- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-782-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39814-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovams A. D. ir A. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statyba ir remontas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. D. ir A. D. (toliau – atsakovai), kurį vėliau patikslinusi prašė pakeisti 2010 m. birželio 8 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi (toliau – ir Naudojimosi sutartis) nustatytą 3 379 kv. m ploto žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, nurodytos Naudojimosi sutarties 1.2 punkte, naudojimosi tvarką ir nustatyti tokią šios žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2018 m. vasario 1 d. matininko L. Ž. parengtą planą:
1.1. ieškovei priskirti atskirai naudoti, valdyti ir disponuoti 2 403 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“ ir apibrėžtą taškais: 1-2-3-13-14-15-16-12-1.
1.2. atsakovams priskirti bendrai naudoti, valdyti ir disponuoti 744 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą taškais: 3-4-5-6-7-8-9-17-16-15-14-13-3.
1.3. ieškovei ir atsakovams priskirti bendrai naudoti, valdyti ir disponuoti 232 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“ ir apibrėžtą taškais 12-16-17-9-10-11-12.
1.4. leisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Statyba ir remontas“ neatlygintinai naudotis 3 379 kv. m ploto žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksais „A“, „B“, ir „C“ ir apibrėžtos taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-1, dalimi reikiama patekti ir pagal paskirtį naudotis BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise priklausančiomis pastato ir statinių dalimis.
1.5. likusios Naudojimosi sutarties 1.1. punkte nurodytos 1 500 kv. m ir 1 000 kv. m ploto žemės sklypo dalies naudojimo tvarką palikti nepakeistą.
2. Pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ieškovė grindė tuo, kad žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (2519/5879 dalys), atsakovui A. D. (1180/5879 dalys), atsakovei A. D. (1180/5879 dalys) ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ (1000/5879 dalys). 2010 m. birželio 8 d. tarp T. G. – ieškovės mamos, kurios teises po jos mirties perėmė ieškovė, ir atsakovo A. D. buvo pasirašyta Naudojimosi sutartis. Pagal Naudojimosi sutartį atsakovui A. D. priskirta naudotis 1 500 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“, ir 1 100 kv. m ploto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, o 3 379 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, priskirta bendram naudojimui. Būtent šioje sklypo dalyje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurio statybą ieškovė siekė įteisinti. Neteisėtos statybos faktas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014. Pakeitus šiuo metu galiojančią naudojimosi sklypo dalimi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, pastatas, kurio statybą ieškovė siekia įteisinti, stovėtų ant ieškovei priskirtos naudotis žemės sklypo dalies.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Savo poziciją atsakovas grindė tuo, kad nuo Naudojimosi sutarties sudarymo yra praėję daugiau kaip dešimt metų. Per šį laikotarpį pasikeitė dalis žemės sklypo savininkų, taip pat atsirado naujų statinių. Teigė, kad ieškovės siūlomame pakeitimo projekte nėra apspręsti klausimai dėl kitų bendraturčių galimybės patekti į savo sklypo dalį, taip pat patekimo prie pastatų klausimai. Taip pat, anot atsakovo, nėra aišku, kam reikia keisti seną naudojimosi tvarką ir kokie šių pakeitimų motyvai bei tikslai.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė dėl ieškovės reikalavimo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką spręsti teismo nuožiūra, netenkinti ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų, pakeisti Naudojimosi sutartimi nustatytą 3 379 kv. m ploto žemės sklypo dalies, nurodytos sutarties 1.2 punkte, naudojimosi tvarką ir papildomai nustatyti tokią šios žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2018 m. vasario 1 d. matininko L. Ž. parengtą planą – suteikti kredito unijai teisę neatlygintinai naudotis 232 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad kredito unija iš esmės neprieštarauja ieškovės reikalavimų patenkinimui, tačiau turi būti užtikrinta kredito unijos teisė patekti į jai priskirtą 1 000 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, t. y. ieškovės siūlomoje naudojimosi tvarkoje įtvirtinti kredito unijos teisę neatlygintinai naudotis 232 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“. Ieškovės siūlomoje nustatyti tvarkoje tokia kredito unijos teisė nėra numatyta. Tai padaro kredito unijos padėtį priklausomą nuo kitų bendraturčių valios ir sukelia konfliktų riziką ateityje. Teigė, kad nustatant naudojimosi privačios namo valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių.
6. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pažymėjo, kad ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti tenkinamas, nes jos susidarė išimtinai dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovė bent penkis kartus tikslino savo reikalavimus, nedėjo pastangų išspręsti ginčą taikiai.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Statyba ir remontas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad iš esmės neprieštarauja ieškovės reikalavimo patenkinimui, tačiau nurodė, kad, jeigu būtų patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės pateiktą projektą, tuomet į tvarką turėtų būti įtrauktos sąlygos, suteikiančios teisę trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, BUAB „Statyba ir remontas“ neatlygintinai naudotis 2018 m. vasario 1 d. plane nurodytu žemės sklypu, ir kad ši trečiojo asmens teisė pereitų naujiems statinių, kurie dabar priklauso trečiajam asmeniui, savininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30-1089/2020 ieškinį tenkino – pakeitė 2010 m. birželio 8 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi nustatytą 3 379 kv. m ploto žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, nurodytos naudojimosi sutarties 1.2 punkte, naudojimosi tvarką ir nustatė tokią šios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką pagal 2018 m. vasario 1 d. matininko L. Ž. parengtą planą: 1) ieškovei priskyrė atskirai naudoti, valdyti ir disponuoti 2 403 kv. m ploto žemės sklypo dalį, 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėtą indeksu „B“ ir apibrėžtą taškais: 1-2-3-13-14-15-16-12-1? 2) atsakovams priskyrė bendrai naudoti, valdyti ir disponuoti 744 kv. m ploto žemės sklypo dalį, 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą taškais: 3-4-5-6-7-8-9-17-16-15-14-13-3? 3) ieškovei ir atsakovams priskyrė bendrai naudoti, valdyti ir disponuoti 232 kv. m ploto žemės sklypo dalį, 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėtą indeksu „C“ ir apibrėžtą taškais 12-16-17-9-10-11-12? nustatė, kad BUAB „Statyba ir remontas“ leidžiama neatlygintinai naudotis 3 379 kv. m ploto žemės sklypo dalies, 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėtos indeksais „A“, „B“, ir „C“ ir apibrėžtos taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-1, dalimi reikiama patekti ir pagal paskirtį naudotis BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise priklausančiomis pastato ir statinių dalimis; nustatė, kad 2010 m. birželio 8 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1.1. punkte nurodytos 1 500 kv. m ir 1 000 kv. m ploto žemės sklypo dalies, 2010 m. birželio 1 d. plane žymimos indeksais „C“ ir „B“, naudojimo tvarka paliekama nepakeista; priteisė ieškovei iš atsakovo A. D. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovei iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, nebūtų keičiama nei ginčo žemės sklypo dalies konfigūracija, nei kitos atsakovams aktualios naudojimosi ginčo dalimi sąlygos. Pagal ieškovės projektą – kaip tik būtų išskirtos konkrečios žemės sklypo dalies dalys, kuriomis naudojasi ginčo šalys, t. y. faktinė naudojimosi tvarka, anot pirmosios instancijos teismo, būtų detaliau reglamentuota. Tai yra, ieškovės siūlomas pakeitimas atitinka racionalumo ir naudingumo kriterijus. Ieškovės siekiama nustatyti žemės sklypo dalies pakeitimo tvarka 2018 m. vasario 1 d. plane išdėstyta taip: ieškovei priskirta indeksu „B“ pažymėta dalis, atsakovams – indeksu „A“ pažymėta dalis, o indeksu „C“ pažymėta dalis – bendram ieškovės ir atsakovų naudojimui.
10. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas nepažeistų atsakovų interesų. Atsakovo A. D. atsikirtimą, kad nėra aiškus naudojimosi tvarkos dalies pakeitimo tikslas, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad visuma ieškovės reikštų reikalavimų, dėl kurių dalies teisminis procesas yra nutrauktas (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl atleidimo nuo baudos), yra betarpiškai susiję su ieškovės noru įsiteisinti savavališkos statybos rezultatą. Toks ieškovės tikslas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės yra teisėtas ir tiek, kiek tai susiję su naudojimosi tvarkos pakeitimu, neapriboja atsakovų interesų ir teisių.
11. Atsižvelgęs į tai, kad, patenkinus ieškinį, nebūtų keičiamos kitos Naudojimosi sutartimi apibrėžtos naudojimosi žemės sklypu sąlygos, o tik pakeista Naudojimosi sutarties 1.2 punktu nustatyta naudojimosi dalimi žemės sklypo tvarka, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškinio patenkinimas nepažeistų ir trečiųjų asmenų interesų.
12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ interesas šioje byloje tokiu būdu, kokį kredito unija pasirinko, negali būti realizuotas ir jo neįgyvendinimas negali būti kvalifikuojamas kaip svari priežastis netenkinti ieškinio. Pažymėjo, kad jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ yra suinteresuota galiojančios naudojimosi tvarkos pakeitimu toje apimtyje, kiek ji yra susijusi su unijos teisės naudotis keliu užtikrinimu, toks interesas turėtų būti realizuojamas bendra tvarka inicijuojant visos naudojimosi tvarkos pakeitimą. Teismas tokią išvadą darė, nes kredito unijos siekio realizavimas yra betarpiškai ir tiesiogiai priklausomas nuo kredito unijos turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat kitų žemės sklypo bendraturčių teisių ir interesų užtikrinimo.
13. Ieškovės reikalavimo patenkinimas, anot teismo, nepažeistų ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Statyba ir remontas“ interesų. Šis juridinis asmuo nėra žemės sklypo bendraturtis, tačiau jam nuosavybės teise priklauso dalis pastatų, esančių toje žemės sklypo dalyje, kurios naudojimosi tvarką ieškovė ir nori pakeisti. Darė išvadą, kad vienintelis svarbus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Statyba ir remontas“ interesas – kad nebūtų atimta Naudojimosi sutartimi trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, BUAB „Statyba ir remontas“ suteikta teisė naudotis ginčo žemės sklypo dalimi, jog galėtų patekti ir pagal paskirtį naudotis įmonei nuosavybės teise priklausančiomis pastato ir statinių dalimis. Pagal ieškovės Naudojimosi sutarties pakeitimo projektą nurodyta teisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, BUAB „Statyba ir remontas“ yra užtikrinta, t. y. patenkinus ieškinį, trečiojo asmens padėtis – lyginant su ta, kuri faktiškai ir teisiškai yra šiuo metu, nepablogės.
14. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo savo teises ginti ne tik nuo atsakovo, bet ir nuo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, todėl sprendė, kad 1 200 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų turi būti priteisiama tiek iš atsakovo, tiek iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir nustatyti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ teisę neatlygintinai naudotis 232 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, 2018 m. vasario 1 d. matininko L. Ž. parengtame plane pažymėta indeksu „C“ ir apibrėžta taškais 12-16-17-9-10-11-12; ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pateikė alternatyvų reikalavimą, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kredito unijai „Me?melio taupomoji kasa“ pere?mus atsakovui naudotis, valdyti bei disponuoti priskirta? 