- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1933-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39814-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės “Statyba ir remontas”
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo kredito unijos “Mėmelio taupomoji kasa” ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės “Statyba ir remontas” atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties dalyje dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-62-1089/2019.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams A. D., A. D. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atleidimo nuo pareigos sumokėti baudą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statyba ir remontas“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-62- 1089/2019 priėmė ieškovės A. L. ieškinio atsisakymą dėl leidimo įteisinti savavališką gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą be bendraturčių A. D., A. D., kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ sutikimo pagal pateiktą 1995 m. vasario 14 d. projektą ir patvirtino tarp ieškovės ir atsakovų A. D., A. D. 2019 m. spalio 7 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 379 kv. m. ploto dalies, naudojimosi tvarkos nustatymo.
3. Dėl minėtos nutarties dalyje dėl taikos sutarties patvirtinimo atsakovė kredito unija “Mėmelio taupomoji kasa” ir trečiasis asmuo UAB “Statyba ir remontas” pateikė atskiruosius skundus, kuriuose nurodė, jog pasirašyta taikos sutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi sutartį pasirašiusios šalys susitarė ne tik dėl tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo, kiek tai susiję su naudojimusi jiems priskirta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, bet ir dėl kitų asmenų teisinę padėtį ribojančių priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi priėmė ieškovės A. L. pirmojo ieškinio reikalavimo atsisakymą ir patvirtino 2019 m. spalio 7 d. ieškovės ir atsakovų A. D. ir A. D. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią jie susitarė:
4.1. „Naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 379 kv. m. ploto dalimi tokia tvarka, kaip nurodyta L. Ž. 2018 m. vasario 1 d. parengtame žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti:
- Ieškovė atskirai naudosis, valdys bei disponuos: 2 403 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri pridėtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, ribos pažymėtos linijomis ir taškais 1, 2, 3, 13, 14, 15, 16, 12, 1;
- Atsakovai atskirai naudosis, valdys bei disponuos 744 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri pridėtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, ribos pažymėtos linijomis ir taškais 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 17, 16, 15, 14, 13, 3;
- Ieškovė ir atsakovai bendrai naudosis, valdys bei disponuos 232 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri pridėtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“, ribos pažymėtos linijomis ir taškais 9, 10, 11, 12, 16, 17, 9.
4.2. Šalys susitaria, kad po šios sutarties sudarymo bet kuri iš jų turės teisę nepriklausomai nuo kitos šalies savo dalimi naudotis, ją valdyti, išnuomoti ar suteikti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims, įkeisti savo dalį, parduoti savo dalį (ar dalį dalies), kitaip perleisti nuosavybės teises ar kitu būdu disponuoti šia sutartimi apibrėžta dalimi.“.
5. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti ieškovės ir atsakovų A. D. ir A. D. teismui pateiktą taikos sutartį ir tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
6. Teismas taip pat sprendė, jog iš pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygų aišku, kad ieškovė ir atsakovai A. D., A. D. nutarė bendru sutarimu pakeisti (patikslinti), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą, naudojimosi jų tarpusavio valdoma 3 379 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi tvarką. Nenustatė, kad toks susitarimas prieštarautų materialiosioms teisės normos ar kitų asmenų teisės ir (ar) teisėtiems interesams (2010 m. birželio 8 d. Naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1.2, 1.3, 3 ir 4 punktai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnis).
III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantė atsakovė kredito unija “Mėmelio taupomoji kasa” atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl 2019 m. spalio 7 d. taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės A. L. ir atsakovų A. D. ir A. D., patvirtinimo ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Apeliantės kredito unijos “Mėmelio taupomoji kasa” įsitikinimu, ginčijama teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tik tarp dalies žemės sklypo, esančio adresu Tvenkinių g. 10 Vilnius, bendraturčių, nesureguliavo ginčo tarp visų Žemės sklypo bendraturčių ir sudarė prielaidas tolesniems teisiniams ginčams tarp jų, nes patvirtinanus 2019 m. spalio 7 d. taikos sutartį, buvo apribotos apeliantės teisės patekti, naudotis ir disponuoti jam priklausančia Žemės sklypo dalimi.
7.2. Teismui, patvirtinus ieškovės ir atsakovų A. D., A. D. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nebuvo suderinta visų Žemės sklypo bendraturčių valia, dėl ko, apeliantės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Teismas, tvirtindamas dalies atsakovų ir ieškovės taikos sutartį į šias itin svarbias aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko sukūrė ydingą teisinę situaciją, kuomet bendraturčiai privalės inicijuoti naujus teisinius ginčus galutiniam interesų suderinimui.
