Teismas nustatė nuomos terminą, kurio nebuvo prašoma nurodyti, taip pakeitė Visagino savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. TS-263 nustatytą 2.2 punkte sąlygą (patalpų nuomos terminas – 5 metai). Atsakovės, įvertinusios visas aplinkybes, neskundė teismo sprendimo, kadangi jų interesas yra išnuomoti patalpas ir gauti iš to maksimalią naudą savivaldybės biudžetui.

17.2. Ginčijamas raštas nėra sprendimas, juo ieškovė informuojama apie būtinumą išsikelti iš patalpų, nes 2018 m. kovo 1 d. Papildomas susitarimas dėl 2013 m. kovo 5 d. Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 5-36 pakeitimo buvo papildytas 6¹punktu. Pasibaigus teisminiams ginčams, Savivaldybės administracija išsiuntė raštą siekdama užbaigti nuomos konkurso procedūrą, pasirašant su laimėtoju nuomos sutartį, atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes bei VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalį, nes Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą).

17.3. Visagino savivaldybė ir Visagino savivaldybės administracija pagal CK 2.34 straipsnį priskirtinos viešiesiems juridiniams asmenims, todėl ginčo Patalpų valdymui ir nuomai taikomos viešosios teisės nuostatos, CK nuostatos yra taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Kadangi nuo pirminės 1998 m. sausio 5 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties Nr. 3 yra praėję daug daugiau nei 10 metų, atsakovės negali atnaujinti / pratęsti nuomos sutarties (Visagino savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. TS-27 34 punktas).

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Eurovaistinė“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1. Apeliantė inicijuotu šios bylos teisminiu procesu, jo vilkinimu ir tolimesniu tęsimu, siekia ne pažeistų teisių gynimo, o toliau naudotis ginčo Patalpomis už nepagrįstai mažą nuomos kainą, kiek įmanoma labiau vilkinant Patalpų nuomos konkurso, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-554-381/2019 pripažintas teisėtu, rezultatus.

18.2. Piktnaudžiaudama apeliacijos teise, apeliantėdaro žalą tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovėms, kadangi apeliantė moka nuomos mokestį, kuris yra apie 22 kartus mažesnis už nuomos mokestį, kurį mokėtų trečiasis asmuo, todėl atsakovės kiekvieną mėnesį patiria žalą (apeliantė už Patalpų nuomą per mėnesį moka 238,47 Eur, o trečiasis asmuo mokėtų 5 414,27 Eur, taigi, kiekvieną mėnesį atsakovių, t. y. savivaldybės negaunama nuomos kaina yra 5 175,8 Eur ir ginčas tęsiasi beveik trejus metus).

18.3. Apeliantės suformuluotas alternatyvus reikalavimas buvo patenkintas – pripažinta, kad ji turi teisę sudaryti Patalpų nuomos sutartį už didžiausią Patalpų nuomos konkurse pasiūlytą kainą; kiti reikalavimai netenkinti, kadangi jie nesukėlė materialiųjų teisinių padarinių, kokią įtaką ieškovės teisėms turi nutraukta civilinės bylos dalis ar netenkinti reikalavimai, apeliantė nenurodė.

18.4. Apeliantė neteisi teigdama, kad teismas nusprendė, jog apeliantė ginčo Patalpomis gali naudotis iki 2024 m. rugsėjo 30 d.; šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl to nepasisakė. Teismas pasisakė, kad 10 metų laikotarpis nelaikytinas suėjusiu, todėl nėra pagrindo, jog negalėtų tęstis atsakovės ir apeliantės nuomos teisiniai santykiai dėl ginčo Patalpų. 2019 m. įstatymų leidėjas tik ištaisė egzistavusį netikslumą, o ne įvedė naują reglamentavimą.

18.5. Trečiasis asmuo sutiko su teismo išvada, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl nesukėlė ir negalėjo sukelti teisinių padarinių.

18.6. Pirmenybės teisės įgyvendinimas būtų galimas tik esant tam tikrų sąlygų visetui. Apeliantės pirmenybės teisės klausimą teismas išsprendė tenkindamas esminį jos reikalavimą ir pripažindamas, kad ji turi teisę tęsti nuomos teisinius santykius su atsakovėmis dar 5 metus su sąlygą, jog apeliantė mokės didžiausią Patalpų nuomos konkurse pasiūlytą nuomos mokestį.