1 000 kv. m ploto žeme?s sklypo dali?, 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi tvarkos plane pažyme?ta? indeksu „B“,pere?jo ir visos su šia žeme?s sklypo dalimi siejamos atsakovo teise?s, tame tarpe ir teise? bendrai naudoti, valdyti bei disponuoti 3 379 kv. m ploto žeme?s sklypo dali?, žeme?s sklypo plane pažyme?ta? indeksu „A“. Tai yra, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kredito unijai „Me?melio taupomoji kasa“ pere?mus atsakovui naudoti priskirta? žeme?s sklypo dali?, 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi tvarkos plane pažyme?ta? indeksu „B“, ji,? kaip atsakovo teisiu? pere?me?ja, i?gijo ir Naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1.2. punkte i?tvirtinta? teise? kartu su ieškove ir atsakovais bendrai naudotis, valdyti ir disponuoti žeme?s sklypo dalimi, žeme?s sklypo plane pažyme?ta indeksu „A“.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas nei?vertino nurodytos aplinkybe?s ir klaidingai sprende?, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“ teise? naudotis keliu (esanc?iu žeme?s sklypo dalyje, 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi žeme?s sklypu tvarkos plane pažyme?toje indeksu „A“ / 232 kv. m ploto žeme?s sklypo dalyje, 2018 m. vasario 1 d. matininko L. Ž. naudojimosi žeme?s sklypo dalimi plane pažyme?ta indeksu „C“ ir apibre?žta taškais 12-16-17-9-10-11-12), užtikrinanc?iu jo?s patekima? i? jai priskirta? žeme?s sklypo dali?, galiojanc?ioje naudojimosi tvarkoje ne?ra numatyta ir apibre?žta. Skundžiamas sprendimas iš esme?s pablogino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reiakalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“ situacija? – teismo patvirtinta žeme?s sklypo dalies naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta kredito unijos teise? naudotis keliu, esanc?iu žeme?s sklypo dalyje, 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi žeme?s sklypu tvarkos plane pažyme?toje indeksu „A“, ir užtikrinanc?iu kredito unijos patekima? i? jai priskirta? naudotis žeme?s sklypo dali? ir pastatus. Toks teismo sprendimas vertintinas kaip nepagri?stas ir neteise?tas.
15.3. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“ teise?s naudotis keliu (esanc?iu žeme?s sklypo dalyje, 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi žeme?s sklypu tvarkos plane pažyme?toje indeksu „A“ / 232 kv. m ploto žeme?s sklypo dalimi, 2018 m. vasario 1 d. matininko L. Ž. naudojimosi žeme?s sklypo dalimi, plane pažyme?ta indeksu „C“ ir apibre?žta taškais 12-16-17-9-10-11-12) i?tvirtinimas atitinka faktine? naudojimosi tvarka? ir nepažeidžia kitu? žeme?s sklypo bendraturčių interesu?.
15.4. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl jos pačios veiksmų ir priimtų sprendimų, todėl negalėjo būti priteistos iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“. Kredito unija siekė ginčą išspręsti taikiai, iš pradžių buvo įtrauktą atsakovę, o vėliau – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovė net kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, ir po kredito unijos bandymo taikiai išspręsti ginčą tikslino ieškinį.
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Statyba ir remontas“ atsiliepime į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra, vertinant byloje jau surinktus įrodymus.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Me?melio taupomoji kasa“ nuosavybės teise įgijo būtent 1 000 kv. m ploto sklypo dalį, 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu „B“, ir šią sklypo dalį Naudojimosi sutarties pagrindu ji valdo, naudoja bei disponuoja atskirai nuo kitų sklypo bendraturčių. Todėl ieškovei neaišku, kokiu pagrindu kredito unija galėjo įgyti tik apeliaciniame skunde nurodytą ir iki tol jokiuose procesiniuose dokumentuose ar teismui teiktuose paaiškinimuose nepaminėtą teisę bendrai su kitais bendraturčiais naudoti, valdyti ir disponuoti sklypo dalimi, kuomet tokia teisė Naudojimosi sutartimi trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kredito unijai „Me?melio taupomoji kasa“ suteikta nebuvo, o jai nuosavybės teise priklausanti sklypo dalis idealiai atitinka 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtos indeksu „B“, jai atskirai nuo kitų bendraturčių valdomos, naudojamos bei disponuojamos sklypo dalies plotą.
