Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.4.1.; 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.2.2.2.; 1.2.7.4.1.; 1.2.20.3.1.; 1.2.20.5.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;

2021 m. sausio 22 d.

nukentėjusiosios G. K. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei E. K., civiliniam ieškovui S. K., jų atstovei advokatei Dovilei Aukštuolytei,

kaltinamiesiems ir civiliniams atsakovams E. K., D. V., jų gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio – profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-04-18 nuosprendžiui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį galutine baudos bausme 28 MGL (1054,48 Eur), paskirtą baudą sumokėjęs 2018-12-05, pagal BK 253 str. 1 d. byla nutraukta vadovaujantis BK 37 straipsniu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, BK 150 straipsnio 3 dalyje bei BK 138 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje,

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje, BK 235 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. laikotarpyje nuo 2019 metų sausio mėnesio pradžios iki 2019 metų kovo 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime Rokiškio rajone, būdamas pilnametis, 27 metų amžiaus, žinodamas, kad nukentėjusioji G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolikos metų, esant dideliam amžiaus ir fizinės brandos skirtumui tarp jo ir G. K., su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai santykiavo ne mažiau trijų kartų, tokiu būdu pažeidė nepilnametės G. K. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2019 m. balandžio 14 d. per susirašinėjimų ir pokalbių programą “Messenger” iš savo mobiliojo ryšio telefono išsiuntė nukentėjusiajai G. K. žinutes: “prašau sakyk, kad to nebuvo ir tai išgalvotas dalykas, esam pasivažinėję mašinoj ir tiek”, “būk gera pakeisk savo žodžius, kad tiesiog norėjai pasigirti, kad buvai su vyresniu vaikinu, bet nieko tarp mūsų nebuvo”, “nepasodink manęs”, “tik pasakyk, kad tai išgalvota istorija ir nepagalvojai apie pasekmes”, ”tai patikrins ir sužinos, kad turėjai lytinių santykių? Bet juk ne su manim, G., prašau nesugriauk šitaip man gyvenimo, nuo tavęs viskas priklauso”, “bandysi ištaisyti padėtį, kad nieko nebuvo?”, “nustok kaltinti save ir padaryk ką gali geriausia, įrodyk visiems, kad tai tik pokštas”, kuriose prašė ir įkalbinėjo, kad nukentėjusioji nurodytų, kad jis su nukentėjusiąja neturėjo lytinių santykių bei nurodytų, kad ji turėjo lytinius santykius su kitu asmeniu, taip siekė paveikti nukentėjusiąją G. K., kad ji ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotų melagingus parodymus bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

E. K. kaltinamajame akte taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2019 metų sausio mėnesio pradžios iki 2019 metų kovo mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime Rokiškio rajone, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios G. K., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, penkis kartus prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu bei analiniu būdu, tokiais veiksmais sukėlė jai mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą, tokiu būdu išžagino, seksualiai prievartavo nepilnametę nukentėjusiąją G. K. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat tuo, kad jis, žinodamas, kad G. R. 2019-05-21 bus apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją, veikdamas bendrai su D. V., laikotarpyje nuo 2019 metų gegužės 07 dienos iki 2019 metų gegužės 18 dienos, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs liudytojos mobilaus ryšio telefono numerį, perdavė jį D. V., prašydamas, kad pastarasis paveiktų liudytoją, ko pasėkoje D. V. 2019-05-18 iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį liudytojai G. R. prašant ir įkalbinėjant, kad liudytoja, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nepapasakotų, kad sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, Rokiškio rajone liudytoja ir nukentėjusioji G. K. vartojo narkotines medžiagas, tokiu būdu bendrais veiksmais su D. V. siekė paveikti liudytoją G. R., kad ji ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotų melagingus parodymus, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Pagal 2020 m. rugpjūčio 11 d. pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2019 metų sausio mėnesio pradžios iki 2019 metų kovo mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime Rokiškio rajone, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios G. K. bejėgiška būkle dėl amžiaus, psichikos būsenos, emocinės priklausomybės nuo kaltinamojo bei apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, penkis kartus prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu bei analiniu būdu, tokiais veiksmais sukėlė jai mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą, tokiu būdu išžagino , seksualiai prievartavo nepilnametę nukentėjusiąją G. K. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje.

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis žinodamas, kad G. R. 2019-05-21 bus apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją, veikdamas bendrai su E. K., laikotarpyje nuo 2019 metų gegužės 07 dienos iki 2019 metų gegužės 18 dienos, tiksliai nenustatytu laiku, E. K. gavus liudytojos mobilaus ryšio telefono numerį, perdavus jam bei prašant, kad jis paveiktų liudytoją, 2019-05-18 iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį liudytojai G. R. prašė ir įkalbinėjo, jog liudytoja, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nepapasakotų, kad sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, Rokiškio rajone liudytoja ir nukentėjusioji G. K. vartojo narkotines medžiagas, tokiu būdu bendrais veiksmais su E. K. siekė paveikti liudytoją G. R., kad ji ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotų melagingus parodymus, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Be to, tuo, kad jis, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato patalpose, esančiose Tulpių g. 60 Panevėžyje, 2019-06-13 nuo 16 val. 02 min. iki 16 val. 54 min. apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad jis pats savo iniciatyva sužinojo liudytojos G. R. mobilaus telefono numerį ir savo iniciatyva, E. K. nežinant, jai skambino siekdamas ją paveikti, tokiu būdu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) davė melagingus parodymus, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K. pareikštą jam kaltinimą pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2018 metų rudenį, pavakary, buvo Rokiškyje (duomenys neskelbtini), kur renkasi jaunimas su E. jo automobilyje. Sustojo nueiti į tualetą, grįžo, o tada į automobilį įlipo G. K., G. R. ir G. R.. Visos trys merginos atsisėdo į automobilio galą. Jos tik įlipus į automobilį pasakė, kad automobilis gražus, prašė leisti jame pasifotografuoti. Jis leido. Paklausė, ar joms atrodo normalu lipti į automobilį, kuriame sėdi nepažįstami vaikinai. Jos sakė, kad jie atrodo padorūs ir nepikti vaikinai. Tada prisistatė, pasakė vardus, amžių, kur gyvena. G. R. nurodė 17 metų amžių, o likusios dvi po 16 metų. Jos kalbėjo, kad rytoj reiks į mokyklą ar kad greitai bus rugsėjo 1-oji. Tuo metu pabuvome automobilyje prie (duomenys neskelbtini), jos paprašė jas pavežti. Jis sutiko, vežė jas iki Rokiškio miesto centro, apvažiavo ratą aplink miestą. Pasakė, kad turi reikalų ir jas paleido. Tas vakaras taip ir baigėsi, pasėdėjo, nuvažiavo į miesto centrą, atgal ir viskas. Pasibuvimas truko pusvalandį. Pirmą vakarą, kai susitiko, neapsikeitėme kontaktais, o paskui kelių dienų bėgyje jį ir E. P. jos pakvietė draugauti Facebook tinkle. Jį pakvietė visos trys merginos tą pačią dieną. Jis priėmė kvietimus draugauti, jo draugas taip pat. Iš pradžių buvo nelabai aišku, kas kviečia draugauti, nes nuotraukose buvo labiau pasidažiusios ir G. K. Facebook paskyroje parašytas ne jos vardas, o „(duomenys neskelbtini)“ su iksais. Iš kviečiančių draugauti atpažino tik G. R., kitų nepažino sutikdamas draugauti. Priėmė kvietimus, nes dažniausiai juos priima, išskyrus užsieniečius. Dar kitą dieną jam parašė, kad jį matė važiuojantį. Jis vengė atrašyti. Mėnesio ar savaičių laikotarpyje netikėtai dar kartą susitiko degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ Rokiškio mieste. Jos buvo prie automobilio ir vėl norėjo atsisėsti į jį. Lindo prie automobilio, mojavo, šūkavo. Jam buvo nemalonu. Tai truko 3-5 minutes, kol įsipylė kuro. Vėliau jam parašydavo, jis atrašydavo. Rašydavo, kad matė jį važiuojantį motociklu. Susirašinėdavo ir su G. R. ir G. K., jos būdavo kartu ir parašydavo. (Duomenys neskelbtini)amžius anketoje buvo nenurodytas, o pas (duomenys neskelbtini) nurodytas 18 metų amžius. Vėliau susitikdavo iš reikalo, paprašydavo jas parvežti iš draugų, žinodavo, kad jis sportuoja iki vienuoliktos valandos. Bendravimas trukdavo 15 minučių kol iki namų parveždavau. Tų susitikimų iki sausio mėnesio vis daugėjo, iš pradžių iš reikalo, po to gausėjo susirašinėjimų, atsirado abipusė simpatija. Iš pradžių susirašinėjimai vyko lygiagrečiai su abiem G., o paskui bendravimas perėjo tik su G. K., o su R. susirašinėjo tik kokį kartą per savaitę. Susirašinėjimai intensyvėjo, susitikimai būdavo jau nebe iš reikalo, jei turėdavo laiko, skirdavo jį susitikimui. Pasiūlydavo parūkyti ar dar kažką, todėl per tą laiką labiau pažino vienas kitą. Ji rūkydavo cigaretę ar elektroninę cigaretę. Apie G. K. sužinojo, kad ji nuo tos vasaros maištauja, kad tėvai išsiskyrę ir dėl to ji išgyvena, nes reikia bendrauti su abiem tėvais, o jie vienas kito nemėgsta, kad prieš kelis metus bandė nusižudyti, perdozavusi vaistų. Ji papasakodavo apie draugus, vasaros vakarėlius, kaltino dėl to tėvų skyrybas. Ji pasigirdavo ir rodydavo kaljaną su žole, keldavo nuotraukas į Instagram programėlę. Nuotraukose matydavosi kaljanas su žole, ji su žole, vakarėlyje neaiškios medžiagos, daug jaunimo. Būdavo penktadienis ar šeštadienis, o ji kitą dieną atsiųsdavo apie tai, ką veikė praeitą dieną, pasidžiaugti. Yra tekę kelis kartus ją parvežti su draugėmis iš vakarėlio, tą kartą ji nenustodama juokėsi, jautėsi, kad ji rūkiusi žolės, buvo alkoholio kvapas. Bendraujant iki sausio mėnesio dalis susitikimų buvo iš reikalo, kita dalis turint laiko 15-30 minučių trukmės. Simpatija jautėsi abipusė. Ji siųsdavo visokius paveiksliukus, širdeles. Bendraujant su G. K. nesijautė didelio amžiaus skirtumo.

Sausio mėnesį įvyko tarp jų pirmi lytiniai santykiai. Kadangi jis (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną dieną reikia važiuoti į kaimą. Kaime yra sodyba, žiemą ją reikia pastoviai kūrenti, kad neužšaltų vamzdynai, todėl kiekvieną rytą ir vakarą važiuodavo ten. Sodyba randasi (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kilometrai nuo Rokiškio. Savaitgaliais, atvažiuodavo E., nes jis savaitgaliais grįždavo iš darbo Ukmergėje. Vakarais su E. pabūdavo, pasikalbėdavo. Vieną kartą sugalvojo, kad reikia pasikviesti, pasiūlyti joms kartu čia atvykti. E. daugiau bendravo su G. R.. Jos žinojo apie sodybą iš anksčiau yra pasakojęs. Jos yra klaususios ar galėtų nuvažiuoti ten. Buvo penktadienis ar šeštadienis, E. buvo grįžęs po darbų, kvietė, kad keturiese būtų, bet G. R. negalėjo važiuoti, todėl važiavo trise: jis, E. ir G. K.. Važiavo sausio pradžioje. Vyko į sodybą, planas buvo pasėdėti, pažiūrėti filmą, muzikos paklausyti ir pakūrenti pečių. E. pasiėmė viskio, buvo pasidaręs kokteilių. Kadangi jam reikėjo vairuoti, tai gėrė tik simboliškai. E. buvo jam padaręs vieną kokteilį. G. negėrė, jai buvo nejauku, nes ji planavo, kad bus keturiese, susirašinėjo su draugėmis. Visi trys buvo ant sofos, žiūrėjo filmą, grojo muzika. Ji buvo šalia jo prisiglaudusi. Ji su E. išeidavo kartas nuo karto parūkyti ir vieno iš tų ėjimų metu E. išėjo parūkyti, jis ėjo į tualetą, o ji atėjo iš paskos, užėjo abu į tualetą. Pradėjo bučiuotis, ji paklausė ar noriu jos, jis paklausė, ar ji to nori. Jos klausimą suprato abstrakčiai, ar kūniškai jos nori, paklausė jos, ar ji nori lytinių santykių, ji sutiko. Lytinių santykių metu buvo skubėjimas galvojo, kad E. ateis, nes durys buvo ne visai uždarytos. Kol E. parūkė, lytiniai santykiai gavosi 1-3 minučių trukmės. Lytiniai santykiai buvo toks pabandymas, be pabaigos. Jie buvo natūraliu būdu. Tas ėjimas į tualetą ir buvo ėjimas į tualetą, nebuvo plano pasimylėti, tai buvo spontaniška. Pirmų lytinių santykių metu, G. neklausė ar tai jos pirmi lytiniai santykiai. Ji po kažkurių lytinių santykių jam yra sakiusi, kad ji turėjo vaikiną ir kad jai jis buvo ne pirmas. Ji papasakojo, kad turėjo vaikiną, liko pas jį nakvoti ir kad tai įvyko. Tai buvo iki lytinių santykių su juo. Apsirengus ir grįžus jos klausė, ar gerai jaučiasi, ar viskas tvarkoje, ji atsakė, kad taip, dar pabuvo kelias valandas ir grįžo namo. Pirmą kartą važiuojant į sodybą su G., pasimylėti neplanavo, tai kilo spontaniškai. Nuvykus į sodybą jau buvo aptarimas, kad čia „faina“, atvažiuosime gal ir kitą kartą.

Antrą kartą į sodybą važiavo praėjus 2-3 savaitėms po pirmojo važiavimo. Per tą laiką bendraudavo žinutėmis, bendravimas nenutrūko. Antrą kartą važiavo keturiese, prisidėjo ir G. R.. Jie jas paėmė iš kažkokios šventės, jos buvo linksmos, buvo šiek tiek kažko išgėrusios, turėjo šampano butelį. Tą kartą sodyboje lytinių santykių nebuvo, jos pašoko, pakvailiojo, jie pašnekėjo. Tą kartą sodyboje E. turėjo alaus. Merginos atsinešusios butelį šampano jį vartojo. Jos nuėjo abi gulti, jie su E. taip pat. Miegojo atskirose patalpose, atskirtose širma. Tą kartą abi G. miegojo kartu ant sofos, jie su E. ant čiužinio. Tą kartą parvežė jas namo ir vakaras baigėsi. Kai grįžo iš sodybos, kai jau buvo tamsu.

Trečią kartą gal po mėnesio visi keturiese vėl važiavo į sodybą. Planavo pasilikti per naktį, eiti su E. į pirtį, pasiėmė muzikos aparatūrą, šviesų inventoriaus, dūmų įrangą. Visi linksminosi. Jis su E. buvo pirtyje. Merginos nėjo į pirtį. Po pirties jis su G. atsiskyrė, nuėjo į viršų ir kambaryje turėjo antrus lytinius santykius. Tai buvo vasario mėnesį. Buvo alkoholio, bet E. jį buvo pamiršęs, todėl užkūrę pirtį, viską išsikrovę, paliko merginas, važiavo pas E. namo paimti vieno butelio. Tai buvo 0,7 l talpos stiprus alkoholis. Jos turėjo skardines su sidru gal. E. alkoholį vartojo ir jis. Visais kartais, kai važiuodavo, jos mamoms sakydavo, jog lieka pas vieną ar kitą, meluodavo tėvams. Jei būtų skambinę, būtų reikėję parvežti dėl to jis vartodavo alkoholio tiek, kad reikalui esant galėtų parvežti, bet niekada neprireikė, nes niekas nesidomėjo. Tą kartą abipusiu sutarimu nuėjo į viršų. Santykiai buvo paprasti, normalūs, kokie būna tarp vyro ir moters. Analinių, oralinių santykių nebuvo. G. nebuvo neadekvati ar apkvaišusi lyginant su tuo, kai ją reikėjo iš vakarėlio parvežti, ten jau matydavosi iš kart, kad nebe tas žmogus ir juokiasi, ir nesąmones daro. Jie tiesiog kalbėjosi, ji suprato, ką jis sako, nebuvo apkvaišusi. Tuo metu nebuvo vartojamos narkotinės – psichotropinės medžiagos. Jis iš viso nėra vartojęs narkotikų, o dėl merginų, tai jos išėjusios parūkydavo elektroninę cigaretę, žolės kvapo tikrai nebuvo. Po lytinių santykių buvo dviese, gulėjo ir juos užtiko G. R.. Ji atidarė duris, įėjo, juos pamatė su apatiniais, kažką gal pasakė: „ką jūs čia?“, o G. K. ją išvarė, nes jai buvo nepatogu, supyko, kad pamatė juos, tada apsirengė, grįžo į apačią. Apačioje tarp merginų buvo įtampa, matė, kad joms nebe linksma. G. R. prisėdo prie jo, K. tai nepatiko, jos susibarė. Grįžo po vidurnakčio, nes buvo pasidarę ankšta po to konflikto tarp G. R. ir G. K.. Tą vakarą sodyboje nenakvojo, ankstokai grįžo namo. Vėliau bendravimas su G. K. buvo šiek tiek įtemptas, nes jos manymu įsiterpė R. į jų santykius, bet tai truko kelias dienas, vėliau viskas buvo gerai. G. K. minėjo, kad jai nepatiko, jog kita G. atsisėdo šalia jo. Vėliau viskas buvo gerai, žinutės būdavo su širdelėmis, nuotraukomis, su visais flirtavimu iš jos pusės. Buvo dar susitikimas, toks kaip pasimojavimas.

Ketvirtą kartą sodyboje buvo kovo mėnesį. Į sodybą tuomet vyko dviese: jis ir G. K.. Susirašinėjo, kad gal visi vyks, bet E. turėjo kitų planų, todėl nuvažiavo dviese. Jie gulėjo, žiūrėjo filmą ir tada įvyko lytiniai santykiai natūraliu būdu. Alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojo, net ir parūkyti ji nebuvo tikriausiai išėjusi. Tą kartą nenakvojo, pabuvę porą valandų, grįžo.

Iš viso buvo keturi važiavimai į sodybą, iš kurių tris kartus buvo lytiniai santykiai. Nebuvo taip, kad per vieną nuvykimą į sodybą būtų turėję kelis kartus lytinius santykius. Tą kartą, kai juos užtiko R. ir tą kartą, kai buvo dviese sodyboje, apsisaugojimo priemones naudojome, o pirmų lytinių santykių metu tualete neturėjo apsisaugojimo priemonių, todėl tą kartą nenaudojo. G. K. sutikdavo turėti lytinių santykių. Sutikimas pasireikšdavo žodiniu sutikimu arba tų lytinių santykių užmezgimu veiksmais. Pirmą kartą buvo ji iniciatorė, nes ji paklausė, o visus kitus kartus abiejų noru, be žodžių. Lytiškai santykiavo tik natūraliu būdu. Iš jos nebuvo jokio prieštaravimo dėl lytinių santykių. Po lytinių santykių taip pat nėra išreiškusi kažkokio nepasitenkinimo. Ji prieš pirmus lytinius santykius klausė: „ar nori manęs“? Po lytinių santykių, jis klausdavo, ar ji gerai jaučiasi ir susirašinėjimuose pasiteiraudavo kaip jos emocinė būklė, ar nesigaili. Ji atsakydavo, kad viskas gerai. Po pirmų lytinių santykių ji pradėjo siųsti paveiksliukus, kaip žmonės guli apsikabinę, kaip bučiuojasi su keliais žodžiais apačioje „pasiilgau tavęs“. Ji siųsdavo apsikabinusių žmonių nuotraukas lovoje. Ne visos nuotraukos yra pridėtos prie protokolų. Nebuvo tokio atvejo, kad santykiaujant lovoje G. K. būtų iš viršaus. Jis 2019-04-15 apklausoje neigė, kad turėjo lytinių santykių su G., nes bijojo, kad visa tai palies jo šeimą, jo mama sirgo.

Vėliau bendravimas buvo toks pat, bet ji, praėjus panašiai savaitei, dviem, jam pasakė, kad psichologas jai pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad tas (duomenys neskelbtini) yra Vilniuje. Kadangi ji buvo tame centre, ji ten turėjo veiklos, naujų draugų, gerai jautėsi, jai ten patiko, todėl jų bendravimas silpo, bendravo mažiau. Ji pasakojo, kad kažkas ten vartoja, kad auklėtoja duoda parūkyti vieną kartą per dieną. Bebūnant jai (duomenys neskelbtini), ji jam parašė, kad pasipasakojo psichologei apie santykius su juo, tada buvo užvesta byla. Ji sakė, kad pasisakė, jog jie mylėjosi, kad didelis amžiaus skirtumas. Pradėjo ieškoti internete, žiūrėti kas laukia dėl pilnamečio santykių su 14 metų nepilnamete. Bandė ją atkalbėti, prašė pameluoti, kad pasakytų, jog ji viską išsigalvojo, nes labai išsigando. Prašė jos, kad nesakytų, apsimestų, kad ji norėjo pasigirti, kad iš tikrųjų nieko nebuvo. Jis buvo išsigandęs, todėl prašė nesakyti, bijojo baudžiamosios atsakomybės. Ji atsiuntė žinutę, kad jis yra melagis, kad yra turėjęs ir daugiau lytinių santykių su nepilnametėmis, kad Rokiškyje ir nėščių merginų nuo jo vaikšto. Bandė jai paskambinti, bet neatsiliepė. Ji jo klausė su kiek merginų dar yra turėjęs santykių. Parašė, kad visa tai nesąmonė. G. juo nepatikėjo. To pokalbio metu jam nebuvo žinomas tas šaltinis, iš kurio G. kalba apie tokius dalykus. Tuo momentu, kai G. kalbėjo su juo ir klausė apie kitas nepilnametes, ji persiuntė žinutę, kur buvo užtušuotas siuntėjo vardas. Nėra lytiškai santykiavęs su kitomis nepilnametėmis. Nėra buvę ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų su nepilnametėmis jo atžvilgiu. Tas bendravimas tuo ir pasibaigė, bet tyrimo metu iš jos pusės metus laiko dar sulaukdavo žinučių. Ji po pirmų apklausų siuntė savo nuotraukas, rašė, kad neva jis susirado merginą, yra nenormalus, darė reakcijos paspaudimus jo Facebook paskyroje. Atsiuntė savo nuotrauką, parašė, kad matė, jog susirado naują merginą. Jis tik paskaitė, atrašyti negalėjo, nes kardomoji priemonė neleido bendrauti. Praėjus pusei dienos ignoravimo iš jo pusės, ji vėl parašė, tik jau pikčiau. Iš to, ką ji parašė, kai jai neatrašė, suprato, kad ji nežinojo, kad jam uždrausta su ja bendrauti, nes jei būtų supratusi, tai siųstų žinutę nelaukdama atsakymo. Buvo akivaizdu, kad ji pyko dėl to, kad jis neatsakė. Jis jai neatrašė, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė ir negali bendrauti su ja. Ji Instagram buvo susikūrusi dvi paskyras, kad priimtų ją į draugus nežinodamas ir kad ji galėtų sekti jį. Jis su ja nebandė susisiekti, tik ji bandė. Buvo paskutinis susirašinėjimas, kitą dieną jį sulaikė, išaiškino teises.

G. R. nedarė poveikio. Jis su D. V. yra kolegos – bendradarbiai. Jis iš karto jam pasakė, kodėl į darbą neatėjo, viską jam pasipasakodavo. Pasakė, kad yra kaltinamas lytiniais santykiais su nepilnamete. Po G. K. apklausos teisme, kai pradėjo sakyti apie narkotikus, analinius, oralinius būdus, visa tai papasakojo D. Jo mintis buvo susisiekti su G. R. ir paprašyti jos, kad neišsigalvotų arba nepadėtų G. K. išsigalvoti tokius dalykus. Manė, kad jei viena meluoja, prašys ir draugės padėti, todėl jo tikslas buvo surasti kontaktą su R., nes kiek jį tyrėja informavo, kad aš tik su G. K. negalėjo kontaktuoti. Jis ieškojo G. R. numerio, kurį pavyko rasti. Jis G. R. telefono numerį gavo iš K. Kai gavo numerį, nebežinojo kaip pasielgti, nes galvojo, kad gali prisidaryti dar daugiau bėdų. Pirminis tikslas buvo rasti numerį ir skambinti, o gavus išsigando, kad nebūtų blogiau. Vėliau D. V. pasakė, kad nusiramintų, nebesinervuotų, kad paskambino G. R., paprašė, kad nemeluotų, sakytų tiesą. Kaip paaiškėjo, jis lygiagrečiai to numerio ieškojo ir jį susirado. Jis nemanė, kad G. K. ir G. R. susipykusios, užbaigė savo bendravimą, buvo įsitikinęs, kad jos draugauja. Instagram buvo jų bendrų nuotraukų iš vakarėlio su draugais prie ežero. Po to vakarėlio, kai G. susipyko, G. parvežė, nes nežinojo, kur tiksliai viena ar kita gyvena, nei namo, nei laiptinės, visada prašydavo sustoti prie parduotuvės daugiabutyje. Kitą kartą paimdavo iš kitos kelio pusės. Jis nežino, kas V. padavė G. R. telefono numerį. Jis jam šio telefono numerio nedavė. Jis neprašė, kad jis paveiktų liudytoją. Neprašė D., kad jis paprašytų G. R. nepapasakoti, kad buvo vartojami narkotikai. Po G. K. apklausos teismo posėdyje, susisiekė su D. V..

Jie kažkada kovo mėnesį bendravo, susirašinėjo, kalbėjo apie mokslus ir ji pasakė, kad lanko 8 klasę, jai 14 metų, tai jau buvo po pirmų lytinių santykių, taip jis sužinojo, kad jai ne 16 metų, o 14 metų. Jis jai pasakė, kad jam buvo 27 metai. Jo Facebook paskyroje yra nurodyti jo gimimo metai (duomenys neskelbtini). Po to, kai sužinojo, kad jai yra 14 metų, turėjo su ja lytinių santykių, nes tiesiog viskas kažkaip rutuliojosi. Paieškojęs internete suprato, kad jam gali grėsti atsakomybė už santykius su nepilnamete, jam buvo šokas, stresas. Jis jai iš karto parašė, kad jam už tai gresia gal iki 5 metų. Tuo metu, kai G. pasisakė savo amžių, suprato, kad tai yra blogai, bet internete tokių dalykų tuomet neieškojo. Tikrai nebandė pasinaudoti G. K. būsena siekiant lytinių santykių, tiesiog tas sužinojimas apsunkino tai, kaip iš tų santykių išeiti, buvo pasimetęs. Kai ji pasakė kiek jai metų, kalbėjo su ja apie didelį amžiaus skirtumą, norėjo tuos santykius nuslopinti nieko neįskaudinant, bet nepriėjo prie to, nes ne visada taip paprasta nutraukti santykius. Ji sakė, kad jai nesvarbus tas metų skirtumas, ji gerai su juo jaučiasi. G. K. nesutiko nutraukti santykių, nors konkretaus pasiūlymo nebuvo viską baigti, tik abstrakčiai. Iš jos bendravimo su juo nesijausdavo, kad ji būtų emociškai palaužta, silpnesnė ar prieraišesnė. Tą jos ėjimą pas psichologą suprato kaip tvarkymąsi su tėvų skyrybomis, ne tai, kad ji emociškai palaužta ir jai pastoviai viskas blogai, bet dėl to kaip išlaviruoti šeimoje. G. K. buvo smulkaus kūno sudėjimo, ne aukšta. Tuo metu bendravo tik su ja. Negali apibrėžti, kokie buvo jų santykiai, kokie buvo jausmai ir kaip tai įvardyti. Nebuvo jie įsipareigoję, nebuvo tolygaus bendravimo kaip poroje nuo ryto iki vakaro, tiesiog susitikdavo, praleisdavo laiką, buvo smagu bendrauti. Pačioje pradžioje bendravimo, pirmas mėnuo buvo tikrai įkyrus ir tas lindimas, šūkavimai viešumoje, buvo tokie vaikiški poelgiai, bet kai bendravo su ja susirašinėjant, tas bendravimas buvo lygiavertis, ji jam atrodė tikrai brandesnė negu iš tikrųjų yra, neturėjo tokio jausmo, kad bendrauja su sau nelygia, jautėsi natūraliai, būdavo apie ką pasikalbėti, padiskutuoti, situacijas įvertindavo kaip brandus žmogus. Ji buvo supratinga ir subrendusi dėl savo mąstymo, buvo lygiavertis pašnekovas, gal dar kai kuriais klausimais mažiau patyrusi, tačiau ji išklausydavo, atsakydavo ir kažką nuo savęs pridėdavo. Bendravo lygiavertiškai, racionaliai, nebuvo išsilavinimo trūkumo, kalbos barjero, nejautė bendravime amžiaus skirtumo. Į G. pradėjau žiūrėti kitaip, kai susitikdavome dažniau. Juos siejo laiko leidimas kartu, sportas. Bendraujant su juo, jos būsena būdavo pakylėta, jai buvo smagu, linksma, ji visada džiaugdavosi jų susitikimais, nors kartais būdavo ir prastesnių dienų kaip ir pas kiekvieną žmogų, ne visą laiką tik juokdavosi. Jų buvimo kartu metu ji jausdavosi gerai, džiaugdavosi ir prieš susitikimą, ir po susitikimo, minėdavo, kad žymiai geriau jaučiasi. Jos klausė ar ji yra jį įsimylėjusi, nes ji siųsdavo gulinčių, apsikabinusių, besibučiuojančių žmonių nuotraukas, tai gal po to ir paklausė. Ji mėgdavo siųsti savo nuotrauką ir kažką po ja parašyti, jis atrašydavo, tada ji vėl atsiųsdavo nuotrauką, būdavo toks bendravimas. Jie bendravo ir „Instagram“ programėlėje ir „Mesendžeryje“, būdavo vakarėlių vaizdai, vaizdo žinutės. Susiskambindavo per „Mesendžerį“, pakalbėdavo porą minučių ir pokalbio pabaigoje prieš išjungiant dar kažką parašydavo pokalbio užbaigimui, šio konteksto byloje nėra. Savo pusnuogio nuotrauką jai siuntė, nes jie abu sportuodavo, todėl ji atsiųsdavo nuotrauką iš salės ir jis taip pat savo atsiųsdavo iš salės. Jo nuotrauka būdavo tik be marškinėlių. Nuotraukomis rodydavo progresą. Jis nesinaudojo ja lytiniams santykiams. Jautė jos simpatiją, tačiau apie ateities planus nekalbėjo. Be važiavimų į sodybą, su G. susitikdavo arba automobilyje, arba parkelyje Rokiškio mieste. Jei G. tuo metu būtų buvę ne 14 metų, o 17 metų, mano, kad bendravimas būtų tęsęsis, nes jam patiko su ja bendrauti. Nejautė, kad ji būtų labai prisirišusi prie jo, kad be jo negalėtų gyventi. Ji būdavo laisvamanė, vieną kartą nori būti, kitą kartą nenori. G. turėjo draugų, lankydavosi vakarėliuose be jo. Į vakarėlius jis neidavo. Ji jam yra rašiusi, su kuo buvo vakarėlyje, kiek asmenų, siuntusi nuotraukų, tikrai ten ne 5 žmonės linksminosi. Ji yra pasakojusi, kad ji vieną kartą yra miegojusi pas kitą vaikiną. Ji būdavo uždara, tik gal su paskutiniais santykiais pasipasakodavo daugiau, daugiausia viskas sukdavosi apie šeimą. Jis daugiau žinodavo apie jos tėčio buvusias ar esamas, kaip mama jai pasiguosdavo. G. jam pasakodavo apie savo šeimos skaudulius, kad tėtis susirado naują draugę, išvažiavo į užsienį, o nauja draugė su kitais vyrais po klubus laksto, gyvena iš jo pinigų, kad tėvai tik perka daugiau daiktus, jokio dėmesio neparodo, ko ji nori, paprašo ir jai nuperka, kad tik būtų ramu. Ji jam buvo sakiusi, kad lankosi pas psichologą dėl tėvų skyrybų. Kai tėvai išsiskyrė, prasidėjo lankymasis pas psichologą, todėl važinėdavo su mama į Uteną. Ji jam yra sakiusi prieš pat išvežant į (duomenys neskelbtini), kad jai iš tikrųjų yra depresija kaip diagnozė arba liga, o iki to laiko yra minėjusi, kad depresuoja dėl kažko, nenori nieko daryti, eiti į mokyklą.

Jis nėra matęs, kad G. K. vartotų „žolę“. Nematė, kad (duomenys neskelbtini) joms būtų davęs narkotinių medžiagų. G. K. yra prašiusi alkoholio, parūkyti. Klausdamas pokalbyje ar šita irgi ne kategoriška viskam, turėjo omenyje ar ji nekategoriška išvažiavimams, vakarėliams, išvažiuoti ir grįžti paryčiais, jei viskas gerai. Apie jos ankstesnį alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimą jam buvo žinoma, nes jos apie tai pasisakė, kai tik įlipo į automobilį visos trys. Kažkuri iš jų pasisakė apie narkotikus. Yra matęs, kaip ji vartojo alkoholį, šampano butelį, kurį buvo atsivežusi su R., jei ten buvo šampanas. Jis mergaitėms nepirko ir nedavė nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų. Ji prašydavo nupirkti alkoholio. Kažkurį kartą ji jo paprašė nupirkti parūkyti, gerti, tada jis atvažiavo jai pamokslauti, kad vėl su tais pačiais draugais susideda. Ji alkoholį vartodavo „plotuose“ – kai tėvų nėra namuose, susirenka jaunimas. Ji yra ir jį kvietusi į „plotus“, bet nesutikdavo. G. K. siųsdavo jam savo nuotraukas su alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, bet dalį nuotraukų, kurių ji nenorėdavo, kad jis turėtų siųsdavo Instagram programėle, kur yra sudegančios nuotraukos. Nuotrauką atidarai, pabūna kelias sekundes ir jos negali išsaugoti. Buvo nuotrauka su kaljanu ir „žole“, didelis vakarėlis. Esu išsaugojęs nuotraukų, kur G. yra su alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Instagram programėlėje buvo ir nuotraukų, ir pokalbių. Po kardomosios priemonės skyrimo, ji jam rašydavo Instagram programėlėje. Kardomoji priemonė buvo paskirta balandžio mėnesį iš karto po sulaikymo. Jų paskutinis bendravimas buvo dieną prieš sulaikymą, 2019 metų balandžio mėnesį. Po to G. jam rašinėdavo dar pusę metų, po to dar sekdavo jos paskyrų kvietimai draugauti.

Gailisi dėl lytinių santykių su G. K.. Kiek buvo prašyta ikiteisminio tyrimo metu 1616,77 eurų žalos atlyginimo, tiek atlygino. Yra pasiruošęs dar atlyginti. Turi ūkį, yra dirbantis.

Kaltinamasis D. V. kaltu dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino. Nurodė, kad vieną dieną paskambino ar parašė E., pasakė, kad neatvyks į darbą. Po kažkurio laiko susitiko, jis papasakojo, kad yra kaltinamas dėl santykių su nepilnamete ir kad ji yra pasakiusi, kad jis neva jai yra davęs narkotinių medžiagų. Jis tiki E., jis jo draugas dėl jo išgyveno. Smulkiai detalių nepapasakojo, jis buvo labai nusiminęs, nedaug pasakydavo, daugiau išgirsdavo iš kitų žmonių, nes Rokiškyje apie tai jau kažkas žinojo. Po kurio laiko E. norėjo susisiekti su G. R. ir sužinoti, kodėl jos draugė kaltina jį tokiais dalykais. Jie ieškojo to numerio, E. savais keliais, jis savais, numerį gavo. Numerį gavo pasiklausinėjęs. Jei būtų numerio negavęs, būtų paskambinęs per „Messenger“ programą, parašai žinutę, atsako tau ir gali paskambinti. E. norėjo skambinti, bet bijojo. Pokalbyje su E. K. teiravosi apie mergaičių metus, nes iš pradžių jam sakė, kad jos visos savo metus pamelavo, prisistatė vyresnėmis. Jis suprato, kad E. turbūt taip ir nepaskambins, todėl savo iniciatyva paėmė ir kažkurią dieną paskambino G. R.. E. jo neprašė paskambinti. Norėjo pasiteirauti, kokia ten situacija, ar draugė meluoja ar jos abi susitarę galvoja kažką meluoti, gal pinigų nori iš jo, nes žinojo, kad turi prabangią mašiną. Jis asmeniškai galvojo, kad nori pinigų, nori pasipelnyti. Yra matęs tas mergaites, Rokiškis mažas, galima sutikti visur. Jų asmeniškai nepažįsta, „Facebook“ gali pamatyti. Susisiekė su G. R. mobiliojo ryšio telefonu. Kai paskambino, paklausė ar dar bendrauja su kita G., pasakė, kad nebendrauja, tai suprato, kad jos turbūt nieko nesusitarę ir ji nieko nežino kas čia vyksta. Nesakė apie jokius narkotikus, nes suprato, kad ji nieko nežino, nieko nesupranta. Sakė, kad draugas gali sėsti 10 metų jei jos primeluos. Jo skambučio G. tikslas buvo pasiteirauti ko jos nori, gal pinigų ar kažko, nes jis galvojo, kad jos sukūrė kažkokį planą pasipelnyti. Paskambino, sužinojo, kad ji nieko nesupranta kas vyksta, koks tyrimas ir jos daugiau nieko nebeklausinėjo. Tas skambutis visiškai neturi jokios įtakos šiam teismo procesui, nes nebuvo jai nei liepta kažką sakyti, nei diktuota, nei siūlyta ar grasinta, tiesiog pasiklausta ir viskas. Pasakė, kad jei bus apklausiama nemeluotų ir pasakytų teisybę, tuo pokalbis ir baigėsi. Po kažkurio laiko jį iškvietė į Panevėžį, apklausinėjo 2 pareigūnai. Tyrėjas G. V., darė jam spaudimą, iškart pradėjo jį kaltinti. Sakė, kad yra kaltas, kad bus teisiamas, ko paklausdavo, jis atsakydavo, tačiau jie bandydavo jo žodžius interpretuoti savaip, kad tik jis pasakytų, jog tą numerį jam davė E. ir liepė skambinti, nors to nebuvo. Tuos narkotikus „kišo“ tyrėjas G. V.. Jo žodžius perfrazuodavo, parašydavo kaip reikia, kad būtų parašyta, tartum jie būtų iš karto prieš jį nusiteikę, jam tik atėjus iškart sakė, kad pasakytų, jog davė E. numerį davė, liepė jam skambinti, nes bus teistumas jam. G. V. prieidavo prie kompiuterio ir rodydavo tai moteriai, kad „va čia tai gerai pasakė“, duodamas suprasti, kad jis padarė kažkokią klaidą ir dabar jam jau bus viskas, jautė didelį spaudimą. Pareigūno veiksmus, kai jis rodė kompiuteryje ir sakė, kad „čia gerai“, suprato, kad tai jam pakenks. Suprato, kad jiems bus gerai, nes jam bus blogai. Žodžiai, kad jam bus teistumas, paveikė jį ir jo parodymus, ten jam buvo didžiulė įtampa. Suprato, kad po apklausos jam gali būti baudžiamoji byla, vienu momentu galvojo, kad iš ten nebeišeis. Jis buvo apklaustas ir įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Nežino kaip jis iš liudytojo tapo kaltinamuoju. Birželio 13 dieną jį išsikvietę pareigūnai apklausinėjo paprastu liudytoju apie jo paties galimai padarytus nusikalstamus veiksmus. Nebuvo jam parodytas joks nutarimas, kad jis apklausiamas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tyrėjai jam neišaiškino apie teisę neduoti parodymų prieš save. Jam apklausoje klausimus užduodavo abu tyrėjai ir vyras, ir moteris. Apklausos metu atsisakė pateikti savo telefoną apžiūrai, jie darė spaudimą, tai jo asmeninis telefonas, yra visos išklotinės, visos žinutės, nenorėjo leisti kažkokiam žmogui landžioti po jo telefoną.

Nukentėjusioji G. K. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad jai 14 metų. Pasakos apie E., turėjo intymių santykių su juo. Susipažino vasarą (duomenys neskelbtini). Susirašinėjo ir ėmė susitikinėti, E. paklausė, ar nori pas jį į sodybą. Ji sutiko. Tai buvo šių metų pirmą mėnesį. Nuvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini). Važiavo dviese jo mašina „Audi“. Buvo 8 valanda vakaro. Grįžo kitą dieną 9 val. ryto. Išgėrė šampano, dar gėrė tablečių. Pilkos spalvos – deimančiukas. Įsijungė muziką, šoko. Po to, jis turėjo kokso, traukė per nosį, traukė ir ji. Ant kortelės koksą papylė, suskirstė į šniūrą, su 5 eurais, susuktais traukė per nosį. Sukosi galva, buvo atsipalaidavusi ir nelabai galvojo. Nuo kokso dar labiau atsipalaidavo. Jis atnešė čiužinį, pakūreno židinį. Neatsimena, kaip daėjo iki lytinių santykių. Atsimena, kad buvo rytas 5 ar 6 valanda. Iš pradžių jis pradėjo bučiuotis ir priėjo prie lytinių santykių, neprisimena kaip. Kai atsikėlė skaudėjo intymią vietą. Atsimena, kad jis ją nurenginėjo. Jai tai buvo pirmi santykiai, jis tai žinojo. Pasakė prieš pradedant bučiuotis. Važiuodama ten, nežinojo kas bus, galvojo, kad pasilinksmins ir viskas. Jis žinojo, kad jai 14 metų. Jis paklausė, kiek jai metų, ji pasakė, kad 14 metų. Jis klausė, ar norėtų su juo pasivažinėti. Su juo susirašinėjo per facebook. Yra tikra, kad jis žinojo apie jos amžių. Sakė, kad jam 25 metai. Vakar per facebook klausė, kiek jam iš tikrųjų metų, kiek santykių turėjo. Atsakė, kad 27, kitų santykių neturėjo. Po santykių apsirengė, jis jos paklausė apie savijautą. Apsisaugojimo priemonių nesinaudojo. Iš viso lytinių santykių buvo 5 kartai. Pirmas kartas buvo pirmą mėnesį, paskutinis trečią – kovo mėnesį. Antras kartas buvo toj pačioj sodyboj, jis davė tablečių. Pirmą kartą davė trečdalį tabletės, antrą kartą vėl trečdalį, trečią kartą – du trečdalius. Ji gėrė šampaną, jis viskį. Ji gėrė kokias dvi taures šampano. Po antro karto dar skaudėjo. Kaip vyko lytiniai santykiai neatsimena dėl apsvaigimo. Trečias kartas irgi vyko sodyboje. Atsigulė, ėmė glamonėti, jis ją nurenginėjo. Ji nesipriešino. Po lytinių santykių jai skaudėjo. Jis jai įkišo varpą į makštį. Neskaičiavo kiek kartų kišo. Tai truko apie valandą. Ji buvo jam ant viršaus. Iš pradžių jis buvo ant viršaus. Per tuos penkis kartus apsisaugojimo priemonių nenaudojo. Ketvirtas kartas ir penktas kartas vyko toje pačioje sodyboje. Jis jai sakė, kad tos tabletės tai narkotikai. Jis duodamas nieko nesakydavo. Jis dabar jau žino, kad apie tai papasakojo psichologei, kad gali sėsti į kalėjimą. Jis jai į mesendžerį rašė, kad pasakytų, kad juokauja, kad nieko nebuvo. Jie vienas kitam išsipasakodavo, be sodybos nesusitikdavo. Mamai sakydavo, kad būna pas draugę. Jis jai patiko, dabar nieko nejaučia. Buvo susižavėjimas. Jis ją išklausydavo, bet iš kitos pusės, ją išnaudojo. Šie santykiai šiek tiek prisidėjo prie bandymų žudytis. Nerimavo dėl jo. Jis klausinėjo, ar gali atšaukti ką pasisakė. Bijojo, gali pastoti, ar pasigauti kokią ligą, bet su juo apie tai nekalbėjo. Žurnalų ar vaizdelių apie pornografiją nežiūrėjo. Nuo vasaros iki sausio susirašinėdavo, ji parašydavo, jis atrašydavo. Jie važinėdavo po Rokiškį. Susitikdavo prie turgelio ir važinėdavo, bet nelabai kalbėdavo. Apie santykius kalbėdavo, ji klausė kiek merginų jis turėjo, jis klausė, kiek ji berniukų turėjo. Apie lytinius santykius nekalbėjo. Į sodybą pakvietė pakalbėti. Iki to laiko tokių narkotinių tablečių nebuvo vartojusi. Važiuojant į sodybą negalvojo, kad taip atsitiks. Trečią kartą alkoholio lyg ir nevartojo, ketvirtą kartą gal 1 taurę šampano, buvo apsvaigusi. Šampano jis nusiveždavo. Nesakė iš kur kokso gauna. Jis sakė, kad nenormalu susitikinėti dėl amžiaus skirtumo. Kai susipažino, jis į ją žiūrėjo kaip į vaiką. Bendrauti sugalvojo ji. Susipažino turgelyje, ji su draugėmis paprašė, kad jis jas pavežiotų su mašina. Važinėjo su G. ir G. Tada pasakė jam, kad jai 14 metų. Kai grįžo į turgelį, pasiūlė bendrauti per facebook. Apie lytinius santykius kalbėjo su I. Skausmą juto po pirmų dviejų kartų. Žinojo kad sodyboje bus visą naktį. Jis klausė ar ji nori, atsakė, kad taip. Penktas kartas buvo paskutinis. Laukė kol jis parašys, bet jis neparašė. Abu vartojo koksą, jis parodė, kaip reikia vartoti; užkišti vieną šnervę ir traukti. Jai tai buvo pirmas kartas. Pati E. tablečių nėra prašiusi, jis pats duodavo. Mano, kad ji su E. buvo ne pora, o draugai. Suprato, kad jis ja naudojasi, nes jai mama pasakė, kad jis ir kitomis mergaitėmis naudojosi. Ji šiuo metu yra pasimetusi. Nuoširdžiai pasakė visą tiesą. E. klausė, kelintoje klasėje, atsakė, kad 8 klasėje. Facebook paskelbė, kad jai 18 metų, nes norėjo, kad kiti galvotų, jog yra vyresnė, tada parašydavo vyresni vaikinai. Facebook nurodžiusi netikrą amžių, nes nenorėjo, kad kiti žinotų. Taip pat facebook paskyroje neleido sukurti, dėl per jauno amžiaus, o ne dėl to, kad jai rašytų vyresni vaikinai ( t 1, b. l. 1-7).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą E. K. parodė, kad G. K. yra jos dukra. Ji su sutuoktiniu skyrėsi 2017 metų gruodžio mėnesį. Iki jos skyrybų su vyru G. K. viena draugė išsikėlė gyventi į Klaipėdą. Po skyrybų G. K. buvo prasidėjęs sunkus elgesys mokykloje. Iš mokyklos pastoviai gaudavo pastabas dėl jos elgesio, namuose ji pakankamai normaliai elgdavosi, bet mokykloje mokytojai negalėjo susitvarkyti, ištisai ji triukšmaudavo per pamokas, kad atkreiptų į save dėmesį. Dėl savo būklės nebegalėjo ji lankyti mokyklos, buvo paskirtas mokymas namuose, mokytojai vaikščiodavo pas ją į namus. Ryšys tuo metu, kai buvo apatija, buvo labai prastas. Ji taip elgėsi, nes ji labai mylėjo abu tėvus, ji visada tikėjosi, kad jie vėl bus kartu. Tėtis turėjo susiradęs kitą moterį, tai ji ir pyko dėl to, o su ja ryšys buvo toks koks buvo. Po skyrybų tėtis kai būdavo Lietuvoje, visą laiką rodė dėmesį jai, bendraudavo, kalbėdavo, veždavosi kur galėdavo, stengdavosi kuo daugiau laiko praleisti su ja. Jis išvažiuodavo kas tris mėnesius ir užsienyje būdavo po 2-3 mėnesius. Po skyrybų palaipsniui viskas ėjo: nebendravimas, pyktis, nepasitenkinimas, pjaustymasis. Paskui buvo laikotarpis, kai ji nurimo.

Iki 2018 vasaros buvo ūmesnis laikotarpis, ji trankydavo duris, nebendravo su ja, jos neprisileisdavo. 2018 metų vasarą ji visada miegodavo, buvo mieguista, visiškai niekur neišeidavo, nieko nenorėjo veikti, jai visiškai niekas nerūpėjo, neturėdavo jėgų. Užėjusi į kambarį rado ją besipjaustančią rankas. Ji sakydavo, kad jai ne taip skauda, per daug tų minčių ir ji pjaustosi dėl to. Apie savižudybę ji kalbėjo jau po jos ir vyro skyrybų. Dukra nelabai norėdavo bendrauti, buvo agresyvoka, sumišusi ir pikta.

Su dukra G. K. pas specialistus pradėjo lankytis 2018 metais. Psichiatras Rokiškyje davė G. paskaityti knygą, nuo kurios jai pagerėjo. Kreipėsi į psichiatrę Utenoje. Psichiatrė po pirmos apžiūros iš karto pasiūlė G. guldyti į psichiatrijos ligoninę, nes buvo labai sunkios būklės, ji visiškai nenorėjo gyventi. Iš pradžių nesutiko guldyti į ligoninę vien dėl to, kad nepakenktų jos ateičiai, kad neturėtų problemų, jog ji gulėjusi psichiatrijos skyriuje. Nuo spalio mėnesio pradėjo lankytis pas psichiatrę, kuri patarė kreiptis į psichologę. Tuo metu dukrai buvo diagnozuojama sunki depresijos forma. Priežastys buvo jos skyrybos su vyru, senelio mirtis. Ji nepastebėjo, kad ji serga, negalvojo, kad vaikai gali sirgti depresija. Medikamentinis gydymas dukrai buvo pradėtas taikyti 2018 metų pabaigoje arba 2019 metų pradžioje. Iki 2019 m. sausio 21 d. dukra lankėsi pas specialistus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gydytoja išrašė vaistus, kad palengvintų jos būklę. Vienu metu buvo pagerėjimas, psichiatrė džiaugėsi, kad G. geriau.

G. buvo G. klasiokė. Kai G. atsikėlė gyventi į Rokiškį, jos labai susibičiuliavo. Su G. ir G. ji pradėjo bendrauti rudeniop, būdavo, kad tos mergaitės nakvodavo ir pas juos, todėl ji pasitikėjo, manė, kad ji pas G. ir G. namuose, buvo tikra, kad ji niekur neina. Jos pradėjo bendrauti ir dukra atkuto, jau išeidavo į lauką ir ji tuo džiaugėsi. Kartais ji jai atrodydavo apsvaigusi, akių vyzdžiai būdavo keistai išsiplėtę, kai intensyviai prašydavosi, kad ją išleistų pas G. Tai yra pastebėjusi keletą kartų. Po tokių dalykų nenorėjo jos niekur leisti, bet klausė psichologės patarimų, kuri liepė neprisirišti vaiko. Vieną savaitę patalpino ją gyventi pas tėtį, nes jis griežtesnis, manė gal jis labiau susitars su ja, neleisdavo jos iš namų, bet psichologė pasakė, kad jie dar labiau pakenks laikydami ją, nes ji bėgs iš namų. Nurodė, kad turi pasitikėti ja, išleisti ir vaikui duoti laisvę, todėl prieš savo įsitikinimus ja pasitikėjo ir paleido. Nebūdavo dažnai, kad ji išeidavo, vieną savaitgalį ji miegodavo pas ją, kitą pas G. Pradėjo nakvoti prieš Naujus metus. Iš pradžių tokie išėjimai nebuvo kiekvieną savaitgalį, po naujų metų padažnėjo. Per mėnesį būdavo 2-3 kartai išėjimai su nakvyne. Tai tęsėsi iki maždaug kovo mėnesio.

