- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- II-292-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01111-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-142-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-142-2018 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 300 EUR bauda. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pagal 2018 m. sausio 19 d. atliktą žemės naudojimo patikrinimą bei surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-48, nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje juosianti tvora pastatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir užima 65 kv. metrus. R. R., naudodamas 65 kv. metrus ne jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų (b. l. 6-7).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu R. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo jį panaikinti. Skunde nurodo, kad jis negalėjo savavališkai užimti nutarime nurodyto žemės sklypo dalies, kadangi tvora buvo įrengta apie 1992 metus, o ginčijamas žemės sklypo plotas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas 2017 m. balandžio 28 d. Jis naujo sklypo formavime 2017 m. nedalyvavo, nes nebuvo informuotas, taip pat jis nežinojo, jog tvora yra net 65 kv. m įsiterpusi, šis faktas buvo nustatytas tik žemėtvarkos darbuotojams atlikus naudojamo žemės ploto patikslinimą. Kita vertus, pasak R. R., Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnis leidžia įrengti tvorą už sklypo teritorijos, kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą. Skunde teigiama, kad NŽT nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas tyčia užėmė žemės sklypą savo asmeninėms reikmėms ir apribojo galimybę juo naudotis kitiems asmenims ar visuomenės poreikiams. R. R. atkreipė dėmesį, jog pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnį sklypas priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. atitinkamoje dalyje ir jam. Todėl mano, kad jis niekaip negalėjo savavališkai užimti jo dalinėje nuosavybėje esančio žemės sklypo. Jo nuomone, valstybinės žemės pardavimo atveju buvo pažeista jo pirmumo teisė įsigyti besiribojantį žemės sklypą. Šiuo metu su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovais negali suderinti privažiavimo prie sklypo pareiškėjui įprastu būdu per naujai suformuotą sklypą, o NŽT net ir žinodama susiklosčiusią situaciją, jos nesprendžia (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą NŽT prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2018 m. sausio 19 d. atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, kad R. R. žemės sklypą juosianti tvora užima 65 kv. m ne jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Teigia, kad pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslieji kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau ir bendra riba su matuojamu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekito, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 papunkčiu, R. R. pagrįstai nebuvo kviečiamas dalyvauti atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. NŽT atkreipia dėmesį, jog R. R. nepateikė įrodymų, kad negali patekti į savo valdomą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jo tvora yra ribojamas naudojimasis dalimi sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjas apie tai, kad jo tvora savavališkai užimamas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio žemės sklypo plotas vėliausiai žinojo gavęs sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d., kuriame tai nurodyta. R. R. jokių pastabų dėl tvoros statybos bei savavališko užėmimo fakto nenurodė ir po NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. vasario 26 d. administracinio nurodymo Nr. ROIK 18078786391 surašymo, vadinasi, pripažino, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Atsiliepime remiamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Šiuo atveju turėjo būti gautas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko arba Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, sutikimas, tačiau tokių dokumentų R. R. nėra pateikęs (b. l. 48-51).
Teismo posėdyje R. R. palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas sutiko, kad tvora yra užstatytas ne jam priklausantis žemės sklypas (65 kv. m), tačiau teigė, kad tvora buvo įrengta 1990 m. per klaidą, ne piktavališkai. Jis tą sklypą paveldėjo prieš metus, iki tol sklypo ribas žinojo tik apytiksliai, manė, kad ir tie 65 kv. m jam priklauso. Kad yra priešingai jis sužinojo iš 2017 m. lapkričio 27 d. sodų bendrijos įspėjimo dėl tvoros perkėlimo. Tuo metu dėl prastų oro sąlygų tvoros perkelti negalėjo. Dabar galėtų tai padaryti, bet negali susitarti, kur bus vartai, kadangi privatizuotas sklypas yra prieš jo sklypą ir jei jį aptvers, jis negalės patekti į savo sklypą. Iš šoninių gatvių patekti negali, nes ten jo sklype yra sodas, auga seni medžiai, be to, yra gatvės ir žemės sklypo aukščio skirtumas.
