- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-638-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38113-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. L., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. L. atsakomybėn 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, K. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
– uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 2 d., apie tai pranešant AB „Regitra“;
– konfiskuotas K. L. priklausantis automobilis „BMW 520D Touring“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Laikinas K. L. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „BMW 520D Touring“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją, panaikintas.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžiu K. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinant jį padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent tuo, kad jis 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 2.35 val., važiuodamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 520 D Touring“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas mažiausias 2,55 promilių neblaivumas.
2. Apeliaciniame skunde K. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 25 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. L. nuosavybės teise priklausančio automobilio „BMW 520 D Touring“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir pakeisti nuosprendžio dalį dėl laidavimo termino nustatymo, nustatant trumpesnį 2 metų laidavimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje nemotyvavo kodėl, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatė 2 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai – teismas nustatė, kad jis nuo pirmos apklausos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Ankščiau jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, nebuvo praradęs teisės vairuoti, todėl teismas jo nusikalstamus veiksmus vertino labiau kaip atsitiktinius. BK 40 straipsnio 4 dalis numato laidavimo terminą nuo 1 iki 3 metų. Įvertinus visas aplinkybes, jo nuomone, laidavimo terminas jam turėjo būti nustatytas ne didesnis nei 2 metai.
2.2. Kasacinės instancijos teismas, papildydamas teismų praktiką dėl turto konfiskavimo, yra suformavęs pagrindines taisykles tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonės konfiskavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2028, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018).
2.3. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas šią diskreciją, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kasacinės instancijos teismas, papildydamas teismų praktiką dėl turto konfiskavimo, yra suformavęs pagrindines taisykles tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonės konfiskavimas ir kitose kasacinėse nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2028, 2K-35-719/2018).
2.4. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, charakterizavo bei vertino jo asmenybę išskirtinai teigiamai. Tai duoda pagrindo manyti, kad jis nėra pavojingas visuomenei asmuo, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas, o jo asmenybės teigiamas įvertinimas negali tapti pagrindu taikyti automobilio konfiskavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Vertinant jo padarytos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis su šeima grįžo iš draugų 2.00 val., tuo metu gatvės buvo tuščios (tuo metu vairavo žmona), ši aplinkybė jam suteikė drąsos 2.30 val. vairuoti automobilį vienam iki parduotuvės, kadangi jautė, kad jokiems aplinkiniams jis nesukels grėsmės. Jo vairavimo metu gatvėje nei automobilių, nei pėsčiųjų nebuvo, jis vairavo drausmingai, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, automobilį vairavo trumpą atstumą – apie vieną kilometrą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad vairuodamas neblaivus nesukėlė realios grėsmės kitų asmenų sveikatai ar turtui, o jo nusikaltimas buvo formalus, nepavojingas visuomenei, nors ir pažeidžiantis baudžiamąjį įstatymą.
2.6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad automobiliu jis važiavo vienas, nėra nurodyta, kad gatvėse tuo metu buvo automobilių ar žmonių, kad teismas buvo intensyvus. Tuo tarpu apylinkės teismas konstatavo, kad jis vairavo mieste, kas dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Tačiau, kaip minėta, tarnybiniame pranešime tokių aplinkybių nenurodyta, todėl teismas nuosprendį grindė išsigalvojimais kokią grėsmę jis keltų. Dar daugiau, apibūdindamas jo asmenybę tikslu konfiskuoti automobilį, teismas kardinaliai pakeitė požiūrį į jį ir pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir turi galiojančių nuobaudų, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Priešingai, taikydamas laidavimą, teismas apibūdino jį tik geromis savybėmis, kad jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam.
2.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, apibudindamas jį kaip nepavyzdingą eismo dalyvį, padarė esminę klaidą vertindamas administracinių nusižengimų registro išrašą. Šiame išraše nurodyta, kad jam buvo surašyti du protokolai su administraciniu nurodymu: 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. rugsėjo 11 d., abu kartus už nežymų greičio viršijimą. Už pirmą nusižengimą bauda sumokėta 2022 m. gegužės 27 d., už antrą – 2022 m. rugsėjo 13 d., taigi abu administraciniai nurodymai įvykdyti.
