Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-233-1232/2025

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-25
Bylos Nr.: e2-233-1232/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01548-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Venckevičienė
Ieškovas: B. B.
Atsakovas: V. L.
Advokatai: Rasa Malinauskienė, Greta Sakalauskė

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.2Įrodymų sąsajumas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-233-1232/2025Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01548-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.4.2; 3.2.4.4; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1. 3.2.6.13 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 25 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,dalyvaujant ieškovei B. B., jos atstovei advokato padėjėjai Gretai Sakalauskei,atsakovui V. L., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui V. L. dėl neteisėtai užimto žemės sklypo atlaisvinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės ieškinio ir dubliko argumentai

1. Ieškovė B. B. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašo įpareigoti atsakovą V. L. (toliau – atsakovas) per 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančius neteisėtai užsėtus grūdus, kurie (duomenys neskelbtini) parengtame matininko S. Š., pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėti „ariama“, ir atstatyti (sutvarkyti) savo lėšomis (išlyginti ir pan.) žemės sklypo plotą, kuriame buvo užsėti grūdai, bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotą sudaro 0,3600 ha, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvo atliekami kadastriniai matavimai, kurių metu paaiškėjo, jog apie 8 arus žemės sklypo ploto yra neteisėtai užimta pagal parengtą matininko S. Š. žemės sklypo plano, ieškovės užimtas žemės sklypo plotas yra pažymėtas „ariama“. Ši žemės sklypo ploto dalis yra suarta, joje pasodinti grūdai, sunaikinta veja, sugadintas reljefas, nepagrįstai sumažėjęs ieškovei nuosavybes teise priklausantis plotas. Neteisėtai užimtos žemės sklypo ploto dalis yra žymiai žemesnė negu visa likusi sklypo dalis. Atsakovas, esantis ieškovės gretimo sklypo kaimynas, naudojasi ieškovės žemės sklypo dalimi be jokio teisinio pagrindo. Ieškovei įsigijus žemės sklypą, su nuosavybės teisėmis nėra perduotos panaudos sutarties teisės ar kitoks įregistruotas teisinis pagrindas leidžiantis atsakovui be jokio rašytinio sutikimo naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, todėl atsakovas pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Ieškovė kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą (toliau – Alytaus APVK Prienų rajono PK) su pareiškimu, reikalaudama ginti jos pažeistas nuosavybes teises, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nustačius, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio (savivaldžiavimas), sudėties požymių. Ieškovė pateikė skundą prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) priimtą nutarimą ir teismas (duomenys neskelbtini) grąžino bylą papildomam tyrimui atlikti. Ieškovė pati asmeniškai kreipėsi žodžiu į atsakovą, jog stabdytų visus neteisėtus veiksmus, tačiau nesėkmingai. Atsakovui sužinojus, kad ieškovė yra pateikusi pareiškimą Alytaus AVPK, atsakovas bandė tartis su buvusia žemės sklypo savininke, jog pastaroji atbuline data sudarytų panaudos sutartį, kuria būtų leista naudotis atsakovui ieškovei priklausančiu žemės sklypu. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi su raštiška pretenzija į atsakovą, kuria pareiškė nedelsiant nustoti naudotis jai priklausančia žemės sklypo ploto dalimi, pašalinti augančius grūdus, tuo pačiu atstatant žemės sklypo aukštį, atsodinant veją, tačiau, atsakovas nesureagavo į pretenziją bei vengė laiško priėmimo. Ieškovė bandė taikiai išspręsti su atsakovu iškilusią konfliktinę situaciją, bet atsakovas nedėjo pastangų baigti ginčą geruoju. Šiai dienai ieškovės teisės naudotis į jai priklausančią nuosavybę yra apribotos, ji negali pilnavertiškai naudotis žemės sklypo dalies plotu pagal jo tikslinę paskirtį. Ieškovė siekia įpareigoti atsakovą nutraukti ir uždrausti veiksmus, kurie pažeidžia jos disponavimo ir naudojimosi žemės sklypu teisę, taip pat, atkurti sunaikintą žemės sklypo dalį, atsodinant veją bei išlyginant tą žemės sklypo dalį, kuria neteisėtai naudojosi, atsakovo lėšomis (tomas 1, e. b. l. 1-8).

3. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad ieškovė ir jos vyras S. B. ne kartą kreipėsi asmeniškai žodžiu į atsakovą, siekdami gražiuoju susitarti, kad būtų pašalinti grūdai iš neteisėtai užimto žemės sklypo ploto, jį sutvarkant savo asmeninėmis lėšomis. (duomenys neskelbtini) atsakovas kreipėsi į savo atstovą, kuri tą pačią dieną pateikė ieškovės atstovui elektroniniu laišku dėl galimybės išspręsti kilusį ginčą taikiai. Iš pateiktų nuotraukų matoma, jog grūdai yra nenupjauti, o žemė sulėkščiuota (lengvai supurenta su grūdų liekanomis), paliekant pačias grūdų šaknis ir toliau veistis bei augti, kas vyksta šiuo metu. Ieškovei apžiūrint užimtą žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) nustatė, kad žemės sklypas vis dėlto yra užimtas, nesutvarkytas. Ieškovei, apžiūrint žemės sklypą (duomenys neskelbtini), fiksuota, kad ir toliau yra pažeidžiamos ieškovės teisės, nes tame pačiame žemės sklypo plote auga nauji atsakovo grūdai. Ką patvirtina antstolio Giedriaus Salicko (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovė ne tik siekė išspręsti ginčą taikiai, bet net gi susitikusi su atsakovu, jam siūlė apsvarstyti galimybę, jog ji jam atiduotų šį žemės sklypo plotą, kurį jis yra neteisėtai užėmęs, mainais į atsakovui priklausančią dalį tvenkinio, kurios lygiai tiek pati turi ir ieškovė. Atsakovas pateikė nuotrauką iš internetinio puslapio „Savas būstas“, kurioje žemės sklypo ribos neatitinka realios situacijos, nėra žymėjimų apie ariamą/dirbamą žemę, todėl neturėtų būti vertinamas kaip patikimas įrodymas. Taip pat, atsakovas pateikė ir iš www.geoportal.lt žemėlapius, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), iš kurių nėra įmanoma nustatyti, ar žemės sklypo dalis buvo naudojama kaip ariama žemė, ar apsodinta, kaip teigia atsakovas, buvusių savininkų daržovėmis, todėl lygiai taip pat, tokie įrodymai nepagrindžia atsakovo teiginių. Ieškovė negali naudotis grūdais apsėtų sklypu, nes atsakovas nėra sutvarkęs užimto žemės sklypo, o ir apskritai, našumo balas yra akivaizdžiai sumažėjęs, sklypas netolygus visam žemės sklypo plotui, todėl vadovaujantis logika, žemės sklypas turėtų būti atitinkamai sutvarkytas – išlyginta žemė, surinkti grūdų stiebai (e. b. l. 69-79, 1 tomas).

