Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Leonhard Weiss OÜ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Leonhard Weiss OÜ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė UAB „Autokausta“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2022 m. spalio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 priimtos nutarties išaiškinimų ir ieškovės pateiktų apeliacinės instancijos teismui rašytinių paaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą

17. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

19. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. priėmė nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021. Minėtoje Kauno apygardos teismo byloje procesinis sprendimas dėl ginčo esmės yra įsiteisėjęs, todėl išnyko aplinkybė, kuria apeliantė grindė būtinybę sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Taigi, prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkinamas, kaip nepagrįstas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022).

24. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė Leonhard Weiss OÜ, nurodydama rašytiniuose paaiškinimuose aplinkybes, kuriomis grindžia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, siekia papildyti apeliacinį skundą, tačiau įstatymas tokios teisės, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nesuteikta. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame apeliaciniame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo pagrindo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Analogiškas draudimas taikomas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymui. Dėl šių priežasčių apeliantės rašytiniai paaiškinimai nepriimami kaip apeliacinio skundo papildymas. Atitinkamai, nepriimami ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais atsikertama į apeliantės rašytinių paaiškinimų argumentus, papildant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai – Nutarimas, kuriuo nutrauktas apeliantės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir jo įteikimą patvirtinančio elektroninio laiško kopija yra nesusiję su ginčo esme. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl apeliantės atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nevertino ir skundžiamo sprendimo ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis negrindė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo duoti parodymai savaime nėra tie duomenys, kurių pagrindų būtų galima konstatuoti, kaip nustatytus tam tikrus faktus ar aplinkybes (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai CPK nustatyta tvarka ir terminais pateiktų įrodymų ginčui reikšmingų aplinkybių nustatymui ir tarp šalių kilusio ginčo kvalifikavimui.

27. Apeliantės pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui, todėl jie nepriimami.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

28. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. BUAB „Hidrostatyba“, Leonhard Weiss RTE AS ir UAB „Autokausta“ sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01, siekdamos dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti AB „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas AB „Lietuvos geležinkeliai“) Rail Baltica geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos projektą (toliau – Projektas).

29. Projekto atsakinga partnere buvo paskirta BUAB „Hidrostatyba“ (Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktas). BUAB „Hidrostatyba“, vadovaudamasi Jungtinės veiklos sutarties 2.4 punktu, parengė bendrą partnerių pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime dėl Projekto ir pateikė jį užsakovei AB „LTG Infra“.

30. Partnerėms laimėjus viešąjį pirkimą, BUAB „Hidrostatyba“, kaip atsakinga partnerė, su užsakove 2018 m. birželio 1 d. sudarė Rangos sutartį, skirtą Projekto darbams įgyvendinti. Rangos sutartyje buvo numatyti tie darbų įkainiai, kurie buvo nurodyti pasiūlyme.

31. Po Rangos sutarties sudarymo atsakinga partnerė BUAB „Hidrostatyba“, vadovaudamasi Jungtinės veiklos sutarties 3.27 punktu, sudarė atskirus dvišalius susitarimus su ieškove Leonhard Weiss OÜ ir su atsakove UAB „Autokausta“, konkrečiai paskirstant kiekvienai iš partnerių tenkančius darbus, jų kainas ir atlikimo terminus.

