Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-218-798/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-18
Bylos Nr.: e2A-218-798/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00290-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: Vokietijos juridinio asmens „ORNYX GmbH“
Atsakovas: akcinei bendrovei Šiaulių bankas

Kategorijos

2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-218-798/2021Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00290-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vokietijos juridinio asmens „ORNYX GmbH“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vokietijos juridinio asmens „ORNYX GmbH“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „MedSis“ ir G. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vokietijos juridinis asmuo „ORNYX GmbH“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau ir – AB) Šiaulių bankas (toliau ir – bankas) 300 000 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankas pažeidė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes nebuvo įdiegęs efektyvių vidaus kontrolės procedūrų ir nevykdė savo klientės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „MedSis“ (toliau ir – bendrovė arba klientė) dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos (nesudarė ir reguliariai neatnaujino klientės portreto), todėl neidentifikavo, jog glaustu terminu buvo gauta po 50 000 Eur (iš viso 300 000 Eur) įtartinų (be ekonominio pagrindo, viršijusių klientės planuojamas pajamas, neatitikusių UAB „MedSis“ įprastinės veiklos ir kt. kriterijų) ieškovo mokėjimų, kurių nesustabdė bei nepranešė Finansinių tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – FNTT), o įskaitė į UAB „MedSis“ sąskaitą, iš kurios netrukus lėšos buvo išimtos. Jeigu AB Šiaulių bankas būtų ėmęsis veiksmų (sustabdęs gautas lėšas), ieškovas nebūtų patyręs nuostolių (būtų atgavęs lėšas ar jų dalį).

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB Šiaulių bankas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad bankas neturėjo teisės atsisakyti įskaityti lėšas, nes buvo teisingai nurodytas unikalus identifikatorius (klientės sąskaitos numeris), o sulaikyti lėšas UAB „MedSis“ sąskaitoje galėjo tik tokiu atveju, jeigu būtų sužinojęs apie ieškovo suklydimą (klaidingus pavedimus) ir esant ieškovo rašytiniam pranešimui. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatų atsakovas nepažeidė, nes šiuo atveju ieškovas lėšas pervedė atsakovės klientei dėl to, kad buvo galimai suklaidintas arba apgautas trečiųjų asmenų, o ne dėl banko neveikimo ar neteisėtų veiksmų.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad be pagrindo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nes nėra ieškovės mokėjimų metu nebuvo UAB „MedSis“ savininkė ir vadovė (2018 m. gegužės mėn. akcijas padovanojo A. B.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei AB Šiaulių bankas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas vertino, kad nors bankui pateiktame UAB „MedSis“ buvusios direktorės G. K. 2018 m. gegužės 17 d. Prašyme dėl sąskaitos atidarymo nurodyta, jog bendrovės veikla valymo paslaugos, o didžiausia planuojama mėnesio apyvarta 20 000 Eur, tačiau valstybės įmonė Registrų centras Juridinių asmenų registro (toliau ir – JAR) išrašas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 18 d. pasikeitė UAB „Medsis“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Taip pat JAR išraše ir UAB „MedSis“ Įstatuose nurodyta, jog bendrovės veiklos tikslai yra medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, medicinos ir odontologijos praktikos veikla, bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Viešojoje erdvėje nurodyta ieškovo veikla yra didmeninė prekyba vaistais ir vaistų prekybos tarpininkavimas. Ginčo mokėjimo pavedimai atlikti tarp dviejų Europos Sąjungos (toliau ir – ES) juridinių asmenų, deklaruojančių panašaus pobūdžio veiklos vykdymą, dėl to pavedimų sumos (po 50 000 Eur) bendrame verslo santykių kontekste nelaikytinos didelėmis ir pačios savaime nėra įtartinos. Todėl bankui nebuvo pagrindo vertinti ginčo mokėjimo pavedimų kaip neįprastų ir įtartinų sandorių, susijusių su pinigų plovimu ar terorizmu, taigi, nebuvo pagrindo juos stabdyti ir apie sandorius informuoti FNTT.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – PPTFP) yra tiksliai įvardinta informacija, kuri reikalinga kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti, tačiau informacijos, leidžiančios suprasti klientų dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, turinys nėra išsamiai apibrėžtas. Taip pat, nei PPTFPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuojama, koks santykių stebėsenos modelis yra laikomas tinkamu. Klausimas, ar banke įdiegtos kliento pažinimo ir vidaus kontrolės procedūros yra tinkamos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

7. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, nustatantis kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techninius ir komercinius reikalavimus, nustatė, kad mokėjimo paslaugų teikėjams (bankams) privaloma tikrinti tik vieną identifikatorių – sąskaitos numerį (IBAN). Tuo atveju, jei buvo duotas mokėjimo nurodymas ir jis nebuvo atšauktas, gavėjo bankas (AB Šiaulių bankas) turėjo vykdyti pradėtą mokėjimo paslaugą, neatsižvelgiant į tai, kad ginčo mokėjimo pavedimuose nurodytas lėšų gavėjas „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“, o lėšos buvo įskaitytos į UAB „MedSis“ sąskaitą. Ieškovas mokėjimo pavedimus atliko tretiesiems asmenims galimai panaudojus apgaulę: elektroniniuose laiškuose buvo nurodyta neteisinga informacija apie Europos Komisijos priimtą sprendimą atlikti ieškovo verslo partnerio „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ eksporto skatinimo auditą, apmokėjimui atsiųsta 2018 m. birželio 25 d. Sąskaita Nr. E11205, kurioje nurodyta apmokėjimą atlikti į UAB „Medsis“ banko sąskaitą. Ieškovas nesiaiškino, ar atsiųstas Europos Komisijos sprendimas dėl „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ iš viso buvo priimtas, neatkreipė dėmesio, kad sąskaitoje nurodytas gavėjo pavadinimas yra „ROWAPHARM LTD“ UAB skiriasi nuo pavadinimo „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“, nesiaiškino su savo verslo partneriu dėl atsiskaitomosios sąskaitos pasikeitimo, bet pavedimus atliko dalimis, sąlyginai nedidelėmis sumomis, tokiu būdu išvengiant banko įvestos momentinės stebėsenos, pagrįstos pervedamų sumų limitais. Teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai rodo, kad „ORNYX GmbH“ nebuvo pakankamai atidus savo verslo veikloje ir atlikdamas avansinius mokėjimus pagal elektroniniu paštu gautus abejotinus nurodymus pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovas nurodė, kad tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, siekiant nustatyti kaltus asmenis ir taikyti jiems baudžiamąją atsakomybę. Teismas sprendė, kad tarp banko veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių nėra tiesioginio ryšio. Nuostoliai patirti ne dėl banko pareigų tinkamo / netinkamo vykdymo, o yra ginčo mokėjimų atlikimo pasekmė, t. y. nuostoliai atsirado ne dėl to, kad atsakovė nesustabdė finansinių operacijų, o dėl ieškovo, kuriam buvo pateikti neteisingi duomenys apie pasikeitusią verslo kliento sąskaitą (galimai apgautam), atliktų klaidingų pavedimų.

8. Atsižvelgęs į tai, kad piniginės lėšos, galimai apgavus ieškovą, buvo pasisavintos dėl trečiųjų asmenų veiksmų, teismas padarė išvadą, jog atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir veiksmų) ir bankui neatsirado prievolė atsakyti už ieškovo patirtus nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovas „ORNYX GmbH“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo: kreiptis į Lietuvos banką dėl išvados pateikimo; išreikalauti iš Lietuvos banko atsakovės 2019 m. II ketvirtį atlikto patikrinimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje ataskaitą; išreikalauti iš atsakovės AB Šiaulių bankas duomenis apie UAB „MedSis“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukas ir pervedimus nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

9.1. Ginčo mokėjimai po 50 000 Eur priskirtos įtartinoms operacijoms, todėl turėjo būti sustabdytos ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie sustabdytas įtartinas pinigines operacijas turėjo būti pranešta FNTT bei laukiama šios Tarnybos nurodymų. Atsakovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, itin trumpu laikotarpiu, vienas po kito buvo gauti šeši ginčo mokėjimo nurodymai dėl lėšų įskaitymo į klientės UAB „MedSis“ sąskaitą, kurioje keletą metų buvo minimalus lėšų judėjimas arba jo nebuvo. Bankas turėjo įvertinti, ar toks lėšų judėjimas yra įprastas klientei, ar žinoma lėšų kilmė, ar yra aiškus ekonominis pagrindas klientės operacijoms, ar vykdomos operacijos atitinka atsakovei žinomas UAB „MedSis“ ekonomines galimybes.

9.2. Bankas neveikimu (kliento stebėsenos nevykdymu, piniginių operacijų nepriskyrimu įtartinoms operacijoms, nepranešimu FNTT) bei veikimu (operatyviu įskaitytų lėšų pervedimu iš klientės tranzitinės sąskaitos į kitas sąskaitas) pažeidė: i) PPTFPĮ 9 straipsnį (kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas) 16 dalį; 16 straipsnį (pranešimas apie įtartinas operacijas ir sandorius), ii) FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo reikalavimus ir iii) Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 patvirtintus finansų rinkos dalyviams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui.

9.3. Ieškovo nuomone, šioje byloje turi būti atsakyta į šiuos klausimus: i) kokia apimtimi atsakovė, kaip finansų įstaiga, gali pažeisti (jei apskritai gali) pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; ii) kokiais atvejais dėl minėtų pažeidimų sukelta žala tretiesiems asmenims turi būti atlyginta banko. Taip pat turi būti atsakyta į esminius ieškovo užduotus ir šiuos klausimus: i) ar atsakovė tinkamai vykdė jai keliamus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; ii) jei būtų pripažinta, kad atsakovė netinkamai vykdė jai keliamus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, tuomet, ar šių reikalavimo nevykdymas lėmė žalos apeliantei atsiradimą. Teismų praktikoje minėti klausimai nėra analizuoti, todėl bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turėtų atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų taikymo analizę, o po to įvertinti atsakovės elgesį bei atsakomybę.

9.4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, netinkamai taikė ir aiškino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai netaikė bankui atsakomybės už ieškovui padarytus 300 000 Eur dydžio nuostolius. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino atsakovės kaip finansų rinkos dalyvės, turinčios užtikrinti tam tikrą viešą interesą, pareigų ir jų pažeidimo pasėkoje sukeltos žalos atlyginimo klausimo.

9.5. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog nei PPTFPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuota koks kliento santykių stebėsenos modelis yra laikomas tinkamu, o klausimas, ar banke įdiegtos kliento pažinimo ir vidaus kontrolės procedūros yra tinkamos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar atsakovė apskritai turi (turėjo) įdiegusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras, nes šias aplinkybes laikė nesusijusias su nagrinėjamos bylos dalyku. Ieškovo pozicija – jei atsakovė neturėjo įdiegusi arba neturėjo efektyviai veikiančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūrų, tuomet ieškovas neabejotinai turi teisę į nuostolių atlyginimą, nes tinkamoms procedūroms egzistuojant 300 000 Eur būtų sulaikyti UAB „MedSis“ sąskaitoje ir ieškovas turėtų realią galimybę juos atgauti.