4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė visus ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po žemės sklypo įsigijimo išsikvietė matininką ir sužinojo, kad 8 arus žemės sklypo yra užėmęs atsakovas. Žemė buvo 10 m. arta, todėl buvę savininkai nežinojo, kad ta žemės dalis priklauso jiems. Atsakovas yra tvenkinio bendrasavininkas ir jam priklauso 5 a. Ieškovė paklausė buvusios savininkės, kodėl ji nepasakė, kad tik pusę kūdros priklauso jiems, tačiau buvusi savininkė apsiverkė ir pasakė, kad tik iš jų sužinojo, kad atsakovas pasiėmė pusę kūdros. Išsiaiškinus sklypo ribas, ieškovės vyras paskambino atsakovui ir pristatė nauju kaimynu, bei paklausė ar jis dirba jų kiemo 8 arų žemės sklypą, bei pasiūlė gražiuoju išspręsti klausimą apsimainant dirbamą žemę į 5 arus kūdros. Atsakovas tada nurodė, kad pagalvos. Kadangi jie turi mažameti vaiką, todėl jiems aktualu apsiverti visą teritoriją. Po mėnesio laiko, ieškovės vyras vėl paskambino atsakovui, tačiau atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs, paklausė kiek gali mokėti už kūdros dalį, pasiūlius 1 000 Eur, jis nusikeikė ir nesutiko, norėjo gauti 20 000 Eur. Po to pokalbio suprato, kad atsakovas yra konfliktiškas, todėl ji kreipėsi į atitinkamas instancijas. Atsakovas sužinojęs, kad kreipėsi ieškovė į policiją, pats kreipėsi į buvusią savininkę ir pasakė, kad nori parašiuko. Buvusi savininkė pasakė, kad sodyba parduota ir viską papasakojo savo anūkei. Nespėjus buvusiai savininkei grįžti namo, iš mašinos iššoko atsakovas ir pradėjo kalbėtis, kad nori pasikalbėti ir parašiuko. Atsakovas supratęs, kad parašo atgaline data negaus, užėjo į vidų. Jie prašė parodyti atsakovo turimos papkės turinį, tačiau atsakovas nerodė. Buvusios savininkės anūkė iškvietė policiją, tačiau dėl duomenų apsaugos policininkai nusivedė į kitą kambarį ir apžiūrėjo papkės turinį. Grįžę policijos pareigūnai pasakė, kad jeigu reikės, tai teismas išsiims filmuotą medžiagą, kas buvo papkėje. Tada jie susitarė apsikeisti ariamos žemės sklypo dalį į kūdros dalį. Sudarė laisva forma sutartį, kad atsakovas atiduos kūdros dalį, o ieškovė atiduos užimtą žemės sklypo dalį. Sekančią dieną po sutarties pasirašymo, gavo laišką iš atsakovo advokatės, kad atsakovas apsigalvojo ir nesutinka su mainais. Atsakovas nusikūlė grūdus, tačiau paliko grūdinę kultūrą ir šiai dienai žemėje auga grūdai. Atsakovas tik sulėkščiavo žemę, o gavę drėgmės grūdai vėl pradėjo augti. Šiai dienai nėra pilnai sutvarkyta žemės dalis ir ieškovė negali pasisodinti vejos, nes ten toliau auga grūdai. Ieškovė yra pasisodinusi tujas 50 cm atstumu nuo atsakovo žemės sklypo, tačiau nesupranta kuo atsakovui maišo tujos. Našumo sumažėjimas yra tai, kad žemės sklype auga nedideli medžiai ir gaunasi šlaitukas, o kai daug metų ari, mažėja žemės našumas ir visas sklypo priekis yra nučiuožęs, t. y. nuo priekio eina žemyn šlaitas (2025 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 41 s. – 1 val. 11 min. 53 s.).

