- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- e2-13297-1089/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39814-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Elfa“
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Elfa“ dėl teisės naudotis įvažiavimu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją „Elfa“ suteikti teisę ieškovui neatlygintinai naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, žemės sklypo plane pažymėta 5-6-7-8 taškais, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis – tikslu patekti į ieškovo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis atsakovės teritorijos ribose. Įvažiavimas į sklypą buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Atsakovė 2017 m. balandžio 28 d. įgijo nuosavybės teise valstybinės žemės sklypą, per kurį buvo patenkama į ieškovo sklypą. Šiuo metu atsakovė yra pranešusi, kad planuoja išpirktą žemės sklypą aptverti tvora, ir reikalauja, jog ieškovas perkeltų įvažiavimą į ieškovo žemės sklypą į kitą vietą. Tokį reikalavimą atsakovė reiškia ignoruodama tai, kad naudojamas įvažiavimas 55 metus buvo priimtinas kitiems sodininkams ir pačiai atsakovei.
1.2. Perkelti įvažiavimo į kitą vietą ieškovas negali dėl objektyvių priežasčių. Kita ieškovo žemės sklypo dalis nėra pritaikyta įvažiavimo įrengimui: žemės sklypo lygio neatitikimai siekia apie 0,5 m, joje auga ilgamečiai medžiai ir yra dirbama žemė, greta einančio kelio plotis neleistų saugiai patekti į sklypą.
1.3. Atsakovės sklypas yra bendro naudojimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems sodininkams (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1690-232/2019, 41 punktas). Ieškovo siūlomas praėjimas niekaip neapsunkintų atsakovės planų naudoti sklypą pagal paskirtį. Jeigu teismas laikytų, kad nėra pagrindo taikyti bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų, tuomet turėtų būti nustatytas analogiškos apimties servitutas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė sodininkų bendrija „Elfa“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia remdamasi šiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Atsakovės narių susirinkime, vykusiame 2017 m. gegužės 21 d., nuspręsta ieškovo minimame žemės sklype įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Ieškovo reikalavimas leisti jam naudotis žemės sklypu buvo netenkintas, nes ieškovo norimas nustatyti įvažiavimas dalina sklypą į dvi dalis, o tai labai sumenkintų atsakovės sklypo tinkamumą jo paskirčiai.
2.2. Ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos planas neatitinka kriterijų, taikytų nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovas pageidauja naudotis 1/6 atsakovės sklypo ploto. Ieškovo proporcinga dalis bendrojoje sodininkų nuosavybėje yra apytiksliai 1/401 (ieškovo sklypo plotas 0,0646 ha, o visų sodininkų sklypų plotas 25,9162 ha). Taigi ieškovo reikalavimas neatitinka adekvatumo kriterijaus. Neproporcingai didelė ieškovo reikalaujama naudotina bendro daikto dalis diskriminuotų kitus bendraturčius, apribotų atsakovės galimybes plėtoti bendrąją infrastruktūrą. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka ir racionalumo bei efektyvumo kriterijų: ieškovo pageidavimu suskaldžius sklypą į dvi dalis, nebus galima užtikrinti vaikų žaidimo aikštelei ir bendrojo naudojimo statiniams tinkamos vientisos erdvės. Be to, sodininkų bendrijos žemė gali būti naudojama tik bendram viešam naudojimui.
2.3. Servitutas pagal ieškovo reikalavimą negali būti nustatytas, nes ginčo žemės sklypas yra bendrojo naudojimo. Be to, ieškovas turi galimybę patekti į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Kiti šioje gatvėje išsidėsčiusių sklypų savininkai patenka į savo sklypus būtent iš nurodytos gatvės pusės. Ieškovas nėra išnaudojęs visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti kitą įvažiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
3. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovui R. R. nuosavybės teise priklauso 0,0646 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“ teritorijoje (2020 m. kovo 19 d. CBP-8152 priedas Nr. 1). Atsakovei nuosavybės teise nuo 2017 m. balandžio 28 d. priklauso greta esantis 0,0287 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas (2020 m. kovo 19 d. CBP-8152 priedas Nr. 5). Kiek tai susiję su pastarojo žemės sklypo teisiniu statusu, kitoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas tarp tų pačių šalių kilęs ginčas, konstatuota (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1209-854/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1690-232/2019):
3.1. Ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki buvo išpirktas atsakovės nuosavybės teise priklausė valstybei. Sklypas buvo suformuotas 2017 m. kovo 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-717-(14.49.109.);
3.2. Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas priklauso atsakovei, reiškia, kad sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkams.
4. Šių išvadų ir faktinių aplinkybių bylos šalys nebegali ginčyti dėl jų prejudicinės galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 182 straipsnio 2 punktas). Gindamasi nuo ieškinio, atsakovė neneigia, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą dabar yra patenkama per ginčo žemės sklypą ir kad tokia praktika yra susiklosčiusi nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimo pradžios. Tokią aplinkybę patvirtina ne tik ieškovo paaiškinimai, bet ir 1992 m. kovo 23 d. ieškovo žemės sklypo planas, suderintas su tuometiniu atsakovės pirmininku (2020 m. kovo 19 d. CBP-8152 priedas Nr. 2). Tačiau faktinė situacija nuo 2017 m. balandžio 28 d. yra pasikeitusi. Iki 2017 m. balandžio 28 d. ginčo žemės sklypas priklausė valstybei. Ir tik nuo 2017 m. balandžio 28 d. sklypo savininke tapo atsakove. Kartu pasikeitė ir žemės sklypo naudojimo būdas – sklypas tapo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme. Tiek iš šioje byloje bylos šalių ar jų atstovų nurodytų aplinkybių, tiek iš minėtoje kitoje byloje teismų priimtų procesinių sprendimų akivaizdu, kad nesutarimai dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp ieškovo ir atsakovės kilo po to, kai atsakovė išsipirko sklypą ir buvo pradėta vykdyti atsakovės 2017 m. gegužės 21 d. narių susirinkimo darbotvarkės 7.4 klausimu priimtą protokolinį nutarimą įrengti ginčo žemės sklype vaikų žaidimo ar aktyvaus sporto aikštelę (2020 m. balandžio 14 d. DOK-75976 priedas Nr. 2). Šis nutarimas teismine tvarka nėra nuginčytas.
5. Nurodyto nutarimo įgyvendinimą ieškovas sieja su tuo, kad atsakovė siekia apriboti jo teisę naudotis ginčo žemės sklypu, jog galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taigi yra kilusi ieškovo ir kitų sodininkų bendrijos bendruomenės narių, veikiančių per atsakovę, interesų konflikto situacija. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia užsitikrinti galimybę ir toliau naudotis ginčo žemės sklypu, kad patektų į jam priklausantį žemės sklypą. O atsakovė, kvestionuodama ieškinio pagrįstumą, gina kitų bendrijos narių interesą, kad žemės sklypas būtų naudojamas išimtinai bendriems poreikiams tenkinti. Šių dviejų interesų pusiausvyros užtikrinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos esmę.
6. Ieškovo pareikšto reikalavimo faktinis pagrindas suponuoja, kad ieškovas prašo jo teises apginti vienu iš alternatyvių būdų: arba nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, arba nustatyti analogiškos apimties ir turinio servitutą.
Ar ieškovo teisė gali būti realizuojama nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką?
7. Ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemė, kuri sodininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą yra registruotos atsakovės vardu, nekeičia nurodyto vertinimo. Šiuo atveju yra susiklosčiusi specifinė situacija, kai sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės yra įgyvendinamos ne tiesiogiai, bet veikiant per atsakovę (SBĮ 2 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė išdėstyta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1690-232/2019 41 punkte.
8. Aptarta reiškia, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl teisės naudotis įvažiavimu nustatymo kvalifikuotinas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).
9. Pasisakant dėl ieškovo reikalavimo, kvalifikuotino kaip reikalavimo dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, pagrįstumo, reikšmingi yra kasacinio teismo išaiškinimai, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą ieškovui turėtų būti priskirta naudotis 48 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo dalis, t. y. 1/6 (0,0287 / 0,0048) sklypo. Atsiliepimo į ieškinį 10 punkte, atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieškovo dalis ginčo žemės sklypo nuosavybėje turi būti nustatyta pagal ieškovo žemės sklypo ir sodo teritorijos sklypų ploto santykį (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Atsakovės administruojamos teritorijos plotas – 25,9162 ha (2020 m. balandžio 14 d. DOK-75976 priedas Nr. 3). O ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas – 0,0646 ha. Tai reiškia, kad ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra 1/401 (25,9162 / 0,0646). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, pritariant atsakovės atsikirtimams, aiškiai neatitinka ieškovo turimos bendrosios nuosavybės dalies proporcijos.
11. Ginčo žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo žemė, yra skirtas tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams; taip pat sklypas negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, 48 punktas). Ieškovo pareikšto reikalavimo tikslas iš esmės prieštarauja nurodytiems iš teisės aktų kylantiems sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės paskirties tikslams. Tai yra, ieškovas faktiškai pageidauja dalį sklypo naudoti išimtinai asmeninėms reikmėms. Taigi ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės panaudojimo funkcinės paskirties. Be to, jeigu būtų patenkintas toks ieškovo reikalavimas, būtų suvaržyta išimtinė atsakovės narių susirinkimo teisė disponuoti ginčo žemės sklypu bei nevaržomai realizuoti priimtus sprendimus dėl sklypo panaudojimo (SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
12. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai teigia, jog ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neatitinka ir kitų reikalavimų: naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo; geresnio bendros nuosavybės valdymo. Vien tik aplinkybė, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra patenkama per ginčo žemės sklypą, savaime nėra pakankama priežastis ieškinį traktuoti kaip pagrįstą. Visų pirma, ginčo žemės sklypas iki 2017 m. nuosavybės teise priklausė ne sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet valstybei. Atitinkamai tai lemia išvadą, kad atsakovės neprieštaravimas, jog ginčo žemės sklypas būtų naudojamas patekti į ieškovo sklypą, neturi teisinės reikšmės. Leidimą naudotis žemės sklypu galėjo suteikti tik įgaliotas subjektas – valstybinės žemės patikėtinis. Antra, tai, kad ieškovo minima situacija atsakovei galimai buvo priimtina iki 2017 m., negalėjo sukurti ieškovui lūkesčio, jog atsakovės pozicija negali pasikeisti. Ieškovo akcentuojamas sutikimas nebuvo formalizuotas. O teisė disponuoti ir valdyti ginčo žemės sklypą priklauso atsakovės narių susirinkimui, kuris ir yra priėmęs prieš tai minėtus sprendimus dėl sklypo panaudojimo. Ieškovo individualus interesas negali nusverti visos bendrijos narių intereso.
13. Šioje vietoje pridurtina ir tai, kad ieškovo siūlomas nustatyti naudojimosi tvarkos variantas yra ydingas ir tuo aspektu, jog pagal pateiktą planą sklypas būtų perskirtas į tris dalis. Sutiktina su atsakovės atsikirtimu, kad taip suskaldžius sklypą būtų objektyviai apribota galimybė sklypą kuo efektyviau panaudoti bendroms reikmėms (atsiliepimo į ieškinį 15 punktas). Vien tik ši aplinkybė, rodanti naudojimosi tvarkos projekto ydingumą ir netinkamumą, yra pakankama netenkinti ieškovo pareikšto reikalavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019, 21 punktas). Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, negali būti absoliutinama aplinkybė, kad ieškovo norimo varianto tvarkos nenustatymas gali jam sukelti negatyvių padarinių. Tokiose situacijose, kaip ši, turi būti išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. Pasirinkdamas savo teisių gynimo apimtį taip, kaip ją apibrėžė, ieškovas kartu prisiėmė ir riziką, kad ieškinys gali būti atmestas kaip nepagrįstas vien tik dėl naudojimosi tvarkos plano (projekto) netinkamumo.
14. Ieškovo argumentai, kad į jam priklausantį žemės sklypą jis gali patekti tik per ginčo žemės sklypą, yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neneigė atsakovės atsikirtimo, kad kitų žemės sklypų, išsidėsčiusių toje pačioje gatvėje, savininkai į savo sklypus patenka iš (duomenys neskelbtini) g. (atsiliepimo į ieškinį 22 punktas). Ieškovas taip pat turi galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą iš nurodytos gatvės. Aplinkybę, kad įvažiavimo negali įsirengti, ieškovas įrodinėjo remdamasis keliais argumentais: kelio ir žemės sklypo lygių neatitikimu; pernelyg siauru (duomenys neskelbtini) g. pločiu; ieškovo žemės sklypo vidine konfigūracija. Nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
15. Visų pirma, ieškovo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) g. kelio ties ieškovo žemės sklypu plotis yra pernelyg siauras, jog būtų galima suformuoti naują įvažiavimą, prieštarauja atsakovės pateiktiems dokumentams. Tai yra, nuotraukoms, kurios patvirtina, kad yra pašalinta priešais esančiame sklype augusi augmenija, o paties gatvės faktinis plotis yra apie 5 m 80 cm, o ne 3 m 50 cm, kaip įrodinėjo atsakovas (2020 m. rugsėjo 7 d. DOK-171117; 2020 m. rugsėjo 10 d. DOK-174164; 2020 m. lapkričio 20 d. DOK-226837). Antra, įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvažiavimas apskritai negali būti įrengtas ieškovas nepateikė. Nei kelio ir ieškovo žemės sklypo lygių skirtumai, nei būtinybė dėl naujo įvažiavimo formavimo perkelti į kitą vietą dalį sodinių nepatvirtina, kad ieškovas į savo žemės sklypą negali patekti iš (duomenys neskelbtini) g. pusės ar iš šios pusės įsirengti naują įvažiavimą. Priešingai, pats ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, teigė priešingą faktą – kitas įvažiavimas gali būti įrengtas, tačiau tai susiję su tam tikro dydžio išlaidų patyrimu (2020 m. rugpjūčio 7 d. DOK-152358). Nors patikslintą ieškinį atsisakyta priimti, tačiau nurodyti ieškovo pozicijos prieštaravimai negali būti ignoruojami. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo pageidaujamos naudojimosi tvarkos nenustatymas neapriboja jo galimybių pagal paskirtį naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Ieškovas noras išvengti naujo įvažiavimo įrengimo išlaidų savaime nėra aplinkybė, turinti suponuoti ieškinio pagrįstumą.
Ar ieškovo teisė gali būti realizuojama nustatant kelio servitutą?
16. Pareikštą reikalavimą dėl teisės naudotis įvažiavimu nustatymo ieškovas prašo alternatyviai kvalifikuoti kaip reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo. Toks kvalifikavimas nėra galimas. Jau pasisakyta, kad ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos bendro naudojimo daiktas, kuris ieškovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Servitutas gali būti nustatomas tik svetimam daiktui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, servituto teisė ieškovui negali būti suteikta dėl materialaus pobūdžio teisinių kliūčių. Tačiau nurodyta teisė negalėtų būti nustatyta ir dėl kitų priežasčių.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad servitutas yra nustatomas, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ieškovas turi galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą per kitą vietą. Vien tai, kad ieškovas nenori patirti su tuo susijusių išlaidų bet kuriuo atveju nesudarytų pagrindo, jeigu tai būtų galima pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatyti ieškovo norimo servituto. Naujo įvažiavimo įrengimo sunkumai negali būti prilyginti aplinkybei, patvirtinančiai, kad ieškovas neturi kitų objektyvių galimybių tinkamai naudoti jam priklausantį žemės sklypą pagal paskirtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų.
19. Atsakovės išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą sudaro 1 452 Eur (2020 m. birželio 18 d. DOK-119430; 2020 m. rugpjūčio 7 d. DOK-152517; 2020 m. gruodžio 1 d. DOK-234507). Priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, todėl jam tenka pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o advokato atsakovei suteiktos teisinės pagalbos apimtis yra adekvati paslaugų kainai (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteisiamas visų 1 452 Eur išlaidų atlyginimas.
20. Pagrindo mažinti priteistinų išlaidų sumą, kaip to prašo ieškovas, nėra. Aplinkybės, kad ieškovo turtinė padėtis galimai yra sudėtinga, jis turi sveikatos problemų, nėra priežastis atsakovei perkelti gynimosi nuo nepagrįsto ieškovo reikalavimo naštą. Juolab, kad nenustatyta, jog atsakovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas. Be to, pats ieškovas vedė bylą per advokatą. Ieškovo teiginys, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai turėtų būti mažinamos, nes teisinę pagalbą atsakovei teikė advokatė, kuri yra bendrijos valdybos narė, kuruojanti teisės klausimus, susijusius su bendrijos veikla, taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas (2020 m. rugsėjo 7 d. DOK-171117). Tai, kad atsakovės atstovė dalyvauja bendrijos veikloje, nereiškia, jog dėl to turėtų būti ribojama atsakovės teisė teisminiame procese pasitelkti atstovą. Kita vertus, byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės atstovės, kaip bendrijos valdybos narės, funkcijos turėtų būti traktuojamos kaip lygiavertės atstovavimui atsakovės interesams teisminiuose procesuose ir vien tik dėl to savaime bendrijos išlaidos teisinei pagalbai kvalifikuojamos bendrijos vidaus administravimo išlaidomis. Pridurtina, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovės atstovei už dalyvavimą bendrijos veikloje būtų mokamas atlyginimas.
21. Netenkinus ieškinio, panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Elfa“ iš ieškovo R. R. 1 452 Eur (tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.