2.8. Teismas negalėjo vadovautis registro išrašu, kuriame nurodyta, kad abiejų nuobaudų būsena yra galiojanti ir konstatuoti, kad jis negali būti laikomas pavyzdingu vairuotoju, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnį, įvykdžius administracinį nurodymą, po vienerių metų administracinis nusižengimas bei nuobauda nustoja galioti. Kadangi jis administracinius nusižengimus įvykdė daugiau nei prieš vienerius metus, jam paskirtos nuobaudos jau nebegalioja. Taigi, nėra pagrindo pabloginti jo teisinės padėties ir tuo pagrindu konfiskuoti jam priklausantį automobilį.
2.9. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad automobilio konfiskavimas galės efektyviai atgrasyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Ši išvada nepagrįsta jokiais bylos faktiniais duomenimis. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis ateityje darys nusikalstamas veikas naudodamas automobilį. Teismo sprendimas konfiskuoti automobilį buvo išimtinai neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei bei finansiniams nuostoliams, kuriuos neabejotinai patirtų jo šeima. Jis su žmona augina du nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, būstas, kuriame gyvena, nėra jų nuosavybė, jis įgytas su banko paskola, kas mėnesį moka po 150 eurų, dal liko sumokėti apie 19 000 eurų. Su žmona jis gauna po 1 200 eurų atlyginimo, automobilis reikalingas nuvykti į darbą ir grįžti iš jo, turi vežioti vaikus į mokyklą. Šias aplinkybes patvirtino ir jo žmona I. L., laidavusi už jį, bei prie bylos prijungti rašytiniai duomenys: jo darbo sutartis, žmonos individualios veikos pažyma, mokesčių atskaita už 2023 metus. Byloje taip pat yra duomenys, kad jo automobilio vertė 9 200 eurų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų iš viso nevertino. Įvertinus šeimos pajamas ir išlaidas, automobilio konfiskavimas, jo nuomone, būtų neproporcingas jo padarytai veikai, pažeistų šeimos narių finansinius interesus, neatitiktų teisingos viešojo interesų ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir įgyvendinti baudžiamojo įstatymo tikslus. Pagal teismų praktiką taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).
2.10. Pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuojant transporto priemonę turi būti atsižvelgiama ir į įstatymo leidėjo tikslus, kurių siekiama konfiskuojant transporto priemonę. Jo atveju, transporto priemonė nebuvo specialiai nusikalstamai veikai pritaikytas turtas, kuriuo jis sąmoningai būtų siekęs sudaryti sąlygas ar palengvinti nusikalstamos veikos darymą ir kuris galėtų palengvinti nusikalstamos veikos darymą ateityje. Pasibaigus draudimo vairuoti transporto priemonės terminui, jis ir vėl galės vairuoti, ir to įstatymas nedraudžia. Jam ir žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis automobilis, kuris nėra specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, negali būti siejamas su nusikalstamos veikos padarymo ateityje palengvinimu, nes analogiška veika gali būti padaroma vairuojant bet kurį kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – jam su žmona priklausančio automobilio konfiskavimas, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Žemesnės instancijos teismas
2.11. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje suformuotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu siekiama šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras D. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo K. L. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. K. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. K. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną prieš sėsdamas už vairo, paaiškinti kodėl buvo neišvengiama būtinybė vairuoti, negalėjo. Nors apeliaciniame skunde pabrėžia, kad nuvažiavo mažą atstumą (iki vieno kilometro), tuo metu gatvėje nebuvo nei automobilių, nei pėsčiųjų, vairavo drausmingai, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, nesukėlė grėsmės eismo saugumui, tačiau šios aplinkybės niekaip nepateisina padaryto nusikaltimo, kadangi K. L., sėsdamas už vairo, suvokė, kad yra neblaivus ir priėmė pavojingą sprendimą važiuoti automobiliu, nesirinko alternatyvaus, saugaus keliavimo būdo. Jo padarytos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis jokių sunkių pasekmių nesukėlė, neturi didesnės reikšmės. Galimai tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tokio poelgio pasekmių. K. L. veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems asmenims. Apeliacinio skundo argumentai, kad jo veiksmai buvo tik formalūs ir nepavojingi, parodo paties K. L. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką.
