Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Nikolajus Aleninas ir išieškotojas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, skundas dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų, kuriame pareiškėja prašo kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti antstolio Nikolajaus Alenino 2018-12-03 patvarkymą dėl skundo Nr. V/DOK-45195, kuriuo antstolis atsisakė panaikinti 2018-10-24 patvarkymą Nr. V/TA-TT-1397 ir atnaujinti terminą skundui paduoti, bei panaikinti antstolio Nikolajaus Alenino 2018-10-24 patvarkymą Nr. V/TA-TT-1397 dėl skolininko turtinių teisių ir/ar lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriuo buvo areštuotos piniginės lėšos 3440,92 Eur sumai. Nurodo, kad pareiškėja 2018-10-24 gavo antstolio 2018-10-24 patvarkymą, kuriuo jis areštavo piniginės lėšas 3440,92 Eur sumai. VĮ Turto bankas, nesutikdamas su minėtu antstolio patvarkymu, pateikė dėl jo skundą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja 2018-12-10 gavo antstolio 2018-12-03 patvarkymą dėl skundo Nr. V/DOK-45195, kuriuo antstolis atsisakė panaikinti 2018-10-24 patvarkymą Nr. V/TA-TT-1397 bei atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu patvarkymu, teikia skundą dėl jo panaikinimo, nurodo, kad 2016-07-13 mirusio V. S. turtas - butas, esantis Pravieniškių g. 29-1, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., paveldėjimo teise pagal 2018-03-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimą perėjo valstybei. 2018-03-19 Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-1195/449080 Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, esantį Pravieniškių g. 29, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav. 2018-03-16 raštu Nr. (16.3-44)SK4-3486 paveldėtos piniginės lėšos ir transporto priemonės perduotos administruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Antstolis 2018-07-23 patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, pakeitė skolininką V. S. į skolininką Lietuvos Respubliką. Turtas papildomai yra areštuotas antstolės Ramunės Mikliušienės, kuri vykdys turto realizavimą, antstolė 2018-09-19 patvarkymu, dėl ekspertizės skyrimo, pavedė ekspertizę atlikti VĮ Turto bankui. 2018-10-22 raštu Nr. (16.6-44)SK4-13663 VĮ Turto bankas persiuntė antstolei Ramunei Mikliušienei ekspertizės aktą Nr. (24.1-22)-8T-96, kuriame nurodyta buto rinkos vertė nustatymo dienai 198 Eur. Valstybės paveldėtas turtas, dar nėra realizuotas, todėl Turto bankas negali padengti antstoliui Nikolajui Aleninui reikalaujamos 3440,92 Eur sumos. Tik areštavęs minėtą turtą ar jo dalį, neviršijant arešto masto, ir nustatęs, kad areštuoto turto vertės nepakanka vykdomojo dokumento įvykdymui, antstolis galėtų spręsti dėl kito areštuotino turto - piniginių lėšų, esančių kasoje, arešto, nes piniginių lėšų areštas yra itin varžanti juridinio asmens ekonominę veiklą priemonė, todėl visų pirma turi būti nustatytinas ir areštuotinas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas. Kitų antstolių ar institucijų uždėtas areštas netrukdo antstoliui dar kartą areštuoti to paties turto. Kol turtas nėra realizuotas, antstolis neturi teisės areštuoti/nuskaičiuoti piniginių lėšų, kadangi nėra aišku kokia suma bus gauta realizavus valstybės paveldėtą turtą. Įvykdyti antstolio patvarkymą ir padengti įsiskolinimus neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, pareiškėjas galės tik tuomet, kada paveldėtas tartas bus realizuotas įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju areštavus butą, esantį Pravieniškių g. 29-1, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., (o ne pinigines lėšas) būtų užtikrinti ne tik išieškotojo interesai, tačiau nepažeistos ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalį, kadangi buvo areštuota akivaizdžiai per daug, t. y. antstolio veiksmai (piniginių lėšų areštas) laikytini pertekliniais. Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolis nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nes buvo termino skaičiavimo klaida, atsiradusi dėl didelio institucijos darbo krūvio. Antstolio 2018-10-24 patvarkymas buvo registruotas Turto banke dieną vėliau negu buvo gautas, kas klaidino skaičiuojant terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Be to, terminas buvo praleistas minimaliai (viena ar kelios dienos), todėl šiuo atveju nebuvo užvilkintas procesas bei nebuvo pažeistas koncentruotumo principas. Be to, šiuo atveju nebuvo suėjęs naikinamasis terminas skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0165/16/00053 duomenų matyti, kad antstolio Nikolajaus Alenino kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš skolininko V. S. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-12-28 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2753-814/2015 (v. b. l. 3). Skolininkas 2016-07-13 mirė (v. b. l. 63), jo turtą 2018-03-15 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (reg. Nr. GP-1621) pagrindu paveldėjo valstybė. Paveldimą turtą sudarė: butas (unikalus Nr. 4999-3004-0011:0016), esantis Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 29-1, trys piniginių lėšų sąskaitos, esančios Lietuvos Centrinėje kredito unijoje ir septynios transporto priemonės (v. b. l. 109-112). Atsižvelgiant į tai, antstolis 2018-07-23 patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-18-165-2580 (v. b. l. 100) pradinį skolininką (mirusį) V. S. pakeitė jo turtinių teisių perėmėja Lietuvos Respublika. 2018-10-24 patvarkymu dėl skolininko turtinių teisių ir/ar lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. V/TA-TT-1397 (v. b. l. 116), vadovaudamasis CPK 749 - 751 straipsniais, areštavo skolininko lėšas, valstybės paveldėto mirusio skolininko (V. S.) nekilnojamojo turto tikrosios vertės apimtyje, bei atitinkamas skolininko turtines teises, susijusias su šio patvarkymo gavėjo piniginėmis prievolėmis, bendrai 3 440,92 Eur sumai (skolai (-oms) ir vykdymo išlaidoms padengti) ir pareikalavo pinigus paveldėto turto tikrosios vertės apimtyje, neviršijant arešto masto, nedelsiant, bet ne vėliau, kaip per turtinių prievolių įvykdymo terminą (jeigu paveldėtas turtas realizuojamas), pervesti į antstolio Nikolajaus Alenino depozitinę sąskaitą.

