Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria L. R. skundas netenkintas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas D. M. 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. R., pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis Kalvarijoje, Vilniaus g. 35, 2025 m. rugpjūčio 28 d. 21 val. 54 min., vairavo automobilį „Opel“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,50 promilės girtumas. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl administracinio nusižengimo padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, L. R. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. L. R. atstovo advokato D. G. prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, minėtu nutarimu netenkintas.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu L. R. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. R. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą jei teismas laikytų, kad teisenos nutraukti nėra pagrindo – pakeisti apeliantui paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, maksimaliai švelninant specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą ir kitus ribojimus. Šioje dalyje pažymėtina, jog, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl šioje apimtyje bus tikrinami teismo ir Institucijos pareigūnų veiksmai, bei priimti sprendimai, o skundo argumentai ir prašymai dėl atskirosios nutarties dėl Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų įvertinimo priėmimo toliau nevertinami ir apie juos plačiau nepasisakytina, nes tai nesusiję su skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimu. Apeliantas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų pagrįstumą, nurodo, kad alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo patikrintas jo neblaivumas, rezultatai buvo paneigti specialisto išvada, kuri duota paėmus jo kraują gydymo įstaigoje, t. y. buvo įrodyta, kad jie yra neobjektyvūs ir nepatikimi. Apygardos teismas konstatuoja, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo.

13. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020; 2AT-31-489/2024; 2AT-31-1073/2025). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

14. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021; 2AT-31-489/2024; 2AT-31-1073/2025 ir kt.).

15. Apelianto skunde iš esmės teigiama, jog apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo L. R. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų (tarp alkotesterio rodmenų ir specialisto išvados) bei akivaizdžių abejonių dėl L. R. neblaivumo laipsnio (fakto) – neblaivumo požymių ir, jais remdamasis, padarė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų pažeidimą, o nutartyje išdėstė prieštaringas išvadas.

16. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad Kalvarijoje, Vilniaus g. 35, 2025 m. rugpjūčio 28 d. 21 val. 54 min. policijos pareigūnai sustabdė patikrinti L. R. vairuojamą automobilį „Opel“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Patikrinus jo neblaivumą bekontakčiu alkotesteriu Drager Alcotest 5000 ARMM-0314, prietaisas parodė ,,X“ ženklą, kas reiškia, kad jo iškvepiamam ore buvo aptikta alkoholio. L. R. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager ARPK-0195 21 val. 54 min nustatytas 0,73 promilės neblaivumas, antrą kartą – 22 val. 24 min. – nustatytas 0,52 promilės neblaivumas. Policijos pareigūnai, vertindami alkotesterio rodmenis, prieš pateikdami kaltinimą pareiškėjui, apskaičiavo ir nurodė mažiausią per atliktus patikrinimus prietaiso rodmenį, t. y. 0,50 promilės (pritaikius paklaidą). 2025 m. rugsėjo 17 d. Institucijos nutarimu L. R. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo L. R. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė.

17. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl L. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo. Apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti šio teismo nutartį, neturi. Apylinkės teismas savo procesinį sprendimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto L. R. neblaivumo patikrinimo rezultatais, jų naudoto alkoholio matuoklio rodmenų tikslumu. Teismas vertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad L. R. pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys ir atlikta medicininė apžiūra. Apylinkės teismas tokius savarankiškai pateiktus duomenis vertino atsižvelgdamas į visus bylos įrodymus ir gretindamas šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais aiškiai nurodė, kodėl L. R. iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai nepaneigia policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nepritarti šioms išvadoms.

18. Atkreipiamas dėmesys, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 2.3 papunktyje nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nurodytų taisyklių 3 punktas nustato, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato šį asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tokia punkto formuluotė rodo, kad pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, o medicininė apžiūra – tik pagalbinis metodas. Todėl Skundo autorius nėra teisus teigdamas, kad būtent medicininei apžiūrai, atliktai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, yra suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė (lyginant su alkotesterių rodmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2AT-31-1073/2025). Pažymėtina, jog nei minimos Taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, 2AT-31-1073/2025, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-39-2014; 2AT-31-1073/2025). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas šioje byloje apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatus teisingai vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. R. neblaivumo patikrinimas atliktas alkotesteriu, turinčiu iki 2025 m. spalio 2 d. galiojantį patikros sertifikatą. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 28 d., neblaivumo patikrinimas L. R. buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Be to, kaip nustatyta iš pareigūno V. R. asmens bylos išrašo, jis 2022 m. lapkričio 7 d. yra praėjęs mokymus, supažindintas su alkoholio kiekio matuoklių „DRAGER ALCOTEST 5000 IR ALCOTEST 7510“ naudotojo instrukcijomis. Byloje duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas L. R. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. Nėra byloje duomenų ir apie tai, kad nebuvo išlaikyta patikrinimo procedūra, – pūsta buvo du kartus, išlaikant reikalingą pertrauką ir užtikrinant paklaidos gautiems rezultatams pritaikymą. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, L. R. neneigė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholį (nurodė alkoholį vartojęs diena prieš įvykį), tačiau nesutiko, kad neblaivumas galėjo viršyti 0,4 promilės.

20. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-36-628/2018; 2AT-31-1073/2025).

21. Nagrinėjamoje byloje L. R., nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise 2025 m. rugpjūčio 28 d. pats nuvyko į gydymo įstaigą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, ten jam 23.30 val. paimtas kraujo mėginys ir 23.40 val. atlikta medicininė apžiūra (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1PS3 nurodyta, kad L. R. sąmonė aiški, elgesys adekvatus, kalba rišli, alkoholio kvapas neužuodžiamas, eisena ir pusiausvyra normali, Rombergo mėginys stabilus, išvaizda tvarkinga); paimtame kraujyje, pagal specialisto išvadą Nr. T-A 3825/2025(01), etilo alkoholio rasta 0,38 promilės. Tačiau vėlgi pastebėtina, kad kraujas patikrinimui VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ priduotas 2025 m. rugpjūčio 28 d. 23.30 val., t. y. po pirmojo pūtimo parėjus 1 val. 36 min., po antro pūtimo praėjus 1 val. 6 min.

22. Apygardos teismas sprendžia, kad nors šioje byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau L. R. iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog L. R. įvykio metu - 2025 m. rugpjūčio 28 d. 21 val. 54 min. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vien tai, kad po 1 val. 36 min. nuo pirmo pūtimo atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog L. R. alkoholio kiekio kraujyje koncentracija yra tik 0,38 promilės, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų nesant duomenų, kad buvo pažeista neblaivumo tikrinimo tvarka, tokių duomenų nenurodė ir pažeidėjas. Be to, iš kraujo tyrimo rezultato taip pat akivaizdu, kad prieš pusantros valandos L. R. buvo girtesnis, nes per minėtą laiko tarpą dalis alkoholio pasišalino iš jo organizmo tiek natūraliu būdu, tiek neatmestina, jog tokiais atvejais asmenys gali imtis papildomų priemonių dėl alkoholio greitesnio skaidymo, pašalinimo iš organizmo. Nors skundo autorius ginčija tikrinimo alkotesteriu rezultatus nurodydamas, kad iš jo organizmo negalėjo pasišalinti 0,40 promilės alkoholio per valandą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek alkoholio iš jo organizmo per valandą nepasišalino, o pasišalino 0,35 promilės (0,73-0,38) per 1.36 val., taigi tai visiškai sutampa su paties apelianto skunde nurodoma vidutine alkoholio pasišalinimo iš organizmo per valandą norma – 0,20 promilės. Vertindamas šiuos duomenis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys L. R. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują, o įvykio vietoje atlikta L. R. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nebuvo užfiksuota, kad jis buvo tikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, tačiau iš teismui pateikto Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d. apie 21 val. 50 min., vykdant paskirtą užduotį – neblaivumo kontrolę buvo sustabdytas lengvasis automobilis, „Opel Insignia“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) patikrinus asmens neblaivumą bekontakčiu alkotesteriu Drager Alcotest 5000 ARMM-0314, prietaisas parodė ,,X“ ženklą, kas reiškia, kad asmens iškvepiamam ore buvo aptikta alkoholio. Iš to akivaizdu, kad priešingai nei nurodė apeliantas tikrinimo bekontakčiu alkotesteriu laikas yra aiškiai užfiksuotas, t. y. apelianto sustabdymo laikas 21.50 val.

