Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.8; 1.1.6.6; 2.4.6.3.2; 2.4.7; 2.4.8

2023 m. vasario 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubaustas 51 MGL dydžio (2 550 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL dydžio (1 700 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 26 d. 23.45 val. iki 2022 m. balandžio 27 d. 17.26 val. (viena para), ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirta T. M. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirta T. M. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Volvo S60, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 26 d. apie 23 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. M. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį Volvo S60, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (2022 m. balandžio 27 d. 0 val. 05 min. jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas).

2. Apylinkės teismas atsisakydamas taikyti laidavimą nurodė, kad kaltinamasis labiau išgyvena dėl savo poelgio sukeltų neigiamų pasekmių, nei dėl paties poelgio. Šios aplinkybės neleidžia pagrįstai tikėti, kad kaltinamasis T. M. yra tiek kritiškas nusikalstamai veikai, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis įvykio metu gyveno pas dėdę, tačiau šis nežino, kur kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus, sprendžiama, jog kaltinamasis su savo dėde nėra visiškai atviras dėl padaryto nusikaltimo, jis nesulaikė kaltinamojo nuo akivaizdžiai neteisėto ir nusikalstamo elgesio net ir tuo momentu, kai kaltinamasis gyveno pas dėdę namuose, todėl tikėti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenančiam kaltinamajam, kuris yra suaugęs vyras ir visiškai susiformavęs kaip asmenybė, (duomenys neskelbtini) gyvenantis dėdė darys kokią nors įtaką, pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas daro dar ir kontekste to fakto, kad ir pats J. K. nėra kritiškas savo sūnėno padarytam nusikaltimui – tai patvirtina 2022 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 59 min. 38 sek. užfiksuota jo išsakyta nuomonė, kad ne baisus čia nusikaltimas, jog kaltinamasis išgėrė ir jį pagavo policija. Be to, kaip matyti tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš jo dėdės paaiškinimų, ne dėdė rūpinasi kaltinamuoju, o kaltinamasis – garbaus amžiaus dėde.

3. Apylinkės teismas konfiskuodamas automobilį nurodė, kad kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Po santuokos sudarymo pradedamas taikyti bendro turto teisinis režimas (bendra jungtinė nuosavybė), jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, o šiuo atveju nesant tokių duomenų teismas daro išvadą, kad automobilis yra bendra kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Kaltinamasis, priimdamas sprendimus dėl automobilio valdymo ir naudojimo jam esant neblaiviam, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus neteisėto savo elgesio teisinius padarinius, tarp jų – šios transporto priemonės konfiskavimą, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nes pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Nuteistojo T. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2022 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojo atsakomybėn; pakeisti 2022 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį panaikinant nuosprendžio dalį, kuria T. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį Volvo S60, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); atlikti įrodymų tyrimą.

4.1. Skunde nurodo, kad teismas nuosprendžiu nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo T. M. atleisti pagal laidavimą. Nuteistasis yra pakankamai teigiama asmenybė, pripažįsta bendruomeniško, socialaus gyvenimo taisykles, laikosi galiojančių teisės normų ir neturi piktybiškumo nuostatų, sąlygojančių netinkamą jo elgesį. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką nuteistasis ne kartą pakartojo ir 2022 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio metu. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, neva nuteistasis labiau išgyvena dėl savo poelgio sukeltų neigiamų pasekmių, nei dėl paties poelgio. Šiame kontekste teismas nepagrįstas išvadas grindžia tik dalimi 2022 m. rugsėjo 26 d. nuteistojo duotų parodymų, selektyviai remdamasis tik pavienėmis frazėmis, nevertindamas duotų paaiškinimų visumos. Kaip antai, 2022 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis, nors ir dalyvaujant vertėjui, paaiškinimus teisme davė lietuvių kalba, pakankamai nesudėtingomis sakinių konstrukcijomis ir laužyta buitine kalba ne kartą patvirtindamas ir paaiškindamas, kad jis nuoširdžiai išgyvena dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra itin kritiškas savo elgesio atžvilgiu. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad jis išgyvena ir dėl to, kad dėl jo elgesio nepatogumų ir suvaržymų turėjo jo sutuoktinė A. M., nes automobilis Volvo S60, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra registruotas sutuoktinės vardu ir šiuo automobiliu iki įvykio naudojosi sutuoktinė. Šie nuteistojo paaiškinimai buvo susiję su turto konfiskavimo instituto (ne)taikymo klausimu ir duoti šiame kontekste, nesusiję su nuteistojo asmenybe ir jo požiūriu į padarytą nusikalstamą veiką.