Skolininko turtą paveldėjusi valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė antstoliui skundą dėl 2018-10-24 patvarkymo Nr. V/TA-TT-1397 kartu su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą šiam skundui paduoti. Skundas buvo grindžiamas iš esmės tapačiais motyvais, nurodytais teismui pateiktame skunde dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo. Kartu pareiškėja prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, motyvuodama dideliu institucijos darbo krūviu bei tuo, kad terminas praleistas minimaliai.

Antstolis 2018-12-03 patvarkymu dėl skundo Nr. V/DOK-45195 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundo netenkino. Patvarkyme antstolis nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti skundą ne vėliau kaip iki 2018-11-19 (per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo). Skundas antstoliui paduotas 2018-11-21, praleidus minėtą įstatymo nustatytą terminą. Konkrečiu atveju antstolis nenustatė svarbių priežasčių dėl kurių pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys tikrai svarbios. Procesinio termino pažeidimą pareiškėjas bando pateisinti vien dideliu institucijos darbo krūviu, tačiau įstatyme nustatytas 20 dienų terminas yra gana didėlis, o pareiškėjas turi ne tik pakankamai resursų, bet ir išteklių, kad būtų vykdoma jo veikla ir užtikrintas įstatyme nustatytų terminų laikymasis. Proceso dalyvio elgesys, nesilaikant įstatymų nustatytų terminų, negali būti pateisinamas vien darbo krūviu ir (ar) neatidumu, tuo labiau, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad egzistavo kokios nors faktinės aplinkybės dėl kurių skundas negalėjo būti pateiktas per įstatyme nustatytą terminą. Priešingu atveju, procesinių terminų laikymosi pažeidimai būtų pateisinami vien formaliais pagrindais, nepagrindžiant jų jokiais įrodymais, ir dėl to kiltų grėsmė procesinių santykių stabilumui. Dėl skundo dalyko, antstolis nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir netenkinamas. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina arešto mastą su areštuotu turtu ir jo verte, nes tai yra skirtingi turto arešto akto elementai. Skundžiamame 2018-10-24 patvarkyme Nr. V/TA-TT-1397 yra nurodytas turto arešto mastas, t. y. 3440,92 Eur, reikalingi skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, kurį reikia skirti nuo paties areštuoto turto ir jo vertės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad valstybės paveldėto mirusio skolininko nekilnojamojo turto tikroji vertė, kurios apimtyje yra taikomas areštas skolininko lėšoms ir atitinkamoms turtinėms teisėms, yra didesnė už turto arešto mastą. Priešingai, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad šio turto vertė jo duomenimis yra tik 198 Eur, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tuo labiau, antstolis patvarkymu nereikalauja pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą daugiau pinigų, nei yra paveldėto turto tikroji vertė. Antstolio nuomone pareiškėjas nepagrįstai ignoruoja antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų išimtis (išlygas), teigdamas, kad reikalaujama nedelsiant pervesti 3440,92 Eur sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, nerealizavus valstybės paveldėtą turtą, ne patvarkymu prašoma pervesti pinigus paveldėto turto tikrosios vertės apimtyje, kuris (nustačius paveldėto turto tikrąją vertę) gali būti ir mažesnis už turto arešto mastą, todėl nėra reikalaujama, kad patvarkyme nurodyti reikalavimai būtų patenkinti didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas. Be to jei paveldėtas turtas realizuojamas, turtinių prievolių įvykdymo terminas būtų skaičiuojamas nuo lėšų, realizavus valstybės paveldėtą turtą, gavimo momento, ir tik tuo atveju, jeigu siekiama išsaugoti paveldėtą turtą ir/arba valstybės paveldėtas turtas nerealizuojamas, antstolio reikalavimas turi būti vykdomas nedelsiant tokia apimtimi, kokia yra paveldėto turto vertė (neviršijant turto arešto masto). Pagal CPK nustatytą tvarką neleidžiama vykdyti išieškojimo iš valstybei priklausančio turto, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą. Tai, kad antstolė Ramunė Mikliušienė ėmėsi skunde nurodytų procesinių veiksmų nustatyti paveldimo turto tikrąją vertę, savaime nereiškia, kad antstolė vykdys šio turto realizavimą, tuo labiau, kad ji nėra informavusi kitų antstolių apie minėto turto realizavimą Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl tikrosios paveldėto turto vertės, kuri bus nustatoma teisės aktuose numatyta tvarka.