3.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad K. L. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį „BMW 520D Touring“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios K. L., leido teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo instituto taikymas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti švelnesnes baudžiamojo poveikio priemones ar iš viso jų netaikyti.
3.3. Atleidus K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, jis nepatyrė tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas, atsirandančių asmenį pripažinus kaltu, jam nebuvo paskirta kita finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, nustatytos švelnios laidavimo sąlygos, kadangi nebuvo taikytas užstatas. Įvertinus tai, nustatytas laidavimo terminas, kuris šiek tiek viršija vidurkį, yra pagrįstas. Be to, skiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones), uždraudimą pirmosios instancijos teismas nustatė įstatyme numatyto vidurkį nesiekiantį terminą – 2 metus.
3.4. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad konfiskuojant automobilį nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių K. L. ir jo šeimos narių poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas pasekmes. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi finansinių įsiskolinimų niekaip nepaneigia turto konfiskavimo taikymo. Tiek K. L., tiek jo sutuoktinė yra darbingo amžiaus, dirbantys, turi galimybę ir toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Transporto priemonės konfiskavimas pats savaime proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų nepažeidžia.
3.5. Kaltininkui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Pažeisdamas įstatyme nustatytus draudimus toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. K. L. suvokė, kad teisė jam vairuoti yra reikalinga nuvežti vaikus į mokyklą, būrelius, darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo.
3.6. Šiuo atveju, transporto priemonės konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie vairuoja neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius, kad tai yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo K. L. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kokie esminiai nukrypimai nuo teismų praktikos nepadaryti, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, tiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš K. L. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis neginčija veikos kvalifikavimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo, prašo nekonfiskuoti automobilio ir nustatyti trumpesnį – 2 metų laidavimo terminą.
Dėl laidavimo termino nustatymo
5. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas nustatė 2 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, kuris, apelianto manymu, yra per ilgas ir prašo trumpinti iki 2 metų.
6. Pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Sutiktina, jog apylinkės teismas nedetalizavo, kodėl nustatomas būtent toks laidavimo terminas, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas. Kaip jau minėta, laidavimo terminas negali būti skiriamas trumpesniam nei 1 ir ilgesniam nei 3 metų terminui. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje K. L. paskirtas 2 metų 6 mėnesių laidavimo terminas, kiek didesnis nei įstatyme numatyto termino vidurkis, įvertinus apelianto padarytos veikos pavojingumą tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, yra proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui. Kartu pažymėtina, kad asmeniui, kuris laikosi įstatymų, laidavimas nevaržo jo teisių ir nesukelia jokių nepatogumų kasdieniame gyvenime. Šioje byloje laiduotoja paskirta teismo pasitikėjimo verta I. L., kuri gali daryti teigiamą įtaką K. L. elgesiui ateityje, todėl galima pagrįstai manyti, kad K. L. ateityje nebenusikals ir per 2 metų 6 mėnesių terminą. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas apelianto atžvilgiu teisės normas aiškino jam palankiai ir laidavimo terminą nustatydamas be užstato švelnino jo teisinę padėtį, todėl dar kartą įvertinus apelianto padarytos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog 2 metų 6 mėnesių laidavimo trukmė negali būti laikoma per ilga. Kartu pastebėtina, kad K. L. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,55 promilės) ir tai jo padarytą nusikaltimą daro labai pavojingą ir į tai turi būti atsižvelgiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutiktina ir tai, kad K. L. charakterizuojamas teigiamai, todėl įvertinus ir paties apelianto nurodomas aplinkybes, jog jis padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, rodo, jog toks laidavimo terminas savaime nesukels realių pasekmių apeliantui, nevaržys jo teisių, o pirmosios instancijos teismo nustatytas laidavimo terminas realios įtakos jo gyvenimo kokybei neturės.
7. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises. Apelianto nuomonė, jog paskirtas trumpesnis laidavimo terminas bus teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, paveiks jį teigiamai, nėra teismui imperatyvas ir pagrindas skundžiamą teismo nuosprendį šioje dalyje keisti.
Dėl turto konfiskavimo
8. Pirmos instancijos teismas, atleisdamas K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikė jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. K. L. prašo panaikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir iš viso neskirti jam turto konfiskavimo.
9. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022).
10. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, kaip teisingai nurodo apeliantas, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo tikslingumas ir proporcingumas.
12. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.
13. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad automobilis „BMW 520 D Touring“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo panaudotas K. L. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, BK 72 straipsnio prasme. K. L., būdamas neblaivus, vairavo minėtą transporto priemonę. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl įvykio metu K. L. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu, numatytu BK 72 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, jis nuosavybės teise priklauso atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. K. L. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeima, finansiniais įsipareigojimais, vaikų poreikiais, nesudaro pagrindo konstatuoti proporcingumo principo pažeidimą. K. L., sėsdamas už vairo būdamas neblaivus, prisiėmė visas iš to kilusias pasekmes. Būdamas darbingas, jis turės galimybę tinkamai pasirūpinti savo šeima ateityje, o turto konfiskavimas galimai privers susimąstyti dėl savo elgesio pasekmių.
14. Nors K. L. nurodo, kad teismas nevertino ir visiškai nepasisakė apie jo vairuoto automobilio vertę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad turto vertės nustatymas labiau sietinas su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis, o ne su paties turto konfiskavimu. Šiuo atveju teismas taikė automobilio konfiskavimą, o ne turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir dėl to plačiau apie turto vertę nepasisakė.
15. K. L. taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį charakterizavo iškirtinai teigiamai, tačiau skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę jau nurodo tik neigiamas aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).
16. Taigi, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (sunkus girtumo laipsnis, vairavimas nakties metu, be jokios svarbios priežasties), apylinkės teismo taikytas turto konfiskavimas nelaikytinas pertekliniu ar neproporcingu, kadangi šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju užtikrina interesų pusiausvyrą ir paneigia galimą nebaudžiamumo jausmą. Nors apeliantas teigia, kad jo vairavimo metu nebuvo kitų eismo dalyvių, jis nesukėlė jokių sunkių pasekmių, tačiau šios aplinkybės nė kiek nešvelnina apelianto padėties. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių. Apeliantas vairavo nakties metu, būdamas stipriai apsvaigęs, vairavo miesto gatvėmis, kuriose bet kuriuo metu galėjo būti ne tik kitų vairuotojų, bet ir pėsčiųjų. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti didesnių pasekmių ir galimai taikytinos griežtos baudžiamosios atsakomybės.
17. Sutiktina, kad apeliantas ankščiau nėra baustas ar teistas už vairavimą išgėrus, kad ankščiau nebuvo praradęs teisės vairuoti, kad šiuo metu jis laikomas nebaustu, nes baustumas yra išnykęs, tačiau tai nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Šiuo atveju pažymėtina, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, jam buvo nustatytas tik termino vidurkį siekiantis teisės vairuoti atėmimo terminas – 2 metai, kai tuo tarpu įstatymas numato nuo 1 iki net 5 metų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Todėl dar labiau švelninti apelianto padėtį ir iš viso neskirti turto konfiskavimo, nėra pagrindo.
18. Apibendrinus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, šioje byloje nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios jį teigiamai, nėra teismui pagrindas skundžiamą teismo nuosprendį šioje dalyje keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.