4.2. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo nėra tinkamai motyvuota, nėra grindžiama bylos aplinkybių analize ir vertinimu, ir tai nėra padaryta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto esmės kontekste. Dėl to teismo padaryta priešinga išvada, jog galimos laiduotojo įtakos nuteistojo priimamiems sprendimams ar atliekamiems veiksmams yra itin menka, laikytina nepagrįsta. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad nuteistajam gali būti taikomas laidavimas. R. M. yra nuteistojo brolis, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo nuteistojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gyvenantis apie 20 kilometrų atstumu. Nuteistasis su broliu palaiko artimus santykius, brolis R. M. itin kritiškai įvertino nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir kurį laiką buvo itin šokiruotas dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir nesutiko būti nuteistojo laiduotoju, itin stipriai moralizavo nuteistąjį. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus ilgesniam laiko tarpui ir apgalvojus susiklosčiusią situaciją, R. M. sutinka ir nuteistojo pagrįstu įsitikinimu yra tinkamas būti laiduotoju. R. M. yra nuteistojo vyresnis brolis, gyvena netoli nuteistojo ir būdamas vyresniuoju broliu neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam.

4.3. Skundo autorius pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu visiškai nebuvo atsižvelgta į nusikaltimo kategoriją bei nepagrįstai T. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Tai, kaip byloje pritaikyta ir individualizuota ši baudžiamojo poveikio priemonė leidžia teigti, jog buvo pažeistas proporcingumo principas. Nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo teisinėmis pasekmėmis yra daugiau nei 7 (septynis) kartus griežtesnė, nei T. M. paskirta bausmė, kas taipogi nėra teisinga. Šiuo atveju 12 250 Eur vertės automobilio konfiskavimas nėra atitinkantis baudžiamai poveikio priemonei keliamo tikslo. Esant tokioms bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės disproporcijoms kyla grėsmė, ne tik vieningai ir aiškiai bausmių sistemai už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau ir bendrajam teisingumo principui. Teismas nuosprendyje neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam iš viso taikė dvi baudžiamojo poveikio priemones, t. y. uždraudimą naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones vienerius metus bei turto konfiskavimą. Akivaizdu, kad skirta bauda bei ilgas uždraudimas naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones yra pakankami neigiami padariniai nuteistajam, jog būtų įgyvendinti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmei keliami tikslai.

4.4. Apeliantas nurodo, kad nuosprendžiu visiškai neatsižvelgiama į tai, kad automobilis Volvo S60, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nuteistojo sutuoktinės A. M. vardu. Baudžiamojoje byloje buvo gauti duomenys, kad A. M. nežinojo, kad automobilis bus naudojamas uždraustai veikai daryti, tačiau teismas vis tiek nepagrįstai taikė turto konfiskaciją ir taip pažeidė trečiojo asmens (A. M.) teisę į nuosavybės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Bylos medžiagoje buvo duomenys, kad A. M. kartu su nuteistuoju augina nepilnametę dukrą M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tad automobilis dažnai būdavo paliekamas T. M. žinioje, pastarajam rūpinantis dukra M. M., pastarąją vežiojant į mokyklą.

4.5. Apeliantas pažymi, kad nebuvo atsižvelgta į T. M. turtinę padėtį (nedirbantis, gaunantis socialines išmokas dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ir ligos pasėkoje nustatyto netekto darbingumo) bei kitas teigiamai charakterizuojančias nuteistąjį aplinkybes (kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. M. ir jo gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo R. M. atsakomybei, ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirta turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Nuteistojo T. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama T. M. kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam BK 40 straipsnio nuostatų bei automobilio konfiskavimu. Taigi šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

7. Nuteistojo T. M. gynėjas apeliaciniame skunde prašo jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl nepagrįstai nenustatė visų BK 40 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Gynėjas teigia, kad nuteistasis kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Be to, už nuteistąjį laiduoti sutinka jo vyresnysis brolis R. M., kuris yra tinkamas būti laiduotoju. Siekiant tinkamai išnagrinėti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nuteistąjį T. M. bei jo brolį R. M., kuris sutiko būti paskirtas T. M. laiduotoju.

8. Nuteistasis T. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. vartojo alkoholinius gėrimus pas draugą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Nuo 18 val. gėrė alų ir viskį, nepamena kiek tiksliai išgėrė ir kuriuo metu baigė, tačiau po to sėdo į automobilį Volvo S60, kuris yra registruotas A. M. vardu, tačiau juo dažnai naudojasi ir pats. Iš draugo važiavo pas savo dėdę, gyvenantį (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau pasiklydo ir atvažiavo į Lietuvos Respubliką. Patikrinimo metu jam nustatyto girtumo laipsnio neprisimena, tačiau buvo virš 1,5 promilės. Supranta, kad vairuodamas neblaivus pasielgė netinkamai ir nuoširdžiai gailisi. Prašo taikyti jo atžvilgiu laidavimą ir atiduoti brolio, kuris gyvena netoliese ir su kuriuo nuolat bendrauja, R. M. priežiūrai.

9. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017 ir kt.)