9.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė dalinės kaltės instituto. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, lėšos ar bent jų dalis būtų buvusi sustabdyta banko klientės UAB „MedSis“ sąskaitoje ir ieškovas jokių nuostolių nebūtų patyręs. Teismui vertinant, jog dėl „ORNYX GmbH“ patirtų nuostolių dalis yra dėl ieškovo kaltės, ši aplinkybė sudarytų pagrindą banko atsakomybės simboliniam mažinimui, bet ne ieškinio atmetimui, kadangi ieškovas atliko iš viso 300 000 Eur dydžio mokėjimų pagrįstai tikėdamas, jog juos gaus „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“, o ne UAB „MedSis“. Mokėjimų atlikimo metu „ORNYX GmbH“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad lėšų gavėjas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo. Šią informaciją bankas atskleidė ieškovui tik po to raštiško kreipimosi su prašymu grąžinti lėšas. Būtent finansų įstaiga turi ne tik itin plačias galimybes tikrinti ir domėtis savo klientais, bet tai yra jos pareiga, įtvirtinta teisės aktuose, o ieškovo didesnis ar mažesnis domėjimasis savo kontrahentu negali būti laikomas aplinkybe, šalinančia finansų įstaigos atsakomybę už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais padarytą žalą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti galioti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

10.1. Banko veiksmuose nėra deliktinės atsakomybės sąlygų. Ginčo mokėjimai atlikti tretiesiems asmenims galimai panaudojus apgaulę ir lėšas ieškovas prarado nuo tada, kai jas pervedė iš savo sąskaitos į kitą (UAB „MedSis“) sąskaitą, o ne tada kai finansų įstaiga iš UAB „MedSis“ sąskaitos lėšas pervedė tretiesiems asmenims.

10.2. Nuostolių atsiradimo momentu laikytinos 2018 m. spalio 15, 16 ir 26 dienos bei civilinės atsakomybės sąlygos turėtų būti vertinamos būtent šiomis datomis. Bet kokie kiti su piniginėmis lėšomis susiję banko veiksmai, įskaitant, bet neapsiribojant, tinkamas ar netinkamas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimas, nėra susijęs su „ORNYX GmbH“ patirtais nuostoliais, nes jie atsirado iki ieškovas prarado lėšų valdymo teisę ir atliko ginčo mokėjimo pavedimus. Tuo atveju, jei bankas būtų sulaikęs ieškovo pervestas lėšas, toks lėšų sulaikymas tik galimai būtų padidinęs „ORNYX GmbH“ galimybes atgauti lėšas, bet nebūtų užkardęs jų praradimo.

10.3. Nors panašūs klausimai, susiję su finansų įstaigų atsakomybe ne finansų įstaigų klientams, Lietuvos teismų praktikoje iki šiol nebuvo nagrinėti, tačiau tokie klausimai buvo nagrinėjami užsienio valstybių teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Prancūzijos Kasacinis Teismas nuo 2004 m. plėtoja vieningą praktiką, kad asmenys, kurie žalą patyrė dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, negali Finansų įstaigų reikalauti atlyginti žalą dėl galimai netinkamo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo (Prancūzijos Kasacinio Teismo 2004 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 02-15.054).

10.4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nekonstatavo banko šių neteisėtų veiksmų: i) netinkamai vykdė UAB „MedSis“ dalykinių santykių stebėseną ir nesustabdė įtartinų mokėjimų šios bendrovės sąskaitoje, ii) reguliariai neatnaujino UAB „MedSis“ portreto; iii) neįdiegė efektyvių vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su naudos gavėjų tapatybės nustatymu. Tačiau šie ieškovo nurodyti banko padaryti pažeidimai nesusiję su ginčo objektu ir ieškovo suklydimu pervedant lėšas ne tam subjektui. AB Šiaulių bankas negali būti atsakinga už „ORNYX GmbH“ suklydimą. Bankas neturėjo galimybių nepriimti ir neįskaityti „ORNYX GmbH“ įvykdytų mokėjimų į UAB „MedSis“ sąskaitą, nepaisant, kad buvo nurodytų klaidingų gavėjo duomenų. Unikaliu identifikatoriumi buvo UAB „MedSis“ banko sąskaitos numeris. Nei pagal Mokėjimų įstatymą, nei pagal kitus galiojančius teisės aktus, tam, kad būtų įskaitytas mokėjimas, nereikalingas papildomas identifikatorius. Atsisakyti įskaityti lėšas, jeigu teisingai nurodytas unikalus identifikatorius, bankas neturėjo teisės, kadangi tokia galimybė nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Gautus ginčo mokėjimus atsakovė įskaitė jų gavimo dieną, nes mokėjimai nebuvo atšaukti.