7.3. Taip pat nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad išanalizavus taikos sutarties sąlygas, negalima daryti išvados, kad sutartį pasirašiusios šalys būtų susitarusios ne tik dėl tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo, kiek tai susiję su naudojimusi jiems priskirta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, bet ir dėl kitų asmenų teisinę padėtį ribojančių priemonių. Priešingai, patvirtinus taikos sutartį ir tuo pačiu Žemės sklypo dalies ploto (3379 m2) naudojimosi tvarką, buvo iš esmės apribotos apeliantės teisės patekti į jam nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį, taigi ir apribotos jo teises jam priklausančia Žemės sklypo dalimi naudotis ir ja disponuoti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties, kurios sąlygos tenkino tik dalies bendraturčių interesus tuo pačiu pažeisdamos apeliantės teises, dėl ko ginčijama nutartis turi būti panaikinta.
7.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003).
8. Apeliantė trečiasis asmuo UAB “Statyba ir remontas” atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl 2019 m. spalio 7 d. taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės A. L. ir atsakovų A. D. ir A. D., patvirtinimo ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytu teiginiu ir pagrįstai mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria teismas patvirtino ieškovės ir atsakovų A. D., A. D. taikos sutartį, yra priimta visapusiškai neįvertinus visų civilinei bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, pažeidžia apeliantės interesus ir nepagrįstai apriboja jos teisę naudotis jai priklausančiu turtu.
8.2. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria patvirtinta taikos sutartis, eliminuojanti apeliantės, kuriai nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo ir 1/3 dalis statinių, esančių Žemės sklype, teisę naudotis Žemės sklypo dalimi, akivaizdžiai pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus, dėl ko, minėtos nutarties dalis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nepagrįstai apribojanti apeliantės teisę naudotis Žemės sklypo dalimi, turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovė A. L. prašo atmesti apeliantų atsakovo kredito unijos “Mėmelio taupomoji kasa” ir trečiojo asmens UAB “Statyba ir remontas” atskiruosius skundus kaip nepagrįstus. Atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo argumentus:
9.1. Akcentuotina, kad taikos sutartimi ir nutarties dalimi de facto buvo pakeistas (patikslintas) tik Naudojimosi tvarkos sutarties 1.2. punktas, o kitos naudojimosi tvarkos sutarties nuostatos liko nepakitusios. Tai reiškia, kad Nutarties dalimi, Naudojimosi tvarkos 2 ir 3 punktai nebuvo pakeisti ir UAB „Statyba ir remontas“ teisė įtvirtinta Naudojimosi tvarkos sutarties 3 punkte (UAB „Statyba ir remontas“ teisė neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi, reikiama patekti ir pagal paskirtį naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis pastato ar statinių dalimis) lieka galioti visa apimtimi. Nutarties dalimi teismas tik nustatė ieškovės ir atsakovų atskirai bei kartu valdytinas, naudotinas ir disponuotinas žemės sklypo dalis iki tol ieškovės ir atsakovų tik bendrai valdytoje ir naudotoje 3 379 m² žemės sklypo dalyje, nekeičiant šios sklypo dalies vietos žemės sklype ir bendro ploto. Tokiu būdu, priešingai nei teigiama UAB „Statyba ir remontas“ atskirajame skunde, nutarties dalimi niekaip nebuvo transformuota ar panaikinta pastarosios teisė įtvirtina naudojimosi tvarkos sutarties 3 punkte ir iki nutarties dalies priėmimo buvęs status quo po nutarties dalies priėmimo ir įsiteisėjimo UAB „Statyba ir remontas“ teisės neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi, reikiama patekti ir pagal paskirtį naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis pastato ar statinių dalimis, galiojimo aspektu liko nepakitęs. Tai reiškia, kad nutarties dalis niekaip neįtakoja ir juolab nepažeidžia UAB „Statyba ir remontas“ teisių, inter alia teisės įgytos naudojimosi tvarkos sutarties 3 punkte. Todėl nutarties dalis laikytina pagrįsta ir teisėta, o UAB „Statyba ir remontas“ atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
9.2. Pasisakant dėl apeliantės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pažeistų teisių ir skundo motyvų, atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. spalio 14 d. nutarties dalimi niekaip nebuvo transformuota ar panaikinta apeliantės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ teisė įtvirtinta naudojimosi tvarkos sutarties 1.1. punkte ir iki nutarties priėmimo buvęs status quo po nutarties dalies priėmimo ir įsiteisėjimo kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ teisės atskirai naudoti, valdyti ir disponuoti pastarajai nuosavybės teisė priklausančia 1 000 m² ploto žemės sklypo dalimi, naudojimosi tvarkos sutarties 1.1. punkte įvardinta indeksu „B“, galiojimo aspektu liko nepakitęs. Todėl apeliantės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atskirasis skundas taip pat laikytinas nepagrįstu ir turėtų būti teismo atmestas.