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. M., pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo T. M. pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli, jis ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi. Žala neteisėtais nuteistojo veiksmais padaryta nebuvo. Baudžiamosios bylos duomenimis, T. M. Lietuvos Respublikoje administracinėmis nuobaudomis nebaustas, (duomenys neskelbtini) Respublikoje neteistas, ilgą laiką gyvena ir kol galėjo dirbo (duomenys neskelbtini), vis tik duomenų apie teistumą ir baustumą administracine tvarka šioje šalyje nepavyko pateikti. Šiuo metu nebedirba, gauna socialines išmokas dėl ligos. Nuteistasis turi šeimą, nepilnametę dukrą, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. neteistas, jo atžvilgiu jokių kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Apeliacinės instancijos teismui patvirtino, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi ir vertina tai kaip skaudžią pamoką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti apylinkės teismo išvadai, kad nuteistojo gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra nuoširdus, kadangi netikėti nuteistojo nuoširdumu aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo atsisakyti T. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi T. M. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, ir jau vien tik šis baudžiamasis procesas leido kaltininkui pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus, vengiant ateityje vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklaustas vyresnysis nuteistojo brolis R. M. nurodė, kad sutinka būti T. M. laiduotoju ir paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš sesers. Įvykį vertina labai blogai, nes pats stengiasi tokių dalykų nedaryti. Mano, kad tai yra pirmas toks T. M. kartas, tačiau priežasčių nežino. Su nuteistuoju apie šį įvykį kalbėjo praėjus trims dienoms po įvykio, po to T. M. jautėsi kvailai. Mano, kad broliui daro didelę įtaką, nes brolis visada jo klausė. Daug su broliu apie tai kalbėjo, iš pokalbio suprato, kad brolis išgyvena, gailisi. Teigia, jog padarys viską, kad T. M. nedarytų naujų nusikaltimų, nes yra atsakingas, gali daryti pakankamą įtaką broliui, jog nevairuotų išgėręs. Nuo nuteistojo gyvena 15 km atstumu, su juo susitinka 1-4 kartus per savaitę. Taip pat nurodė, kad nėra teistas nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje, turėjo kelias baudas už greičio viršijimą. 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini), turi įmonę, kuri užsiima namų rekonstravimu, apdaila. Nustatant užstato dydį nurodė šiuo metu galintis sumokėti 1000 Eur užstatą.

13. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad R. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju aptariamoje baudžiamojoje byloje. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. M. rūpi jo brolio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojo pareigas ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką T. M. elgesiui. Byloje nėra gauta duomenų, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo T. M. būtų padaręs naują teisės pažeidimą.

14. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Be to, atleidžiant T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paliekama paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Teisėjų kolegijos nuomone ši priemonė padės užtikrinti, kad asmuo nepadarytų analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos.

15. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, T. M. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo R. M. asmenybę, jų šeimines aplinkybes ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė T. M..

16. Įvertinus laiduotojo R. M. finansinę padėtį, atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, T. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu.

17. Taigi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalis dėl T. M. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį naikinama, T. M. dėl šios veikos atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

18. Kaip jau nurodyta, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymu.

19. Nuteistojo gynėjo teigimu, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jam buvo taikytos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat, kad neįvertino ir tų aplinkybių, jog automobilis yra registruotas sutuoktinės vardu, nuteistasis juo naudojasi vaikui į mokyklą ir kitas įstaigas nuvežti. Atmetant tokius apeliacinio skundo argumentus, pažymima, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė yra numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-2K-123-788/2022).

20. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas A. M. vardu registruotą automobilį įvertino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, T. M. padarė vairuodamas faktiškai jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Volvo S60, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Be šios transporto priemonės jis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko minėtas automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi turi būti konfiskuotas. Teismas nurodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, jog šį automobilį (duomenys neskelbtini) už 16 900 Eur nusipirko nuteistasis. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad šiuo automobiliu dažnai naudojosi, ir tai yra bendras jo ir sutuoktinės turtas. Duomenų, kad minėtas turtas būtų padalintas, ar automobilis priklausytų A. M. asmeninės nuosavybės teise byloje nėra, todėl jam taikomas bendro turto teisinis režimas, preziumuojant kad turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės aplinkybė, ar bendraturtis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Šioje vietoje pastebėtina, kad neteisėtais savo veiksmais nuteistasis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeldamas pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių, kadangi automobilį T. M. vairavo stipriai apgirtęs. Aplinkybė, kad nesusivokė įvažiavęs į Lietuvos Respubliką, nors planavo vairuoti iki dėdės namų tame pačiame mieste, kuriame ir vartojo alkoholį, rodo, kad vairuodamas neblaivus T. M. kėlė realų pavojų, kadangi tinkamai nesiorientavo. Skunde apelianto ir jo gynėjo nurodomi nepatogumai, kuriuos patiria ir nuteistojo sutuoktinė, yra nulemti išimtinai T. M., kuris turėjo suvokti dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes tiek jam, tiek ir jo artimiesiems, tačiau lengvabūdiškai šių aplinkybių nepaisė. Todėl privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė, keisti šios poveikio priemonės į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje taip pat nenustatyta, kad dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas, todėl šioje dalyje nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo T. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria T. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, T. M., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, perduodant jį laiduotojo R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją R. M. per 14 (keturiolika) dienų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą užstatą į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sąskaitą Nr. LT987300010002214257, bankas „Swedbank“, AB, įmonės kodas 191444642, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos Nr. 1-689-791/2022 ir tai, kad užstatas mokamas už T. M.. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų raštinei.

Užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu T. M. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti T. M., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.