10.5. Teiginiai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus pažeisdama PPTFPĮ ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. V-240 „Dėl galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo“ yra nepagrįsti bei nesusiję su ginčo objektu, nes banko veiksmai savo klientų atžvilgiu nesusiję su tuo, ar bankas priėmė ieškovo atliktą mokėjimą į nurodytą sąskaitą pagal unikalų identifikatorių (banko sąskaitos numerį). Taip pat ieškovas nepagrįstai siekia išplėsti PPTFPĮ ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-240 taikymo sritį bei finansų įstaigoms perkelti nepagrįstai didelę atsakomybę už nuostolius, kilusios dėl ieškovo suklydimo arba trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. PPTFPĮ nėra apibrėžta ir detalizuota informacija, kuri leistų suprasti klientų dalykinių santykių tikslą ir pobūdį.

Žemesnės instancijos teismas

10.6. AB Šiaulių bankas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, neva bankas nevykdė klientės stebėsenos ir turėjo reaguoti į operacijas UAB „MedSis“ sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad bendrame farmacine veikla užsiimančių ES įmonių verslo santykių kontekste 50 000 Eur dydžio suma nelaikytina didele ir pati savaime nėra įtartina.

10.7. Nei galiojantys teisės aktai, nei AB Šiaulių bankas vidinės taisyklės nesuteikia teisės atsakovei disponuoti banko klientų pinigais, atlikti pavedimus ar šiuos pinigus grąžinti juos pervedusiam asmeniui. Taigi grąžinti pinigus ieškovui galėjo tik UAB „MedSis“. Banko dalykinių santykių stebėsena niekaip nesusijusi su ieškovo žalos atsiradimu. Netgi, jei būtų nustatyta, kad atsakovė turėjo surinkti daugiau informacijos apie UAB „MedSis“ ir dažniau šią informaciją atnaujinti, tai nebūtų turėję įtakos „ORNYX GmbH“ nuostolių atsiradimui. Analogiškai, jei bankas būtų sustabdęs operacijas, tai niekaip nebūtų sumažinę ieškovo patirtų nuostolių, nes „ORNYX GmbH“ pinigus pervedė neteisingam subjektui. Galiausiai, įšaldžius visas pinigines lėšas UAB „MedSis“ sąskaitoje, AB Šiaulių bankas neturėtų galimybės šių lėšų pervesti atgal ieškovei. „ORNYX GmbH“ turėtų pinigus išieškoti tiesiogiai iš UAB „MedSis“. Byloje nėra duomenų, kad išieškojimas iš UAB „MedSis“ ir / ar jos kontrahentų ir / ar nuostolius ieškovui padariusių kaltų asmenų negalimas, todėl nelaikytina, kad „ORNYX GmbH“ patyrė nuostolių, juolab kad dėl klaidingo pinigų pervedimo yra kaltas ieškovas, kuris būdamas patyrusiu verslininku bei elgdamasis vidutiniškai apdairiai turėjo įvertinti arba patikrinti gautų iš „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ el. laiškų, kitų dokumentų duomenų tikrumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė , taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ieškovo pateiktos nuomonės

12. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Todėl teisėjų kolegija nepriima ieškovo 2021 m. balandžio 15 d. pateiktos nuomonės, kurios turinys yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

13. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. Tarpusavio sutarties pagrindu ieškovas „ORNYX GmbH“ (Vokietijos juridinis asmuo) įsigydavo prekes („Rowatinex“ kapsules) iš „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ (Airijos Respublikos juridinio asmenens) ir atsiskaitydavo už prekes, atlikdamas mokėjimų pavedimus iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „UniCredit Bank AG“, į „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Airijos Respublikoje registruotame banke.

14. Prie ieškinio pridėto (duomenys neskelbtini) ir iš I. N. (ieškovo vadovė) elektroninio susirašinėjimo (el. laiškų) nustatyta, kad: 1) 2018 m. birželio 8 d. el. laiške nurodyta apie gautą iš Europos Komisijos Eksporto audito pranešimą ir dėl šios priežasties pateikiamą2018 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. E11205, taip pat paklausta, ar gali persiųsti mokėjimą į alternatyvią sąskaitą. 2) El. laiške (data nenurodyta) I. N. buvo priminta dėl mokėjimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. E1120 į alternatyvią banko sąskaitą, nurodytą anksčiau pateiktoje sąskaitoje faktūroje. 3) 2018 m. birželio 8 d. el. laiške nurodyta, kad neskubina sumokėti dabar, bet kai norės sumokėti, pinigus reikia pervesti į alternatyvią banko sąskaitą, nurodytą anksčiau pateiktoje sąskaitoje faktūroje. 4) 2018 m. spalio 18 d. el. laiške padėkota už gautą įmoką bei prašoma sumokėti visą sumą arba bent jau 70 proc. sumos. 5) 2018 m. lapkričio 5 d. el. laiške patvirtinta, kad ieškovės spalio 12, 13, 15 ir 16 dienomis atliktus mokėjimus gavo, bet negavo spalio mėn. 27 ir 28 dienomis atliktų mokėjimų ir prašė patikrinti pavedimų „TRACER Swift“ kodą. 6) 2018 m. lapkričio 6 d. pranešta apie įskaitytą ieškovės mokėjimą. 7) 2018 m. lapkričio 10 d. el. laiške paprašyta kuo skubiau savo tiekėjui sumokėti 50 000 Eur ir pateikti nauji sąskaitos duomenys. 8) 2018 m. lapkričio 11 d. el. laiške pranešta pervesti 50 000 Eur tiekėjui Turkijoje ir pateikti gavėjo „KUZGUN TEKSTIL LTD ST“ rekvizitai.