Dukra naudojasi socialiniais tinklais: Facebook, Instagram. Nėra mačiusi socialiniuose tinkluose jos nuotraukų su narkotinėmis medžiagomis, žolės suktinėmis, tik yra mačiusi ją Instagram nuotraukoje su elektronine cigarete. Ji yra nusifotografavusi kaip ji išleidžia dūmų kamuolį rūkydama elektroninę cigaretę. Dukrai pasakė, kad ištrintų tokias nuotraukas. Ji sakydavo, kad eina pas draugę. Iš nakvynių ji grįždavo rytais. Alkoholio neužuodė. Buvo nuėjusi pas G. mamą dėl įtarimų vartojant narkotikų. Ji pasakė, kad negali būti. Testą dėl narkotikų padarė 2019 m. pradžioje, po kokių 3 kartų, kai jai pasirodė, kad jos vyzdžiai išsiplėtę, kad ji nestabilios nuotaikos, noras daug bendrauti arba visiškai užsisklęsti. Ji įtarė tai, darė narkotikų testą, paprašė, kad ji padarytų šlapimo mėginuką, ji nežinojo, kam jai jo reikia. Testas buvo neigiamas tuo metu. Neigiamas testas ją nuramino, galvojo, kad ji nemeluoja, ir sako teisybę. Ji jai atrodydavo keistokai po susitikimų. Sakydavo, kad išeina pas draugę G. ir būdavo, kad pasilieka pas ją nakvoti.

2019 metų vasario ar kovo mėnesį, važiuojant iš psichologės automobilyje G. jai prasitarė, kad ji turėjo lytinius santykius ir paklausė ji į tai reaguotų. Dukra pasakė, kad ji turėjo lytinių santykių 2019 metų vasario mėnesį. Ji nesuprato apie ką ji kalba, nenorėjo vaiko pulti ir jos paklausė, su kuo tai įvyko, ji nepasakė nei vardo, nei pavardės pasakė, kad jis už ją vyresnis, jam 25 metai. Sakė, kad jis žinojo kiek jai metų. Ji nesakė, kad jis yra jos draugas, sakė tik, kad jie susipažino turgelyje, yra važinėjusi su jo automobiliu po Rokiškį, sakė, kad graži mašina, kad supažindino draugė G. Ji nelabai atviravo ir nenorėjo visko pasipasakoti. Ji sakė, kad jis linksmas, supratingas, dėmesingas, kad išklauso. Ji jį apibūdino iš gerosios pusės. Ji sakė, kad jis jai patinka, kad yra vyriškas, tačiau, kad jis ar draugas, ar mylimasis ji to neįvardino. Ji apie lytinius santykius sakė, kad jie buvo abiejų sutikimu, nebuvo jokios prievartos, kad ji norėjo išbandyti. Kai ji jai pasisakė, jos nebeklausė ar jie vis dar bendrauja, nes ji užsisklendė, vengė tos temos, suprato, kad jie dar susirašinėjo per Mesendžerį, socialinius tinklus. Pasakė dukrai, kad jis pasielgė negerai, nes ji yra nepilnametė bei jis turėdamas lytinių santykių su ja „sėdo ant straipsnio“ dėl to, kad jis yra pilnametis ir žinojo kiek jai metų.

Buvo pagerėjimas dukrai prieš (duomenys neskelbtini). Psichiatrė vasario mėnesį džiaugėsi dėl dukros pagerėjimo, o kito vizito metu buvo jau blogai. Dukra neapibūdino, kas jai tuo metu kėlė didžiausią nerimą. Ji buvo nerimastinga, pablogėjo jos elgesys, padažnėjo jos pykčio priepuoliai, nenoras eiti į mokyklą, bėgimas iš pamokų. Būklė buvo labai bloga. Ji nebegalėjo susitvarkyti su savo mintimis. Dukra pati neprieštaravo gultis į ligoninę, pati prašėsi. Jie kas 2-3 savaites važinėdavo pas psichiatrę. Psichiatrė pasakė, kad vėl su ja kažkas negerai ir rekomendavo ją guldyti į ligoninę, liepė paslėpti peilius, kad nekiltų noro nusižudyti, nes pas ją vėl nebėra savivertės visiškai, nebenori vėl gyventi, sakė stebėti vaiką, nes dabar būklė yra bloga ir jei būtų kažkas blogai pasiūlė vežti į (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Daktarė paskambino į (duomenys neskelbtini), paklausė ar yra vietų ir ji tada skubiai vežė G. ten. Ten dukrai buvo suteikiama psichologinė ir psichiatro pagalba, ten gulėjo daug panašaus amžiaus paauglių. Ten jie buvo griežtai saugomi, kad iškilus krizei bet kada būtų suteikta pagalba. Po vizitų pas daktarus kiekvieną dieną G. buvo konsultuojama pas psichologą ir pas psichiatrą. Ji pasipasakojo apie įvykusį įvykį psichiatrei ar psichologei ir jai pranešė iš (duomenys neskelbtini), kad bus iškelta baudžiamoji byla dėl nepilnametės pasinaudojimo. Kai juos išsikvietė psichologė ir psichiatrė, paaiškino dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla, kas įvyko, G. pasipasakojo ir po to, kai jos kalbėjosi lauke vis bandydavo išklausti kaip jai sekasi, ji labai išgyveno dėl kitų mergaičių, esančių (duomenys neskelbtini), nes pati labai sunkiai susidorojo su ta situacija, su savo mintimis. Tos kitos mergaitės pasakodavo apie savižudybes, todėl jai atrodė, kad tai buvo ne pagalba, jai buvo ten labai sunku būti ir kiek ji yra bandžiusi jai skambinti, jei neatvažiuodavo tą dieną, sunkiai susisiekdavo su ja, ji nenorėdavo su ja kalbėti telefonu. Buvo pranešta, kad po gydymo G. bus apklausiama (duomenys neskelbtini), ten ji buvo paruošiama psichologės, visa apklausa buvo filmuojama, ji buvo kitame kambaryje. Kai dukra buvo (duomenys neskelbtini), kalbėjo su ja apie santykius su kaltinamuoju. (Duomenys neskelbtini) jai rodė nuotraukas to vaikino, su kuriuo ji yra bendravusi. (Duomenys neskelbtini) centre ji prisipažino, kad vartojo narkotikus. Dukra (duomenys neskelbtini) prisipažino, kad ji namuose prigėrė Fliukso tablečių nuo depresijos ir taip bandė žudytis.

Dukra apie savo emocinę būklę turbūt susirašinėjo su kaltinamuoju, kai gulėjo (duomenys neskelbtini) centre, o iki to laiko ji jai nesakė. Tada ji suprato, kad ji susirašinėja su kaltinamuoju, nes sakydavo, kad ji užsiėmusi, kad ji susirašinėja, bet su kuo neįvardindavo. Vėliau ji ją prispaudė ir ji pasakė, kad susirašinėja su E. Ji jai parodė keletą žinučių, jos buvo geros, tų grasinančių nerodė. Kai ji pradėjo jų prašyti atsiimti kaltinimus, jie kreipėsi į tyrėjus, jie paėmė visą informaciją iš telefono, taip sužinojome apie grasinančias žinutes.

Dukrai būnant (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą apie tai, kad yra žinoma, jog jis turėjo ir kitų nepilnamečių mergaičių, kad ji ne pirma ir ne paskutinė. Ta informacija buvo paskalų lygyje, ji tiesiog norėjo pasaugoti dukrą, kad ji nebebendrautų su E. K.. Jai nėra žinoma ar yra kitų ikiteisminių tyrimų kaltinamajam dėl pasinaudojimo nepilnametėmis. Neklausė psichiatrų, kaip tokia informacija galėtų paveikti jos dukrą, kuri buvo tuo metu (duomenys neskelbtini) centre. (duomenys neskelbtini) centre dukra buvo paguldyta kovo mėnesį ir išbuvo 3 savaites.

Kai dukrą paleido iš (duomenys neskelbtini), po savaitės jie turėjo nuvykti pasidaryti narkotikų testo, tada pasakė, kad gal marihuana mėnesį laiko išsilaiko, o kiti narkotikai per 2-3 dienas dingsta. Testą darė ne iš karto jai grįžus, po kelių dienų. Testas buvo neigiamas. Vėliau dukra pasakojo, kad kai nuvažiuodavo su E. į sodybą – pirtį, jai duodavo taip vadinamus „deimančiukus“. Ji sakė, kad tai yra kaip narkotikas, kad su E. bandė susisukę 5 eurų kupiūrą daryti „šniūrą“, kai paberia narkotikus ant stalo ir tada įtraukdavo juos per nosį. Ji sakė, kad jai duodavo ne visą tabletę, dėl jos svorio jis pasiūlydavo ketvirtį arba pusę tabletės taip vadinamo „deimančiuko“. Šias aplinkybes papasakojo po įvykio, kai viskas išaiškėjo grįžusi iš (duomenys neskelbtini). Ji minėjo, kad vartojant narkotikus ir G. yra buvusi ir kitas vaikinas, jie buvo keturiese, buvo vartojamas alkoholis. Jie gerdavo šampaną ir maišydavo kartu su narkotikais. Dėl narkotikų ji sakė, kad juos jai duodavo E. Ji dabar suvokia, kad ji buvo apsvaigusi, kad negerai darė, kad gėrė ir vartojo narkotikus ir tai, kas įvyko ji dabar gerai suvokia, kad ja buvo pasinaudota. Ji jai nieko nesakė, kad ji jaučia jam kokius nors jausmus. Jei nebūtų buvę alkoholio ir narkotikų taip nebūtų atsitikę, sakė, kad santykiai turėtų būti tarp jau ilgą laiką draugaujančių žmonių. Ji savęs nelaikė pora su kaltinamuoju. Dukra jai sakė, kad 3 kartus turėjo lytinių santykių su juo. Neklausė dukros, kodėl po pirmų santykių įvyko kiti lytiniai santykiai, ji nerodė iniciatyvos kalbėti apie tai. Dėl bendravimo su kaltinamuoju dukra sakė, kad ji su juo gali pasikalbėti. Ji susipažino su juo per draugę G. R.. Dukra jai pasakodavo, kad tuose vakarėliuose dalyvaudavo ir kita G.

Jos dukra yra miniatiūrinė, liesa, 158 cm ūgio, apie 38 kg svorio. Ji klasėje yra pati mažiausia, smulkiausia, atrodo kaip vaikas, nors ji stengėsi neatsilikti nuo klasiokių, pasidažydavo, kad atrodytų vyresnė. Su dukra šiuo metu gyvena kartu. Būna pagerėjimų, būna pablogėjimų. Kolkas dabar mokykloje sekasi pakankamai normaliai, elgesys ramus, nebešokinėja, nerėkauja, padeda ir gydymas ir vaistai. Šiuo metu taikomas gydymas vaistais, važinėja į Uteną pas psichiatrus ir psichologus. Pradžioje ji sakė, kad norėjo išbandyti lytinius santykius, bet dabar kai ji nusiramino, po gydymo, nurodė, kad darytų kitaip. Mano, kad ja iš buvo pasinaudota, nebuvo jokios draugystės. Dabar dukra mano, kad turi būti meilė, ilga draugystė, pasitikėjimas ir tada tik gali būti lytiniai santykiai.

Kaltinamasis yra padengęs 1600 eurų civilinio ieškinio. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos reiškia dėl išgyvenimų, emocinės būklės. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro vaistai ir konsultacijos pas psichiatrą ir psichologą. Ji pati jokių vaistų nevartojo. Jos patirtą neturtinę žalą sudaro emociniai išgyvenimai, buvimas su dukra, bandymas jai padėti atsitiesti, važinėjimai, stengėsi ją palaikyti ir būti kartu. Dukrai buvo labai svarbu, kad ji būtų tvirta. Buvo labai sunku, nes turėjo labai sergantį ligonį, mamą, todėl turėdavau prižiūrėti ir mamą, ir dukrą. Važinėjimai atimdavo daug laiko ir jėgų. Turėjo plėšytis tarp dviejų mylimų žmonių, kad ir mamai ir dukrai būtų gerai. Labai daug nervų ir emocijų išgyventa ir patirta nuo 2019 metų pradžios. Mano, kad E. K. atsakingas dėl jos išgyvenimų, kas buvo padaryta dukrai ir kaip ji pati jautėsi, kaip išgyveno dėl to ir dėl daromos jai įtakos, kad pakeistų parodymus. Ji išgyveno, kai jis ją norėjo paveikti. Ji maldavo ant kelių atsiklaupusi (duomenys neskelbtini), kad atsiimtų kaltinimus, ji verkdama prašė, sakė, kad jis nieko nepadarė. Po avarijos jai buvo sunku sėsti prie vairo, nes ji nėra gera vairuotoja, tačiau vairavo, nes reikėjo važiuoti ir į Vilnių ir į Uteną. Pats vairavimas jai sukelia diskomfortą. Dėl dukros išgyvenimų ji pati kreipėsi į psichologus, nes reikėjo palaikyti ir vaiką, ir savo mamą ir buvo visiškai viena. Ji kreipiasi daugiau dėl dukros išgyvenimų ir dėl savęs ką išgyveno, negalėjo susitaikyti su tuo, kas įvyko, kad ja pasinaudojo, kad buvo kišami narkotikai, ji pati nesuvokė ką daro. Jos išgyvenimai: pyktis, nusivylimas, bejėgiškumas, liūdesys, negalėjo dirbti normaliai, sunku buvo susikoncentruoti darbe. Turtinę žalą sudaro pirkti vaistai dukrai. Psichologinės konsultacijos jai asmeniškai buvo nemokamos. Pas psichologą lankėsi iki praeitos vasaros. Jie kartu su vyru turėjo eiti į šeimos konsultacijas, vyras dalyvavo vieną kartą, o ji gal penkis. Pas šeimos psichologą lankėsi dėl šio įvykio aplinkybių, kad žinotų kaip padėti dukrai.

Civilinis ieškovas S. K. parodė, kad G. K. yra jo dukra. Ji yra smulkutė, nedidelio ūgio. Iki įvykių jam buvo žinoma daugmaž su kuo dukra bendrauja, jos drauges tik vieną kitą iš matymo pažįsta. Su jos draugių tėvais nėra kontaktavęs. Vėliau sužinojo, kad būdavo, jog ji pas kažkurias drauges miega. Narkotinių medžiagų vartojimo faktai jam nebuvo žinomi. Elektroninė cigaretė buvo, bet ji buvo greitai atimta ir paslėpta. Jis pamatęs tą cigaretę, ją pasiėmė. Jam nebuvo žinomi faktai, kad ji būtų susižalojusi. Nesigilino kokiomis datomis dukra lankėsi pas psichologus. Nemano, kad skyrybos turėjo jai didelės įtakos. Ji labiau guodėsi, norėjo, kad abu tėvai būtų kartu. Nemano, kad jo santykiai, kuriais ji guodėsi įtariamajam, jai buvo žinomi. Būdavo, kad ji vėliau grįždavo namo. Kad ji be leidimo negrįžtų namo naktimis, to nežino. Prieš dukrai patenkant į (duomenys neskelbtini), apie jos gyvenimą, psichologinę būklę kažkiek žinojo. Po skyrybų ji buvo vežta pas tam tikrus specialistus. Dukra nelabai norėjo bendrauti, atvirauti. 2019 metų pradžioje ji nebuvo linkusi bendrauti, buvo suirzusi. 2019 metų pradžioje buvo Lietuvoje, vežė dukrą hospitalizuoti. Kai dukra buvo (duomenys neskelbtini)matėsi, kad jai kažkas blogai. Su dukra pasikalbėti, pamėginti išsiaiškinti tai, kas įvyko, bet nesugebėjo jos prakalbinti, nes ji nelabai norėjo kalbėti apie tai. Po (duomenys neskelbtini) ji mokėsi namuose, mokytojos pradėjo eiti pas ją į namus. Iš Lietuvos išvyko 2019 metų kovo mėnesį. Dabar jo santykiai su dukra geri, normalūs, bendrauja su ja kiekvieną dieną. Jam dėl įvykio buvo šokas. Jam didžiausią stresą sukėlė tai, kad suaugęs vyras santykiavo su 14 metų mergaite. Tie įvykiai paveikė mane tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime: nesugebėjo susikaupti, nesudėliojo minčių, neatliko darbo, reikėjo psichologo pagalbos, bet jo darbo pobūdis toks, kad tenka dirbti kituose miestuose, ne visada gali grįžti laiku, atvykti į tuos pokalbius, tai tik vieną kartą buvo su buvusia žmona.

Jis dirba statybose. Lietuvoje būna 3 kartus po 2 mėnesius. Sudėjus bendrą laikotarpį, ne ištisai, pusę metų būna Lietuvoje, pusę metų užsienyje. Kai būna Lietuvoje, gyvena Rokiškyje. Su dukra kai būna Lietuvoje, dažnai matosi. Kai būna užsienyje bendrauja su dukra žinutėmis, susiskambina. Neturtinės žalos dydį pats nustatė. Turtinę žalą sudaro atstovavimo išlaidos.

Civilinis ieškovas papildomai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 5, b. l. 143-144).

Teismo ekspertė – psichologė D. Prižginė apklausta teisiamajame posėdyje išvadas tvirtino. Parodė, kad ji dirba 8 metus, per šį laiką yra atlikusi beveik apie 1000 ekspertizių, iš jų didžioji dalis nepilnamečiams, įtariamai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Su nukentėjusiąja bendravo vieną dieną betarpiškai, kada vyko tyrimas. Pokalbis su ja paprastai trunka apie pora valandų. Tame pokalbyje mama nedalyvavo. Aprašant faktus apie įvykius perfrazuota nebuvo. Žodžiai yra autentiški.

Kai ji aiškinosi kiek ji supranta lytinių santykių pobūdį ar reikšmę, tai ji apibūdino kas yra lytiniai santykiai, iš kur atsiranda vaikai, todėl konstatavo, kad nukentėjusioji žino, kas yra lytiniai santykiai. Nukentėjusioji įsivaizdavo, kad prievartiniai lytiniai santykiai, kai paima jėga, prispaudžia, auka klykia, o ją prievartauja. Paprastai supranta, paaiškina, kaip vyksta oraliniai, analiniai santykiai, ji tiesiog konstatuoja, kad ji supranta tuos dalykus, ne visada smulkiai aprašinėja. Visa tai, ką nukentėjusioji sakė apie bylai reikšmingas faktines aplinkybes yra surašyta.

Atliekant ekspertizę buvo naudojami metodai: intelekto testas, vertinimo metodikos ir kt., sąrašo tiksliai nepasakys. Vertinant asmenybę, buvo naudojamos projekcinės metodikos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tuos pačius asmenybės ypatumus kalbant apie prisirišimą pastebėjo ir (duomenys neskelbtini) psichologė, kuri bendravo 8 kartus ir vertino.

Nukentėjusioji yra emociškai priklausoma, kas reiškia, kad kai ji eina į santykį, nesaugiai rišasi. Tai yra, jei ji pajaučia, kad kitas asmuo jai rodo palankumą, dėmesį, tai ji jaučiasi labai prisirišusi ir labai bijo netekti to žmogaus. Jai atrodo, kad jei ji pasakys tai, kas galėtų jam nepatikti arba kažkaip paprieštaraus, tai tada ji gali būti atstumta. Tokiu būdu ji labiau stengiasi santykyje būti nuolankesnė ir tai yra tas nesaugus prieraišumas. Jos sumišimas dėl jo, ką ji jam jaučia, kad ji vis dar jo ilgisi, tai yra visiškai normali jos būsena, tai yra tas kaltės jausmas, kaip čia viskas bus, ką aš jam vis dar jaučiu, tai ir atspindi jos asmenybę, tą jos nebrandų buvimą santykyje ir tą emocinę priklausomybę, kuri ištinka, kai ji atsiduria jai svarbiuose santykiuose. Ji šį santykį turėjo depresišką. Tai reiškia, kad tas kito dėmesio rodymas, supratimas, atliepimas jai labai veikia, ji dar labiau eina į santykį, todėl ir buvo jos būsenos pagerėjimas, kai ji jautėsi labai atliepta. Iš kitos pusės tas depresiškumas ją daro labiau pažeidžiamą eiti į santykį ir iki galo kritiškai jo nevertinti. Sergant depresija gali būti sunkiau priimti ryžtingus save ginančius sprendimus, pasakyti ne, paprieštarauti, jai atrodo, kad tai susiję su katastrofiškomis pasekmėmis, o jos katastrofinė pasekmė subjektyviu vertinimu buvo tai, kad jis ją paliks, nenorės su ja būti. Todėl ta jos romantinė dalis jai buvo labai svarbi, nes kaltinamasis jos klausė kaip ji jaučiasi, su ja bendravo, klausė kokia jos būsena, ji to siekė, ji to norėjo, bet lytiniai santykiai jai galimai sukėlė stresą, ji nebuvo tam pasiruošusi psichologiškai, emociškai, jai tai kėlė įtampą. Dėl to viena santykių pusė kėlė stresą, o kita santykių dalis jai labai patiko ir ji norėjo tos naivios romantinės dalies, kuri labai atitiktų jos amžių, jos poreikį. Todėl ji ir jautė ir kaltę, ir sumišimą, ir neaiškius jausmus, tai visiškai atitinka jos situaciją. Iš vienos pusės ji nori romantiškų santykių ir jie jai kelia teigiamus jausmus, o lytiniai santykiai kelia įtampą. Tai yra jos pirmosios patirtys ir jos žodžiais tariant, jeigu ji jaučia diskomfortą, ji nesako jam, jos žodžiais remiantis, jai tie santykiai buvo skausmingi, bet buvo baisu pasakyti, ji minėjo analinius, oraliniu santykius. Apskritai pirmieji analiniai, oraliniai santykiai tai patirtis, kuri gali kelti stresą ir iš tos pusės ji jaučia įtampą. Pagal savo nebrandumo lygį ji aišku to neįsisąmonina ir nekalba, kad jaučia įtampą, kad to nenori, pradeda blogėti jos būsena, į stresą ji reaguoja ne ieškodama pagalbos, priešingai nukreipdama į save, ima save žaloti, į save viską „siurbti“, slopinti, o visa ta įtampa išeina į stacionarą. Tai viena medalio pusė. Kita medalio pusė, jai reikia tokio santykio, kuris ją atlieptų emociškai, ką beje kaltinamasis irgi darė. Jos laikysena buvo depresiška, tai tas negatyvizmas, piešimas, kad ją paliks, jos nemylės yra būdingas depresija sergantiems žmonėms. Tas negatyvizmas, kad bus blogai, tai irgi yra dalis, ką ji projektuoja. Tai yra jos toks subjektyvus patyrimas. Nukentėjusiosios nuotaika pažeminta, nesaugus prieraišumas, santykiuose jaučiasi nesaugiai ir tam, kad išlaikyti santykį, ji suvokia, kad turi patikti, įtikti, būti gera. Lytinių santykių metu ji nekalba apie savo diskomfortą, tai vėl gi čia yra jos savybė, mano, kad tiesiog jei kalbės, sakys, kad jai yra blogai ar nemalonu kažkas, kad kitam bus nuo to blogai, o kad jai blogai, ji tai užslopina. Nukentėjusiajai prasidėję santykiai su kaltinamuoju teikė teigiamų emocijų. Kai įvyko pirmieji lytiniai santykiai, kažkokį distresą nukentėjusioji galėjo pajusti, bet jis gal dar buvo suvaldomas ir natūraliai. Kai tai tęsėsi ne vieną kartą, galėjo tas distresas ir didėti. Nuo kurio momento, nuo kurių tų lytinių santykių, yra labai sunku pasakyti. Nukentėjusioji yra nebrandi, kad suprastų, kad toks išsiskyrimas yra jos ilgalaikės būsenos gerėjimo priežastis. Ji labiau akcentavosi į tai, kad tai buvo jos romantinis partneris ir ji kęsdavo vardan to, kad gaudavo tą kitą pasitenkinimą ir natūralu, kad ji kalba apie tai, kad sunku be jo, kad ji sumišusi, iš vienos pusės nueina į Instagram‘ą, į Facebook‘ą, kaip ir ilgisi, bet iš kitos pusės jis blogai su ja elgėsi, natūralu, kad ji ima labiau pamatyti tas pasekmes, kad čia yra ikiteisminis tyrimas, kad tai nusikaltimas. Ji žinojo apie tai, kad yra nusikaltimas, bet ji būdama pakankamai nebrandi, negalėjo numatyti, kad būtent tokios pasekmės bus. Tas jos sumišimas – dvi medalio pusės, ilgisi, bet ir sunku. Ji yra labai nebrandi, kad sąmoningai galėtų paaiškinti tas tokias neigiamas pasekmes jos asmenybės vystymuisi, kas jai iš to ir tai yra labai susiję dalykai. Buvo galimai veika, buvo ikiteisminio tyrimo pasekmės, apklausos ir taip toliau, tai yra labai susiję dalykai. Nukentėjusioji bijojo kaltinamojo reakcijos, bijojo, kad nepatiks, nenorėjo, bet nesakė, kad nenori, nes ką ji galėtų jam pasakyti, bijojo jo reakcijos, jai skaudėjo, bet nesakė. Pirmą kartą, kai turėjo lytinių santykių skaudėjo, bet irgi nesakė, nesimėgavo lytiniais santykiais, nenorėjo jo įžeisti, tai čia vėl gi tos dvi pusės – nenori jo įžeisti, bijo, kad jam bus blogiau nuo to, jei ji pasakys ne, bet ir sunku, kas yra visiškai normalu, kad jai galėjo būti sunku pagal jos brandos lygį ir galimus pirmuosius lytinius santykius, kurie buvo ne tik galimai vaginaliniai. Ji nebrandi kalbant apie jos psichologinę brandą, kitas momentas yra depresinis fonas, kad ji būdama depresiška lengviau eina ir pasiduoda santykiui, kuris yra emociškai atliepiantis ją.

Ekspertizė buvo atlikta liepos 11 dieną. Išvadoje minėjo, kad jos laikysena ekspertizės metu buvo labiau bendradarbiaujanti, ji ramesnė, daugiau atskleidžia tų aplinkybių, nurodo apie lytinį aktą, pamini apie oralinį santykiavimą. Buvo gėdos jausmas, kaltė, tai yra tas pats jos sumišimas, kuris apima visą spektrą, ji lyg ir bando pykti, kad jis čia gal ja pasinaudojo, bet jai labai neišeina, yra stiprus pykčio slopinimas, iš kart ateina jos geranoriška laikysena, kad ji vis tiek jo ilgisi, jai nesinori, kad jam būtų blogai. Depresijos atveju dažnai būna pykčio slopinimas, baimė kitam pasakyti ne, labai aiškiai akomunikuoti savo poreikius, kad to nenori, to nedarys, nes yra atstūmimo baimė.

Apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atliekama pakankamai greitai. Kalbant su paaugliais, ypatingai kai nukentėjusiąją ir įtariamąjį sieja romantiniai jausmai, tai tada toks staigus prasidėjęs ikiteisminis tyrimas kelia labai daug stiprių jausmų. Gali būti, kad nepasako tam tikrų aplinkybių arba bando minimizuoti, arba pasakyti, kad nepamena ir tik vėliau, kai šiek tiek rimsta, gali jau labiau atskleisti. Sieja su tuo, kad tam tikras aplinkybes pasakė vėliau jau atliekant ekspertizę praėjo laikas, šiek tiek nurimo ir galėjo apie tai daugiau papasakoti.

Noras nepakenkti kaltinamajam, tuo pačiu staigios pasekmės, jos pačios būsena, tas susirašinėjimas su kaltinamuoju galėjo turėti įtakos, kad ji mažiau galėjo pasakyti apklausos metu. Ta apklausa vyko pakankamai greitai po jos atsiskleidimo ligoninėje.

Kalbant išoriškai ir iš nukentėjusiosios žodžių, tai ji buvo pasimetusi. Kai ji jos klausė apie reikšmę, apie tai, kas įvyko, nors ji ir supranta kuo skiriasi laisvanoriški lytiniai santykiai nuo seksualinės prievartos, tačiau apibūdindama kaltinamojo elgesį jos atžvilgiu, ji yra sumišusi, nurodo, kad nežino ar tai, ką padarė E. yra išprievartavimas, ji yra pasimetusi, nes nebuvo jėgos naudojimo, prievartos, bet buvo metų skirtumas, narkotikai, bet trečią kartą ji nurodo, kad nieko nevartojo, tačiau vis tiek buvo lytiniai santykiai. Ji pati negali pasakyti, kas tai buvo, jai sunku įvertinti, nes ji fokusavosi į tą romantinį santykį, stengėsi būti nuolanki. Ji aktyviai priešintis negalėjo dėl savo būsenos kalbant apie psichotropinių medžiagų vartojimą, ji pavartojusi narkotinių medžiagų buvo labiau atsipalaidavusi, taigi jos tai būsenai tai turėjo įtakos. Ji rašydama išvadą, paminėjo daug faktorių, kurie prisidėjo prie jos elgesio veikos metu.

Ji klausė ar buvo vartojama kažkas veikos metu ir tada jeigu ji atsakydavo teigiamai, tai konkretindavo, kada vartojo, ar visais kartais vartojo. Atsimena, kad nemažai konkretino, pavyzdžiui, kad ką pirmą kartą, ką antrą kartą, ji sakė, kad trečią kartą nevartojo, kiek ji galėjo prisiminti. Taip pat minėjo, kad ir anksčiau yra vartojusi narkotikų. Ji konkretino apie tuos vartojimus.

Vertinant nukentėjusiosios pasakojimą apie narkotikus iš psichologinės pusės žiūrint, įvertinus jos intelektinius gebėjimus, atminties ypatumus, jos vartojamą žodyną, tai iš esmės jos atgaminimas atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį. Apie narkotines medžiagas ji pasakojo realistiškai. Emocinė būsena yra adekvati pasakojimo turiniui. Ji nepuolė aktyviai pasakoti, reikėjo su ja palaikyti pokalbį, ji jautė įtampą ir gėdą apie tai kalbėdama, jos emocinė būsena atitiko jos pasakojimo turinį, tai iš esmės jos tas atgaminimas įvertinus jos psichologinius ypatumus buvo realistiškas. Ji atgamino pakankamai nuosekliai ir pakankamai detaliai pagal jos galimybes, kiek ji galėtų atgaminti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių pasakojimu nebūtų galima tikėti. Tai nėra ypatingai seni įvykiai, jai nenustatyti atminties, mąstymo sutrikimai. Ji atgamina labiau esmę, neatgamina kažkokių detalių, kažkokios sekos, atgamina esmines aplinkybes, kas buvo, kur buvo lytiniai santykiai, kaip jie prasidėjo. Tai buvo emociškai įspūdingas įvykis, nes tai buvo jos pirmieji santykiai, tai akivaizdu, kad ji ir pamena tuos dalykus pakankamai gerai, nes jie ir emociškai įstrigo. Reikšmingo poveikio, kad tie narkotikai būtų nuslopinę tuos prisiminimus ir dabar išsigalvotų, tikrai nenustatyta.

Ji pati yra sakiusi, kad ir anksčiau yra vartojusi narkotikų, bet nėra duomenų apie tai, kokia ta priklausomybė buvo ir kiek rimta. Ji akcentuoja daugiau emocinę priklausomybę, ne finansinę ar kitokią, ji ėjo į tą santykį, nes gavo emocinę naudą. Narkotikai be abejo gali būti kažkoks priedas prie viso to, bet koks, kokio lygio, kaip ji jį vertino, negali atsakyti.

Esminius faktorius, kodėl ji aktyviai nesipriešino, išskyrė jos psichologinius ypatumus, emocinį nebrandumą ir jos santykio pobūdį su kaltinamuoju ir tą depresinį foną. Čia buvo esminiai faktoriai, kurie sunkino jos aktyvų pasipriešinimą. Kalbant apie narkotikų vartojimą, ji išskyrė kaip papildomą faktorių, kuris galėjo dar labiau apsunkinti. Galėjo būti taip, kad jei ji nebūtų vartojusi narkotikų, ji vis tiek nebūtų aktyviai pasipriešinusi. Čia daugiau kaip prielaida, nes vis tiek kaip akcentą iškėlė jos asmenybę ir psichinę būseną. Priežastys, kodėl ji nesipriešino – amžius, menka gyvenimiška patirtis, jos žodžiais, anksčiau ji neturėjusi lytinių santykių, depresinės būsenos, emociškai nebrandi, santykyje, kuriame jaučiasi emociškai atliepta, greitai prisiriša ir tampa priklausoma, bijodama būti atstumta, stengiasi įtikti, negina savo interesų. Taip pat išskyrė ir įtariamojo elgesį, kas irgi turėjo įtakos, jis rodė jai dėmesį, reiškė emocinį supratimą, palaikymą ir tokiu būdu ji natūraliai tapo nuo jo priklausoma. Ji jautėsi gerai kalbant iš tos romantinės, ne seksualinės pusės, jis buvo atliepiantis jos poreikius tuo metu, kai ji depresiškai jautėsi blogai. Aktyviai priešintis įtariamajam taip pat sunkino galimas jos apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotikų, nes dažniausiai psichotropinės medžiagos ir alkoholis dar labiau sustiprina tas žmogaus savybes, kurias jis turi. Beje, ji pati sako, kad ji jautėsi labiau atsipalaidavusi, kai ji buvo galimai pavartojusi narkotikų. Lytiniai santykiai buvo pakankamai prieraišūs, buvo praėjęs pakankamas laikas, ji buvo jau prisirišusi prie kaltinamojo. Dėl to tas narkotinių medžiagų vartojimas nėra esminė priežastis.

Ji buvo minėjusi, kad ji jautėsi, jog ji jam būtų galėjusi pasakyti ne dėl lytinių santykių ir jis turbūt būtų nebetęsęs, bet ji bijojo, kad jis nebenorės su ja būti. Ji yra sumišusi, nurodo „Jeigu jam būčiau pasakiusi, kad nenoriu turėti su juo lytinių santykių, manau, kad jis nebūtų manęs vertęs, būtų sustojęs, bet būtų nebenorėjęs būti su manimi“. Jai atrodė, kad jis būtų sustojęs, nes ji jautė, kad jis atsižvelgia į ją, bet jis nebūtų norėjęs būti kartu. Net jei ji kažkuria savo dalimi pagalvojo, kad ji nenori, ji tiesiog sau neleido to pasakyti. Ji nepasakė, kad to nenori. Psichologinis vertinimas neatskleidė, kad ji būtų smalsavusi apie lytinius santykius. Tai yra mamos nurodyta aplinkybė.

Įtarimai pareikšti per visą laikotarpį, kada jie tiesiog bendravo ir buvo santykyje. Iki sausio mėnesio santykis buvo daugiau romantinis ir ten nekalba, kas kėlė jai distresą, nes buvo labiau atvirkštinis variantas, o prasidėjus lytiniams santykiams, yra tas kitas etapas, apie kurį yra pareikšti kaltinimai, esmės nekeičia.

Hospitalizacija rodo, kad būklė nukentėjusiosios būklė buvo bloga. Tam momentui nebuvo nei tyrimo, nei nutrūkusių santykių.

Apie santykius su tėvais negali labai daug ką pasakyti, galima daryti tik tam tikras prielaidas. Šiaip paaugliai mažiau pasakojasi, bet iš kitos pusės tai gali rodyti emociškai tolimesnį santykį, bet tai tik prielaida. Dėl nukentėjusiosios prašymų atsiimti kaltinimus, tai nesikerta su jos ekvivalencija, sumišimu, ji, visgi, linki gero tam kaltinamajam, natūralu, kad ji galėjo to paprašyti, tai neprieštarautų jos psichologiniam profiliui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios bendradarbiaujanti laikysena ir gebėjimas retrospektyviai papasakoti, sietina su praėjusiu laiku ir pagerėjusia jos būsena. Jeigu ta pati psichologė, kuri su ja bendravo (duomenys neskelbtini)ir atliko apklausą, būtų bendravusi tuo pačiu metu, galbūt jai būtų pateikusi tas pačias aplinkybes. Ji dirba tikslingai, tik pagal nutartį, klausimai yra labai tikslingi, jei yra kontaktas, greitai pereina prie byloje nagrinėjamų įvykių, ten įeina ir visas vertinimas, bendravimas apie bendrus dalykus. (duomenys neskelbtini)iš tų 8 kartų gali būti tik pora kartų, kada jie prieina prie to bendravimo ir klausimas kiek trunka iš tų 8 kiekvienas kartas, ar valandą, ar pusvalandį, ar daugiau, tai vėlgi čia toks labai sąlyginis dalykas. Labai mažai laiko praėjo po to, kai ji prasitarė ligoninėje ir buvo hospitalizuota, tai yra nuvežta į (duomenys neskelbtini). Šis laikas yra labai svarbus, ji jaučia daug distreso ir netgi jei ji užmezgė pakankamą kontaktą, ji galėjo apskritai jausti daugiau nerimo pasakodama apie tai.

Dėl pokalbio metu mamos pasakyto teiginio nuketėjusiajai, „kad ji yra ne viena tokia kaltinamojo auka, viena laukiasi, Rokiškio policija dar daug apšvies apie jį“ , tai be abejonės ta įtampa kažkiek pastiprina, juolab, kad viena jos dalis yra įsimylėjusi ir jaučia romantinius jausmus ir sužino, kad jis galbūt turėjo kitų merginų, žinoma, negali užsimerkti prieš tai, ji galėjo dėl to jausti įtampą ir liūdesį. Minimas mamos teiginys nėra tas poveikis, kuris galėjo padaryti įtakos, kad ji galėtų išsigalvoti tuos dalykus.

Psichologės užduotas klausimas, „ar tu jautiesi jo išnaudota“ nėra pats geriausias klausimas. Tai yra labiau menantis atsakymą klausimas.

Kito asmens suvokimas apie nukentėjusiosios būklę labai priklauso nuo žmogaus brandumo lygio, turimų žinių, vieni labiau gali pamatyti, kiti mažiau, kiti gali ir nepamatyti.

Ekspertizės metu nuo liepos mėnesio jos būsena buvo šiek tiek ramesnė ir ji jau kurį laiką nebendravo su E. K., nors ir išreiškia ilgesį, jausmai niekur nedingsta, ji tai jaučia, jai yra dėl to sunku. Nukentėjusioji kaltinamąjį labai myli, saugo, supranta, kad ji neturi apie jį pasakoti, nes ji mini, kad jos buvo prašoma nepasakoti, čia yra jos sumišimas, viena pusė nori papasakoti, kita nenori, nes jaučiasi gerai dėl tų romantinių dalykų, kita nori papasakoti, nes jai yra sunku. Šis ekvivalentiškas elgesys visiškai atspindi jos tą įtampą, kurią ji jautė. Jai buvo nelengva, kad vyksta teisminis procesas. Procesas, apklausos yra stresą kelianti situacija. Negalima teigti, kad nerimas buvo dėl pačio ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Išvadą apie nukentėjusiosios priklausomybę nuo įtariamojo padarė atlikusi jos psichologinį vertinimą. Sunku vertinti ar visi faktoriai turi vienodą reikšmę dėl negalėjimo pasipriešinti, reikšmingą dalį turi jos asmenybė ir depresinis fonas. Viskas labai susideda. Asmenybiniai ypatumai yra labai svarbūs, jie veikia net ir vyresnį žmogų. Jei kaltinamasis būtų ne toks atliepiantis, ne toks geranoriškas, su tais pačiais ypatumais kiek ji greitai būtų pasakiusi ne, jeigu neturėtų tokios asmenybės, gal iš karto būtų pasakiusi ne, gal šitoj vietoj dar būtų palaukusi. Mano, kad gražus kaltinamojo elgesys prisidėjo prie jos nenoro pasakyti ne.

Nukentėjusiosios bendravimo inicijavimas su įtariamuoju po to, kai jiems buvo uždrausta bendrauti, neprieštarauja jos sumišimui, psichologiniam santykiui su įtariamuoju. Ji vis tiek buvo jį įsimylėjusi. Ji buvo sumišusi, pasimetusi, jautė įtampą, save žalojo ir galiausiai buvo hospitalizuota. Nukentėjusiosios situacijos vertinimą, galėjo suformuoti įtariamojo elgesys, kai jis neatsiliepdavo. Normalu, kad ji to šilto kontakto vis dar ieškojo.

Nukentėjusiosios elgesys, kai ji siuntė kaltinamajam apsinuoginusių lovoje gulinčių asmenų nuotraukas ir pasakojo, kad norėtų taip su juo pagulėti atitinka visiškai nebrandžią jos poziciją ir tai, kad ji iš esmės ieško prielankumo nelabai suprasdama pasekmių sau. Jai sąmoningai sunku pajausti, kodėl jos būsena blogėja. Ji nėra tiek sąmoninga, iš kur pas ją ta būsena blogėja, kas jai yra, tai labai atspindi jos asmenybę ir jos brandumo lygį, gyvenimišką patirtį. Teoriškai ji pati turi žinių, bet kai ji pati eina, ji darosi bejėgiška dėl savo būsenos ir asmenybės. Tai rodo jos nebrandumą ir nesuvokimą pasekmių sau.

Nukentėjusioji yra labiau nebrandi ir būdama jaunesnė, kai kaltinamasis yra vyresnis ir turi daugiau patirties, jai lengviau tada tapti priklausomai nuo tokio asmens, bet tai labai prielaidiniai dalykai. Be jokios abejonės ji daugiau į tokį asmenį žiūri kaip į autoritetą.

Nukentėjusiesiems yra sunkiau įvertinti ne taip aiškiai direktyviai išreikštą prievartinį elgesį, pavyzdžiui, naudoja fizinę prievartą, grasina, jiems yra lengviau vertinti, kad čia yra prievarta, bet nukentėjusiesiems yra sunkiau vertinti ypatingai tokiems nebrandiems, naiviems, labiau tokį manipuliacinį elgesį, pavyzdžiui – siekia tavo dėmesio ir paklusnumo, yra geras, dovanoju dovanas ir panašiai.

Atsižvelgiant į jai būdingus ypatumus tikėtina, kad ji galėjo pakankamai naiviai tą važiavimą į sodybą įvertinti, kad tiesiog bus kartu, galbūt pasibučiuos, apsikabins. Jos poreikis yra tokiam paaugliškam pirminiam romantiniam santykiui, kur yra apsikabinama, pasibučiuojama. Kiek ji tikėjosi, ar ji galvojo apie tai ar žinojo, kas bus, negali atsakyti kategoriškai. Ji žinojo, kad antrą, trečią, ketvirtą kartą teks mylėtis, bet ji rinkosi buvimą santykyje su juo, ji galėjo suprasti, kad gali būti lytiniai santykiai.

Ji refleksiškai suvokti koks ji yra žmogus, kaip ji rišasi, negali, todėl ji labiau kalba apie alkoholį, ką ji gali suprasti. Ji gali suprasti, kad alkoholis daro kažkokią įtaką, ji pati tai jaučia ant savęs, kad atpalaiduoja labiau. Ji apibūdina kaip ji jautėsi, kad sukosi galva, kad jautėsi labiau atsipalaidavusi, ji tą gali apibūdinti, bet ji šiek tiek apie tai reflektuoja, kad alkoholis galėjo paveikti, bet ji iki tokio lygio tik ir gali.

Diagnozė nėra nulemta tik vieno kažkokio faktoriaus. Gali lemti ir asmenybinės savybės, ir išoriniai faktoriai. Konkrečiu atveju mergaitės sutrikimas prasidėjo nuo tėvų skyrybų. Tačiau kita vertus, kiekvienas vaikas kitaip reaguoja į tėvų skyrybas. Tai buvo visa „puokštė“ faktorių, o skyrybos tik inspiravo, iššaukė tą mergaitės būseną, būsenos pablogėjimą, kai prasidėjo mergaitei depresija.

Medicininėje dokumentacijoje mama buvo minėjusi apie mergaitės susipykimą su drauge. Mergaitei būdingas nesaugus prisirišimas prie žmonių. Tai tam tikra prasme, ji tikrai yra jautri santykiuose. Mergaitė kai prisiriša, jai yra labai baisu netekti to žmogaus. Kai įvyksta konfliktas, mergaitė šiek tiek „pabyra“ ir jos būsena pablogėja, kas yra būtent jai būdinga. Mergaitė yra jautriai reaguojanti į atstūmimą tarpasmeniniuose santykiuose. Jai reikia santykių, globos, kad kažkas ja pasirūpintų. Tas jos nesaugus prieraišumas ir baimė netekti, išsiskirti, labai reiškėsi ir santykiuose su kaltinamuoju. Mergaitė bijojo jo netekti. Jei taip labai paprastai išsireikšti, ji nematė jo kaip savo prievartautojo. Mergaitė į jį žiūrėjo, kaip į žmogų, kurį ji myli. Ji jam nesakė „ne“, bet ji to nesakė, kai jai buvo blogai, dėl to, kad ji bijojo jį prarasti. Labai paprastai, buitiškai tariant, mergaitė buvo įsimylėjusi kaltinamąjį. Jos interesas buvo būti mylimai, gauti globą. Tačiau santykiuose ji savęs nematė kaip lygiavertės. Jeigu labai taip teoriškai, tai tas nesaugus prisirišimas konvertuojasi į nerimą, kad gali ją palikti. Kartu galima kalbėti ir apie baimę. Tik vieni vengia tokių santykių, bijodami būti palikti, o mergaitės atveju, jai būdinga rištis, ji yra labai lipšni, nori įsiteikti, sutikti ir likti tame santykyje. Esant depresijai, depresinei būsenai, mes kalbame apie – žemesnę savivertę, savižalą ir panašius dalykus. Tokiems žmonėms dar labiau reikia globos, kad kažkas priglaustų ir pasakytų, jog viskas gerai. Konkurencija su kita mergaite irgi yra apie nerimą, apie kažkokį pamąstymą, kad kažko neteks, ją paliks. Mergaitė bijojo atstūmimo, tiek vaikino, tiek draugės. Ji turėjo žinių iš kur atsiranda vaikai, kaip vyksta lytiniai santykiai. Ji taip pat turėjo žinių kas yra išprievartavimas ir kas yra savanoriški lytiniai santykiai. Tačiau žinios neturėjo lemiamos įtakos tam mergaitės elgesiui. Mergaitė nesvarstė ar gi daro gerai, ar negerai. Ji tiesiog norėjo tame santykyje išlikti globojama. Ji žinių turėjo, tačiau jų nepanaudojo, nes tai reikštų jos pozicijos tvirtumą, o mergaitė yra nepajėgi tokios pozicijos reikšti. Ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, jos elgesio nenulėmė kažkoks vienas veiksnys, tačiau aktyviai priešintis negalėjo dėl faktorių visumos. Ji nėra pajėgi ir neturi tam kompetencijos, kad nustatyti kiekvieno faktoriaus įtaką. Bandė maksimaliai išskirti tuos faktorius, kurie bendrai turėjo įtakos. Per savo praktiką nepamena tokio įvykio, kad būtų nulemta vieno faktoriaus.

Nesaugus prisirišimas su emociniu prisirišimu yra labai susiję dalykai, tačiau jie nėra tapatūs. Konkrečiu atveju mergaitė turi jaustis nesaugiai santykyje, kad ji taip elgtųsi. Baimė prarasti santykius, tai yra vienas iš aspektų dėl nesaugaus prisirišimo. Prieraišumas aplamai yra labai svarbus santykiams. Jei mergaitė santykyje rištųsi saugiai, jai nebūtų problemų pasakyti ne, tačiau ji daro išvadą, kad mergaitė buvo emociškai priklausoma nuo kaltinamojo. Tai yra jos, kaip specialistės vertinimas, tam specialių tyrimų nebuvo.

Teismo ekspertė – psichiatrė S. S. nurodė, kad pasirašytas išvadas tvirtina. Jos indėlis į šią ekspertizę ir išvadas yra medicininės dokumentacijos analizė, kuri buvo pateikta prie bylos atliekant ekspertizę taip pat psichikos būsenos vertinimas ir nustatyto psichikos sutrikimo siejimas su pateikta byloje tiriama veika. Ši ekspertizė atlikta ne tik po individualaus susitikimo su vaiku, medicininės dokumentacijos, bet ir visos bylos analizė, kartu visa tai gretinant su jos gyvenimo įvykiais. G. K. intelektas normalus. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, įrašai apie tiriamosios psichikos būseną buvo rasti nuo 2018-11-12, kada ji buvo konsultuota pirmą kartą vaikų ir paauglių psichiatro ir atvyko dėl depresinės simptomatikos. Mergaitė kreipėsi kartu su mama dėl kurį laiką trunkančios depresyvios būsenos. Šita jos būsena, tiek mergaitės žodžiais, tiek ir mamos, yra siejama su tėvų skyrybomis. Gydytoja psichiatrė nustatė vidutinio sunkumo depresiją ir buvo skirtas gydymas medikamentais antidepresantais. Iš medicinos dokumentacijos buvo žinoma, kad tiriamosios emocinė būsena buvo prasta jau apie pora metų. Tiek ekspertizės metu, tiek iš medicininės dokumentacijos matė, kad pati emocijų sutrikimo pradžia buvo siejama su tėvų skyrybomis ir tuo jai buvo stresinė situacija, ji pradėjo save žaloti, ji tiesiog buvo emociškai sugniuždyta. Vertina, kad 2018 metų vasarą būklė buvo prasta, nustatoma depresija ir skiriamas medikamentinis gydymas, reiškia gydytojai jos būsena tuo metu pasirodė sunki. Pačios tiriamosios žodžiais, kai tėvai išsiskyrė jai buvo stresas, pasaulio pabaiga, paniro į depresinę būseną, kuri tęsėsi ir ką gydytoja matė lapkričio 12 dieną. Iš medicininės dokumentacijos matė, kad taikant medikamentinį gydymą jos emocinė būsena gerėjo. Ši būsena gerėjo ir dėl gydymo ir dėl pažinties su kaltinamuoju. Ji nebuvo pasiekusi visiškos remisijos ir pasveikimo, tačiau būsena buvo pakankamai gera. Gretinant šį laikotarpį tiek su pačios tiriamosios ekspertizės metu išsakytais anamneztinais duomenimis ir skundais, tiek bylos medžiaga, žino, kad ji jau buvo pradėjusi bendrauti su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini), ji pati tai apibūdino, kaip romantinį santykį, kad jis buvo supratingas, atjaučiantis. Vertino, kad tiek medikamentinis gydymas, tiek šis romantinis santykis davė teigiamo postūmio jos emocinei būsenai ir jos būsena gerėjo. Antra konsultacija pas vaikų psichiatrą buvo po 3 savaičių, tai yra 2018-12-03. Ir tada jau aprašoma kiek pagerėjusi mergaitės emocinė būsena. Iš psichiatrinės pusės ir asmeninės patirties gali pasakyti, antidepresantų poveikis tikrai negali pasireikšti per 3 savaites. Čia veikia kiti faktoriai, kurie turėjo įtakos jos emocinės būklės gerėjimui. Čia jau atsiduriame į pačios mergaitės pasakojimą apie santykį su kaltinamuoju, kad jis buvo suprantantis, išklausantis, atjaučiantis. Nukentėjusioji tame santykyje gerai jautėsi, nes gavo tai, ko jai trūko labiausiai. Tas santykis per emocinę prizmę vystosi iki kitų veiksmų, kuriuos atliko kaltinamasis.