17.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Me?melio taupomoji kasa“ nėra ir niekada nebuvo įgijusi teisės bendrai su ieškove ir atsakovais naudoti, valdyti ir disponuoti sklypo dalį. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotu, kad tokią, Naudojimosi sutartyje expressis verbis neįvardintą, teisę kredito unija vis tik buvo įgijusi, teismui detalizavus sklypo dalies naudojimosi tvarką ir bendram ieškovės ir atsakovų naudojimui, valdymui ir disponavimui palikus kelią, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“ teisė naudotis keliu, jos siejama su atsakovų teisėmis, liko nepasikeitusi. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“ teisių naudoti valdyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi status quo, liko nepakitęs. Todėl skundžiamas sprendimas nedaro įtakos jos interesams ir nemažina turimų teisių naudoti, valdyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį.
17.3. Ieškovė niekada ir jokiomis aplinkybės neprieštaravo tam, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Me?melio taupomoji kasa“ turėtų teisę naudotis keliu, tačiau tokia teisė jai galėtų būti suteikiama tik tada, jei būtų sumažinta jos atskirai nuo kitų bendraturčių naudojama, valdoma ir disponuojama sklypo dalis, 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „B“, proporcingai jai bendrai su ieškove ir atsakovais naudotina, valdoma ir disponuotina 232 kv. m ploto sklypo dalimi (keliu), 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėta indeksu „C“, ir taip būtų išvengta ieškovei, jai bei atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypo idealiųjų dalių disproporcijos; arba trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Me?melio taupomoji kasa“ teisingai kompensuotų ieškovei nelygiavertį naudojimosi tvarkos nustatymą (kredito unijai tektų didesnė sklypo dalis nei jos turima idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje).
17.4. Bylos šalims ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kredito unijai „Me?melio taupomoji kasa“ derinant taikos sutarties sąlygas ji kategoriškai atsisakė mokėti ieškovei kompensaciją ar mažintis savo atskirai nuo kitų bendraturčių naudojamą, valdomą ir disponuojamą sklypo dalį, 2010 m. birželio 1 d. naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu „B“. Priešingai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Me?melio taupomoji kasa“ pradėjo reikalauti, kad jai būtų neatlygintai suteikta teisė naudotis 232 kv. m ploto sklypo dalimi (keliu), 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėtu indeksu „C“. Toks jos reikalavimas siekis nesąžiningai praturtėti kitų bendraturčių sąskaita.
17.5. Ieškovė, priešingai nei vertina kredito unija, nesiekė ir nepageidavo keisti visos naudojimosi sklypu tvarkos (Sutarties). Ieškovė pageidavo ir siekė bei siekia tik detalizuoti dalį Naudojimosi sutarties, t. y. sutarties 1.2. punktą, detalizuojant ieškovės ir atsakovų Naudojimosi sutarties 1.2. punkto pagrindu bendrai naudojamos, valdomos ir disponuojamos sklypo dalies naudojimosi tvarką. Toks ieškovės siekis nekeičia trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Me?melio taupomoji kasa“ įgytų ir turimų teisių į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį. Todėl ieškovė neturėjo teisinės pareigos sutarties 1.2. punkto pakeitimo derinti su kredito unija. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Me?melio taupomoji kasa“, imituodama derybas su ieškove dėl taikaus ginčo išsprendimo, siekė dviejų tikslų, išspręsti klausimus dėl kredito unijos ir atsakovų atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdomų, naudojamų ir disponuojamų sklypo dalių tvarkos bei papildomai ieškovės sąskaita neatlygintinai gauti teisę naudotis sklypo dalimi. Tokį ieškovės teiginį patvirtina kredito unijos į bylą pateiktas sklypo planas. Šiame plane matyti, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Me?melio taupomoji kasa“ siekia ne taikaus ginčo išsprendimo, o tik savo asmeninių interesų patenkinimo. Todėl taikus ginčo išsprendimas nebuvo įmanomas išimtinai dėl jos keliamų nepagrįstų ir neteisėtų reikalavimų.