15. Iš 2018 m. birželio 8 d. el. laiško, skirto ieškovei, iš Europos Komisijos Eksporto audito pranešimo dėl eksporto ir paslaugų audito „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ nustatyta, kad ieškovei bus privalomai atliekamas eksporto skatinimo auditas, prieš patvirtinat eksporto subsidiją, bei prašoma pateikti paskutiniųjų 36 mėnesių finansinę atskaitomybę bei 30 dienų sustabdyti visus sandorius.

16. Iš 2018 m. birželio 25 d. sąskaitoje faktūroje Nr. E11205 nurodytų duomenų nustatyta, jog mokėjimai už prekes atliktini lėšų gavėjui „ROWAPHARM LTD“ UAB, gavėjo adresas (duomenys neskelbtini), į AB Šiaulių bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

17. 2018 m. spalio 15 d. – 2018 m. spalio 26 d. laikotarpiu ieškovas „ORNYX GmbH“ iš „UniCredit Bank AG“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į gavėjo „ROWAPHARM LTD“ AB Šiaulių bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šešis mokėjimo pavedimus po 50 000 Eur, iš viso 300 000 Eur: 1) 2018 m. spalio 15 d. 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis „E11205 prepayment“; 2) 2018 m. spalio 15 d. mokėjimo 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis „E11205 prepayment“; 3) 2018 m. spalio 16 d. 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis „E11205 prepayment“; 4) 2018 m. spalio 16 d. 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis „E11205 prepayment“; 5) 2018 m. spalio 26 d. 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis „E11205“; 6) 2018 m. spalio 26 d. 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis „E11205“ (toliau ir – ginčo mokėjimai).

18. Ginčo mokėjimuose ieškovas nurodė šiuos duomenis: i) lėšų gavėjos pavadinimą – „ROWAPHARM LTD“ UAB (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre neregistruota) ir jos adresą – (duomenys neskelbtini) (kuris yra UAB „MedSis“ registruotas buveinės adresas), ii) lėšų gavėjo sąskaitos numerį – (duomenys neskelbtini) (kuris yra UAB „MedSis“ unikalus identifikatorius (banko sąskaita)).

19. Ieškovo teigimu, po to, kai 2018 m. lapkričio 8 d. gavo iš „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ priklausančio el. pašto adreso el. laišką su prašymu atlikti mokėjimus į Turkijos banką „Garanti Bankasi“, „ORNYX GmbH“ kilo įtarimų ir ji sužinojo, jog į „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ vidinę elektroninę sistemą įsilaužė tretieji asmenys, kurie „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ vardu, iš jo el. pašto bei naudodami šios įmonės dokumentų formas neteisėtai siuntė „ORNYX GmbH“ melagingus nurodymus dėl mokėjimų atlikimo. Kitą dieną, 2018 m. lapkričio 9 d., „ORNYX GmbH“ pateikė AB Šiaulių bankas pranešimą, kad atliekant bankinius pavedimus galėjo būti padaryta klaida ir ieškovas lėšas pervedė netinkamam asmeniui bei prašė grąžinti lėšas pagal įvykdytus ginčo mokėjimo pavedimus į UAB „MedSis“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas. Atsakovės Pinigų plovimo prevencijos skyrius pateiktame ieškovui atsakyme nurodė, jog lėšos nebus grąžintos, nes bankas turimais kontaktais su klientu (lėšų gavėju) susisiekti negali ir kliento sąskaitoje lėšų nėra, nes visos sumos iš karto po jų įskaitymo banke buvo pervestos į kitą sąskaitą; papildomai nurodė, jog banko klientė yra UAB „MedSis“.

Dėl finansų įstaigos (banko) civilinės deliktinės atsakomybės

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija aplinkybės, jog 300 000 Eur sumą pervedė dėl trečiųjų asmenų galimai neteisėtų veikų – perimto verslo partnerių „ORNYX GmbH“ ir „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ elektroninio susirašinėjimo ir atsiskaitymams už prekes buvo nurodyta kita įmonė ir kita banko sąskaita.

21. Ieškovės „ORNYX GmbH“ bankas „UniCredit Bank AG“ nenustatė, kad jų klientas atlieka įtartinas ginčo pinigines operacijas, todėl jų nesustabdė ir pervedė pinigines lėšas į AB Šiaulių banką, o pastarasis gautas lėšas įskaitė į savo klientės UAB „MedSis“ ir jų sugrąžinti ieškovui negalėjo, nes UAB „MedSis“ sąskaitoje lėšų nebuvo (po įskaitymo jos buvo pervestos į kitą sąskaitą).

22. PPPTFPĮ, galiojusio ginčo mokėjimų atlikimo metu (akto redakcija nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.), 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

23. PPPTFPĮ 3 straipsnyje išvardintos už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), FNTT, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai ir Lietuvos advokatūra yra institucijos. PPPTFPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta jog Lietuvos bankas patvirtina kredito įstaigoms, <…>, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

24. Į nagrinėjamą bylą pateiktoje Lietuvos banko valdybos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 03-238 dalyje „Dėl poveikio priemonės taikymo AB Šiaulių bankas“ yra konstatuoti (neviešinami duomenys), tačiau aukščiau minėtame Lietuvos banko valdybos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarime dėl poveikio priemonės taikymo AB Šiaulių bankas nėra pateiktos informacijos apie ieškovą ar konkrečias nagrinėjamoje byloje ginčijamas mokėjimo operacijas į UAB „MedSis“ sąskaitą.