Remiantis mergaitės pasakojimu prasidėjus lytiniams santykiams, jos žodžiais, tai buvo 2019 m. sausio mėnesį, ir gretinant tai su medicinine dokumentacija, nepaisant taikomo medikamentinio gydymo, jos emocinė būsena pradeda blogėti: išryškėjo nerimas, įtampa, jautrumas, liūdesys, verksmingumas. Tai mato iš dokumentacijos. 2019-02-25 buvo trečioji vaikų psichiatro konsultacija. Ir tada aprašoma, kad padidėjęs mergaitės nerimas, suprastėjusi nuotaika tas akivaizdžiai išsiskiria nuo antrosios konsultacijos aprašo. Ir remiantis pačios tiriamosios pasakojimu, jau buvo laikotarpis, kada prasidėjo jos lytiniai santykiai su kaltinamuoju. Mergaitės nerimas kilo, suprastėjo nuotaika, įtampa augo. 2019-03-25 mergaitės būklė dar labiau pablogėjo. Tuo metu lytiniai santykiai su kaltinamuoju tęsėsi, o mergaitė apie tai niekam dar nepasakojo. Iš šio laikotarpio mato, kad kai mergaitė susipažino su kaltinamuoju, iki sausio mėnesio jos būklė kaip ir gerėjo. O prasidėjus lytiniams santykiams nerimas kilo, prastėjo nuotaikos. Tas atitiktų ekspertės psichologės pasakymą, kad mergaitė yra pajėgi kalbėti apie fizinį diskomfortą, tačiau apie psichologinį diskomfortą lytinių santykių periodu, ji nėra pajėgi kalbėti. Pas ją susidarė nerimo mažinimo strategija, tai yra savižala. Po tėvų skyrybų, šia emocinio diskomforto strategiją mergaitė jau yra taikiusi. Ji 2019 m. kovo mėnesį dėl blogėjančios būsenos buvo hospitalizuota į (duomenys neskelbtini) skyrių. Gydymo stacionare metu gydančiai gydytojai vienos iš konsultacijų metu ji išsakė turimus santykius su pilnamečiu. Jos pasipasakojimo motyvas buvo kylanti įtampa dėl tų santykių. Konsultacijos metu mergina jaudinosi, epizodiškai kikendavo. Tokia išraiška rodo į mergaitės nebrandumą arba tai, kad ji jaučia įtampą ir nemoka kitaip pasisakyti. Tai gali atrodyti kaip lengvabūdiškas noras pasigirti, tačiau ji taip nevertintų. Paskutinis įrašas medicininėje dokumentacijoje randamas 2019-04-26, kuomet yra skiriamas namų mokymas. Mergaitė atvyko pas juos į ekspertinį skyrių po beveik 3 mėnesių. Per tą laikotarpį jai taikytas medikamentinis gydymas, taikant psichologinę pagalbą bei uždrausti santykiai su kaltinamuoju. Tada mergaitės būklė jau gerėja. Ji ekspertizės metu nurodė, kad jautėsi jį įsimylėjusi, tie santykiai su juo jai buvo svarbūs, tačiau lytiniai santykiai jai kėlė įtampą. Ji psichologei papasakojo, kad baimė būti atstumtai ir netekti to artimo ryšio buvo motyvas sutikti dėl lytinių santykių, tačiau ji pagal savo amžių nebuvo tam pasiruošusi, todėl ta įtampa ir nerimas kilo ir pablogino jos psichikos būseną, labiau jos psichikos būsenoje ryškėjo nerimo simptomatika. Nerimo komponentas buvo labiau siejamas su byloje tiriama veika, būtent kaltinamojo (duomenys neskelbtini) veiksmais ir remiantis psichodiagnostika pagal tarptautinę ligų klasifikacijos dešimtą modifikaciją, tai atitiko mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo simptomatiką, todėl buvo nustatyta tokia diagnozė. Atliekant ekspertizę, nepakako duomenų diagnozuoti vidutinio sunkumo depresijos epizodą. Tie kriterijai, kurie buvo, atitiko mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo simptomus.

Disponavo visa medicinine dokumentacija, kuri jiems buvo pristatyta. Yra parašyta kokie buvo pateikti duomenys ekspertizės atlikimui. Prieš išsiųsdami pranešimą apie ekspertizę, jie prašo pateikti visą turimą medicininę informaciją, turi tikėjimą, kad yra pateikiama visa to asmens medicininė dokumentacija. Kartu su psichologe – eksperte nagrinėja visą bylos medžiagą, įvertiname ir liudytojų parodymus. Jie turėjo apklausos protokolą. Diagnozės nustatymui tai įtakos neturėjo. Paskutiniai įrašai, ką mes turėjome, tai buvo gydymo stacionare ligos istorija, daugiau duomenų apie jos psichikos būseną negauta, rastas tik 2019-04-26 gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu buvo rekomenduotas mokymas namuose iki mokslo metų pabaigos.

Pirminis nukentėjusiosios būklės pablogėjimas sietas su tėvų skyrybomis. Nukentėjusiosios įtraukimas į procesą laikytinas antrine traumacija. Mano, kad santykių įslaptinimas nukentėjusiajai taip pat kėlė įtampą ir nerimą, tačiau šį sveikatos sutrikimą sieja su lytiniais santykiais. Dėl baimės prarasti romantinius santykius su jai svarbiu žmogumi, ji sutiko su lytiniais santykiais ir tas sukėlė jai vidinę sumaištį ir sutrikdė jos sveikatą. Antrine priežastimi vertinčiau jos atsiskleidimą ir nerimą, kilusį dėl prasidėjusio proceso. Kilo vidinė įtampa, sumaištis, ji jautėsi pasimetusi dėl to kas vyksta, nes žinojo, kad tai yra negerai, tačiau atsisakyti ji negalėjo, ji pranešė kažkam, bet ji nesitikėjo tokio įvykių rezultato, tolesnių įvykių, kad prasidės ikiteisminis tyrimas. Bet tai jau yra antrinė žala, o lytinis santykiavimas yra tiesiogiai susijęs su jos sveikata. Kitų objektyvių duomenų, galėjusių turėti įtakos būtent šiam sutrikimui tuo laikotarpiu negauta.

Nukentėjusiosios psichikos būsena, nerimas, įtampa, baikštumas, nedrąsumas, liūdnumas, gėda, kaltė, vyraujantys jausmai, kurie pasireiškia per verbalinius dalykus. Jos emocijos yra adekvačios ir atitinka jos pasakojimo turinį. Nukentėjusioji pati siejo savo būseną su lytiniais santykiais su kaltinamuoju. Ji puikiai atskiria kaip ji jautėsi, koks jis buvo jai kaip draugas iki seksualinių santykių prasidėjimo ir kas pasikeitė, kai prasidėjo seksualiniai santykiai. Pagrinde yra gėdos ir kaltės jausmai bei nerimas, kuris turėjo įtakos jos miego sutrikimams. Dėl to, kad jiems buvo uždrausta bendrauti nuo balandžio mėnesio jai kilo ilgesys, tačiau kartu ir kiti jausmai. Nerimą galėjo įtakoti kaltinamojo veiksmai, buvimas kartu, seksualiniai santykiai. Žmogaus psichika yra vienas darinys, atskirti neįmanoma, tačiau ji akcentą deda ne į išskyrimą, o būtent į tuos kitus santykius.

Lytinių santykių pradžios laikas buvo tiksliai nenustatytas. Tai nebuvo vienkartinis lytinis aktas, jie kartojosi, jie buvo keli. Tikėtina, kad po vieno karto yra romantiniai santykiai, ji yra įsimylėjusi, emocinė reakcija staigiai nesikeičia, ji palaipsniui blogėjo, tai rodo jos psichikos būsenos reagavimą. Negali pasakyti kiek prisidėjo pirmieji, kiek antrieji lytiniai santykiai. Ji kilusį sutrikimą sieja būtent su tiriama nusikalstama veika. Yra kompleksas veiksnių, kurie įtakojo jos psichikos būseną ir būtent pagrindinis domuo psichikos sutrikimo susiformavimui yra seksualiniai santykiai su (duomenys neskelbtini), kaip antrinis traumavimas be abejo prisidėjo ikiteisminio tyrimo prasidėjimas, apklausos ir grėsmė kas gali būti, bet tai nebuvo lemiamas momentas sutrikimo susiformavimui. Negalima atskirti ar vien tik tas ar kitas, tiesiog nėra įrankių pasakyti, kad tik tai turėjo, o kitas neturėjo įtakos.

Pranešime apie įtarimą buvo nurodyta veikos laikotarpio pradžia nuo 2018 rugpjūčio mėn. iki 2019 metų balandžio 8 dienos. Tai ėmė kaip atskaitos tašką būtent tą laikotarpį. Tai, kad kaltinime yra nurodytas laikotarpis nuo 2019 m. sausio mėn. pradžios iki 2019 mėn. kovo mėn. pabaigos, nekeičia jos išvadų, nes nukentėjusiosios emocinė būsena pradėjo blogėti prasidėjus lytiniams santykiams ir tai atitinka 2019 metų sausio mėnesį, ką ji ir pati išsakė. Ji negalėjo tiksliai datos įvardyti ir atsiminti, tačiau ji įvardino, jog tai prasidėjo sausio mėnesį, todėl tai neprieštarauja išvadai.

Ekspertizės akto 4 puslapyje nurodyta diagnozė: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis, buvęs žalojimasis, PAM vartojimas, šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai dėl tėvų skyrybų vertintina taip, kad nukentėjusioji tiesiog buvo pažeidžiamesnė, emociškai prieraišesnė būtent dėl savo depresinės simptomatikos ir tas sąlygojo to tokio prieraišaus santykio užmezgimą su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini) būtent tuo laikotarpiu. Pati diagnozė tęsėsi, pradėtas antidepresinis gydymas, skirti medikamentai, ta gydytoja, kuri pirmą kartą nustatė diagnozę, ją tęsė ir skyrė tą patį gydymą.

Jos išvada, kad dėl kaltinamojo veiksmų atsirado mišraus nerimo ir depresijos sutrikimas. Vidutinio sunkumo depresijos epizodas buvo fiksuotas, buvo taikomas gydymas, būklė gerėjo, tačiau ištiko kitas įvykis, po kurio mergaitė tapo pažeidžiamesnė, vyravo daugiau ne depresinė, o nerimo simptomatika, todėl tokia diagnozė ir buvo nustatyta, nes nei vienas iš tų komponentų nebuvo labiau vyraujantis ekspertizės atliko metu. Kad po lytinių santykių jos emocinė būsena ėmė blogėti, buvo siejama tiek su jos pačios nukentėjusiosios pasakymu, tiek su 2019-02-25 psichiatro įrašu medicininėje dokumentacijoje, daugiau nerimo, pablogėjusi nuotaika apie pora pastarųjų savaičių, palaipsniui ji pradėjo blogėti. Jos atsakymas būtų daugiau prielaidinis – mergaitė pasipasakojo apie tai, nes ji neatlaikė įtampos. Galima teigti, kad depresija traukėsi, o nerimas didėjo. Negalima atmesti ir medikamentinio poveikio, antidepresinis vaistų poveikis pradeda ryškėti po pirmo jų vartojimo mėnesio ir trečią, ketvirtą mėnesį stabilizuoja nuotaiką. Vienas iš depresijos komponentų yra nerimas, bet ne visada, nebūtinai, bet pasitaiko.

Vidutinio sunkumo depresijos epizodams būdingi simptomai: apatija, beviltiškumas, energijos praradimas, miego sutrikimai, apetito sutrikimai, suicidinės mintys ir bandymai, liūdesys, verksmingumas ir pagal jų išreikštumą yra nustatoma lengva, vidutinė arba sunki depresija. Nerimo ir depresijos sutrikimui galimi tie patys depresiniai simptomai, tačiau prisideda nerimas, nerimastingumas, kuris pasireiškia dažniausiai per kūno simptomus – vegetacinė vidinė įtampa, negebėjimas nusėdėti, iš esmės tai vyraujantis nerimas. Kadangi šiuo atveju ji išsakė ir kas buvo stebėta tiek ekspertizės metu, tiek atliekant psichiatrinį tyrimą, tiek psichologinį įvertinimą, kad liūdesio komponentą, depresinį komponentą ji lygiaverčiai įvertino negu nerimą. Ekspertizės atlikimo metu nerimo komponentas vyravo prieš depresinį komponentą.

Nustatytas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas gali būti depresijos tąsa kažkuria dalimi, nes visiškos remisijos kaip ir nebuvo, tačiau jei ne šis įvykis, jos būsena nebūtų pablogėjusi, nebūtų išryškėjęs nerimas. Jai pakako duomenų išvadoms padaryti. Nustatyta nukentėjusiajai diagnozė labiau susijusi su baime būti atstumtai.

Pagal patį ligos kodą nėra įmanoma lyginti diagnozes, kuri yra sunkesnė, o kuri lengvesnė, sutrikimo sunkumas vertinamas pagal būseną, pagal socialinę adaptaciją, pagal integraciją į sociumą, bet ne pagal nustatytą ligos kodą.

Dėl lytinių santykių kaip emocija nerimas būdingas, bet diagnozė iš asmeninės ekspertinės patirties tai nėra vien tik šis sutrikimas nustatomas, bet kaip emocija, taip, tikrai gali kilti. Emocijų turime įvairių, tiek nerimas, tiek liūdesys, tiek baimė, tiek pyktis, o sutrikimas nustatomas tada, kai pradeda žmogus jausti dažniau ir tai jam trukdo. Mes visi jaučiame tuos jausmus, aš dabar irgi jaučiu nerimą, bet man nerimo sutrikimo nėra, nes aš sugebu mobilizuoti save, atsakyti į klausimus, tas netrukdo man atlikti savo pareigų ir būti tarp žmonių, tik kai tas pradeda trukdyti žmogui ir išsiplečia iš vieno sociumo, tai galėtų atitikti sutrikimo kriterijus.

Vidutinio sunkumo depresija ir mišraus nerimo bei depresinis sutrikimas, tai yra skirtingos kategorijos, tačiau priklausančios tai pačiai sutrikimų grupei. Vidutinio sunkumo depresijos metu galimi ir nerimo sutrikimo simptomai, tiek ir depresijos simptomai. Vidutinio sunkumo depresijos epizodui yra labai aiškūs kriterijai. Iš minėtų, aprašytų simptomų, ekspertizės metu mergaitės simptomai neatitiko tų kriterijų. Pas ją vyravo tiek nerimo, tiek ir depresiniai simptomai ir jie buvo vienodo išreikštumo. Mergaitei konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas yra anksčiau diagnozuoto vidutinio sunkumo depresijos liekamieji reiškiniai.

Teismo ekspertė – psichiatrė A. D.B. parodė, kad jai medžiagą pateikė advokatė E. B. ir visa jos pateikta medžiaga ji rėmėsi teikdama išvadą. Turėjo išsiaiškinti, kokią įtaką psichikos sveikatai galėjo padaryti kaltinamojo veiksmai, t. y. jo lytiniai santykiai su galimai nukentėjusiąja. Kad betarpiškai nebendravo su nukentėjusiąja, išvados pateikimui netrukdė, kadangi visa tai buvo praeityje. Tai retrospektyvinis tyrimas, kuris yra daromas iš medžiagos. Jei būtų kvietusi mergaitę, tai būtų papildomai ją traumavusi. Asmenybės bruožų ji nevertino, nes tą darė psichologė ir tai buvo atlikta labai profesionaliai. Ji rėmėsi jos išvada. Apie tai, kas yra parašyta psichologės apie mergaitę bei jos bruožus sutinka. Ji analizavo mergaitės pasisakymus. Pažymi, kad toks sutrikimas negali kilti dėl vienos priežasties. Tai yra kompleksinis darinys tarp kelių rizikos veiksnių ir apsaugos veiksnių. Iš visos istorijos yra žinoma, kad mergaitės gyvenimas „sudužo“, kaip ji pati sako, kai jos tėvai išsiskyrė ir ji pradėjo sirgti sunkia depresija. Tada kai pasunkėjo jos mokslai, tuomet ji labai jautriai reagavo į santykius ir mergaitė pradėjo bendrauti ir ieškoti tos draugystės. Ji į tuos santykius įėjo aktyviai ieškodama to ryšio, psichologinės paramos. Tada turime vertinti paties lytinio santykio, lytinio bendravimo turinį. Šioje vietoje mokslinė literatūra konstatuoja, kad ne paprastas lytinis aktas, kaip po toks, bet būtent prievartos elementas. Esant prievartai yra keliamas nerimas. Žmogus pats jaučia, ar lytinis aktas yra prievartos, išnaudojimo forma, ar tai yra tiesiog santykiai ir tokia patirtis. Todėl tiriant reikia labai nuodugniai išsiaiškinti kaip pati mergaitė tuos santykius suvokė ir kaip tai ji išgyvena emociškai. Tai reikia atrasti mergaitės kalbėjimuose. Būtent nuo to, kai ji buvo tuose santykiuose bei pati kartojo juos, pati norėjo tęsti tą draugystę, tad ji nemato jokio prievartos momento ir nesimato jokio psichologinės būsenos pablogėjimo. Yra ir kiti veiksniai. Tai būtent jos amžius. Įstatymas nustato amžių nuo kada vaikai gali duoti ar neduoti sutikimą dėl lytinio bendravimo. O tai nustatoma atskirose valstybėse ir ta amžiaus riba būna skirtinga. Įstatymas apibrėžia amžių dėl lytinių santykių. Žino labai daug tokių kultūrų, kur lytiniai santykiai prasideda labai anksti. Čia yra tiesiog apibrėžtis įvesta įstatymų leidėjo. O psichologine prasme, lytiniai santykiai, būtent šiame amžiuje ir prasideda. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad mergaitė dar buvo nebrandi duoti tokį sutikimą. Mergaitė dėl savo amžiaus negalėjo tinkamai suprasti lytinių santykių bei dėl to, kad buvo pavartojusi narkotinių medžiagų. Motyvai, kodėl mergaitė rinkosi tą vyresnį žmogų, vėl gi gali būti aiškinami jos patirtais išgyvenimais. Mergaitė pabrėžė, kad norėjo bendrauti su vyresniu žmogumi. Jos santykiuose su kaltinamuoju jai buvo be galo svarbu tęsti tą draugystę, nes su juo ji gavo kaip ir nusiraminimą, kalbėjo apie savo depresiją, gaudavo paguodą iš E. K.. Tai gi tas jai buvo kaip palaikomasis, būtų galima interpretuoti kaip depresijos gydymąsi, nes ji jau buvo praradusi jai labai svarbius santykius, santykiai su kitais jai nesisekė. Iš pateiktų dokumentų galima matyti, kad mergaitė apie lytinių santykių turėjimą pasakė kaip ir džiaugdamasi. Santykiai su kaltinamuoju buvo ją palaikantys. O patys lytiniai santykiai buvo kaip ir sutinkant, kaip ir nesutinkant. Tačiau jokios prievartos šioje byloje nustatyti negalima. Fizinė prievarta ypatingai svarbi analizuojant šitokias bylas, tačiau tokios taip pat nebuvo. Tačiau mergaitės pasipriešinimo šioje vietoje kaip ir nebuvo. Įžvelgia mergaitės norėjimą tęsti tuos santykius. Negali daryti tokios teisinės išvados, jog kaltinamojo veiksmai gali būti traktuojami kaip išžaginimas ir seksualinis prievartavimas. Mergaitė niekur nepasakė, kad lytiniai santykiai buvo prieš jos valią. Mergaitė pakeitė savo nuomonę ir pradėjo sakyti, kad ja buvo pasinaudota, tai įvyko po pokalbio su mama, kai mama pasakė, kad kaltinamasis taip elgiasi su visomis mergaitėmis. Tada galimai nukentėjusioji norėjo apsaugoti kitas mergaites, buvo labai pažeista šioje vietoje, kad ji buvo kaip ir išduota, ir kad ja pasinaudojo. Ją labai sukrėtė tas neištikimybės klausimas. Ta pirmo fizinio sąlyčio poza jai taip pat buvo palanki, ji galėjo pasipriešinti ir bet kuriuo momentu išeiti. Skaitydama visus dokumentus nepajuto jos vidinio noro priešintis. Todėl ėjimą į lytinius santykius labiau vertina kaip romantinių santykių sustiprinimą, santykių plėtojimą, nes pati mergaitė įvardinusi, kad jie yra pora. Juo labiau, ji paskutinės ekspertizės metu paminėjo ekspertėms, kad jeigu ne ta gydytoja ir visa tai nebūtų pradėta, ji norėtų tęsti tuos santykius su kaltinamuoju, nes ji iki šiol jo ilgisi. O jeigu būtų buvusi prievarta, tai mergaitė kaltinamojo turėtų bijoti.

Mergaitė nurodė, jog vartojo narkotines medžiagas. Ir pati sakė, jog jautė jų poveikį. Ta visa eiga, kad susipažįsta, tada važiuoja pas kaltinamąjį, tada seka toks kaip ritualas to ryšio, tai alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Aišku alkoholis ir narkotinės medžiagos nenuginčijamai labai stipriai veikia žmogų, ypač turint depresiją. Jos atveju, tai buvo kaip nerimo nuraminimas, atsipalaidavimas, tarsi gydimasis nuo depresijos, tačiau pasekmės tik gilina depresiją. Ir tai yra įrodyta bei pagrįsta išvadose. Vartojant alkoholi ir narkotines medžiagas depresija yra apsunkinama. Narkotinių medžiagų pavartojimas absoliučiai nuima savikontrolę. Reiškia, jei ji nebūtų pirmą kartą pavartojusi tų narkotinių medžiagų, galbūt ji būtų ir nesutikusi dėl lytinių santykių. Kadangi tai visiškai sumažina savikontrolę, tai tikrai turėjo tam įtakos. Būtent šioje vietoje buvo praleistas ir narkotikų vartojimas, kuris ėjo kartu su šiais prasidėjusiais santykiais.

Apie tai, kur psichologė kalbėjo apie mergaitės priklausomybę nuo kaltinamojo, ji nesutinka. Mokslinėje literatūroje apie vaikų seksualinę prievartą ji neišskaitė apie tokią priklausomybę nuo kaltinamojo. Jei tai būtų artimas asmuo, tarkim tėvas ar koks giminaitis vyriškos lyties, tai būtų priklausomybė ir pasipriešinimas nebūtų galimas, jei tas santykis būtų toks globėjiškas. Šiuo atveju mergaitė bendravo, pati pasirinko ir pati aktyviai ieškojo to bendravimo su vyresniu žmogumi. Jos nuomone šiuo konkrečiu atveju nuo to žmogaus nebuvo jokios priklausomybės. Tokią išvadą daro, nes mergaitė nuo jo niekaip nepriklausė. Ji pati ieškojo to artimo ir psichologiškai brandaus ryšio. Buvo mergaitės norėjimas bendrauti, bet tikrai ne priklausomybė. Pati mergaitė pabrėžia, šioje vietoje sutinku su psichologe, kad ji nejautė pasitenkinimo iš turėtų lytinių santykių, bet ji tęsė tuos intymius santykius, dėl to, jog tai priėmė kaip poros santykių sustiprinimą, draugystės palaikymą, kaip dalį tokių santykių. Žodžio priklausomybė šioje situacijoje niekaip negali pavartoti, nes visą šitą mato, kaip ryšį su žmogumi, kurį ji mylėjo. Lytinių santykių tęsimas, tai tik patvirtina, kad mergaitė to nori pati. Kai kaltinamajam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiąją dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, o pati mergaitė inicijavo bendravimą, tai vertinant kompleksiškai galima pasakyti, kad mergaitė buvo sąmoninga ir suvokė savo veiksmus. Emocinis prisirišimas ir priklausomybė, tai yra labai skirtingos sąvokos. Šioje situacijoje, mergaitė turėjo nesaugų prisirišimą, kuris labai pablogėjo dėl to, kad kažkas pradėjo konkuruoti. Jos nerimas būtent su tuo ir susijęs, dėl to emocinio prisirišimo.

Negalima teigti, kad mergaitei padariniai atsirado būtent dėl pačių lytinių santykių, tokių duomenų nerado. Kaip jos dalyvavimas intymiuose santykiuose ją paveikė, ji konkrečiai išskirti negali, nenustatė požymių, kad stresą kėlė būtent lytiniai santykiai. Mano kad patys lytiniai santykiai tam įtakos neturėjo. Mergaitei buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, kurią reikėjo gydyti. Mergaitė lankėsi pas psichiatrus. Mišrus nerimo sutrikimas mergaitei buvo diagnozuotas po įvykio. Ten buvo aiškiai atliktas tyrimas ir pasakyta, kad tiek nerimas, pats savaime, nėra klinikinio lygio. Lygiai taip pat objektyviai nebuvo nustatyta depresijos. Todėl gydytojas pasirinko šitą mišrią diagnozę. Čia toks variantas, kai nei vienas nei kitas sutrikimas nesiekia klinikinio lygio. Ji nenustatė požymių, kad jai stresą būtų kėlęs pats lytinis aktas. Trauminiam išgyvenimui yra būdinga tai, kad žmogus vengia tų santykių, ar tos vietos, atsisako tų veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju, mergaitė pradėtą santykį tęsė toliau. Ji pati ėjo į tas pačias vietas ir niekam neišsakė, kad jai buvo blogai. Atvirkščiai, ji rodė to savo nuotrauką ir džiaugėsi. Ji pati kalbėjo kaip jį myli, koks jis yra gražus ir kad jei ne tie įstatymai, ji būtų ir dabar tęsusi tuos santykius. Mergaitė kalba apie malonius prisiminimus, o ne apie neigiamus. Šito ryšio mergaitė ieškojo tam, kad pasveiktų, o ne dėl to, kad susirgtų labiau. Vaikams tėvo netektis yra didžiulė trauma. Psichoanalitiškai žiūrint, mergaitė ieškojo brandaus ryšio ne su vaiku, o su suaugusiu žmogumi. Psichoanalitikai sako, jog norėjo, kad kažkas atstotų tėvą. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad psichikos sutrikimas negali kilti dėl vieno kažkokio tai įvykio, rizikos veiksnio. Tai sukelia rizikos veiksnių kompleksas. Mergaitės sutrikimų atsiradimas gali būti vertinamas tik viską bendrai sudėjus. Negalima kategoriškai pasakyti, kad tai yra vienintelis veiksnys, kuris paveikė mergaitę. Konstatuojant, jog tai yra vienintelis veiksnys, turėtų būti įvardijama kaip jis konkrečiai paveikė ir kokie yra to požymiai. Metodologiniais klausimais yra siekiama išsiaiškinti būtent kokį poveikį padarė konkreti nusikalstama veika. O teismo ekspertas turi įvertinti absoliučiai visus galimus veiksnius. Kaip ekspertas turėtų atsakyti į tam tikrus klausimus gali pasakyti tik pats ekspertas, pasakydamas kokią metodiką jis pasirinko. Šioje vietoje ji negali įvardinti kokią žalą konkrečiai koks veiksnys padarė. Mokslinėje literatūroje yra pabrėžiama, kad kategoriška išvada, remiantis vieninteliu veiksniu, yra nepagrįsta. Mergaitės būklės pablogėjimas siejamas su eile veiksnių. Kiti veiksniai, su kuriais turėtų būti siejama mergaitės būklė, tai yra jos amžius, dėl ko yra ir jos nebrandumas. Veiksniai padarę žalą mergaitės sveikatai yra ištirti ne kartą įvairių gydytojų, t. y. mergaitė susirgo po tėvų skyrybų ir tai jau buvo traumuojantis veiksnys, po kurio kilo depresija, savęs žalojimas. Tada ta depresija tęsėsi ir mergaitė pradėjo bendrauti su kaltinamuoju. Paminėtas konfliktas su drauge, tai būtent, kad santykiai buvo užaštrėję. Pastebėjo, kad mergaitei nesisekė ir su mokslais, ir su draugais. Netgi radau tokią išvadą, kad mergaitės pradėjimas bendrauti su šita asmenų grupe, kurie dabar yra ir kaltinamieji, tuo metu buvo pastebėtas kaip ir pagerėjimas pas mergaitę. Buvo pasakyta, kad gerai, jog ji su jais bendrauja, nes anksčiau visai niekur neišeidavo, būdavo užsisklendusi. Bet vėl gi, ta jos savybė, tas ypatingas jautrumas, kurį ji sieja būtent su tėvų skyrybomis, būtent tai ir buvo tas fonas, tokiam ypatingam jautrumui santykiuose, kad ji taip siekė to kito ryšio. Atmesti ir pasakyti, kad narkotinių medžiagų vartojimas neturėjo įtakos negali. Savo išvadose yra surašiusi, kad mokslinėje literatūroje yra aiškiai konstatuojama, kad esant depresijai ar kitiems sutrikimams situaciją labai pablogina alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. 2019-02-24 nukentėjusioji susirašinėdama su kaltinamuoju buvo parašiusi, jog kartais ateina blogos mintys, kad kaltinamasis ja naudojasi arba gali turėti pasekmių. Tai vertina, kaip abiejų suvokimą, jog pagal įstatymą jie bendrauti negali. Ta abejonė ir kilo būtent iš to, kad suprato, jog daro kažką ne taip. Pagal medžiagą, tai mergaitė pirmą kartą apie lytinių santykių turėjimą pasisako gydytojai ir pastaroji pranešė policijai. Gydytojos pasakyta, jog ji turėjo lytinius santykius su suaugusiu žmogumi. Mergaitė sakė, ji nebūtų pasikreipusi. Ir čia prasideda antrasis žalos darymas, nes kiekvienas savaip interpretuoja, savaip išgyvena, savaip jaučia. Todėl ir užduodami klausimai turi būti ypatingai tikslūs ir užrašomi, kokie klausimai buvo užduoti ir kaip mergaitė į juos atsako. O tada mergaitė išgyvendama jau pasikoreguoja, bei keičia savo tuos parodymus. Ji nemano, kad būtent dėl lytinių santykių būtų buvęs tas mergaitės sutrikimas ar jis būtų pablogėjęs. Nes jei atėmus santykius ir palikus visus kitus veiksnius, kurie čia buvo, mano, kad mergaitės būsena eitų ta pačia linkme. Kai įsijungė kiti asmenys į labai intymius reikalus, čia jau padarė labai stiprų poveikį. Yra ta pati metodologija ir psichiatrijoje, ir psichologijoje. Reikia remtis visapusiškumo kriterijais viską išanalizavus, nes nei vienas sutrikimas nenustatomas neįvertinus visų priežasčių.

Specialistas – psichologas A. S. paaiškino, kad jis yra įgijęs teisės psichologijos magistro laipsnį, šiuo metu yra 4 kurso teisės psichologijos doktorantūros studentas. Taip pat yra lektorius ir privačiai dirbantis psichologas. Yra mokslinio projekto apie seksualinės prievartos, patirtos vaikystėje, atsiliepimo mokslo darbuotojas. Dirba privačioje praktikoje su vaikais, paaugliais ir jų tėvais ir pagal savo išsilavinimą taip pat specializuojasi bylose, kuriose yra įtraukti nepilnamečiai. Pateikdamas išvadą rėmėsi visais dokumentais, kurie yra išvardinti jo pateiktose išvadose prie pateiktų dokumentų. Gali vertinti viską, kas yra susiję su mokslo metodologija, nes psichologijos metodologija labai stipriai persipina su psichiatrijos metodologija. Su vaikais, nukentėjusiais nuo seksualinės prievartos jam tenka bendrauti. Jis kaip psichologas teikia konsultacijas, kaip specialistas teikia išvadas. Teikiant šias išvadas jam nekliudė tai, kad betarpiškai nebendravo su nukentėjusiąja, nes ji vertino jam pateiktus dokumentus.

Savo išvadose parašė, kad tik eksperimento būdu būtų galima nustatyti kokį poveikį turi vartojamas alkoholis ir narkotinės medžiagos bei tuo pačiu pripažįsta, kad tokio eksperimento atlikti negalima. Atsakyti į klausimus apie priežastinį ryšį metodologiškai yra neįmanoma. Galima kalbėti apie koreliacinį ryšį, kad tam tikri dalykai galbūt kažkokiu laipsniu yra susiję. Vien keliant tam tikrą prielaidą, kad kažkurie dalykai yra susiję, mes nežinome nieko apie priežastinį ryšį.

Nukentėjusiosios teigimu, ji buvo vartojusi alkoholio ir narkotinių medžiagų prieš lytinius santykius, tačiau neatlikus eksperimento atsakyti į šį klausimą, kokią tai turėjo įtaka mergaitės atsisakymui ar sutikimui lytiškai santykiauti, negalima. Tam niekas neturi kompetencijos. Nei psichiatrai, nei psichologai negali atsakyti į klausimą apie priežastinį ryšį. Pačios nukentėjusiosios duoti paaiškinimai man vertinant pateiktus dokumentus turėjo reikšmę. Jei mergaitė būtų aiškiai įvardinusi, kad jai nevartojus svaigalų ji nebūtų sutikusi su lytiniais santykiais, tai jis neturėtų pagrindo abejoti. Tačiau pasakymas, kad galbūt būtų kitaip, jis apie nieką nepasako, niekur neveda, tik pasako, kad galėtų būti kitaip. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad mergaitė nesako kaip tas kitaip būtų. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas visus žmones veikia skirtingai. Yra žmonės kurie sveria labai mažai ir yra atsparūs psichotropinėms ar kitokioms medžiagoms ir yra žmonės, kurie sveria daug, tačiau yra visiškai neatsparūs tokioms medžiagoms, jų kūnai netoleruoja iš išorės gaunamų medžiagų poveikio. Teoriškai mes galima pasvarstyti, kad dėl vienokių ar kitokių veiksnių gali turėti vienokį ar kitokį poveikį, tačiau be eksperimento, nustatyti priežastinį ryšį yra neįmanoma. Iš pateiktų duomenų, mato, kad mergaitė važiavo į sodybą, važiuojant ji nieko nevartojo, reiškiasi, ji atvažiavo blaivaus proto. Jeigu ji atvažiavo blaivaus proto, kartu su vaikinu, ji galėjo įsivaizduoti, kokiu tikslu ji ten važiuoja. Tačiau tai gali būti pasakyta tik teoriniame lygmenyje. Jis teoriškai gali pasakyti tik apie koreliacinį ryšį, o ne apie priežastinį. Tokiu atveju, kalbant apie nepilnamečius, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, turi būti remtasi tiktai, arba didžiąja dalimi, paties nepilnamečio pasisakymais. Tai šiuo atveju jis taip ir darė, didžiąja dalimi vertino pačios nepilnametės pasisakymus. Jeigu buvo nurodomi tam tikri dalykai, kaip specialistai, jie neturi pagrindo jais abejoti, jeigu tie pasisakymai buvo į tinkamai užduotus klausimus. Šiuo atveju, jam buvo pateikta stenograma, kur buvo fiksuoti ir specialistų užduodami klausimai. Jeigu klausimai yra tinkami, tinkamai užduoti, t. y. atviro pobūdžio, nenukreipiantys, nešališki, nemenantys atsakymo, neturi pagrindo abejoti tuo, ką sako nepilnametis. Jeigu klausimai yra užduoti neteisingai, jie turėtų sudvejoti, tuo ką sako nepilnametis.

Ar mergaitė buvo emociškai priklausoma nuo kaltinamojo, įvertinti negali. Gali pasakyti tik 2 aspektus. Emocinė priklausomybė, ar bet kokia kitokia priklausomybė, ji nebuvo specifiškai vertinama. Kitas momentas – iš to ką kalbėjo pati mergaitė, nerado požymių, atitinkančių priklausomybės sąvoką. Jei kaltinamasis būtų koks giminaitis ar asmuo iš artimos aplinkos, tai gal būt būtų galima traktuoti kaip priklausomybę, tačiau šiuo atveju tokių duomenų nebuvo. Iš mergaitės pateiktų duomenų nėra pagrindo manyti, kad ji buvo emociškai priklausoma. Ekspertės psichologės D. Prižginės išvados, kad mergaitė buvo emociškai priklausoma nuo kaltinamojo jis patvirtinti negali. Jeigu tai konstatuojama, kaip faktas, tai jis vienareikšmiškai nesutinka, tačiau jei tai buvo keliama kaip prielaida, neprieštarauja. Iš turimos medžiagos, jis nematė veiksnių, kurie atitiktų emocinės priklausomybės sąvoką. Jokiais būdais iš mergaitės pasisakymo, kad neprieštaravo, nes bijojo, kad nepatiks kaltinamajam, negalima daryti išvados apie priklausomybę ar nepriklausomybę.

Jis įvertino kelis veiksnius, kuriuos įvardino pati mergaitė ir jie daugiau neturi jokių duomenų, kad galėtų daryti kažkokias išvadas. Mergaitės sutikimą lytiškai santykiauti ar ne, galėtų dar gretinti su jos pasirinkimu važiuoti į tą sodybą ar ne. Apie jos prievartinį išvežimą neturi duomenų, tad galima spėti, kad mergaitė turėjo pasirinkimą važiuoti ar nevažiuoti. Jo toks gretinimas, kad mergaitė turėjo pasirinkimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo ar nevartojimo, tad turėjo ir pasirinkimą dėl lytinio santykiavimo. Kad mergaitė turėjo galimybę atsisakyti lytinių santykių jis grindžia tuo, kad nėra duomenų, kurie teigtų priešingai. Yra labai daug mokslinės literatūros, kuri kalba apie keturiolikmečių žinias apie seksą ir lytinius santykius bei jų eigą. Taip pat yra šalys, kur vaikai užsiima lytiniu santykiavimu dar ankstesniame amžiuje. Kadangi duomenų apie mergaitės negalėjimą atsisakyti lytinių santykiavimų nėra, todėl daro išvadą, kad mergaitė turėjo galimybę rinktis. Ar mergaitės apsisprendimui turėjo įtakos tai, kad jos partneris už ją beveik dvigubai vyresnis, atsakyti negalime, nes nėra tokių duomenų. Kai nėra duomenų arba galimybės atsakyti į tam tikrus klausimus, tai yra irgi pakankamai svarbu aiškinantis tiesą. Šioje situacijoje labai daug kalbama apie priežastinius ryšius, kai iš tikrųjų apie juos neturėtų būti kalbama. Gali būti tik keliamos hipotezės, kurių deja, šiuo atveju patikrinti negalima, nes pati mergaitė apie tai nekalbėjo. Mergaitės pasakymas, kad ji buvo išprievartauta, tai nėra duomenų kaip jai buvo užduotas klausimas bei nėra duomenų, kaip visą tai mergaitė tiksliai įvardijo. Kaip suprato, tai buvo kitų specialistų perfrazuota mintis. Rėmėsi tuo mergaitės pasisakymu, kad kai ją nurenginėjo, ji nesipriešino, kadangi tai buvo vienintelis jos pasisakymas šiuo klausimu, kurį jis rado. Kokiu būdu ir kuriuo metu tas pasisakymas atsirado, taip pat yra labai svarbu. Kad pirmas kartas vienas iš sunkiausių jos gyvenimo įvykių, atsakydamas į antrą klausimą nevertino, nes tai nėra susiję su mergaitės valios išraiška. Kad mergaitė kalbėdama apie lytinius santykius jaučia kaltę ir gėdą, tai nemato sąryšio su jos apsisprendimu. Duomenų, kurie nėra susiję su valios išraiška į savo išvadą neįtraukė. Teoriškai gali atsakyti, kad jeigu žmogus būtų išreiškęs norą ar nenorą atlikti vienokį ar kitokį veiksmą ir galbūt būtų pateikęs kažkokius papildomus argumentus, kodėl padarė vienokį ar kitokį sprendimą, tada viską įvertintų kaip valios išraišką. Dėl psichinio smurto panaudojimo prieš nepilnametį ir prieš pilnametį, tai jei būtų užduodami identiški klausimai, vertinimo skirtumų greičiausiai nebūtų. Konkrečiu bylos atveju, iš jai pateiktų duomenų jis nematė pagrindo manyti, kad mergaitė nesupranta, kas su ja vyksta. Tai yra, mergaitė suvokė ką ji daro, kur ji yra bei su kuo ji yra. Jo vertinimas tiek pilnamečio, tiek nepilnamečio būtų panašus, jis lygiai taip pat iš interviu, bandytų suprasti kiek vienas, kiek kitas sugeba savarankiškai priimti sprendimus. Priklausant nuo šio vertinimo, tada svarstyčiau ką ir kaip man atlikti toliau. Svarbu yra suprasti koks užduodamas klausimas. Jeigu klausimas būtų apie prievartos būvimą ar nebūvimą, tai būtų vienoks interviu. Jei klausimai būtų sudėtingesni, daugiau specifiškesni, tai interviu eiga greičiausiai būtų kitokia. Iš 5 lytinių aktų, pasak mergaitės, trečias buvo be jokių psichotropinių ar kitokių medžiagų. Ir tai jau buvo trečias kartas, reiškia ji jau turėjo 2 patirtis. Ji ir trečią kartą važiavo į tą pačią vietą su tuo pačiu asmeniu. Šioje vietoje su didele tikimybe galime kelti hipotezę, kad mergaitė jau žinojo kokiu tikslu ji ten važiuoja. Vienareikšmiškai gali atsakyti, kad keturiolikmečiai kelia tokio pobūdžio hipotezes. Jas kelia net ir mažesnio amžiaus vaikai. Atsakydamas į ketvirtą klausimą turėjo omenyje mamos mergaitei siųstą trumpąją sms žinutę, kad būtent tai turėjo įtakos ir nulėmė mergaitės supratimą apie išnaudojimą. Jo duomenimis ši trumpoji žinutė mergaitei buvo atsiųsta iš vakaro, prieš atliekant mergaitės apklausą. Jis keltų tokią hipotezę, kad mergaitės pasisakymai apie išnaudojimą atsirado tik apklausos metu.

Klausimas „ar tu galėjai pasirinkti neimti tų narkotikų?“ yra uždaras ir atsakymą menantis klausimas į kurį žmogus gali atsakyti taip arba ne. Tokiuose interviu, tai yra blogas klausimas. Jis gali būti tik kaip patikslinantis, jei asmuo prieš tai kažką minėjo šiuo klausimu. Tačiau jeigu, tai yra pirmas ir vienintelis tokio tipo klausimas, tuomet jis yra nukreipiantis. Daugelyje vietų, tai yra būtent teksto interpretacija.

Jo pateiktas atsakymas į 9 klausimą yra toks, kad mergaitė mamai pasakojo, kad savo noru turėjo lytinius santykius, nes norėjo pabandyti ir sužinoti kas tai yra. Čia yra pačios mergaitės žodžiai. Toliau aš atrandu, kad panaši mergaitės mintis atsikartoja ir apie narkotinių medžiagų vartojimą – „buvau labai smalsi“. Remiantis tais duomenimis, kurie buvo man prieinami, jie veda mane į tokį atsakymą, kurį pateikė raštiškai. Mergaitės žodžius, kad ji norėjo išbandyti lytinius santykius, aš vertinu vienareikšmiškai, kadangi tai buvo jos pačios pasakyta. Tai yra vieninteliai jos pasisakymai, kurie yra pakankamai aiškūs ir kategoriški.

Mergaitės pasisakymas apie jos išnaudojimą, kad ji tai suprato, nes mama jai sakė, kad kaltinamasis lygiai taip pat išnaudoja ir kitas mergaites, yra pakankamai aiškus ir nereikalauja jokių interpretacijų. Čia mergaitės atsakymas yra savaime suprantamas. Šioje situacijoje jokio pasipriešinimo nesimatė ir nėra jokių duomenų apie mergaitės pasipriešinimą. O mergaitės vykimą į tą pačią vietą, pas tą patį asmenį ir lytinį santykiavimą nevartojant jokių svaigalų, vertintų, kaip mergaitės sąmoningą suvokimą kur ji važiuoja, pas ką ir ką daro.

Svarbu atkreipti dėmesį, iš ko kilo mintis apie galimą diskomfortą lytiškai santykiaujant, ar iš pačios mergaitės, ar iš kitų specialistų. Jo duomenimis mergaitė nepasisakė apie psichologinį diskomfortą. Ji kažkur minėjo apie fizinį diskomfortą, kas greičiausiai yra natūralus reiškinys. O jos nuotraukų su apsinuoginusiais žmonėmis siuntimą kaltinamajam vertintų kaip santykių ir bendravimo su vaikinu tęsimą. Asmuo, po tam tikrų santykių su mergina, gaudamas tokio pobūdžio nuotraukas, jas greičiausiai supranta taip, kaip santykių tąsą.

Iš jam pateiktų duomenų mato, kas mergaitė kaip sunkiausią gyvenimo įvykį įvardino tėvų skyrybas. Pagal eiliškumą tėvų skyrybos nurodytos pirmoje vietoje. Tėvų skyrybos turi savo dinamiką, kurioje gyvena vaikas. Ir ši dinamika vis svyruoja. Labai tikėtina, kad yra ir dar, labai svarbūs, paraleliai mergaitės gyvenime vykstantys įvykiai. Mergaitei kažkas pasikeitė su mokslais, galima rasti dar kelias paralelias. Jis pats ne psichiatras, bet šioje vietoje yra labai neteisinga metodologiniu požiūriu, kai psichiatrė kalba apie priežastinį ryšį, kad būtent lytiniai santykiai turėjo lemiamą įtaką, nors sako, kad vertino visus veiksnius. To padaryti yra neįmanoma. Metodologiniu požiūriu, teisingas pasakymas iš psichiatrės būtų, kad galima sieti. Tai yra koreliacinis ryšys, kuris nenustato priežastinio ryšio, jis tik sako, kad 2 dalykai yra susiję. Kaip jie yra susiję – nežinoma. Tai yra bakalauro pirmo kurso lygmuo.

Jei tokie asmenys abu būtų pilnamečiai, tačiau turėtų individualių asmenybinių bruožų, apie tokią situaciją nekalbėtų.

Specialistė psichiatrė I. K. parodė, kad ji buvo G. K. gydytoja – psichiatrė, kai dirbo Utenoje sveikatos centre „(duomenys neskelbtini)“. G. K. gydė nuo 2018 metų lapkričio mėn. iki 2019 metų kovo mėn. Kai mergaitė kreipėsi, jai buvo depresinė simptomatika, nerimas, buvo sudarytas gydymo planas ir skirti psichotropiniai medikamentai taip pat rekomenduota psichologinė pagalba, į kurią ji vaikščiojo privačiai. Su G. K. bendravo, jai nustatė diagnozę: vidutinio sunkumo depresijos epizodą. Buvo skirti antidepresantai. Mergaitės būsena buvo banguojančio pobūdžio, simptomatika visada išliko tik buvo su tokiais prašviesėjimais, pagerėjimais, buvo įvardintos mintys apie savižudybę, savęs žalojimą. Depresijai konkrečių priežasčių įvardinti paprastai nėra. Jos tikslas nebuvo atsekti kažkokių ryšių, sąsajų, čia daugiau vaikų ir paauglių psichiatrų ekspertų darbas, ji daugiau vertino būklę esamuoju momentu ir sprendė, ką su tuo daryti.

Jai teko bendrauti su ja kas mėnesį, nes turėjo išrašyti receptus ir stebėti gydymą. Ji ją siuntė į Vaikų ir paauglių centrą, nes mergaitės būklė buvo sunkesnė, simptomatika per visą gydymo eigą išliko, bet tuo metu ji tikrai atrodė prasčiau, buvo suintensyvėjusios mintys apie savižudybę, be to, ji išeidinėjo iš centro, todėl intensyvios tęstinės pagalbos pati nebegalėjo teikti, mama bijojo prisiimti atsakomybę už jos būseną, mergaitės būklė buvo neprognozuojama, todėl kartu su mergaite ir jos mama buvo priimtas toks sprendimas. Dėl tos pablogėjusios būklės priežasčių, kiek aš pamena, peržvelgusi savo užrašus, ten buvo daug dalykų, kurie galėjo susidėti. Ji dėl savo būsenos buvo ganėtinai uždara, atsakymai buvo labai lakoniški. Žmogus kartais ir negali įvardinti kas su juo vyksta, reikia laiko, intensyvios psichologinės tęstinės pagalbos. Mergaitė neužsiminė apie tai ar ji turėjo lytinių santykių tik mama užsiminė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, apie seksualinę prievartą nebuvo užsiminta. Ji lankėsi pas ją apie 4-5 kartus. G. fiziškai atrodė smulkaus sudėjimo, jos subjektyvia nuomone, ji atrodė net jaunesnė pagal savo amžių, ji buvo labai nedrąsi, uždara, gynybiška, sėdėdavo susigūžusi, nenusivilkdavo viršutinių drabužių, pasiūlius tai padaryti, ji atsisakydavo, tarsi slėpdavosi savo kiaute, būdavo sunku „išpešti“ kokią nors informaciją, reikėdavo „traukti“ po žodį, atsakymai būdavo labai lakoniški. Kai būdavo būsenos pagerėjimai, ji kažkiek atviriau pasakojo, kas jos gyvenime vyksta, jos kalbėdavosi kaip jai sekasi kasdieninėje veikloje, nes jų psichiatrų tikslas yra įvertinti ar ji tvarkosi socialiniuose santykiuose, kasdieninėje veikloje ar ta būsena netrukdo atlikti jai kasdieninius veiksmus. Dėl simptomų pagal diagnozę, G. atitiko vidutinio sunkumo depresijos epizodą, nes vertinant simptomus išsakė užsitęsusią liūdną nuotaiką, vyravo ir nerimo simptomatika, susiaurėjęs interesų ratas, ji nieko nenorėjo daryti. Gydymas gali nepasiteisinti dėl kelių priežasčių: vidinių stiprių išgyvenimų, iki galo nepriėjo psichologinė pagalba, be to, buvo pradėtas medikamentinis gydymas su 20 miligramų, tai yra tik pradinė dozė, ją buvo galima dar kelti taip pat suicidinių minčių vertinimas. Vertinant apskritai bet koks psicho traumuojantis dirgiklis gali įtakoti žmogaus psichikos sveikatos pablogėjimą. Nuo 2018 m. lapkričio 12 iki 2019 m. kovo 25 d. diagnozė nesikeitė, tik keliose vietose atsirado mintys apie savižudybę. Nebuvo gilinamasi kuo ji save kaltino, tiesiog kartais žmonės jaučiasi be kaltės kalti ypatingai depresijos atveju, todėl buvo apie tai klausiama.

Įprastai, kai nurodoma, kad planuojama retinti vizitus pas psichologus, tikėtina, kad būsena gerėja. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, nerimas būtų kaip atskira diagnozė, nėra to pačio nerimo, yra atskiros nerimo diagnozės, tačiau literatūroje gali būti depresijos sudėtinė dalis, tai nerimastingos depresijos, kai žmogus turi kompleksą, bet tas nerimas nebuvo išreikštas tiek, kad rašytų kaip atskirą diagnozę, nors jis buvo pakankamai stiprus. Mergaitė neigė vartojusi psichoaktyvias medžiagas, nurodė, kad kažkada anksčiau yra buvęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Jos būsena pablogėjo, kai ji buvo atstumta draugės. Ji šią aplinkybę nurodė pokalbio pas ją metu apsilankiusi vasario 25 dieną. Nurodė, kad įvyko kažkoks konfliktas.

Nepilnametė liudytoja G. R. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad buvo praeitų metų vasaros pabaiga, kai susipažino su E. Kaip susitiko su E., nepamena, nėra važiavusi į tą sodybą. Buvo keletą kartų susitikę, Rokiškyje, muzikos klausėsi. Pažįsta E. ir E. G. minėjo, kad E. 28 metai ar kiek, nežino gerai. Susitiko prie turgelio, ten būdavo daug jaunimo. Jos susitardavo, laukdavo prie turgelio, o paskui važinėdavo po Rokiškį. Tiesiog kalbėdavo apie mokyklą ir tiek. Kai pavažinėdavo, paleisdavo prie namų ir viskas. Apie 2 val. važinėdavosi. Su G. yra susipykusios, nebendrauja dabar. G. jos klasiokė, kuri dabar mokosi namuose, nebesueina su ja. G. siūlydavo į sodybą važiuoti, bet ji nesutikdavo. Kai mokykloje susitikdavo, ji pasakodavo, kad E. jai patinka. Kad su juo susitikdavo. Pasakodavo, kad tiesiog sėdi toje sodyboje ir viskas. Nesakė jai G., kiek kartų jie ten buvo. Ten būdavo E., E., G. Buvo kartą ir jos sesuo G. Draugė G. su E. ką veikdavo nėra pasakojusi. Ji beveik nieko nepasakojo. Kaip E. į ją reaguodavo, ji nežino. Kai susipažino G. su E., buvo ji, jos sesuo G. ir E. Jie susipažino visi kartu. Paskui ji su jais nesivažinėdavo. Jos jiems pasakė savo vardus ir metus. Ji nežino ką jie apie tai galvojo. Jos pasakė kiek metų, o E. ir E. metų ji nežino. Ji sakė, kad jai 14 metų. Draugė G. sakydavo, kad išgerdavo sidro, šampano, kalbėdavo ir daugiau nieko. Leisdavo muziką, šokdavo. Apie narkotikus nieko nežino, tik žino, kad policininkai juos minėjo. Kai G. pradėjo važinėti į sodybą, ji jau nebedraugavo. Kai ji dar važinėdavo su jais niekas jai nesiūlė nei narkotikų nei alkoholio. G. K. yra miegojusi sodyboje, o savo mamai ji sakydavo, kad miega pas jas. Mama netikrindavo, neskambindavo. Gal kada kokį kartą ir skambino patikrinti, tada ji buvo pas jas. Būdavo kartais, kad G. ir pas jas miegodavo. Vėliau turbūt pasitikėdavo. Kai miegodavo pas jas G., gal E. ją pasiimdavo, nežino gerai. Su G. K. bendravo paskutinį kartą, nepamena, gal nuo žiemos, apie pusę metų jau bus. Gal jau po švenčių tai buvo. Kur yra sodybą, ji nežino. Ar G. K. nurodė savo amžių ji neprisimena. G. turėjo draugų, bet tik su jais susirašinėjo. Nieko rimto nebuvo. Nežino kokiais socialiniais tinklapiais naudojosi. FB ir kitais pagrindiniais. Nežino ar G. ankščiau iki E. vartojo narkotikus. Mama lyg kažką ir minėjusi. Pati G. nieko jai nesakė, arba neprisimena. Nėra mačiusi, kad G. būtų patalpinusi nuotraukas kur matėsi, kad naudoja narkotines medžiagas. Kai važiuodavo į sodybą, sesė G. jai nieko nėra pasakojusi ( t. 3, b. l. 31-33).