17.6. Nors pradiniuose ieškiniuose ieškinio dalykas teisine prasme buvo suformuluotas ne visai korektiškai ir tiksliai, tačiau visuose teismo posėdžiuose ir pradiniuose ieškiniuose ieškovė deklaravo siekį tik patikslinti Naudojimosi sutartį ir tik ta apimtimi, kiek tai susiję su sklypo dalimi. Tuo tarpu kredito unijos keliami reikalavimai sudarė aplinkybes daug kartų atidėti teismo posėdžius, ir tai turėjo tiesioginę įtaka ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
20. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovams bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“.
21. Bylos duomenimis, tarp atsakovo A. D. ir T. G. (ieškovės mama), kurie buvo žemės sklypo bendraturčiai, 2010 m. birželio 8 d. buvo sudaryta ir notarine tvarka patvirtina Naudojimosi sutartis, kuria Naudojimosi sutarties šalys susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
22. Po savo mamos mirties visas teises perėmė ieškovė. 2010 m. birželio 8 d. Naudojimosi sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad ieškovės mama T. G. ir atsakovas A. D. (arba kitas teisėtas žemės sklypo dalies naudotojas) bendrai naudosis, valdys bei disponuos 3 379 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, kuri pridedamame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, ribos pažymėtos linijomis ir taškais: 6, 16, 17, 18, 1, 2, 3, 4, 5, 6.
23. Ginčo Naudojimosi sutarties 1.2. punktas, teismui patvirtinus tokią žemės sklypo bendro naudojimo tvarką, pakeistas taip: 1) ieškovei priskirta atskirai naudoti, valdyti ir disponuoti 2 403 kv. m ploto žemės sklypo dalis, 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėta indeksu „B“ ir apibrėžta taškais: 1-2-3-13-14-15-16-12-1? 2) atsakovams priskirta bendrai naudoti, valdyti ir disponuoti 744 kv. m ploto žemės sklypo dalis, 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėta indeksu „A“ ir apibrėžta taškais: 3-4-5-6-7-8-9-17-16-15-14-13-3? 3) ieškovei ir atsakovams priskirta bendrai naudoti, valdyti ir disponuoti 232 kv. m ploto žemės sklypo dalis, 2018 m. vasario 1 d. plane pažymėta indeksu „C“ ir apibrėžtą taškais 12-16-17-9-10-11-12.
24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, pakeitė žemės sklypo naudojimo tvarką, numatytą Naudojimosi sutarties 1.2. punkte.
25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliaciniame skunde teigia, kad jos teisės yra pažeidžiamos, kadangi ji iš esmės neteko galimybės naudotis ginčo keliu (232 kv. m ploto žemės sklypo dalimi), taip prarasdama galimybę patekti į sau priklausančią sklypo dalį, todėl jos padėtis pablogėjo.
Dėl ginčo kelio.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
27. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.37 straipsnio 1 dalies normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
28. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).
29. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
30. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
31. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
32. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių žemės sklypo naudojimo klausimai buvo išspręsti Naudojimosi sutartimi (1.2. punktu). Žemės sklypo naudojimosi tvarka, numatyta Naudojimosi sutarties 1.2. punkte, buvo pakeista pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį. Apeliacinėje byloje iškėlus klausimą dėl galimų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimo, būtina atsakyti į klausimą, ar skundžiamu sprendimu pakeista žemės sklypo naudojimosi tvarka pablogina jos teises ir padėtį.