25. Pažymėtina, kad PPTFPĮ nėra apibrėžta ir detalizuota informacija, kuri leistų suprasti klientų dalykinių santykių tikslą ir pobūdį. Taip pat, nei PPTFPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuojama, koks santykių stebėsenos modelis yra laikomas tinkamu.

26. Atsakovė, prieš pradėdama dalykinius santykius su UAB „MedSis“, ėmėsi klientės tapatybės nustatymo priemonių (PPTFPĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki šiol UAB „MedSis“ akcininkas ir vadovas yra A. B.. Buvusi UAB „MedSis“ akcininkė (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.) ir direktorė (įgaliojimų pabaigos data 2018 m. gegužės 18 d.) G. K. pateikė AB Šiaulių bankas 2018 m. gegužės 17 d. prašymą dėl banko sąskaitos atidarymo ir užpildė juridinio asmens 2018 m. gegužės 17 d. Anketą, kurioje nurodė šiuos duomenis: pagrindinė UAB „MedSis“ veikla yra valymo paslaugos, pagrindinis verslo regionas – Lietuva, praėjusių metų apyvarta – 0, einamųjų metų apyvarta nenurodyta, planuojama apyvarta 50 000 Eur, planuojama dešimt grynųjų pinigų operacijų po 10 000 Eur, operacijų tikslas – atsiskaitymai; planuojamas operacijų skaičius: dešimt įplaukų operacijų ir dešimt pavedimų iš sąskaitos operacijų, didžiausia planuojama mėnesio apyvarta 20 000 Eur). Nuo 2018 m. gegužės 17 d. UAB „MedSis“ yra atsakovės AB Šiaulių bankas klientė, kuriai atidaryta sąskaita (suteiktas unikalus identifikatorius) Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Pagal PPTFPĮ 2 straipsnio 9 dalį įtartina piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija arba sandoris, susiję su turtu, kuris, kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje ir (ar) yra, kaip įtariama, susijęs su teroristų finansavimu.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo mokėjimai nelaikytini įtartinais, nes: 1) lėšų pagal ginčo mokėjimus, ieškovė negavo iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant veikoje, susijusioje su teroristų finansavimu ir ginčo mokėjimų vykdymo metu; 2) nei ieškovė (jos bankas), nei atsakovė nežinojo aplinkybės, kad dėl trečiųjų asmenų galimai nusikalstamos veikos į UAB „MedSis“ sąskaitą ieškovė pateikė, o atsakovė gavo ir įskaitė ginčo mokėjimų lėšas. Ieškovė paaiškino, jog po 2018 m. lapkričio 8 d. gauto el. pašto su prašymu atlikti mokėjimus į Turkijos banką, „ORNYX GmbH“ kilo įtarimų ir tuomet jis sužinojo apie trečiųjų asmenų galimai nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ginčo mokėjimų atlikimo metu „ORNYX GmbH“ nežinojo, kad lėšų gavėjas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo UAB „MedSis“ ir šią informaciją sužinojo iš AB Šiaulių bankas po 2018 m. lapkričio 9 d. raštiško prašymo grąžinti lėšas. 3) byloje nėra įrodymų ir nenustatyta, jog lėšas pagal ginčo mokėjimus gavo UAB „MedSis“ iš nusikalstamos veikos arba dalyvaudama tokioje veikoje ir (ar) yra (buvo) susijusi su teroristų finansavimu (CPK 178 straipsnis).

29. Pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas finansų įstaigos privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo.

30. Pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 16 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.

31. Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 03-17 „Dėl Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2020 m. kovo 1 d.) (toliau ir – Nurodymai) 31.1 papunktyje nustatyta, kad finansų rinkos dalyviai privalo vykdyti nuolatinę operacijų (sandorių) stebėseną ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų rinkos dalyvių turimas žinias apie klientą, jo verslą (verslo rūšis ir jo pobūdį, sandorių pobūdį, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.), rizikos pobūdį ir žinias apie lėšų šaltinį.

32. FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto „Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo“ (toliau ir – Sąrašas) 2 punkte nustatyti pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijai, susiję su kliento ar jo atstovo vykdomomis piniginėmis operacijomis ar sandoriais: i) tranzitinė kliento sąskaita: piniginės lėšos, patekusios į sąskaitą, netrukus pervedamos į kitą sąskaitą, o kitokių operacijų sąskaitoje beveik nevyksta (Sąrašo 2.3 papunktis); ii) klientas vykdo sandorį (sandorius) ir sumoka tokią įmoką (įmokas), kuri (kurios) viršija finansų įstaigos ar kito subjekto žinomas kliento galimybes, arba pageidauja sumokėti didesnį už įprastą avansą ar kitą įmoką (Sąrašo 2.5 papunktis); iii) klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius be aiškaus ekonominio pagrindo (Sąrašo 2.10 papunktis); iiii) be aiškaus pagrindo padažnėja pinigų pervedimų iš kliento sąskaitos į kelias skirtingas nesusijusias sąskaitas (Sąrašo 2.24 papunktis).

33. PPTFPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo apie šią operaciją ar sandorį pranešti FNTT, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai (jeigu dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių piniginė operacija ar sandoris nebuvo sustabdytas, – per 3 darbo valandas nuo įtartinos piniginės operacijos ar sandorio nustatymo). Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į FNTT patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo mokėjimų gavimo metu ir iki jų įskaitymo atsakovei negalėjo sukelti abejonių klientės UAB „MedSis“ tapatybės duomenų teisingumas ar autentiškumas, nes: pirma, ieškovo „ORNYX GmbH“ viešai deklaruojama veika (tarpininkavimas ir didmeninė prekyba vaistais) bei UAB „MedSis“ JAR įregistruota (išviešinta) ir įstatuose nurodyta veikla (medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba; moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla; medicininės ir odontologinės praktikos veikla) yra panašios. Antra, 2018 m. gegužės 17 d. Anketoje nurodyta UAB „MedSis“ valymo paslaugų veikla kaip pagrindinė neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir UAB „MedSis“ Įstatuose nurodyta, jog bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja teisės aktams. Trečia, teisės aktai nedraudžia juridiniams asmenims turėti verslo santykių su užsienio juridiniais asmenimis. Ginčo mokėjimai atlikti tarp ES bendrovių ir šios operacijos yra SEPA (angl. Single Euro Payments Area), t. y. ieškovas pateikė bankui mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo eurais į gavėjo sąskaitą mokėjimo įstaigoje, esančioje Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje (2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012).

35. Nors įskaitytos į UAB „MedSis“ sąskaitą ginčo lėšos buvo netrukus pervestos į kitą sąskaitą, bet byloje nėra įrodymų, kad UAB „MedSis“ sąskaita buvo tranzitinė arba ja buvo nesąžiningai pasinaudota kaip tranzitine. Ginčo šeši mokėjimai atlikti ne vienas po kito, bet dviejų savaičių laikotarpiu, dalimis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad medicinos srityje veikiančių juridinių asmenų mokėjimai (po 50 000 Eur) nevertintini kaip itin dideli, galintys sukelti įtarimus, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas turėjo žinoti arba suprasti, kad dėl pervedamų sumų limitų (t. y. 2018 m. spalio mėn. apmokėdamas nuo 2018 m. birželio mėn. gautas sąskaitas ne visas iš karto (300 000 Eur), o dalimis (po 50 000 Eur)) išvengs finansų įstaigų momentinės stebėsenos.

36. Byloje nustatyti ieškovo akivaizdžiai neapdairūs veiksmai, t. y. ieškovas daug kartų ir ilgai (nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. spalio mėn.) susirašinėjo su laiško autoriumi dėl atsiskaitymų bei nuo 2018 m. birželio mėn. gautas sąskaitas apmokėjo laisva valia 2018 m. spalio mėn. Ieškovas nesiaiškino (nepatikrino viešai skelbiamų duomenų), ar: i) atsiųstas Europos Komisijos sprendimas dėl „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ buvo priimtas ir galioja; ii) ar atsiųstose Sąskaitose nurodyta gavėja „ROWAPHARM LTD“ UAB (kurio pavadinimas skirtingas ieškovo verslo partnerio pavadinimui „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“) realiai egzistuoja (registruota Lietuvoje); iii) verslo partneris „ROWA PHARMACEUTICALS LTD“ tikrai siuntė ieškovui el. laiškus dėl sąskaitų apmokėjimo pagal kitos įmonės rekvizitus ir sąskaitos numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)).

37. Pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 61 dalį unikalus identifikatorius – raidžių, skaičių ar simbolių derinys, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikšmiškai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sąskaita. Analogiškas teisinis reglamentavimas (konkrečią mokėjimo sąskaitą įmanoma nustatyti naudojantis tik tarptautiniu banko sąskaitos numeriu (IBAN), papildomai nenurodant bendrovės identifikavimo kodo (BIC)) įtvirtintas 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012. Pagal Mokėjimų įstatymo 50 straipsnio 2 dalį, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojo pateiktas unikalus identifikatorius yra klaidingas, mokėjimo paslaugų teikėjas neatsako pagal šio įstatymo 51 straipsnį už mokėjimo operacijos neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, tačiau privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad atsektų mokėjimo operaciją, ir privalo siekti atgauti mokėjimo operacijos lėšas. Pagal Mokėjimų įstatymo 50 straipsnio 5 dalį, jeigu mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėjimo paslaugų vartotojas pateikia ne tik šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, bet ir papildomą informaciją (pvz., lėšų gavėjo vardą, pavardę, pavadinimą ir pan.), mokėjimo paslaugų teikėjas (tiek mokėtojo, tiek ir lėšų gavėjo) atsako tik už mokėjimo operacijų vykdymą pagal mokėjimo paslaugų vartotojo pateiktą unikalų identifikatorių.

38. Šiuo atveju pagal ieškovo nurodytą unikalų identifikatorių Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paslaugų teikėjai „UniCredit Bank AG“ (mokėtojo (ieškovės) bankas) ir AB Šiaulių bankas (gavėjo (UAB „MedSis“) bankas) galėjo vienareikšmiškai atpažinti lėšų gavėją UAB „MedSis“ (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 11 ir 61 dalys) ir ginčo mokėjimai, kuriuose ieškovas nurodė unikalų identifikatorių Nr. (duomenys neskelbtini), laikomi tinkamai įvykdytais šiuo identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sąskaitos (UAB „MedSis“) atžvilgiu (Mokėjimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalis). Už ieškovo pateiktus klaidingus lėšų gavėjo pavadinimą, adresą bei unikalų identifikatorių AB Šiaulių bankas neatsako (Mokėjimų įstatymo 50 straipsnio 2 ir 5 dalys). Ginčo mokėjimų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, kurie mokėjimo nurodyme yra numatyti kaip mokėjimo operacijos lėšų gavėjai.