18.7. Patalpų nuomos konkurso metu trečiasis asmuo pasiūlė apie 22 kartus didesnį nuomos mokestį, todėl akivaizdu, kad atsakovių sprendimas rengti Patalpų nuomos konkursą buvo pagrįstas ir atitinkantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

18.8. Dviejų alternatyvių reikalavimų tenkinimas yra nepagrįstas, teismo sprendimo įvykdymą padarytų objektyviai neįmanomą.

18.9. Skunde išdėstytus argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio vertina kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

20. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Visagino savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.20 E) 1-38 įformintą sprendimą; atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovesvykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras; įpareigojo atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras, laikant, kad UAB „Apotheca vaistinė“ turi teisę atnaujinti Nuomos sutartį naujam laikotarpiui iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai už 2018 m. sausio 30 d. įvykusiame viešame 41,17 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos konkurse pasiūlytą didžiausią nuomos kainą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Visagino poliklinika ir UAB „Korio vaistinė“ 1998 m. sausio 5 d. sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartį Nr. 34, kurios pagrindu Patalpos siekiant jose įrengti vaistinę nuomos teise 15 metų terminui buvo perduotos UAB „Korio vaistinė“.Tarp Visagino savivaldybės administracijos ir ieškovės 2012 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašytas Susitarimas prie 1998 m. sausio 5 d. Nuomos sutarties Nr. 5-451, kurio pagrindu: (i) pakeistos 1998 m. sausio 5 d. Nuomos sutarties šalys, vietoje VĮ Visagino poliklinikos nuomotoju nurodant Visaginosavivaldybės administraciją, o vietoje UAB „Korio vaistinė“ nuomininku nurodant ieškovę; (ii) pakeistas Patalpų plotas, vietoje 40 kv. m nurodant, kad ieškovei yra išnuomojamos 41,17 kv. m bendro ploto Patalpos bei nurodyti Patalpas identifikuojantys duomenys; (iii) leista ieškovei toliau naudotis Patalpomis pagal 1998 m. sausio 5 d. Nuomos sutartį iki Visagino savivaldybės tarybos sprendimo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įgyvendinimo, priėmimo.

22. Visagino savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. TS-14 „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė 5 metų terminui išnuomoti Visagino savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas ir Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančias Patalpas. 2013 m. kovo 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 5-36, kurios 6 punkte numatytas nuomos terminas, t. y. nustatyta, kad Nuomos sutartis galioja 5 metų laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.; visą šį laikotarpį Patalpose veikė ieškovės vaistinė.

23. Visagino savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos“, vadovaudamasi savivaldybių turto naudojimo, valdymo bei disponavimo juo tvarką reglamentuojančiais įstatymais, taip pat Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-69 „Dėl Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Aprašu, Visagino savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. TS-69 <...> pakeitimo“, nusprendė išnuomoti Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir Visagino savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas 41,17 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Minėtu Tarybos sprendimu nustatyta, kad patalpos nuomojamos komercinei veiklai vykdyti 5 metų terminui ir pradinis negyvenamųjų patalpų nuompinigių dydis – 6 Eur per mėn. už 1 kv. m bendro ploto. Konkurso sąlygose be kita ko numatyta speciali taisyklė kaip realizuojama konkursąlaimėjusio asmens teisė sudaryti nuomos sutartį, ji yra sąlyginė, su esamu nuomininku nuomos sutartis gali būti pratęsiama, jei jis sutiks mokėti tokią pat kainą, kokia didžiausia buvo pasiūlyta konkurse; jeigu jis sutiks, nuomos sutartis bus sudaryta ne su didžiausia kaina pasiūliusiu, o su ankstesniu nuomininku, nors pačiame konkurse jo pasiūlymas nebuvo didžiausias (Konkurso sąlygų 34 ir 39 punktai). Iš Visagino savivaldybės administracijos Nuolatinės turto nuomos komisijos 2018 m. sausio 30 d. posėdžio protokolo Nr. (8.3)-TN-5 nustatyta, kad viešame nuomos konkurse buvo pateikti keturi pasiūlymai: UAB „Gintarinė vaistinė“ pasiūlytas nuompinigių dydis – 76,03 Eur už 1 kv. m, UAB „Eurovaistinė“ – 131,51 Eur už 1 kv. m, UAB „Benu vaistinė Lietuva“ – 30 Eur už 1 kv. m ir UAB „Apotheca vaistinė“ – 16,51 Eur už 1 kv. m. Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Eurovaistinė“. Pasibaigus Patalpų viešajam nuomos konkursui, UAB „Medicinos įrangos sprendimai“ Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-391-278/2018 pareiškė ieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti Patalpų viešąjį nuomos konkursą neteisėtu; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi Konkurso procedūros buvo sustabdytos. Visagino savivaldybės taryba 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. TS-32 dėl Visagino savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. TS-263 „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos“ pakeitimo, nusprendė leisti esamam nuomininkui nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis naudotis patalpomis iki bus sudaryta nauja nuomos sutartis.

24. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-391-278/2018 pripažino UAB „Medicinos įrangos sprendimai“ ieškinį nepagrįstu ir atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-554-381/2019 Visagino savivaldybės administracijai dėl viešo nuomos konkurso pripažinimo neteisėtu ir rezultatų panaikinimo Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ir šiuo metu Visagino savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų 41,17 kv. m negyvenamųjų patalpų, 1 aukšte, esančių (duomenys neskelbtini), viešojo nuomos konkurso sąlygų, konstatavo, kad atsakovės patvirtintos Konkurso sąlygos iš esmės atitiko Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti Konkursą neteisėtu ir panaikinti jo rezultatus dėl UAB „Eurovaistinė“ pripažinimo Konkurso laimėtoja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-554-381/2019 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pirmumo teisės sudaryti ginčo Patalpų nuomos sutartį. Ieškovė gavo Visagino savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. (4.20 E) 1-38 „Dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo nuomotojui“, kuriame atsakovė nurodė, kad nuomos sutartis dėl Patalpų bus sudaryta su viešojo Patalpų nuomos konkurse didžiausią kainą pasiūliusia konkurso dalyve bei pareikalavo, kad atlaisvintų Patalpas ir pagal aktą jas perduotų Visagino savivaldybės administracijai, nes valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tenkino apeliantės pagrindinį reikalavimą ir įpareigojo atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras, laikant, kad UAB „Apotheca vaistinė“ turi teisę atnaujinti Nuomos sutartį naujam laikotarpiui iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai už 2018 m. sausio 30 d. įvykusiame viešame 41,17 kv. m ploto Patalpų nuomos konkurse pasiūlytą didžiausią nuomos kainą, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė kelia ginčą dėl jos pirmosios instancijos teisme reikštų alternatyvių reikalavimų tenkinimo, taip pat dėl nuomos termino trukmės skaičiavimo.

Dėl nuomos termino trukmės skaičiavimo

26. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaujantis įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atsakovės naudojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygos, turto perdavimo nuomos pagrindais būdai ir jų taikymas, turto valdytojo teisės ir pareigos organizuojant nuomą, asmenų, siekiančių išsinuomoti savivaldybės turtą, teisės ir pareigos, taip pat pagrindiniai savivaldybės turto nuomos sutarties reikalavimai nustatyti Visagino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-69 ir pakeistame 2017 m. gruodžio 7 d. Visagino tarybos sprendimu Nr. TS-237.

27. Pagal kasacinio teismo praktiką teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šiuo įstatymu nustatoma valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Reikalavimas, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir (ar) savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais, yra imperatyvus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“ (viešosios teisės principas), pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-695/2018), todėl atsakovė Visagino savivaldybės administracija, kaip savivaldybės turto valdytoja, privalo užtikrinti, kad savivaldybės turtas būtų naudojamas, remiantis minėtu įstatymu.

28. Atsakovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės irsavivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniamkaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), atsižvelgdamos į tai, kad ieškovės pirma nuomos sutartis buvo sudaryta 1998 m. sausio 5 d., vėliau keletą kartų pratęsta,išsiuntė 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. (4.20 E) 1-38 „Dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo nuomotojui“, kuriame Visagino savivaldybės administracija nurodė, kad nuomos sutartis dėl Patalpų bus sudaryta su Patalpų viešajame nuomos konkurse didžiausią kainą pasiūliusiakonkurso dalyve bei pareikalavo, jog ieškovė per 1 mėnesį atlaisvintų Patalpas ir pagal aktą jas perduotų Visagino savivaldybės administracijai. Taigi atsakovė, atsisakymą atnaujinti negyvenamųjų Patalpų nuomos sutartį, motyvavo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu draudimu išnuomoti savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį.

29. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas maksimalaus leistino nekilnojamojo turto nuomos termino skaičiavimą, atsižvelgdamas, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti ilgalaikio materialiojo turto nuomos maksimalų terminą, įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d., pasisakė, kad Įstatymo 15 straipsnio 3 d. nustatytas maksimalus leistinas nekilnojamojo turto nuomos terminas turėtų būti skaičiuojama nuo šios teisės normos įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2014 m. spalio 1 d. (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-152-553/2019). Pagal tokią suformuotą teismų praktiką, ginčo atveju maksimalus nuomos terminas skaičiuotinas ne nuo nuomos sutarties sudarymo, bet nuo 2014 m. spalio 1 d., todėl nuomos sutarties terminas galėtų būti pratęstas ne naujam dešimties metų laikotarpiui, bet ilgiausiai iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

30. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl to, ar minėtas 10 metų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad nuomos teisiniai santykiai tarp apeliantės ir atsakovės susiklostė dar 1998 m. sausio 5 d., nelaikytinas suėjusiu ir vien tuo pagrindu apeliantė neturi galimybės tęsti ginčo Patalpų nuomos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuomos termino trukmę skaičiavo tinkamai, tačiau nustatęs ir įpareigojęs atnaujinti Nuomos sutartį naujam laikotarpiui iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai išėjo už ieškinio ribų, t. y. nustatydamas terminą iki 2024 m. rugsėjo 30 d. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis) ir tuo pačiu, pakeitė Visagino savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. TS-263 „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2.2 punkte nustatytą sąlygą dėl 5 metų patalpų nuomos termino. Kiekvienas aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra priešingų šalių apeliacinio skundo dėl ginčo sprendimu nustatyto Nuomos sutarties termino, tai nėra pagrindo keisti nustatyto termino, priešingu atveju, tai iš esmės pažeistų civilinės bylos peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę.

31. Apeliantės teigimu, VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri papildomai nustatė, kad ir savivaldybės (jau ne vien tik valstybės) ilgalaikis materialusis turtas negali būti išnuomojamas ilgesniam nei 10 metų terminui (įskaitant nuomos termino pratęsimą) įsigaliojo tik 2019 m. spalio 1 d., todėl ginčo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nurodytos teisės normos įsigaliojimo momento.

32. Nors sutiktina su apeliante, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo numatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, ši nuostata taikytina ir savivaldybių ilgalaikiam materialiajam turtui. Viena vertus, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas skirtas nustatyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje (VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalis), todėl maksimalus nuomos terminas per klaidą buvo nustatytas tik valstybinio turto atžvilgiu. Kita vertus, ankstesnės redakcijos VSTVNDĮ, įsigaliojusios nuo 2014 m. spalio 1 d., 15 straipsnio antraštė „Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma“ taip pat suponuoja išvadą, kad šio straipsnio 3 dalyje maksimalus ilgalaikio materialiojo turto terminas nustatytas ne tik valstybės, bet ir savivaldybių turtui. Todėl sutiktina su trečiojo asmens UAB „Eurovaistinė“ atsiliepime išreikšta pozicija, kad 2019 m. įstatymų leidėjas ne įvedė iš esmės naują reglamentavimą, o tik ištaisė egzistavusį netikslumą.

Dėl atsakovės 2020 m. sausio 6 d. rašto Nr. (4.20 E) 1-38

33. Apeliantė nurodo, kad Visagino savivaldybės administracija2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.20 E) 1-38 „Dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo nuomotojui“ įformino neteisėtą, pažeidžiantį ieškovės teises ir interesus sprendimą reikalauti iš ieškovės Patalpų atlaisvinimo, nesuteikiant galimybės ieškovei įgyvendinti pirmenybės teisės atnaujinti Nuomos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė.