Dėl įstatymo nustatyto termino skundui paduoti atnaujinimo

CPK 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamas antstolio 2018-10-24 patvarkymas Nr. V/TA-TT-1397 buvo įteiktas pareiškėjos administracijai 2018-10-30 (v. b. l. 119), todėl darytina išvada, kad būtent šią dieną pareiškėja sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą ir nuo šios dienos yra skaičiuojamas įstatymo nustatytas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad skundą ji gavo 2018-10-31 nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Terminas skundui paduoti pasibaigė 2018-11-19 (įskaitytinai). Skundas antstoliui paduotas 2018-11-21, t. y. dvi dienas praleidus įstatymo nustatytą terminą jam paduoti. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, motyvuodama dideliu institucijos darbo krūviu bei tuo, kad terminas praleistas minimaliai ir dar nėra suėjęs naikinamasis terminas.

Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi praleidus įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą, teisė paduoti skundą išnyksta, tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nenurodomi kriterijai pripažinti procesinio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Jeigu procesinio dokumento padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės kreiptis į teismą, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2010-03-25 civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-135/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleidimą motyvuoja tuo, kad terminas praleistas minimaliai, o termino neatnaujinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido minimaliai – tik dvi dienas, dėl atsitiktinio pobūdžio klaidos, toks pareiškėjos elgesys nėra sistemiškas, todėl tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, panaikinamas antstolio patvarkymas Nr. V/DOK-45195 dalyje, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ir atnaujinamas įstatymo nustatytas terminas pareiškėjai paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.

Dėl antstolio 2018-12-03 patvarkymo Nr. V/DOK-45195 (likusioje dalyje) ir 2018-10-24 patvarkymo Nr. V/TA-TT-1397

Pareiškėja tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek skunde dėl atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo, nurodo, kad antstolis 2018-10-24 patvarkymu Nr. V/TA-TT-1397 areštavo pinigines lėšas 3440,92 Eur sumai, nepaisydamas draudimo areštuoti daugiau skolininko turto negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), nes areštavo akivaizdžiai per daug (antstolio veiksmai pertekliniai). Pareiškėjos nuomone antstolis visų pirma turėjo areštuoti valstybės paveldėtą buvusio skolininko nekilnojamąjį daiktą (butą, esantį Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 29-1), ir tik po to, nustatęs, kad areštuoto turto vertės nepakanka, jis galėtų spręsti dėl piniginių lėšų, esančių kasoje arešto. Todėl neareštavus nekilnojamojo daikto, piniginių lėšų areštas laikytinas nepagrįstu.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Nagrinėjamoje byloje valstybė, įgijusi nuosavybės teises į palikėjo V. S. turtą, dėl universalaus teisių perėjimo tapo skolininke vykdymo procese ir perėmė pareigą atsiskaityti su palikėjo kreditoriais (antstolio patvarkymu Nr. S-18-165-2580 buvo pakeista vykdymo proceso šalis).

Kaip jau minėta antstolis skundžiamu 2018-10-24 patvarkymu Nr. V/TA-TT-1397 areštavo skolininko (valstybės) lėšas, valstybės paveldėto mirusio skolininko (V. S.) nekilnojamojo turto tikrosios vertės apimtyje, bei atitinkamas skolininko turtines teises, susijusias su šio patvarkymo gavėjo piniginėmis prievolėmis, bendrai 3 440,92 Eur sumai (skolai (-oms) ir vykdymo išlaidoms padengti) ir pareikalavo pinigus paveldėto turto tikrosios vertės apimtyje, neviršijant arešto masto, nedelsiant, bet ne vėliau, kaip per turtinių prievolių įvykdymo terminą (jeigu paveldėtas turtas realizuojamas), pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į šio patvarkymo turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog antstolis areštavo pinigines lėšas 3440,92 Eur sumai yra visiškai nepagrįstas. Teismas šiuo atveju sutinka su antstolio patvarkyme Nr. V/DOK-45195 nurodytais argumentais, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina arešto mastą su areštuotu turtu ir jo verte, nes tai yra skirtingi turto arešto akto elementai. Kaip teisingai nurodė antstolis, skundžiamame patvarkyme yra nurodytas turto arešto mastas - 3440,92 Eur, o areštas taikytas konkrečioms lėšoms tik valstybės paveldėto mirusio skolininko nekilnojamojo turto tikrosios vertės apimtyje, bei atitinkamoms skolininko turtinėms teisėms, susijusioms su šio patvarkymo gavėjo piniginėmis prievolėmis. Akivaizdu, kad antstolis, priimdamas patvarkymą areštuoti lėšas, negalėjo nurodyti konkrečios paveldėto turto vertės, nes pareiškėjas tokių duomenų antstoliui nepateikė. Todėl arešto objektas buvo apibrėžtas ne vertės dydžiu, o jo apibrėžimu „valstybės paveldėto mirusio skolininko nekilnojamojo turto tikrosios vertės apimtyje“.

Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad valstybės paveldėto nekilnojamojo vertė, kurios apimtyje yra taikomas areštas skolininko lėšoms ir atitinkamoms turtinėms teisėms, yra didesnė už turto arešto mastą. Kaip teisingai nurodė antstolis, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad šio turto vertė jo duomenimis yra tik 198 Eur, todėl teiginys, kad antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, neatitinka tikrovės. Antstolis patvarkymu nereikalauja pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą daugiau pinigų, nei yra paveldėto turto tikroji vertė. Pažymėtina, kad skundžiamu patvarkymu prašoma pervesti pinigus ne viso turto arešto masto (3440,92 Eur) apimtyje, o tik paveldėto turto tikrosios vertės apimtyje, kuri, nustačius paveldėto turto tikrąją vertę, gali būti ir mažesnė už turto arešto mastą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad skundžiamu antstolio patvarkymu Nr. V/TA-TT-1397 nėra reikalaujama patenkinti kreditoriaus reikalavimo didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 675 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir pareiškėjos skundas šioje dalyje yra laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjos argumentai, kad vykdant išieškojimą antstolis visų pirma turėjo areštuoti ne pingines lėšas, o paveldėtą nekilnojamąjį daiktą, taip pat yra atmestini, nes kaip teisingai nurodė antstolis, CPK 668 straipsnio 2 dalis nustato, jog vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas, o ne į nekilnojamąjį turtą. Be to Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teisės teorijoje ir praktikoje įpėdinio atsakomybės ribojimo sistema, kai už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, yra žinoma kaip pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Taigi pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir(ar) pertekliniais priimant patvarkymą Nr. V/TA-TT-1397, todėl skundas šioje dalyje yra atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paduodama skundą dėl atsisakymo panaikinti patvarkymą, pareiškėja visiškai neatsižvelgė į antstolio argumentus, nurodytus jo patvarkyme Nr. V/DOK-45195 dėl skundo, dėl šių argumentų (ne)pagrįstumo nepasisakė ir savo skundą grindė iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir skundą dėl patvarkymo Nr. V/TA-TT-1397.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, skundą (vykdomojoje byloje Nr. 0165/16/00053) tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Nikolajaus Alenino 2018-12-03 patvarkymą Nr. V/DOK-45195 dalyje, kurioje buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ir atnaujinti pareiškėjai (valstybei) įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą dėl antstolio veiksmų priimant 2018-10-24 patvarkymą Nr. V/TA-TT-1397.

Likusioje dalyje pareiškėjos skundus dėl antstolio 2018-10-24 patvarkymo Nr. V/TA-TT-1397 ir 2018-12-03 patvarkymo Nr. V/DOK-45195 pagrįstumo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0165/16/00053 grąžinti antstoliui Nikolajui Aleninui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.