33. Kaip byloje jau nustatyta, Naudojimosi sutarties 1.2. punkte šalys sutarė, kad ieškovės mama T. G. ir atsakovas A. D. (arba kitas teisėtas žemės sklypo dalies naudotojas) bendrai naudosis, valdys bei disponuos 3 379 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, kuri pridedamame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, ribos pažymėtos linijomis ir taškais: 6, 16, 17, 18, 1, 2, 3, 4, 5, 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010 m. birželio 8 d. Naudojimosi sutarties 1.2. punktu nebuvo išspręstas šalių naudojimosi ginčo keliu klausimas. Taigi, nebuvo numatyta ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ teisė naudotis ginčo keliu (232 kv. m ploto žemės sklypo dalimi). Apeliacinio skundo argumentas, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ teisės pažeidžiamos, kadangi ji iš esmės neteko galimybės naudotis ginčo keliu (232 kv. m ploto žemės sklypo dalimi), taip prarasdama galimybę patekti į sau priklausančią sklypo dalį, todėl jos padėtis pablogėjo, yra teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad tam tikros tvarkos nenumatymas, kai tokia tvarka anksčiau neegzistavo, laikytinas asmens teisių bei padėties pabloginimu. Pirmosios instancijos teismui pakeitus Naudojimosi sutarties 1.2. punktą ir nepatvirtinus ginčo kelio naudojimo tvarkos, trečiojo asmens teisės nebuvo pažeistos ir jos padėtis nepablogėjo, kadangi ginčo kelio naudojimo tvarka nebuvo numatyta ir 2010 m. birželio 8 d. Naudojimosi sutarties 1.2. punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde akcentuojamas teisių pažeidimas yra deklaratyvus, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nenustatytas.
34. Tam, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ teisės būtų laikytinos pažeistomis, turėtų būti jai kokiais nors neteisėtais būdais trukdoma naudotis ginčo keliu, jei toks naudojimasis būtų išspręstas ir tvarka nustatyta. Tačiau, pirma, jokia naudojimosi ginčo keliu tvarka nenustatyta, taigi, ir jos teisės šiuo klausimu neįformintos Naudojimosi sutartyje ir, antra, iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ginčo keliu faktiškai naudojasi, nėra ir duomenų, kad tokie kredito unijos veiksmai kitų bendraturčių būtų apskųsti ar ginčijami.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jeigu kredito unija yra suinteresuota galiojančios naudojimosi tvarkos pakeitimu toje apimtyje, kiek ji yra susijusi su jos teisės naudotis ginčo keliu užtikrinimu, toks interesas turėtų būti realizuojamas bendra tvarka inicijuojant visos naudojimosi tvarkos pakeitimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
36. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ taip pas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ieškovės naudai. Savo nesutikima su šia dalimi grindžia tuo, kad nėra atsakovė byloje, pati ieškovė daug kartų tikslino ieškinį ir yra atsakinga dėl susidariusių išlaidų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
37. Pažymėtina, kad proceso įstatymo normomis trečiųjų asmenų atsakomybė už šalių patirtas išlaidas nėra įtvirtinta nei CPK 93 straipsnyje, nei CPK 94 straipsnyje, kurio nuostatomis reikalinga remtis nagrinėjamu atveju. Priešingai, iš šios normos dispozicijos matyti, kad kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp ieškovo ir atsakovo, priklausomai nuo priežasčių, dėl kurių ieškinio reikalavimų yra atsisakoma. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad gali susiklostyti ir kitokios, itin specifinės (išimtinės) sąlygos, kuomet pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas būtų nustatyta ne šalims, o tretiesiems asmenims.
38. Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, teisėjų kolegija pažymi, jog būtent bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis) spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties, taikant CPK 94 straipsnį, ir jų paskirstymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija taip pažymi, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžiui įtakos turėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ veiksmai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu: teikti prašymai, dėl kurių atidėti posėdžiai, dėl ko ieškovė turėjo naudotis papildomomis privataus advokato paslaugomis.
39. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžiui įtakos turėjo ne vienas ieškinio patikslinimas, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nepagrįstai.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą mažino atsižvelgęs būtent į šią aplinkybę, todėl jos prašytą sumą sumažino iki 1 200 Eur, šią sumą lygiomis dalimis priteisdamas iš atsakovo A. D. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“.
Dėl procesinės bylos baigties.
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
42. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.
45. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
46. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, netenkinamas ir jame pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
47. Ieškovė prašo priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktos PVM sąskaitos-faktūros Serija AJ Nr. 21014 matyti, kad ieškovei buvo suteikta advokato paslaugų už 871,20 Eur nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šios sumos sumokėjimą patvirtina kartu pateiktas banko Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymas.
48. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžiu, todėl ieškovės prašomą 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisia ieškovės naudai iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 300087289, 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.