NŽT atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo į skundą argumentus. Papildomai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2.13 papunktį sodininkų bendrijos gali pirkti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus, kuriuos naudos bendro naudojimo statiniams eksploatuoti, ir tik tada, jei sodininkų bendrijos neišreiškia tokios valios, su prašomu įsigyti sklypu besiribojančių sklypų savininkai gali įsigyti tą sklypą. Šiuo atveju sodininkų bendrijai pareiškus valią įsigyti sklypą, ji turėjo pirmenybės teisę ir jį įsigijo 2017 metais. Pareiškėjo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas prie savo sklypo gali privažiuoti ir iš šios gatvės. Atkreipė dėmesį, jog 2017 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas sužinojo, kad jo tvora patenka į gretimą žemės sklypą, tačiau nuo to laiko tvoros nepatraukė. Pareiškėjo tvora yra užėmusi sodininkų bendrijai priklausantį žemės sklypą ir trukdo juo naudotis, dėl to sodininkų bendrija patiria žalą, nes negali tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-751-(14.49.2.) nustatyta, kad 287 kv. m ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniuje, parduodamas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuris yra neatskiriamoji šio įsakymo dalis (b. l. 8).
2017 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-148-(14.49.55.) Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, vadovaudamasi NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 49Vį-751-( 14.49.2.), sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) ”, atstovaujamai pirmininkės V. S., pardavė 287 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12).
R. R. 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl 2017 m. balandžio 28 d. 287 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo peržiūrėjimo, nurodydamas, kad aptvėrus minėtą žemės sklypą tvora bus apsunkintas patekimas į jam priklausantį žemės sklypą (b. l. 39). Šį prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė Sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 38).
Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į VŽT Vilniaus miesto skyrių ir R. R. dėl žemės sklypo įsigijimo ir tvoros perkėlimo. Rašte nurodyta, kad žemės sklypą sodų bendrija įsigijo teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau į šį sklypą patenka dalis kartu su R. R. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) aptvertos teritorijos. Šiuo metu bendrija patiria nuostolius, nes žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams neatliekant tvoros perkėlimo darbų, bendrija negali pradėti jai priklausančio žemės sklypo aptvėrimo (b. l. 33-34).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 49SFN-2772-(14.49.104.) R. R. informavo, kad 2018 m. sausio 19 d. 10 val. bus atliekami žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinė kontrolė dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų. Kvietė dalyvauti patikrinime (b. l. 32).
NŽT Vilniaus miesto skyrius, dalyvaujant R. R., 2018 m. sausio 19 d. atliko 0,0646 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą ir 2018 m. sausio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-48 konstatavo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Žemės sklypas yra aptvertas tvora, patekimas į žemės sklypą pietinėje dalyje. Vietovėje atlikta fotofiksacija ir pamatuota tvora, juosianti žemės sklypą. Matavimo duomenys pridėti prie akto (b. l. 27-31).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. 49SFN-291-(14.49.104.) kreipėsi į R. R., kviesdamas 2018 m. vasario 26 d. atvykti į skyrių dėl ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo (patikslinimo) ir/ar administracinio nusižengimo protokolo surašymo (b. l. 25).
NŽT 2018 m. vasario 26 d. surašė R. R. administracinio nusižengimo protokolą (ROIK: 18078786391) dėl 65 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) užėmimo jo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) juosiančia tvora su administraciniu nurodymu sumokėti 150 EUR baudą. Protokolas R. R. įteiktas 2018 m. vasario 26 d. (b. l. 19-20).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. 49SFN-464-(14.49.104.) kreipėsi į R. R. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, kuriame nurodyta, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje juosianti tvora pastatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) užima 65 kv. m., prašoma per 3 mėnesius, bet ne vėliau nei iki 2018 m. birželio 1 d. pašalinti nustatytus pažeidimus (b. l. 14).
R. R. 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, pareikšdamas, kad nesutinka su administraciniu nurodymu. Pareiškėjas neginčijo, kad jo tvora 65 kv. m yra įsiterpusi į kitą sklypą ir sutiko ją perkelti, tačiau nurodė, kad dėl blogų oro sąlygų, tai padarys tik 2018 m. vasarą. Atkreipė dėmesį, kad jis turėjo pirmenybės teisę įsigyti jo užimtą sklypo dalį ir, kad nepavyksta suderinti priėjimo prie savojo sklypo per naujai suformuotą sklypą (b. l. 22-23).
