- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-14-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01938-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-527-1098/2025 pagal pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei L. G. dėl garbės ir orumo įžeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. (toliau – ir Ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – ir Atsakovas) prašo priteisti iš Atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo įžeidimo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu Ieškovei prašo priteisti iš Atsakovės 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo įžeidimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
3. Į antrąjį parengiamąjį posėdį, kuris vyko 2024 m. spalio 1 d. 9.00 val., neatvyko Ieškovė. Atsakovas ir jo atstovas prašė priimti sprendimą už akių, o, teismui šį prašymą atmetus, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi Ieškovės patikslintą ieškinį Atsakovui dėl garbės ir orumo įžeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, nes: Ieškovei apie 2024 m. spalio 1 d. antrąjį parengiamąjį posėdį buvo pranešta asmeniškai pasirašytinai 2024 m. rugsėjo 5 d. parengiamajame posėdyje; iki antrojo parengiamojo posėdžio pradžios Ieškovė nepateikė informacijos apie atstovavimą, ieškinio reikalavimų patikslinimą, prašymo atidėti posėdį, nenurodė svarbių neatvykimo į posėdį priežasčių, neprašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant; Ieškovės procesinis elgesys, kai ji neatvyko į teismo posėdį, neatliko būtinų pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, suponuoja, kad ji nėra suinteresuota bylos nagrinėjimo tęsimu; priimti sprendimo už akių nebuvo pagrindo (CPK 285 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė L. G. (toliau – ir Apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6. Nurodo, kad, Atsakovui pateikus prašymą posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, teismas, nesilaikydamas Teisėjų tarybos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl nuotolinių teismo posėdžių“ (toliau – ir Rekomendacijos) 3.5 – 3.8 punktų reikalavimų, nepranešė Ieškovei, kad parengiamasis teismo posėdis vyks mišriu būdu, ji tikėjosi, kad posėdis yra nuotolinis abiem šalims, laukė, kada teismas jai pateiks prisijungimo duomenis, tačiau jų negavo. Toks vienkartinis, netyčinis, galbūt paties teismo neorganizuotumo nulemtas neatvykimas į parengiamąjį posėdį yra Ieškovės suklydimas, bet ne pasyvus, nesąžiningas šalies elgesys ir piktnaudžiavimas procesu.
Atsiliepimas
7. Paaiškino, kad siekdama apginti savo pažeistas teises su ieškiniu kreipėsi į kelis teismus, nuo proceso pradžios nesielgė pasyviai, tinkamai vykdė procesines pareigas, tikslino ieškinį, teikė įrodymus, atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, o papildyti ieškinio reikalavimus ir turėti byloje atstovą buvo jos teisė, o ne pareiga.
8. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas taikomas tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis vilkinti procesą, o tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.
9. Nurodė, kad jos ieškinį palikus nenagrinėtą nepagrįstai pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, nes turės inicijuoti naują procesą, proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti procesinius veiksmus, kurie jau buvo atlikti šioje byloje.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
11. Nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. teismui pateikė prašymą sudaryti galimybę Atsakovui ir jo atstovui teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismas prašymo priėmimo klausimą išsprendė 2024-09-30 rezoliucija, todėl Ieškovė turėjo pakankamai laiko iki teismo posėdžio susisiekti su teismu ryšio priemonėmis ir išsiaiškinti jai kilusius neaiškumus. Kadangi Ieškovė į teismą nesikreipė, vadinasi, suvokė, kad, nepateikus prašymo dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, į posėdį turi vykti.
12. Mano, kad nepriklausomai nuo to, kaip Ieškovė suvokė savo dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, ji elgėsi pasyviai, nes, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą, teismo posėdyje nedalyvavo, nenurodė nedalyvavimo priežasčių, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, su teismu nekomunikavo, nors save pristato teisininke ir turi dalyvavimo teismo posėdžiuose patirties.
13. Ieškovė nepagrįstai priekaištauja, kad teismas jai nepranešė apie parengiamojo teismo posėdžio būdą ir nesilaikė Rekomendacijų, nes jos nėra privalomo pobūdžio dokumentas, o Ieškovės teiginiai apie aktyvumą procese deklaratyvūs. Ieškovė inicijavo teisminį procesą, tačiau vėlesnis procesinis jos elgesys nerodo, kad ji būtų suinteresuota proceso eigos tęsimu ir bylos baigtimi, nes iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismą, galimai siekia užtęsti (vilkinti) procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Atskirasis skundas tenkinamas.