39. Pagal Mokėjimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalį mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad po mokėjimo nurodymo gavimo momento mokėjimo operacijos eurais, vykdomos Lietuvos Respublikoje ir į kitas valstybes nares, suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas viena darbo diena, kai mokėjimo operacija yra inicijuojama popieriniu dokumentu. Mokėjimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė už mokėtojo inicijuotos mokėjimo operacijos neįvykdymą, netinkamą ar pavėluotą įvykdymą.

40. Nei po vieno ginčo mokėjimo ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl įskaitymų sustabdymo. Neturėdamas raštiško ieškovo prašymo (pranešimo), bankas pagrįstai du ginčo mokėjimus, gautus 2018 m. spalio 16 d., 12 val. 23 min., įskaitė UAB „MedSis“ sąskaitoje tą pačią dieną 12 val. 31 min. Kitus du ginčo mokėjimus, gautus 2018 m. spalio 17 d., 9.00 val., įskaitė UAB „MedSis“ sąskaitoje tą pačią dieną 9 val. 14 min. Taip pat du ginčo mokėjimus, gautus 2018 m. spalio 26 d. 9.00 val., įskaitė UAB „MedSis“ sąskaitoje tą pačią dieną 9 val. 15 min.

41. Pagal Mokėjimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, mokėjimo paslaugų vartotojas negali atšaukti mokėjimo nurodymo po to, kai jį gauna mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, t. y. pasibaigus nurodytam laikotarpiui, mokėjimo nurodymas gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai dėl to susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir atitinkamas mokėjimo paslaugų teikėjas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais būtinas ir gavėjo sutikimas.

42. Po ginčo mokėjimų įskaitymo į gavėjos UAB „MedSis“ sąskaitą (t. y. po pinigų valdymo perėjimo UAB „MedSis“), AB Šiaulių bankas 2018 m. lapkričio 8 d. negalėjo jų atšaukti. Ieškovui grąžinti pinigus pagal ginčo mokėjimus galėjo ir gali tik UAB „MedSis“. Atsakovei nei galiojantys teisės aktai, nei AB Šiaulių bankas vidinės taisyklės nesuteikia teisės disponuoti klientų pinigais, atlikti pavedimus ar lėšas grąžinti jas pervedusiam asmeniui. Inter alia (be kita ko) ginčo mokėjimo nurodymai negalėjo būti atšaukti ir dėl lėšų sąskaitoje nebuvimo. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti duomenys, kad UAB „MedSis“ negali pinigų grąžinti ieškovui arba negalimas priverstinis išieškojimas iš UAB „MedSis“.

43. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo taikyti AB Šiaulių bankas civilinę atsakomybę, nes byloje nenustatyta viena iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas). Pažymėtina, kad ieškovas „ORNYX GmbH“ nėra AB Šiaulių bankas klientas ir lėšas prarado nuo to momento, kai davė nurodymą savo bankui („UniCredit Bank AG“) atlikti mokėjimus (pervesti lėšas) pagal ieškovo nurodytus duomenis (rekvizitus). Atsakovės gauti ginčo mokėjimai iki jų įskaitymo galėjo būti sustabdyti, bet tam reikėjo, jog pinigų siuntėjas „ORNYX GmbH“ būtų suvokęs klastą ir apie tai nedelsiant informavęs banką. AB Šiaulių bankas gautus ginčo mokėjimus pagrįstai ir teisėtai 2018 m. spalio mėn. 15, 16 ir 26 dienomis įskaitė į savo klientės UAB „MedSis“ sąskaitą. Po lėšų įskaitymo, 2018 m. lapkričio 8 d., ginčo mokėjimo nurodymai negalėjo būti banko atšaukti. Ieškovė dėl galimo sukčiavimo kreipėsi į Vokietijos ikiteisminio tyrimo įstaigą bei Klaipėdos apygardos prokuratūrą (pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-01417-19). Taigi, Vokietijos arba Lietuvos teismo nusprendžiu kaltu pripažintam asmeniui kils pareiga grąžinti „ORNYX GmbH“ neteisėtai ir be pagrindo gautas sumas.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Šiaulių apygardos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. liepos 23 d. sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 16 d. gavo atsakovės prašymą priteisti iš viso 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, užsienio teismų praktikos peržiūrėjimą), kurios grindžiamos šiais rašytiniais įrodymais: i) 1 524,60 Eur: 2020 m. spalio 15 d. ataskaita, 2020 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra ir „Swedbank“, AB 2020 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu ir ii) 471 Eur: 2021 m. vasario 28 d. ataskaita, 2021 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra ir AB Šiaulių bankas 2021 m. vasario 28 d. mokėjimo duomenimis. Taigi atsakovė prašo priteisti iš viso 1 995,60 Eur (1 524,60 Eur + 471 Eur) bylinėjimosi išlaidų (1 996,50 Eur suma yra netinkamai suskaičiuota).

48. Atsakovės 2020 m. spalio 16 d. sumokėta 1 524,60 Eur suma neviršija maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (1 398,50 Eur × 1,3 = 1 818,05 Eur), tačiau skaičiuojant su papildomai 2021 m. vasario 28 d. sumokėta 471 Eur suma – viršija (1 454,80 Eur × 1,3 = 1 891,24 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7 punktas, 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į Rekomendacijas, priteisia atsakovei iš ieškovo 1 891,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas (juridinio asmens kodas 112025254) iš ieškovo „ORNYX GmbH“ (Vokietijos juridinio asmens kodas HRB 16058 KI) 1 891,24 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Romualda JanovičienėAntanas RudzinskasVigintas Višinskis