Nepilnametė liudytoja G. R. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jos susipažino su E., kai jie sėdėjo mašinoje, jos norėjo nusifotografuoti prie tos mašinos. Tada buvo G., G. ir ji. Nelabai gerai pamena, kaip ten susipažino, viskas buvo greitai. Ten buvo graži, išskirtinė mašina, markės nepamena. Ji nebendravo su jais, tik po kiek laiko jau susitiko. Jos pasivažinėjo ir viskas. Jie parašydavo, gal nori į lauką, ar pasivažinėt ir panašiai. Pasivažinėdavo po Rokiškį. Nesulaukdavo jokių pasiūlymų. Kiek kartų važinėdavosi nepamena, negali pasakyti, retai būdavo. Iš pradžių G. ir E. buvo draugai, paskui gal artimiau bendravo. Žino, kad į sodybą ji ir viena su E. buvo nuvažiavusi. Ji mano, kad čia ne pirmas kartas buvo. Ji su jais buvo 2 kartus. Sodyba yra netoli už Rokiškio. G. susitardavo su E. ir kai E. atvažiuodavo, pasiimdavo jas. Jie pasiimdavo gerti sau kažko stipriau, joms kažko silpniau. Pabūdavo, pasiklausydavo muzikos ir viskas. O antras kartas tai jau buvo rimčiau. Jie jau ten gėrė. Kai pirmą kartą buvo sodyboje, tai su G. buvo kartu, o kai antrą kartą važiavo, jau ji buvo su E. Ji tada sakė, kad miegos atskirai. Kai sugalvojo patikrinti ir nuėjo į kambarį, G. pasakė, kad uždarytų duris, tada ji liko viena. Buvo dar ir E., jie kartu sėdėjo ir kalbėjosi. Jokių garsų negirdėjo, grojo muzika. Ji stengėsi negerti. Ji nežinojo, kad jie ten gers. Gerti jų nevertė. Kitokių pasiūlymų daugiau nebuvo. Nelabai pati gerai atsimena. Kai patikrino G., jie dar gulėjo, jie nenorėjo, kad ji būtų. Ji nežino ką jie ten veikė, jie buvo pusiau nuogi. Buvo tamsu, negali gerai pasakyti. Ji nebeatsimena gerai. Ji tarsi žinojo, kad kažkas tada bus. Yra girdėjusi, kad G. ir viena buvo toje sodyboje. Ji rodos ir pas jį buvo. G. yra sesės klasiokė. Bendraudavo, susitikdavo. Bet po viso šito nustojo bendrauti. G. apie E. pasakodavo, tik tai, kad jis jai patinka. Nežino ką ji pati įsivaizdavo. Ji daug slėpdavo, nebūdavo taip, kad viską išsipasakodavo. Apie narkotikus nieko nežino. Jai nėra žinoma, kad G. vartoja narkotikus, ji jai nieko nesakė apie tai. Kai buvo sodyboje nei E., nei E. nieko nesiūlė jai vartoti. Prisimena, kad tik gėrė ir viskas. Gal ir galėjo būti, kad jie vartojo narkotikus. Jų elgesys buvo įdomus. Bet ji mano, kad taip buvo dėl to, kad jie buvo išgėrę. Nežino kiek kartų buvo susitikę G. su E. Tame draugų rate ji nėra pastebėjusi, kad būtų kas turėję narkotinių medžiagų. Po to kai sužinojo, kad yra iškelta byla nei su E., nei su E. ji nebendravo. Paskutinį kartą su jais bendravo po tos sodybos, jie jai rašė, bet jau nieko nebuvo. Su G. paskutinį kartą bendravo po tos sodybos, buvo susitikusios. Klausė kas ten buvo, ji apsimetė, kad nieko nebuvo. Paskui kažkaip nebe susitikinėdavo. Apie intymius santykius ji jai nieko nesakydavo, ji slėpdavo, sakydavo, kad patinka E., daugiau nieko nesakė. Kai susipažino jie sėdėjo mašinoje, tai buvo E. ir E. Koks tai buvo laikas nepamena. Kai pati buvo sodyboje žino, kad tada buvo žiema, žino kad buvo šalta. Tai buvo vienas savaitgalis po kito. Kad jie buvo tik dviese žino, nes rodė nuotraukas. Buvo visi trys. E., E. ir G. Tą nuotrauką jai pati G. parodė. Jokių įtartinų dalykų nepastebėjo. Ką jie veikė negirdėjo. Kai antrą kartą buvo su G. sodyboje, nežino kiek ji gėrė, bet jau buvo gerokai išgėrusi. Ką ji gėrė, ji nepamena. Antrą kartą alkoholio paimti važiavo E. su E. Kiek kartų mamai melavo, kad nakvoja ji nežino. Yra buvę, kad pas jas nakvodavo. Nežino ar ji sakė, kad pas jas miega, kai važiavo į sodybą. G. tada sodyboje pasakė, kad miegos atskirai, ji pasakė, kad nemiegos. O kai nuėjo po valandos, pamatė juos pusnuogius. E. nieko nesakė, kai ją pamatė tarp durų. Kai sužinojo, kad ji yra kviečiama į apklausą E. jai neskambino ir nerašė. E. taip pat neskambino ir nerašė. Ji jiems taip pat nerašė. Tą naktį jie su E. sėdėjo ir kalbėjosi. Jie atvažiavo vėlai. Greitai laikas praėjo. Paskui anksti išvažiavo. Kur E. buvo, ji nežino. Apie E. santykius su kitomis nepilnametėmis ji nežino nieko. Apie E. taip pat nieko nežino.

Su ja G. sodyboje buvo 2 kartus, o su E. gal 3-4 kartus. G. jai pati pasakė, kad ten buvo, parodė nuotrauką ir ją sugalvojo pasiimti. Kokiais socialiniais tinklais naudojasi G., ji nežino, FB, Messenger. Soc. tinkluose nėra mačiusi, kad G. naudoja narkotines medžiagas. Paskutinį kartą su G. bendravo senai. Po sodybos bendravo nepilną mėnesį. Dabar visai nebendrauja. Kai pirmą kartą buvo sodyboje, E. ir G. buvo visi kartu, jie tada nebuvo pasišalinę. Kai pirmą kartą buvo, ji miegojo su G., o vyrai miegojo viršuje. Pirmą kartą sodyboje kai buvo, negėrė beveik, buvo per naktį. Jie ten gėrė, ji negėrė, G. negėrė ir nieko nevartojo. Kas pirko alkoholį ji nežino. Buvo stipraus butelis, ir silpnesnių buvo. Be alkoholio nieko daugiau nebuvo. Ji tiesiog sėdėjo prie stalo ir viskas. Daug ko neprisimena, gal ir dėl alkoholio. Jokių keistų dalykų ji nepastebėjo. Kai atvažiavo, daug kalbėjosi. Gėrė silpnesnius gėrimus. Kai pirmą kartą važiavo buvo sidras, dar buvo, bet nepamena. O kai antrą kartą važiavo, kas buvo neprisimena.

Nei E., nei E. jai neskambino, tačiau sulaukė skambučio iš nepažįstamo numerio, nepažįsta kas skambino. Ji atmetinėjo. Rašė, kad labai svarbu pakalbėti. Sakė, kad nereikia meluoti, ko nebuvo. Meluoti jos neprašė. Skambino vyresnis, nepažįstamas vyras. Suprato tik tiek, kad nenorėjo, kad kažko prikalbėtų. Tiesiog pasakė taip ir viskas. Tos žinutės pasirodė įkyrios. Nuo ko skambina nesakė. Savo vardo jis neminėjo, tik pasakė, kad yra E. draugas. Leido taip suprasti, kad draugui padeda. Ji taip suprato, kad jis norėjo, kad visiems būtų gerai. Iš kur telefono numerį gavo tas asmuo, jai nesakė. Jos sesei niekas neskambino. Apie narkotines medžiagas nieko nesakė, kai skambino tas asmuo. Nemano, kad tas asmuo kažko bijojo, tiesiog pasakė savo nuomonę dėl draugo. Pasakė, kad apie 10 metų tada „sės“ draugas. Kai skambino nežinomas asmuo kvietė susitikti, bet ji nesutiko (t. 3, b. l. 39-43).

Nepilnametė liudytoja I. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad G. K. yra jos klasiokė. G. pasiūlė važiuoti į sodybą sausio, vasario mėnesį. Jos labai sutaria. Ji pasakė, kad draugų nepažįsta. FB parašė E. metus. Jis lyg ir (duomenys neskelbtini), jo nepažįsta. Jam buvo 28 metai. Ji pasakė, kad jai yra 14 metų ir ji nevažiuos. Ji nevažiavo. Nežino kam ji dar pasiūlė važiuoti. E. ir G. yra važinėję abu ir pakvietė. Jis sakė, kad pasiimtų draugę, bet ji atsisakė. G. pasakė, kad nežino, ko iš jo gali tikėtis. Jis turėjo žinoti kiek G. metų. Apie jo metus sužinojo, kai G. pasiūlė važiuoti, tada pasidomėjo FB, sakė, kad jis jai per senas kaip draugas. G. sakė, kad jam nurodė, kad jai 14 metų. Susitikimas įvyko sodyboje. Nežino, ar G. viena važiavo. Neįsivaizduoja, kur ta sodyba. G. pasakojo, kad E. buvo su draugu, jie ten gėrė alkoholį. Ji sakė, kad buvo išgėrusi alkoholio, ko konkrečiai nesakė. E. draugas E., kiek jam metų nežino. Ji grįžo sekančią dieną iš sodybos. Sakė, kad turėjo lytinių santykių, buvo lytinis aktas. Kokiu būdu nesakė. Mano, kad tradiciškai. Aktas buvo tarp E. ir jos. Ji sakė, kad jai tai buvo pirmas kartas. G. sakė, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Apie tą įvykį G. pasakė po kurio tai laiko. Kai pasakojo, jai buvo gėda, buvo nepatenkinta, kad jos pirmas kartas buvo apsvaigus ir dar su tokių metų vyru. Kito pokalbio metu G. sakė, kad prisirišo prie jo, lytinių santykių buvo ir daugiau. Iki tol, santykių nebuvo. Sakė jai, kad jie mylėjosi kokius 3 kartus, ten pat. Sodyba už (duomenys neskelbtini), ten pati nebuvo. Apsisaugojimo priemonių nenaudojo. Klausė jos, ar nebuvo baisu, ji sakė, kad buvo baimės. Ji tuo nesididžiavo ir save kaltino. Be alkoholio ar ką vartojusi, nežino. Kai kvietė, sakė važiuos praleisti laiką, kaip – nesakė. Sakė, kad E. bus su draugu. G. smulkmenų nepasakojo. Tik suprato, kad ir kitą kartą vėl buvo alkoholis ir mylėjimasis. Po susitikimų ji užsidarydavo ir nelabai bendraudavo. Ji sakė, kad būdavo apsvaigusi. Pasakodavo, ką atsimena. Mamai ji nieko nepasakojo, tik psichologei, nes serga depresija. Ji greit prisiriša prie žmonių. Kai nustojo su E. bendrauti, ji buvo liūdna. Kitur jie nesusitikdavo, tik sodyboje. Antras pokalbis su G. buvo po kokių 2 savaičių po jų susitikimo. G. nesakė, kokius alkoholinius gėrimus gėrė. Ji pasakojo, kad jis turėjo merginą ir su ja gyveno Londone. G. jis sakė, kad ji jam vienintelė. Jų santykiuose pavydo nebuvo. G. tuo metu lankė sporto salę. Mamai pasakė po kiek laiko, kad turėjo lytinius santykius. Mamai apie E. nieko nesakė. Sakė, kad sodyboje buvo alkoholio. Jų bendravimas greitai nutrūko. G. apie jos bendravimą su E. pasakojo G., psichologei ir jai pačiai (t. 3, b. l. 79-80).

Liudytojas E. P. parodė, kad vieną vakarą su E. išvažiavo į miestą pasivažinėti. Sustojus aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) parko ir E. nuėjo į tualetą. Jam sėdint automobilyje atsidarė galinės durys ir įsėdo trys panelės: dvi G. ir G. Tuo pačiu atsisėdo ir E. Jis jo paklausė, kas čia darosi. Jis pasakė, kad tos merginos paklausė ar jos negali atsisėsti į jo automobilį. Jis leido, jos atsisėdo. Jos pasiprašė pasėdėti, nes nebuvo sėdėjusios tokiame automobilyje. Pravažiavo pro ežerą ir dvarą, o tada važiavo nuo centro link tos aikštelės ir jas paleido ten. Važiuojant automobiliu šnekučiavosi. Paklausė ar nebaisu sėsti į nepažįstamų žmonių mašiną, bet kažkuri atsakė, kad nebaisu, nes atrodo normalūs vaikinai. Kažkuri mergina nurodė, kad joms yra 16, 16 ir 17 metų. Jie nedavė joms jokių kontaktų.

Kitą dieną išvažiavo į miestą pasivažinėti, prasuko pro tą pačią aikštelę. Jos irgi ten buvo. Pamačiusios, kad jie įvažiuoja, iš karto puolė bėgti link jų automobilio ir jie tada išvažiavo į degalinę pavalgyti. Jie norėjo sustoti, bet kai pamatė, kad jos atbėga, išvažiavo, nes nenorėjo su jomis bendrauti, bet jos juos atsekė iki degalinės. Tuo metu kol jis sėdėjo ir valgė prie durų, jos pradėjo šmėžuoti. Jos maivėsi, kad atkreiptų jų dėmesį. Baigus jiems valgyti, jie sėdo atgal į automobilį ir jos net nekviestos pačios pradėjo grūstis į jį viena per kitą. E. buvo labai nepatenkintas. Jos įlipo į automobilį, bet paskui išlipo. Po to būdavo, kad mieste kur nors prasilenkdavo ar parduotuvėje sutikdavo ir tiek. Iki išvažiavimo į sodybą, būdavo, kad susirašinėdavo. Susirašinėdavo per Mesendžerio programą. Nuo pirmojo susitikimo praėjus 1-2 savaitėms jį į draugus Facebook pakvietė abi G. ir G. Mažoji G. jam dažniausiai pati pirmoji rašydavo, o jis dažniau susirašinėdavo su ta didžiąja G. savo iniciatyva. Bendraudavo bendromis temomis. E. jį pakvietė į sodybą. Į sodybą vyko su E. automobiliu. E. atvažiavo jo paimti, jis prie jo gyvena. Pirma E. paėmė jį, o tada nuvažiavo paimti merginų. Pirmą kartą pas E. į sodybą vyko trise ten buvo jis, E. ir G. Sodyba yra (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo žiema, šalta, reikėjo pakūrenti, kad nesusprogtų vamzdynai. Važiavo pabūti, pasėdėti. Ji viskio sau buvo pasiėmęs, E. tik dėl vaizdo, kompanijos su juo vieną kitą gurkšnį išgėrė, nes jam reikėjo vairuoti. Jis turėdavo alkotesterį mašinoje, visada prasipūsdavo. G. nevartojo alkoholio. Galėjo būti taip, kad pirmą kartą į sodybą atvažiavo apie 21:00 val. ir buvo ten iki 3:00 val. Visą laiką sėdėjo pirmame aukšte, toje salėje. E. su G. nebuvo atsiskyrę. Pasibuvę išvažiavo į namus. Pirma nuvežė G. namo, o paskui jis ir jį parvežė į namus, jie kaimynystėje gyvena.

Antras kartas buvo po kiek laiko. Tada keturiese važiavo į tą sodybą: mažoji G. K., didžioji G. R. ir jie. Nuvažiavo ten pasibūti. Buvo pasiėmęs alaus lyg ir 4 – 5 skardines. Vieną iš jų išgėrė E., o jos buvo pasiėmę kažkokį butelį, panašų į šampano. Narkotinių ar svaigiųjų medžiagų nevartojo. Atvažiavome į vakaro pusę nuo 19-21.00 val., o grįžo po vidurnakčio. Sodyboje kūreno židinį ir pečių, bendravo. Pagrinde visą laiką buvo visi kartu, nebent kai išeidavo parūkyti ar iki tualeto. Rūkė cigaretes. Merginos išeidavo kartu parūkyti. G. mažoji nieko nebuvo atsivežusi, jis jos nevaišino. Kad išeitų kas nors į kitą patalpą, tai taip nebuvo, nes kita patalpa yra viršuje, ji užrakinta, ten būdavo šalta. Pabuvo kurį laiką, pasibendravo ir išvažiavo namo. Pirmiausia nuvežė merginas namo, po to jį parvežė.

Trečią kartą į sodybą atvažiavo nuo 19 iki 21 val., bet tada jie trumpiausiai ir pabuvo, nes merginos pradėjo pyktis tarpusavyje. Jie su E. tada buvo sugalvoję nueiti į pirtį. Imdamas savo daiktus iš kuprinės, pamatė, kad buvo nepasiėmęs viskio. Tada jie grįžo atgal iki (duomenys neskelbtini), iki E. namų. Tuo metu jas vienas pusvalandžiui buvo palikę sodyboje. Sėdėjo prie stalo su E., šnekučiavosi kažką, jos irgi kažką kalbėjosi. Merginos kažką berods turėjo, bet ne alkoholio. Narkotinių, svaigiųjų medžiagų nevartojo. Nepastebėjo, kad E. su G. būtų atsiskyręs. Didžioji G. buvo prisėdusi prie E., o ta mažoji supyko, pradėjo pavyduliauti ir pradėjo didžiąją G. varyti iš sodybos. Buvo tokia nemaloni situacija, kad viską susirinko ir išvažiavo į namus. Parvežė jas į namus ir tada patys tiesiai namo.

Iš išvaizdos G. mažoji pasirodė normali suaugusi mergina, galvojau, kad jai nuo 16 iki 18 metų. Kai ji sakė, kad jai 16 metų, tai jis ir tikėjo. G. mažoji buvo pasidažiusi, apsirengusi ne kaip vaikas. Ji lieso kūno sudėjimo. Tiesiog bendraujant, susipažįstant, kai jos buvo įsėdę, jis kažkuriuo momentu paklausė kiek joms metų. Jam buvo 27 metai. Jo ir merginų metų skirtumas nepasirodė per didelis. Bendraudavo apie viską. Jam nėra žinoma, kad E. K. yra santykiavęs su G. mažąja. Pasibuvimų sodyboje metu nėra matęs E. ir G. pusnuogių. Nėra užfiksavęs, kad E. su G. būtų kažkur atskirai nuėję. Yra kalbėję su mažąja G. apie jos depresiją. Ji pasakojo, kad ji tokia dėl tėvų skyrybų. Kai ją sutikdavo, ji būdavo linksma, juokiasi, kikena ir tiek. Su didžiąja G. bendraudavo tik kaip pažįstami, tarp mūsų jokios simpatijos, ryšio nebuvo. Apie šios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu yra kalbėjęs su E., daugiau su niekuo. E. jam pasakė, kad yra kaltinamas lytinių santykių turėjimu su nepilnamečiu asmeniu. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bendravo su G. R., buvo susirašę su ja, apie bylą nekalbėjo. Nuotraukose, kuriose jie užsidėję kaukes, buvo sodyboje pirmą kartą. Nuotraukose yra tas butelis viskio, apie kurį davė parodymus.

Su merginomis susipažino šiltu metų laiku. Į sodybą važiavo, kai buvo šalta, galėjo būti sausio mėnuo. Tris kartus buvo sodyboje, kai joje buvo G. K.. Jam atrodė, kad G. K. jautė simpatiją E., nes trečią kartą sodyboje ji isterikavo, kai pamatė kitą G. atsisėdančią prie E. Jis tai suprato kaip jos pavydo išraišką. Merginas paleisdavo prie mažosios G. namų. Jos abi kartu išlipdavo kartu. Kad E. anksčiau būtų bendravęs su nepilnametėmis merginomis, nematė, jis tuo metu su mergina buvo išsiskyręs, jo mergina buvo pilnametė. G. yra prašiusios, kad jis nupirktų alkoholio, bet atsisakė. Visa pažintis, bendravimas įvyko jų iniciatyva. Merginos atrodė linksmos. Yra išėjęs parūkyti su G. Kol E. nešiodavo malkas, jis eidavo parūkyti. Rūkydami su G. šnekėdavo. Rūkymas užtrukdavo iki 10 minučių.

Liudytoja L. M. parodė, kad dirba policijoje tyrėja. Su E. K. jie bendravo, ji pažįsta jo mamą ir sesę, jo tėtis žuvęs, jos tėvai žuvę. Jie bendraudavo tik kaip draugai. Ji jį pažįsta kaip dorą, gerą žmogų. tai, jog E. yra kaltinamas sužinojo, kai buvo Airijoje. Pažįstama paskambino ir pasakė, kad E. turi problemų su policija. Tada ji jam paskambino ir paklausė, kas vyksta. Paklausė ar jis buvo sulaikytas, jis nebuvo sulaikytas, todėl galvojo, kad čia nieko rimto ir viskas bus baigta. Jis pasakė, kad buvo jų kompanija, tai ji suprato, kad draugė. E. labai išgyveno. Jis norėjo susitikti su jos tėvais, sakė, kad jį kaltina tuo, ko nebuvo. E. K. jos nieko neprašė. Kai jis pasakė, kad jai 17 metų, tai suprato, kad mokosi Romuvoje, nes pas juos mokyklose, jeigu 17 metų, tai mokosi vyresnėse klasėse, tokia sistema. (Duomenys neskelbtini) mokosi iki 8 klasės, o (duomenys neskelbtini) jau nuo 8 klasės. Ji iki tol nežinojo, kad ji buvo liudytoja. Nežinojo nei jos vardo, nei pavardės. Jis norėjo pasišnekėti su ja ir jos tėvais, kad jeigu kvies policija, reikia sakyti teisybę, nemeluoti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, aplink yra tos mokyklos ir keliai pro tuos namus. Jų visos mokyklos yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, o (duomenys neskelbtini) gatvėje namai yra išdėstyti labai įdomiai, kad net navigacija neranda.

Žino, kad jie buvo kartu toje kompanijoje, o kad ji liudytoja sužinojo iš tyrėjų, iš imuniteto ir vidaus tyrimų. Buvo atliktas tyrimas, ji buvo nubausta, kad neinformavo, kad nepranešė, kad jis norėjo susitikti su liudytoja. E. buvo sakęs, kad jie buvo kompanijoje keturi žmonės ir kai buvo pokalbis jis sakė, kad ji yra draugė. Jis jos nieko neprašė. Ji jam nepadėjo tos mergaitės ieškoti.

Garso įraše girdėjosi jos ir E. balsas. Jie kalbėjosi per Mesendžerio programą. Gegužės 17 dieną, kai buvo užfiksuotas jų telefoninis pokalbis, jo tikrai neklausė, ar jam pareikšti įtarimai. Gegužės 17 dieną nežinojo, kad ta mergina kviečiama į apklausą.

Liudytojas P. K. parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. E. ieškojo tos mergaitės telefono numerio. Į patį įvykį jis nesigilino, jo tiesiog paprašė surasti to žmogaus telefono numerį. Nesidomėjo, kokiais tikslais jis prašė surasti tos mergaitės numerį. Padėjo draugui gauti tą numerį. Po to jo klausė ar tai buvo tas numeris, kurio jis ieškojo, jis pasakė, kad tas. Ieškojo tik vieno žmogaus telefono numerio, klausė draugų, pažįstamų. Kada gavo numerį tiksliai neatsimena, bet atrodo, jog greitai. Jis nežino, kas su ja susisiekė. Dėl pokalbio turinio su ta mergina, nežino, neklausė. Nežinojo nukentėjusiosios ar liudytojos buvo telefono numeris.

Liudytojas G. V. parodė, kad vyko dirbti ikiteisminiame tyrime ir nuvežė mergaitėms šaukimus. Iš pradžių tos mergaitės sakė, kad čia ne jos, čia gal kita klasiokė G. Jis bendravo su G. Ką laisva forma papasakojo G. tą ir parašė tarnybiniame pranešime. Tvirtina tas aplinkybes, kurios surašytos tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 1).

Duris atidarė mama, paklausė ar yra mergaitės, pasakė, kad yra, tada užėjo į vidų, mergaitės pasakė, kad čia ne jos, gal ten kita klasiokė G. Negali pasakyti ar mama girdėjo jų pokalbį. Šaukimą vežė dėl apklausos teisme. Tyrėja G. A. bendravo su kita mergaite.

Šios bylos tyrimo grupėje dirbo dviese: jis ir G. A.. Šioje byloje atlikinėjo daug ikiteisminio tyrimo veiksmų: rašė tarnybinius pranešimus, liudytojų apklausas. Yra dalyvavęs abiejų kaltinamųjų apklausose. Važiavo atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir važiuodami pro šalį užvežė šaukimus. Šaukimus įteikė, įteikimo šaknelės jis pats asmeniškai į bylą neįdėjo. Šaukimą įteikė pasirašytinai. Šaukimus įteikė pabendravus su mergaitėmis. Be šaukimo įteikimo jam nebuvo pavesta atlikti mergaičių apklausos, bendrauti su jomis, bet pagal generalinio prokuroro rekomendacijas norint įgyvendinti ikiteisminio tyrimo veiksmus jie gali pabendrauti su nepilnamečiais. Bendravimą su mergaitėmis jis įformino tarnybiniu pranešimu. Tarnybiniai pranešimai yra talpinami į informacinę sistemą. Neprisimena aplinkybių dėl šio dokumento įforminimo, kodėl tarnybinis pranešimas be metaduomenų. Su E. daug dirbo tokiuose procesiniuose veiksmuose kaip įrodymų patikrinimas, įtariamojo apklausa. V. kaip žmogų iš matymo pažįsta. Neprisimena ar dalyvavo D. V. apklausoje, tačiau jo apklausą pamena.

Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams prašant buvo pagarsinta rašytinė bylos medžiaga, kurioje nurodyta:

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas 2019 m. liepos 11 - liepos 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ekspertizė atlikta vadovaujantis 2019 m. gegužės 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos S. J. nutartimi, ją atliko S. S., aukštojo išsilavinimo, teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė, 3 kv. kategorijos, turinti 3 m. darbo ekspertu stažą bei D. Prižginė, aukštojo išsilavinimo, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė, 2 kv. kategorijos, turtinti 7 m. darbo ekspertu stažą.

1. Ar G. K., atsižvelgiant įjos psichikos būseną, amžiaus ypatybes ir individualias psichologines savybes, galėjo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, bei duoti apie tai teisingus parodymus?

2. Ar G. K. atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus ir tiriamos situacijos aplinkybes, galėjo suprasti su ja atliktų seksualinių veiksmų pobūdį ir reikšmę ir ar galėjo pasipriešinti įtariamojo veiksmams?

3. Ar G. K. tiriamų įvykių metu turėjo psichikos sutrikimų, ar šiuo metu turi psichikos sutrikimų?

4. Ar dėl G. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos sutriko jos sveikata? Jeigu taip, tai koks sveikatos sutrikdymo mastas?

5. Ar G. K. gali dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime?

Taip pat pateikti įtariamojo E. K. gynėjos advokatės E. B. suformuluoti klausimai:

1. Kaip nukentėjusioji suvokė seksualinius santykius su E. K.?

2. Kokia nukentėjusiosios seksualinių santykių ankstesnė patirtis iki santykių su E. K.?

3. Ar nukentėjusiosios galimai turėta ankstesnė seksualinė patirtis įtakojo jos suvokimą apie seksualinius santykius su E. K.?

Ekspertizės atlikimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. K. medicininiai dokumentai: asmens sveikatos istorijos (2 vnt.) iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sveikatos centras „(duomenys neskelbtini)“ bei gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Ambulatorinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė G. K. atlikta (duomenys neskelbtini) skyriuje 2019-07-11.

Iš tiriamosios sužinota, kad jai 15 metų. Baigė 8-ias klases (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Nuo rudens mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Mokslai sekasi gerai, 8-ą klasę baigė su teigiamais pažymiais. 7, 8 klasėse buvo sunku mokytis, sunku susikaupti, į mokyklą eidavo, kad pabūtų su draugais, motyvacija mokslui buvo menka. 8-os klasės antrą pusmetį, po gydymo psichiatrijos skyriuje, jai buvo skirtas mokymas namuose, buvo geriau susikaupti, mokytojai geriau išaiškindavo, todėl visai patenkinamai baigė šiuos mokslo metus. Gyvena dviese su mama. Jos tėvai išsiskyrė prieš dvejus metus, su tėvu bendraujanti.

Iš pateiktų medicininių dokumentų sužinota, kad G. 2018-11-12 konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro: „Atvyko su mama. Nusiskundimai (iš mamos, pačios mergaitės): t dirglumas, liūdna nuotaika, pasyvi, apatiška („niekas neįdomu“), anksčiau patikusi veikla neteikia malonumo, dėmesio koncentravimo sunkumai, menka motyvacija mokslui, nedaro namų darbų, sunku įsiminti naują informaciją, sutrikęs miego rėžimas (sunku užmigti iš vakaro), į mieguistumas dienos metu, energijos stygius, savęs nuvertinimo, savikaltos idėjos, nuolatinis nerimas, kramto nagus, buvęs PAM vartojimas. Ligos ir gyvenimo anamnezė (iš mamos, pačios mergaitės): mergaitė 2-as vaikas šeimoje iš 2-iejų. Turi 24 m. brolį (kito tėvo), gyvena UK. Šeima nepilna. Gyvena 2-iese, su mama. Tėvai išsiskyrė 2016 m. 12 mėn. Su tėčiu ryšius palaiko. Mamai - tai 2-a santuoka. Gimė iš II nėštumo, II gimdymo, natūraliais gimdymo takais, išnešiota. GS - 2420 g., GŪ - 50 cm. MP ~ 2 sav. A.R. - n.y. Galvos traumas, operacija, lėtines somat. ligas, valgymo sutrikimus neigia. Skiepyta pagal kalend., alergijos (-). Menstruacijos (+) nuo 12 m. L/d lankė nuo 2,5 m. Adaptacijos sunkumus neigia. Mokyklą pradėjo lankyti 7 m. amžiaus. Mamos teigimu pradinėse klasėse ryškesnių problemų nebuvo. Mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 8 klasėje pagal bendrą programą. Dėl dėmesio koncentravimo, mokymosi sunkumų 5 klasėje tirta PPT, išvadų nepateikia. Draugų turi. Būrelių nelanko. Mamos teigimu, mergaitės būsena pablogėjusi 5- oje klasėje. Tapo dirglesnė, išryškėjo prieštaraujančio elgesio apraiškos, dėmesio koncentravimo sunkumai, menka motyvacija mokslui, mokymosi sunkumai. Mokykloje keletą metų gavo kompleksinę (logopedo, psichologo ir kt.) specialistų pagalbą. Mokslai sekasi sunkiai, vidurkis ~ 4 b. Būsena banguojanti. Po tėvų skyrybų keletą mėn. trukęs savižalos (pjaustantis abejų rankų dilbius) etapas, turėjo minčių apie savižudybę. Keletą kartų lankėsi pas gyd. v. psichiatrą privačiai. Mamos teigimu, dukters emoc. Būsena su neigiama dinamika, tačiau ypatingai pablogėjo nuo š.m. vasaros. Tapo viskam abejinga, apatiška, nuo visų atsiribojo, laiką leido viena savo kambaryje (žaisdavo kompiut. žaidimus, žiūrėdavo filmus, miegodavo). Psichologinei pagalbai (privačiai) lankosi nuo š.m. rugsėjo mėn. pabaigos, po įvykio, kuris 1. sukrėtęs mamą, iš naujo privertęs permąstyti tarpusavio ryšį, abipusį pasitikėjimą. Mergaitė nuslėpusi nuo mamos savo buvimo vietą (melavo jai), buvo ieškota su policija, rasta abejotinos reputacijos draugų kompanijoje, kurie vartojantys ir galimai platinantys (yra pradėtas ikiteisminis tyrimas) įvairias narkotines medžiagas. Pati mergaitė pripažįsta su šia draugų kompanija bendraujanti nuo š.m. rugpjūčio mėn. Yra bandžiusi „žolės“, amfetamino, metamfetamino („nuramindavo, gerindavo nuotaiką, pridėdavo energijos“). Nerim, įtampos mažinimui šiuo metu vartoja homeopatinį preparatą Neurexan iki 12 tab./parai (ramina, pagerino miegą). Psichikos būsena: Mergaitė lieso kūno sudėjimo (ūgis – 153 cm., svoris – 40 kg, KMI-17). Tvarkingos, amžių atitinkančios išvaizdos. Konsultacijos metu jaučiasi nejaukiai, įsitempusi. Hipomimiška. Prieinama prasmingam kontaktui, noriai atsako į pateiktus klausimus, tačiau atvirauti nelinkusi. Akių kontaktas trumpalaikis. Santykyje su gydytoja pagarbi, soc. bendravimo ribas išlaiko. Savyje, laike, erdvėje pilnai orientuota. Mąstymas nuoseklus, lėtoko tempo. Mąstymo turinio, suvokimo sutrikimų (-). Dėmesį sutelkia, tačiau išlaikymas apsunkintas. Intelektiniai gebėjimai, vertinant kliniškai, pagal amžių. Nuotaika prislėgta, emocijos slopinamos, labilokos. Mergaitė išsako savikaltės, savęs nuvertinimo idėjas. Suicidines mintis ir ketinimus (paskutinį kartą buvo prieš 1 m.), savižalą neigia. Beck4o skalė - 30 b. Draugų turim, eina su jais susitikti, mokyklą lanko. Dgn.: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu F32.10, buvęs asmeniui savęs žalojimas Z91.5, PAM vartojimas Z72.2, šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų Z63.5. Rekomendacijos [...] Medikamentinis gydymas: tab. Fluoxetini 20 mg po V2 tab. lk/d ryte p/os, po 1 sav. f iki 1 tab.xlk/d ryte. Tab. Valeradix po 2 tab. 3k/d. [...]“. 2018-12-03 vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija: „Palydi mama. [...] Mergaitės emocinė būsena kiek pagerėjusi: ramesnė, dažniau juokiasi, juokauja, lengviau susikaupti, mokytis, daugiau būna su draugais. Išlieka f nerimo epizodai (dreba visu kūnu, trunka 3-4 min., padeda dėmesio nukreipimo metodika), į apetitas, sunkumas užmigti, liūdna nuotaika, apatiškumas. Psichologinei pagalbai lankosi privačiai lk/sav. (buvo 6 k.). Vartoja Caps. Fluoxetini po 1 kaps. lk/d ryte p/os. Skundžiasi išryškėjusiu galvos skausmu (vidut. stiprumo), epizodiškai pykina rytais (galimas šalut. vaistų poveikis). Mama pamini, kad mergaitei galvos skausmai būdingi PMS laikotarpiu (sutampa su t vaisto doze). Taip pat šiuo metu mergaitei įtemptas laikotarpis dėl atsiskaitymų mokykloje (psichosomatika?). Psichikos būsena: Mergaitė į kabinetą įeina noriai, tačiau atsisako nusirengti lauko rūbus, teigdama, kad jai šalta. Sėdi susigūžusi, kiek sukniubusi kėdėje. Santykyje su gydytoju jaučiasi nejaukiai, gynybiška. Į klausimus atsako pagal prasmę, tačiau labai lakoniškai, atvirauti nelinkusi. Reikia „traukti po žodį“. Mąstymas nuoseklus, vidutinio tempo. Mąstymo turinio, suvokimo sutrik. (-). Dėmesio kone. pokalbiui pakankama. Nuotaikos fonas pažemintas, emocijos prislopintos. Mergaitė prasitaria retkarčiais pagalvojanti apie mirtį „kas būtų jei iššokčiau per langą?“. Tačiau konkrečius ketinimus, planus neigia. Teigia to nepadarytų dėl tėvų, draugų. Suicidines mintys retos, lk/sav., gana greitai pavyksta jas sukontroliuoti, nukreipiant mintis kitur. Savo būsenos atžvilgiu kritika dalinė. Savižalą, PAM vartojimą šiuo metu neigia [...]“, diagnozės tos pačios (F32.10, Z91.5, Z63.5), papildomai: mintys apie savižudybę R45.81. 2019-01-21 vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija: „[...] Palydi mama. Mergaitės psichoemocinė būsena su teigiama dinamika: pagerėjusi, stabilesnė nuotaika (subjektyviai vertina 8 b. iš 10), sumažėjęs nerimas (išlieka tik dėl mokyklos, kitu metu jaučiasi ramiai), pagerėjęs miegas (stengiasi laikytis dienos rėžimo), energingesnė, aktyvesnė veiklose (lanko sporto klubą). Suicidines mintis ir ketinimus, PAM vartojimą neigia (paskutinį kartą trumpalaikės mintys apie savižudybę buvusios prieš 1 mėn. laiko). Pasidalina ateities planais (norėtų būti makiažo meistre). Išlieka epizodinis nerimas dėl mokyklos lankymo, pamokų praleidinėjimas (galimai susijęs su mergaitės menka saviverte, nesėkmės baime, didelėmis mokyklinių žinių spragomis). Lankosi psichologinei pagalbai privačiai 2k/mėn. Medikamentinį gydymą (Caps. Fluoxetini 20 mgxl ryte p/os) toleruoja gerai [...]“, diagnozės tos pačios (F32.10, Z91.5, Z63.5). 2019-02-25 vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija: „[...] Palydi mama. Pastarąsias 2 sav. daugiau nerimo, pablogėjusi nuotaika (6 b. iš 10), suprastėjęs miego rėžimas (vėlai eina miegoti, 24-2 vai. nakties —> susirašinėja su draugais, žaidžia įv. žaidimus). Savijauta pablogėjusi po to, kai buvo atstumta artimos draugės. Mergaitei būdinga menkas atsparumas stresiniams dirgikliams, jautriai reaguojanti į atstūmimą tarpasmeniniuose santykiuose (problemų sprendimo įgūdžių stoka). Mama dukters savijautą bendrai vertina kaip pagerėjusią: ramesnė, mažiau dirgli, ne tokia impulsyvi, aktyvesnė veikloje, pagerino mokymosi rezultatus. Suicidinės mintys retos (pora kartų/mėn.), trumpalaikės, kontroliuojamos. Suicidinius ketinimus neigia. Psichologinei pagalbai lankosi lk/sav., vizitus (atsižvelgiant į pagerėjusią mergaitės būseną) planuojama retinti. Vartoja Caps. Fluoxetini 20 mgxlk/d ryte, toleruoja gerai [...]“, diagnozės tos pačios (F32.10, Z91.5, R45.81, Z63.5). 2019-03-25 vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija: „[...] Palydi mama. Mergaitės emocinė būsena dinamikoje pablogėjusi: skundžiasi pastarąsias keletą sav. besitęsiančiu nuolatiniu liūdesiu, padidėjusiu nerimu, verksmingumu, mieguistumu, sutrikusiu miegu (ilgai neužmiega iš vakaro), energijos stygiumi, dėmesio koncentravimo, mokymosi sunkumais, apatija. Išsakiusi stiprų norą save žaloti (patį faktą šiuo metu neigia), beviltiškumo, savikaltos idėjas, vienišumo jausmą. Suintensyvėjusios mintys apie savižudybę (kasdienės, sunkiai kontroliuojamos), epizodais pagalvojanti, jog galėtų perdozuoti psichotropinių medikamentų, tačiau konkrečius planus neigia. Prisipažįsta retkarčiais parūkanti žolės. Vartoja Caps. Fluoxetini 20 mg/p, lankosi psichologinei pagalbai privačiai. Dabartinį dukters emocinės būsenos pablogėjimą mama sieja su konfliktine situacija tarp geriausių draugių. Mergaitė jautriai reaguojanti į išsiskyrimą. Psichikos būsena: mergaitė sėdi susigūžusi, vengia nusirengti lauko rūbus. Prieinama prasmingam kontaktui, tačiau atvirauti nelinkusi, gynybiška, uždaresnė nei įprastai. Į klausimus atsako lakoniškai, pavieniais žodžiais, kas apsunkina pacientės psichoemocinės būsenos vertinimą. Konsultacijos metu išsakiusi beviltiškumo, nuolatinio liūdesio, vienišumo jausmus, savęs nuvertinimo, savikaltos idėjas, suicidinės mintis, kurios pastarąsias keletą savaičių ypač sustiprėjusios, mergaitei sunku jas kontroliuoti, nuo jų atsiriboti. Epizodais pagalvojanti, kad galėtų nusižudyti perdozuodama psichotropinių vaistų, tačiau šiuo metu konkrečius planus, savižalą neigia. Akių kontaktas nedrąsus, epizodinis. Visapusiškai teisingai orientuota. Mąstymas nuoseklus, lėtoko tempo. Mąstymo turinio, suvokimo sutrikimų neišryškėjo. Nuotaika liūdna, emocijos labilios. Savo būsenos atžvilgiu kritika dalinė [...] įvertinus mergaitės psichoemocinę būseną, siunčiama stacionariniam ištyrimui ir gydymui [...]“, diagnozės tos pačios (F32.10, R45.81, Z91.5, Z63.5). 2019-03-27 - 2019- 04-09 gydyta (duomenys neskelbtini), diagnozės: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu F32.10, mintys apie savižudybę R45.81, buvęs asmeniui savęs žalojimas Z91.5, šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų Z63.5; iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini): „[...] Atvyko su mama. Stacionariniam ištyrimui ir gydymui [...] Nusiskundimai (iš mamos, pačios mergaitės): liūdna nuotaika, padidėjęs emocinis labilumas, išreikštas nerimas, apatija, bendras nuovargis, padidėjęs mieguistumas dienos metu, energijos stygius, menka motyvacija mokslui, būdingos savęs nuvertinimo, savikaltės idėjos, išsako suicidines mintis, kurios pastarąsias keletą savaičių labai suintensyvėjusios (kasdienės, sunkiai kontroliuojamos). Mergaitė apgalvojusi ir būdą, kuriuo galėtų nusižudyti - perdozuojant psichotropinių medikamentų. Dėl minčių gausos sunku užmigti iš vakaro, sutrikęs miego režimas“. Ligos ir gyvenimo anamnezė aprašyta ambulatorinėje vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijoje (2018-11-12). „Somatoneurologinė būklė (atvykus): Smulkaus kūno sudėjimo, ūgis - 153 cm (10 procentilė), svoris - 38,8 kg (3 - 10 procentilė), svorio/ūgio priklausomybė - 10 - 25 procentilė. Oda ir matomos gleivinės švarios, be bėrimo elementų. [...] Psichikos būsena (atvykus): Mergaitė tvarkingos, amžių atitinkančios išvaizdos. Sėdi susigūžusi. Prieinama prasmingam kontaktui, tačiau atvirauti nelinkusi, gynybiška, uždara. Į klausimus atsako lakoniškai, pavieniais žodžiais, kas apsunkina pacientės psichoemocinės būsenos įvertinimą. Konsultacijos metu išsakiusi beviltiškumo, nuolatinio liūdesio, vienišumo jausmus, savęs nuvertinimo, savikaltės idėjas, suicidines mintis, kurios pastarąsias keletą savaičių ypač sustiprėjusios, mergaitei sunku jas kontroliuoti, nuo jų atsiriboti. Epizodais pagalvojanti, kad galėtų nusižudyti, perdozuodama psichotropinių vaistų, tačiau šiuo metu konkrečius planus, savižalą neigia. Akių kontaktas nedrąsus, epizodinis. Santykyje su gydytoju pagarbi, soc. bendravimo ribas išlaiko. Visapusiškai teisingai orientuota. Mąstymas nuoseklus, lėtoko tempo. Mąstymo turinio ir suvokimo sutrikimų neišryškėjo. Intelektiniai gebėjimai, vertinant kliniškai, pagal amžių. Dėmesį sutelkia, tačiau išlaikymas apsunkintas. Nuotaika liūdna. Mergaitei būdinga padidintas emocinis labilumas, nepakankama impulsų kontrolė, žema savivertė, menkas atsparumas stresiniams dirgikliams, problemų sprendimo įgūdžių stoka, padidintas jautrumas atstūmimui tarpasmeniniuose santykiuose. Savo būsenos atžvilgiu kritika dalinė [...] Kontaktas su G. mezgamas palaipsniui. Mergaitė tvarkingos, biologinį amžių atitinkančios išvaizdos. Pokalbio metu į klausimus atsako lakoniškai, akių kontaktas epizodiškas, įsitempusi, susigūžusi. Dėmesį koncentruoja, išlaikymas kiek apsunkintas, konsultacijų pabaigoje jaučia nuovargį. Mąstymas konkretus, vidutinio tempo, suvokimo sutrikimų nestebima. Nuotaika pažeminta, emocijos labilios, kinta priklausomai nuo situacijos. Praeityje yra turėjusi suicidinio pobūdžio minčių, ketinimų, kreipėsi pagalbos. Suicidinių ketinimų, planų išrašymo metu neišsakė, klausiant - paneigia. Teigia, jog hospitalizacijos metu mintys apie savižudybę tapo retesnės, mažiau intensyvios. Turi artimos ateities planus, kitus apsauginius, palaikančius veiksnius, sutinka su tęstinės pagalbos būtinybe. [...] Standartizuotų ir projekcinių psichologinio ištyrimo metodikų rezultatai atskleidžia, jog G. patiria tiek intemalizuotus, tiek ekstemalizuotus (YSR 11-18 m. jaunuolio savęs vertinimo klausimyno Nerimastingumo/Depresiškumo, Socialinių sunkumų, Taisyklių laužymo skalių įverčiai išreikšti ribinėje imtyje; Dėmesio sunkumų - klinikinėje imtyje) sunkumus. Ribinio lygmens įverčiai simptomų, panašių į potrauminio streso simptomus atskleidžia, jog G. šioje srityje patiria daugiau sunkumų nei jos bendraamžiai. Mergaitė stokoja emocinio sąmoningumo, emocijų reguliavimui naudoja impulsyvesnį, rizikingą elgesį. Duomenų analizė atskleidžia, jog mergaitė yra atsiribojusi, stokoja pasitikėjimo kitais, jaučiasi vieniša, patiria įtampą dėl tarpasmeninių santykių, juose išgyvena kaltės, nesaugumo jausmą. Tikėtinas susirūpinimas dėl seksualinių patyrimų, kūno įvaizdžio. Piktogramų užduotyje G. asociacijas produkuoja pakankamai greitai, vaizdinius parenka visoms sąvokoms. Didelė dalis konkrečių, standartinio pobūdžio piktogramų, išlaikančių loginį ryšį tarp stimulinio žodžio ir vaizdinio. Mergaitės vaizdiniuose dažnesnis žmogiškų figūrų pasirinkimas gali rodyti apie patiriamus sunkumus tarpasmeniniuose santykiuose. Įsiminimo produktyvumas aukštas (atgamina 16 stimulinių žodžių). Užduoties metu stebima stipri pieštuko spaudimo linija, mažesni piešiniai, stokojama kompozicijos nuoseklumo (kas gali rodyti ir apie nepakankamą impulsų kontrolę). Aktualizuojasi ir emocinės patirties turintys vaizdiniai („ateitis“; „teisingumas“). [...]“, iš ligos istorijoje gydytojų dienyno: 2019-04-08 gydytojos L. Č. įrašas: „[...] Mergina inicijuoja pokalbį apie tarpasmeninius santykius su E. Išsako, kad norinti papasakoti apie tai, kad visada seksualinius santykius inicijuodavo vaikinas (vadina - E. K.), kuris duodavęs jai „deimančiukų“ (narkotinė medžiaga „ratai“) arba kokaino ir tuomet išnaudodavo lytiškai, yra buvę apie 5 kartai. [...] G. pasakoja ir rodo savo telefone vaikino nuotraukas, pasakoja, kad jis prašydavęs G. atsiųsti jos nuotraukų su „nuogybėmis“. Konsultacijos metu mergina jaudinasi, epizodiškai kikena, krizena, švepluoja. Vėliau išsako, kad mažiau pyksta ant specialistų dėl jos išviešintos asmeninės istorijos. Išsako, kad pyksta ant vaikino, jaučianti pyktį ir kaltę, kad buvo išnaudota „Mergaitė skyriuje adaptavosi greitai. Nuotaika dažniausiai būdavo pažeminta. Mergaitė gana greitai susibendravo su kitais skyriuje esančiais vaikais, daug laiko leisdavo su kitomis mergaitėmis. Dažniausiai noriai dalyvaudavo bendrose veiklose, kartais reikėdavo paraginti. Palaipsniui nuotaika kiek pagerėjo. [...] stacionarizavimo pradžioje išsakė patyrusi traumuojančių įvykių. Stacionarizavimo metu mergaitės būklė palaipsniui stabilizavosi, būklė pagerėjo taikant medikamentinį bei psichoterapinį gydymą. Rekomendacijos: [...] Tęsti medikamentinį gydymą Tab. Fluoxetini 40mgxlk/ryte ir tab. Quetiapini 25mgxlk/vakare, [...]“. 2019-04-26 gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu rekomenduotas mokymas namuose iki m. m. pabaigos.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. G. K. apklausos protokolas (2019-04-16): „(...) man 14 metų. Pažadu sakyti tiesą. Pasakosiu apie E., turėjau intymių santykių su juo. Susipažinau vasarą turgelyje. Susirašinėjom ir ėmėm susitikinėti, E. paklausė, ar noriu pas jį į sodybą. Aš sutikau. Tai buvo šių metų pirmą mėnesį. Nuvažiavom į sodybą už Kauno. Važiavom dviese jo mašina Audi. Buvo 8 valanda vakaro. Grįžom kitą dieną, 9 vai. ryto. Išgėrėm šampano, dar gėrėm tablečių. Pilkos spalvos deimančiukas. Įsijungėm muziką, šokom. Po to jis turėjo kokso, traukė per nosį, traukiau ir aš. Ant kortelės koksą papylė, suskirstė į šniūrą, su 5 eurais susuktais traukėm per nosį. Sukosi galva, buvau atsipalaidavusi ir nelabai galvojau. Nuo kokso dar labiau atsipalaidavau. Jis atnešė čiužinį, pakūreno židinį. Neatsimenu, kaip daėjom iki lytinių santykių. Atsimenu, kad buvo rytas, 5 ar 6 valanda. Iš pradžių jis pradėjo bučiuotis, ir priėjom prie lytinių santykių, neprisimenu kaip. Kai atsikėliau, skaudėjo intymią vietą. Atsimenu, kad jis mane nurenginėjo. Man tai buvo pirmi santykiai, jis tai žinojo. Pasakiau prieš pradedant bučiuotis. Važiuodama ten nežinojau, kas bus, galvojau, kad pasilinksminsim ir viskas. Jis žinojo, kad man 14 metų. Jis paklausė, kiek man metų, aš pasakiau, kad 14 metų. Jis klausė, ar norėčiau su juo pasivažinėti. Su juo susirašinėjom per Facebook. Esu tikra, kad jis žinojo apie mano amžių. Jam, sakė, kad 25 metai. Vakar per Facebook klausiau, kiek jam iš tikrųjų metų, kiek santykių turėjo. Atsakė, kad 27, kitų santykių neturėjo. Po santykių apsirengėm, jis manęs paklausė apie savijautą. Apsisaugojimo priemonėmis nesinaudojo. Iš viso lytinių santykių buvo 5 kartai. Pirmas kartas buvo pirmą mėnesį, paskutinis – trečią, kovo mėnesį. Antras kartas buvo toj pačioj sodyboj, jis davė tablečių. Pirmą kartą davė trečdalį tabletės, antrą kartą – vėl trečdalį, trečią kartą – du trečdalius. Gėrėm šampaną, jis – viskį. Aš išgėriau kokias dvi taures šampano. Po antro karto dar skaudėjo. Trečias kartas buvo irgi sodyboje. Atsigulėm, ėmėm glamonėtis, jis mane nurenginėjo. Aš nesipriešinau. Po lytinių santykių man skaudėjo. Jis man įkišo varpą į makštį. Neskaičiavau, kiek kartų kišo. Tai truko apie valandą. Aš buvau jam ant viršaus. Iš pradžių jis buvo ant viršaus. Per tuos 5 kartus apsisaugojimo priemonių nenaudojom. Ketvirtas kartas ir penktas kartas vyko toje pačioje sodyboje. Jis man sakė, kad tos tabletės – tai narkotikai. Jis duodamas nieko nesakydavo. Jis dabar jau žino, kad apie tai papasakojau psichologei, kad gali sėsti į kalėjimą. Jis man į Mesendžerį rašė, kad pasakyčiau, kad juokauju, kad nieko nebuvo. Mes vienas kitam išsipasakodavom, be sodybos nesusitikdavom. Mamai sakydavau, kad būnu pas draugę. Jis man patiko, dabar nieko nejaučiu. Buvo susižavėjimas. Jis mane išklausydavo, bet iš kitos pusės mane išnaudojo. Šie santykiai šiek tiek prisidėjo prie bandymų žudytis. Nerimavau dėl jo. Jis klausinėjo, ar galiu atšaukti, ką pasisakiau. Bijojau, kad galiu pastoti ar pasigauti kokią ligą, bet su juo apie tai nekalbėjom. Žurnalų ar vaizdelių apie pornografiją nežiūrėjom. Nuo vasaros iki sausio pasirašinėdavom, aš parašydavau, jis atrašydavo. Mes važinėdavom po Rokiškį. Susitikdavom prie turgelio ir važinėdavom, bet nelabai kalbėdavom. Apie santykius kalbėdavom, klausiau, kiek merginų jis turėjo, jis klausė, kiek aš berniukų turėjau. Apie lytinius santykius nekalbėjom. Į sodybą pakvietė pakalbėti. Iki to laiko tokių narkotinių tablečių nebuvau vartojusi. Važiuojant į sodybą negalvojau, kad taip atsitiks. Trečią kartą alkoholio lyg ir nevartojau, ketvirtą kartą - gal 1 taurę šampano, buvau apsvaigusi. Šampano jis nusiveždavo. Nesakė, iš kur kokso gauna. Jis sakė, kad nenormalu susitikinėti dėl amžiaus skirtumo. Kai susipažinom, jis į mane žiūrėjo kaip į vaiką. Bendrauti sugalvojau aš. Turgelyje susipažinom, mes su draugėmis paprašėme, kad jis mus pavežiotų su mašina. Važinėjom su G., G. Tada pasakiau jam, kad man 14 metų. Kai grįžom į turgelį, pasiūliau bendrauti per Facebook. Apie turėtus lytinius santykius kalbėjau su I. Tą naktį, kai negrįžau į namus, buvau su D. G., G. D. buvom kartu, aš palydėjau ir išsiskirstėm. Su D. pakalbėjom, paklausiau, ar galiu likti nakvoti. Jis sutiko. Miegojau jo kambaryje, skirtingose lovose. Ryte atvažiavo policija. Pranešė, kad mama ieško. Žinojau, kad sodyboje būsiu visą naktį. Jis klausė, ar aš noriu, atsakiau, kad taip. Penktas kartas buvo paskutinis. Laukiau, kol jis parašys, bet jis neparašė. Vartojom koksą, jis parodė, kaip reikia vartoti: užsikišti vieną šnervę ir traukti. Man tai buvo pirmas kartas. Pati E. tablečių nesu prašiusi, jis pats duodavo. Manau, kad mes su E. buvome ne pora, o draugai. Supratau, kad jis manimi naudojasi, nes man mama pasakė, kad jis ir kitomis mergaitėmis naudojasi. Aš šiuo metu esu pasimetusi. Nuoširdžiai pasakiau visą tiesą. E. klausė, kelintoje klasėje, atsakiau, kad 8 klasėje. Facebook pasiskelbiau, kad man 18 metų, nes norėjau, kad kiti galvotų, jog esu vyresnė, tada parašydavo vyresni vaikinai. Iš mamos sužinojau apie kitas E. mergaites. Skausmą jutau po pirmų dviejų kartų“.