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 246 straipsnio, 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais paliktas nenagrinėtu ieškovės L. G. patikslintas ieškinys, nes ji neatvyko į antrąjį parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-527-1098/2025 pagal 2024 m. vasario 29 d. priimtą ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl 3 000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti dėl Ieškovės garbės ir orumo įžeidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks parengiamajame teismo posėdyje, kurį paskyrė 2024 m. rugsėjo 5 d. 10.00 val. Šiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo abi šalys, protokoline teismo nutartimi antrasis parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2024 m. spalio 1 d. 9.00 val., nes prieš posėdį buvo gautas priešieškinis, kurio priėmimo klausimas neišspręstas, Ieškovei pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu, patikslinti ieškinio reikalavimus. 2024 m. rugsėjo 9 d. teismas priėmė Atsakovo priešieškinį Ieškovei dėl 7 000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti dėl Atsakovo garbės ir orumo įžeidimo. 2024 m. rugsėjo 24 d. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį. 2024 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas teismui pateikė prašymą sudaryti galimybę jam ir jo atstovui (advokatui) parengiamajame teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, kurį teismas patenkino 2024 m. rugsėjo 30 d. rezoliucija. 2024 m. spalio 1 d. 9.00 val. parengiamajame teismo posėdyje, kuris informacinėje pažymoje nurodytas kaip nuotolinis parengiamasis teismo posėdis, nuotoliniu būdu dalyvavo Atsakovas ir jo atstovas advokatas K. P., o Ieškovė nei nuotoliniu būdu, nei gyvai jame nedalyvavo. Todėl Atsakovas ir jo atstovas pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, kurio teismas protokoline nutartimi nepatenkino, nes vertino, jog tam nėra sąlygų. Kadangi buvo nežinomos priežastys, dėl kurių į posėdį neatvyko Ieškovė, kuriai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas nutarė spręsti dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. 2024 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį Ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, dėl kurios Ieškovė pateikė atskirąjį skundą.
Dėl ginčo klausimo teisinio reglamentavimo
18. Parengiamojo teismo posėdžio eigą nustato CPK 230 straipsnis, kuriame nurodytos šalių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės. CPK 230 straipsnyje numatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (2 dalis). Jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą (3 dalis). Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (4 dalis).
19. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda <...> Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
20. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuota, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
Dėl atskirojo skundo esmės
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nuspręsdamas Ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą, nepagrįstai vadovavosi CPK 246 straipsnio 1 dalimi ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Kadangi šiuo atveju byla buvo pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ir buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, tai turėjo būti taikoma speciali procesinės teisės norma, reglamentuojanti parengiamojo teismo posėdžio eigą ir tvarką – CPK 230 straipsnis, nes CPK 246 straipsnio ir CPK 296 straipsnio nuostatos yra taikomos vėlesnėje stadijoje bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje. Kadangi nagrinėjamu atveju į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko tik viena bylos šalis (Ieškovė), o Atsakovas ir jo atstovas atvyko, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes to nenumato speciali norma CPK 230 straipsnio 3 dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtas procesinės teisės normas ir dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-36/2014; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2406-221/2013, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-536-254/2016; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1947-781/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1044-883/2015).
22. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo sutikti su Atsakovo vertinimu, kad Ieškovė piktnaudžiavo procesu, netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, siekė vilkinti procesą ar buvo nesuinteresuota tolesne bylos eiga, nes ji teismo nustatytu terminu pašalino ieškinio trūkumus, patikslino ieškinį, teikė įrodymus, pateikė atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo pirmajame parengiamajame teismo posėdyje, laiku pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą.
24. Ieškovė atskirajame skunde neginčija fakto, kad jai apie antrojo parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau nurodo, kad ji į antrąjį parengiamąjį posėdį neatvyko, nes iš teismo procesinių veiksmų nesuprato ar jis organizuojamas mišriu, ar nuotoliniu būdu, be to, negavo prisijungimo prie bylos duomenų.
25. Aukščiau nurodyti apeliantės argumentai iš dalies pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Atsakovo prašymą leisti dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, rezoliucijoje nurodė „tenkinti prašymą“ (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė ar posėdis organizuojamas nuotoliniu, ar mišriu būdu. 2024 m. spalio 1 d. parengiamojo teismo posėdžio informacinėje pažymoje nurodyta, kad vyko nuotolinis parengiamasis teismo posėdis, bet nėra duomenų, kad prisijungimo prie bylos duomenys Ieškovei buvo išsiųsti. Iš šio posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėja vertino, jog niekas neprieštaravo, kad posėdis vyktų nuotoliniu būdu, tačiau neaišku, kokių duomenų pagrindu tokia išvada buvo padaryta, kadangi Ieškovė patikslinto ieškinio 5 punkte buvo nurodžiusi, kad byla neturėtų būti nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Todėl vertinama, kad byloje nenustatyta aplinkybė, jog Ieškovė piktnaudžiavo procesu, sąmoningai veikė prieš teisingą bylos nagrinėjimą ar buvo nesuinteresuota tolesniu bylos procesu. Pažymėtina, kad skundžiamosios nutartis priėmimo metu Ieškovės dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 230 straipsnio 4 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus ir bylos medžiagą, priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu bylą nagrinėjant parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230, 246, 296 straipsniai), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis naikinama, o civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti tolesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.