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Greta Sakalauskė paaiškino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pradėjo planuotis statyti kiemo tvorą ir atliko geodezinius matavimus žemės sklypo, kurio metu paaiškėjo, kad 8 arus žemės sklypo yra neteisėtai užimta, pažymėta plane ariama žemės ir toje žemės sklypo dalyje buvo užsėti grūdai. Ieškovei pradėjus aiškintis, ji sužinojo, kad žemę užėmė gretimo sklypo savininkas – atsakovas. Ieškovė pasitikrino ar nėra sudarytų nuomos / panaudos sutarčių, tačiau jų nebuvo sudaryta. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovui nesutikus pašalinti grūdus, ieškovė kreipėsi su pareiškimu į policiją. Nors ieškovė kreipėsi į atsakovą, jis vengė susitarti, nes buvo supykęs dėl ANK bylos. Kai buvo iškelta ANK byla, atsakovas kreipėsi į buvusią savininkę siekdamas gauti jos parašą dėl nuomos. Atsakovas ieškovės siųstos raštiškos pretenzijos iš pašto nepasiėmė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu. Gavęs ieškinį atsakovas nupjovė grūdus, tačiau pilnai žemės sklypo neatlaisvino. Iš pateiktų nuotraukų matosi, kad žemė buvo tik sulinčiuota. Ieškovės teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji negalėjo naudotis žemės sklypu. Atsakovas yra ūkininkas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Todėl atsakovas privalėjo sudaryti nuomos / panaudos sutartį. Tokios sutarties į bylą nėra pateikta, todėl nesant tokios nuomos sutarties atsakovas negalėjo naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad po dubliko pateikimo, jis nebuvo pilnai pašalinęs grūdų. Atsakovas atsisako atstatyti ariamos žemės sklypą, todėl ieškovė negali naudotis sklypu (2025 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 51 s. – 19 min. 10 s.).

II. Atsakovo atsiliepimo ir tripliko argumentai

6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi, iš K. U. įsigijo 1.1638 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančio 0.3600 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ariamos žemės plotu. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 0.3600 ha žemės sklypo plote yra: viso 0.1400 ha žemės ūkio naudmenų plotas, iš kurio ariamos žemės plotas - 0.0500 ha, sodų plotas - 0.0900 ha. Kadastro duomenų nustatymo data: (duomenys neskelbtini). Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad ariamos žemės plotas ieškovės įsigytame žemės sklype jau buvo (duomenys neskelbtini). Matininko S. Š. parengtame žemės sklypo plane ariamos žemės sklypo ploto dalis, niekaip kitaip, kaip „ariama“ ir negalėjo būti pažymėta. Žemės sklypą, kuris ribojasi su ieškovei priklausančio žemės sklypo ariamos žemės plotu, atsakovas įsigijo tik (duomenys neskelbtini), todėl negali būti atsakingas už tariamai sunaikintą ieškovės veją, sugadintą reljefą, nes bylos duomenys patvirtina, kad arimai šioje žemės sklypo dalyje buvo jau nuo (duomenys neskelbtini). Internetiniame puslapyje „Savas būstas“ patalpintoje parduodamos sodybos, kurią ir įsigijo ieškovė, nuotraukoje akivaizdžiai matoma, kad dalis žemės sklypo yra dirbama žemė. Kad šis žemės plotas (duomenys neskelbtini) buvo dirbama žemė, kurioje sėjamos įvairios grūdinės kultūros patvirtina ir geoportal.t žemėlapiai. K. U. su sutuoktine E. U. ariamame žemės sklypo plote sodindavo daržus, bulves, runkelius ir pan. Vėliau, kai sveikata suprastėjo, žodine sutartimi su atsakovu susitarė, kad įdirbdamas savo žemės sklypą tuo pačiu įdirbsi bei apsodins ir jų ariamos žemės plotą, kad jis neapželtų žolėmis bei piktžolėmis. Atsakovas dažniausiai savo žemės sklype, o tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini) ariamos žemės ploto dalį, apsodindavo grūdinėmis kultūromis. Rudenį nuėmus derlių, grūdus nukultus iš (duomenys neskelbtini) žemės ploto, atiduodavo jiems, nes jie augino paukščių. Ariamos žemės sklypo ploto dalis yra tik 0.0500 ha, todėl sudaryti rašytinę žemės sklypo panaudos sutartį nebuvo tikslinga. Jų bendravimas buvo paremtas apibusiu pasitikėjimu, juolab, kad jokio pelno iš 5 arų žemės neturėjo, daug investicijų pareikalaudavo šio ploto įdirbimas, apsodinimas bei derliaus nuėmimas. Vienintelė nauda, kad prižiūrimas žemės sklypo plotas neužteršė jo žemės sklypo piktžolėmis. (duomenys neskelbtini) atsakovas įregistravo ūkininko ūkį, verčiasi žemės ūkio veikla, jo ūkyje yra nuosavos bei nuomuojamos žemės daugiau nei 130.0000 ha. Atsakovui nėra jokio poreikio neteisėtai užimti ieškovei priklausančios nuosavybės dalies. (duomenys neskelbtini) E. U. atsakovo neperspėjo, kad neįdirbtų jai priklausančios ariamos žemės sklypo dalies ir neprašė joje daugiau nesėti, todėl pagal žodinį susitarimą šioje dalyje pasėjo kviečius. Ieškovė žemės sklypą įsigijo (duomenys neskelbtini), o kviečius atsakovas pasėjo (duomenys neskelbtini) rudenį, turėdamas ankstesnės žemės sklypo savininkės leidimą bei sutikimą. Kadangi ieškovė Alytaus AVPK pateiktu skundu reikalavo atstatyti suarto sklypo aukštį (privežti žemių) atsodinti veją, subrendus kviečiams juos nukūlė, žemę suarė, sulėkščiavo. Tokiu būdu atlaisvino ieškovės žemės sklypo dalį, dar iki jam buvo įteiktas ieškinys. (duomenys neskelbtini) ieškovės raštiškos pretenzijos negavo, be to, ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė skundą Alytaus AVPK, o tai paneigia ieškovės norą spręsti ginčą taikiai. Šiai dienai ieškovė neturi jokių kliūčių naudotis visu jai priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, jis yra atlaisvintas bei išlygintas. Reikalavimas atstatyti žemės sklypo aukštį apskritai nesuvokiamas, nes toks reljefas yra suformuotas buvusių savininkų (duomenys neskelbtini), nes jie patys daug metų ariamo ploto žemėje sodino daržus ir pan. (e. b. l. 43-48, 1 tomas).

7. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pabaigoje jam skambino vyriškis, kuris neprisistatė, tik informavo, kad yra naujasis kaimynas. Jį domino kodėl tik pusė tvenkinio priklauso sodybai, siūlė nupirkti iš atsakovo jam priklausančią tvenkinio dalį. Atsakovo netenkino siūloma kaina ir jis nesutiko parduoti savo dalies tvenkinio. Ieškovę bei jos sutuoktinį įsigyjant iš E. U. sodybą, suklaidino skelbimuose pateikta bendra sodybos nuotrauka, kurioje sodybos ribos apibrėžtos klaidinančiai. Iš pačios skelbime patalpintos nuotraukos yra akivaizdu, kad dalis žemės sklypo yra apsėta grūdinėmis kultūromis. Atsakovas reaguodamas į dublike nurodytas aplinkybes, kad ariamos žemės plote yra likusių ražienų, dar kartą aparė šį žemės sklypo plotą, kuris šiuo metu yra įdirbtas ir paruoštas naudoti pagal paskirtį. Šios aplinkybės yra užfiksuotos Antstolio Sauliaus Virbicko (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies reljefas yra tapatus aplink esančios žemės ūkio reikmėms naudojamų žemės sklypų reljefui. Kadangi pagal bylos duomenis šiame žemės sklypo plote nuo (duomenys neskelbtini) yra ariama žemė, atsakovas kategoriškai atsisako apsėti šį žemės plotą veja, nes nėra jokių duomenų, kad ji šioje vietoje apskritai kada nors buvo. Nors ieškovė nurodo, kad dėl ariamos žemės sklypo dalies sumažėjo žemės sklypo našumas, tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikia (e. b. l. 106-108, 1 tomas).

8. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pradžioje žemę dirbosi patys (duomenys neskelbtini), jie augino javus, nes kol patys pajėgė, tol patys sėdavo javus, nes patys ūkininkavo o vėliau išnuomavo atsakovui ir kasmet vis po dalį žemės sklypo parduodavo. Atsakovo pati E. U. su vyru prašė, kad nupjautų žolę aplink sodybą ir jų prašymu ta žemė naudojosi. Iš rudens kūlė javus ir sėjo naujus. U. kasmet prašydavo tvarkyti žemę, kad nebūtų piktžolių. Atsakovas užsėdavo jos žemės sklypą grūdais ir rudenį grūdus atiduodavo U.. Sodybą jis žino nuo gimimo, todėl toje vietoje niekada nebuvo pievos, nes ten natūralus gamtinis nuolydis. Su U. dėl 5 arų žemės sklypo apdirbimo kalbėjo iš rudens, t. y. (duomenys neskelbtini) nuėmė javus ir atėjo U. kalbėtis. Vasario mėnesį paskambino vyras ir pristatė, kad jie nusipirko sodybą, aiškino, kad pamatė, kad visas prūdas priklauso ne jiems, sakė kad nori viso prūdo sau. Praėjus mėnesiui, vėl jam paskambino vyras ir pasiūlė 1 000 Eur už prūdą, prasidėjo kaltinimai, kad kelią suarė ir grasinimai, kad nevažiuos pro sodyba ir nears. Grūdai kovo mėnesį nebuvo užaugę ir apie grūdų nukūlimą nebuvo jokios kalbos. Visas kilęs ginčas tarp šalių kilo dėl prūdo. Atsakovas kreipėsi į geodezininką dėl matavimų. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti geodeziniai matavimai. Reikalavimas sutvarkyti sklypą iškilo tik tada, kai gavo ieškinį, tada atsakovas javus pašalino ir išlygino žemę, o ieškovė žemės sklype užsisodino tujas. Atsakovas vyko pas buvusia savininkę, nes norėjo pasiklausti kodėl iškvietę policiją ieškovė, norėjo viską išsiaiškinti, nes buvusi savininkė leido jam naudotis tuo sklypu. Šiai dienai žemės sklype auga žolė ir piktžolės, todėl sustabdyti gamtinių procesų atsakovas negali. Žemės sklypas yra atlaisvintas ir jokių veiksmų nėra ką jau atlikti, nes žemė išlyginta ir supurenta, o chemija nebuvo jokia naudojama, piktžolės nebuvo naikinamos, dėl to jos ten ir auga (2025 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 15 s. – 1 val. 38 min. 14 s.)

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė negatorinį ieškinį su prašymu įpareigoti atsakovą per 14 dienų pašalinti ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančius neteisėtai užsėtus grūdus, kurie (duomenys neskelbtini) parengtame matininko S. Š. žemės sklypo plane pažymėti „ariama“, ir atstatyti (sutvarkyti) savo lėšomis (išlyginti ir pan.) žemės sklypo plotą, kuriame buvo užsėti grūdai. Toks reikalavimas atitinka CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisės gynimo būdą.

11. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškinys vadinamas negatoriniu (lot. actio negatoria). Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

12. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė daiktu disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Šių sąvokų turinį sudaro tai, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, nes būtent atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens. Remiantis nurodytu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieškovė nagrinėjamojoje byloje turėjo įrodyti tik tai, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos, o atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog jis elgiasi teisėtai.