34. Apeliantės ginčijamą raštą atsakovė priėmė po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-554-381/2019 dėl viešo nuomos konkurso pripažinimo neteisėtu ir rezultatų panaikinimo įsiteisėjimo. Ginčo rašte atsakovė nurodė, kad nuomos sutartis dėl Patalpų bus sudaryta su viešojo Patalpų nuomos konkurse didžiausią kainą pasiūliusia konkurso dalyve bei pareikalavo, jog ieškovė atlaisvintų Patalpas ir pagal aktą jas perduotų Visagino savivaldybės administracijai, nes valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą).

35. Įvertinęs ginčijamo rašto turinį, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad 2020 m. sausio 6 d. raštas Nr. (4.20 E) 1-38 pats savaime nesukūrė nuomininkui (ieškovei) teisinių pareigų, nenustatė privalomų įpareigojimų, tai tik organizacinio, techninio pobūdžio dokumentas, todėl nevertinamas kaip pažeidžiantis kieno nors civilines teises, kurių gynimas pagal CK 1.138 straipsnio nuostatas būtų galimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

36. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-169-690/2015). Taigi ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Visagino savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. (4.20 E) 1-38 „Dėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo nuomotojui“yra organizacinio, techninio pobūdžio ir nesukuria apeliantei jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl 2020 m. sausio 6 d. rašto Nr. (4.20 E) 1-38 pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Dėl apeliantės pirmenybės teisės atnaujinti Nuomos sutartį

38. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria teismas netenkino reikalavimo pripažinti, kad apeliantė turi pirmenybės teisę atnaujinti Nuomos sutartį.

39. CK 6.482 straipsnis įtvirtina nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį – nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį (6.482 straipsnio 1 dalis). Sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos (6.482 straipsnio 3 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantė visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo apeliantei reikalauti, kad Nuomos sutartis su apeliante būtų atnaujinta pirmumo tvarka už esamą kainą.

40. Pažymėtina, kad šiuo atveju Nuomos sutarties, kurios pagrindu savo teisės į šios sutarties sudarymo (atnaujinimo) pripažinimą siekia apeliantė, objektas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas.Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu. To paties įstatymo 9 straipsnis nustato bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi Visagino savivaldybės administracija, siekdama turtą valdyti efektyviai ir siekdama maksimalios naudos, pagrįstai organizavo viešą konkursą, tokiu būdu, be kita ko siekdama nustatyti realią Patalpų nuomos rinkos kainą.

41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019 pasisakė dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti savivaldybei priklausančio turto nuomos sutartį. Kasacinis teismas akcentavo, kad savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, nustatydama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialaus turto nuomos tvarką, priimdama sprendimus, susijusius su konkrečių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nuosavybės teisės objektų nuoma, privalo vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintu efektyvumo principu, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Pažymėjo, kad iš nuomos sutartimi, kuri yra atlygintinė, nuomojamo turto nuomotojo gaunama nauda pirmiausiai pasireiškia nuomos mokesčio forma, o maksimali nauda – kiek įmanoma didesnio nuomos mokesčio gavimu. Atsižvelgiant į tai, kad turto nuomos viešo konkurso organizavimo tikslas yra sudaryti sutartį su asmeniu, kuris sutinka mokėti didžiausią nuomos mokestį, savivaldybės turto nuoma viešo konkurso būdu vertintina kaip atitinkanti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą efektyvumo principą. Be to, pagal kasacinio teismo praktikąviešojo konkurso neorganizavimas, kai kalbama apie savivaldybės turto nuomą, vertinamas kaip išimtis iš taisyklės, o ne įprasta praktika.