32. Tarp atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ ir ieškovės Leonhard Weiss OÜ buvo pasirašyti trys dvišaliai susitarimai: 2018 m. liepos 30 d., 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d. Dvišaliu susitarimu 2018 m. liepos 30 d. BUAB „Hidrostatyba“, kaip atsakinga partnerė, ir Leonhard Weiss OÜ, kaip partnerė, susitarė, kad šalys siekia detalizuoti tolimesnius tarpusavio bendradarbiavimo klausimus dėl konkrečiai Leonhard Weiss OÜ priskirtų statybos rekonstrukcijos darbų vykdymo ir tarpusavio atsiskaitymo, nekeičiant Jungtinės veiklos sutartyje partnerei priskirtų darbų bendros vertės, partnerės atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų sąmatoje, pridedamoje prie šio susitarimo. 2019 m. liepos 1 d. dvišaliu susitarimu Leonhard Weiss OÜ įsipareigojo atlikti papildomus darbus, kurie detalizuoti darbų kiekių žiniaraščiuose, kartu nurodant ir darbų įkainius, susitarta papildomų darbų bendra vertė 686 333 Eur (susitarimo 2, 3 punktai). 2019 m. rugsėjo 16 d. dvišaliu susitarimu BUAB „Hidrostatyba“ ir Leonhard Weiss OÜ susitarė dėl 501 813 Eur bendros vertės papildomų darbų pagal Jungtinės veiklos ir Rangos sutartis.

33. Tarp atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ ir atsakovės UAB „Autokausta“ buvo sudaryti šie dvišaliai susitarimai: 2018 m. gruodžio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., kuriais patikslinti Jungtinės veiklos sutartimi atsakovei priskirtina darbų vertė, jų kiekiai ir įkainiai.

34. 2019 m. lapkričio 20 d. visos partnerės sudarė trišalį susitarimą Nr. 5, kurio pagrindu susitarė atsakingą partnerę BUAB „Hidrostatyba“ pakeisti į Leonhard Weiss OÜ. Naujoji atsakinga partnerė įsipareigojo perimti BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės AB „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas AB „Lietuvos geležinkeliai“) ir partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu, taip pat perimti BUAB „Hidrostatyba“ priskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą Projekte pagal Rangos sutartį.

35. BUAB „Hidrostatyba“ 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 801-S-379-1118 persiuntė ieškovei visus dvišalius susitarimus, sudarytus tarp BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ (DOK-8436, priedas Nr. 5).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

36. Byloje kilo ginčas dėl dvišalių susitarimų, sudarytų tarp BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, kvalifikavimo.

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).

40. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

41. Įstatymas nenustato imperatyvių bendrų darbų pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos partnerių tvarkos ir būdo. Jungtinės veiklos partneriai patys sprendžia, kokiu būdu detalizuoti kiekvienam iš partnerių tenkančią darbų dalį.

45. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021, ieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatyti kiekvienos partnerės konkretūs atliekami darbai, o dėl konkrečių darbų atlikimo, jų kiekių, įkainių, darbų perdavimo partnerės susitardavo, sudarydamos dvišalius susitarimus prie Jungtinės veiklos sutarties. Trišalio susitarimo Nr. 5 2 punktu naujai paskirta partnerė Leonhard Weiss OÜ perėmė atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės ir partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu. Taigi, atsakovė, kaip atsakinga partnerė, perėmė BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises, kylančias ir iš ieškovės su BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartis, atsisakydama priimti ieškovės atliktus darbus pagal atliktų darbų priėmimo aktus, neįtraukė jų į užsakovei teikiamus aktus, dėl ko ieškovė, už atliktus darbus negaudama pajamų, patyrė nuostolius.

46. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022, pakeitė Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Autokausta“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 2 820 804,32 Eur nuostolių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs Jungtinės veiklos sutarties ir partnerių dvišalių susitarimų analizę, nusprendė, kad dvišaliai sutarimai laikytini Jungtinės veiklos sutarties dalimi, nes dvišaliais susitarimais tarp partnerių paskirstyti konkretūs kiekvienai partnerei tenkantys darbai ir tokia tarp šalių susiklosčiusi praktika visoms šalims buvo priimtina ir suprantama. Aplinkybės, kad susitarimai yra dvišaliai, t. y. sudaryti tarp BUAB ,,Hidrostatyba“ ir kitų partnerių, jog užsakovė lėšas pervesdavo į BUAB ,,Hidrostatyba“ sąskaitą, jog BUAB ,,Hidrostatyba“ perduodavo partnerių atliktus darbus užsakovei, nesudaro pagrindo teigti, jog dvišaliais susitarimais susitarta dėl subrangos teisinių santykių, ir vertinamos kaip Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte bei CK 6.972 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakingos partnerės teisės vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus išraiška. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Leonhard Weiss OÜ perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ kaip atsakingos partnerės įsipareigojimus bei teises užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, tame tarpe ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės UAB „Autokausta“ bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų.

47. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 32 punktas).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių dvišalių susitarimų, sudarytų prie Jungtinės veiklos sutarties, kvalifikavimo, neturi pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais ir dvišalius susitarimus kvalifikuoti kitaip (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai, šioje byloje skundžiamo sprendimo išvados, kad BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai laikytini Jungtinės veiklos sutarties dalimi, o ieškovė Trišalio susitarimo Nr. 5 pagrindu perėmė visus buvusios atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, įskaitant ir kylančius iš UAB „Autokausta“ bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų, pripažintinos pagrįstomis.

49. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi neįsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021, išvadomis, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paminėjo kitoje byloje priimtą baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, pažymėdamas, jog pastarasis yra neįsiteisėjęs, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad teismas neatliko savarankiško įrodymų tyrimo. Priešingai nei teigia apeliantė, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visumą, ir teisingai kvalifikavo iš dvišalių susitarimų kylančius teisinius santykius.

50. CK 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis).

51. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019).

53. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

54. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

55. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė Projekto vykdymo metu ieškovei pateikė klaidingus mokėjimo dokumentus, nurodydama kitokius atliktų darbų įkainius, nei Rangos sutartyje ir dėl šios priežasties pagal atliktų darbų aktus Nr. 12/20-04, 12/20-5, 01/31-13, 02/28-02 be teisinio pagrindo gavo 195 852,24 Eur sumą.

56. Nustatyta, kad partnerės UAB ,,Autokausta“, BUAB ,,Hidrostatyba“ ir Leonhard Weiss OÜ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria kooperuodamos savo įgūdžius, darbą ir žinias, susitarė parengti ir perkančiajai organizacijai pateikti bendrą paraišką dalyvaujant viešajame konkurse. Partnerės bendru sutarimu atsakinga partnere, kuri vadovauja jungtinei veiklai ir tvarko bendrus partnerių reikalus, susijusius su Jungtinės veiklos sutartimi, paskyrė BUAB „Hidrostatyba“ (Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktas). Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta kiekvienam iš partnerių tenkanti darbų apimtis procentais (UAB „Hidrostatyba“ – 30 proc., Leonhard Weiss OÜ – 40 proc., UAB ,,Autokausta“ – 30 proc.), tačiau konkretūs kiekvienai partnerei tenkantys atlikti darbai nebuvo numatyti (Jungtinės veiklos sutarties 3.21 punktas). Partnerės susitarė, kad, laimėjusios viešąjį konkursą, sudarys susitarimą, kuriame detalizuos kiekvienai partnerei Projekte tenkančią darbų dalį, atsakomybės ribas ir atsiskaitymo mechanizmą (Jungtinės veiklos sutarties 3.27 punktas). Partnerėms laimėjus konkursą, buvo pasirašyta Rangos sutartis. Tiek ieškovė, tiek atsakovė su buvusia atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“ pasirašė dvišalius susitarimus prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuose detalizuoti partnerių Projekte atliktini darbai, nustatyti darbų įkainiai.