Dėl negatorinio ieškinio sąlygų

13. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,3600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio žemės ūkio naudmenų plotas yra 0.1400 ha, ariamos žemės plotas – 0.0500 ha, sodų plotas – 0,0900 ha, užstatyta teritorija – 0,1800 ha, vandens telkinių plotas – 0,0400 ha. Kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 11). Ieškovei (duomenys neskelbtini) atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas nežymiai pakito, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) su istorija išrašas, t. y. ieškovės žemės sklypo plotas yra 0,07354 ha, žemės ūkio naudmenų plotas yra 0.0510 ha, ariamos žemės plotas – 0.0510 ha, užstatyta teritorija – 0,2776 ha, vandens telkinių plotas – 0,0468 ha. Kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini) (tomas 2, e. b. l. 23-26). Atsakovas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. U. įsigijo 1.1638 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 51-55). Atsakovo žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančio žemės sklypo ariamos žemės sklypo plotu (tomas 1, e. b. l. 12, 26-31). Nors ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neteisėtai užėmė ieškovei priklausiantį 8 arų ariamos žemės sklypą, tačiau kaip matyti iš RĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, kad ieškovės ariamos žemės plotas yra tik 0.0510 ha. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra žemės sklypo savininkė, ji gali reikšti negatorinį ieškinį, gindama savo kaip žemės sklypo savininkes teises nuo pažeidimų, trukdančių naudotis nuosavybės teise jai priklausančia ariamos žemės sklypo dalimi.

14. Dėl negatorinio ieškinio antros sąlygos egzistavimo pasisakytina, kad tuo atveju, kai ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, tik tada atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo teisių pažeidimo faktą, sąlygotą neteisėtų atsakovo veiksmų įrodinėjo tuo, kad jai įsigyjant žemės sklypą iš E. U., nebuvo nustatytas joks juridinis faktas, t. y. žemės sklypas nebuvo išnuomotas, perduotas panaudai ar kitaip suvaržytas, kurio pagrindu būtų apsunkintas jo naudojimas, valdymas ar disponavimas, tačiau ieškovei priklausančioje ariamos žemės dalyje buvo užsėti augantys grūdai, t. y. atsakovas be jokio teisinio pagrindo užėmė ieškovei priklausančios ariamos žemės sklypo dalį.

16. Kaip minėta aukščiau, jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

17. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

18. Nors ieškovė nurodo, jog įsiginat sodybą iš E. U. ariamos žemės sklypo dalis nebuvo išnuomota, perduota panaudai ar kitaip suvaržyta, tačiau šią faktinę aplinkybę paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. ieškovė pati pripažino, kad įsigydama sodybą su žemės sklypu, ji nežinojo, kokia žemės dalis priklauso sodybai, t. y. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, sodybą pirko pagal skelbimą ir skelbime patalpintą nuotrauką, iš kurių matyti, jog parduodamos sodybos ribos buvo apibrėžtos ne tik ariamos žemės sklypo plote, bet ir visas prūdas (e. b. l. 56), todėl ieškovė galvojo, kad sodybai priklauso visas prūdas. Byloje apklaustas liudytojas, ieškovės sutuoktinis S. B., taip pat patvirtino, kad pirkdami sodybą jie apžiūrėjo ją kartu su ieškove, buvo žiema, ir nelabai matėsi pasėti kviečiai, be to jie nežinojo, kad ariama žemė priklauso jų perkamai sodybai, nes buvo krūmai ir jie galvojo, kad ariama žemė sodybai nepriklauso, o priklauso tik prūdas. Apie ariamą žemę jie sužinojo atlikę kadastrinius matavimus (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 01 min. 56 s. – 1 val. 02 min. 22 s.). Kokia ariama žemės sklypo dalis priklauso sodybai, nežinojo ir buvusi sodybos savininkė E. U., kuri teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja nurodė, kad ji nežinojo, kad ariama žemė priklausė jos namų valdai prie sodybinio sklypo, nes žemė priklausė jos vyrui ir jos vyras pardavė atsakovui žemės sklypus, tačiau patvirtino, kad prie sodybos visada turėjo daržą (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 14 s. – 34 min. 30 s.).

19. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad galimai buvę žemės sklypo savininkai neįtarė, kad ariama žemės sklypo dalis buvo užimta neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike, bei teismo posėdžių metu nurodė, kad jis ieškovei priklausančios ariamos žemės sklypo dalimi naudojosi ankstesnių savininkų, t. y. U. prašymu bei leidimu, todėl pasirašyti susitarimo dėl žemės dirbimo nebuvo jokio poreikio. Tai, kad atsakovas buvo sudaręs žodinę sutartį dėl ariamos žemės ploto su buvusiais sodybos savininkais U., patvirtino byloje apklausti liudytojai A. L., G. K. ir V. K.. 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L., kuris yra atsakovo sūnus, nurodė, kad su U. betarpiškai bendravo jisai, nes žemę aplink U. sodybą jis dirba jau 15 metų. Kol U. buvo patys darbingi, jie patys augino daržoves ir turėjo daržus. E. U. jo paprašiusi išdirbti daržą, nes jos vyras K. dėl sveikatos jau negalėjo dirbti pats žemės. Ji prašė išdirbti daržą už namo, o sekančiais metais vėl išdirbti žemę, kur yra 5 arai, be to vis prašydavo duoti grūdų vištoms. U. visada prašydavo sutvarkyti jų žemę, kad neaugų žolės. U. ateidavo ir rodydavo liudytojui kur reikia išdirbti žemę. Jiems su atsakovu tie ariamos žemės 5 arai nėra naudingi, nes U. jie darė paslaugą. Kai numirė U., U. ir toliau prašydavo prižiūrėti ir sutvarkyti tą žemę, nes anūkai nieko nedarė. (duomenys neskelbtini) jis apsėjo lauką, nes U. jiems nepasakė kada pardavė sodybą, o jie apie naujus savininkus sužinojo tik kai jo tėvui sausio mėnesį paskambino ieškovės sutuoktinis ir pasiūlė keistis prūdo dalį į namų valdos dalį (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 20 s. – 1 val. 19 min. 30 s.; 1 val. 26 min. 03 – 1 val. 37 min. 29 s.). Liudytojas G. K. taip pat patvirtino, kad E. U. buvo leidusi atsakovui dirbti jos dalį žemės, kurioje augdavo daržai ir niekada nebuvo ginčo, kad atsakovas dirbo U. žemę (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 01 min. 53 s. – 2 val. 12 min. 38 s.). Liudytojas V. K. taip pat patvirtino, kad E. U. ateidavusi pas jo močiutę ir pasakojusi, kad žodiniu susitarimu leidusi atsakovui dirbti žemės dalį, kur buvo U. daržas (2025 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 32 s. – 1 val. 12 min. 24 s.). Nors ieškovė ir jos atstovė prašė nesivadovauti šių lydytojų parodymais, nes liudytojas A. L. yra atsakovo sūnus ir jam viskas žinoma apie nagrinėjamą bylą, o liudytojui G. K. taip pat yra žinomas ginčas ir jo paliudyti prašė atsakovas, todėl šie liudytojai nori padėti, kad atsakovas laimėtų ginčą. Taip pat nurodė, kad liudytojas G. K. negalėjo atsakyti kur seniau prie vyšnių stovėjo pastatai, todėl ir dėl to prašė nesivadovauti šio liudytojo parodymais. Tačiau teismas įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus nurodo, kad nėra jokio pagrindo nesivadovauti šių liudytojų parodymais ir juos vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad giminystės ryšys nėra pagrindas abejoti liudytojo A. L. parodymais, kuris kaip minėta patvirtino, kad jau 15 metų dirba žemę aplink buvusių savininkų U. sodybą, be to jis pats betarpiškai bendraudavo su U., kuri pati jo prašiusi išdirbti žemę. Nesivadovauti liudytojo G. K. parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrindo, nes vien ta aplinkybė, kad atsakovas paprašė paliudyti liudytojo, kad U. leidusi atsakovui naudotis žemės sklypu, nesudaro teismui pagrindo nesivadovauti šio liudytojo parodymais, nes liudytojas patvirtino, kad pats girdėjo kaip pati U. atėjusi pas jo motiną ir sakiusi, kad leido atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi. Šiuos liudytojo G. K. parodymus patvirtino ir byloje apklaustas jo sūnus V. K.. Tai, kad liudytojas G. K. neprisiminė sodyboje buvusių statinių, kurie buvo nugriauti (duomenys neskelbtini), taip pat nesudaro pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, nes statinių neprisiminimas neturi įtakos nagrinėjamai bylai.

20. Tai, kad buvusi sodybos savininkė E. U. žodiniu susitarimu buvo leidusi atsakovui naudotis ariama žemės sklypo dalimi patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas K. L.. Nors ieškovė ir šio liudytojo parodymais prašė nesivadovauti, nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes tai tiesiogiai liečia jo tarnybinę padėtį, todėl jis yra šališkas. Tačiau tokie ieškovės argumentai teismo vertinimu laikytina tik ieškovės gynybinė pozicija, kad atsakovas naudojosi ariama žemės sklypo dalimi be E. U. leidimo. Nors posėdžio metu apklausta liudytoja E. U. nurodė, kad atsakovui neleido naudotis jai priklausančiu sklypu, tačiau nurodė, kad atsakovui nuomojo žemę ir jis dirbo tą žemę. Be to, liudytoja E. U. patvirtino, kad nelabai ir žinojo, koks žemės sklypas aplink sodybą jai priklauso. Taip pat, nurodė, kad buvo atvykęs K. L. ir surašė jos duotus parodymus, kuriuos perskaitė jos anūkė, tačiau parodymai neatitiko ką ji sakiusi ir anūkė paprašė, kad parodymus pakeistų. K. L. skubino ją pasirašyti parodymus, tačiau liudytoja E. U. negalėjo pasakyti teismui, kas K. L. užrašytuose parodymuose buvo neteisingai užrašyta (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 14 s. – 45 min. 40 s.). Byloje apklaustas liudytojas K. L. nurodė, kad tiriant ieškovės pareiškimą dėl savavališkai užimtos žemės, kuri seniau priklausė E. U., buvo apklausta E. U., kuri nurodė, kad 15 m. žemę nuomojo atsakovui, prie namų buvo 8 arai, kuriuos U. kurį laiką dirbo ir sodino daržoves, o kaip nepajėgė dėl sveikatos dirbti, toliau tą žemę dirbo atsakovas. Jis klausė U. ar tuose 8 aruose buvo suarta pieva, tačiau U. nurodė, kad niekada ten nebuvo pievos, o buvo dirbama žemė, kurioje ji augino daržoves ir atsakovas padėdavo jai apdirbti tą žemę, nes ji pati nepajėgę. Raštinės sutarties U. su atsakovu nebuvo sudariusi, atsakovas 3 m. dirbo žemę nesavavališkai. Jokio pareiškimo nebuvo, kad žemė atsakovo buvo dirbama savavališkai, E. U. niekur nesikreipė, dėk to, kad L. dirbtų žemę savavališkai. E. U. apklausą liudytojas vykdė kartu su P.. Jokio spaudimo U. nebuvo daroma, ji buvo apklausta dalyvaujant jos anūkei, o apklausos protokolas buvo perskaitytas ir E. U. pasirašytas (2025 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 29 s. – 53 min. 43 s.). Byloje apklausta liudytoja S. U. patvirtino, kad buvo atvykęs K. L. apklausti jos močiutės E. U. ir ji girdėjusi kokius parodymus tada davė močiutė. Apie neteisingai užrašytus parodymus ar daromą K. L. spaudimą liudytoja S. U. nepaminėjo nieko (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 48 s. – 17 min. 09 s.).