42. Viena vertus, Konkurso sąlygų 34 ir 39 punktai suformulavo specialią taisyklę kaip realizuojama konkursą laimėjusio asmens teisė sudaryti nuomos sutartį, ji yra sąlyginė, su esamu nuomininku nuomossutartis gali būti pratęsiama jei jis sutiks mokėti tokią pat kainą, kokia didžiausia buvo pasiūlyta konkurse; jeigu jis sutiks, nuomos sutartis bus sudaryta ne su didžiausią kainą pasiūliusiu, o su ankstesniu nuomininku, nors pačiame konkurse jo pasiūlymas nebuvo didžiausias. Minėtos sąlygos konkurso dalyviams ir ieškovei buvo žinomos, konkurso dalyviai jų neginčijo.

43. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad savivaldybės turto nuomos viešo konkurso organizavimas turint tikslą tik nustatyti sąlygas ir kainą, kurią pasiūlys viešo konkurso būdu nustatytas laimėtojas, nesuteikiant konkurso būdu nustatytam laimėtojui teisės sudaryti sutartį, bet sudarant (atnaujinant) savivaldybės turto, dėl kurio nuomos buvo skelbtas viešas konkursas, nuomos sutartį su ankstesniu turto nuomininku, reikštų ne tik asmens teisėtai įgytų teisių perkėlimą kitam asmeniui, bet ir viešo nuomos konkurso neteisėtą paneigimą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 331- 403/2019). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad reikalavimas įpareigoti atsakoves vykdyti 2013 m. kovo 5 d. turto nuomos sutarties Nr. 5-36 atnaujinimo procedūras negali būti patenkintas, nes šalys jau pradėjo vykdyti viešojo nuomos konkurso veiksmus pagal neginčijamas konkurso sąlygas, priimti sprendimai dėl geriausio pasiūlymo nustatymo, dalyviai, tame tarpe, ieškovė informuota apie galimybę mokėti didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuomos mokestį; pradėtas viešas nuomos konkursas turėtų būti pabaigtas pagal jo, o ne tik pagal nuomos sutarties sąlygas. Apeliantės pirmenybės teisė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra absoliuti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji turi pirmenybės teisę atnaujinti Nuomos sutartį palyginti su kitais asmenimisišimtinai pagal Nuomos sutarties sąlygas.

44. Apeliantės teigimu, reikalavimas įpareigoti atsakoves vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūras yra pareikštas vadovaujantis Visagino savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. TS-27 patvirtinto Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 35 punktu. Atsakovės neginčija, kad Aprašas nedraudžia atnaujinti nuomos sutarties nuomotojo siūlomomissąlygomis, tačiau ši nuostata neriboja Visagino savivaldybės administracijos teisės pasirinkti, kokiu būdu išnuomoti savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą. Priešingas aiškinimas prieštarautų jau aptartoms aukštesnės galios teisės aktų – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatoms, taip pat formuojamai kasacinio teismo praktikai. Be to, kaip buvo minėta, viešojo konkurso neorganizavimas, kai kalbama apie savivaldybės turto nuomą, turėtų būti vertinamas kaip išimtis iš taisyklės, o ne įprasta praktika. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl apeliantės pirmenybės teisės atnaujinti Nuomos sutartį nevertinant įvykusio viešojo Patalpų nuomos konkurso ir jo sąlygų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio ir jų atlyginimo

45. Apeliantės teigimu, byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialiųjų žinių, byloje spręsti klausimai nėra nauji, todėl turėtų būti peržiūrėta sprendimo dalis, kuria trečiojo asmens naudai iš apeliantės priteista 2 702 Eur bylinėjimosi išlaidos.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurias ginčija apeliantė, sudaro 1 620 Eur suma už trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 1 495 Eur suma už trečiojo asmens atsiliepimo į dubliką parengimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimo dalį (33 proc.) ir trečiojo asmens veikimą atsakovių pusėje, remdamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 2 punktu, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisė 2 702 Eur atstovavimo išlaidas.

47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį ir atsiliepimo į dubliką parengimą yra neproporcingai didelės. Nors byla nėra didelės apimties, procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai kartojasi, byla nėra itin sudėtinga, tačiau trečiojo asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į jas yra įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, be to, jos yra artimos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtoms išlaidoms, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, patirtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą ir rekomenduojamą dydį, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

50. Apeliantei, kaip pralaimėjusiai šaliai, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Trečiasis asmuo UAB „Eurovaistinė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės UAB „Apotheca vaistinė“ bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų prašymas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.