57. Atsakinga partnerė BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ pasirašė penkis dvišalius susitarimus prie Jungtinės veiklos sutarties. 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarime Nr. 1 atsakinga partnerė BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ susitarė, kad Jungtinės veiklos sutartyje partnerei UAB „Autokausta“ priskirtina patikslinta darbų vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur su pridėtinės vertės mokesčiu. Partnerės atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų kiekių žiniaraščiuose, kurie yra priedas prie šio susitarimo (Susitarimo Nr. 1 2 punktas). 2019 m. rugpjūčio 8 d. Susitarime Nr. 2 BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ susitarė, kad naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus atkarpoje nuo 27+600 km iki 28-400 km tyrimus ir visos reikiamos techninės ir teisinės dokumentacijos parengimą bei suderinimą atliks UAB „Autokausta“ Rangos sutartyje nustatyta tvarka (Susitarimo Nr. 2 1 punktas). Partnerės darbų įkainis yra (duomenys neskelbtini) Eur (plius pridėdinės vertės mokestis) už 1 kubinį metrą. Bendra užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų kaina, įvertinus užteršto grunto tūrį, (duomenys neskelbtini) Eur (plius pridėtinės vertės mokestis) (Susitarimo Nr. 2 2 punktas). 2019 m. rugsėjo 10 d. Susitarimu Nr. 3 BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, atsižvelgdamos į tai, kad yra sudariusios Jungtinės veiklos sutartį ir susitarusios bendradarbiauti, vykdydamos Projektą, susitarė pakeisti Susitarimo Nr. 1, pasirašyto 2018 m. gruodžio 5 d., 2 punktą, nustatant, kad partnerei UAB „Autokausta“ Jungtinės veiklos sutartimi priskirta bendra darbų vertė (duomenys neskelbtini) Eur, o atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų kiekių žiniaraščiuose. Darbų kiekių žiniaraščiai gali būti atnaujinami, atsižvelgiant į galutinai su užsakove ir FIDIC inžinieriumi suderintus darbo projektų darbų kiekių žiniaraščius, parengtus ir patvirtintus darbų pakeitimo aktus ir pagal galutinėje išpildomojoje dokumentacijoje nustatytus atliktų darbų kiekius (Susitarimo Nr. 3 3 punktas). 2019 m. rugsėjo 11 d. Susitarimu Nr. 4 atsakinga partnerė BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, atsižvelgdamos į tai, kad Susitarimu Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties partnerės susitarė, jog dėl atraminių sienučių įrengimo atkarpoje nuo PK 28+700 iki PK 33+250 šalys susitars, paaiškėjus galutiniams darbo projekto sprendiniams, parnertės susitarė dėl bendros atraminių sienučių kainos. 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 5 BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, atsižvelgdamos į tai, kad dėl UAB „Autokausta“ ne pagal darbo projektą atliktų darbų reikia pakoreguoti darbo projekto sprendinius, susitarė, jog UAB „Autokausta“ sumokės atsakingai partnerei (duomenys neskelbtini) Eur su pridėtinės vertės mokesčiu, savo lėšomis atliks papildomus šlaito prie tunelio susitirpinimo gelžbetonine atramine sienute darbus ir jokių pretenzijų atsakingai partnerei dėl atsiskaitymo už papildomai vykdomus darbus nereikš. Šie dvišaliai susitarimai yra Jungtinės veiklos sutarties sudedamosios dalys (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

58. 2019 m. lapkričio 20 d. partnerės BUAB „Hidrostatyba“, UAB „Autokausta“ ir Leonhard Weiss OÜ sudarė Trišalį susitarimą Nr. 5, kuriuo susitarė atsakingą partnerę BUAB „Hidrostatyba“ pakeisti į Leonhard Weiss OÜ, suteikiant jai visas Jungtinės veiklos sutartyje nustatytas teises ir pareigas. Šio susitarimo 2 punkte nustatyta, kad naujoji atsakinga partnerė Leonhard Weiss OÜ perima partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (dabartinis užsakovės pavadinimas AB „LTG Infra“) ir partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu. Šalys taip pat susitarė, kad Leonhard Weiss OÜ perima buvusiai atsakingai partnerei BUAB „Hidrostatyba“ priskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą Projekte. Įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021, konstatuota, kad šio susitarimo pagrindu Leonhard Weiss OÜ perėmė visus BUAB „Hidrostatyba“ kaip atsakingos partnerės įsipareigojimus ir teises užsakovės bei UAB „Autokausta“ atžvilgiu, įskaitant ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad atsakovės UAB „Autokausta“ Projekte atliktinų darbų apimtys, bendra Projekte atliktinų darbų vertė ir darbų įkainiai nustatyti prie Jungtinės veiklos sutarties sudarytuose dvišaliuose susitarimuose bei jų prieduose. Jungtinės veiklos sutartis ir dvišaliai susitarimai, sudaryti tarp buvusios atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ ir atsakovės UAB „Autokausta“, yra galiojantys, todėl atsakovės atlikti darbai turi būti apskaičiuojami taikant dvišaliuose susitarimuose nustatytus darbų įkainius. Atsakovė, atlikusi atskaitinio periodo darbus, pateikė ieškovei 2019 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktus Nr. 12/20-04, 12/20-05, 2020 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 01/31-13 ir 2020 m. vasario mėnesio darbų aktą Nr. 02/28-02, nurodydama dvišaliuose susitarimuose nustatytus darbų įkainius. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė UAB „Autokausta“ neatliko ar netinkamai atliko darbų aktuose Nr. 12/20-04, 12/20-05, 01/31-13, 02/28-02 nurodytų darbų. Priešingai, ieškovė darbų aktus, kaip atsakinga partnerė, priėmė, juos pasirašė ir iš bendros partnerių sąskaitos atliko mokėjimus. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad minėtuose darbų aktuose nurodyti atliktų darbų įkainiai neatitinka įkainių, nustatytų dvišaliuose susitarimuose. Taigi, atsakovė ieškovės prašomą priteisti sumą gavo turėdama teisėtą pagrindą – atliktų darbų aktų pagrindu, taikant galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose nustatytus Projekte atliktinų darbų kiekius ir jų įkainius. Ieškovė Trišalio susitarimo Nr. 5 pagrindu perėmė visas buvusios atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas, kylančias iš Jungtinės veiklos sutarties, įskaitant įsipareigojimus, kylančius iš dvišalių susitarimų, sudarytų tarp BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, todėl ji yra saistoma dvišaliuose susitarimuose nustatytų atsakovės atliekamų darbų įkainių. Tai, kad galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose nustatyti darbų įkainiai skiriasi nuo nurodytų Rangos sutartyje (kai kurie įkainiai didesni, kai kurie mažesni), nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė darbų aktuose nurodė klaidingas atliktų darbų kainas ir praturtėjo ieškovės sąskaita, nes Rangos sutartyje nustatyti darbų įkainiai buvo pakeisti dvišalių susitarimų, kurie yra Jungtinės veiklos sutarties dalimi, pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto atsakovės praturtėjimo sąlygų.

60. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė tik perduoda atsakovės darbus užsakovei ta apimtimi, kuria juos priimti sutinka užsakovė, ir atitinkamai gautas iš užsakovės lėšas paskirsto tarp partnerių, o ne iš savo lėšų sumoka partnerėms. Ieškovė nepagrindė, kad iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), nepakako sumokėti už atsakovės atliktus darbus, nurodytus darbų aktuose Nr. 12/20-04 (darbų kodai FR-6.4.7, FR-b/n) 12/20-05 (darbų akto eilutes Nr. 2.2, 2.3, 2.5, 4.2, 4.3, 4.5), Nr. 01/31-13 (darbų akto eilutės 2.2, 2.3, 4.2, 4.3, 4.5), 02/28-02 (darbų akto eilutės 4.2, 4.3), atsakovė reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolius šioje byloje nereiškė.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

64. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

65. Atsakovė už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 5 082 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginti. Atsakovė pateikė 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MA Nr. 2022-07-168, ir pažymą, patvirtinančią suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo faktą.

66. Atsakovė teisinių paslaugų išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, apmokėjo 2022 m. liepos 29 d., todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2022 m. I ketvirčio 1 729,90 Eur vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 248,87 Eur (1,3 × 1 729,90 Eur). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos už apeliacinio skundo analizę ir motyvų atsiliepimui identifikavimą (300 Eur), laikytinos sudėtine atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo dalimi.

67. Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš apeliantės priteisiama 2 248,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Leonhard Weiss OÜ (juridinio asmens kodas 12083348) 2 248,87 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799).