NŽT 2018 m. kovo 15 d. surašė R. R. administracinio nusižengimo protokolą (ROIK: 18078786391) dėl to, kad jo tvora užima 65 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17) ir priėmė 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje NZT-ANR_N-142-2018, kuriuo pripažino R. R. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, bei skyrė 300 EUR baudą. Nurodė, jog „2018-01-19 atlikus žemės naudojimo patikrinimą, bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-48, nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje juosianti tvora pastatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir užima 65 kv. m. R. R., naudodamasis 65 kv. metrus ne jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Tokiais veiksmais R. R. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPGON“ GRS-1, fotoaparatu „OLYMPUS“ TOUGH TG-820“ (b. l. 16).
2018 m. balandžio 29 d. sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini) ” kreipėsi į R. R., informuodama, kad vykdydama 2017 m. gegužės 21 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą ir siekdama įrengti vaikų žaidimo aikštelę bendrijai priklausančiame žemės sklype, besiribojančiame su R. R. valdomu sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), šių metų vasaros sezonu planuoja pradėti aikštelės įrengimo darbus ir tuo tikslu pašalinti dalį jo sklypą juosiančios tvoros, pastatytos bendrijos išpirkto sklypo teritorijoje (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Skundžiamu nutarimu R. R. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad pareiškėjas nusižengimą padarė „naudodamasis 65 kv. metrus ne jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“, t. y. savavališkai naudodamasis žemės sklypu. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Šio straipsnio dispozicija iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo dispoziciją, kurios turinio išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį už savavališką valstybinės žemės naudojimą negalima ir iš nurodyto straipsnio dispozicijos matyti, jog įstatymas atsakomybę numato tik už savavališką žemės užėmimą, tačiau ne už jos savavališką naudojimą. Atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą, darytina išvada, jog ir pagal šiuo metu galiojančio ANK 110 straipsnio 1 dalį savavališkas naudojimas yra siejamas tik su vandens telkinių, o ne žemės naudojimu.
Šiuo atveju skundžiamame nutarime R. R. pripažintas kaltu už savavališką naudojimąsi žemės svetimu sklypu, tačiau tokie jo veiksmai neatitinka jam inkriminuoto ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, vadinasi, atsakomybė už sodininkų bendrijai priklausančio žemės sklypo naudojimą R. R. negalima. Iš bylos duomenų matyti, jog R. R. atsisako pašalinti sodininkų bendrijos teritorijoje esančią tvorą, kuri pažeidžia naujojo savininko teisę savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu, tačiau, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutarime byloje Nr. N-442-2997-09, pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį (atitinkamai ir pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį) asmuo negali būti baudžiamas už užimtos žemės naudojimą ar nustatytų pažeidimų nepašalinimą. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, R. R. ANK 110 straipsnio 1 dalies pagrindu nekyla administracinė atsakomybė už reikalavimo perkelti tvorą nevykdymą.
Iš byloje esančių duomenų taip pat negalima daryti išvados, kad R. R. savavališkai užėmė sodų bendrijai priklausantį žemės sklypą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N575-2494/2010), t. y. nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik aktyviais veiksmais. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų nematyti, jog R. R. atliko kokius nors valinius veiksmus, siekdamas užimti sodų bendrijai priklausantį žemės sklypą ar iki tol buvusią valstybinę žemę. Kaip NŽT Vilniaus miesto skyriui nurodė R. R. 2018 m. kovo 12 d. rašte (b. l. 22-23), šiuo metu jam priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) juosianti tvora buvo pastatyta apie 1992 m. ir apie tai, kad ji yra 65 kv. m įsiterpusi į ne jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jis sužinojo tik gavęs Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d. raštą (b. l. 33-34). Su nurodyta sužinojimo data teismo posėdyje sutiko ir NŽT atstovė. Todėl, nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog R. R. pastatė tvorą ne jam priklausančiame žemės sklype, sąmoningai siekdamas jį užimti, teismas neturi pagrindo konstatuoti ir savavališko žemės užėmimo fakto.
Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad R. R. veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-142-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.