Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Dūseikių socialinės globos namų skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai neneigia, kad 2018–2020 m. nepateikė VMI deklaracijų už išgautą vandens kiekį ir nemokėjo mokesčių bei iki 2019 m. rugsėjo 10 d. vandenį naudojo be leidimo. Taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas yra neproporcingas faktiškai susiklosčiusios situacijos kontekste. Sprendimas turėtų būti pakeistas, nes pritaikyta sankcija yra per griežta, kadangi pažeidimas padarytas dėl pareiškėjų darbuotojo žmogiškosios klaidos, o ne siekiant mokestinės naudos. Atsakingas darbuotojas dėl padarytos klaidos buvo įspėtas, patikrinimo metu pareiškėjų darbuotojai geranoriškai ir operatyviai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais asmenimis, nesiekė slėpti nei išgaunamo vandens kiekio, nei mokėtinų mokesčių. Patikrinimo metu sužinoję apie pažeidimą, nedelsdami sumokėjo nepriemoką ir pateikė reikalingas deklaracijas.

Pareiškėjai visada tinkamai ir teisingai tvarkydavo išgaunamo požeminio vandens apskaitą, fiksuodavo ir saugodavo visus reikiamus skaitiklio rodmenis, taip pat požeminio vandens gavybos metines ataskaitas, iš kurių už visus laikotarpius buvo ir dabar galima nustatyti tikslius ir teisingus vandens gavybos duomenis ir išgautą vandens kiekį konkrečiais mėnesiais 2018–2020 metais, iš šių duomenų buvo nustatytas išgautas požeminio vandens kiekis. Anksčiau nėra padarę jokių mokestinių pažeidimų, nebuvo jiems taikytos jokios ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Sprendimas turėtų būti pakeistas, o taikomas koeficientas sumažintas iki 0, nes pareiškėjai – biudžetinė įstaiga, jos tikslas – pagyvenusių ir neįgalių asmenų globa. Jie nesiekia pelno ir jokių atliekamų pinigų, kurie nebūtų skirti socialinės globos paslaugoms suteikti, neturi. Sumokėti paskirtą 64 429 Eur baudą be papildomo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimo nebūtų galimybių.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas prašė skundą patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo įgaliota atstovė prašė skundą atmesti.

Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas V. P.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. AS-139 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių skyrius 2021 m. tikrino Dūseikių socialinės globos namų mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą už 2018–2020 m. ir 2021 m. gegužės 19 d. parengė patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-1791. Patikrinimo metu nustatė, kad Dūseikių socialinės globos namai tikrinamuoju laikotarpiu naudojo vieną požeminio vandens gręžinį ir išgavo požeminį vandenį, tačiau nedeklaravo viso išgauto gamtos išteklių kiekio ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. gavybą vykdė be leidimo naudoti žemės gelmių ir išteklių ertmes.

Atsakovas konstatavo, kad Dūseikių socialinės globos namai pažeidė MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2 ir 4 dalis, ŽGĮ 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 15 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už 2018–2020 m. nedeklaruotus gamtos išteklius apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą – 64 429 Eur. 2021 m. gegužės 25 d. pareiškėjai pateikė atsakovui rašytines pastabas dėl patikrinimo akto.

Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. AS-139 patvirtino patikrinimo aktą ir už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį apskaičiavo mokestį taikydamas didesnį mokesčio tarifą – 64 429 Eur.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.), pastarojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – Tarnyba) išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

MVGIĮ nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (MVGIĮ 2 straipsnis).

MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta, kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjai vykdė gamtos išteklių gavybą, neturėdami Tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) bei ertmes, ir, be kita ko, laiku nepateikė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) deklaracijų 2018–2020 m., pažeidė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, todėl už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį skaičiuojamas mokestis taikant didesnį tarifą.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai vykdomai veiklai naudojo požeminį vandenį iš žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančio gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdami Tarnybos nustatyta tvarka išduoto leidimo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., taip pat nepateikė deklaracijų už 59 185 m³ 2018–2020 m. išgautą požeminį vandenį. Kadangi teisės aktų pažeidimas nustatytas, dėl jo teismas plačiau nepasisako.

Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog pareiškėjai turėjo prievolę mokėti mokestį, nustatytą MVGIĮ 2 priede. Būtent mokesčio mokėtojui pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas yra nustatyta pareiga ne tik laiku sumokėti mokestį, bet ir mokesčių administratoriui pateikti mokesčio deklaraciją, kurioje turi būti nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys (MAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei pacituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.

Pareiškėjai skunde nurodė, jog sprendimu paskirta sankcija yra neproporcinga, neteisinga ir neatitinka protingumo kriterijų, ją skiriant nebuvo atsižvelgta į bylai svarbias aplinkybes: pažeidimo pripažinimą ir pareiškėjų finansinę padėtį. Pažymėtina, kad MVGIĮ nenustato galimybės Aplinkos apsaugos departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjai pažeidimą – išgavo 59 185 m³ požeminio vandens neturėdami Tarnybos leidimo bei nedeklaravo ir nesumokėjo nustatyto mokesčio – būtų padarę tyčia ar turėdami tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų sistemingai pažeidinėję įstatymus ar kad jiems anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėjai pripažino padarytą pažeidimą, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. išgavo požeminį vandenį neturėdami Tarnybos leidimo ir laiku nepateikė deklaracijų už 2018–2020 m. išgautą požeminį vandenį. Sužinoję, jog minėtas leidimas yra reikalingas, nedelsdami kreipėsi į Tarnybą, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas už 2018–2020 m. ir iškart po patikrinimo sumokėjo 6 978 Eur už išgautą požeminį vandenį įprastiniu tarifu.

Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjams apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjų padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, kad sprendimu patvirtintas 64 429 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl požeminio vandens išgavimo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. neturint Tarnybos leidimo ir nedeklaravus jo laiku už laikotarpį nuo 2018 m. I ketvirčio iki 2020 m. IV ketvirčio padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjų ginčijamu 2021 m. birželio 28 d. sprendimu apskaičiuotas 64 429 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 12 885,80 Eur (6 442,90 x 2).

Analogiškai sprendžiamos ir kitos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (pavyzdžiui, 2021 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2710-595/2021, 2021 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. eI3-2770-331/2021 ir kt.) ir LVAT (LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-808-822/2021 ir kt.).

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. AS-139 dalis, kuria pareiškėjams patvirtintas mokestis padidintu tarifu yra 64 429 Eur, keistina ir mokestis už 2018–2020 m. mažintinas iki 12 885,80 Eur. Pažymėtina, kad sprendimu yra apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu neatsižvelgiant į įprastu tarifu sumokėtas sumas. Vykdant sprendimą, pareiškėjų sumokėta mokesčio dalimi turi būti sumažinama didesniu tarifu apskaičiuota mokesčio suma, t. y. sumokėta mokesčio suma galės būti įskaitoma ar grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjams apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo tvarka nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl to nepasisakytina. Tokia praktika vertinant jau sumokėtus mokesčius už valstybinius gamtos išteklius yra suformuota ir LVAT (žr. LVAT 2020 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-543-492/2020).

Teismui nusprendus pakeisti sprendimą ir sumažinti mokesčio sumą nuo 64 429 Eur iki 12 885,80 Eur, konstatuotina, jog pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų Dūseikių socialinės globos namų skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. AS-139 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 64 429 Eur didesnį mokestį ir sumažinti jį iki 12 885,80 Eur (dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 80 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.