10. Apeliantė UAB “Statyba ir remontas” pateiktu atsiliepimu į apeliantės kredito unijos “Mėmelio taupomoji kasa” atskirąjį skundą pažymi, kad sutinka su apeliantės atskirojo skundo reikalavimu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties civ. byloje Nr. e2-62- 1089/2019 dalį, kuria patvirtinta ieškovės A. L. ir atsakovų A. D., A. D. taikos sutartis bei klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas patvirtino taikos sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. J., kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M., T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas.
14. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 4.75 str. įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.).
16. Pažymėtina, kad kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto notarų biuras 2010 m. birželio 8 d. patvirtino Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį pagal kurią šalys, kurioms priklauso Žemės sklype esančių pastato ir statinių dalys, turi teisę naudotis ta Žemės sklypo dalimi, kuri yra reikalinga patekti į šalims priklausančių pastato ir statinių dalis, bei leidžiama pastatų ir statinių savininkui neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi, reikiama patekti ir pagal paskirti naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis pastato ir statinių dalimis. Tačiau dėl naujai susitartų sąlygų ir teismo patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl naudojimosi tvarkos tarp dalies savininkų tampa nebeaišku, ar pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis dalyje dėl taikos sutarties patvirtinimo pakeičia tam tikroje dalyje ankstesnę šalių nustatytą tvarką, ar yra jos sudėtinė dalis. Atitinkamai, pagrįsta yra teigti, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria patvirtinta taikos sutartis, galimai eliminuoja kitų bendrasavininkų (apeliantų) teisę tinkamai įgyvendinti savo teises.
17. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog ieškovė ir atsakovai A. D., A. D., sudarydami taikos sutartį ir susitardami dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sąlygų, negavo visų bendraturčių sutikimų dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo ar ankstesnio susitarimo sąlygų modifikavimo. Nors atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovė teigia, kad skundžiamos nutarties dalis niekaip neįtakoja ir nepažeidžia apeliantų teisių, inter alia teisės įgytos naudojimosi tvarkos, tačiau nei iš teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nei iš teismo nutarties motyvuojamos dalies nėra aišku kodėl šalių (ieškovų ir dalies atsakovų) susitarimas neriboja ir nepažeidžia apeliantų turtui taikomos naudojimosi tvarkos masto ir apimties. Pažymėtina, kad apeliantai atsiliepimuose į ieškinį nurodė panašius nesutikimo su ieškovo reikalavimu nustatyti naują naudojimosi tvarką argumentus, kaip ir atskiruosiuose skunduose (t.y. jų nesutikimo argumentai sudarė ginčo nagrinėjimo dalyką); jie, kaip bendraturčiai, buvo įtraukti dalyvauti į bylą, t.y. buvo pripažintas jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Dėl to taikos sutarties patvirtinimas be atsakovo kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sutikimo bei išsamiai neanalizuojant esminių aplinkybių - taikos sutarties įtakos apeliantų (bendraturčių) teisėms ir teisėtiems interesams - laikytinas prašymo išsprendimui neatskleidus jo esmės.
18. Įvertinus atskirojo skundo motyvus, galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, nustatant, ar taikos sutartis nepažeistų kitų nekilnojamojo daikto bendraturčių teisių. Patvirtintose taikos sutarties sąlygose nurodyta, kad ieškovė ir atsakovai A. D. ir A. D. bendrai naudosis ir disponuos Žemės sklypo dalimi plane pažymėta „C“ (232 m2 ploto), tačiau būtent per plane pažymėtą plotą „C“ eina kelias, per kurį veda privažiavimas prie apeliantės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ Žemės sklypo dalies. Tačiau Atsakovas taikos sutarties nepasirašė, jokių teisių į plane pažymėtą Žemės sklypo dalį „C“ neįgijo, todėl nėra paneigta, jog jo teisės naudotis ir disponuoti jam priklausančia Žemės sklypo dalimi negali būti pažeistos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003).
19. Nudotytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, nustatant ar siūloma naudojimosi tvarka nepažeis visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
20. Įvertindamas tai, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė taikos sutarties tvirtinimo klausimą reglamentuojančias teisės normas, todėl Vilniaus miesto teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis dalyje dėl taikos sutarties tvirtinimo, panaikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 42 str. 2 d., 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais,
nutaria:
atskiruosius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį dalyje dėl taikos sutarties tvirtinimo panaikinti ir klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.