21. Kaip matyti iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) E. U. apklausos protokolo, buvusi sodybos savininkė patvirtino, kad išnuomojo ūkininkui L. visą turimą dirbamą žemę aplink namus, sutartis dėl nuomos buvo žodinė. Mirus vyrui ji pardavė namų valdą su namų valdos žeme, ją nusipirko B. B.. Namų valdos žemėje buvo ir 8 arai dirbamos žemės, ji visada buvo dirbama, niekada nebuvo pieva. Tuose 8 aruose dirbamos žemės, kol pajėgė, sodino patys sau daržus, o po to juos perėmė ūkininkas V. L.. Ūkininkas V. L. už tai, kad dirbo jų žemę duodavo grūdų, po to nebeduodavo nieko, o ji ir nieko nereikalavo. Kad pardavė namų valdą atsakovui asmeniškai nepranešė. Neprisimena ar parduodama namų valdą, pirkėjai pasakė, kad dalį namų valdos žemės, kuri dirbama, naudojasi V. L. (tomas 2, e. b. l. 24). Iš (duomenys neskelbtini) pateikto Alytaus apskrities VPK Prienų PK nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas ieškovės pareiškimas, kad (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pasikvietus matininką ir pradėjus matuoti, pastebėjo, kad kaimynas V. L. pasisavino apie 8 arus arus jai priklausančio kiemo, adresu (duomenys neskelbtini). Kiemas suartas, pasodinti grūdai, sunaikinta veja, sugadintas reljiefas, suarta kiemo dalis žymiai žemesnė negu visa likusi sklypo dalis. Prašo kaimyno atstatyti suarto sklypo aukštį (privežti žemių) ir atsodinti veją. Tyrimo metu apklaustas V. L. nurodė, kad jis anksčiau su namo savininkė E. U. palaikė gerus santykius ir jų abiejų žodiniu susitarimu ji jam leido naudotis dalimi dirbamo sklypo. Nurodė, kad jis tą dalį yra apsėjęs kviečiais. Ištyrus visas bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių ANK 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimo) (tomas 1, e. b. l. 13-14). (duomenys neskelbtini) nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo ieškovės skundas buvo tenkintas ir nutarimas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas ir byla grąžinta papildomam tyrimui atlikti (tomas 1, e. b. l. 15-16). Alytaus apskrities VPK Prienų PK (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena V. L. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimo) (tomas 1, e. b. l. 158-161).

22. Teismas priimdamas sprendimą, privalo vadovautis visais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad liudytojų parodymų, jų objektyvumo, patikimumo įvertinimas yra išimtinai teismo pareiga. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2282-430/2023, 39 punktas). Taigi, teismas, vertindamas liudytojų parodymus turi vadovautis CPK 185 straipsniu. Liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

23. Apibendrinant visa kas aukščiau nurodyta ir nustatyta, bei vertindamas visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismas pažymi, kad liudytojų K. L., A. L., G. K. ir V. K. parodymai patvirtino, kad buvusi sodybos savininkė E. U. žodiniu susitarimu leido naudotis atsakovui jai priklausančiu ariamos žemės sklypo dalimi, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Tad atsakovas, turėdamas ankstesnės žemės sklypo savininkės E. U. leidimą bei sutikimą naudotis jai priklausančia ariamos žemės sklypo dalimi, pasėjo kviečius (duomenys neskelbtini), o ieškovė žemės sklypą įsigijo (duomenys neskelbtini), t. y. kai kviečiai buvo jau užsėti.

24. Byloje ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovą per 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės žemės sklype esančius neteisėtai užsėtus atsakovo grūdus, sutvarkyti savo lėšomis (išlyginti ir pan.) žemės plotą, kuriame buvo užsėti grūdai, tuo pačiu atstatant žemės sklypo aukštį ir atsodinant veją. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ji negali naudotis grūdais apsėta žemės sklypo dalimi, kol atsakovas pilnai nėra sutvarkęs ariamos žemės sklypo dalies.

