- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-322-888/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30175-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,
atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. J., jos gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
R. J. perduota laiduotojo G. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, R. J. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1 (vienerius) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo ir dokumento paėmimo paskyrimo; nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią – 2340 eurų sumą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta 2022 m. rugpjūčio 12 d. prokuroro nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už tai, kad ji 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, 92 km, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0348, nustatytas 3,33 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė Reda Berčiūnienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo ir prašo konfiskuoti automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui pratęsti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
1.1. Prokurorė skunde nurodo, kad automobilio „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. J. sutuoktinis G. J.. Tarp asmenų santuoka sudaryta 2011 m. birželio 4 d., taigi automobilis yra įgytas santuokoje ir yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nenustatyta nei viena BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta alternatyvi sąlyga dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Pasak prokurorės, teismų praktikoje nurodoma, kad jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis, BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, nelaikytinas trečiuoju asmeniu. Tokiu atveju, sutuoktinis, nukentėjęs nuo kito sutuoktinio veiksmų, gali kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Pasak prokurorės, tai kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tiek R. J., tiek jos sutuoktiniui G. J., nesant kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turėjo būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o ne nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą G. J., kaip asmuo, su kurio interesais susijęs apeliacinis skundas, prašo atmesti prokurorės skundą ir nurodo, kad R. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsiliepime teigiama, kad G. J. yra ūkininkas, todėl automobilis jam reikalingas vykdyti ūkinę veiklą, be to, jo šeima gyvena vienkiemyje, lauko kaimo keliukais reikia dažnai vykti prie laukuose paliktos ūkio technikos, tuo tarpu automobilis „Chevrolet Captiva“ yra padidinto pravažumo bei juo galima atsivežti ūkio technikai remontuoti reikalingų detalių. Taip pat automobilis reikalingas siekiant nepilnamečius vaikus – E. J. ir A. J. nuvežti į mokyklą, kuri yra už 10 km nuo šeimos gyvenamosios vietos, bei į papildomo ugdymo užsiėmimus, tuo tarpu sūnų A. J. ir pas logopedą. Atsiliepime pabrėžiama, kad automobilis itin reikalingas rudens ir žiemos sezonais, kuomet jų vienkiemyje esant prastoms oro sąlygoms, sudėtinga išvažiuoti iš šeimos gyvenamosios vietos. Taip pat atsiliepime prašoma atsižvelgti ir į R. J. turimus sveikatos sutrikimus, t. y. širdies ligas, skydliaukės veiklos sutrikimai, dėl ko ji nuolat turi lankytis gydymo įstaigose (duomenys neskelbtini), o susisiekimas viešuoju transportu yra neįmanomas.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. J. gynėjas advokatas Valdas Kersnauskas ir G. J., kaip asmuo, su kurio interesais susijęs apeliacinis skundas, prašė prokurorės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.
6. Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimų ar laidavimo instituto taikymo, todėl apygardos teismas dėl šių klausimų plačiau nepasisako. Visgi, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu R. J. taikyti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, teigdama, jog nagrinėjamu atveju kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėjo būti konfiskuotas turtas – automobilis „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, G. J. kaip asmens, su kurio interesais susijęs apeliacinis skundas, atsiliepime pateiktus paaiškinimus, apylinkės teismo nuosprendžio turinį bei susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, t. y. BK 72 straipsnį, ir nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš R. J. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o ne taikomas turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
8. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, įskaitant BK 40 straipsnį, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui.
9. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, tačiau parinko netinkamą turto konfiskavimo pobūdį.
10. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
11. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, panaudodama automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis automobilis yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme yra konfiskuotinas turtas. Nors apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Chevrolet Captiva“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau nutarė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą motyvuodamas tai tuo, kad automobilio valdytojas-savininkas, R. J. sutuoktinis – G. J., perleisdamas turtą kaltininkei nežinojo ir neturėjo bei negalėjo žinoti, kad šis turtas bus panaudotas daryti nusikaltimui.
12. Visų pirma pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apklausiamas G. J. patvirtino, jog automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu neblaivi vairavo R. J. yra registruotas jo vardu, tačiau naudojamas kartu su sutuoktine R. J. bendriems šeimos interesams, t. y. darbui, vaikų vežimui į ugdymo įstaigas, nes kitas, sutuoktinės turimas automobilis, yra sugedęs (2 t., b. l. 111). Be to, šių aplinkybių nepaneigė apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ir pati R. J.. Priešingai, ji teismui paaiškino, kad nors automobilis „Chevrolet Captiva“ yra jos sutuoktinio G. J., tačiau sutuoktinis jai leido naudotis savo automobiliu ir juo naudojosi, nes jos automobilis yra sugedęs (2 t., b. l. 110). Taigi, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad R. J. naudojosi sutuoktinio G. J. automobiliu su jo leidimu, be apribojimų ir jam žinant.
13. Prokurorė, motyvuodama savo apeliacinį skundą dėl turto – automobilio „Chevrolet Captiva“, konfiskavimo nurodė, kad automobilis „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas R. J. bei G. J. esant santuokoje, kuri yra sudaryta 2011 m. birželio 4 d., todėl šis automobilis laikytinas jų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs poziciją, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Analogiškos pozicijos laikomasi net ir tokiais atvejais, kuomet vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (transporto priemone), kadangi preziumuojama, jog jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Taigi, kaip teisingai pažymėjo prokurorė, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sąlyga, kuri sudarytų pagrindą taikyti ne turto konfiskavimą, tačiau konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą iš kaltininko.
14. Be kita ko, pažymėtina, kad viena iš turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo paskirčių yra atimti asmeniui galimybę dar kartą turtą panaudoti nusikalstamais tikslais bei padaryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Nors G. J., su kurio interesais susijęs skundas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad automobilis Chevrolet Captiva“, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, jų šeimai yra reikalingas tiek vykdant ūkinę veiklą, tiek tenkinant šeimos poreikius – vežant nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigas, R. J., dėl jos sveikatos būklės, į gydymo įstaigas, esančias toli nuo jų gyvenamosios vietos, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad net ir žinodama visas atsiliepime į apeliacinį skundą išvardintas aplinkybes, R. J. elgėsi neatsakingai, pasirinko teisei priešingą elgesį, t. y. būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,33 promilių), itin intensyvaus eismo kelyje (duomenys neskelbtini), vakaro metu – 18.40 val., vairavo transporto priemonę, kurioje kartu vežėsi ir savo du mažamečius vaikus, taip keldama pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai, kad R. J. veiksmais nebuvo padaryta tiesioginė žala, nesudaro pagrindo spręsti, jog prevenciniai baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nes neigiamų pasekmių jai pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. J. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl preziumuotina, kad ji žinojo Kelių eismo taisyklių nuostatas bei tai, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Kadangi R. J. teisės aktų nuostatos buvo žinomos, ji ne tik rizikavo savo bei kitų asmenų saugumu, tačiau ir buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir galimą turto konfiskavimą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jos vairuoto automobilio, kuris atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, tačiau ir būtinas.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir išdėstytus argumentus bei nenukrypdama nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš R. J. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne konfiskuoti automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nepaisant to, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas-valdytojas yra G. J., tačiau automobilis „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turi būti konfiskuotinas.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės skundas tenkintinas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis), R. J. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Dėl šios priežasties keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo bei ikiteisminio tyrimo metu išspręstas klausimas dėl automobilio grąžinimo G. J..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilio „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2340 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų) ir priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti G. J., ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu grąžintus G. J., nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.