Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje pagal A. K. ieškinį atsakovui Ispanijos draudimo kompanijai „Mutua general de seguros-euromutua“, atstovaujamam UAB „Alfa Baltic“, trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ dėl daikto priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Ginčas nagrinėjamu atveju keliamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo bei pagrįstumo. Ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovei neatvykus į teismo posėdį bei nepranešus apie neatvykimo priežastis.

Ieškovė atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jai apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad apie teismo posėdį ji nežinojo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie 2014 m. liepos 8 d. teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovė buvo informuota asmeniškai, pasirašytinai 2014 m. gegužės 13 d. (b. l. 73). Taigi ieškovei buvo tinkamai įteiktas šaukimas į teismo posėdį. Gavusi šaukimą į 2014 m. liepos 8 d. teismo posėdį, atsakovė galėjo jame dalyvauti, ar teikti prašymus teismui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2014 m. liepos 8 d. teisme vyko ne teismo, o parengiamasis teismo posėdis (b. l. 75). Parengiamojo teismo posėdžio eigą nustato CPK 230 straipsnis, kuriame nurodytos normos yra specialiosios teisės normos CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje eigą, atžvilgiu. CPK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, teismas parengiamajame teismo posėdyje ieškinį gali palikti nenagrinėtą tik esant šioms sąlygoms: į teismo posėdį turi neatvykti abi šalys – ieškovas ir atsakovas, šalys turi būti tinkamai informuotos apie parengiamąjį teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys apie parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotos tinkamai. Šiuo atveju buvo ir antroji sąlyga, suteikianti pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą parengiamajame posėdyje – abiejų šalių nedalyvavimas teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 246 straipsniu, nes skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, kurios eiga reglamentuojama specialiąja CPK norma – 230 straipsniu, o CPK 246 straipsnis yra taikomas bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės, t. y. kitoje proceso stadijoje. Tačiau šis procesinis pažeidimas neturėjo įtakos bylos rezultatui, nes taikant CPK 230 straipsnio 3 dalį teismas taip pat galėjo ieškinį palikti nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 329, 330, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.