Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-400-1034/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-26
Bylos Nr.
eAN2-400-1034/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01304-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-400-1034/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01304-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.2; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. (past. – skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta rašymo apsirinkimo klaida, nurodant 2024 m.) nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-18433-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25277733819).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18433-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25277733819) A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. liepos 4 d. 11.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę (teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 24 straipsnio 3 dalyje), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės, KET), 14 punkto reikalavimą. Už administracinio nusižengimo padarymą A. V. paskirta administracinė nuobauda – 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-18433-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25277733819).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniu skundu taip pat formuluojamas ir alternatyvus prašymas sušvelninti A. V. paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki minimalios trukmės.

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas nurodo, kad jis apie jo atžvilgiu priimtą Institucijos 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą nebuvo tinkamai informuotas. Nurodo, kad nors šis Institucijos nutarimas buvo išsiųstas el. paštu, tačiau jo negavo, dėl ko objektyviai negalėjo žinoti, jog jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą padarė manydamas, kad specialiosios teisės atėmimo terminas yra pasibaigęs, todėl gali vairuoti transporto priemones. Pareiškėjo vertinimu, toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip piktybinis. Sužinojęs apie pareigą užbaigti papildomus vairuotojų mokymus, juos nedelsiant baigė.

3.2. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kurį nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio kasdien reikia vežioti į ugdymo įstaigą, esančią toliau nuo gyvenamosios vietos, o galimybė šiuo maršrutu vykti į ugdymo įstaiga viešuoju transportu yra ribota. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų reikšmingų socialinių ir šeiminių sunkumų.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucijos pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiui ir pareiškėjo kaltės formai. Pareiškėjo vertinimu, esant neatsargiam, formaliam pažeidimui, šešių mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra per griežtas.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius (toliau – Institucijos atstovas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų esminių duomenų, kurie skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių teismas nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pareiškėjo skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

5. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. spalio 28 d. gautas pareiškėjo papildomas prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad po skundo pateikimo apygardos teismui, t. y. 2025 m. spalio 17 d., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie, patikrinę duomenų bazę, klaidingai nustatė, jog pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjui policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą, o jo vairuotas automobilis buvo nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilis po penkių dienų buvo grąžintas pareiškėjui, nes paaiškėjo, kad buvo įsivėlusi klaida. Pareiškėjas nurodo, kad jei policijos pareigūnai buvo suklaidinti informacinės sistemos, tai ir jis dėl informacinės sistemos klaidos galėjo negauti Institucijos siųsto laiško. Pareiškėjas A. V. prie šio savo prašymo taip pat pateikta naujienų portalo „Lrytas.lt“ straipsnio nuorodą apie išgelbėtą žmogaus gyvybę. Pareiškėjo vertinimu, šis straipsnis patvirtinta, kad jis yra atsakingas ir pareigingas vairuotojas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

7. Pareiškėjas apygardos teismui pateikė prašymą jo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taigi ANK 651 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti du atvejai, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka: 1) bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai priskirta teisė nuspręsti, kada žodinis nagrinėjimas yra būtinas; 2) imperatyvusis pagrindas – kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-48-719/2020, 2AT-20-697/2025). ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Apygardos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašyme jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pateikta jokių svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Be to, nors pareiškėjas prie savo prašymo pridėjo telefono ekrano nuotrauką apie administracinio nusižengimo, padaryto 2025 m. spalio 17 d. 22.40 val., informaciją, tačiau daugiau nepateikė jokių duomenų ar svarių argumentų, kurie turėtų įtakos nagrinėjant jo skundą aukštesniajame teisme. Apygardos teismas pažymi, kad A. V. apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą Institucijos 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10863-2025 administracinio nusižengimo byloje, todėl objektyviai negalėjo žinoti, jog jam atimta specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones. Apygardos teismas tokius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis.

9. Visų pirma, Institucijos 2025 m. balandžio 11 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu Nr. 18-ANR_P-466-2025 nurodoma, kad A. V. 2025 m. balandžio 1 d. 10.56 val. vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu dalyvaudamas viešajame eisme, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Kaip matyti, šis administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu A. V. buvo įteiktas pasirašytinai. Tuo tarpu Institucijos 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10863-2025 A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui. Institucijos 2025 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10863-2025 A. V. buvo išsiųstas jo priėmimo dieną el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu valstybės informacinių sistemose (registruose). Be to, šis el. pašto adresas taip pat nurodytas ir Institucijos 2025 m. balandžio 11 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu Nr. 18-ANR_P-466-2025, su kurio turiniu bei jame nurodomais paties A. V. kontaktiniais duomenimis, kaip minėta, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas.

10. Teismo posėdyje apylinkės teisme, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2025 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18433-2025, A. V. pripažino, kad buvo pamiršęs sumokėti jam paskirtą baudą, maža to, visą mėnesį, iki jį sustabdė policijos pareigūnai, važinėjo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad el. pašto adresą, kuriuo Institucija jam siuntė 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10863-2025, buvo pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau šią el. pašto dėžutę tikrindavo retai.

11. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ankstesnis Institucijos nutarimas, kuriuo jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, buvo įteiktas tinkamai. Be to, nors pareiškėjas skundą apygardos teismui teikia naudodamas kitą el. pašto adresą ((duomenys neskelbtini)), apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad el. pašto adresas, kurį Institucija gavo iš valstybės informavimo sistemų (registrų), buvo pareiškėjo nenaudojamas. Aplinkybė, kad A. V. netikrino šios el. pašto dėžutės ir nesidomėjo jam siunčiamais pranešimais, rodo tik paties pareiškėjo galimai neapdairų ir nerūpestingą elgesį, tačiau nepaneigia tinkamo dokumento įteikimo fakto.

12. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai procesiniai dokumentai yra siunčiami registruose nurodytu ir veikiančiu el. pašto adresu, nesant nustatytų objektyvių kliūčių pranešimui pasiekti adresatą, įteikimas galiojančiu elektroniniu paštu laikytinas tinkamu ir nereikalauja jokio gavimo patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-511/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-873/2024). Asmuo, pateikęs savo el. pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl vien tik faktas, kad jis netinkamai vykdo savo pareigą tikrintis oficialų savo el. pašto adresą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo pažeistos A. V., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, darytina neabejotina išvada, kad pareiškėjas žinojo apie jam atimtą specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.

13. Nagrinėjamu atveju A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas nustatė, kad A. V. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra įvykdytos visos sąlygos vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti. ANK 686 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Nors pareiškėjas nurodo nežinojęs apie šią įstatyme numatytą pareigą, o apie ją sužinojęs, nedelsiant užbaigė papildomus vairuotojų mokymus, tačiau apygardos teismas pažymi, kad A. V., turintis (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, privalėjo pasidomėti apie įstatyme numatytas procedūras, būtinas atlikti siekiant susigrąžinti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog A. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį, taip pat neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti Institucijos 2025 m. liepos 31 d. nutarimu nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodo, kad specialioji teisės vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga turimiems šeiminiams įsipareigojimams vykdyti, t. y. sūnaus vežiojimui į ugdymo įstaigą, esančią toliau nuo namų. Be to, pareiškėjo vertinimu, tiek jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydis, tiek ir nustatytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas yra neproporcingi jo padaryto pažeidimo pobūdžiui ir kaltės formai.

15. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur (trijų šimtų eurų) iki 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų). ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad, be kita ko, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartyje konstatuota, kad aplinkybės, kurioms esant būtų taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies išimtys dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – neskyrimo nebuvo nustatytos.

16. Kasacinėje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016).

17. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

18. Vertinant A. V. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, pastebėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu apylinkės teisme jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos ir jos dydžio neginčijo, nurodė paskirtą baudą sumokėsiantis. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos ir jos dydžio.