23. Kaip minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-39-2014; 2AT-36-628/2018; 2AT-31-1073/2025). Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis L. R., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius; Institucijai ir apylinkės teismui pakako byloje esančių įrodymų, kad būtų padaryta pagrįsta ir neabejotina išvada dėl L. R. neblaivumo laipsnio. Todėl, kaip jau minėta, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios nors kitos aplinkybės, nebuvo pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais, o ligoninėje atliktų tyrimų rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, o kaip tik juos patvirtina, nes kraujo tyrimu buvo nustatytas 0,38 promilių neblaivumas, todėl akivaizdu, jog prieš 1.36 val. jis buvo didesnis ir galėjo siekti 0,73 promilės.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apylinkės teismo ir Institucijos procesinius sprendimus šioje dalyje nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismas konstatuoja, kad visi apelianto skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, buvo teisingai įvertinti apylinkės teisme. Apylinkės teismo pripažintos įrodytomis faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu.

Dėl paskirtos bausmės individualizavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

25. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

26. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

27. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

28. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

29. Pažymėtina, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už L. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtas administracinio poveikio priemones, susijusias su specialiąja teise vairuoti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, to paties straipsnio 6 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

30. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių apelianto administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Institucijos nutarimu L. R. pagal ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalis paskirta minimalaus dydžio bauda, minimaliam terminui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, bei minimalaus dydžio draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra apelianto priešingo teisei elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe Institucija pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (nors apeliaciniame skunde ir skunde apylinkės teismui savo kaltę ginčija), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad apeliantas eilę kartų baustas administracine tvarka (greičio viršijimo atvejai; transporto priemonės pastatymą neleistinoje vietoje). Sutiktina su skundo argumentais, kad administracinių nusižengimų registre jam inkriminuotų nusižengimų pagal ANK 422 straipsnio 5 d. (2019 m.) ir ANK 493 straipsnio 2 d. (2024 m.) teisenos yra nutrauktos/nepradėtos, tačiau tai nešalina aplinkybės, kad jis yra baustas administracine tvarka už kitus nusižengimus. Šie duomenys patvirtina, kad L. R. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Akivaizdu, jog šis nusižengimas yra jo nepakankamai atsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ankstesniais nutarimais jam taikytos švelnesnės nuobaudos jo nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą nėra abejonės, kad visiškai neskirti arba sutrumpinti Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra jokio pagrindo. Pažymima ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinių funkcijų atlikimui ar šeimos gerovei, kaip nurodyta aukščiau cituotoje teismų praktikoje savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeimyninių aplinkybių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbo funkcijoms vykdyti ir prižiūrėti artimuosius apeliantui buvo žinomos, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Atkreiptinas dėmesys, kad objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad net minimali bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonių taikymas, šiuo konkrečiu atveju, sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų nėra nurodyta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde.

31. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje išvardintais argumentais, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir lengvo girtumo, bet viršijančio leidžiamos normos kiekį (0,50 promilių neblaivumas) ir tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Jau ankščiau nustatyta, kad alkoholį apeliantas vartojo prieš vairuodamas, todėl jis, būdamas sąmoningas pilietis, turėjo įvertinti savo būklę dėl suvartoto alkoholio kiekio ir, įstatymo esant uždraustam vairavimui apsvaigus, susilaikyti nuo transporto priemonės vairavimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas iš esmės viso bylos teisminio nagrinėjimo metu, išskyrus pradinio tyrimo metu Institucijoje, savo pažeidimo nepripažino, neigė kaltę dėl vairavimo esat neblaiviu, teigė, kad turi būti vadovaujamasi jo atliktu kraujo tyrimu, nors šis jo teiginys paneigtas byloje esančia ir ankščiau aptarta medžiaga, todėl tai apibūdina apeliantą, kaip nelinkusį pripažinti savo padaryto pažeidimo, kritiškai jo nevertinančio.

32. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad paskirta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė pakeis apelianto asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Šiuo atveju apeliantas privalo prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

33. Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas neatsakė į kiekvieną jo skundo argumentą, reikalavimą ar teiginį, nes kaip nustatyta teismų praktikoje, apeliacinės instancijos teismo, taip pat kaip ir pirmos instancijos teismo, kuris nagrinėja apelianto skundą dėl institucijos sprendimo, pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019; 2AT-60-387/2022 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apelianto teisės nebuvo pažeistos ar suvaržytos, nes visi reikšmingi apelianto skundų tiek apygardos teismui, tiek apylinkės teismui argumentai buvo atsakyti.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, tame tarpe ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, apelianto asmenybę, konstatuoja, kad L. R. už administracinio nusižengimo padarymą skirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, atitinka tiek apelianto padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.