Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. L., 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 2.35 val., važiuodamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, nustatytas mažiausias 2,55 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis K. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad grįžo namo iš draugų, išėjo į lauką parūkyti, norėjo pavalgyti, norėjo kažko šilto, galvojo, kad nuvažiuos užkąsti sumuštinį ir grįš. Gatvės buvo tuščios. Jį sustabdė policija, pateikė dokumentus, paprašė luktelėti, tada atėjo su alkotesteriu, įpūtė, bet atrodė, kad nesijautė apgirtęs. Teigė, kad išgėrė kelis alaus ir kokteilį su viskiu. Alkoholį vartojo pas draugus. Važiavo naktį. Jautėsi kaip ir gerai, nesijautė, kad būtų girtas. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Automobilis yra šeimos, jis registruotas jo vardu, pirko kartu su sutuoktine. Vedybinė sutartis nesudaryta, už jį mokėjo 8 000 Eur, pirko 2022 metais. Vertės nežino, nėra ekspertas. Sutinka su nurodyta Emprekis verte. Jo sutuoktinė nežinojo, kad jis vairuos, ji miegojo. Jis jos neinformavo prieš išvažiuodamas. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), pavažiavo apie kilometrą. Teigė, kad sutuoktinė jo autoritetas, gali padaryti įtaką. Jis gauna 1 200 Eur į rankas darbo užmokestį, sutuoktinė panašiai. Vykdo individualią veiklą. Turi du nepilnamečius vaikus, 10 ir 11 amžiaus. Gyvena bute, kurį pirko su paskola, per mėnesį moka 150 Eur. Tai yra būsto paskola. Liko išmokėti 19 000 Eur, paskola kartu su sutuoktine. Daugiau turto neturi. Nurodė, kad dėl įvykio gailisi. Vairuodamas automobilį tą naktį nevinguriavo, buvo tuščios gatvės, važiavo pagal ženklus. Pareigūnai ne iš karto nurodė sustabdymo priežasties, paprašė parodyti dokumentus. Jam vairuojant automobilių žmonių nebuvo, gatvės buvo tuščios. Jei teismas konfiskuos automobilį bus blogai, vaikus reikia vežioti į būrelius, žmona vežioja siuntas, būtų didelė našta. Niekada nėra vairavęs išgėręs, yra baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Savo poelgį vertina blogai. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, labai gailisi.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. L. prašė ją skirti vyro K. L. laiduoja, nurodė, kad yra gana griežta. Jei jis blogai elgtųsi, ji už jį nelaiduotų. Jis labai geras vyras, rūpestingas tėvas, padeda savo mamai. Kas dėl gėrimo, jis visai negeria. Kiti geria, jis valgo. Jam nereikia gerti, kartais gurkšnoja alų. Ji pati nei gerianti, nei rūkanti. Pas ją tokios taisyklės. Jis geras vyras, jos klauso. Tą dieną jam kažkas susisuko ir viskas. Mano, kad jam yra autoritetas. Stengiasi jį prižiūrėti, vežioti, patarti. Su alkoholio vartojimu jai sunku pasakyti, nes jis negeriantis iš vis. Nežino kaip jam taip atsitiko. Buvo daug darbų, buvo pavargęs, bet buvo pažadėję draugams, kad bus. Ji buvo su vaikais, vyras gurkšnojo alų kubile, gal todėl jam suveikė. Ji nematė, kaip vyras gėrė, jie grįžo namo, vyras buvo aktyvus, viskas buvo gerai. Nuėjo miegoti, jis įsijungė televizorių. Bemiegant sulaukė skambučio, kad jį sustabdė, sulaikė, atėmė mašiną. Gavo belekiek velnių, pažadėjo, kad net alaus nebegers. Nežinojo, kad tą dieną vairuos, miegojo kaip užmušta. Jis tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Automobilis yra jų bendra nuosavybė, pirko už bendrus pinigus. Ji užsiima internetine prekyba, užsakomos prekė internetu, ji yra aukštojo išsilavinimo, baigė verslo vadybą. Automobilio konfiskavimas būtų labai sunki našta. Nukentėtų jos ir vyro darbas. Iki jo darbo net mikriukai nevažiuoja, vaikus reikia vežioti į būrelius. Labai tikisi, kad ji darys įtaką jam. Jis gerbia savo mamą, ją ir vaikus. Jei jų nuomonės skiriasi, tai jis labiau atsižvelgia į jos nuomonę, ji mano, kad jis jos tikrai klausys. Jis jos visada klausosi. Sutiktų laiduoti, jei būtų paskirtas, koks nors užstatas iki 1000 Eur.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38113-24 nustatyta, jog 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 02.35 val. ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. L., nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pastarasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Patikrinus vairuotojo K. L. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2068407, pirmo patikrinimo metu 02.42 val. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 02.59 val. buvo nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Automobilis nuvežtas į saugomą aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Vairuotojas K. L. nesulaikytas, įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatą (1 t., b. l. 1-2).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. kartu su vyriausiuoju tyrėju R. S., patruliuodami ties pastatu, (duomenys neskelbtini), apie 2.35 val. sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. L.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pastarasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Patikrinus vairuotojo K. L. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2068407, pirmo patikrinimo metu 2.42 val. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 2.59 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Automobilis nuvežtas į saugomą aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 5-10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 11-22).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad K. L., alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARKL-0705, pirmo tikrinimo metu – 2.42 val., nustatytas 2,75 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2.59 val., nustatytas 2.55 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 26-29).

AB „Regitra“ išrašu nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas K. L. (1 t., b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ išrašu apie tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) T. A.“, 2010 m., vidutinė kaina Lietuvoje 9 170,00 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 35).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. dirbant radijo šaukiniu „K1745“, kartu su vyriausiuoju tyrėju R. S. patruliuodami (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės išsukantį tamsios spalvos automobilį, kuris pasuko važiuoti link (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė įtartinai manevravo po važiuojamąją kelio dalį. Apie 2.35 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas ties pastatu, (duomenys neskelbtini). Kolegai R. S. priėjus prie automobilio, jo vairuotojas pateikė savo dokumentą. Nustatyta, kad automobilį vairavo K. L.. Pastarasis automobiliu vyko vienas. Kaip vėliau kolega nurodė, priėjus prie automobilio, iš salono ir nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pastarojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašius vairuotojo išlipti iš automobilio, pastarasis akivaizdžiai svirduliavo į šonus. Pasiteiravus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus ir kada, nurodė, kad prieš 1 valandą. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Patikrinus vairuotojo K. L. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2068407, pirmo patikrinimo metu 2.42 val. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 2.59 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Atlikta įvykio vietos apžiūra. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu perduotas UAB „Augenas“ ir nuvežtas į saugomą aikštelę Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 24-25).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis K. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju K. L. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, antru – 2,55 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. L. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną buvo su draugais kubile ir vartojo alkoholį. Išgėrė kelis alaus ir kokteilį su viskiu. Grįžęs namo sugalvojo, jog nori valgyti, tad nusprendė nuvykti nusipirkti užkąsti. Grįžtant namo jį sustabdė policija. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir pareigūnės R. M. tarnybiniai pranešimai, kuriuose ji paaiškino, kad apie 2.35 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ties pastatu, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo K. L.. Pastarasis automobiliu vyko vienas. Kaip vėliau kolega nurodė, priėjus prie automobilio, iš salono ir nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pastarojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašius vairuotojo išlipti iš automobilio, jis akivaizdžiai svirduliavo į šonus. Pasiteiravus vairuotojo ar vartojo alkoholinius gėrimus ir kada, nurodė, kad prieš 1 valandą. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Patikrinus vairuotojo K. L. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2068407, pirmo patikrinimo metu 2.42 val. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 2.59 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 24-25). Analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. 2024 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog kaltinamojo parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, kuris surašytas 2024 m. rugsėjo 29 d. patvirtina, kad K. L. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2068407, pirmu tikrinimu 2024 m. rugsėjo 29 d. 02.42 val. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. rugsėjo 29 d. 02.59 val. – 2,55 promilių neblaivumas (t. 1, b. 29). Pripažintina, kad K. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos I. L. atsakomybei. I. L. taip pat pateikė prašymą atleisti K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, K. L. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo sutuoktinės, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad itin glaudus ryšys, kurį jis palaiko su žmona, ateityje bus apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus ryšius su galima laiduotoja, kuri jam yra autoritetas. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas Lietuvos Respublikoje, administracine tvarka baustas, tačiau nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviu. Kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. I. L. nenurodė, kad kaltinamasis alkoholinius gėrimus įprastai būtų linkęs vartoti nesaikingai, nurodė, kad K. L. yra geras žmogus, geras tėtis. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo žmona, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek I. L., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad žmona jam yra autoritetas. Galima laiduotoja taip pat nurodė, kad mano, jog ji savo vyrui yra autoritetas. Galima laiduotoja I. L. nurodė, kad jos nuomonė, pastabos kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jas, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį. Laiduotoja nėra teistas, per paskutinius 5 metus nėra bausta administracine tvarka. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad I. L. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant K. L. ir I. L. prašymui perduoti kaltinamąjį I. L. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas (1 t., b. l. 58-59), baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už vairavimą neblaiviu (1 t., b. l. 61-62). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (1 t., b. l. 70), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 67). Kaltinamasis K. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 64). Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos K. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo žmonos gaunamas pajamas - laiduotoja dirba su individualios veiklos pažymą, augina du nepilnamečius vaikus, jos pajamos yra apie 1200 Eur, teismas sprendžia, kad kaltinamasis K. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis K. L., naudodamasis specialia teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2.55 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi K. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, o taip pat nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas artimas vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis K. L. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dvejų) metų terminas, per kurį K. L. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 2 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra K. L. (1 t., b. l. 34). Pabrėžtina, kad AB „Regitra“ duomenimis būtent K. L. yra automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. K. L. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. K. L. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą ir turi galiojančių nuobaudų, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą.

Pažymėtina, kad pažymi, kad BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018) (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-233-634/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 1A-248-813/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-322-888/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-74-954/2023 ).

K. L. gynėjas advokatas atkreipė dėmesį, kad konfiskavus automobilį nukentėtų ir K. L. žmona, kuriai kartu su K. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso konfiskuotinas automobilis. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ yra įgytas santuokos metu ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių K. L. ir I. L. nuosavybe. Duomenų, kad sutuoktiniai civiline tvarka būtų nusistatę turto dalis, nėra. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Teismas sprendžia, jog ši aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas šiuo atveju neproporcingai varžytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. teises ar teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam K. L. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38), specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 51-54) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 51-54), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės apribojimas paliktinas galioti iki konfiskacijos pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. L., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti K. L. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 2 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.

- konfiskuoti K. L. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomus UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Laikiną K. L. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti,

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.