25. Nors byloje ieškovė nurodė, kad ji nuo pat pradžių prašiusi, t. y. nuo pirmojo jos vyro skambučio atsakovui (duomenys neskelbtini), buvo prašiusi atsakovą pašalinti užsėtus grūdus, tačiau byloje apklaustas liudytojas S. B., ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad ieškovė siekė susikeisti su atsakovu turima žemės sklypo dalimis, t. y. jog atsakovas ieškovei atiduotų prūdo dalį, o ieškovė manais atiduotų ariamą namų valdos žemę. Tą patvirtina ir šalių nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) abi šalys buvo pasirašę laisvos formos susitarimą dėl žemės sklypų keitimo. Tačiau šį susitarimą atšaukė atsakovas, nesutikdamas keistis žemės sklypais, ką patvirtino liudytojas S. B.. Ieškovė atsakovui (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją, kurioje nurodė gražiuoju atsakovui pašalinti užsėtus grūdus ir daugiau nesinaudoti svetima žeme, atstatyti suarto lauko žemės sklypo aukštį (privežti žemių) bei atsodinti veją (tomas 1, e. b. l. 17-20). Tačiau šios ieškovės siųstos pretenzijos atsakovas negavo (tomas 1, e. b. l. 21-25). Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas galimai sąmoningai minėtų dokumentų nepasiėmė iš pašto, siekdamas vengti bet kokio kontakto su ieškove, tačiau šiems įrodymams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovas iškarto nusikūlė grūdus, suarė ražienas bei sulėkščiavo ir išlygino ariamą ieškovei žemės sklypą, t. y. žemė buvo paruošta naudoti pagal paskirtį. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai – nuotraukos (tomas 1, e. b. l. 60-61, 81-84). Tačiau ieškovė, siekdama įrodyti, jog žemės sklypo dalis yra vis dar užimta atsakovo, užsakė faktinių aplinkybių konstatavimą, kurį atliko antstolis G. S., kuris (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad „<...> užfiksuota, kad jos nurodytoje vietoje žemė yra išdirbta, tačiau toje vietoje nėra atsėta žolė ir joje auga grūdinė kultūra.“ (tomas 1, e. b. l. 91-100). Atsakovas reaguodamas į dublike nurodytas aplinkybes, kad ariamos žemės plote yra likusių ražienų, dar kartą aparė žemės sklypo plotą, pateikdamas antstolio Sauliaus Virbicko (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies reljefas yra tapatus aplink esančios žemės ūkio reikmėms naudojamų žemės sklypų reljefui (b. l. 111- 123, tomas 1). Byloje apklaustas liudytojas, ieškovės sutuoktinis, S. B. neneigė, kad atsakovas po ieškinio pateikimo teismui sulėkščiavo ieškovei priklausantį ariamą žemės sklypą, tačiau grūdai subyrėjo ant žemės ir po kelių savaičių vėl pradėjo dygti, dabar yra išlindę kviečių daigai ir rapsai, nes rapsais atsakovas užsiėjo savo ariamą žemės sklypo dalį, todėl ir ieškovei priklausančiame sklype pradėjo augi rapsai (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 14 s. – 59 min. 48 s.). Tai, jog ieškovės žemės sklypas atlaisvintas ir ieškovė gali naudotis jai priklausančiu ariamos žemės sklypo dalimi patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti įrodymai, jog ieškovė ariamos žemės sklypo plotą, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypo dalimi, yra apsisodinusi tujų gyvatvore (DOK-45220). Tačiau kaip minėta, ieškovė ieškiniu siekia ne tik tai, jog atsakovas nusikultų grūdinę kultūrą, tačiau atsakovui ji kelia reikalavimą atstatyti suarto lauko žemės sklypo aukštį (privežti žemių) bei atsodinti veją. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas žemės sklypą, kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu ariamos žemės sklypu įsigijo tik (duomenys neskelbtini), kai ariamas žemės sklypo plotas šioje dalyje buvo jau nuo (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 11). Internetiniame puslapyje „Savas būstas“ patalpintoje parduodamos sodybos, kurią ir įsigijo ieškovė, nuotraukoje akivaizdžiai matoma, kad dalis žemės sklypo yra dirbama žemė. Kad šis žemės plotas (duomenys neskelbtini) buvo dirbama žemė, kurioje sėjamos įvairios grūdinės kultūros patvirtina ir geoportal.t žemėlapiai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymu, kad prieš perkant sodybą, ariamos žemės sklypo plotas buvo apsodintas veja. Byloje apklausti liudytojai A. L., G. K., V. K. patvirtino, kad ten visuomet buvo ariama žemė. To neneigė ir pati buvus namų valdos savininkė E. U., kad jie prie namų visada turėjo daržą. Ieškovės vyras S. B. taip pat patvirtino, kad kai ieškovė pirko sodybą, matė, kad ten yra pasėti kviečiai (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 18 s. – 51 min. 26 s.). Posėdžio metu apklausta ieškovė taip pat patvirtino, kad kai pirko sodybą matė, kad ten buvo užsėta grūdinė kultūra (2025 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 33 min. 45 s. – 34 min. 07 s.). Nors ieškovė nurodė, kad dėl ariamos žemės sklypo dalies sumažėjo žemės sklypo našumas, tačiau tai patvirtinančių jokių įrodymų apie ariamos žemės sklypo našumo sumažėjimą ir, kad būtent atsakovas yra kaltas, kad ariamos žemės našumas sumažėjo jam užsėjus kviečius, nepateikė.

27. Kaip minėta, negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog jau nuo (duomenys neskelbtini) tame žemės sklypo plote buvo ariama žemė, todėl ieškovės reikalavimas, atstatyti suarto lauko žemės sklypo aukštį (privežti žemių) bei atsodinti veją yra atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nes kaip minėta, atsakovas gavęs ieškinį ėmėsi visų veiksmų, kad pašalintų galimus ieškovės teisės pažeidimu ir atlaisvino ariamos žemės sklypą, t. y. naujai sklypo savininkei pareikalavus, atkūrė iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovės argumentai, jog atsakovui pašalinus grūdus ir suarus lauką, dalis grūdų subyrėjo į lauką ir pradėjo dygti, bei, kad ariamos žemės sklypo dalyje auga piktžolės ir dėl to ji negali naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes ne atsakovas yra kaltas, kad dėl natūralių gamtinių procesų ariamos žemės sklypo dalyje pradėjo augti piktžolės ar kita kultūra. Įrodymų, kad ir toliau atsakovas sėtų grūdines kultūras ieškovės ariamos žemės sklypo plote byloje nebuvo pateikta.

28. Teismas įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė antros privalomos negatorinio ieškinio egzistavimo sąlygos dėl jos teisių pažeidimo, t. y. kad ieškovė iki šiol negali naudotis jai priklausančia žemės sklypo plane pažymėta „ariama“ žemės sklypo dalimi, todėl ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

30. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (tomas 1, e. b. l. 63-64), nurodydamas, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 050,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Nagrinėjamu atveju atsakovas patirtas bylinėjimosi išlaidas išsamiai detalizavo, t. y. nurodė, kad advokato išlaidas sudaro: konsultacija – 50,00 Eur; atsiliepimų į ieškovės negatorinį ieškinį parengimas – 800,00 Eur; atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 200,00 Eur.

31. Teismas, atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovo atstovės atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 1 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis).

32. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė