Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Klimašauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo bei materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl motinos valdžios (ne)apribojimo

13. (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centras 2025 m. spalio 6 d. raštu Nr. S-2168 informavo, kad atsakovė su dukrų laikinąją globėja nebendrauja, globojamoms dukroms finansinio išlaikymo neteikia, atsakovės teigimu, su dukra M. K. dažnai bendrauja telefonu, susitinka maždaug kas antrą mėnesį, su D. K. atkurti artimo ryšio nepavyksta, dukra vengia bendravimo. I. J. neišklausė Pozityviosios tėvystės mokymų, tačiau susirado darbą, dengia turimą įsiskolinimą, išsinuomojo vieno kambario bendrabučio tipo butą, 2025 m. liepos mėnesį apsilankė priklausomybės konsultantės konsultacijoje. Visgi vizitų netęsia, atsakovė mano, kad jai pavyksta savarankiškai laikytis blaivybės.

14. 2026 m. vasario 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas rašte nurodė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 1 d. dėl I. J. šeimos užregistruoti 2 pranešimai: 2025 m. rugsėjo 10 d. – dėl smurto artimoje aplinkoje – sutuoktinis D. J. sumušė ir grasina peiliu I. J., tądien I. J. išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jai nustatytas 2,76 prom. neblaivumas, bei 2025 m. lapkričio 28 d. gautas pranešimas, kad prie atsakovės durų stovi jos vyras D. J., kuris nori patekti į namus.

15. 2025 m. spalio 8 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose pažymėta, kad M. K. nurodė, jog pastaruoju metu mama neskambina ir nerašo, D. K. – kažkada mama siūlė susitikti, tačiau ji nenori, mama nesugebėjo pasveikinti su gimtadieniu. 2026 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) centras informavo, kad I. J. nesikreipė į (duomenys neskelbtini) centrą dėl pasimatymų su dukra, nerodo iniciatyvos domėtis vaikų sveikatos, ugdymosi ar laisvalaikio klausimais, neprisideda prie jų išlaikymo; globėjos teigimu, D. atsisako bendrauti su mama, M. bendrauja su mama, tačiau retai. (duomenys neskelbtini) gimnazija 2026 m. vasario 2 d. rašte, VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorija 2026 m. vasario 5 d. rašte nurodė, kad I. J. nesidomi dukromis. (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centras 2026 m. vasario 4 d. rašte nurodė, kad teigiami rezultatai I. J. šeimoje nevyksta, ji pagalbos plane numatytų priemonių nevykdo ir nesiekia pati auginti savo vaikus.

16. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po laikinosios globos (rūpybos) M. ir D. K. nustatymo situacija šeimoje nesikeičia dėl atsakovės, vaikų motinos, pasyvumo – ji nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad sudarytų saugias sąlygas jos nepilnametėms augti jos šeimoje: atsakovė neatsižvelgia nei į socialinių darbuotojų, kitų specialistų rekomendacijas, mano galinti savarankiškai išspręsti įsišaknijusias šeimoje problemas, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės rodo priešingai – toliau išlieka piktnaudžiavimo alkoholiu rizika, šeimoje pasireiškia smurto atvejai, kurie pasibaigia net medikų pagalbos poreikiu, atsakovė savo pasyvumo praranda ryšį su dukromis, dukros pačios atsisako bendravimo su mama.

17. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

18. Vaiko paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikui, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – stabilizuoti šeimos situaciją, padėti tėvams išspręsti turimas priklausomybes, nes vaiko paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Vaiko tėvai, pašalinę vaikui grėsmę keliančias aplinkybes, turi galimybę susigrąžinti paimtą vaiką (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-397-324/2024)

19. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad teismas leidimą paimti atsakovės nepilnametes dukras išdavė 2024 m. lapkričio 11 d., joms laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 2024 m. lapkričio 20 d., tačiau vietoj to kad atsakovė imtųsi aktyvių veiksmų, siekiant spręsti įsisenėjusias šeimoje problemas, dėl kurių ir buvo priimtas kraštutinis sprendimas paimti nepilnametes dukras iš atsakovės, ji išvyko į užsienį, kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir tik praėjus pusmečiui nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, dviems mėnesiams nuo jos grįžimo į Lietuvą, ji pradėjo tiesiogiai kontaktuoti su socialiniais darbuotojais. Visgi net ir grįžusi į Lietuvą, atsakovė nei savarankiškai, nei socialinių darbuotojų pagalba nešalino laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priežastis, nerodė net noro iš esmės gerinti gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų jos dukroms fizinę, psichologinę bei socialinę gerovę – vengia nuoseklaus, koncentruoto į problemas bendradarbiavimo su specialistais. Ne gana to, ji visiškai nebendradarbiauja su dukrų ugdymo, gydymo įstaigomis, laikinąja globėja (rūpintoja), nesidomi jų pasiekimais mokykloje, sveikata, nerodo iniciatyvos bendrauti su dukromis. Susidariusi situacija, atsakovės pasyvumas lėmė jos ir dukrų emocinio ryšio nutrūkimą, vyresnioji atsakovės dukra atsisako bendrauti su mama, jaunesnioji dukra neatsisako kontakto su mama, tačiau tokios iniciatyvos nerodo pati mama. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytą, tai, kad atsakovė net ir taikius tokią priemonę kaip vaikų paėmimas, išliko pasyvi savo dukrų atžvilgiu, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neatvyko į teismo posėdį, nereiškė prieštaravimų dėl reikalavimo apriboti jai motinos valdžią, neginčijo ieškovės, trečiojo asmens nurodytų faktinių aplinkybių, ieškinį tenkina, nustatęs, kad neišnyko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priežastys, atsakovės abejingumas leidžia daryti išvadą, kad ateityje situacija nesikeis, neterminuotai apriboja I. J. motinos valdžią jos nepilnamečių dukrų atžvilgiu.

20. Išaiškintina, kad atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų jų interesams. Apribojus atsakovės valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovės sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) . Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

21. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Sutinkamai su CK 3.195 straipsniu atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

24. Teismas, įvertinęs būtinybę užtikrinti M. ir D. K. būtinuosius poreikius, tai, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 1 153 Eur (atskaičius mokesčius apie 847 Eur)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos <...> skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 129,50 Eur, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra dirbanti, turi galimybes dirbti Vokietijoje, kur visuotinai yra žinoma, jog pragyvenimo lygis yra geresnis nei Lietuvoje, be D. ir M. daugiau išlaikytinių neturi, duomenų apie aplinkybes, kurios sudarytų kliūtis atsakovei dirbti, nepateikta, į tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikams išlaikyti, daro išvadą, jog 200 Eur išlaikymo dydis kiekvienai dukrai yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis jų poreikius ir motinos turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Dėl to ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

26. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

27. CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

28. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Pastaroji teisės norma reguliuoja laikinojo, ne nuolatinio pobūdžio teisinius santykius, t. y. vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečiam, laikinam terminui, t. y. iki teismo sprendimu bus nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko globa.

29. Iš byloje pateiktos medžiagos, vaiko aplankymo aktų nenustatyta, kad laikina rūpyba būtų vykdoma netinkamai, todėl iki sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo D. ir M. K. gyvenamoji vieta nustatytina laikinosios globėjos (rūpintojos) G. S. gyvenamojoje vietoje, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji rūpintoja G. S. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės I. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už išlaikymą nepilnametėms dukroms priteisimo 108 Eur (200,00 Eur x 12 mėn. x 2 x 3 % x 75 proc.), ir 30,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 268–270, 402 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

priteisti iš I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. lapkričio 21 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

nustatyti nepilnamečių D. K. ir M. K. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos (rūpintojos) G. S. gyvenamojoje vietoje tol, kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) atsakovės vaikams nustatymo;

nustatyti, kad išlaikymą nepilnametėms D. K. ir M. K. tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) joms nustatymo, uzufrukto teise valdo ir tvarko jų laikinoji globėja (rūpintoja) G. S..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 138,57 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 57 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir žyminiu mokesčiu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.