19. Nagrinėjamu atveju nustačius vieną pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Institucijos 2025 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18433-2025 pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) dydžio bauda. ANK įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo 300 Eur (trijų šimtų eurų) iki450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų). Taigi, Institucijos pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydis artimas minimaliam, kuris numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

20. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl, jo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda yra nepagrįsta. Pareiškėjas nurodo tik tai, kad Institucijos 2025 m. liepos 31 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui bei jo kaltės formai.

21. Nors nagrinėjamu atveju A. V. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių ir nepasižymėjo realiais neigiamais padariniais kitiems eismo dalyviams, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio. Vertinant skiriamos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, svarbu atsižvelgti ne tik į konkretaus nusižengimo metu susiklosčiusias aplinkybes, bet ir į pažeidėją, kaip kelių eismo dalyvį, apibūdinančius duomenis. Pastebėtina, kad per penkerius metus A. V. penkiolika kartų baustas administracine tvarka, iš kurių dvylika kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, automobilio vairavimo neužsisegus saugos diržo, šviesoforo signalo, draudžiančio eismą, nepaisymu. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, sumokėtos tik dvi baudos. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės charakterizuoja A. V. neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jam skiriamos baudos savo tikslų nepasiekia, nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. V. paskirta administracinė nuobauda – 320 Eur dydžio bauda nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam nusižengimui.

22. Apeliaciniame skunde dėl A. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės iš esmės nurodomos šeimines aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui būtina teisė vairuoti kelių transporto priemones. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, pareiškėjas šias aplinkybes nurodė ir nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Taigi, jokių kitų reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apylinkės teismui sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo ar jos termino sumažinimo, pareiškėjas apygardos teismui nepateikė. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad be šeiminių įsipareigojimų vykdymo teisė vairuoti kelių transporto priemones A. V. gali būti reikalinga ir darbinei veiklai vykdyti (dirba (duomenys neskelbtini), yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). Vis tik, apygardos teismo vertinimu, tai, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones yra susijusi su A. V. darbiniais ryšiais bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, egzistavo ir A. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl pareiškėjas privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmu ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ir dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Akivaizdu, kad A. V. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atlikti darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė taip pat nebuvo pakankama, jog sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo.

23. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šio procesinio sprendimo 19 punkte aptartas A. V. charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jam būtina teisė vairuoti kelių transporto priemones, jam buvo žinomos ir administracinio nusižengimo padarymo metu, konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, jog ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės minimalaus termino, t. y. šešių mėnesių, skyrimas A. V. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.

24. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įpareigojimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų, rodo, jog šis administracinis nusižengimas, kitų su transportu ir kelių ūkiu susijusių administracinių nusižengimų kontekste, vertintinas kaip gana pavojingas. Tokią išvadą leidžia daryti ir įpareigojimas teisės vairuoti netekusiems asmenims pabaigti specialius mokymus prieš grįžtant dalyvauti viešajame eisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos siekiant: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra natūralios įstatymo leidėjo numatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens priešingo teisei elgesio pasekmės, kurios neišvengiamai turi sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui socialinio gyvenimo nepatogumus, tam, kad jis gebėtų ateityje įvertinti savo elgesį, tokio elgesio sukeltus praradimus ir ateityje nedarytų naujų nusižengimų, o platus ir laisvas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų interpretavimas jas taikant, atsižvelgus į iš esmės įprastas kiekvienam asmeniui gyvenimo aplinkybes, nesant reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, neatitinka įstatymo leidėjo valios ir nėra teisingas. Pažymėtina, kad pernelyg švelnus asmens nubaudimas gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti jį vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

25. Apygardos teismo vertinimu, A. V. Institucijos 2025 m. liepos 31 d. nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda bei jos dydis, taip pat administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas nėra aiškiai per griežti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacini skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas