Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žamės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovėms dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“ priešieškinį ieškovui R. R. dėl įpareigojimo pašalinti valdymo pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo Lietuvos Respunlikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017-04-28 pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Elfa“ žemės sklypą Lietuvos valstybei, priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1. Buvo pažeista ieškovo pirmumo teisė pirkti valstybei priklausiusį žemės sklypą. Parduotas žemės sklypas buvo naudojamas ieškovo ir atsakovams tai buvo žinoma. Žemės pirkimas vyko ieškovo neinformavus. Teisės aktų nustatyta tvarka neva nebuvo parengtas žemėtvarkos projektas. Parduotas žemės sklypas negalėjo būti suformuotas kaip atskiras ir turėjo būti parduotas besiribojančio sklypo savininkui, t.y. ieškovui. Pirkimo pardavimo metu ieškovas negalėjo pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti su savo sklypu besiribojančią žemės dalį.

2. Sutarties kaina yra esminis sutarties elementas, kurios pažeidimas daro sutartį negaliojančia. Ginčijamoje sutartyje kaina nustatyta neaiškiais kriterijais ir yra žymiai mažesnė nei rinkos kaina. Sklypo kaina turėjo būti ne 84 Eur, tačiau 7670 Eur, t.y. rinkos vertė, nes lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą, kuris būtų skirtas bendram naudojimui, atsakovė galėjo įsigyti tik iki 2016 m. gegužės 1 d.

3. Sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, t.y. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nes sudaryta atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“ vardu, nenustatant sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisių. Žemės sklypas turėjo būti įgyjamas sodininkų bendrijos „Elfa“ sodininkų vardu, o ne pačios atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“ vardu. Be to, sutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.6 punktą, nes atsakovė sodininkų bendrija „Elfa“ užsiima ūkine - komercine veikla, kuri nurodyta įstatuose.

Sklypo vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 “Dėl žemės įvertinimo tvarkos” patvirtinta Žemės įvertinimo metodika. Paskaičiuota sklypo kaina buvo sumokėta 2017 m. balandžio 19 d., o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ pakeitimo”, tais atvejais, kai iki 2017 m. gegužės 1 d. asmuo nustatyta tvarka už mėgėjų sodo teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą, naudojamą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, sumokėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytą žemės sklypo kainą, žemės sklypo kaina neperskaičiuojama.

Paaiškino, kad jokie teisės aktai nenustato privalomumo išpirkti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę iš valstybės sodininkų vardu, bendrosios dalinės nuosavybės teise. Priešingai, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad būtent sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Analogiškai, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Specialusis teisės aktas, kuris nustato minėtą tvarką, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, kurio 27 punkte nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti sodininkų bendrijos, pageidaujančios pirkti mėgėjų sodo teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Minėtas nutarimas nenustato bendrijai pareigos tokiu atveju pateikti pateikti rašytinį patvirtinimą, kad ji nevykdo ūkinės veiklos, arba rašytinį pranešimą apie jos vykdomą ūkinę veiklą. Kartu atsakovė pažymėjo, kad nors jos įstatuose ir numatyta galimybė verstis nedraudžiama ūkine komercine veikla, tačiau šiuo metu Atsakovė nevykdo ūkinės veiklos, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 punkto nuostatas, t.y. ji nesiūlo jokių prekių ar palaugų rinkoje.

Valstybė atstovaujantis Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į priešieškinį pažymėjo, kad tiesioginio suinteresuotumo dėl šių reikalavimų neturi, tačiau priešieškinio reikalavimus vertina kaip pagrįstus.

Teismo posėdžio metu proceso dalyviai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovui R. R. nuosavybės teise 2017-08-31 paveldėjimo teisės pagrindu priklauso gretimas ginčo objektui mėgėjų sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 14, t. I). Į bylą pateiktas ieškovo žemės sklypo planas (el.b.l. 6, t. I).

Dar 2016-05-22 sodininkų bendrijos „Elfa“ narių susirinkime buvo nuspręsta nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, tame tarpe ir ginčo sklypas yra bendrijos bendrojo naudojimo sklypai, reikalingi bendrojo naudojimo sklypams statyti ir rekreacijai (el.b.l. 67-73, t. I, 6.2, 6.3 punktai).

2016-08-10 sodininkų bendrija „Elfa“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus bendrijos teritorijoje (el.b.l. 64, t. I).

2016-08-31 priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A30-2418 dėl sodininkų bendrijos „Elfa“ teritorijos dalies formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (el.b.l. 85, t. I). Į bylą pateiktas projekto aiškinamasis raštas (el.b.l. 86-91, t. I). 2017-02-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A30-416 patvirtintas žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Elfa“ formavimo ir pertvarkymo projektas (el.b.l. 65-66, 92-93, t. I).

2017-02-27 atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai (el.b.l. 12, t. I). Atlikti kadastriniai matavimai patikrinti, suderinti 2017-03-25, jų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2017-04-05 (el.b.l. 41-45, t. I). Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastriniai duomenys suformuoti vėliau negu ieškovui priklausančio žemės sklypo (pastarieji atlikti ir duomenys apie juos įregistruoti dar 2011 metais), ir su jais yra suderinti (el.b.l. 12, 14, t. I). Dėl šios priežasties vykdant tiksliuosius geodezinius matavimus ieškovas kviestas nebuvo (el.b.l. 48-51, t. I).

Ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas 2017-03-31 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-717-(14.49.109.) (el.b.l. 13, 53, t. I).

2017-04-12 prašymu sodininkų bendrija „Elfa“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu ne aukciono būdu parduoti jai du valstybinės žemės sklypus šios sodininkų bendrijos teritorijoje, vienas iš jų - šios bylos ginčo objektas (el.b.l. 37-40, t. I).

2017-04-14 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 49VĮ-751-(14.49.2.), kuriuo nutarta parduoti sodininkų bendrijai 287 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta jo pardavimo kaina (el.b.l. 11, t. I).

2017-04-28 atsakovai sudarė valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, kuria sodininkų bendrija „Elfa“ įsigijo 287 kv. m. ploto žemės sklypą Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 8-10, t. I). Ši sutartis ginčijama pareikštu ieškiniu. Sutarties 2.2 punkte nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: žemės ūkio; sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo kaina apskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ – 84 Eur, iš šios nustatytos pinigų sumos yra išskaičiuojama už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pirkėjo mokama 37,48 Eur suma; likusi mokėtina suma – 46,52 Eur.

Valstybinės žemės sklypo vertė apskaičiuota 2017-02-27 (52 Eur), skaičiavimus į bylą pateikė Nacionalinė žemės tarnyba (el.b.l. 46, t. I). Žemės sklypo vertė patikslinta 2017-04-12 (84 Eur) (el.b.l. 52, t. I). Sklypo rinkos vertė 7670 Eur (el.b.l. 13, 47, t.I).

Klausimą dėl sudarytos ginčijamos valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties ieškovas, nurodydamas, kad sudaryta sutartimi ribojamas privažiavimas prie jo sklypo, kėlė dar 2017-09-27 prašyme Nacionalinei žemės tarnybai (el.b.l. 122, t. I), kuri 2017-10-30 raštu (el.b.l. 121-126, t. I) klausimą dėl to, kad apsunkintas patekimas į ieškovo sklypą persiuntė nagrinėti sodininkų bendrijai „Elfa“. Bendrija 2017-11-27 rašte (el.bl. 127-128, t. I) ieškovui ir Nacionalinei žemės tarnybai be kita ko pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovo sklypo savininkai ir naudotojai ilgą laiką patekdavo į savo sklypą per neišpirktą valstybinės žemės sklypą, yra jame pasistatę savo tvoros dalį ir neturi patekimo iš Rokantiškių sodų 9-osios gatvės pusės, kaip yra suformuoti aplinkinių sklypų įvažiavimai, nereiškia, kad tokie jų veiksmai yra teisėti.

Įrodinėdama priešieškinį atsakovė sodininkų bendrija „Elfa“ pateikė 2017-05-21 savo narių susirinkimo protokolą, kurio 7.4 punkte nutarta nedelsiant pareikalauti ieškovui priklausančio sklypo tuometį savininką perkelti tvorą atlaisvinant neteisėtai užimtą teritoriją. Išpirktame žemės sklype pradėti įrenginėti vaikų žaidimo/aktyvaus sporto aikštelę, numatyta tam skirti lėšas (el.b.l. 112-120, t. I).

2018-01-19 Nacionalinės žemės tarnyba atliko žemės naudojimo patikrinimą, konstatavo, kad ieškovo žemės sklypą pietinėje pusėje juosianti tvora pastatyta ginčo žemės sklype ir užima 65 kv.m. (el.b.l. 129-134, t. I).

2018-07-05 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-292-1058/2018 tenkinant ieškovo skundą buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos 2018-04-16 nutarimas Nr. NZT-ANR_N-142-2018. Nutarime teismas konstatavo, kad administracinė atsakomybė kyla ne už neteisėtą žemės naudojimą per se, tačiau už savavališką žemės užėmimą. Nenustatyta, kad R. R. atliko kokius nors valinius veiksmus užimdamas ne savo žemę, tvora pastatyta apie 1992 metus, o apie tai, kad ji įsiterpusi į svetimą žemės sklypą R. R. sužinojo tik gavęs sodininkų bendrijos „Elfa“ 2017-11-27 raštą. Taigi, teismas iš esmės konstatavo, kad R. R. nubaustas nepagrįstai, nesant jo tyčios (el.b.l. 180-184, t. I). 2018-09-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismas aptartą nutarimą paliko nepakeistą (el.b.l. 185-190, t. I).

Dėl ieškinio

Teismas pažymi, kad žemė sklypas, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu, nėra priskirtina neprivatizuojamai žemei.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Sprendžiant, ar ieškovas turėjo pirmumą įsigyti ginčo žemės sklypą, svarbu tai, kad pagal jau minėtą normą fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai, tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamas žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdų pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu, tiesiogiai sudaro teisines prielaidas šios žemės privatizavimui.

Pagrindinės Žemės reformos įstatyme suformuluotos valstybinės žemės privatizavimo sąlygos besiribojančių sklypų savininkams yra šios: 1) neįmanoma suformuoti atskiro žemės sklypo; 2) atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Be to, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju buvo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje. Sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kuris nėra nuginčytas, sklypą buvo numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Teisę įsigyti tokius valstybinės žemės sklypus tiek jau minėta Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, tiek Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1854 redakcija) (toliau – Taisyklės), 3.2.1. punktas numato tik sodininkų bendrijoms, o pagal 2 punktą – laikantis tokiems sklypams nustatytos įsigijimo procedūros.

Ginčo sklypas atitiko Taisyklių 2 punkte nustatytą sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės apibrėžimą, t.y. mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Sodininkų bendrijos susirinkime buvo priimtas sprendimas įsigyti valstybinės žemės plotą, kaip tai numato Taisyklių 27.4 punktas.

Ginčo sklypo įsigijimo procedūros buvo vykdomos vadovaujantis Taisyklių 3.2., 27 bei kitais punktais, nustatančiais sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės įsigijimo tvarką, pagal kurią būtent sodininkų bendrijos turi pirmenybę įsigyti tokią žemę.

Vadovaujantis aptartais motyvais atmestini ieškovo teiginiai, kad ginčo žemės sklypą pirmenybę įsigyti turėjo ieškovas.

Taisyklių 27 punkte yra nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti sodininkų bendrijos, pageidaujančios pirkti mėgėjų sodo teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Bylos duomenimis visi reikiami dokumentai Nacionalinei žemės tarnybai buvo pateikti, ji juos patikrino. Taisyklėse nenustatyta pareiga sodininkų bendrijai pateikti rašytinį patvirtinimą, kad ji nevykdo ūkinės veiklos, arba rašytinį pranešimą apie jos vykdomą ūkinę veiklą. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtų priešingai, tuo tarpu ieškovo atstovo išdėstyti argumentai yra hipotetiniai.

Žemėtvarkos projektas mėgėjų sodo teritorijos daliai, kurioje yra ginčo sklypas buvo parengtas vadovaujantis taikytinais teisės aktais, ir informacija apie jo rengimą buvo paviešinta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3D-452/D1-513 ((Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), 17 punkte nustatytu būdu, t.y. visi projekto rengimo ir tvirtinimo dokumentai buvo viešai paskelbti ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt).

Teismas nepagrįstais laiko ieškovo argumentus apie tai, kad bendrija veikia tik jos narių interesais ir vardu, todėl atsakovė sodininkų bendrija „Elfa“ negalėjo įsigyti žemės sklypo savo vardu. Sodininkų bendrija yra savarankiškas specialios paskirties juridinis vienetas, kuriam teisės aktai nedraudžia turėti nuosavybės. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Kaip teisingai pažymėjo atsakovai, jokie teisės aktai nenustato privalomumo išpirkti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę iš valstybės sodininkų vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise. Priešingai, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad būtent sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.

Teismas atmeta ir ieškovo argumentus apie tai, kad ginčo sklypas parduotas nepagrįstai maža kaina.

Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, valstybinės žemės sklypo kaina arba pradinė valstybinės žemės sklypo, parduodamo aukcione, kaina nustatoma pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau - Metodika). Metodikos 5.6. punktas nustato, kad parduodamo įsiterpusio ploto, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius.

Ginčo sklypo vertės apskaičiavimą pagrindžiantis dokumentas, parengtas pagal Metodikos 6 priedą, yra pateiktas į bylą, jokių neatitikimų Metodikai jame nenustatyta. Vadovaujantis Metodikos 1.2.5. punktu, nustatant sklypo vertę, nustatytas vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas - 28 balai. Atsižvelgiant į šį balą, pagal Metodikos 1 priede pateiktą atitinkamą normatyvinę žemės ūkio naudmenų vertę ir Metodikos 1.4. punktą nustatyta bazinė žemės sklypo vertė (8,73 Eur). Vadovaujantis Metodikos 1.7.3. punktu, bazinė žemės sklypo vertė buvo dauginama iš jos pataisos koeficiento (6), ir tokiu būdu gauta viso žemės sklypo vertė - 52,37 Eur, kuri buvo patikslinta dauginant ją iš pagal Metodikos 11 priedą apskaičiuoto koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti (1,6). Tokiu būdu buvo gauta galutinė patikslinta sklypo vertė (pirkimo kaina) - 84 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ pakeitimo”, tais atvejais, kai iki 2017 m. gegužės 1 d. asmuo nustatyta tvarka už mėgėjų sodo teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą, naudojamą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, sumokėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytą žemės sklypo kainą, žemės sklypo kaina neperskaičiuojama.

Nagrinėjamu atveju sklypo kaina buvo sumokėta 2017 m. balandžio 19 d., todėl pardavimo kaina pagrįstai buvo neperskaičiuota, pritaikant lengvatinę įsigijimo kainą.

Pagal Taisyklių 2.2. punktą, valstybinės žemės sklypų pirkėjai moka už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Pirkėjo sumokėta suma mažinama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta valstybinės žemės sklypo kaina. Todėl 37,48 Eur mokestis už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre iš paskaičiuotos kainos atimtas pagrįstai.

Byloje nebuvo nustatyta, kad ginčijamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris būtų prieštaravęs kokiam nors imperatyviam teisės aktui, o tai sudaro pagrindą ieškovo reikalavimus atmesti.

Dėl priešieškinio

Pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę ginti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų.

CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Atsakovė ieškovui priešieškiniu reiškia negatorinį reikalavimą, nurodydama, kad jos kaip ginčo sklypo savininkės teisės naudotis sklypu savo nuožiūra (taip, kaip nuspręsta jos narių susirinkimuose) yra pažeidžiama.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008,2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sodininkų bendrija „Elfa“ yra ginčo sklypo savininkė teisėtai sudarytos ir nenuginčytos valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.

Byloje nėra ginčo dėl ieškovo ir atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“ sklypų ribų. Nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovo tvora yra įsiterpusi į atsakovės sodininkų bendrijai „Elfa“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sklype auga ieškovo augalai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino ir pats ieškovas, paaiškinęs, kad tokia situacija yra jau daug metų, dar nuo tada, kai sodo sklypas priklausė ne jam, o jo motinai (CPK 187 str. 1 d.). Šios aplinkybės trukdo atsakovei įgyvendinti savo žemės sklypo panaudojimo tikslus, įtvirtintus jos narių susirinkimo sprendimais.

Taigi, byloje yra įrodytos abi atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“ pareikšto negatorinio ieškinio būtinosios sąlygos. Todėl sprendimui pagal priešieškinio reikalavimą priimti nėra svarbu, kad sąlygas atsakovės teisių pažeidimui sukūrė ne pats ieškovas, kaip ir tai, kad de facto esama situacija egzistavo daugelį metų iki atsakovei įsigyjant ginčo žemės sklypą, ar tai, kad ieškovas negali įvažiuoti į savo sklypą iš kitos pusės, nes joje yra suaugusių medžių ir pan. Byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų, susijusių su ieškovo teise naudotis ne savo žemės sklypu ar jo dalimi (servituto nustatymo ar pan.), todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Nurodytais motyvais yra pagrindas tenkinti priešieškinį ir įpareigoti ieškovą pašalinti iš atsakovei priklausančio žemės sklypo savo tvoros dalį bei augalus. Ieškovui leidžiama palikti atsakovės žemės sklype augantį graikinį riešutmedį, atsakovei nereikalaujant jo pašalinti.

Teismas sutinka, kad atsakovės nurodomas 15 dienų terminas įpareigojimui įvykdyti yra neprotingai trumpas, todėl pažeidimus ieškovas įpareigotinas pašalinti per 2 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus visiškai, atsakovui sodininkų bendrijai „Elfa“ iš ieškovo R. R. priteistina 776,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsakovo už priešieškinį sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis bei 701,80 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovo R. R. valstybės naudai priteistina 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Įpareigoti ieškovą R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoros dalį, esančią atsakovei sodininkų bendrijai „Elfa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sutvarkyti statybvietę, išrauti atitvertame plote esančius želdinius (leidžiant palikti graikinį riešutmedį), pašalinti jų likučius ir išlyginti žemę. Nustatyti, kad ieškovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovė turi teisę atlikti nurodytus veiksmus ieškovo lėšomis.

Priteisti iš ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui sodininkų bendrijai „Elfa“, juridinio asmens kodas 191500450, 776,80 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,26 Eur (penkis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.