Liudytojos E. K. apklausos protokolas (2019-04-10): „(...) Man yra žinoma, kad mano nepilnametė dukra turėjo lytinių santykių, nes ji man pati prieš mėnesį (2019 m. kovo pradžioje) pasakė. Tą kartą pasakė, kad tai buvo tik vieną kartą. O prieš keletą dienų, t. y. 2019-04-06, man bendraujant su dukra, ji pasakė, kad lytinių santykių turėjau savo noru apie tris kartus, norėjo pabadyti, sužinoti, kas tai yra. Minėjo, kad jos vaikinas yra vyresnis, maždaug 25 ar 26 metų amžiaus. Jis yra dėmesingas, turi prabangų automobilį ir jį pažįsta nuo 2018 metų. Kiek atsimenu, minėjo, kad susipažino Rokiškio turgelyje. Minėjo, kad jo vardas E. Kur ji susitikinėjo su tuo vaikinu, ji man nepasakojo. Kad jie draugauja kaip pora, ji to nesakė. Aš tuo metu pasakiau, kad ji jokių ryšių nepalaikytų su tuo vaikinu. Tos pačios dienos vakare mano dukra iš savo mobilaus ryšio telefono (...) man atsiuntė į mano mobilaus ryšio telefoną (...) to vaikino nuotraukas ir susirašinėjimą (...) Man tas vaikinas nuotraukoje nebuvo matytas, jo ankščiau nesu mačiusi. Manau, kad iš nuotraukos atpažinčiau. Dar galiu pasakyti, kad dukra atsiuntė to vaikino nuotraukas iš socialinio tinklo Facebook, matosi, kad to vaikino paskyra yra „(duomenys neskelbtini)“, o mano dukros paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Ar jie seniai draugauja, man nėra žinoma, nes mano dukra yra uždaro būdo, mažai bendraujanti. Nuo mano ir mano sutuoktinio S. K. skyrybų, kurios įvyko 2017-12-07, mano dukrai pablogėjo sveikata, susirgo depresija, pradėjo save žaloti, pjaustėsi rankas, kalbėjo apie savižudybę. Dukra pradėjo gydytis nuo depresijos, bendravo su psichologais ir psichiatrais. Šiuo metu jau pagerėjo savijauta, pradėjo labiau bendrauti su manimi. Aš, žinodama savo dukros sunkią emocinę būklę, pati labai nenorėjau jos klausinėti apie tą vaikiną, vardu E. Kiek man yra žinoma, ji pati save kaltina, kad ji turėjo lytinių santykių su tuo vaikinu“.

Rokiškio (duomenys neskelbtini) progimnazijos charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini): „G. K. [...] mokosi [...] 8 d. klasėje. Šioje mokykloje mokosi nuo pirmos klasės. Mergaitė gyvena su mama, šeima išsiskyrusi. Su tėčiu susitinka ir bendrauja dažnai [...] Mama domisi G. mokslais, jos elgesiu, nevengia pokalbių su auklėtoja, ieško būdų kaip padėti mergaitei. Tėtis pakviestas pokalbiui buvo atvykęs į mokyklą vieną kartą. G. yra draugiška, gan atvira (daug pasakoja apie save), nori vadovauti, kontroliuoti, reikalauja daug dėmesio iš kitų. Klasėje turi draugių. Mokslai G. sekasi sunkiai. Antrame trimestre neigiamų pažymių neturėjo, vidurkis buvo 4,85. Nenoriai dirbo per pamokas, kartais trukdydavo kitiems. Nesusivaldžiusi atsikalbinėdavo prieš mokytojus. Po individualių pokalbių apsiramindavo. Praleido nemažai pamokų. Antrame trimestre - 97. Dauguma pamokų yra pateisintos. 7 klasėje buvo siūlyta mokyklos psichologo konsultacijos, bet mergaitė atsisakė (tėvai irgi neįkalbėjo)

Globos namai „(duomenys neskelbtini)“, G. K., galimai nukentėjusios nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada: Tiriamojo vardas, pavardė, gimimo metai: „(...) Tyrimo datos: 2019-04-09, 2019-04-10, 2019-04- 11, 2019-04-12, 2019-04-13, 2019-04-14, 2019-04-15,2019-04-16 (...)

Psichologinį įvertinimą atliko: psichologė T. G. (...) Atvykusi į (duomenys neskelbtini), atrodo nedrąsi (glaudžiasi prie lydėjusios mamos, sunkiai išlaiko akių kontaktą), graudinasi atsiskirdama nuo mamos, išsako norą grįžti namo, reiškia nepasitenkinimą. Prie pasikeitusių sąlygų adaptuojasi palaipsniui. Santykį su naujai sutiktu suaugusiuoju kuria atsargiai, tačiau, santykyje pasijutusi saugiau tampa, prieraiši, sunkiai atsiskiria, siekia papildomo individualaus dėmesio. Stebima kritiškumo stoka santykyje su kitu - ėmusi pasitikėti, mergina linkusi atvirauti, lengvai dalijasi net apie itin sudėtingas patirtis. Jos elgesys daugiausiai paklusnus, tinkamas, tačiau epizodiškai – demonstratyvus (ji rodo įvairias grimasas, keičia balso toną, kalbėjimo manierą) (...) Pastebima, kad į struktūruotas užduotis įsitraukia sunkiau, jas neretai atlieka skubotai, dėl to nukenčia jos atliekamų veiklų kokybė (...) Projekcinėse veiklose išryškėja patiriami emociniai sunkumai – liūdesys, vienatvės, beprasmybės jausmai, nerimas, žema savivertė. Panašu, kad jos emocinė būsena, elgesys, išgyvenimai glaudžiai susiję turimomis trauminėmis patirtimis. Konsultacijų metu G. nesunkiai pati įvardija ją galimai traumavusias situacijas: senelio netektis, tėvų skyrybos, draugų praradimas, sunkumai, užmezgant ir palaikant santykius su bendraamžiais. Keliama prielaida, kad pats sunkiausias ir vis dar neperdirbtas merginos patyrimas - tėvų skyrybos. Kalbantis šia tema, reiškiasi itin stiprūs liūdesio, vienišumo jausmai, kartu - viltis, kad šeima vis dar galėtų būti kartu. Panašu, kad merginai itin sunku integruoti tėvų skyrybų patirtį į patyrimą, jį kritiškai įvertinti, dėl to reiškiasi stiprus ankstesnės šeimos situacijos ilgesys, sunkumai priimti esamą realybę. Stebimas pažemintas emocinis fonas, blanki emocijų raiška, reiškiasi apatija aplinkai, aktyvumo stoka, pirmosios konsultacijos metu G. parodo randus ant rankos riešo, pasidalija apie senesnes savižalos patirtis. Spontaniškai dalijasi mintimis apie savižudybę (papasakoja, apie vieną bandymą nusižudyti) bei savižalą. Dėl to merginos suicido rizika vertinama nuo vidutinės iki aukštos. Nerimą kelia tai, kad, kalbėdama apie savo negatyvias mintis bei savęs vertinimą („aš esu blogas vaikas“), beprasmybės jausmus, G. stengiasi tai maskuoti sarkastiškais juokais bei demonstratyviu elgesiu. Taip pat tai, kad merginos socialiniai kontaktai itin skurdūs, kas savo ruožtu apriboja galimybę gauti pagalbą. Ji sunkiai įvardija žmones, kuriais visiškai pasitiki, dažnai nurodo, kad kiti jos būsenos nesupranta, kad, net bendraudama su artimaisiais, jiems nenurodo tikrosios savo būsenos (...) Merginą atlydėjusi mama E. K. nurodo, kad nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio pasikeitė dukros elgesys: ji pradėjo dažniau išeidinėti iš namų, bendrauti su abejotinos reputacijos asmenimis, prieš kurį laiką pasipasakojo, kad jau turėto lytinius santykius. Mama dalijasi, kad merginos pasakojimas apie intymias patirtis nenuoseklus, tačiau tikėtina, kad lytinius santykius dukra turėjo su gerokai vyresniu vyru, jie vyko daugiau nei vieną kartą. Kalbantis apie atvykimo į (duomenys neskelbtini) priežastis, G. nurodo, kad „mane išprievartavo“. Tikslinantis pasako, kad „viskas įvyko kaip ir be mano sutikimo, kaip ir su sutikimu“. Iškart pati paaiškina, kad lytiškai santykiavo 5 kartus, visus juos „buvau narkotikų privartojusi“. Parodo telefone turimą nuotrauką, kurioje pavaizduotos dvi deimanto formos tabletės, sakydama, kad jos vartoti narkotikai atrodė taip. Teigia, kad, „jeigu nebūčiau apsvaigusi, kitaip viskas būtų buvę“. Nupasakoja, kad „pirmus tris kartus skaudėjo: pirmą labiausiai, tada antrą mažiau ir trečią beveik nebeskaudėjo“, o kitus du - „nebeskaudėjo“. Pasidalija, kad po sueities vyras visuomet „paklausdavo, kokia mano būsena“. Klausiama apie vyrą, kuris ja galimai pasinaudojo, nurodo, kad „mes jau ilgai pažįstami buvom“, „susipažinom parke kažkada, nuo tada susirašinėjom, kartais susitikdavom“. Paklausta, ką veikdavo nusitikimų metu, susigėsta, nusuka akis, tačiau pasako, kad „parūkydavom arba pavartodavom“.

Neigia, kad ją ir minimą vaikiną siejo romantiški santykiai arba, kad jų susitikimai būdavo romantinio pobūdžio. Pasidalija, kad to vyro vardas E. K.. Teigia, kad prisistatydamas jis nurodė, kad jam yra 24 metai, tačiau „dabar jau kažkas išsiaiškino, kad jam yra 29 iš tikrųjų“. Teigia, kad minimas E. visą laiką žinojo, kad jai 14 metų. Paskutinėmis buvimo (duomenys neskelbtini) metu parodo susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis su minimu vyru, kuriose jis jos prašo pasakyti, kad „viską išsigalvojo“, „apsaugoti“ jį. Pati G. po šių žinučių išsako ambivalentiškus jausmus, teigia, kad nežino, ar apklausos metu išdrįs pasakyti tiesą, nes „sugriausiu žmogaus gyvenimą“. Kalbantis apie galimą prievartos situaciją, stebimos ambivalentiško merginos reakcijos: viena vertus, pokalbio metu jaučiamas pyktis, nusivylimas, išdavystės išgyvenimas „pasirodo jis ir su daugiau nepilnamečių taip darė“, „galvojau nieko nesakysiu, bet tada nukentės daugiau merginų“, tačiau čia pat reiškiasi susižavėjimas juo: paklausta, ar aptariamas vyras jai patiko, stipriai susigėsta, tačiau palinksi galvą, pasako „nu, jo, kūnas labai gražus“ ir iškart parodo turimą nuotrauką telefone, kurioje vyras pozuoja be viršutinių drabužių. Nepaisant šių reakcijų, remiantis psichodiagnostinio vertinimo rezultatais, keliama pagrįsta prielaida apie patirtą seksualinę prievartą bei G. sunkumus kritiškai įvertinti šią patirtį (...)“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-04-15): „(...) individualių konsultacijų metu (duomenys neskelbtini) gydytojai išsakė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. bendrauja su 24 m. amžiaus vyriškiu, vardu E., epizodiškai turinti su juo lytinius santykius. Papildomai paaiškino, kad pirmieji lytiniai santykiai su aukščiau minėtu vyru buvo šių metų sausio 2 dieną. Vėliau su juo dar turėjusi apie 4 kartus (viso apie 5 kartus). Paskutinieji buvo šių metų kovo mėnesio pradžioje. Visi lytiniai santykiai buvę jos pačios sutikimu, jo sodyboje, natūraliu būdu ir kartais analiniu būdu. Oralinį santykiavimą neigia. Lytiškai santykiaujant jis buvo be prezervatyvo. Pirmieji du kartai buvo skausmingi. Pirmojo karto metu stebėjo nedideli kraujavimą iš lytinių takų. Fizinio smurto panaudojimą savo atžvilgiu neigia. Epizodiškai gydosi nuo depresijos. Praeityje dėl šios ligos žalojo save (pjaustėsi rankas), paskutinis savęs žalojimasis buvęs maždaug prieš savaitę laiko – susipjaustė abi rankas dangteliu nuo konservų (...) G. K. apžiūros metu mergystės plėvėje rastas senas, daugiau nei savaitės laiko, plyšimas. Pilnai sugijus mergystės plėvės plyšimui, pasisakyti konkrečiau apie jo padarymo laiką jau nebeįmanoma. Mergystės plėvės plyšimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, įvedimo į makštį metu, kuris savo apimtimi viršijo mergystės plėvės angos dydį bei mergystės plėvės elastingumo ribas (...)“.

Pranešimas apie įtarimą, 2019-04-15: „[...] E. K. [...] įtariamas tuo, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. balandžio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Rokiškio rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas pilnametis, 27 metų amžiaus asmuo, žinodamas, kad nukentėjusioji G. K. [...] yra jaunesnė nei šešiolikos metų, esant dideliam amžiaus ir fizinės brandos skirtumui tarp jo ir G. K., su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai santykiavo keletą kartų, [...] tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151-1 straipsnio 1 dalyje [...]“.

Gynėjas nereikalingas. Su pareikštu įtarimu susipažinau, įtarimo esmę supratau. Kuo esu įtariamas suprantu ir dėl šio man pareikšto įtarimo, galiu pasakyti, kad kaltės nepripažįstu. Aš su G. K. nesu turėjęs lytinių santykių. Toliau pasinaudodamas savo teise, parodymų neduosiu. Juos duosiu vėliau“.

Psichikos būklė (tyrime naudota: stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, HAD (nerimo ir depresijos anketa) bei Beck‘o depresijos skalė). Tiriamoji tvarkingai apsirengusi, smuklaus kūno sudėjimo (žemo ūgio, menkos mitybos). Pakviesta, ateina neprieštaraudama. Kabinete lieka su lauko rūbais. Eina lėtai, susikausčiusi, nesidairydama, nesidomėdama nauja aplinka sėdasi į jai nurodytą vietą. Nurodo, kad atvažiavo su mama iš Rokiškio. Prasmingam, produktyviam kontaktui prieinama. Pilnai (vietoje, laike, savyje) orientuota. Individualus kontaktas su tiriamąja mezgamas palaipsniui, ji yra mandagi, nuolanki, geranoriška. Stebimas ryškus nerimas, įtampa, nedrąsumas, baukštumas (kūno judesiai sukaustyti, žvilgsnis įtemptas, tiriantis), liūdnumas. Dabartinę savo savijautą įvardina kaip gerą - „gerai“, „gera nuotaika, kad į Vilnių atvažiavau“. Pateikia pagrindinius anamnestinius duomenis. Tiriamosios žodžiais, paskutinį mėnesį jos savijauta pakankamai gera, „taisosi nuotaika, net pačiai keista, kad taip viskas taisosi“, vakarais vėlai užmiega, nes žiūri filmus ar klausosi muzikos, todėl dienos metu jaučiasi pavargusi, kartais „nusnaudžiu poguliuką“. Tiriamoji pokalbyje pasyvi, ją reikia skatinti klausimais, į kuriuos atsako trumpai, neplėtodama, prasmingai. Jos mąstymas nuoseklus, normalaus tempo, emocijos slopinamos, nuotaika niūri. Kartkartėmis tiriamoji kikena, juokiasi (tai vertinama kaip nerimo išraiška). Aktyvi psichopatologija (kliedesiai, haliucinacijos) neišryškėjo, iš elgesio neįtarta esant. Suicidinių minčių ar ketinimų šiuo metu neturinti. Teisingai supranta ekspertizės tikslą - „kaip jaučiasi žmogus, po įvykio“. „Šiuo momentu tai jaučiuosi gerai, bet iš tikrųjų ir nesigailiu, nes esu stipresnė psichologiškai, tik gaila, kad viskas ne iš meilės buvo“. Psichologiškai stipresnė „dėl išgyvenimų“. Tiriamoji kalba lėtai tardama žodžius, išlaikydama ilgokas tylos pauzes tarp atskirų frazių, yra niūriai liūdnos nuotaikos. Įvardina sunkiausius gyvenimo įvykius: „tėvų skyrybos“, „šis, kur neseniai įvyko“, paprašius, patikslina - „pirmas kartas“, patikslina - „pirmas kartas lytinių santykių, narkotikų pirmas kartas“. Tiriamoji nedrąsi, susigėdusi. Tėvai išsiskyrė, kai tiriamoji mokėsi 5-oje klasėje, paskaičiuoja, kad tai galėjo būti 2016 metais, „man tai buvo pasaulio pabaiga“. Iki skyrybų buvusi smalsi, linksma, juokdavosi, šokdavo, aktyvi, lankė daug būrelių (dziudo, dailę, šokius, skautus, lengvąją atletiką). „Paskui viskas krito, man tada nieks neberūpėjo, nei mokslai, nei niekas“. „Atsimenu, kad tą dieną, kai pasakė (paaiškinimas: apie skyrybas), labai verkiau ir rėkiau“. Gyvenimas apsivertė, „kad nebekeliausim kartu, to, ano nebedarysim kartu, nebematysiu kartu tėvų“. Buvo „liūdna nuotaika, visą tą vasarą pramiegojau, pragulėdavau lovoje, kartą tėvai per prievartą buvo nuvežę prie jūros“. Po tėvų skyrybų pasikeitė tiriamosios emocinė būsena: užsisklendė, atsiribojo, nustojo lankyti būrelius, tapo apatiška, liūdna, niekas nebedomino, kilo suicidinės mintys, pradėjo save žaloti (pirmą kartą susipjaustė 6-oje klasėje), po to - dvejus metus nebesipjaustė, paskutinį kartą, po pertraukos, susipjaustė būdama (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tokia depresinė tiriamosios būsena truko beveik dvejus metus, „2018 metų vasarą pradėjau eidinėt į lauką, prasidėjo plotai, pradėjau gert, pradėjau rūkyt ir narkotikai“. „Taip skausmą pradėjau malšinti“. Buvę trys suicidiniai bandymai: pirmą kartą – 5 – 6 klasėje, bandė vonioje nusiskandint - „panėriau vonioje, bet atėjo mama, tai sakiau, kad nardau; antras – 7 – oje klasėje, „vaikščiodavau ant pastatų“, trečias - „su antidepresantais, bet tik galvojau“. Apie savo prislėgtą savijautą pasisakiusi mamai, buvo užregistruota ir nuo 2018 metų vasaros pabaigos lankosi pas vaikų ir paauglių psichiatrą bei psichologą (duomenys neskelbtini). Buvo skirtas medikamentinis gydymas antidepresantais. Dėl vis intensyvesnių suicidinių minčių bei ketinimų gydyta (duomenys neskelbtini). Šiuo metu geria 2 tabletes antidepresanto ryte ir 1 tabletę migdomųjų vakare, vaistų pavadinimų nežinanti. Apie įtariamąjį E. K. tiriamoji kalba su akivaizdžiu liūdesiu, „patiko jis man“ ir „tas amžiaus skirtumas neberūpėjo, niekas nerūpėjo“. Mananti, kad jam „tuo momentu gal ir aš patikau, bet dabar galvoju, kad kaip žaisliukas buvau“. Tiriamoji jaučiasi kalta, kad „permiegojau su juo“. „Jis klausė, ar tikrai noriu, sakiau, kad taip“. „Abu žinojome, kad nusikaltimą darome, bet mums tada nelabai rūpėjo“. „Jis (paaiškinimas: įtariamasis E. K.) klausdavo, kaip aš jaučiuosi, visada išklausydavo, buvau ir apie depresiją išsipasakojusi jam“. Įtariamasis jos gyvenime atsirado, kai tiriamoji buvo depresinėje būsenoje, jį apibūdina kaip rūpestingą, atjaučiantį, besidomintį jos savijauta. „Šiuo metu su juo nebendrauju, bet kai buvau (duomenys neskelbtini), tai kaip ir bendravome“, „nenoriu, kad E. sėstų, ar kažkaip kitaip nukentėtų“. Tiriamoji iki šiol juntanti jam romantiškus jausmus, „būna dienų, kad pasiilgstu jo“, „viskas būtų gerai, jei ne tie įstatymai“, jei psichiatrė nebūtų tos bylos užvedus, tai iki dabar susitikinėtume“. Išsako kaltės ir gėdos jausmus dėl santykių su įtariamuoju bei prasidėjusio ikiteisminio tyrimo.

Tiriamoji susikaupusi pildė pateiktas užduotis: HAD (nerimo ir depresijos anketa) bei Beck‘o depresijos skalę. Beck‘o depresijos skalės rezultatai: 12 balų (nėra depresijos), akcentuoja sunkumą apsispręsti, menkavertiškumą, sutrikusį miegą ir apetitą; HAD rodo padidėjusį nerimą (9 balai).

Apibendrinus psichikos būklės tyrimą, G. K. mąstymas nuoseklus, normalaus tempo, emocijos slopinamos, nuotaika niūri. Prasmingam, individualiam kontaktui prieinama, yra mandagi, bendradarbiaujanti, tačiau stebimas nerimas, įtampa, vengiantis elgesys, tai labiau atsispindi jos neverbalikoje: kikena, muistosi, akių kontaktas fragmentiškas, protarpiais demonstruojama gera nuotaika. Apie byloje tiriamu įvykius (įtariamojo E. K. veiksmus) tiriamoji kalba su liūdesiu, iki šiol juntanti jam romantinius jausmus, tačiau akivaizdžiai stiprėja jos nerimas (daugiau kikena, muistosi), yra sumišusi dėl santykių su įtariamuoju, išsako kaltės ir gėdos jausmus dėl santykių su įtariamuoju bei prasidėjusio ikiteisminio tyrimo. Be to, iki šiol išliekančios aktualios suicidinės mintys be ketinimų. Ekspertinio tyrimo metu, tiriamosios psichikos būklėje vyrauja nerimo ir depresiniai simptomai, tačiau nė vieniju nėra vyraujantys, o kiekvienas sindromas atskirai nėra pakankamai ryškus specifiniam sutrikimui (nerimui ar depresijai) diagnozuoti ir atitinka mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą F41.2 (pagal TLK-10-AM).

Psichologinis įvertinimas (naudota: stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, psichologinio įvertinimo metodikos, gautos bylos ir med. dokumentacijos analizė). Individualiame kontakte su eksperte tiriamoji įsitempusi (vengia akių žvilgsnio, jos rankos dreba, kalbėdama ji kartais nervingai nusišypso, neigiamą patyrimą bando užglaistyti ironiškai pajuokaudama). Nors pokalbio ji neinicijuoja ir aktyviai nepalaiko, tačiau į pateiktus klausimus atsako. Kartais kalbėdama ji susigraudina, tačiau neigiamus jausmus greitai užspaudžia, stengiasi jų neparodyti. Nustatyta, jog bendrieji intelektiniai tiriamosios gebėjimai atitinka jos amžių. Atminties ir mąstymo sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti, praėjus ir ilgesniam laikui nuo įvykių, jai nenustatyta. Psichologiniame tiriamosios portrete išryškėjo nepasitikėjimas savimi, emociniai ir santykių sunkumai. Nors paauglė atpažįsta ir skiria emocijas, tačiau apie savo pačios būseną kalba vangiai, nenoriai (sunkius išgyvenimus maskuoja, slopina); stresą keliančiose situacijose ji nemoka socialiai adaptyviais būdais savęs nuraminti (neigiamus jausmus nukreipia į save – elgiasi rizikingai, žalojasi, galvoja apie mirtį ir būdus, kaip galėtų nusižudyti). Santykiuose tiriamoji nesaugiai rišasi prie žmonių. Viena vertus, ji nepasitiki kitais ir bijo kurti artimą ryšį, kita vertus – pajutusi kito dėmesį ir susidomėjimą ja, greitai prisiriša ir, bijodama būti atstumta, stengiasi įtikti, net jei toks elgesys prieštarauja jos interesas.

Tiriamoji žino, kas yra laisvanoriški lytiniai santykiai (supranta jų pobūdį ir reikšmę), ji taip pat turi bendrų žinių apie seksualinės prievartos reikšmę (tokių veiksmų galimas pasekmes fizinei, psichologinei ir psichinei aukos gerovei). Tiriamosios žodžiais, nagrinėjamų įvykių metu ji suprato juridines pasekmes, tačiau apie jas negalvojo (buvo prisirišusi prie įtariamojo, emociškai nuo jo priklausoma): „Žinojau, kad tai, kas mes darome, negalima daryti, nes tai yra nusikaltimas, bet tai nepadėjo. Abu žinojom, kad taip negalima. Pirma tėvų reakcijai išaiškėjus buvo žiauri. Mama buvo labai pikta, kad melavau, kad sakydavau, kad eidavau pas draugę, o iš tikrųjų eidavau į „plotus“. Tėtis yra piktas, jis yra griežtas, pergyvena dėl manęs, jis šaukė, kai sužinojo“. Nors tiriamoji supranta, kuo skiriasi laisvanoriški lytiniai santykiai nuo seksualinės prievartos, tačiau, apibūdindama įtariamojo elgesį jos atžvilgiu, yra sumišusi: „Aš nežinau, ar tai, ką padarė E., buvo išprievartavimas, esu pasimetusi. Čia nebuvo jėgos, jis nenaudojo jėgos prieš mane. Bet buvo metų skirtumas, narkotikai, atoki vieta. Bet trečią kartą aš nieko nevartojau, ir vis tiek buvo lytiniai santykiai. Aš nežinau, kas čia buvo“.

Kalbėdama apie savo ir įtariamojo santykius, tiriamoji tampa jautresnė, labiau bejėgiška ir pasimetusi. Paauglė vis dar jaučiasi prisirišusi prie įtariamojo ir išgyvena kaltę dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo. Nagrinėjamų įvykių metu tiriamoji buvo emociškai priklausoma nuo įtariamojo ir bijojo jį prarasti - jai atrodė, jog, sutikdama turėti su juo lytinių santykių, ji jo nenuliūdins, ir jis jos nepaliks: „Man patiko su E. draugauti. Esu pasimetusi, ką jam jaučiu. Vieną dieną jis man patinka, kitą - ne. Kartais stebiu jį Facebook ar Instagram. Nejaučiu jam pykčio. Kartais jo ilgiuosi. Jeigu jam būčiau pasakiusi, kad nenoriu turėti su juo lytinių santykių, manau, kad jis nebūtų manęs vertęs, būtų sustojęs, bet būtų nebenorėjęs būti su manimi. E. nenorėjo, kad kas nors žinotų apie mūsų lytinius santykius. Po pirmo karto jis prašė, kad niekam nepasakočiau. E. rodė man dėmesį. Sakė, kad aš esu supratinga, subrendusi. Kai jis taip sakė, jaučiasi jam svarbi. Galėjau su juo išsipasakoti, jis išklausydavo. Su E. aš jausdavausi laiminga, geresnė nuotaika būdavo“.

Ekspertizės metu tiriamoji pakankamai išsamiai papasakoja apie bylos įvykius bei pateikia papildomus paaiškinimus, apie kuriuos nekalbėjo apklausoje. Skirtingai nuo tiriamosios parodymų 2019-04-16 d. apklausoje, ekspertizės metu įvykių aplinkybes ji perteikia nuosekliau ir detaliau. Labiau bendradarbiaujantis paauglės elgesys šiuo metu gali būti sąlygojamas praėjusio ilgesio nuo įvykių laiko ir gerėjančios jos būsenos (jaučiasi stabiliau, ramiau). Iš tiriamosios žodžių, pateiktų ekspertei: „E. Sakė, kad jam 25 metai, o paskui sužinojo, kad jam 28. Mama pasakė. 2018 metų vasarą su juo susipažinau. Parkelyje. Buvo kartu draugės G. ir G. Dar E. turėjo draugą E. E. buvo su tuo draugu. Kažkuri mano draugė, nepamenu kuri, nuėjo prie jo mašinos ir paklausė, ar gali pasivažinėti. Jos mašina BMW, balta. Pasivažinėjome po miestą, labiau susipažinome. E. pasirodė gražus, simpatiškas, išvaizdus. Klausė, kiek man metų. Pasakiau. Jis žinojo, kiek man metų. Po kurio laiko, jau buvo 2019 metai, pakvietė mane. Pakalbėjome, tada jis paklausė, ar noriu į sodybą, paprašė, kad kokią draugę atsivežčiau, bet nė viena nevarė. Čia ir buvo pirmas kartas, kai vykome į sodybą. Iki 2019 metų retsykiais su juo susitikdavome pasivažinėti. 2019 metais jis mane pakvietė mašinon. Buvo keista, kad mane vieną pakvietė, o tada pakvietė mane į sodybą. Važiavome į sodybą pirmą kartą aš, E. ir E. Jie buvo paėmę alkoholio, turėjo „ratų“ - tai tokie deimančiuko formos narkotikai. Dar turėjo kokaino. Prieš tai, kai susipažinau su E., esu vartojusi narkotikų - esu rūkiusi žolės, porą kartų vartojusi metamfetamino. Pirmą kartą sodyboje vartojome ir alkoholį. Išgėriau šampano kelias stiklines. E. pasiūlė narkotikų. Vartojome juos trise – E., E. aš. „Ratus“, tą vieną deimančiuką, susmulkino, davė man mažą jo gabaliuką. Po kiek laiko vartojom kokainą. Jį reikia šnioti. Kokainą irgi trise vartojome. E. buvau susižavėjusi, patiko jo šypsena, jis buvo gražus, patiko jo rūpestingumas, po pirmų lytinių santykių jis klausė, ar viskas gerai, ar vidinė mano būsena gera. Dabar galiuosi, kad tokie pirmieji lytiniai santykiai buvo. Pirmo karto norėjau iš meilės, o ne prisigėrus. Kai buvome pirmą kartą sodyboje, t. y. E., aš ir E., iš pradžių E. iš antro aukšto atnešė čiužinį, tai visi trys prie židinio atsigulėm. E. prie manęs prisiglaudė, pradėjo bučiuotis. Tada su E. nuėjome į tualetą. E. liko pirmame aukšte. Pavartojusi narkotikų, buvau atsipalaidavusi, sukosi galva. Manau, kad taip jaučiausi dėl narkotikų, nes anksčiau buvau vartojusi alkoholio, todėl žinojau, kas būna po jo. Geras jausmas buvo dėl narkotikų. Nuėjome su E. į tualetą, prieš tai jis klausė, ar tikrai noriu, bet aš buvau apsvaigusi ir sakiau, kad taip. Nežinau, ar čia dėl to, kad tikrai to norėjau, ar dėl to, kad buvau narkotikų pavartojusi. Lytinių santykių metu aš sėdėjau ant E., o jis - ant tualeto. Man skaudėjo, bet aš jam to nesakiau. Bijojau pasakyti. Apsisaugojimo priemonių nenaudojome. Tuo metu negalvojau, vėliau tik jaudinausi, jog galėjau pastoti. Po to su E. nuėjome miegoti. Dar vėliau buvau prabudusi, labai nerimavau, kad taip pasielgiau, negalvojau, kad turėsim lytinių santykių. Tuo momentu aš jaučiau, kad jam patinku, o dabar taip nebesijaučiu, atsibudau iš sapno, nes toks didelis amžiaus skirtumas. Kalta jaučiuosi. Tėvai prikiša. Po to pirmo karto dar buvo 4 kartai, kai turėjau lytinių santykių su E. Visi kartai buvo sodyboje. Visais kartais nenaudojome apsaugos. Tuos visus keturis kartus santykiai buvo antrame aukšte. Antrą kartą sodyboje kartu dar buvo G. ir E. Trečią kartą mes su E. buvom tik dviese. Kitus kartus buvo dar E. ir G. Antrą kartą, kai buvome sodyboje, vartojome „ratų“; trečią kartą, kai buvom tik dviese, nieko nevartojome - nei alkoholio, nei narkotikų; ketvirtą ir penktą kartus nepamenu, ar ką vartojom, gal alkoholį, gal narkotikų. Narkotikų parūpindavo E. Lytiniai santykiai su E. buvo įvairūs. Toks, koks buvo ir pirmą kartą, dar buvo oralinis ir analinis. Oralinis - tai ir aš jam, ir jis man darė. Apklausoje nesakiau apie oralinį, man buvo gėda. Analinio norėjo E. Aš nenorėjau, bet nesakiau, kad nenoriu, nes ką aš galėčiau pasakyti? Bijojau jo reakcijos, bijojau, kad nepatiksiu. Man skaudėjo, bet nesakiau. Pirmą kartą, kai turėjom lytinių santykių, irgi skaudėjo, bet nesakiau. Oralinis buvo jo iniciatyva. Pirmą, antrą, trečią kartus man skaudėjo, bet po to nebe. Po pirmo karto buvo nubrozdinimų prie intymių vietų, man skaudėjo, bet aš niekam to nesakiau. Aš nesimėgavau lytiniais santykiais. E. klausė manęs, ar patiko. Ar sakiau, kad taip. Aš nenorėjau jo įžeisti. Viskas išaiškėjo (duomenys neskelbtini). Papasakojau psichologei ir psichiatrei. Pati papasakojau. Nežinau, kodėl papasakojau, gal tuo metu norėjau pasigirti dėl draugo E. Nežinau, ar tuo metu draugavom, bet aš supratau mūsų santykius, kad mes esame mergina ir vaikinas. Aš nesitikėjau, kad prasidės tyrimas. Tada E. pasakiau, kad pasakiau „(duomenys neskelbtini)“ apie mus. Jis nelabai gerai reagavo, jaudinosi dėl kalėjimo. Kaltę aš dėl to jaučiau, kad pasakiau. Prašė jis pasakyti, kad nieko nebuvo. Tie 5 kartai buvo kas savaitę, kas dvi. Truko iki 2019 trečio mėnesio, prasidėjo gal 2019 antrą mėnesį“.

Atlikus psichologinį įvertinimą ir apibendrinus gautus duomenis, daroma išvada, jog tiriamajai nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir duoti apie tai parodymų apklausų metų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis tiriamosios parodymais, kuriuos ji davė 2019-04-16 d. apklausoje, tačiau ekspertizės metu įvykių aplinkybes ji perteikia nuosekliau ir detaliau. Labiau bendradarbiaujantis tiriamosios elgesys šiuo metu gali būti sąlygojamas praėjusio ilgesio nuo įvykių laiko ir gerėjančios jos būsenos (jaučiasi stabiliau, ramiau). Papildomai apklausti tiriamąją nerekomenduojama (nors emociškai ji jaučiasi stabiliau ir ramiau, tačiau, kalbant apie bylos įvykius, vis dar yra įsitempusi, sumišusi, jaučiasi kalta). Esant būtinybei dar kartą apklausti tiriamąją, apklausą būtina atlikti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui. Nagrinėjamų įvykių metu tiriamoji galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmę (suprato jų pobūdį, turėjo bendrų žinių apie jų reikšmę), tačiau aktyviai priešintis jiems negalėjo dėl faktorių visumos: amžiaus (menkos gyvenimiškos patirties), psichikos būsenos (depresinės būsenos), jai būdingų individualių psichologinį ypatumų (emociškai nebrandi, nepasitikinti savimi, santykyje, kuriame jaučiasi emociškai atliepta, greitai prisiriša ir tampa priklausoma - bijodama būti atstumta, stengiasi įtikti, aktyviai negina savo interesų; paauglė buvo priklausoma nuo įtariamojo ir bijojo jį prarasti - jai atrodė, jog, sutikdama turėti su juo lytinių santykių, ji jo nenuliūdins, ir jis jos nepaliks) ir paties įtariamojo elgesio (rodė jai dėmesį, reiškė emocinį supratimą ir palaikymą). Tiriamosios gebėjimą aktyviai priešintis įtariamajam taip pat sunkino ir galimas jos apsvaigimas nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tie patys faktoriai (amžius, psichikos būsena, individualūs psichologiniai ypatumai ir paties įtariamojo elgesys) lėmė ir tai, jog tiriamoji lengvai ėjo į santykį su įtariamuoju (greitai pasidavė jo poveikiui ir tapo nuo jo priklausoma) bei delsė atsiskleisti apie jos atžvilgiu atliekamus seksualinio pobūdžio veiksmus.

Ambulatorinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės išvados:

Apibendrinus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad G. K. tėvai išsiskyrė 2017-12-07 (liudytoja E. K.). Tiriamosios žodžiais ekspertizės metu, po tėvų skyrybų ji tapo liūdna, užsisklendė, atsiribojo, kilo suicidinės mintys bei savižala, tačiau objektyvių duomenų apie tiriamosios psichikos būklę iki tiriamos nusikalstamos veikos nėra. E. K. įtariamas tuo, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019-04-08, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai santykiavo keletą kartų su G. K., t.y., įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 151¹ str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo medžiaga). Tiriamoji su įtariamuoju E. K. susipažino 2018 metų vasarą, pradžioje bendravo susirašinėdami (G. K. 2019-04-16 d. apklausos protokolas). Ekspertinio tyrimo metu įtariamąjį E. K. tiriamoji apibūdina kaip rūpestingą, atjaučiantį, besidomintį jos savijauta, išklausantį. 2018-11-12 {tiriamos nusikalstamos veikos laikotarpiu) tiriamoji konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro dėl padidinto dirglumo, nuolatinio nerimo, depresinės simptomatikos (liūdesys, apatija, pasyvumas, sutrikęs miegas, nuovargis, energijos stygius, sumažėjusi savivertė, savikalta), aprašyta, kad tiriamosios emocinė būsena pablogėjo prieš tris metus, 5-oje klasėje, tačiau ypatingai pablogėjo nuo 2018 m. vasaros: tapo viskam abejinga, apatiška, atsiribojusi, turėjo minčių apie savižudybę, buvę savižalos epizodai; nerimo, įtampos mažinimui, nuotaikos pagerinimui yra bandžiusi „žolės“, amfetamino, metamfetamino; nustatyta vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F32.10), pradėtas gydymas antidepresantais, tęsė lankymąsi pas vaikų ir paauglių psichiatrą. Tiriamosios psichikos būsena gerėjo: tapo ramesnė, linksmesnė, pagerėjo susikaupimas mokantis, bendravimas, tačiau išlieka nerimo epizodai (dreba visu kūnu, trunka 3-4 min., padeda dėmesio nukreipimo metodika), sumažėjęs apetitas, sunkumas užmigti, liūdna nuotaika, apatiškumas (2018-12-03); mažėjo nerimas, gerėjo miegas, išnyko suicidinės mintys bei ketinimai (paskutinį kartą trumpalaikės mintys apie savižudybę buvusios prieš 1 mėn. laiko), stabilesnė nuotaika, energingesnė (2019-01-21). Prasidėjus lytiniams santykiams su įtariamuoju (iš G. K. apklausos protokolo, pirmieji lytiniai santykiai su įtariamuoju E. K. buvo „pirmą mėnesį“), tiriamosios psichikos būsena pradėjo blogėti: apie dvi savaites pablogėjusi jos nuotaika, sutrikęs miegas, kyla suicidinės mintys (2019-02-25), palaipsniui gilėjo tiriamosios depresinė būsena, sutriko miegas, intensyvėjo mintys apie savižudybę, epizodais apgalvojanti nusižudymo planą, stiprus noras save žaloti (2019-03-25), todėl 2019-03-27 hospitalizuota į (duomenys neskelbtini) ir gydyta iki 2019-04-09, dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F32.10); hospitalizacijos metu tiriamoji ją gydančiai gydytojai pasisako apie intymius santykius su pilnamečiu draugu; konsultacijos metu jaudinasi, išsako pykčio ir kaltės jausmus (2019-04-08 gydytojos L. Č. įrašas); hospitalizacijos metu koreguotas medikamentinis gydymas (padidinta antidepresanto dozė, papildomai skirtas medikamentas miego sutrikimo korekcijai).

Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu, apibendrinus psichikos būklės tyrimą, G. K. mąstymas nuoseklus, normalaus tempo, emocijos slopinamos, nuotaika niūri. Prasmingam, individualiam kontaktui prieinama, yra mandagi, bendradarbiaujanti, tačiau stebimas nerimas, įtampa, vengiantis elgesys, tai labiau atsispindi jos neverbalikoje: kikena, muistosi, akių kontaktas fragmentiškas, protarpiais demonstruojama gera nuotaika. Apie byloje tiriamu įvykius (įtariamojo E. K. veiksmus) tiriamoji kalba su liūdesiu, iki šiol juntanti jam romantinius jausmus, tačiau akivaizdžiai stiprėja jos nerimas (daugiau kikena, muistosi), yra sumišusi dėl santykių su įtariamuoju, išsako kaltės ir gėdos jausmus dėl santykių su įtariamuoju bei prasidėjusio ikiteisminio tyrimo. Be to, iki šiol išliekančios aktualios suicidinės mintys be ketinimų. Ekspertinio tyrimo metu tiriamosios psichikos būklėje vyrauja nerimo ir depresiniai simptomai, tačiau nė vieni jų nėra vyraujantys, o kiekvienas sindromas atskirai nėra pakankamai ryškus specifiniam sutrikimui (nerimui ar depresijai) diagnozuoti ir atitinka mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą F41.2 (pagal TLK-10-AM).

Atlikus psichologinį įvertinimą ir apibendrinus gautus duomenis, daroma išvada, jog G. K. galėjo ir gali duoti parodymus. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. K. parodymais, kuriuos ji davė 2019-04-16 d. apklausoje, tačiau ekspertizės metu įvykių aplinkybes ji perteikia nuosekliau ir detaliau. Labiau bendradarbiaujantis jos elgesys šiuo metu gali būti sąlygojamas praėjusio ilgesio nuo įvykių laiko ir gerėjančios jos būsenos (jaučiasi stabiliau, ramiau). Papildomai apklausti G. K. nerekomenduojama (nors emociškai ji jaučiasi stabiliau ir ramiau, tačiau, kalbant apie bylos įvykius, vis dar yra įsitempusi, sumišusi, jaučiasi kalta). Esant būtinybei dar kartą apklausti G. K., apklausą būtina atlikti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui. Nagrinėjamų įvykių metu G. K. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmę (suprato jų pobūdį, turėjo bendrų žinių apie jų reikšmę), tačiau aktyviai priešintis jiems negalėjo dėl faktorių visumos: amžiaus (menkos gyvenimiškos patirties), psichikos būsenos (depresinės būsenos), jai būdingų individualių psichologinį ypatumų (emociškai nebrandi, nepasitikinti savimi, santykyje, kuriame jaučiasi emociškai atliepta, greitai prisiriša ir tampa priklausoma - bijodama būti atstumta, stengiasi įtikti, aktyviai negina savo interesų; paauglė buvo priklausoma nuo įtariamojo ir bijojo jį prarasti - jai atrodė, jog, sutikdama turėti su juo lytinių santykių, ji jo nenuliūdins, ir jis jos nepaliks) ir paties įtariamojo elgesio (rodė jai dėmesį, reiškė emocinį supratimą ir palaikymą). G. K. gebėjimą aktyviai priešintis įtariamajam taip pat sunkino ir galimas jos apsvaigimas nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų.

G. K. 2018-11-12 diagnozuoto vidutinio sunkumo depresijos epizodo susiformavimui įtakos turėjo trauminės patirtys iki byloje tiriamos nusikalstamos veikos (tėvų skyrybos), tačiau šio sutrikimo vystymuisi bei sunkumui reikšmingos įtakos turėjo įtariamojo E. K. byloje tiriami veiksmai. Po byloje tiriamos nusikalstamos veikos (prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir nutrūkus santykiams su įtariamuoju, taikant medikamentinį gydymą), tiriamosios psichikos būklė gerėjanti, tačiau iki dabar vis dar išlieka nerimo ir depresiniai simptomai.

Visa tai apibendrinus, šiuo metu G. K. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas F41.2. Šis sutrikimas siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika (įtariamojo E. K. veiksmais) ir vertinamas kaip vidutinio sunkumo depresijos epizodo liekamieji reiškiniai. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ G. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Atsakymai j nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 3, 4; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į likusius klausimus):

1. G. K. galėjo ir gali duoti parodymus. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. K. parodymais, kuriuos ji davė 2019-04-16 d. apklausoje, tačiau ekspertizės metu įvykių aplinkybes ji perteikia nuosekliau ir detaliau. Labiau bendradarbiaujantis jos elgesys šiuo metu gali būti sąlygojamas praėjusio ilgesio nuo įvykių laiko ir gerėjančios jos būsenos (jaučiasi stabiliau, ramiau). Papildomai apklausti G. K. nerekomenduojama (nors emociškai ji jaučiasi stabiliau ir ramiau, tačiau, kalbant apie bylos įvykius, vis dar yra įsitempusi, sumišusi, jaučiasi kalta). Esant būtinybei dar kartą apklausti G. K., apklausą būtina atlikti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui.

2. Nagrinėjamų įvykių metu G. K. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmę (suprato jų pobūdį, turėjo bendrų žinių apie jų reikšmę), tačiau aktyviai priešintis jiems negalėjo dėl faktorių visumos: amžiaus (menkos gyvenimiškos patirties), psichikos būsenos (depresinės būsenos), jai būdingų individualių psichologinį ypatumų (emociškai nebrandi, nepasitikinti savimi, santykyje, kuriame jaučiasi emociškai atliepta, greitai prisiriša ir tampa priklausoma - bijodama būti atstumta, stengiasi įtikti, aktyviai negina savo interesų; paauglė buvo priklausoma nuo įtariamojo ir bijojo jį prarasti – jai atrodė, jog, sutikdama turėti su juo lytinių santykių, ji jo nenuliūdins, ir jis jos nepaliks) ir paties įtariamojo elgesio (rodė jai dėmesį, reiškė emocinį supratimą ir palaikymą). G. K. gebėjimą aktyviai priešintis įtariamajam taip pat sunkino ir galimas jos apsvaigimas nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų.

3. Objektyvių duomenų, kad G. K. byloje tiriamų nusikalstamų veikų laikotarpio pradžioje būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. G. K. 2018-11-12 diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10). Ekspertinio tyrimo metu (2019-07-10) jai konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2).

4. Šiuo metu G. K. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2), siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika

(įtariamojo E. K. veiksmais) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5. Žiūrėti atsakymą Nr. 1.

Atsakymai į įtariamojo E. K. gynėjos advokatės E. B. pateiktus klausimus:

1. G. K. atrodė, jog, sutikdama turėti su įtariamuoju lytinių santykių, ji jo nenuliūdins, ir jis jos nepaliks. Plačiau psichologinio tyrimo dėstymo dalyje.

2. G. K. žodžiais, lytiniai santykiai su įtariamuoju buvo pirmieji jos lytiniai santykiai – ankstesnės lytinių santykių patirties ji neturėjusi.

3. Žiūrėti atsakymus Nr. 1, 2. (t. 1, b. l. 100-109).

Kaltinamojo E. K. gynėja advokatė E. B. bylos nagrinėjimo metu pateikė psichiatrės – ekspertės ir psichologo išvadas:

Iš 2020 m. kovo 2 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimą atliko Dr. A. D. – Bongarzoni, aukštojo išsilavinimo, vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė, turinti 5 m. ekspertinio darbo stažą.

Gautas E. K. advokatės E. B. prašymas pateikti G. K., teismo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacinę išvadų ir atsakyti į pateiktus klausimus:

1. Ar G. K. iki tiriamų įvykių epizodo (t. y. nuo 2019 m. sausio mėn. iki kovo mėnesio vidurio) turėjo psichikos sutrikimų ir ar turėjo psichikos sutrikimų po tiriamų įvykių?

2. Ar dėl G. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos sutriko jos sveikata? Jeigu taip, tai koks sveikatos sutrikdymo mastas?

3. Ar pateiktų ir turimų duomenų pagrindu galima spręsti ir daryti išvadą, kad nepilnametės G. K. psichikos sveikatos sutrikimo priežastis yra tiesioginiame ryšyje vien tik su įtariamojo lytine veika (veiksmais) ?

4. Ar buvo ir kitų psichikos sveikatai grėsmę kėlusių veiksnių, galėjusių G.K. sukelti nustatytą psichikos sveikatos sutrikimą?

5. Ar turimų ir pateiktų duomenų pakanka įvertinti, kad G,K, psichikos būsena pablogėjo vien dėl veiksmų tiriamų šioje byloje ar dėl kitų – pvz. iširusios romantinės draugystė, merginai, kuri kaip nustatyta psichologo (2019-02-25) yra „jautriai reaguojanti į atstūmimą tarpasmeniniuose santykiuose?

6. Ar padarė įtaką nepilnametės G. K. psichikos sveikatai tėvų skyrybos?

7. Ar G.K. kaltinamojo E. K. veiksmus jautė kaip prievartą ar priėmė juos kaip jų draugystės sudedamąją dalį ir ar ketino, norėjo jiems priešintis?

8. Ar mintis „ kad ja buvo pasinaudota“ galėjo susiformuoti po pokalbio su motina, kai motina „auklėdama“ dukrą ir nežinodama tiesos, pasakė jai, kad įtariamasis „ne su viena taip elgėsi“ t. y. po padaryto kitų poveikio?

9. 2019 m. kovo mėn. nukentėjusioji buvo hospitalizuota ir nustatyta: (b. l. 40) F32.3 – 10 vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu mintys apie savižudybę – R45.81 buvęs asmeniui savęs žalojimas – Z91.5, Z63.5 – šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų, Z61.5 – problemos su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu o E. K. įtariamas tik viena iš jų. Ar galima kategoriškai tvirtinti, kad nustatyta diagnozė 2019-07 mėn. yra susijusi su išimtinai E. K. veiksmais?

Tyrimui pateikta medžiaga: atstovavimo sutartis; G. K. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, atliktos Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2019-07-11 – 2019-07-26, akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaitimų tyrimo valdybos 2-asis skyriaus Kitų objektų, apžiūros protokolas 2019-05-03, Panevėžys; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos apžiūros protokolas, 2019-09-30, Panevėžys; teisiamojo posėdžio protokolas 2020 m. sausio 28 d., Rokiškis; B. K apklausos protokolas, pranešimas apie įtarimą, pateiktas E. K., 2019-10-18 kaltinamasis aktas, 2019-12-09 ir 2020-01-28 teisiamojo posėdžio protokolai.

Norint atsakyti į pateiktus klausimus buvo išstudijuoti mokslinės literatūros šaltiniai ir parengta įrodymais grįsta tyrimo metodologija: 1) retrospektyviai surinkti sveikatai grėsmę kėlusius veiksnius iki smurto. Tais atvejais, kai veiksniai nėra nustatyti, juos galima išsiaiškinti atliekant retrospektyvią anamestinę analizę taip išsiaiškinant vaiko situaciją iki seksualinės prievartos patirties; 2) surinkti kuo pilnesnį duomenys apie įvykius po patirtos prievartos. Įvykiai po prievartos yra taip pat svarbūs, kaip ir įvykiai iki prievartos. Siekiama išsiaiškinti: kiek laiko prievarta taiko; kas buvo prievartautojas; kokio pobūdžio buvo seksualiniai veiksniai, Labai svarbu išsiaiškinti ar vaikas papasakojo kam nors apie tai, ar papasakojo iš karto po įvykio ar vėliau; kaip buvo sureaguotai į tai; ar vaiku buvo patikėta ar ne; ar draugai, šeima ar mokykla pastebėjo smurtą. Svarbu pažymėti, kad dauguma seksualinio smurto pasekmių gali būti atpažinti iš tų pačių įvykių, kurie lydi seksualinę prievartą. Pažymėtina, kad smurto poveikis gali pasireikšti, praėjus daug laiko po įvykio, kai vaikui bręstant susiduriama su seksualinės raidos sunkumais. Vertinami specifiniai įvykiai po patirtos seksualinės prievartos, pavyzdžiui, psichoterapija, tai garantuoja didesnį tyrimo patikimumą ir psichopatologijos vertinimą; 3) atlikti daugybinių veiksnių analizę. Problemos susijusios su seksualiniu išnaudojimu yra kompleksinės, todėl visi tyrimai turi būti atlikti atliekant daugybinių veiksnių analizę. Tyrėjas turi gebėti nustatyti seksualinio išnaudojimo Įnašą, atsižvelgdamas Į demografinius, socialinius iš šeimos (įvertinti šeimos reagavimą į tiriamą įvykį ir gebėjimą palaikyti savo vaiką,) veiksnius; 4) atliktas klinikinis vertinimas ir įvertintos visos galimos nustatytų psichikos sutrikimų ar psichologinių problemų, klinikinių simptomų/požymių, alternatyvių įtariamam seksualiniam išnaudojimui ar smurtui, priežastys. 5) įvertinti jatrogenijos (sutrikimo požymių pasireiškimą ar sustiprėjimą dėl specialistų. įsikišimo) ir vaiko įtraukimo į teisminį procesą pasekmių galimybę.

Mokslinėje literatūroje seksualinio vaiko išnaudojimo apibrėžtys apima 4 pagrindinius komponentus: a) seksualinės veiklos pobūdis ir tikslas; b) kaltinamojo amžius santykyje su vaiko amžiumi ir jo santykis su vaiku ( giminė, pažįstamas ar svetimas asmuo, asmenys turintys įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu); c) vaiko gebėjimas suvokti veiksmų prasmę; d) veiksmų pobūdis, įskaitant fizinės prievartos buvimą ar nebuvimą. [Belaise I]. Šie seksualinės prievartos komponentai yra labai svarbūs ne tik juridiškai bet ir psichologiškai/psichiatriškai nustatant pasekmes. Pavyzdžiui, seksualinio išnaudojimo pobūdis, pagal kurį galima numatyti prognozuojamą stresą, yra svarbus kaip ir vaiko amžius, kai jis buvo įtrauktas į seksualines veikas. Longitudiniais moksliniais tyrimais nustatyta, kad seksualinio išnaudojimo aktas su fiziniu smurtu sukelia didesnį aukos bejėgiškumą, nei lytinis išnaudojimas, lydimas meilių įkalbinėjimų. Šie keturi seksualinės prievartos komponentai sudaro esminių klausimų basę, kuriuos psichiatras, psichologas ekspertas tiriantis prievartos atvejį turi išanalizuoti [Belaise I (31) ]. Mokslinė bendruomenė sutaria, kad klinikinis vertinimas turi būti atliktas remiantis DSM arba TLK diagnostinėmis klasifikacijomis, aprašomuoju būdu. Vertinama ne vien kliniškai reikšmingi požymiai pagal kuriuos nustatomas psichikos sutrikimas, bet ir tiriamojo bendrasis funkcionavimas iki ir po tiriamų įvykių. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti ar po vaiko išgyvento stresogeninio/trauminio įvykio pablogėjo jo bendrasis (psichologinis, mokyklinis ir socialinis) funkcionavimas, pripažinus, kad pablogėjimas yra tiesiogiai susijęs su tiriamu įvykiu; taip pat vertinamas jo padarytas poveikis jau buvusiems psichikos sutrikimams, [Camerini, 36 psl.].

Tyrimui panaudotos metodikos iš mokslinės literatūros šaltinių:

1. Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos. 2007 m. spalio 25 d.. Lansarotė.

2. Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas.http://ebook.vIk.lt/e.vadovas/index,isp

3. Camerini G.B., Sabalello IJ., Sartori G., Sergio G. La valutazione dėl danno psichico nelfinfancia e neli’adlosecenza. Danno, pregiudizio e disabilita: aspetti clinici, medico-legali e giuridici. Dott. A. G. Editore, S.p.A. M.. 2011: 1-245.

4. Disturbo postraumatico da stress. In: Neuropsichiatria dell infanzia e delf adoscenza. (a eura di Guidetti V., Gaili F. U Mulino, Italia. 2006; 281-298.

5. Cristofaro SL.Cleary SD, Wan CR and ai. Measuring trauma and stressful events in childhood and adolescence among patients with first-episode psychosis ?Initial factor structure, reliability, and vilidity orf the Trauma Experiences Checklist.Psychiatry Res. 2013 December 15; 210(2).

6. Belaise C. Raffi A.R., Fava G.A. Problemi metodologici nella ricerca sull'abuso sessuale nelTinfanzia. Parte I: Defmizioni di abuso sessuale. Methodological problems in research an child sexual abuse Part I: Definitions of sexual abuse. Medicina Psichosomatica, Voi.45, N.4, 2000. 8 p.

7. Belaise C. Raffi A.R., Fava G.A. Problemi metodologici nella ricerca sull'abuso sessuale nell'infanzia. Parte II: Raccolta delle informazioni sull'abuso sessuale infantile. Methodological problems in research an child sexual abuse Part II: Assessment. Medicina Psichosomatica, Vol.45, N.4, 2000, 12 p.

8. Camerini G.B., Rosa S., Sergio G. II minore a rischio psicosociale: terapie e interventi psicosociali presrittivi istituzionali. Problemi di metodo e criticita. In: La prospettiva del minore nella C.T.U. Esperienza di un approccio integralo (a cura di Uguzzoni U. e Siboni F.). FrancoAngeli, Milano, Italia, 2013: 55-89 p.

9. Pomari U. La syndrome da alienazione parentale. In Trattato di Psichiatria Forense, UTET giuridica, Wolters Kluwer Italia S.r.L, 2013: 766-770..

10. Eri Hashimoto, Peter Franz Riederer. Victor M. Hesselbrock ir kt. Pasaulinės biologinės psichiatrijos draugijų federacijos (angį. WFSBP) darbo grupės konsensusas. Pasaulinės biologinės psichiatrijos draugijų federacijos (angį. WFSBP) darbo grupės konsensusas dėl biologinių žymenų: alkoholizmo biologiniai žymenys (projektas) August BIOLOGICAL PSYCHIATRY AND PSYCHOPHARMACOLOGY. Vok 15, No 2, 2013:47-58.

Iš pateiktos medžiagos sužinota, kad byloje tiriamų seksualinių veikų periodas truko nuo 2019 m. sausio mėnesio pradžios iki 2019 m. kovo mėnesio vidurio. Teismo psichiatrijos ekspertizė atlikta 2019 m. liepos 11- liepos 26 d. po byloje tiriamos veikos praėjus maždaug 3,5 mėnesiams.

Atlikus gyvenimo ir sveikatos istorijos rekonstrukciją, nustatyta, kad G. K. gimusi (duomenys neskelbtini) iki byloje tiriamų veikų periodo (2019-01 - 2019-03) buvo 14 m. (duomenys neskelbtini) mėn., amžiaus ir gyveno su mama. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu iš mergaitės sužinota, kad tėvai išsiskyrė (duomenys neskelbtini). kai mergaitė mokėsi 5 kl. Po tėvų skyrybų pasikeitė tiriamosios emocinė būsena: užsisklendė, atsiribojo, nustojo lankyti būrelius, niekas nebedomino, kilo suicidinės mintys, pradėjo save žaloti (pirmą kartą susipjaustė 6-oje klasėje). 2018 metų vasara pradėjo lankytis neaiškios reputacijos draugų bendrijoje, rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus, ir narkotines medžiagas (..žolę“, amfetaminą, metamfetaminą). Nuslėpė nuo mamos savo buvimo vietą (melavo jai), buvo ieškota policijos, rasta abejotinos reputacijos draugų kompanijoje. Mamos teigimu, dukros sveikata pablogėjo po skyrybų, sirgo depresija, pradėjo save žaloti, kalbėjo apie savižudybę ( TPE akto, 9 psl.). Tėvų skyrybas G.K, prilygina „pasaulio pabaigai", po jų užsisklendė, prasidėjo depresija, kilo suicidinės mintys ir bandymai, savęs žalojimas, o nuo 2018 m. vasaros pradėjo išeidinėti iš namų, negrįžti naktimis, pradėjo gerti, rūkyti, vartoti narkotikus. Ambulatoriškai tirta vaikų ir paauglių psichiatro. Nustatyta diagnozė: vidutinio sunkumo depresinis epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu F32.10 ir skirtas medikamentinis gydymas tab. Fluoxetini 20 mg 1/2 tab. tab 1 k/d ryte p/os. po 1 sav. didinti iki 1 tab. x Ikd ryte. Tab. Valcradix po 2 tab. 3 k/d [...] bei psichologinė pagalba. Taip pat buvo nustatyti sveikatai grėsmę kėlę veiksniai iki byloje tiriamų veikų: buvęs asmeniui savęs žalojimas Z91.5; PAM vartojimas Z72.2; šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų Z63.5.

Iš pateiktos medžiagos retrospektyvios analizės būdu surinkti duomenys apie įvykius po galimai patirtos prievartos: G,K. teigimu pirmoji lytinė sueitis su įtariamuoju įvyko 2019-01-02 po 2018 m. vasarą prasidėjusios draugystės, kurią aktyviai palaikė pati mergina. Merginos teigimu, lytinius santykius su E. K. turėjusi penkis kartus, paskutinį kartą - 2019 m. kovo mėn. pradžioje. Tuo metu G.K. buvo 14 metų amžiaus, o vaikinas 27 m. amžiaus. Visus kartus G.K. važiuodavo su E. į jo sodybą, ten jie bendraudavo, vartodavo alkoholį, psichoaktyvias medžiagas ir turėdavo lytinių santykių. Pasaulio konsensusas (2013) konstatuoja, kad psichikos simptomų (taip pat nuotaikos ir nerimo sutrikimų) gali būti daugiau tiems asmenims, kurie daugiau ir dažniau vartoja alkoholį [12] G. K. kartu su alkoholiu vartojo ir psichoaktyviąsias medžiagas. Pablogėjus G.K. psichikos būsenai ji buvo hospitalizuota. (Duomenys neskelbtini) skyriuje tirta ir gydyta nuo 2019-03-27 iki 2019-04-09. nustatyta diagnozė: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu F32.10, mintys apie savižudybę R45.81, buvęs asmeniui savęs žalojimas Z.91.5, šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų Z63.5. Nusiskundimai (iš mamos, pačios mergaitės): liūdna nuotaika, padidėjęs emocinis labilumas, išreikštas nerimas, apatija, bendras nuovargis, padidėjęs mieguistumas dienos metu, energijos stygius, menka motyvacija mokslui, būdingas savęs nuvertinimas, savikaltės idėjos, išsako suicidinės mintis, pastarąsias keletą savaičių labai suintensyvėjusios (kasdienės, sunkiai kontroliuojamos). Dėl minčių gausos sunku užmigti iš vakaro, sutrikęs miego režimas. Hospitalizacijos metu atliktų standartizuotų ir projekcinių psichologinio ištyrimo metodikų rezultatai atskleidžia, jog G.K. patiria tiek internalizuotus, tiek eksternalizuotus (YSR 11-18 m. jaunuolio savęs vertinimo klausimyno nerimastingumo/depresiškumo, socialinių sunkumų, Taisyklių laužymo skalių įverčiai išreikšti ribinėje imtyje; Dėmesio sunkumų – klinikinėje imtyje) sunkumus. Ribinių lygmens Įverčiai simptomų, panašių Į trauminio streso simptomus atskleidžia, jog G. K. šioje srityje patiria daugiau sunkumų nei jos bendraamžiai. Mergaitė stokoja emocinio sąmoningumo, emocijų reguliavimui naudoja impulsyvesnį, rizikingą elgesį. Duomenų analizė atskleidžia, jog mergaitė yra atsiribojusi, stokoja pasitikėjimo kitais, jaučiasi vieniša, patiria Įtampą dėl tarpasmeninių santykių, juose išgyvena kaltės, nesaugumo jausmą. Tikėtinas susirūpinimas dėl seksualinių patyrimų, kūno įvaizdžio.

Teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu (2019-07-11) klinikiniame vaizde dominavo nerimo ir depresijos požymiai (stebimas ryškus nerimas, Įtampa, nedrąsumas, baukštumas, liūdnumas). Mąstymas nuoseklus, normalaus tempo, emocijos slopinamos, nuotaika niūri. Atliktų Beck'o depresijos skalės vertinimo rezultatai 12 balų (nėra depresijos), akcentuoja sunkumą apsispręsti, menkavertiškumą, sutrikusį miegą ir apetitą; o HAD anketa rodo padidėjusį nerimą (9 balai). Ekspertinio tyrimo metu, tiriamosios psichikos būklėje vyrauja nerimo ir depresijos simptomai, tačiau nė vieni jų nėra vyraujantys, o kiekvienas sindromas atskirai nėra pakankamai ryškus specifiniam sutrikimui (nerimui ar depresijai) diagnozuoti. Konstatuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas F41.2 (pagal TLK-10-AM).

Po tiriamų kaltinamojo veiksmų epizodo atlikto psichologinio vertinimo metu buvo išskirti stresogeniniai/trauminiai G. K. gyvenimo įvykiai: senelio netektis, tėvų skyrybos, draugų praradimas, sunkumai užmegzti ir palaikyti santykius su bendraamžiais; pats sunkiausias ir vis dar neįveiktas merginos patyrimas – tėvų skyrybos. Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu (2019-07-11) G. K. įvardina sunkiausius gyvenimo įvykius: tėvų skyrybas ir neseniai įvykęs „pirmas kartas lytinių santykių ir narkotikų". Apie įtariamąjį E. K. tiriamoji kalba su akivaizdžiu liūdesiu. Teigia, kad vaikinas jai patiko, tuo metu amžiaus skirtumas jai nerūpėjo, „niekas nerūpėjo“. Tuo metu ji manė, kad ir ji jam patinkanti, bet dabar galvoja, kad „ kaip žaisliukas buvau”. G.K. jaučia kaltę, kad „permiegojo su juo". Teigė, kad įtariamasis jos klausė, ar ji tikrai norinti ir ji atsakė, kad taip. Tvirtina, kad abu žinojo, kad „nusikaitimų darome, bet mums tai nerūpėjo. G. pabrėžia, kad bendraudama ji išsipasakodavo ir apie savo depresinę būseną. E. K. apibūdina kaip rūpestingą, atjaučiantį, besidomintį jos savijauta. Ji iki šiol juntanti jam romantiškus jausmus, kartkartėmis, pasiilgsta. Teigia, kad „viskas būtų gerai, jei ne tie įstatymai", Jei psichiatrė nebūtų tos bylos užvedus, tai iki dabar susitikinėtume ", [TPEA, 13 psl.] G. K. apie santykius pasakojo savo draugei, vėliau gydančiai gydytojai, kuri apie įvykį pranešė policijai. G. K. pradžioje pyko ant gydytojos. Pakalbėjusi su mama ir išjos sužinojusi, kad E. K. taip elgiasi ne su viena mergina sumišo, ėmė dvejoti, jausti tai pyktį, išdavystę, tai švelnius jausmus jo atžvilgiu. Tuo tarpu nei šeima, nei mokykla aiškių smurto požymių nepastebėjo. Svarbu pažymėti, kad dauguma seksualinio smurto pasekmių gali būti atpažinti iš tų pačių įvykių, kurie lydi seksualinę prievartą. Yra žinoma, kad G.K. gavo psichologo ir psichoterapeuto pagalbą, tačiau klinikinių duomenų iš jų byloje nerasta. Mokslinės literatūros duomenimis, tai garantuoja didesnį tyrimo patikimumą ir psichopatologijos vertinimą. Problemos susijusios su seksualiniu išnaudojimu yra kompleksinės, todėl visi tyrimai turi būti atlikti, atliekant daugybinių veiksnių analizę. Seksualinio išnaudojimo įnašas nustatomas atsižvelgiant į demografinius, socialinius ir šeimos veiksnius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tėvų reakcija, jų gebėjimas palaikyti vaiką, gali palengvinti arba apsunkinti stresogeninio įvykio pasekmes [5,6,7]. G. K. pasisakymai apie seksualinių santykių su E. K. pobūdį pakito po G. K. pokalbio su mama: iš mamos sužinojusi, kad E.K. yra bendravęs su daugeliu merginų, G.K. prasidėjo santykių pervertinimo procesas, lydimas abejonių, jausmų sumaišties.

Išanalizavus galimų seksualinių veiksmų pobūdį dėl kurių jai galėjo pasireikšti emocijų ir elgesio sutrikimų požymiai, svarbu įvertinti ar seksualines patirtis lydėjo fizinė prievarta, kuri ženkliai pablogina nukentėjusiojo psichikos būseną. Pažymėtina, kad kliniškai svarbus fizinis smurtas nustatomas tada, kai dėl jo pasekmių, nukentėjusysis kreipiasi pagalbos į gydytoją arba teismo medicinos ekspertą [Pomari]. Remiantis mergaitės pasakojimu ir teismo mediko išvadomis, fizinė prievarta nenustatyta. Teismo medicininio tyrimo metu konstatuojama, kad G. K. fizinio smurto panaudojimą savo atžvilgiu neigia; objektyviai nustatytas mergautinės plėvės plyšimas. Seksualinės patirties pobūdžio tyrimas atskleidė, kad pirmoji seksualinė sueitis įvyko merginai esant 14 metų ir (duomenys neskelbtini) mėn. amžiuje, kai dar nėra pilnai susiformavęs tiriamų veikų pavojingumo ir žalos asmenybės raidai suvokimas. Mokslinės literatūros duomenimis, nepilnametės amžius iki kurio ir savanoriška lytinė sueitis su pilnamečiu vyriškiu yra priskiriama lytinei prievartai svyruoja nuo 14 iki 17 m. ir yra nustatoma valstybės teisiniais aktais. [6]. Tyrinėjant vaikų seksualinės prievartos pasekmes, pažymima, kad ne visais atvejais iš karto po seksualinės prievartos patirties (ypač tuomet, kai nebuvo vartojama fizinė prievarta) yra nustatomos kliniškai svarbios pasekmės. Taip pat pažymima, kad vaiko reakciją i įvykį gali sustiprinti vaiko įtraukimas į teisminį procesą ir dedamos specialistų pastangos siekiant detaliai išsiaiškinti prievartos aplinkybes ir padarytą poveikį psichikos sveikatai. Metodologiškai yra svarbu susilaikyti nuo išplėstinių interpretacijų [Camerini ir kt.]. Po tiriamų įvykių praėjus 3,5 mėn. teismo ekspertizės metu G. K. apie kaltinamojo E. K. veiksmus tiriamoji kalba su liūdesiu, teigia, vis dar jaučianti jam romantinius jausmus, tvirtina, kad viskas būtų gerai, jei ne įstatymai, kuriuos abu žinoję, ir jei psichiatrė nebūtų užvedusi bylos ir mano, kad jų santykiai būtų tęsęsi iki šiol. Konstatuota, kad G.K. yra sumišusi, išsako kaltės ir gėdos jausmus dėl santykių su įtariamuoju bei prasidėjusio ikiteisminio tyrimo.

1. G. K. iki tiriamų įvykių epizodo ( t. y. nuo 2019 m. sausio mėn. iki kovo mėnesio vidurio) vaikų ir paauglių psichiatro buvo diagnozuotas nuotaikos [afektinis] sutrikimas - vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu F32.10; bei nustatytos sveikatai keliančios grėsmę psichosocialinės aplinkybės (koduojamos TLK-10 -AM Z kodais); buvęs asmeniui savęs žalojimas Z91.5; psichoaktyvių medžiagų vartojimas Z72.2; šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų 63.5. Po tiriamų įvykių nuo 2019-03-27 iki 2019-04-09 G. K. tirta ir gydyta (duomenys neskelbtini) skyriuje. Jai buvo nustatyta ta pati klinikinė diagnozė – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu F32.10; bei nustatytos tos pačios sveikatai keliančios grėsmę psichosocialinės aplinkybės: buvęs asmeniui savęs žalojimas 791.5: šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų 63.5, išskyrus psichoaktyvių medžiagų vartojimą Z72.2. Duomenų apie bendrą funkcionavimo lygį, parodantį nustatyto sutrikimo sunkumo lygį pateiktoje medžiagoje nerasta. Hospitalizacijos pradžioje nurodyta, kad sustiprėjo ir padažnėjo G.K. suicidinės mintys (depresijos požymis).

2. G. K. iki ir iš karto po tiriamos jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos sirgo vidutinio sunkumo depresija, o po trijų mėnesių teismo ekspertizės metu nustatytas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas traktuojamas kaip buvusio vidutinio sunkumo depresijos epizodo (diagnozuotos iki tiriamųjų įvykių epizodo ir iš karto po jų) liekamieji reiškiniai. Depresijos epizodas prasidėjo ir siejamas su tėvų skyrybomis. G. K. nuo bendravo su E. K. pradžios susitikimų metu vartojo alkoholinius gėrimus ir psichoaktyviąsias medžiagas. Alkoholinių gėrimų bei psichoaktyvių medžiagų vartojimas galėjo būti viena iš nerimo ir depresijos požymių pasunkėjimo priežasčių.

3. Pateiktų ir turimų duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad nepilnametės G. K. psichikos sveikatos sutrikimo priežastis yra tiesioginiame ryšyje vien tik su įtariamojo lytine veika (veiksmais), todėl, kad buvo nustatyti ir kiti sveikatai grėsmę kėlia psichosocialiniai veiksniai. Nustatyta depresija prasidėjusi iki tiriamų lytinių veikų siejama su tėvų skyrybomis. G. K. viso bendravimo su H.K. vartojo alkoholį ir psichoaktyvias medžiagas, kurios taip pat galėjo sustiprinti depresijos ir nerimo požymius.

4. Iki tiriamų įvykių epizodo. G. K. vaikų ir paauglių psichiatro buvo nustatyti psichikos sveikatai grėsmę kėlę veiksniai, galėję G.K. sukelti vidutinio sunkumo depresijos epizodą: tėvų skyrybos, psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Po tiriamų įvykių ribinio lygio nerimą (HAD skalėje 9 b.) galėjo kelti ne vien patys lytiniai santykiai, bet ir šeimos reagavimas (motinos pasisakymas apie kaltinamojo elgesį) bei prasidėjęs teisminis procesas.

5. Įvertinus turimus ir pateiktus duomenis, nustatyta, kad stresogeniniams/trauminiams gyvenimo įvykiams G. K. priskiria senelio mirtį, tėvų skyrybas, draugų praradimą. Nustatyti psichologiniai sunkumai užmegzti ir palaikyti santykius su bendraamžiais, bei asmeninis G.K. jautrus reagavimas į atstūmimą tarpasmeniniuose santykiuose, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo epizodas, prasidėjęs teisminis procesas visų šių veiksnių derinys ne vien seksualinio pobūdžio patirtis galėjo sukelti G. K. psichikos būsena pablogėjimą. Nerasta klinikinio lygio požymių, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad G. K. psichikos būsena pablogėjo vien dėl seksualinio pobūdžio veiksnių tiriamų šioje byloje.

6. Tėvų skyrybos sukėlė trauminio lygio išgyvenimus. Tėvams išsiskyrus G. K. susirgo vidutinio sunkumo depresija,

7. Teismo medicininio vertinimo metu G. K. teigė, kad lytinius santykius su kaltinamuoju E. K. turėjusi savo noru, fizinę prievartą neigė. Vėliau vykstant ikiteisminiam tyrimui ji pradėjo dvejoti ir išsakyti prieštaringus seksualinės patirties vertinimus. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu, praėjus 3,5 mėnesio po tiriamų įvykių G.K. vis dar liūdėjo dėl nutrūkusių santykių su kaltinamuoju, pateiktoje medžiagoje nerasta duomenų, kad lytiniai santykiai būtų sukėlę trauminius išgyvenimus (trauminiams įvykiams būdingas netikėtumas, nenuspėjamumas, lydintys baimės, bejėgiškumo jausmai, traumuojantį įvykį primenančių vietų ar asmenų vengimas). Tuo tarpu G. K. nerimauja dėl pradėto tyrimo baigties ir teigia, kad jei byla nebūtų pradėta, ji vis dar tęstų santykius su kaitinamuoju. Tai įvertinus galima kelti prielaidą, kad G. K. lytinius santykius suvokė kaip poros santykių sudedamąją dalį ir su jais sutiko nesipriešindama. Kritišką mąstymą santykiuose silpnino G. K. psichologinis nebrandumas ir apsvaigimas nuo alkoholio ir PAM.

8. G. K. mintis „kad ja buvo pasinaudota“ kilo prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, po pokalbio su mama, kai motina „auklėdama“ dukrą pasakė jai, kad įtariamasis „ne su viena taip elgėsi“. Visa tai sukėlė G. K. jausmų sumaištį ir paskatino pervertinti savo santykių su kaltinamuoju pobūdį.

9. 2019 m. kovo mėti. nukentėjusioji buvo hospitalizuota ir nustatyta: (b. 1. 40) F32.1 D-vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, mintys apie savižudybę – R45.81, buvęs asmeniui savęs žalojimas – Z91.5, Z63.5 – šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų, Z61.5 - problemos su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu o E. K. įtariamas tik viena iš jų. Kadangi yra nustatyti kiti sveikatai grėsmę keliantys veiksniai (tėvų skyrybos, alkoholio ir PAM vartojimas), susiję su depresija ir mišriu nerimo ir depresijos sutrikimu (kaip depresijos liekamu reiškiniu) ir nėra nustatyta prievartą lydinčių potrauminio streso sutrikimo požymių (pavyzdžiui, pakartotini trauminio įvykio išgyvenimai; vengimas vietų, asmenų, minčių ir veiksmų, kurie primena patirtą traumą) tiesiogiai susijusių su tiriamų veiksmų epizodu, kategoriškas tvirtinimas, kad nustatyta diagnozė 2019-07 mėn. yra susijusi su išimtinai E. K. veiksmais yra moksliškai nepagrįstas (t. 6, 142-149).

Iš 2020 m. vasario 28 d. vaikų ir paauglių psichologo A. S. specialisto išvados matyti, kad tyrimas atliktas advokatės E. B. prašymo pateikti specialisto išvadą, pagrindu.

Tyrimą atliko specialistas A. S. įgijęs teisės psichologijos magistro laipsnį, nuo 2017 studijuoja MRU Socialinių inovacijų doktorantūros mokykloje. Nuo 2015 metų dirba privačioje psichologo praktikoje, atlieka psichologinius tyrimus, psichodiagnostiką, konsultuoja vaikus, paauglius bei jų tėvus. Konsultuoja asmenis po krizinių įvykių, dalyvauja teismo sprendimų vykdyme, keičiant nepilnamečių asmenų gyvenamąją vietą. Yra įgijęs specialių žinių darbe su autizmo spektro sutrikimą turinčiais nepilnamečiais. Nuo 2019 metų dėsto skirtingus psichologijos kursus bakalauro ir magistrantūros studentams MRU. Nuo 2016 Lietuvos Psichologų sąjungos narys. Nuo 2018 Europos Paauglių Tyrimų asociacijos narys. Nuo 2018 Lietuvos Profesinės Psichologų sąjungos narys. Nuo 2019 Europos Psichologijos ir Teisės asociacijos narys. Savo kvalifikaciją ir kompetencijas nuolat kelia skirtinguose mokymuose ir mokslinėse/praktinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Konferencijose dalyvauja kaip klausytojas ir kaip pranešėjas.

Specializuojasi: Teismo psichologinė ekspertizė. Atlieka: asmenų vertinimą teismo psichologijos srityje; teisės pažeidėjų asmenybės ypatumų vertinimus; tėvų ir vaikų ryšio ypatumų nustatyme; atlieka kokybinius tyrimus; atlieka kokybinius teksto/vaizdo/garso analizės tyrimus; atlieka pakartotinius psichologinės išvados vertinimus. Kokybiniai tyrimai. Teminė, Fenomenologinė, Interpretacinė Fenomenologinė analizė ir kt. Disertacinio darbo tema: Vaikų apklausų kokybę įtakojančių veiksnių analizė. Domėjimosi sritys: teisės psichologija; emigracijos, reemigracijos, vidinės migracijos psichologiniai mechanizmai; vaikų ir paauglių apklausos teisminiame procese; veiksniai, įtakojantys vaikų gebėjimą duoti parodymus; melo atpažinimas; vaikų kognityviniai gebėjimai; Vaikų seksualinis smurtas.

Specialistui pateikti dokumentai: baudžiamosios bylos dokumentai kopijomis su nuasmenintais nukentėjusiosios asmens duomenimis ((duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) pranešimas apie galimai nusikalstamą veiką; Nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada; Ilgalaikės kompleksinės rekomendacijos; 2019-04-16 nukentėjusiosios G.K. apklausos protokolas; teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, atliktos Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2019-07-11 -2019- 07- 26 aktas Nr. (duomenys neskelbtini); Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus objektų apžiūros protokolas, 2019-05-29, 2019-05-30 kitų objektų apžiūros protokolas (susirašinėjimas tarp G.K. ir E. K. per Messenger programėlę), 2019-09-30 apžiūros protokolas (2019-04-16 G.K. apklausos scenograma – toliau tekste – apklausos scenograma); 2019-09-12 psichologės E. P. raštas; 2019- 04-10 E. K. apklausos protokolas, pranešimas apie įtarimą, pateiktas E. K., 2019-10-18 kaltinamasis aktas, 2019-12-09 ir 2020-01-28 teisiamojo posėdžio protokolai.

1. Ar G.K. suprato su ja E. K. atliekamų veiksmų ir savo pačios atliekamų veiksmų santykiuose su E. K. esmę ir reikšmę?

2. Ar galima padaryti išvadą, jog G.K. nepritarė, prieštaravo lytiniams santykiams su E. K., t. y. ar lytiniai santykiai prieštaravo jos valiai?

3. Jei G.K. nepritarė, prieštaravo lytiniams santykiams su E. K., ar ji norėjo priešintis tokiems santykiams?

4. Jei G. K. nepritarė, prieštaravo lytiniams santykiams su E. K., ar ji dėl savo psichologinių savybių, amžiaus, apsvaigimo nuo alkoholio ir/ar narkotinių/psichotropinių medžiagų ar kokių nors kitų priežasčių, galėjo priešintis lytiniams santykiams, jeigu jautė prievartą?

5. Ar iš G.K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, jos paaiškinimų teismo psichologei ir jos susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę su E. K. po lytinių santykių su juo ir prieš vėlesnius lytinius santykius, galima padaryti išvadą, kad ji E. K. žodžiais arba savo veiksmais išreiškė nesutikimą su lytiniais santykiais?

6. Ar iš G.K. parodymų ir kitų bylos duomenų galima daryti išvadą, kad G.K. galimas apsvaigimas nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų ir /ar alkoholio galėjo turėjo esminės įtakos jos apsisprendimui (valiai) turėti lytinius santykius su E. K.?

7. Ar G.K. valios neišreiškimas E. K., t. y. nei žodžiu, nei kitais veiksmais nepasakymas jam, kad ji nenori lytinių santykių, E. K. galėjo sudaryti įspūdį, kad lytiniai santykiai atitinka jos valią, yra laisvanoriški?

8. Ar G.K. vėlesni vykimai į sodybą, kurioje prieš tai ji su E. K. turėjo lytinius santykius, galėjo būti E. K. suprasti kaip jos laisvanoriškas sutikimas ir toliau su juo lytiškai santykiauti?

9. Kaip vertintinas G.K. teiginys jos mamai, kad „ji norėjo pabandyti lytinius santykius?

10. Ar vėlesniam G.K. situacijos vertinimui galėjo padaryti įtaką išoriniai veiksmai (jos mamos žinutė, apie tai, kad neva kaltinamasis yra išnaudojęs ir kitas nepilnametes)?

11. Ar galimas alkoholio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimas galėjo turėti esminės įtakos G.K. valios apsisprendimui turėti/neturėti lytinių santykių su E. K..

1. Ar G. K. suprato su ja E. K. atliekamų veiksmų ir savo pačios atliekamų veiksmų santykiuose su E. K. esmę ir reikšmę?

Iš apklausos scenogramos 1-4 1. galima matyti, kad G.K. geba įvardinti tikslius laikus ir veiksmų seką, kuomet kartu su E. K. važiavo į sodybą už (duomenys neskelbtini) (aštuntą vakaro išvažiavom, 9 ryto parvežė atgal, apie penktą – šeštą ryto sėdint ant čiužino ir glamonėjantis G.K. su E.K. priėjo prie lytinių santykių). G.K. teigia (5 apžiūros protokolo puslapis), kad informavo E.K. kai pradėjo bučiuotis, prieš pat lytinius santykius, kad tai jos pirmi santykiai.

Atsakymas į pateiktą klausimą: G.K. buvo sąmoninga ir suprato su ja atliekamų veiksmų ir savo pačios atliekamų veiksmų su E. K. esmę ir reikšmę.

2. Ar galima padaryti išvadą, jog G.K. nepritarė, prieštaravo lytiniams santykiams su E. K., t.y. ar lytiniai santykiai prieštaravo jos valiai?

G. K. apklausos metu nei karto neišreiškė prieštaravimo ar nepritarimo lytiniams santykiams su E. K. P., (8 l.) į psichologės klausimą: ”tai nesipriešinai, kai jis tave nurenginėjo” G.K. atsako: “ne”.

Atsakymas j pateiktą klausimą: nėra pagrindo manyti, kad lytiniai santykiai prieštaravo G. K. valiai.

3.Jei G.K. nepritarė, prieštaravo lytiniams santykiams su E. K., ar ji norėjo priešintis tokiems santykiams?

Kaip ir minėta ankstesniame klausime – nėra pagrindo manyti, kad lytiniai santykiai prieštaravo G.K. valiai, noro priešintis tokiems santykiams neužfiksuota. Priešingai, (16 l.) G.K. atsakydama į psichologės klausimą, teigia, kad prieš prasidedant pirmiems lytiniams santykiams, E. K. paklausė: ”ar tu tikrai to nori...”, į ką G.K. atsakė: “sakiau-jo”.

Atsakymas į pateiktą klausimą: Nėra pagrindo manyti, kad G.K. norėjo priešintis lytiniams santykiams.

4. Jei G.K. nepritarė, prieštaravo lytiniams santykiams su E. K., ar ji dėl savo psichologinių savybių, amžiaus, apsvaigimo nuo alkoholio ir/ar narkotinių/psichotropinių medžiagų ar kokių nors kitų priežasčių, galėjo priešintis lytiniams santykiams, jeigu jautė prievartą?

Remiantis aukščiau pateiktais atsakymais – nėra pagrindo manyti, kad lytiniai santykiai prieštaravo G. K. valiai, noro priešintis tokiems santykiams apklausoje neužfiksuota. Nepakanka duomenų manyti, kad G. K. jautė prievartą, taip pat kyla abejonė dėl G. K. pasisakymo apie išnaudojimo suvokimą. Ji šios minties neišplėtoja. Be to, galima įtarti, kad G. K. pasisakymas buvo įtakotas mamos sms ir psichologės klausimais.

Apklausos scenogramoje (9 l.) G. K. į psichologės klausimą: “ar tu galėjai pasirinkti, neimti jų [narkotikų]?” atsako: ”galėjau, bet labai smalsi buvau”, “pati sugalvojau”. Remiantis šiuo vieninteliu G. K. pasisakymų apie galėjimą, bet nenorą pasielgti kitaip, galima manyti, kad G. K. galėjo sąmoningai rinktis, kokius veiksmus ji nori ar nenori atlikti kartu su E. K.

Atsakymas į pateiktą klausimą: nėra pagrindo manyti, kad G. K. norėjo priešintis lytiniams santykiams. Iš esamų duomenų apžiūros protokole, galima manyti, kad G. K. galėjo sąmoningai rinktis, kokius veiksmus ji nori ar nenori atlikti kartu su E. K.

5. Ar iš G.K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, jos paaiškinimų teismo psichologei ir jos susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę su E. K. po lytinių santykių su juo ir prieš vėlesnius lytinius santykius, galima padaryti išvadą, kad ji E. K. žodžiais arba savo veiksmais išreiškė nesutikimą su lytiniais santykiais?

G.K. pasakoja, kad ji dažniausiai inicijuoja pokalbius per messendžerį ir išreiškia norą “pakymarint” (11 l.), lytiškai santykiavo 5 kartus (6 l.), sąmoningai sutikdavo važiuoti į sodybą už Kavoliškių (2 l.). Bylos medžiagoje nerasta nei vieno G. K. pasisakymo apie tai, kad ji E. K. išreiškė nesutikimą su lytiniais santykiais.

Atsakymas į pateiktą klausimą: nėra duomenų, kad G. K. žodžiais arba savo veiksmais išreiškė E. K. nesutikimą su lytiniais santykiais.

6. Ar iš G. K. parodymų ir kitų bylos duomenų galima daryti išvadą, kad G.K. galimas apsvaigimas nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų ir /ar alkoholio galėjo turėjo esminės įtakos jos apsisprendimui (valiai) turėti lytinius santykius su E. K.?

Remiantis parodymų scenograma: pirmi du ir paskutiniai du lytiniai santykiavimai buvo pavartojus skirtingas svaiginančias medžiagas. (7 l.) G. K.: ”trečią kartą man rodos buvau neapsvaigus”, (8 1.) “mmm pradėjo nurenginėt mane”, “ne [nesipriešinau]”. Tačiau, atsakyti į pateiktą klausimą yra neįmanoma, nes metodologiškai patikrinti, ar svaiginančios medžiagos turėjo įtakos ir kokios galima tik eksperimentiniu būdu. Bandymas atsakyti į tokį klausimą būtų subjektyvi vertintojo nuomonė. G. K. savo subjektyvios nuomonės apie svaiginančių medžiagų įtaką apsisprendimui turėti lytinius santykius neišreiškė. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad G.K. TME (10 1.) į psichologės klausimą “ką veikdavo susitikimų metu [parke]” atsako :”parūkydavom arba pavartodavom”. Iš šio atsakymo galima suprasti, kad G.K. kartu su E. K. „parūkydavo ir pavartodavo “ne tik sodyboje. Keliama prielaida, kad „rūkymas ir vartojimas“ buvo viena iš jų bendravimo ypatybių (bendravimo normų).

Atsakymas į pateiktą klausimą: atsakyti apie svaiginančių medžiagų įtaką G.K. apsisprendimui lytiškai santykiauti – neįmanoma. G.K. savo subjektyvios nuomonės dėl svaiginančių medžiagų įtakos savo apsisprendimui ir atliekamiems veiksmams neišreiškia. Iš pateiktos bylos medžiagos nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad alkoholis ar psichotropinės medžiagos turėtų lemiamos įtakos G. K. apsisprendimui turėti lytinius santykius su E. K..

7. Ar G. K. valios neišreiškimas E. K., t. y. nei žodžiu, nei kitais veiksmais nepasakydama jam, kad ji nenori lytinių santykių, E. K. galėjo sudaryti įspūdį, kad lytiniai santykiai atitinka jos valią, yra laisvanoriški?

Psichologės apklausos teisme citata (18 l.): „Ji buvo minėjusi, kaip jautėsi, jog ji jam būtų galėjusi pasakyti ne ir jis turbūt būtų nebetęsęs, bet ji bijojo, kad jis nebenorės su ja būti. Jai atrodė, kad būtų sustojęs, nes ji jautė, kad jis atsižvelgia į ją, bet jis nebūtų norėjęs būti kartu“, (22 l. psichologes apklausa teisme) „jeigu jam būčiau pasakiusi, kad nenoriu turėti su juo lytinių santykių, manau, kad jis nebūtų manęs vertęs, būtų sustojęs, bet būtų nebenorėjęs būti su manimi“. Psichologė - „Net jei kažkuria savo dalimi pagalvojo, kad ji nenori, ji tiesiog sau neleido to pasakyti. Ji nepasakė, kad to nenori“).

Remiantis parodymų scenograma, G.K. savo veiksmais ir žodžiais (16 1.) atsakydama į psichologės klausimą, teigia, kad prieš prasidedant pirmiems lytiniams santykiams, E. K. paklausė: ”ar tu tikrai to nori...”, į ką G.K. atsakė: “sakiau jo”, nesipriešino nurenginėjimui (8 l.), draugėm teigdavo, kad tai jos noru (14 1). Kaip minėta ankstesniame atsakyme (6 klausimas), G.K. inicijuodavo pokalbius ir susitikimus, sutikdavo kartu su E. K. važiuoti į sodybą.

Atsakymas į pateiktą klausimą: nėra duomenų apie E.K. suvokimą ar įspūdžius, tačiau pakanka duomenų teigti, kad G.K. savo veiksmais ir žodiniais pasisakymais, patvirtindavo, kad lytiniai santykiai atitinka jos valią ir yra laisvanoriški.

8. Ar G. K. vėlesni vykimai į sodybą, kurioje prieš tai ji su E. K. turėjo lytinius santykius, galėjo būti E. K. suprasti kaip jos laisvanoriškas sutikimas ir toliau su juo lytiškai santykiauti?

Apklausos metu G.K. nurodo, kad lytiniai santykiai buvo visus kartus, kai ji su E. K. buvo sodyboje. Taip pat žr. atsakymą į 7 klausimą.

Atsakymas į pateiktą klausimą: nėra duomenų apie E.K. suvokimą, tačiau pakanka duomenų teigti, kad G.K. savo veiksmais ir žodiniais pasisakymais, patvirtindavo, kad lytiniai santykiai atitinka jos valią ir yra laisvanoriški.

9. Kaip vertintinas G.K. teiginys jos mamai, kad „ji norėjo pabandyti lytinius santykius?

Remiantis liudytojo apklausos protokolu ((duomenys neskelbtini)), G.K. savo mamai papasakojo, kad „savo noru turėjo lytinių santykių, norėjo pabandyti, sužinoti kas tai yra“. Atkreiptinas dėmesys, kad G.K. mama pabrėžia, kad lytiniai santykiai pasak dukros yra savo noru. Panaši G.K. mintis atsikartoja ir apklausos scenogramoje, kalbant apie narkotinių medžiagų vartojimą (9 l.) “labai smalsi buvau [išbandyti narkotines medžiagas]”. Tad iš šių dviejų epizodų, galima suprasti, kad G.K. vedama savo smalsumu ir noru išbandyti naujus patyrimus nesiekė priešintis lytiniams santykiams ar kitokiems naujiems patyrimams.

Atsakymas į pateiktą klausimą: aukščiau įvardintas G.K. teiginys savo mamai vertinamas kaip sąmoningas noras patenkinti savo smalsumą lytinių santykių srityje.

10. Ar vėlesniam G. K. situacijos vertinimui galėjo padaryti įtaką išoriniai veiksmai (jos mamos žinutė, apie tai, kad neva kaltinamasis yra išnaudojęs ir kitas nepilnametes)?

Remiantis parodymų scenograma (6 l.) G. K. teigia, kad vakar (t. y. 2019.04.15) bendravo per feisbuką su E. K. ir “...klausiau su kiek dar nepilnamečių turėjo lytinių santykių”, “sakė kad nei su viena. Tada parašiau neapsimetinėk ir ... neatsimenu.”, (18 l.) “nežinau ar egzistuoja [kitos nepilnametės, su kuriomis E. K. galimai turėjo lytinius santykius], bet mama pasakė.” Iš G. K. pasisakymų, akivaizdu, kad mamos siųsta žinutė turėjo įtakos G. K., nes ji sureagavo į žinutės peradresavus klausimą E. K. ir suabejojus E.K. atsakymo patikimumu.

Atsakymas į pateiktą klausimą: G. K. situacijos vertinimui galėjo padaryti įtaka mamos žinutė apie kitas išnaudotas nepilnametes.

11. Ar galimas alkoholio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimas galėjo turėti esminės įtakos G. K. valios apsisprendimui turėti/neturėti lytinių santykių su E. K..

Kaip minėta šeštame klausime, “parūkymas ir pavartojimas” nutikdavo ne tik E. K. sodyboje, bet ir susitikimų metu parke. Keliama prielaida, kad, tai yra G.K. ir E.K. viena iš bendravimo normų. G.K. mini, kad trečių lytinių santykių metu nebuvo apsvaigusi (8 l.):”Kadangi buvojau vėlu, gal vienuolika valandų, tai jisai atnešė tiesiog čiužinį, atsigulėm ir vėl pradėjom bučiuotis, glamonėtis ir daėjom iki lytinių santykiu”. Remiantis šiuo pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad visų lytinių santykių pradžią įtakojo ne alkoholis ar kitos psichotropinės medžiagos, o natūralus abipusis noras (iš smalsumo ar fizinio potraukio) turėti lytinius santykius tuo momentu.

Atsakymas į pateiktą klausimą: nėra pagrindo manyti, kad galimas alkoholio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimas galėjo turėti esminės įtakos G.K. valios apsisprendimui turėti/neturėti lytinių santykių su E. K. (t. 6, 138-140).

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. vaikų ir paauglių psichologo A. S. specialisto išvados matyti, kad tyrimas atliktas advokatės E. B. prašymo pateikti specialisto išvadą, pagrindu.

1. Ar iš pateiktos bylos medžiagos, galima padaryti išvadą, kad G. K. buvo priklausoma nuo E. K. ir tai būtų įtakoję jos sprendimų ar veiksmų laisvę?

Ekspertizės akte nurodoma, kad aprašyti psichikos būklę buvo naudota: stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, HAD (nerimo ir depresijos anketa) bei Beck'o depresijos skalė. Psichologiniam įvertinimui naudota: stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, psichologinio įvertinimo metodikos, gautos bylos ir med. dokumentacijos analizė. Siekiant geriau suprasti, ką ir kaip matuoja minimos metodikos, žemiau pateiktas šių metodikų apibūdinimas.

Stebėjimas -tai tyrimas, kai specialiai nemanipuliuojant kintamaisiais, užrašomos ar kaip nors kitaip fiksuojamos visos dominančių kintamųjų reikšmės. Stebėjimo metodas dažnai taikomas, kai reikia preliminariai patikrinti iškeltas prielaidas. Tai - kryptingai organizuotas aplinkos daiktų ir reiškinių suvokimas. Jis glaudžiai susijęs su jutiminiu pažinimu, nes bet koks suvokimo procesas siejasi su informacija, kurią pažinimo subjektas jutimo organais gauna iš savo aplinkos (Bitinas, Rupšienė, Žydžiūnaitė, 2008).

Pusiau struktūruotas interviu remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos aiškios klausimų formuluotės bei nustatyta klausimų pateikimo seka, kuriame numatyti konkretūs klausimai ir iš anksto apgalvota jų pateikimo seka. Pusiau struktūruoto interviu metodas leidžia tyrėjui tyrimo eigoje papildomai užduoti klausimų, atsižvelgiant j tyrimo dalyvio pasakojimą, jeigu mano, kad taip galima būtų praturtinti tyrimą (Bitinas, Rupšienė, Žydžiūnaitė, 2008).

HAD (angį. Hospital Anxiety and Depression) skalė – tai patikima ir plačiai naudojama depresijos ir nerimo sutrikimų atrankos anketa, skirta tirti ligoniams bendro profilio ir specializuotose ne psichiatrijos medicinos įstaigose. HAD skalė gali būti panaudota ir emociniams sutrikimų sunkumui bei depresijos ir nerimo simptomų kitimui gydymo metu įvertinti (Bunevičius, 2002).

Beck'o depresijos skalė (angl. Beck Depresión Inventory) – Becko depresijos instrumentas yra plačiausiai naudojamas depresijos simptomams vertinti. Klausimai yra susiję su pagrindiniais depresijos simptomais, tokiais kaip sumažėjęs pasitenkinimas, kaltės jausmas ir kita, todėl, naudojant šį instrumentą, galima nustatyti paciento subjektyviai vertinamą emocinę būklę (Bunevičius, Staniūtė, Brožaitienė ir Bunevičius, 2012).

Stebėjimas ir pusiau struktūruotas interviu (pokalbis) – šios metodikos yra validžios, t. y. matuoja/vertina tai, ką ir turi matuoti/vertinti, tik tais atvejais, jei griežtai laikomasi iš anksto paruošto apklausos ir stebėjimo protokolo. Ekspertizės akte šie protokolai neminimi, tad, kas tiksliai buvo stebima ir kaip vyko interviu nėra aišku (ekspertė teisiamojo posėdžio metu mini, kad apklausą atliko pagal protokolą, tačiau neturint protokolo kopijos, papildomų klausimų formuluočių interviu metu ir G.K. atsakymų, vertinti pusiau struktūruoto interviu rezultatų nėra galimybės). Beck'o depresijos skalė parodė, kad G.K. subjektyviai nejaučia depresijos požymių tyrimo metu (12 balų), o HAD parodė padidėjusį nerimą (9 balai). Toliau šie rezultatai nėra vertinami. 2020-01-28 Teisiamojo posėdžio protokole ekspertė mini, kad naudojo intelekto testą ir kitas vertinimo metodikas, tačiau negali patikslinti, kokias būtent. Taip pat minimos projekcinės metodikos. Projekcinės metodikos - tai tokios metodikos, kurios paremtos idėja, kad žmogus savo jausmus ar mintis, kurių sąmoningai nesuvokia, suprojektuoja į kažką, ką vėliau specialistas interpretaciniu būdu bando ištraukti į asmens sąmonės lygį. Kitaip tariant, projekcinės metodikos yra interpretacinio pobūdžio ir nepasižymi jokiais tikslumo ar validumo kriterijais. Daugiau jokių metodikų ekspertizės akte neįvardijama. Remiantis šiomis metodikomis, nėra jokios galimybės objektyviai nustatyti priklausomybę nuo E.K. E. priklausomybė šioje byloje yra diagnozuotas reiškinys, kuriam nustatyti nebuvo pasitelkta jokių validžių metodikų. Nustatyti priežastinį ryšį tarp G.K. priklausomybės nuo E.K. ir jos sprendimų ar veiksmų laisvės taip pat yra neįmanoma, nes priežastiniai ryšiai yra nustatomi tik eksperimentiniu būdu. Tirti priežastis ir padarinius, t. y. priežastinius ryšius, naudojamas tik eksperimentas, kurio su G.K. nebuvo ir negalėjo būti atlikta dėl etinių priežasčių. Kadangi nebuvo atliktas eksperimentas, tai gali būti iškeltos tik prielaidos (o ne nustatytas faktas), kad tarp kelių reiškinių gali būti ryšys. Be moksliniais metodais pagrįsto eksperimento (kuriame yra galimybė manipuliuoti kintamaisiais) daromos išvados negali būti laikomos ekspertinėmis ir moksliškai pagrįstomis.

Atsakymas į pateiktą klausimą: iš pateiktos bylos medžiagos negalima daryti išvados apie G.K. priklausomybę nuo E.K., be to, negalima ir neįmanoma konstatuoti kokią įtaką būtų turėjusi, net jei priklausomybė būtų diagnozuota tinkamais metodais.

2. Ar galima padaryti išvadą, kad G. K. dėl amžiaus, psichinės būsenos, emocinės priklausomybės nuo kaltinamojo, apsvaigimo nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų arba šių faktorių visumos, būtų negalėjusi pasipriešinti E.K. veiksmams, jei ji būtų norėjusi pasipriešinti tokiems veiksmams?

Iš pateiktų tyrimui dokumentų, nėra duomenų, kad G.K. negalėjo ir/ar norėjo priešintis E.K. veiksmams. Kaip nurodyta ankstesnėje rašytoje išvadoje (specialisto išvada, 2020.02.28), nėra duomenų, kad G. K. norėjo priešintis lytiniam santykiavimui.

Priežastinis ryšys – kai, manipuliuojant vienu kintamuoju, atsiranda pokytis kitame kintamajame. Tokio tipo ryšiai yra tiriami tik eksperimentiniu būdu, siekiant aiškiai nustatyti, kad pokyčiai viename kintamajame yra sąlygoti pokyčiais kitame kintamajame (Bleske-Rechek, Morrison, Heidtke, 2015; Stangor, Walinga, 2019).

Ekspertizės metu nebuvo taikomi moksliškai pagrįsti metodai, kurie leistų nustatyti priežastinį ryšį tarp amžiaus, psichinės būsenos, emocinės priklausomybės (kuri, kaip minėta pirmame klausime negalėjo būti nustatyta šiuo konkrečiu atveju) nuo kaltinamojo, apsvaigimo nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų ir negalėjimo pasipriešinti.

Atsakymas į pateiktą klausimą: iš pateiktos bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad dėl amžius, psichinės būsenos, emocinės priklausomybės nuo kaltinamojo bei apsvaigimo nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų G. K. būtų negalėjusi pasipriešinti E. K. veiksmams, jei ji būtų norėjusi pasipriešinti tokiems veiksmams (t. 6, b. l. 151-154).

Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams prašant taip pat buvo pagarsinti:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodoma, kad individualių konsultacijų metu (duomenys neskelbtini) gydytojai išsakė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. bendrauja su 24 m. amžiaus vyriškiu, vardu E., epizodiškai turinti su juo lytinius santykius.

Papildomai paaiškino, kad pirmieji lytiniai santykiai su aukščiau minėtu vyru buvo šių metų sausio 2 dieną. Vėliau su juo dar turėjusi apie 4 kartus (viso apie 5 kartus). Paskutinieji buvo šių metų kovo mėnesio pradžioje. Visi lytiniai santykiai buvę jos pačios sutikimu, jo sodyboje, natūraliu būdu ir kartais analiniu būdu. Oralinį santykiavimą neigia. Lytiškai santykiaujant jis buvo be prezervatyvo. Pirmieji du kartai buvo skausmingi. Pirmojo karto metu stebėjo nedidelį kraujavimą iš lytinių takų. Fizinio smurto panaudojimą savo atžvilgiu neigia. Epizodiškai gydosi nuo depresijos. Praeityje dėl šios ligos žalojo save (pjaustėsi rankas), paskutinis savęs žalojimasis buvęs maždaug prieš savaitę laiko – susipjaustė abi rankas dangteliu nuo konservų.

Ginekologinė anamnezė: mėnesinių pradžia nuo 13 metų. Šiuo metu jos reguliarios - kartą per mėnesį, ciklo dienų nurodyti negali (nefiksuoja). Paskutinės mėnesinės šių metų kovo mėnesį (tikslios datos nurodyti negali). Kraujavimas trunka apie 5 dienas, neskausmingos. Pirmieji lytiniai santykiai šių metų sausio 2 dieną, paskutinieji – šių metų kovo pradžioje su tuo pačiu vyriškiu. Vėliau lytinių santykių buvimą neigia. Ginekologo konsultacijoje niekada nebuvusi.

Apžiūros duomenys: dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, viduriniame-apatiniame trečdaliuose, 10x4,5 cm plote, daugybiniai (ne mažiau 12), skersinių eigų ir pavieniai įstrižiniai, linijiniai nuo 0,5 iki 4,5x0,05 cm dydžio paviršiniai odos įbrėžimai, lygiomis kraštinėmis, smailiais galais, pasidengę tamsiai rudais, iškiliais šašais, kurių kraštai parausti. Kairio dilbio priekiniame paviršiuje, viduriniame-apatiniame trečdaliuose, 4x0,5 cm plote, daugybiniai (nemažiau 7), po 0,01x0,5 cm dydžio, atitinkamai užpakaliniame paviršiuje 4,5x3,0 cm plote, daugybiniai (nemažiau 6), 1-1,5x0,05 cm dydžio, skersinių eigų, linijiniai analogiški paviršiniai odos įbrėžimai. Daugiau išorinių sužalojimo žymių, tame tarpe lūpų gleivinėje, nėra.

Ginekologinė apžiūra vyksta gulint aukštielninka ant ginekologinės kėdės. Išoriniai lytiniai organai išsivystę taisyklingai, moteriško tipo. Plaukuotumas gaktos srityje gausus, tačiau į kirkšnių sritis nepereinantis. Didžiosios lytinės lūpos pilnai dengia mažąsias, be sužalojimo žymių. Lytinis plyšys nežiojėja. Makšties prieangis rausvas, be sužalojimų. Mergystės plėvė maždaug apie 1,0 cm atstumu nuo lytinio plyšio, žiedo formos, neaukšta (apie 0,2 cm aukščio), vidutinio storumo (iki 0,1 cm pločio), visa plokštuma pilnai išsiskleidžianti, lygiu laisvuoju kraštu. Ties 10 vai. pagal laikrodžio ciferblato rodyklę (LCR) stebimas mergystės plėvės natūrali įkarpa, nesiekianti mergystės plėvės vidurio, su plonais ir analogiškos spalvos kraštais, kaip aplinkinė mergystės plėvės spalva. Ties 7 vai., pagal LCR, stebimas mergystės plėvės plyšimas beveik siekiantis mergystės plėvės pagrindą, su pilnai epitelizuotais kraštais. Tarp 5:30 vai. ir 7:30 vai., pagal LCR, mergystės plėvės suplonėjimas iki 0,1 cm aukščio, išskyrus žemesnį, aukščiau aprašomą plyšimą. Šviežių pažeidimų mergystės plėvėje nėra. Mergystės plėvės prisilietimas neskausmingas. Mergystės plėvės anga apie 1,5 cm skersmens. Dviejų eksperto pirštų įvedimas į makštį yra laisvas, neskausmingas, be juntamo žiedo suspaudimo. Iš makšties skiriasi nedidelis kiekis balkšvų, be kvapo išskyrų. Tarpvietės srityje sužalojimo žymių nėra. Išangė uždara. Išangės išorinis raukas tamprus, stabilus su gerai išreikštomis, simetriškomis, radialinėmis raukšlėmis, be matomų pažeidimų. Apžiūros metu išangė nežiojėja, plečiant sėdmenis plėtėsi iki 1,0 cm skersmens.

Remiantis G. K., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikia išvadą:

1. G. K. apžiūros metu mergystės plėvėje rastas senas, daugiau nei savaitės laiko, plyšimas. Pilnai sugijus mergystės plėvės plyšimui, pasisakyti konkrečiau apie jo padarymo laiką jau nebeįmanoma.

2. Mergystės plėvės plyšimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, įvedimo į makštį metu, kuris savo apimtimi viršijo mergystės plėvės angos dydį bei mergystės plėvės elastingumo ribas. Nurodyti konkrečiai, kokiu daiktu buvo padarytas mergystės plėvės pažeidimas nėra galimybės. Juo galėjo būti bet koks kietas bukas daiktas (pvz., pirštas, (-ai), vyro varpa ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad mergystės plėvės pažeidimas aptiktas jos patiniame/užpakaliniame segmente, tokie pažeidimai būdingi juos padarant lytinių santykių metu.

3. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

4. Mergystės plėvės pažeidimas teismo medicinoje kaip kūno sužalojimas nėra vertinamas.

5. G. K. apžiūros metu sužalojimo žymių išorinių lytinių organų srityje, išangės srityje ir jos aplinkoje nėra (t. 1, b. l. 62-63).

2019 m. rugsėjo 30 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad 00:22:24 į apklausų kabinetą įeina G. K. (toliau – G.) ir psichologė T. G. (toliau – psichologė), kurios atsisėda į esančius ten fotelius.

Psichologė: ne, jo nėra teismo salėje šiuo metu, tikrai nėra

00:23:42 psichologė: tai pirmiausia tu prisistatyk, pasakyk savo vardą ir pavardę

G.: G. K.

Psichologė: aš tau G. sakiau, kad šis pokalbis bus kitoks negu visi pokalbiai, kuriuos mes iki šiol turėjom, tai turėsim kelis susitarimus, tai pirmas jų, kai tu negali žinoti atsakymų į mano klausimus, kai aš tavęs paklausiu, o tu nežinosi, tai man svarbu kad tu taip pasakytum, kad aš nežinau Taip pat tu gali kažko nesuprasti ar kažką tai ir tu pasakytum, kad nesupranti. Ir galiausiai, aš nežinau visko, visko, kas tau nutiko, todėl negalėsiu tau padėti pasakoti. Todėl labai svarbu, kad tu pati viską papasakotum, taip kaip buvo, taip kaip tu atsimeni ir kad sakytum tiesą. Ar gali pažadėti sakyti tiesą?

Psichologė: ar yra, kas trukdytų kažkas, kad negalėtum sakyti tiesą?

G.: apie E.

Psichologė: apie E. Tai pristatyk, kas tas E. per vienas ir ką reikia kalbėti? Ką apie E. turėtumėm pasikalbėti?

Psichologė: tai papasakok viską nuo pačių pradžių, kaip susipažinot su E., kaip santykiai atėjo?

G.: susipažinom aštuonioliktais vasarą parkelyje, tada apsikeitėm feisbukais, pradėjome susirašinėt, po to pradėjome susitikinėt ir taip gavos

G.: jisai vieną dieną pasikvietė pasikalbėt ir paklausė ar norėčiau pas jį į sodybą važiuot ir, na jisai pasiims tablečių, nu aš tipo sutikau

Psichologė: pasitikrinom ar žinai mėnesius. Koks pirmas metų mėnuo?

Psichologė: na sakykim tu tikrai žinai. Tai koks pirmas mėnuo? Koks mėnesis? Koks jo pavadinimas?

Psichologė: o kaip ten buvo tas važiavimas į sodybą, su kuo nuvažiavote, kiek žmonių ten buvo?

G.: mmm, jisai parašė, kur atvažiuoti. Aatvažiavo prie (duomenys neskelbtini), pasiėmė mane ir važiavome į sodybą

G.: mmm, jisai buvo nupirkęs šampano, ten išgėrėm šampano, toliau davė tas tabletes. Ėėė tik tai kad atpjovė, kad aš neperduozočiau ėėė...

Psichologė: tada jis paėmė tas tabletes, atpjovė tau kažkiek, kad tu neperduozotum. O kiek atpjovė?

Psichologė: tur būt nematys čia jei parodysi, gal gali papasakot?

G.: ėėė tokios spalvos (dešinės rankos parodomuoju pirštu rodo į sieną), pilkos spalvos deimančiukas

Psichologė: pilkos spalvos deimančiukas buvo ir trečdalį atpjovė. Tai atpjovė tau tabletę, kas buvo po to?

Psichologė: abudu traukėt per nosį tą koksą. Kaip reikia vartoti tą koksą? Kaip jūs ten vartojote? Nes aš niekada nesu susidūrusi ir nežinau

G.: aaa turi pasiimti kortelę, tada...

G.: ne, pavyzdžiui kad ir mylimiausia tą kortą ir tada...

G.: aaa, nesvarbu, ant stalo, taip toliau, tada pasiėmė pinigą susuki ir trauki

G.: vieną užsikiši (rodo - dešinės rankos pirštais užsikemša dešinę nosie šnervę), o čia (rodo ranka - prie kitos šnervės) yra pinigas ir trauki

Psichologė: o kiek čia tokių šniūrų pasidarot, kiek čia jų susitraukiat?

Psichologė: o kaip jautėsi tu prieš traukdama koksą? Sakei po tų tabletyčių kurių į deimantą panašios laukei poveikio. O koks poveikis yra, ką jautei?

G.: mmm sukės galva. Buvau labai atsipalaidavus. Ir nelabai galvojau. Ir viskas.

Psichologė: o po to kokso dar ant viršaus koks tavo jausmas?

G.: buvau dar labiau atsipalaidavusi ir dar labiau negalvojau ir dar labiau sukės vaizdas Psichologė: vaizdas net sukosi?

G.: kaip čia dabar paaiškint... (kalba neaiškiai) kaip glinčuva

Psichologė: ir kas po to buvo. Sušnypštei to kokso tu jau čia, daiktai dydžius keičia, visa atsipalaidavusi. Kas vyksta toliau?

G.: toliau jisai atnešė čiužinį iš antro aukšto į apačią, dar prieš tai pakūreno židinį, tada paklojo ir nelabai atsimenu kaip daėjome iki to

Psichologė: o ką atsimeni? Atsimeni sakei kad jisai klojo lovą. Ką tada atsimeni?

G.: mmm.... atsimenu kaip ir rytas buvo, penkta valanda gal ir šešta

Psichologė: ir kas tada vyksta, tas rytas? Tai dabar palauk dar, iš pradžių ar aš teisingai supratau, kad tu atsimeni kaip jis atsineša čiužinį, pakūrena židinį, pakloja lovą ir tada nieko neatsimeni iki šeštos valandos ryto?

Psichologė: o ką tą šiek tiek atsimeni, kas ten vyko iki šeštos valandos ryto?

Psichologė: o kur buvot tuo metu? Jūs stovėjot, gulėjot, kai bučiavotės?

G.: gulėjom... ne, sėdėjom ant čiužinio ir tada pradėjom glamonėtis ir priėjom prie lytinių santykių

Psichologė: tai sakai, kad tu neprisimeni kaip priėjai prie lytinių santykių, bet žinai kad tu turėjai su juo lytinių santykių taip?

Psichologė: tai atsikėlei nuoga, skaudėjo intymią vietą, kas dar?

Psichologė: prieš pradedant bučiuotis, čia po to kokso patraukimo?

Psichologė: o iki to laiko, ką jau buvote kalbėję apie santykius, apie intymius santykius?

Psichologė: tu sakei kad jūs susipažinot aštuonioliktų metų vasarą parkelyje?

Psichologė: ką jis apie tave žinojo, kai jūs susipažinot iki to sausio mėnesio devynioliktos dienos?

Psichologė: ar dar kada nors kalbėjotės po to karto apie tavo amžių?

G.: kai norėdavau pasivažinėt su juo ir tipo ... mmm kad esu dar jauna ir... nebenormalu susitikti

Psichologė: jisai taip sakydavo, kad tu norėdama pasivažinėti, kad tu esi nepilnametė ir tai nėra normalu susitikti?

Psichologė: jisai žinojo, tu esi tikra kad jisai žinojo kad tau keturiolika?

Psichologė: ar kada nors susirašinėjot apie tavo amžių, nes tu sakei kad pasikeitėt feisbukais ir susirašinėjot ten. Ar susirašinėjot ten apie amžių?

Psichologė: nebuvo tokio pokalbio. O feisbukais pasikeitėt... aš pati feisbuką turiu ir žinau, kad informaciją reikia kažkokią nurodyti. Ar tu esi nurodžiusi savo amžių feisbuke, ar įmanoma pasižiūrėti kiek tau metų yra?

Psichologė: tai prisijungus prie tavo paskyros neįmanoma matyti tavo amžiaus?

G.: (juokiasi) nežinau...

Psichologė: o iš kur dabar žinai, kad jam dvidešimt septyni?

Psichologė: tai apie ką dar bendravot vakar ar užvakar per fesbuką?

G.: klausiau kiek metų, ir... klausiau su kiek dar nepilnamečių turėjo lytinių santykių Psichologė: ką jis atsakė?

G.: sakė kad nei su viena. Tada parašiau neapsimetinėk ir... neatsimenu

Psichologė: tu sakei, kad atsikeli ryte, tu nuoga, tau tarp kojų skauda, kaip E. elgiasi? Kaip jūs toliau bendraujat?

G.: mmm apsirengiam, parveža namo, ėėė paklausia kaip jaučiuos, kaip vidinė savijauta, ar nesigailiu ir taip toliau...

Psichologė: o pirmo karto metu ar naudojotės kažkokias apsisaugojimo priemones?

Psichologė: nenaudojai. Sakei kartų daugiau tų buvo, kiek kartų iš viso buvo?

Psichologė: penki čia su tuo pirmu, apie kurį tu papasakojai? Iš viso buvo penki? Tai pirmas buvo sausio mėnesį, o kada paskutinis?

Psichologė: o dabar koks mėnuo?(G. tyli) Balandis! Tai žinai pavadinimus! Tai

Psichologė: kovo trečioj buvo. Tai pirmą kartą tu sakei, kad apsvaigusi buvai, apsisaugojimo priemonių nenaudojai. Kaip antras kartas atrodė, kur jisai vyko?

G.: toj pačioj sodyboj, buvau vėl apsvaigus ir nenaudojau jokių apsisaugojimo priemonių Psichologė: o nuo ko buvai apsvaigusi?

Psichologė: jisai davė. Tu sakei kad trečdalį tabletės pirmą kartą tau atpjovė, o kiek antrą kartą buvo tos tabletės ar tų tablečių?

Psichologė: trečdalį ir dar antrą trečdalį. Tai du trečdalius buvai suvartojusi?

Psichologė: kaip jauteisi po tų dviejų trečdalių, nes daugiau buvo negu pirmą kartą?

G.: mmm taip pat atsipalaidavus, kaip ir poveikis nelabai pasikeitė

Psichologė: tai tablečių tų davė. Ką dar vartojai antrą kartą?

Psichologė: tai sakai, kad du trečdalius tu pati vartojai, kokso nevartojai, alkoholį vartojai. Tai ką gėrėt?

Psichologė: tris taures šampano išgėrei ir du trečdalius tas deimantines tabletes?

G.: mmm jisai vieną tą tabletę, o išgėrė kiek nežinau, neskaičiavau

Psichologė: o iš kur žinai, kad turėjo lytinių santykių antrą kartą?

Psichologė: dviese buvot toj pačioj sodyboj kuri randasi kažkur už (duomenys neskelbtini)?

Psichologė: ir sakai kad tau atrodo jog buvai neapsvaigus. Tai kaip ten viskas buvo tą trečią kartą?

G.: aaa ... kadangi buvo jau vėlu, gal vienuolika valandų, tai jisai atnešė tiesiog čiužinį, atsigulėm ir vėl pradėjom bučiuotis, glamonėtis ir daėjom iki lytinių santykių

Psichologė: o kaip daėjot, kuris čia sugalvojo tuos lytinius santykius turėti?

Psichologė: nebe taip skaudėjo. Čia reiškia, kad neskaudėjo, ar nebe taip stipriai?

Psichologė: kaip lytiniai santykiai tau atrodo, papasakok tu man, kaip juos įsivaizduoji? Trečią kartą tu atsimeni, jis pradėjo tave nurenginėti, kas buvo po to?

G.: mmm ...

Psichologė: ką daro jisai, ką tu darai, kaip tie lytiniai santykiai atrodo?

Psichologė: tikrai gėda aš net neabejoju .... bet tikrai labai svarbu mums išsiaiškinti ar tikrai ten buvo lytiniai santykiai. ... Tai tikrai tą gėdą dabar susikišk į kišenes....

Psichologė: aš matau, kad tu visa raudona, bet mums svarbu tai išsiaiškinti kaip ten yra. Kas ten vyko tarp jūsų?

Psichologė: jisai įkišo varpą į makštį, kiek kartų jisai įkišo tą varpą?

Psichologė: o kiek jisai truko tą trečią kartą nes tu atsimeni?

Psichologė: apie valandą truko. O kaip jūs buvot... nežinau, sakei ant čiužinio, tai jūs sėdėjot, gulėjot, stovėjot ant to čiužinio?

Psichologė: kuri tavo kūno vieta lietė čiužinį, kaip tu ant jo gulėjai?

Psichologė: čia taip iš pradžių buvo. Ar kai tu gulėjai ant čiužinio, o jisai buvo ant tavęs, jau vyko lytiniai santykiai?

Psichologė: ar naudojot apsisaugojimo priemones trečią kartą?

Psichologė: ar nors vieną iš tų penkių kartų naudojot apsisaugojimo priemones?

Psichologė: ar kada nors su juo kalbėjotės apie šituos santykius, kas vyksta tarp jūsų?

G.: mmm ... nelabai. Tiesiog po visų tų lytinių santykių jisai paklausdavo kaip mano vidinė savijauta taip toliau

Psichologė: tai visi penki kartai buvo toj sodyboj už (duomenys neskelbtini) kažkur?

Psichologė: trečią kartą sakei, kad nebuvai apsvaigusi, o ketvirtą ir penktą kartą ar buvai apsvaigusi?

G.: ketvirtą kartą nuo alkoholio, o penktą nuo tų deimančiukų

Psichologė: o kaip jis čia siūlė, kaip įkalbino tave, ar tu pati sugalvojai vartoti juos?

Psichologė: o ką jis sakydavo duodamas, atpjauna tau trečdalį taip vadinamų deimančiukų ir ką sako?

Psichologė: ar jisai žino, kad tu kažkam papasakojai kas tarp jūsų vyko?

Psichologė: ar jisai kažko tavęs prašė, kažko norėjo iš tavęs sužinojęs... ?

G.: prašė kad pasakyčiau kad juokauju, kad tarp mūsų nieko nebuvo

Psichologė: prašė kad sakytum juokauji ir išsigalvoji ir kad nieko nebuvo?

G.: gal kaip ir santykiai, nes vienas kitam išsipasakodavom, palaikydavo mane

Psichologė: ar jūs sutikdavot su juo ne tik į tą sodybą važiuot, o tiesiog išeit pasivaikščiot kažkur?

Psichologė: ar tavo mama žinojo, kad tu išvažiuoji į sodybą su kažkokiu dvidešimt penkerių metų E.?

Psichologė: kaip tu jautiesi apie jį, dėl jo, ką tu jam jauti?

G.: mmm tada jis man patiko dabar nejaučiu nieko, kaip ir susižavėjimas bus dabar Psichologė: o kaip tu galvoji šitie santykiai tarp jūsų kokie jie buvo, ar jie turi kažkokį poveikį tau?

G.: nu ... turbūt jis todėl kad jis mane išklausydavo, rūpindavosi...

Psichologė: tave išklausydavo, rūpindavosi, tai čia pliusai?

G.: jo, o iš kitos pusės pagalvojus tai jisai kaip ir mane išnaudojo

Psichologė: ar šitie santykiai su E. kaip nors prisidėjo prie tavo depresijos ir tuometinės būsenos?

Psichologė: o kaip prisidėjo šitie santykiai prie tos būsenos?

G.: aaa, viskas būtų buvę gerai tenais tame centre jeigu nebūčiau papasakojus psichologei ir nebūtų šita byla, nes tada nerimavau dėl jo

Psichologė: sakei, kad nei vieną iš tų penkių kartų nesisaugojot, ar tu žinai kokios yra rizikos?

Psichologė: ar kada nors turėjai kokį nerimą, kad gali pastot ar kažkokią ligą pasigaut?

Psichologė: o ar esi kažkada, nežinau greitos kontracepcijos gerus tokių tablečių ar jisai pats kada nors yra sakęs apie nėštumą, ligas dar ką nors?

Psichologė: nesat kalbėję. Tai tu nerimavai, kad taip būtų, bet tu nukreipdavai mintis irgi nieko darius su tuo?

Psichologė: ar esat kada nors su juo nežinau kažkokių vaizdelių žiūrėję per telefoną ar kompiuterį, plančetę kur žmonės intymius santykius užsiiminėja?

Psichologė: G. kaip nutiko, kad juodų pradėjot draugauti aštuonioliktų vasarą, sakei parkelyje kažkokiame, kur feisbukais pasikeitėte, o pirmi santykiai tarp jūsų ten toj sodyboj nutiko sausio mėnesį, kitais metais, devynioliktais, kaip bendravot per tą laiką nuo tos vasaros iki to sausio?

Psichologė: o kaip nutikdavo kad važinėdavot, o kur čia važinėdavot?

Psichologė: tai atsisėdat ir tylit abudu, važiuojat per tą Rokiškį...

Psichologė: ar kada nors kalbėjot apie santykius kažkokius, jo santykius, tavo santykius, abipusius santykius?

G.: klausiau kiek merginų yra turėjęs, kiek trukdavo santykiai

Psichologė: gal būdavo kažkokių prisilietimų, šypsenų, kažko tokio važinėjimo metu. (G. purto galvą) Kaip nutiko kad čia sutikai į tą sodybą važiavai su juo?

Psichologė: ar tu iki susitikimo su juo buvai vartojusi tų tablečių?

Psichologė: tai žodžiu šiaip dažniausiai tu siūlydavai jam susitikti, bet va tą kartą jisai jau siūlė važiuoti į sodybą pabūti?

Psichologė: ar tu galvojai, kad važiuodama į tą sodybą šitaip pasibaigs?

Psichologė: tu sakei, kad trečią kartą nieko apsvaigusi nebuvai?

Psichologė: o kokį šampaną gerdavai, atsimeni (G. purto galvą) Ar visą laiką tą patį?

Psichologė: o kaip būdavo ar tą šampaną sodyboje rasdavot ar nusiveždavot?

Psichologė: o ką penktą kartą pasiėmėt, nuo ko buvai apsvaigus?

Psichologė: o jis pasakodavo iš kur tas tabletes, koksą ima?

Psichologė: kad gauna iš kažkokio kito žmogaus. Bet tu nežinai iš ko?

Psichologė: tu sakei, kad jis sakė kad dabar jau žinai, kai tu papasakojai kažkaip nenormalu ar ne. Ai ne, jisai sakė, kai tu siūlydavai pasivažinėt, kad tai nenormalu, o dėl ko jis taip sakė, kas čia nenormalaus jūsų bendravime?

Psichologė: tai tu galvoji, kad jis sakė kad nenormalu dėl amžiaus skirtumo didelio?

Psichologė: žiūrėk G., kaip buvo, kai jūs susipažinot tą vasarą aštuonioliktų metų, kaip tau atrodo, kaip jis į tave žvelgė, kaip į merginą, ar kaip nežinau į vaiką, į mergaitę?

Psichologė: na tai tu tokia esi. O kaip jis į tave žiūri? (G. trūkčioja pečiais) Nežinai, negali pasakyti. O kuris sugalvojo feisbukais pasikeisti?

Psichologė: o kai susipažinot tam parkelyje, kas dar su jumis buvo, ar jūs tik dviese, kažkaip ėjot, o labas!?

G.: ėėė G. ir G.

Psichologė: su draugu buvo, jūs penkiese susitikot. O čia netikėtai susitikot, ar kažkas tai jau žinojo?

G.: sėdėjom su draugėm parkelį ir pamatėm kaip atvažiavo bemsas ir viena nuėjo paklausti ar galim pasivažinėt

Psichologė: ne tu, tai kažkuri arba G. arba G. nuėjo paklaust ar galim pasivažinėt?

Psichologė: pavežiojo. Tai nueinant į mašiną ir ką ten randai - šituos du vaikinus?

Psichologė: ką ten kalbėjot, koks jūsų bendravimas vyko toje mašinoje?

Psichologė: tai kaip jie sureagavo, kad vežioja keturiolikmetes?

Psichologė: tai niekaip nesureagavo? (G. purto galvą) O kuriuo metu jūs pasiūlėt feisbukais pasikeist?

Psichologė: į turgelį tada jau parvežė, ir ar visi ten pasikeitėt?

Psichologė: ir mergaitės kitos pasikeitė su tavim, jos visos buvo feisdrauguose?

Psichologė: iš pradžių jau čia E. pasikvietėt į draugus, ar E. jus pasikvietė?

Psichologė: jūs pasikvietėt E. Ar G. tu esi su kuo nors su draugėm ar dar su kuo nors be tos psichologės ten (duomenys neskelbtini) kur buvai kalbėjusi apie santykius kurie vyksta tarp tavęs ir E., kad kartu susitinkat?

G.: su I. ir G.

Psichologė: tai I. ir G. turėtų žinoti, kad tarp jūsų vyksta tokie santykiai. O ką jos žino?

Psichologė: joms nesakei kad buvai apsvaigus? (G. papurto galvą) Tai jos abidvi žino, tiek I., tiek G., kalbindama, jau aš išgirsčiau iš jų, kad turit jūs tokių santykių?

Psichologė: ar dar esi kam nors papasakojusi? (G. papurto galvą). O žiūrėk, tavo mama man yra sakius, kad tu kažkada vieną naktį negrįžai ir tavo mama su policija ėmė ieškoti, tai kur tu buvai?

Psichologė: nes tu su kažkuo buvai. Buvai su kažkokiu vaikinu. Ar su E. buvai?

G.: su D.

G.: D.

G.: D.

G.: mmm žodžiu draugės tos turėjo eiti į turgelį, buvo gal devynios man rodos vakaro ar pusę dešimt ir....

G.: G. ir G.

Psichologė: ir...

Psichologė: tai buvot keturiese ir visi norėjot eiti namo, ir kas tada buvo?

Psichologė: o jos norėjo dar į turgelį eiti. Tai jos į turgelį nusuko, o tu palydėjai jį iki namų? G.: jo

G.: aaa, ... šiek tiek dar pasikalbėjom, tada paklausiau ar galiu pas jį miegot nes tingiu grįžt ir ėjom miegot

Psichologė: o kaip miegojot, kuriam tu kambarį miegojai, kurioj vietoj miegojai?

G.: eee, ne mama skambino ryte ir neprisiskambino, nes pas jį ryšio nėra ir tada skambino draugėm irgi neprisiskambino, nu ir nebuvo manęs ten pas tas drauges ir tada jau policijai pranešė Psichologė: o kada tave sutiko, kada tave rado?

G.: aaa, jo patėvis pranešė jam, kad manęs mama ieško ir tada paklausiau ar gali palydėt pusę kelio ir palydėjo pusę kelio ir tada mane policija pasiėmė?

Psichologė: tai dabar yra keli klausimai. Visi yra konkretūs. Gal pirmiausia nuo pačių pradžių pradėkime. Kai vykai į tą sodybą sakei kad nuo (duomenys neskelbtini) kažkur pasiėmė tave?

Psichologė: ar tu žinojai, kad tu visą naktį ten praleisi? Tu sakei kad aštuntą tave išsivežė ir apie devintą ryte parvežė

G.: norėjau visai nakčiai.

Psichologė: ir žinojai ir norėjai. Kaip nutiko kad norėjai visai nakčiai?

Psichologė: kad paryčiui negrįžt namo tu norėjai ten važiuot?

Psichologė: ar, nežinau, žodžiu tenai, kai prasidėjo bučiavimas, glėbesčiavimas, ką prisimeni iš tos pirmos nakties, ar buvo žodinis kažkoks paklausimas, ar E. tavęs paklausė, ar tu norėtum?

Psichologė: o kaip nutiko kad tie santykiai pasibaigė, ar nepasibaigė? Paskutinis kartas sakei kad kovo pradžioj buvo, tas penktas

Psichologė: sakei bendravot vakar ar užvakar per feisbuką su juo?

G.: nes nenorėjau jį kišti į šitą ir laukiau ką jisai parašys

Psichologė: dabar pakalbėkim apie tą pirmą įvykį. Iš kur tu žinai, kaip tą koksą reikia vartot, nes tikrai tu čia pasakojai, kad galiu įsivaizduot kaip ten viskas vyksta?

G.: kad reikės pirmą šitą užsikimšt (rodo dešinės rankos pirštu į dešinę nosies šnervę) ir traukt

Psichologė: tai E. tau pasakė, kad reikia užsikišti vieną šnervę ir traukti?

G.: sakė, kad gali čia graužt (G. ranka rodo nosį) ir daugiau kaip ir nieko nesakė

Psichologė: o G. kaip ten nutiko, tu jau buvai ten šampano išgėrus, trečdalį tabletės išgėrus ir sakei, kad jau visai ten atsipalaidavus buvai, kaip nutiko, kad dar ir koksą vartojai?

Psichologė: jeigu aš turėčiau telefoną ir prisijungčiau, ten tave susirasčiau, tai tavo amžiaus nematyčiau?

G.: nu, aš nurodžius, kad man ten aštuoniolika ar kiek man rodos

Psichologė: ar tu esi pati prašiusi iš E. tablečių būnant ten sodyboj?

Psichologė: tai tu nežinai kelinti čia jam buvo santykiai su tavim?

Psichologė: tas jūsų bendravimas koks buvo, ar jūs buvote draugai, ar jūs buvote pora, kas jūs buvot?

Psichologė: tu sakei, kad iš pradžių tau jis labai patiko bet po to tau atėjo toks suvokimas, kad išnaudojo tave, kaip atėjo tau tokia mintis, kad jis tave išnaudojo?

Psichologė: o kada čia tu pradėjai galvoti, kad tau čia išnaudojimas tas vyksta?

Psichologė: kaip nutikdavo, kad tokią nuojautą turi bet vis tiek ten važiuoji su juo?

Psichologė: irgi nukrinta mintys ,negali paaiškinti.... Žiūrėk, tu dabar taip sakai,... nu sakei, kad ir jisai ten sakė kad į kalėjimą gali patekti, pati ten kažkaip norėjai psichologijos prašyti (duomenys neskelbtini) skyriuje, kad, kad atsiimt, kad viską nutraukt, kaip tu dabar galvoji jautiesi?

Psichologė: kaip norėtum kad pasibaigtų šita visa istorija?....

G.: mmm...

Psichologė: tik tu pati visiškai nuoširdžiai pasvarstyk, kaip tu norėtum

G.: jeigu nebuvo kitų nepilnamečių, tai gal tada tiktai kokią baudą, o jeigu buvo ir su kitom nepilnametėm tai darė, tai į kalėjimą

Psichologė: žodžiu, dėl to kaip su tavim tik buvo tai tik baudą kažkokią paskirtų?

Psichologė: ar tu G. čia taip visą tiesą pasakei ir nuoširdžiai kalbėjai?

Psichologė: tai teisybę čia pasakei, kad tau keturiolika, kad į aštuntą klasę eini, o tai kaip tu turi, kad tavo feisbuke aštuoniolika nurodyta, tu irgi sakei, kad greičiausiai aštuoniolikta ten nurodyta?

Psichologė: nuo kiek galima savo feisbuką susikurt ar žinai?

Psichologė: o žiūrėk, tu čia vis dar kitas nepilnametes mini ir sakei kad yra kitų, iš kur tu čia žinai apie tas kitas mergaites, ar E. jis tau čia pasakojo, ar iš kažkur kitur tu čia sužinojai, ar iš vis egzistuoja čia tos kitos mergaitės?

Psichologė: nežinai. Žinai tik tai, kiek mama pasakė apie jas?

Psichologė: dar visam aiškumui, tu sakei, kad skausmą tai jautei tik ten tarp kojų, kur lyties organų sritis yra ar ne?

Psichologė: ar buvo kažkoks kitoks skausmas kurį tau E. sukėlė?

Psichologė: ar yra G. ko aš tavęs dar nepaklausiau ir tai būtų svarbu mums sužinoti, kažkokios detalės?

G.: kaip ir ne.

Apklausa baigėsi 1:31:12. Likęs vaizdo ir garso įrašas neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8-26).

Tyrėjo G. V. 2019-05-17 tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 151-1 straipsnio 1 dalyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą).

2019-05-16 buvo, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) tikslu įteikti šaukimus į apklausą teisme liudytojoms G. R. ir G. R.. Įteikiant šaukimus buvo bendrauta su G. R., kuri paaiškino, kad kartu su G. K. ir dvejais jos draugais E. ir E. du kartus buvo nuvykę į sodybą esančia netoli Rokiškio miesto. Pirmą kartą kai buvo toje sodyboje jie buvo keturiese tik šiaip pabuvo pasikalbėjo ir nieko ten neįvyko. Antrą kartą kai nuvyko į tą pačią sodybą su G. K. ir tais pačiais vaikinais, sodyboje jie buvo keturiese visi jie vartojo alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, kurias turėjo ir joms davė vaikinai. Tai pat paaiškino, kad antrą kartą kai buvo nuvykę į sodybą E. ir G. K. išėjo į namo antrą aukštą. Kadangi jei buvo neramu kur išėjo G. K. su E., ji užlipo pažiūrėti ką jie veikia. G. užlipusi pamate lovoje E. ir G. K. pusnuogius ji išsigando, ir kažkuris iš jų jai liepė eiti iš čia. Tada ji nulipo į pirmą namo aukštą ir ten buvo kartu su E. Tikslių datų, kuriomis dienomis jie buvo sodyboje ji neprisimena (t. 3, b. l. 1). Dokumentas į IBPS sistemą įkeltas 2019 m. birželio 5 d.

Tyrėjos G. A. raštas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų nepilnamečių liudytojų apklausų kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 21 d. 10:30 val. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, Laisvės a. 17, Panevėžyje, pas teisėją Česlovą Kulikauską planuojama nepilnametės liudytojų G. R. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklausa. Raštas su prierašu: gavau, 2019-05-09 M. R., parašas (t. 3, b. l. 6).

Tyrėjos G. A. raštas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų nepilnamečių liudytojų apklausų kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 21 d. 10:30 val. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, Laisvės a. 17, Panevėžyje, pas teisėją Česlovą Kulikauską planuojama nepilnametės liudytojos G. R. gim. (duomenys neskelbtini) m. apklausa. Raštas su prierašu: gavau, 2019-05-09 G. R., parašas (t. 3, b. l. 7).

Detalūs metaduomenys, iš kurių matyti, kad raštai pasirašyti tyrėjos G. A. IBPS sistemoje 2019-05-07 14.00 val. (t. 3, b. l. 8).

Tyrėjos G. A. raštas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų nepilnamečių liudytojų apklausų, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 21 d. 10:30 val. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, Laisvės a. 17, Panevėžyje, pas teisėją Česlovą Kulikauską planuojama nepilnametės liudytojos G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklausa. Raštas su prierašu: gavau, 2019-05-09 G. R., parašas (t. 3, b. l. 10).

Detalūs metaduomenys, iš kurių matyti, kad raštai pasirašyti tyrėjos G. A. IBPS sistemoje 2019-05-07 14.05 val. (t. 3, b. l. 11).

Šaukimo šaknelė iš kurios matyti, kad G. R. šaukimas įteiktas mamai M. R.. Šaknelę pasirašė tyrėja G. A. (t. 3, b. l. 9).

Šaukimo šaknelė iš kurios matyti, kad G. R. šaukimas įteiktas mamai M. R.. Šaknelę pasirašė tyrėja G. A. (t. 3, b. l. 12).

Tyrėjos G. A. raštas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų nepilnamečių liudytojų apklausų kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 21 d. 10:30 val. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, Laisvės a. 17, Panevėžyje, pas teisėją Česlovą Kulikauską planuojama nepilnametės liudytojų G. R. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklausa. IBPS sistemoje pasirašytas 2019-05-07 13.29 val. (t. 3, b. l. 21-22).

2019-09-10 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, kaupimo protokolas iš kurio matyti, kad vykdant abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) priklausančio E. K., kontrolę buvo užfiksuoti reikšmingi duomenys tyrimui:

Įrašas NR. (duomenys neskelbtini), 2019-05-16 18:36:41, trukmė 1 minutė 44 sekundės, E. K. iš savo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) skambina P. K. į abonentinį Nr. ((duomenys neskelbtini)):

P. K.. No kažkaip tai žinai, vis tiek gi galima gali galima nėra susitikt nemanau, kad čia blet nesu su D. G. manau sunkiau susitikti negu či,

P. K.. Jo nors už pastangas E. K.. Dešim už pastangas gerai P. K.. No davai E. tvarkykis iki E. K.. Vsio davai aha

Įrašas NR. (duomenys neskelbtini), 2019-05-17 08:01:02, trukmė 3 minutės 27 sekundės. Reikšminga informacija pasideda nuo įrašo 1 minutės 28 sekundžių iki įrašo pabaigos. L. M. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) skambina E. K. į abonentinį Nr. ((duomenys neskelbtini)):

L. M.. Ai tu lauki prie mokyklos?

L. M.. A ti šitas gi pavyzdžiui jeigu nuėjus mokyklon kelintoj jin klasėj aštuntoj? pasižėt tvarkaraščius pamokų nebūna iškabintu sienoj?,

L. M.. Dabar gi reikia parašyti priežastį dėl ko ten atėjei E. K.. Nu tai bet čia jokio skirtumo žinai, norės eis, norės neis čia tokios,

L. M.. Arba prie namų, kažkur arčiau laukt, kai ana į kiemą jei išeina ten prie (duomenys neskelbtini) atsistoji prie (duomenys neskelbtini) ir matos, ai či blet dahuja kur išeit gali,

L. M.. Nieką, gerai davai laukit E. K.. Čiau

Kita įrašo informacija nereikšminga ikiteisminiam tyrimui.

Išsiųsta sms žinutė NR. (duomenys neskelbtini), 2019-05-17 09:58:27, E. K. iš savo abonentinio Nr. ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė sms žinutę P. K. į abonentinį Nr. ((duomenys neskelbtini)):

Įrašas NR. (duomenys neskelbtini), 2019-05-19 12:43:42, trukmė 14 minučių 12 sekundžių. Reikšminga informacija prasideda nuo 00 minučių 16 sekundžių iki 2 minučių 11 sekundžių. E. K. iš savo abonentinio Nr. ((duomenys neskelbtini)) skambina P. K. į abonentinį Nr. ((duomenys neskelbtini)):

E. K.. O pačioj pabaigoj, jau viskas tvarkoj ir ir ir nei aš čia nenoriu sau bėdų, nei kažkam kitam nenoriu sukelt jų,

E. K.. Jo kaip ir ramiau žinai, nu aišku būtu kaip ten ramiau tai ramu labai, nes galėjo priešingai kalbėt, kad čia ragas,

E. K.. Jo šitas į nauda, tada draugas mano dar žinai irgi užfiksuotas kad visur kur dalyvavo irgi į nauda, o čia kažkoks žinai sergantis žmogus prisikalbėjo tokių dalykų tai,

P. K.. Nu tai taip taip taip.

Tame pačiame įraše NR. (duomenys neskelbtini), 2019-05-19 12:43:42, trukmė 14 minučių 12 sekundžių. Reikšminga informacija prasideda nuo 3 minučių 37 sekundžių iki 4 minučių 00 sekundžių. E. K. iš savo abonentinio Nr. ((duomenys neskelbtini)) skambina P. K. į abonentinį Nr. ((duomenys neskelbtini)).:

P. K.. Tai va.

Kita įrašo informacija nereikšminga ikiteisminiam tyrimui.

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-05-21 12:37:25, trukmė 2 minutė 24 sekundės. E. K. iš savo abonentinio Nr. ((duomenys neskelbtini)) skambina D. V. į abonentinį Nr. ((duomenys neskelbtini)):

D.V. Pala biški da nieką nebegirdžiu įsijungiu garsiakalbi, kalbėk

E.K. Sakau butu pasibaigę kaip puse velnio, bet tikslino tuos parodymus diktuoja ar gerai surašyta ten viskas buvo, kad nei aš, nei E., nesam ten su ja nei bendravę, nei ką nuo to laiko ir jauči sakę ir jinai sako, kad kažkas jei skambino kažkoks draugas dėl šito,

E.K, Koks čia blet asilas galėjo skambinti, nu ir dabar tipo vėl iš naujo apklausa vyks klausinės, ką sakė? ka liepė? ar kažką?,

E.K. Davai. (t. 3, b. l. 138-142).

2019-04-15 nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iš kurio matyt, kad įtariamasis E. K. įpareigojamas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Lietuva ir nebendrauti su G. K., nutarimo nuorašas įtariamajam įteiktas 2019-04-15, nutarimas pasirašytas IBPS sistemoje 2019-04-15 11.01 val.

2019-06-13 teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolas iš kurio matyti, kad D. V. išaiškinta atsakomybė pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą (t. 4, b. l. 154).

Liudytojo D. V. protokolas iš kurio matyti, kad apklausą atliko tyrėja G. A., kiti asmenys nedalyvavo (t. 4, b. l. 156-157).

Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: 2019-04-09 Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, (t. 1, b. l. 1-2); 2019-04-09 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 3); 2019-04-09 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 4); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 5); 2019-04-09 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 6); 2019-04-09 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 7); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 8); 2019-08-06 tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 9); 2019-08-06 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 10); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 11); 2019-09-25 tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 12); 2019-09-25 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 13); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 14); 2019-09-25 tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 15); 2019-09-25 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 16); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 17); 2019-09-25 tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 18); 2019-09-25 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 19); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 20); 2019-09-25 tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 21); 2019-09-25 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 22); detalūs metaduomenys (t.1, b. l. 23); 2019-07-25 prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą (t. 1, b. l. 24); 2019-07-25 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 25); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 26); 2019-07-24 pranešimas apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigą (t. 1, b. l. 27-31); 2019-07-24 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 32); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l.33); 2019-10-04 prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą (t. 1, b. l. 34); 2019-10-04 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 35); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 36); 2019-09-30 pranešimas apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigą (t. 1, b. l. 37); 2019-09-30 rezoliucijos lapas (t. 1, b. l. 38); detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 39); 2019-04-08 (duomenys neskelbtini) ligoninė „Pranešimas apie galimai nusikalstamą veiką“ (t. 1, b. l. 40-41); 2019-04-16 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba „Apžiūros protokolas“, priedas fotolentelė, detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 42-56); 2019-05-08 Žemėlapis (t. 1, b. l. 57); 2019-04-09 užduotis atlikti objektų tyrimą, detalūs metaduomenys (t. 1, b. l. 58-60); 2019-05-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius, Specialisto išvada (t. 1, b. l. 61-63); 2019-04-17 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 65); 2019-07-11 – 2019-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 100-109); 2019-04-17 Panevėžio teritorinės ligonių kasa, raštas „Dėl informacijos suteikimo“ (t. 1, b. l. 124); 2019-04-11 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, „Informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas“ (t. 1, b. l. 143-145); nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, (t. 1, b. l. 149-150); (duomenys neskelbtini), nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centras, Ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos (t. 1, b. l. 151); 2019-06-05 Rokiškio (duomenys neskelbtini) progimnazija, charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 154); 2019-09-30 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 8-26); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija (t. 2, b. l. 37); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija (t. 2, b. l. 38); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija, (t. 2, b. l. 39); 2019-05-30 Kitų objektų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 40-42); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija (t. 2, b. l. 45); 2019-05-29 kitų objektų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 46-61); Susirašinėjimas (t. 2, b. l. 62); 2019-09-24 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius, Fotolentelė, detalūs metaduomenys (t. 2, b. l. 63-72); Nuotraukos (t. 2, b. l. 78); 2019-04-10 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo skyrius, Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 2, b. l. 80-83); 2019-04-17 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius, Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, detalūs metaduomenys (t. 2 b. l. 84-85); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija (t. 2, b. l. 87); 2019-04-17 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 88-89); 2019-04-17 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų skyrius, Fotolentelė (t. 2, b. l. 90-92); 2019-10-03 ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo (t. 2, b. l. 93-96); 2019-09-12 Dėl psichologo konsultacijų, (t. 2, b. l. 97); 2019-05-09 Sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 98); 2019-09-09 Sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 99); 2019-04-24 pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 99); Kvitai (t. 2, b. l. 100-107); 2019-09-18 PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 108); 2019-04-15 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ias skyrius, kratos protokolas (t. 2, b. l. 140-142); 2019-04-16 tarnybinis pranešimas dėl atliktos kratos, detalūs metaduomenys (t. 2 b. l. 143-144); 2019-04-16 Panevėžio apylinkės teismo nutartis, detalūs metaduomenys (t. 2, b. l. 148-150); 2019-05-02 daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 153-155); 2019-05-02 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnyba, DVD-R laikmena su ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini) reikšminga informacija prie nešiojamo kompiuterio HP daiktų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 156); 2019-05-06 daiktų apžiūros protokolas (t. t. 2, b. l. 157-158); 2019-05-06 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius, fotolentelė, detalūs metaduomenys (t. 2, b. l. 160-162); 2019-05-15 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnyba, daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 163-165); 2019-05-15 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnyba, optinė duomenų laikmena DVD-R ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini) su duomenimis, gautais iš mobilaus ryšio telefono, prie mobilaus ryšio telefono „Apple iPhone5s“ daiktų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 166); 2019-06-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, specialisto išvada (t. 2, b. l. 172-174); 2019-06-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas (t. 2, b. l. 175); 2019-09-23 VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 2, b. l. 185); 2019-10-01 VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 2, b. l. 193); vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnysis tyrėjas G. V., tarnybinis pranešimas (t. 3, b. l. 1); 2019-05-21 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija, nepilnametės liudytojos G. R. apklausa, (t. 3, b. l. 34); 2019-05-21 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija, nepilnametės liudytojos G. R. apklausa (t. 3, b. l. 43); 2019-06-12 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija, nepilnametės liudytojos I. M. apklausa (t. 3, b. l. 81); 2019-06-28 Respublikinis priklausomybės ligų centras, raštas „ Dėl informacijos pateikimo“ (t. 3, b. l. 90); 2019-09-10 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 3, b. l. 138-142); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija, D. V. skambučių išklotinės (t. 3 b. l. 153); 2019-07-10 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnysis tyrėjas G. V., tarnybinis pranešimas dėl mobiliojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 3, b. l. 154); 2019-05-28 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. A., tarnybinis pranešimas dėl įeinančių, išeinančių skambučių, sms žinučių išklotinių, detalūs metaduomenys, (t. 3, b. l. 160-161); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas pateikta informacija, (t. 3, b. l. 168); 2019-06-28 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. A., tarnybinis pranešimas dėl išklotinių, detalūs metaduomenys, (t. 3, b. l. 169-170); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas pateikta informacija, (t. 3, b. l. 171); 2019-06-28 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. A., tarnybinis pranešimas dėl įeinančių, išeinančių skambučių, sms žinučių išklotinių analizės, detalūs metaduomenys, (t. 3, b. l. 172-176); 2019-10-10 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius, nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti, b. l. 172-176; 2019-10-10 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius, nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti, detalūs metaduomenys, (t. 3, b. l. 177-178); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrius, Kvitas B, (t. 3, b. l. 179); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrius, specialisto išvada (t. 4, b. l. 40); 2019-04-18 Respublikinis priklausomybės ligų centras, raštas „Dėl informacijos pateikimo“, (t. 4, b. l. 42); 2019-04-15 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, (t. 4, b. l. 133-134); 2019-04-15 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 135-138); 2019-05-08 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnysis tyrėjas G. V., tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 4, b. l. 139); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, CD laikmena su informacija, įtariamojo E. K. telefono IPHONE 8PLIUS išrašas (t. 4, b. l. 140); 2019-10-02 VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro medicininis pažymėjimas (t. 4, b. l. 174).

Dėl kaltinimų E. K. pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

Pagal patikslintą kaltinimą E. K. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2019 metų sausio mėnesio pradžios iki 2019 metų kovo mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime Rokiškio rajone, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios G. K. bejėgiška būkle dėl amžiaus, psichikos būsenos, emocinės priklausomybės nuo kaltinamojo bei apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, penkis kartus prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu bei analiniu būdu, tokiais veiksmais sukėlė jai mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą, tokiu būdu išžagino, seksualiai prievartavo nepilnametę nukentėjusiąją G. K., t. y. padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. birželio 28 d. baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodęs, kad įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 4 punkte išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas žodžiais arba kitokio pobūdžio veiksmais, arba kitais būdais ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus ar pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. 19 punkte išaiškinta, kad išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra nusikalstamos veikos tik padarius jas tiesiogine tyčia. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis santykiaudamas su nukentėjusiąja nepilnamete G. K. suvokė, kad jis santykiauja prieš kito asmens valią. Tokiai išvadai pagrindo suteikia byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusioji kaltinamajam paklausus ar ji nori ir sutinka su juo turėti lytinius santykius atsakė, kad sutinka. Nukentėjusioji jokiu išoriškai pastebimu būdu neišreiškė savo nesutikimo, todėl teismas daro kategorišką išvadą, kad nukentėjusiosios nesutikimas, buvo neišreikštas ir kaltinamajam nežinomas. Teismas sprendžia, kad išnagrinėjus bylą apskritai nepasitvirtino aplinkybė, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja santykiavo prieš jos valią, nes iš nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. K., parodymų matyti, kad dukra jai pasisakiusi apie lytinius santykius su kaltinamuoju bei nurodžiusi, kad ji norėjusi santykius išbandyti, santykiai buvę abipusiu sutarimu, nebuvo jokios prievartos. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ekspertei atliekant jos medicininę apžiūrą (t. 1, b. l. 62), taip pat ir (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji viso proceso metu pripažino, kad ji jokiu būdu neišreiškė savo nesutikimo turėti lytinius santykius su E. K., šie santykiai buvę nevienkartiniai (iki 5 kartų). Ekspertizės atlikimo metu G. K. nurodė, kad E. K. jai patiko, jis klausė jos ar tikrai nori, ji sakė, kad taip (t. 1, b. l. 106). Kaltinamasis su nukentėjusiąja iki pirmųjų lytinių santykių buvo pažįstami apie pusę metų bendravo socialiniuose tinkluose, epizodiškai susitikdavo, kad patvirtina byloje esantis susirašinėjimas. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažino, kad jie sutarė vykti į sodybą abipusiu sutarimu. Nukentėjusioji tvirtindama, kad vartojo sodyboje svaigiąsias medžiagas, pripažįsta tą dariusi savo valia ir net to norėjusi (nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos stenograma). Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad nukentėjusioji visų lytinių santykių metu buvo sąmoninga, prieštaravimų lytiniams santykiams nereiškė, prieš ją jėga, grasinimai nebuvo naudojami, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veikoje nėra nusikaltimų numatytų BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. sudėčių. Kaltinamojo veiksmuose nenustatytas inkriminuojamų jam veikų privalomasis subjektyviosios pusės požymis kaltė, kuri šiuo atveju turi pasireikšti tiesiogine tyčia.

Byloje pagal pakeistą kaltinimą E. K. kaltinamas tuo, kad penkis kartus prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu bei analiniu būdu pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios G. K. bejėgiška būkle dėl amžiaus, psichikos būsenos, emocinės priklausomybės nuo kaltinamojo bei apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų.

2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 10 punkte išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgišką būklę. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ar 150 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą spręstina, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji buvo žaginta ir seksualiai prievartauta pasinaudojant jos bejėgiška būkle dėl šių aplinkybių.

Nustatyta, kad nukentėjusioji G. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi pirmųjų lytinių santykių metu (2019 m. sausio mėn.) nukentėjusiajai buvo 14 metų. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji tiek fiziškai tiek protiškai išsivysčiusi pagal amžių. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta ir pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. K. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir duoti apie tai parodymų apklausų metų. G. K. mąstymas nuoseklus, normalaus tempo, emocijos slopinamos, nuotaika niūri. Prasmingam, individualiam kontaktui prieinama, yra mandagi, bendradarbiaujanti. Visapusiškai teisingai orientuota. Mąstymas nuoseklus, lėtoko tempo. Mąstymo turinio ir suvokimo sutrikimų neišryškėjo. Intelektiniai gebėjimai, vertinant kliniškai, pagal amžių. Piktogramų užduotyje G. K. asociacijas produkuoja pakankamai greitai, vaizdinius parenka visoms sąvokoms. Didelė dalis konkrečių, standartinio pobūdžio piktogramų, išlaikančių loginį ryšį tarp stimulinio žodžio ir vaizdinio. Įsiminimo produktyvumas aukštas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai G. K. nuo 2018-11-12 buvo diagnozuojama vidutinio sunkumo depresija. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajai diagnozuojami psichikos sutrikimai apsunkino jos gebėjimą priešintis. Byloje apklaustas kaltinamasis E. K. nurodė žinojęs, kad nukentėjusioji lankosi pas specialistus, depresuoja dėl tėvų skyrybų. Iš byloje esančių E. K. ir G. K. susirašinėjimų „Messenger“ programoje (t. 2, b. l. 40-62) matyti, kad ji nurodė jog lankosi pas psichologą, psichiatrą, tačiau taip pat matyti, kad G. K. noriau bendravo su E. K., nurodė, kad jis jai pakelia nuotaiką.

Aukščiau nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad G. K. būtų buvusi nepajėgi savarankiškai priimti sprendimų dėl savo amžiaus ar individualių psichologinių ypatumų.

Byloje aplinkybė, kad G. K. buvo bejėgiškos būklės dėl amžiaus ir psichikos būklės yra grindžiama prielaidomis. Tuo labiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis E. K. suvokė, kad G. K. dėl amžiaus ir diagnozuojamos depresijos yra bejėgiškos būklės. E. K. nėra psichologijos, psichiatrijos ekspertas jis įvykių metu (duomenys neskelbtini), mokėsi profesinėje mokykloje. Byloje nėra jokių duomenų apie jo suvokimą, jog jis naudojasi nukentėjusiąja esančia bejėgiškos būklės dėl amžiaus emocinės priklausomybės nuo jo, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir alkoholio. Priešingai visi byloje surinkti duomenys rodo, kad lytiniai santykiai tarp E. K. ir G. K. vyko apipusiu sutikimu, ką šiuo atveju suprato kaltinamasis.

Kaip dar viena G. K. bejėgišką būklę nulėmusi aplinkybė yra įvardijamas jos apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų.

Visų pirma pastebėtina, kad be nukentėjusiosios parodymų byloje nėra kitų patikimų įrodymų, kad šios narkotinės medžiagos būtų buvę vartojamos, nes šią aplinkybę paneigė kaltinamasis E. K., liudytojai E. P., G. R.. Atlikus testus narkotinių ar psichotropinių medžiagų nei G. K. nei E. K. organizmuose nerasta.

Byloje kaltinimą palaikanti prokurorė kritikavo liudytojų G. R. parodymus remdamasi tyrėjo G. V. 2019-05-17 tarnybiniu pranešimu, kur jis aprašo, kad 2019-05-16 buvo, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) tikslu įteikti šaukimus į apklausą teisme liudytojoms G. R. ir G. R.. Įteikiant šaukimus buvo bendrauta su G. R., kuri paaiškino, kad kartu su G. K. ir dvejais jos draugais E. ir E. du kartus buvo nuvykę į sodybą esančia netoli Rokiškio miesto. Pirmą kartą kai buvo toje sodyboje jie buvo keturiese tik šiaip pabuvo pasikalbėjo ir nieko ten neįvyko. Antrą kartą kai nuvyko į tą pačią sodybą su G. K. ir tais pačiais vaikinais, sodyboje jie buvo keturiese visi jie vartojo alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, kurias turėjo ir joms davė vaikinai (t. 3, b. l. 1).

Teismui šiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys kelia abejonių dėl jų patikimumo, kaip ir pačio tarnybinio pranešimo atsiradimo aplinkybės. Visų pirma pažymėtina, kad apklausiama G. R. paneigė minimame tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie narkotinių medžiagų vartojimą. G. R. nurodė, kad policininkai kalbėjo apie narkotines medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad tyrėjas tarnybiniame pranešime nurodė vykęs pas G. ir G. R. įteikti šaukimų į apklausą su tyrėja G. A.. Tuo metu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad liudytojoms šaukimus tyrėja G. A. buvo įteikusi 2019-05-09 (t. 3, b. l. 7, 9, 10, 12). Pažymėtina ir tai, kad aukščiau minimas tyrėjo G. V. tarnybinis pranešimas į IBPS sistemą buvo įkeltas 2019-06-05 tai yra po G. R. apklausos, kur ji paneigė, kad buvo vartojamos narkotinės medžiagos.

Taigi aplinkybės apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą tvirtinti kategoriškai negalima bei ji esant byloje prieštaravimams turi būti vertinama kaltinamojo naudai.

Byloje duomenų, kad dėl svaigiųjų medžiagų vartojimo G. K. būtų buvusi bejėgiškos būklės taipogi nėra. Apklausiama nukentėjusioji patvirtino, kad ji visų lytinių santykių metu buvo sąmoninga. Šią aplinkybę nurodė ir kiti vakarėliuose dalyvavę asmenys. Nukentėjusioji nurodė, kad svaigiąsias medžiagas vartojo nieko neverčiama ir norėjo jas vartoti, ji patvirtino, kad tai buvo viena iš priežasčių paskatinusių ją vykti į sodybą nakčiai su E. K.. Iš ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų taip pat žinoma, kad G. K. narkotinių ir psichotropinių medžiagų poveikis buvo žinomas. Ji gydytojai psichiatrei I. K. patvirtino, kad buvo vartojusi kanapių, amfetamino jau pirmojo apsilankymo pas ją metu 2018-11-12. Iš kaltinamojo susirašinėjimo su G. K. taip pat matyti, kad ji siuntė jam nuotraukas su degtinės buteliu ir suktine. Kvietė atvykti teigė turinti žolės (t. t, b. l. 41), klausė ar kaltinamasis galintis gauti „ratų“ (t. 2, b. l. 42). Taigi G. K. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimas buvo galimai prasidėjęs iki pažinties su E. K.. Pažymėtina ir tai, kad G. K. nurodė, kad šias medžiagas vartojo niekieno neverčiama, nes buvo smalsi. Be to, ji patvirtino, kad trečių lytinių santykių metu ji iš viso jokių medžiagų nevartojo.

Nors ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. gebėjimą priešintis apsunkino jos apsvaigimas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir alkoholio, tačiau ekspertė D. Prižginė pripažino jog alkoholis ar narkotinės medžiagos, jeigu jos buvo vartojamos, neturėjo esminės įtakos ir nebuvo lemiamas veiksnys apsisprendimui turėti lytinius santykius. Tokias pačias aplinkybes savo išvadoje patvirtino ir specialistas A. S.. Bylos nagrinėjimo metu apklausti ekspertai ir specialistas A. S. sutarė, kad narkotinių medžiagų vartojimo poveikio priežastinį ryšį su apsisprendimu turėti lytinius santykius galėtų nustatyti nebent eksperimentas. Taigi ekspertizės akte nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp nukentėjusiosios narkotinių medžiagų vartojimo ir jos apsisprendimo lytiškai santykiauti su kaltinamuoju. Ekspertizės akte iškelta prielaida, kad ši aplinkybė galėjo turėti įtakos, tačiau kiek ir ar iš viso šios įtakos turėjo, nėra aišku. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl aukščiau minima aplinkybė laikytina nenustatyta.

Kaip dar viena priežastis sukėlusi nukentėjusiosios bejėgišką būklę dėl ko kaltinamasis seksualiai prievartavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja įvardinta nukentėjusiosios emocinė priklausomybė nuo kaltinamojo. Teismas išnagrinėjęs bylą negali daryti išvados, kad nukentėjusioji būtų priklausoma nuo kaltinamojo ir tas lėmė jos bejėgišką būklę ir negalėjimą pasipriešinti kaltinamojo žaginimui ir seksualiniam prievartavimui.

Teismas šiuo atveju sutinka su teismo ekspertės psichiatrės A. D. – Bongardzoni specialisto išvados teiginiais, kuriuos ji patvirtino apklausta teisme, o būtent, jog G. K. nebuvo nuo kaltinamojo niekaip priklausoma. Šią išvadą pagrindžia tai, kad nukentėjusioji nebuvo priklausoma nuo kaltinamojo finansiškai (nebuvo kaltinamojo išlaikoma), nebuvo susijusiu su juo giminystės ryšiais, globos santykiais (tėvai vaikai, globėjai, globotiniai, broliai, seserys), pavaldumo (darbdavys darbuotojas, mokytojas, mokinys ir kt.). Ją su kaltinamuoju siejo draugystė, susirašinėjimas ir epizodiški susitikimai. Ji santykius pasirinko laisva valia ir, manytina, laisva valia, juos galėjo nutraukti ir vėliau nutraukė. Iš kaltinamojo E. K. parodymų ir byloje esančių kaltinamojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimo apžiūros protokolų (t. 2, b. l. 40-62), matyti, kad jie bendravo pakankamai lygiavertiškai, G. K. turėjo savo nuomonę ir ją reikšdavo. Jei kažko nenorėdavo, tai taip ir pasakydavo (2019-02-08 susirašinėjimas, t. 2, b. l. 51). Ji buvo pakankamai drąsi, ką rodo jos susipažinimo su E. K. būdas, kai įsėdo į tuo metu nepažįstamo E. K. automobilį, prašė leisti jam nusifotografuoti automobilyje, pavežioti. Kaip matyti iš pateiktos mokyklos charakteristikos (t. 1, b. l. 154) G. K. nori vadovauti, kontroliuoti, reikalauja daug dėmesio iš kitų, atsikalbinėdavo prieš mokytojus, kas, teismo nuomone, pagrindžia, jog G. K. savo nuomonę esant reikalui išsakydavo ir gana griežtai. Matyti, kad ji bendraudama su E. K., lygiagrečiai dalyvauja vakarėliuose su kitais, kur kaip galima suprasti yra vartojamos ir svaigiosios medžiagos.

Aukščiau nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad nukentėjusioji buvo emociškai priklausoma nuo kaltinamojo ir dėl to buvo bejėgiškos būklės dėl kurios negalėjo pasipriešinti kaltinamojo atliekamiems žaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmams.

Kaltinimas byloje pagrinde remiasi ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taip pat pažymėtina, kad ekspertizės akte ar specialisto išvadoje neturi būti sprendžiami teisiniai bylos kvalifikavimo aspektai, nes tai yra teismo pareiga. Teismas byloje esantį ekspertizės aktą vertina kaip ir bet kurį kitą byloje esantį įrodymą. Jis išankstinės galios prieš kitus įrodymus neturi. Teismas pažymi, kad aukščiau minimame ekspertizės akte daug teiginių yra prielaidinio pobūdžio. Apklausiamos jį surašę ekspertės, pvz. psichologė D. Prižginė patvirtino, kad daug aptartų dalykų yra labai prielaidiniai – dėl narkotinių medžiagų ir emocinės priklausomybės įtakos ir kt. Ekspertės psichologės D. Prižginės nurodyta aplinkybė jog nukentėjusioji stengėsi kaltinamajam įtikti, net jei toks jos elgesys prieštaravo jos interesams, nepaaiškina ar nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės dėl kurios negalėjo pasipriešinti kaltinamojo veiksmams. Manytina, kad žmonės apskritai priima daug sprendimų, kurie prieštarauja jų interesams, atlieka veiksmus dėl kitų asmenų, kartais aukoja savo interesus vardan kitų gerovės, todėl ekspertės nurodyta aplinkybė pati savaime jokių bylos išsprendimui vertingų duomenų nesuteikia ir nepagrindžia, jog nukentėjusioji dėl norėjimo įtikti kaltinamajam būtų bejėgiškos būklės. Šiuo atveju svarbu ar kaltinamasis suprato, kad nukentėjusioji dėl norėjimo jam įtikti buvo bejėgiškos būklės, o tokių duomenų byloje nėra. Nukentėjusiosios vertinimas, kad ji analogiškoje situacijoje pasielgtų kitaip yra restrospektyvus, o šiuo atveju yra svarbu ar veiksmų atlikimo metu G. K. (ne) buvo bejėgiškos būklės ar ji galėjo išreikšti savo (ne) sutikimą ir ar jį išreiškė. Ekspertė D. Prižginė taip pat nurodė, kad gražus kaltinamojo elgesys prisidėjo prie jos nenoro pasakyti ne. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikaltimai numatyti BK 149 str., 150 str., labiau yra sietini su smurtiniais, prievartiniais veiksmais, o valios priešintis palaužimas gražiu elgesiu, aptariamuose straipsniuose nėra numatytas ir priešingai pagrindžia išvadą nesant aptariamų nusikaltimų sudėties požymių.

Vaikų paauglių psichologas specialistas A. S. 2020-02-28 išvadoje nurodė ir teisiamajame posėdyje paaiškino, jog nėra duomenų, kad G. K. norėjo priešintis lytiniam santykiavimui. Ekspertizės metu nebuvo taikomi moksliškai pagrįsti metodai, kurie leistų nustatyti priežastinį ryšį tarp amžiaus, psichinės būsenos, emocinės priklausomybės nuo kaltinamojo, apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir negalėjimo pasipriešinti. Pažymėjo jog priežastinis ryšys šio atveju galėtų būti nustatomas nebent atlikus eksperimentą. 2020-11-26 teismo posėdžio metu teismo ekspertė psichologė D. Prižginė nurodė, jog ji išskyrė faktorius, kurie turėjo įtakos nukentėjusiosios elgesiui, tačiau neteigianti, kad vienas iš šių faktorių yra nulemiantis ar daugiau veikė, negalėjo atsakyti į klausimą, kas ir kokia apimtimi turėjo lemiamą poveikį. Ji sutiko su specialistu A. S., jog atliktas eksperimentas tikriausiai parodytų, kuris faktorius ir kiek įtakojo mergaitę, tačiau jo atlikti nebuvo galima, o ir neetiška. Šiuo atveju konkrečios metodikos netaikė ir rėmėsi savo klinikine patirtimi. Šios aplinkybės pagrindžia, kad atliekant ekspertinį tyrimą nebuvo atskleisti faktoriai turėję lemiamą įtaką nukentėjusiosios apsisprendimui turėti lytinius santykius, kas ekspertinio tyrimo išvadas daro prielaidines.

Sutiktina su psichologo A. S. pozicija, jog retrospektyvus G. K. vertinimas E. K. atžvilgiu galėjo būti sąlygotas gautos mamos sms žinutės, kur ji G. K. nurodė, kad yra ir daugiau nuo jo nukentėjusių mergaičių, viena yra nėščia. E. K. pripažino, kad šią žinutę parašė norėdama dukrą atstumti nuo E. K., nors žinutėje nurodyti faktai jai nebuvo žinomi.

Pastebėtina, kad po gautos mamos žinutės G. K. pradėjo pastebimai šalčiau su E. K. elgtis, klausė ar iš tikrųjų taip yra, kaip jai parašyta. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad jeigu mamos nurodyti faktai yra teisingi, norėtų, kad E. K. sėstų į kalėjimą. Kas leidžia daryti išvadą, kad mamos atsiųsta žinutė galėjo sukelti jos priešiškumą E. K. ir galimai įtakoti jos duodamų parodymų teisingumą.

Šiuo atveju pažymėtina, kad G. K. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Ji mamai buvo nurodžiusi, kad lytinius santykius turėjo, nes norėjo juos išbandyti, kai vėliau duotuose parodymuose teigė, kad lytinių santykių iniciatorius buvo E. K. ir ji tarsi šių santykių nenorėjo, nors jiems nesipriešino. Pažymėtina, kad mamai E. K. ir I. M. ji buvo nurodžiusi, jog buvo 3 kartai lytinių santykių su E. K., kas atitinka E. K. parodymus, kai vėliau teigė šių santykių turėjusi 5 kartus. Skyrėsi jos nurodomos aplinkybės dėl pirmojo karto – apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad pirmą kartą buvę dviese, o santykiai buvę apačioje kambaryje prie židinio ant atnešto iš viršaus čiužinio. Kai ekspertizės atlikimo metu ekspertėms nurodė, kad pirmą kartą į sodybą važiavo su E. K. ir E. P., o lytinius santykius turėjo tualete, kas atitinka kaltinamojo E. K. parodymus. Medicininės apžiūros metu (t. 1, b. l. 62-63) apžiūrinčiai gydytojai nurodė, kad santykiai buvę vaginaliniu ir analiniu būdu, neigė oralinį santykiavimą, kai vėliau nurodė, kad santykiavo ir oraliniu būdu. Iš pradžių mamai ir I. M. nebuvo nurodžius apie kitus santykiavimo būdus.

Lietuvos Aukščiausias teismas panašioje situacijoje, kur asmens veiksmai esant santykiavimui su mažamete, buvo perkvalifikuoti iš BK 149 str. 4 d. į BK 151¹ str. 1 d. pasisakė, kad nuosprendis negali būti grindžiamas psichologės ekspertės išvada, kuri yra tikėtina, nes tai laikytina nuosprendžio grindimu prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2011).

Kaip jau aprašyta aukščiau, tą patvirtina ir aukščiau minimo ekspertizės akto išvados, byloje apklaustų eksperčių atlikusių ekspertizę paaiškinimai, G. K. buvo pakankamai protinga, ji suprato su ja atliekamų veiksmų pobūdį, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad aplinkybių, kad ji būtų negalėjusi šiems veiksmams pasipriešinti jei būtų norėjusi, nenustatyta.

Tačiau šioje vietoje svarbiausia, kad pagal išorinį G. K. elgesį E. K. negalėjo suprasti, kad jis lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą prieš G. K. valią ar pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, todėl konstatuotina, kad jo veikoje nėra būtinojo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio kaltės BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., numatytuose nusikaltimuose pasireiškiančios tiesiogine tyčios.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad E. K. veiksmuose nėra nusikaltimų numatytų BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. sudėties, tačiau jo veika atitinka BK 151¹ str. 1 d., nes jis santykiavo su G. K. nesulaukusia 16 m. amžiaus nesant išžaginimo ar seksualinio prievartavimo požymių. Pažymėtina, kad toks įtarimas, E. K. buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, apie galimybę perkvalifikuoti veikas iš BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. į BK 151¹ str. 1 d. kaltinamajam buvo pranešta nagrinėjant bylą teisme. Perkvalifikavus veikas rezoliucinėje dalyje nurodytinas tik BK 151¹ str. 1 d. pagal kurį E. K. pripažintinas kaltu (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatant bylos aplinkybes paliekamos įtarime nurodytos aplinkybės dėl santykiavimo būdo nurodant laiką, kuriuo kaltinamasis turėjo lytinius santykius su G. K. bei aplinkybes, kad šio santykiavimo buvo ne mažiau trijų kartų. Aplinkybės, kad lytinių santykių buvo 5 kartai, o santykiavimas taip pat vyko analiniu bei oraliniu būdu grindžiamos tik nukentėjusiosios parodymais, atsižvelgiant į tai, kad nėra šiuos parodymus daugiau patvirtinančių įrodymų ir tam tikrus nukentėjusios parodymų nenuoseklumus bei esant prieštaravimų su kaltinamojo parodymais, jos laikytinos nenustatytomis bei vertintinos kaltinamojo naudai, taipogi pažymėtina, kad ir reikšmės veikos kvalifikavimui šios aplinkybės neturi.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Pagal pakeistą kaltinimą E. K. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2019 metų sausio mėnesio pradžios iki 2019 metų kovo mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime Rokiškio rajone, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios G. K. bejėgiška būkle dėl amžiaus, psichikos būsenos, emocinės priklausomybės nuo kaltinamojo bei apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, penkis kartus prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu bei analiniu būdu, tokiais veiksmais sukėlė jai mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą, tokiu nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą sprendžia, kad pateiktas E. K. kaltinimas pagal BK 138 str. 1 d. nepasitvirtino, todėl jis šioje dalyje išteisintinas.

Kaltinimas šioje dalyje iš esmės yra grindžiamas tik ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytomis aplinkybėmis bei ekspertės S. S. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu. Kaip jau minėta, teismas šį ekspertizės aktą vertina kaip ir bet kurį kitą byloje esantį, prieš kitus įrodymus išankstinės galios neturintį įrodymą.

Aukščiau minimo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad G. K. 2018-11-12 diagnozuoto vidutinio sunkumo depresijos epizodo susiformavimui įtakos turėjo trauminės patirtys iki byloje tiriamos nusikalstamos veikos (tėvų skyrybos), tačiau šio sutrikimo vystymuisi bei sunkumui reikšmingos įtakos turėjo įtariamojo E. K. byloje tiriami veiksmai. Po byloje tiriamos nusikalstamos veikos (prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir nutrūkus santykiams su įtariamuoju, taikant medikamentinį gydymą), tiriamosios psichikos būklė gerėjanti, tačiau iki dabar vis dar išlieka nerimo ir depresiniai simptomai. G. K. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas F41.2. Šis sutrikimas siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika (įtariamojo E. K. veiksmais) ir vertinamas kaip vidutinio sunkumo depresijos epizodo liekamieji reiškiniai. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ G. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Atsakant į pateiktus klausimus ekspertizės akte nurodyta, kad objektyvių duomenų, kad G. K. byloje tiriamų nusikalstamų veikų laikotarpio pradžioje būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. G. K. 2018-11-12 diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10). Ekspertinio tyrimo metu (2019-07-10) jai konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2). Šiuo metu G. K. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2), siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika (įtariamojo E. K. veiksmais) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad šio sutrikimo vystymuisi įtakos turėjo E. K. veiksmai, tačiau visiškai neaišku, kokia dalimi. Galima suprasti, kad šiam sutrikimui įtakos galėjo turėti ir kiti veiksniai, kurie neišskirti ir atskirai neaptarti. Nurodyta, kad kaltinamojo E. K. veiksmai sietini su nukentėjusiajai nustatytu sutrikimu, tačiau lieka neaišku ar šie veiksmai yra pagrindinė priežastis sutrikimo susiformavimui ir kokia dalimi jie yra sietini su E. K. veiksmais, kokia dalimi su kitais faktoriais. Teismui teisiamuose posėdžiuose du kartus apklausiant ekspertę psichiatrę S. S. nepavyko išsiaiškinti aplinkybių, kokia dalimi E. K. veiksmai turėjo įtakos G. K. nustatytai diagnozei bei ar šiai diagnozei neturėjo įtakos kiti faktoriai. Taip pat ar jai tas pats sutrikimas būtų diagnozuotas dėl E. K. veiksmų jei nukentėjusiajai nebūtų buvęs diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Ekspertė nepaaiškino išvadoje nurodyto teiginio, kad nukentėjusiajai diagnozuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas yra vidutinio sunkumo depresijos epizodo liekamieji reiškiniai. Kuri iš aukščiau nurodytų diagnozių yra sunkesnė ir kt.

Teismas sprendžia, kad ekspertizės akto išvados yra prieštaringos bei jos neatsako į klausimą ar E. K. veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su G. K. nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš bylos medžiagos – ekspertizės akto aprašomosios dalies (t. 1, b. l. 101 - 103) matyti, kad nukentėjusiajai nuo 2018-11-12 iki 2019-04-09 buvo diagnozuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Iš aukščiau nurodytų duomenų, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. K. paaiškinimų žinoma, kad nukentėjusiajai G. K. vienas sunkiausių gyvenimo įvykių buvo tėvų skyrybos. Apklausta E. K. nurodė, kad ji su sutuoktiniu skyrėsi 2017 metų gruodžio mėnesį. Po skyrybų G. K. buvo prasidėjęs sunkus elgesys mokykloje. Iš mokyklos pastoviai gaudavo pastabas dėl jos elgesio, mokykloje mokytojai negalėjo susitvarkyti, ištisai ji triukšmaudavo per pamokas, kad atkreiptų į save dėmesį. Dėl savo būklės nebegalėjo ji lankyti mokyklos, buvo paskirtas mokymas namuose. Ryšys tuo metu, kai buvo apatija, buvo labai prastas. Po skyrybų palaipsniui viskas ėjo: nebendravimas, pyktis, nepasitenkinimas, pjaustymasis. Paskui buvo laikotarpis, kai ji nurimo. Iki 2018 vasaros buvo ūmesnis laikotarpis, ji trankydavo duris, nebendravo su ja, jos neprisileisdavo. 2018 metų vasarą ji visada miegodavo, buvo mieguista, visiškai niekur neišeidavo, nieko nenorėjo veikti, jai visiškai niekas nerūpėjo, neturėdavo jėgų. Užėjusi į kambarį rado ją besipjaustančią rankas. Ji sakydavo, kad jai ne taip skauda, per daug tų minčių ir ji pjaustosi dėl to. Apie savižudybę ji kalbėjo jau po jos ir vyro skyrybų. Dukra nelabai norėdavo bendrauti, buvo agresyvoka, sumišusi ir pikta. Su dukra G. K. pas specialistus pradėjo lankytis 2018 metais. Kreipėsi į psichiatrę Utenoje. Psichiatrė po pirmos apžiūros iš karto pasiūlė G. guldyti į psichiatrijos ligoninę, nes buvo labai sunkios būklės, ji visiškai nenorėjo gyventi. Iš pradžių nesutiko guldyti į ligoninę vien dėl to, kad nepakenktų jos ateičiai, kad neturėtų problemų, jog ji gulėjusi psichiatrijos skyriuje. Nuo spalio mėnesio pradėjo lankytis pas psichiatrę, kuri patarė kreiptis į psichologę. Tuo metu dukrai buvo diagnozuojama sunki depresijos forma. Priežastys buvo jos skyrybos su vyru, senelio mirtis.

Aplinkybes, kad G. K. tėvų skyrybos, praėjus daugiau nei metams po jų, vis dar buvo skaudus įvykis patvirtino ir kaltinamasis E. K., kuris nurodė, kad G. K. būdavo uždara, tik gal su paskutiniais santykiais pasipasakodavo daugiau, tačiau daugiausia viskas sukdavosi apie šeimą. Jis daugiau žinodavo apie jos tėčio buvusias ar esamas, kaip mama jai pasiguosdavo. G. jam pasakodavo apie savo šeimos skaudulius, kad tėtis susirado naują draugę, išvažiavo į užsienį, o nauja draugė su kitais vyrais po klubus laksto, gyvena iš jo pinigų, kad tėvai tik perka daugiau daiktus, jokio dėmesio neparodo, ko ji nori, paprašo ir jai nuperka, kad tik būtų ramu. Ji jam buvo sakiusi, kad lankosi pas psichologą dėl tėvų skyrybų. Kai tėvai išsiskyrė, prasidėjo lankymasis pas psichologą, todėl važinėdavo su mama į Uteną.

Iš E. K. ir G. K. susirašinėjimo apžiūros protokolo (2019-03-16 pokalbis, t. 2, b. l. 55) matyti, kad G. K. tėvų skyrybų klausimas vis dar yra skaudus.

Iš E. K. ir G. K. susirašinėjimo apžiūros protokolo (2019-03-25 pokalbis, t. 2, b. l. 56) matyti, kad G. K. nurodo, kad norėjo kai ką pasidaryti sau su vaistais. Nurodo, kad nesijaučia laiminga. Klausiama ar nėra to, kas padarytų ją laimingą nurodo, kad nuotaiką jai pakelia E. K..

Byloje apklausta G. K. gydžiusi psichiatrė I. K. nurodė, kad nukentėjusiosios būklė buvo banguojanti, visą laiką nuo 2018-11-12 iki 2019-03-25. Buvo nustatomos tos pačios diagnozės, t. y. vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Ta pati diagnozė nukentėjusiajai buvo nustatoma ir 2019-04-09 (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 1, b. l. 102). I. K. nurodė, kad 2019-03-25 atvykus G. K. būklė buvo bloga, G. K. paaiškino, kad jos būsena pablogėjo, kai ji buvo atstumta draugės po konflikto. Iš bylos duomenų žinoma, kad konfliktas yra buvęs su G. R., kai ji sodyboje, galimai kovo mėnesį užtiko ją su E. K. kambaryje, o po to prie jo prisėdo. Galimai apie šį įvykį G. K. susirašinėjo su E. K. (2019-03-09 pokalbis, t. 2, b. l. 54-55). 2019-03-28 būdama (duomenys neskelbtini) G. K. susirašinėjimo su E. K. metu (t. 2, b. l. 57) nurodo, kad žudytis norėjo, nes jaučiau skausmą, daug visokių išgyvenimų susidėjo, jaučia skausmą, nepilnavertiškumą, tuštumą, vienišumą.

Aukščiau aptarti bylos duomenys teismui leidžia kelti hipotezę, kad priežasčių, dėl kurių G. K. jautėsi blogai galimai nebuvo viena. Tokiomis priežastimis galėjo būti ir nestabili situacija šeimoje, susipykimas su drauge, nerimas dėl santykių su E. K., žinios iš mamos, kad E. K. ją apgavo, prasidėjęs baudžiamasis procesas dėl kurio nukentėjusioji nurodo besijaučianti kalta (t. 2, b. l. 60). Teismo manymu G. K. būklę jai turint depresijos simptomus ir sulaukus vos 14 metų, aptariamu momentu galėjo neigiamai paveikti ir narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimas, kurių žalingas poveikis organizmui yra visuotinai žinoma aplinkybė. Alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą kaip vieną iš nerimo ir depresijos požymių pasunkėjimo priežasčių savo pateiktoje specialisto išvadoje mini ir teismo ekspertė psichiatrė A. D. Bongardzoni. Pažymėtina, kad iš E. K. ir G. K. susirašinėjimo apžiūros protokolo matyti, kad G. K. svaigiąsias medžiagas vartoja (2018-09-03; 2018-12-26 pokalbiai t. 2, b. l. 41). 2019-03-23 susirašinėjimo metu nurodo, kad vartojo alkoholį su E., A., A., Loreta, G. asmenimis, kurių vardai prasideda M ir D raidėmis (t. 2, b. l. 56), pažymėtina, kad praėjus vos 2 dienoms po šio susirašinėjimo G. K. nurodo norėjusi kažką sau pasidaryti su vaistais. Iš E. K. ir G. K. 2019-02-25 susirašinėjimo matyti (t. 2, b. l. 53) matyti, kad E. K. rūpi kaip G. K. jaučiasi, jį neramina jos elgesys, draugai, kurie ją veda iš kelio.

Bylos duomenys rodo, kad G. K. būklė buvo banguojanti, ji tai pagerėdavo tai pablogėdavo, tuo metu visiškai neaišku, kur šioje vietoje įsiterpia ekspertės S. S. nurodomas G. K. būklės pagerėjimas ar net remisija, jei visas E. K. bendravimas su G. K. iki jos patalpinimo į (duomenys neskelbtini) truko nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. kovo mėn., o visi tuo metu ją gydę gydytojai psichiatrai diagnozavo G. K. tą pačią diagnozę – vidutinio sunkumo depresijos epizodą.

Teismas šiuo atveju randa pagrindo sutikti su teismo ekspertės psichiatrės A. D. Bongardzoni specialisto išvadoje bei posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad nėra pagrindo teigti G. K. psichikos būklė pablogėjo vien dėl turėtų lytinių santykių su E. K.. Sutiktina, kad toks teigimas yra moksliškai nepagrįstas. Psichologas A. S. pateiktoje specialisto išvadoje ir posėdžio metu taipogi konstatavo jog metodologiškai neteisinga sieti G. K. psichikos būklės pablogėjimą vien tik su buvusia lytine veikla. Šis veiksnys gali būti sietinas su G. K. nustatytais psichikos sutrikimais, tačiau negali būti įvardintas kaip vienintelis ar turintis didžiausią svorį.

Pažymėtina ir tai, jog iš teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad G. K. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas vertinamas kaip vidutinio sunkumo depresijos epizodo liekamieji reiškiniai. Medicinoje vartojamas terminas liekamieji reiškiniai aiškintinas kaip pasekmės organizmui asmeniui persirgus tam tikra liga. Persirgus skirtingomis ligomis kiekvienam asmeniui šie liekamieji reiškiniai gali būti skirtingi ar jų gali nebūti. Taigi šiuo atveju iš aukščiau išdėstyto seka išvada, kad G. K. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas įvertintas kaip vidutinio sunkumo depresijos epizodo pasekmė. Iš ko seka, kad jei nukentėjusioji nebūtų sirgusi vidutinio sunkumo depresija jai galimai nebūtų nustatytas ir šio susirgimo liekamasis reiškinys mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas.

Pažymėtina, kad specialistas psichologas A. S. iškėlė kitą svarbų metodologinį aspektą su kuriuo sutiko teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertai – A. D. Bongardzoni, D. Prižginė, S. S., t. y. šiuo atveju galima nustatyti koreliacinį, o ne priežastinį ryšį, t. y. kad du dalykai gali būti susiję, tačiau neaišku kokiu mastu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas privalo nustatyti būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius (subjektyviuosius ir objektyviuosius). Materialiose nusikalstamų veikų sudėtyse (numatyti veikos padariniai) turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

BK 138 str. 1 d. sudėtis yra materiali nes asmens veiką sieja su padariniais – dėl asmens veikimo kitas asmuo buvo susargdintas, sužalotas ir dėl to prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių.

Baudžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryšys gali būti dviejų rūšių – būtinasis ir atsitiktinis. Atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdingas, nedėsningas vidinis reiškinių ryšys, kai per daugkartinius bandymus veika paprastai nesukelia padarinių, tačiau tam tikromis, retomis, o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis, prisidėjus kažkokiai papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingų padarinių. Būtinasis priežastinis ryšys yra būdingas, dėsningas vidinis reiškinių ryšys, t. y. toks, kai tam tikromis sąlygomis veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atveju) sukelia tam tikrus pavojingus padarinius. Viena iš būtinojo priežastinio ryšio savybių yra ta, kad jis yra iš anksto numatomas. Priežastinio ryšio numatymas yra išskirtinis būtinojo priežastinio ryšio bruožas, skiriantis jį nuo atsitiktinio ryšio. Tačiau baudžiamąją reikšmę turi tik būtinasis priežastinis ryšys. Tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį pagrindžia, jog tiriamoje veikoje yra objektyvių požymių. Tuo tarpu atsitiktinis priežastinis ryšys baudžiamuoju teisiniu požiūriu neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes jis nėra dėsningas, todėl negali būti iš anksto numatomas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-557/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno nusikalstamos veikos dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017).

Išvada dėl priežastinio ryšio yra teisinė ir ją daro teismas. Ekspertizės akte nėra pateikiama baudžiamoji teisinė išvada. Priežastinis ryšys kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis yra nustatinėjamas tik teismo, o ne ekspertų. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-187-2005).

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą negali daryti išvados jog E. K. veikimas – lytinis santykiavimas su G. K., būtinuoju priežastiniu ryšiu susijęs su jai nustatytu sutrikimu. Toks priežastinis ryšys negali būti numatomas ir manytina, kad E. K. negalėjo jo numatyti, nes toks veikimas daugeliu atveju BK 138 str. 1 d. numatytų padarinių nesukeltų. Byloje nėra nustatyta, jog E. K. veiksmai – lytinis santykiavimas su G. K. buvo būtina padarinių – jai nustatyto mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo sąlyga, todėl darytina išvada, jog E. K. veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto BK 138 str. 1 d. sudėties.

Dėl poveikio nukentėjusiajai

Pagal BK 233 str. 1 d. atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją,

Byloje kaltinamasis E. K. pagal BK 233 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis 2019-04-14 per susirašinėjimų ir pokalbių programą “Messenger” iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė nukentėjusiajai G. K. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) žinutes: “prašau sakyk, kad to nebuvo ir tai išgalvotas dalykas, esam pasivažinėję mašinoj ir tiek”, “būk gera pakeisk savo žodžius, kad tiesiog norėjai pasigirti, kad buvai su vyresniu vaikinu, bet nieko tarp mūsų nebuvo”, “nepasodink manęs”, “tik pasakyk, kad tai išgalvota istorija ir nepagalvojai apie pasekmes”,” tai patikrins ir sužinos, kad turėjai lytinių santykių? Bet juk ne su manim, G,, prašau nesugriauk šitaip man gyvenimo, nuo tavęs viskas priklauso”, “bandysi ištaisyti padėtį, kad nieko nebuvo?”, “nustok kaltinti save ir padaryk ką gali geriausia, įrodyk visiems, kad tai tik pokštas”, kuriose prašė ir įkalbinėjo, kad nukentėjusioji nurodytų, kad jis su nukentėjusiąja neturėjo lytinių santykių bei nurodytų, kad ji turėjo lytinius santykius su kitu asmeniu, taip siekė paveikti nukentėjusiąją G. K., kad ji ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotų melagingus parodymus.

Kaltinamasis E. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Ši veika įrodyta kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais, taip pat E. K. ir G. K. susirašinėjimo „Messenger“ programoje apžiūros protokolu (2019-04-19 pokalbis, t. 2, b. l. 57-61).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis prašė, įkalbinėjo nukentėjusiąją, siekdamas taip ją paveikti, duoti melagingus parodymus, kad ji neturėjo su juo lytinių santykių bei nurodytų, kad ji turėjo lytinius santykius su kitu asmeniu.

Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad kaltinamojo E. K. veika yra įrodyta, ji teisingai kvalifikuota pagal BK 233 str. 1 d.

Teismas kaltinimą tikslina pašalindamas iš jo aplinkybes, kad kaltinamasis žinutes siuntė iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), nes byloje yra nustatyta, tas aprašoma ir kaltinime, jog žinutės buvo siųstos per „Messenger“ pokalbių programą, kuri nėra susieta su telefono operatoriaus SIM kortelės numeriu ir gali veikti telefone, kompiuteryje. Ši aplinkybė nėra esminė ir jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Dėl poveikio liudytojai G. R.

E. K. ir D. V. pagal BK 233 str. 1 d. yra kaltinami tuo, kad žinodami, jog G. R. 2019-05-21 bus apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją, veikdami bendrai, laikotarpyje nuo 2019 metų gegužės 07 dienos iki 2019 metų gegužės 18 dienos, tiksliai nenustatytu laiku, E. K. gavus liudytojos mobilaus ryšio telefono numerį, perdavus jį D. V., E. K. prašė, kad D. V. paveiktų liudytoją, ko pasėkoje D. V. 2019-05-18 iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį liudytojai G. R. prašant ir įkalbinėjant, kad liudytoja, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nepapasakotų, kad sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, Rokiškio rajone liudytoja ir nukentėjusioji G. K. vartojo narkotines medžiagas, tokiu būdu bendrais veiksmais siekė paveikti liudytoją G. R., kad ji ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotų melagingus parodymus.

Kaltinamieji nepripažino padarę nusikalstamą veiką. E. K. nesutiko, kad jis davė D. V. liudytojos G. R. telefono numerį ar prašė jo jai skambinti. Kaltinamasis D. V. nurodė, kad liudytojos G. R. telefono numerį gavo savo iniciatyva. Jos prašė pasakyti tiesą ir nemeluoti. Taip elgėsi, nes galvojo, kad G. K. su G. R. susitarę ir nori iš E. K. pinigų, tačiau supratęs, kad ji su G. K. nebendrauja pokalbį baigė.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą sprendžia, kad kaltinamas šioje dalyje yra grindžiamas prielaidomis bei nėra jokių pateiktą kaltinimą kaltinamiesiems pagrindžiančių įrodymų. T. y. nėra jokių įrodymų, kad E. K. būtų perdavęs liudytojos G. K. telefono numerį D. V. ir prašęs, kad jis liudytoją G. R. paveiktų, kad ji duotų melagingus parodymus, taip pat nėra įrodymų, kad kaltinamasis D. V. būtų prašęs, įkalbinėjęs liudytoją G. R. duoti melagingus parodymus. Priešingai, byloje yra duomenys, kurie paneigia kaltinime nurodytas ir patvirtina kaltinamojo D. V. teigiamas aplinkybes, kad jis liudytojos prašęs pasakyti byloje tiesą ir nemeluoti. Liudytoja G. R. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė aplinkybes, kad paskambinęs jai nepažįstamas vyras jos neprašė meluoti. Sakė, kad nereikia meluoti, ko nebuvo. Apie narkotines medžiagas nieko nesakė. Byloje yra užfiksuotas ir E. K. bei D. V. pokalbis 2019-05-21 (t. 3, b. l. 141-142), kur, kaip galima suprasti, kad E. K. pasakoja D. V. apie apklausą ir nurodo, kad ji sakė, „kad kažkas jei skambino kažkoks draugas skambino dėl šito“, D. V. nusikeikia, tada, kaip galima suprasti E. K. stebisi „Koks čia blet asilas galėjo skambinti“.

Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų kaltinamųjų kaltę dėl poveikio liudytojai G. R., kaltinimas byloje yra grindžiamas prielaidomis. Visos byloje esančios abejonės, kurios nėra pašalintos, vertintinos kaltinamųjų naudai, todėl jie išteisintini nesant jų veiksmuose nusikaltimo numatyto BK 233 str. 1 d. sudėties.

Dėl melagingų parodymų davimo

Byloje kaltinamasis D. V. pagal BK 235 str. 1 d. yra kaltinamas tuo, kad jis, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato patalpose, esančiose Tulpių g. 60 Panevėžyje, 2019-06-13 nuo 16 val. 02 min. iki 16 val. 54 min. apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad jis pats savo iniciatyva sužinojo liudytojos G. R. mobilaus telefono numerį ir savo iniciatyva, E. K. nežinant, jai skambino siekdamas ją paveikti, tokiu būdu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) davė melagingus parodymus.

Kaltinamasis kaltinimą kategoriškai neigia. Paaiškino, kad jis nieko nemelavo, G. R. telefono numerį gavo ir jai skambino savo iniciatyva E. K. to daryti jo neprašė.

Kaip jau minėta aukščiau, byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad E. K. būtų davęs D. V. liudytojos G. R. telefono numerį bei prašęs jo jai skambinti, ar kad D. V. būtų skambinęs G. R. su E. K. žinia, todėl laikytina, kad nėra nustatyta, jog šie kaltinamojo parodymai yra melagingi.

Pažymėtina ir tai, kad šioje dalyje yra matoma ir procesinių pažeidimų apklausiant liudytoju D. V. bei išaiškinant jam atsakomybę už melagingų parodymų davimą, kai iš esmės jis buvo apklausiamas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. liudytoju buvo apklaustas 2019-06-13, jam buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą (t. 4, b. l. 154-159). Kaip matyti iš D. V. liudytojo apklausos protokolo, nurodyta, kad jį apklausiant kiti asmenys nedalyvavo. Nors iš kaltinamojo D. V. parodymų teisme matyti, kad jis atpažino jog jo apklausoje taip pat dalyvavo ir šioje byloje liudytoju apklaustas tyrėjas G. V., kuris darė jam spaudimą, sakė jam, kad yra kaltas, kad bus teisiamas, liepė pasakyti, jog tą numerį jam davė E. K. ir liepė jam skambinti.

Byloje liudytoju apklaustas G. V. nurodė, kad jis neprisimena ar dalyvavo D. V. apklausoje, tačiau jo apklausą pamena.

Iš kaltinamojo D. V. parodymų matyti, kad jį apklausiant liudytoju jam buvo daromas spaudimas sakyti tam tikras aplinkybes bei tai, jog tyrėjui G. V., kuris nebuvo nurodytas kaip dalyvavęs apklausoje, buvo žinomos aplinkybės dėl jo skambučio G. R.. Po jo apklausos jam nepatvirtinus aplinkybių apie tai, jog telefono numerį jam davė E. K. bei prašė jo skambinti liudytojai G. R., jis buvo pripažintas įtariamuoju ir teisme yra kaltinamas melagingų parodymų davimu ir poveikiu liudytojai.

Teismas atsižvelgdamas į bylos duomenis sprendžia, jog įtariamojo D. V. apklausos metu tyrimą atliekantiems pareigūnams jau galėjo būti žinoma apie D. V. pokalbį su liudytoja G. R., nes jis buvo apklausinėjamas tik apie šį pokalbį. Be to, matyti, jog apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019-05-21 liudytoja G. R. nurodė, kad su ja buvo susisiekęs nepažįstamas asmuo, kuris jos prašė nemeluoti. Bylą tiriantys pareigūnai kontroliavo E. K. pokalbius ir buvo užfiksuotas jo 2019-05-21 pokalbis su D. V. (t. 3, b. l. 141-142), kur E. K. pasakoja D. V. apie liudytojos apklausą. Prokurorė V. C. 2019-05-29 priėmė nutarimą, kuriuo buvo pareikalauta leisti susipažinti su liudytojos G. R. SIM kortelės numerio (duomenys neskelbtini), esančio AB „Telia Lietuva“ tinkle įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių, išklotinėmis su celėmis ir išklotinėse užfiksuotų abonentų priklausomybėmis nuo 2019-01-01 iki 2019-05-29 dienos. Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019-05-29 rezoliucija patvirtintas sutikimas (t. 3, b. l. 162-165). Duomenis apie telekomunikacijų įvykius tyrimą atliekantys pareigūnai gavo 2019-06-03 (t. 3, b. l. 167-168).

Aptartos aplinkybės su didele tikimybe patvirtina aplinkybę, kad pareigūnai apklausė D. V. faktiškai jį įtardami nusikalstamos veikos padarymu, todėl jis turėjo būti apklausiamas kaip liudytojas BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka ar įtariamuoju. Manytina, kad net jei pareigūnai aukščiau nurodytų duomenų nebūtų turėję, paaiškėjus aplinkybėms, kad asmuo duoda parodymus apie savo padarytą veiką, jam turėjo būti išaiškina teisė atsisakyti tokius parodymus duoti. Jei aukščiau nurodytos tvarkos būtų laikomasi ir D. V. būtų apklaustas įtariamuoju ar kaip liudytojas BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka, kaltinimas pagal BK 235 str. 1 d. apskritai negalėjo būti pareikštas.

Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. K. padarė du baigtus – apysunkį ir nesunkų, tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienu žala padaryta žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o kitu teisingumui.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013; 2K-381-507/201; 2K-334-699/2017; 2K-24-689/2019). E. K. pirmos apklausos metu neigė turėjęs lytinių santykių su G. K.. Kaltę dėl lytinio santykiavimo su nukentėjusiąja pripažino tik vėliau, kai buvo apklausta nukentėjusioji, kiti vakarėliuose dalyvavę asmenys, apžiūrėti ir aprašyti jo ir nukentėjusiosios susirašinėjimai. Dėl poveikio nukentėjusiajai kaltinamasis 2019-08-07 apklausos metu nurodė, kad įtarime surašyti duomenys neteisingi, jokios savo pozicijos dėl įtarimo neišreiškė, parodymų dėl šios veikos nedavė, gailėjosi tik baigiamųjų kalbų metu. Jo kaltę šioje dalyje patvirtina jo susirašinėjimo su G. K. apžiūros protokolas ir nukentėjusiosios parodymai, todėl manytina, kad jo prisipažinimas ir gailestis buvo sąlygoti siekiu palengvinti savo padėtį matant, kad kaltė yra neginčytinai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos patirtos žalos dalį. Spręsdamas dėl šios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas atsižvelgia tik į turtinės žalos dydį, padarytą ir atlygintą nukentėjusiajam, nes neturtinė žala dar nebūna priteista. Neturtinės žalos padarymas ir jos dydis yra ginčo dalykas. Jis nustatomas teismo nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2007; 2K-397/2010). Kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino visą turtinę 1616, 77 Eur žalą dar nepradėjus bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 166). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti šią aplinkybę kaip lengvinančią jo atsakomybę.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas teistas už nusikaltimo padarymą – recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išaiškino, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra konstatuojama jei asmuo turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįsta to, jog su G. K. santykiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, nes bylos įrodymais nustatyta, kad alkoholio E. K. vartojo nedaug, o apie jo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų ar jo įtaką objektyvių duomenų nesurinkta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį E. K. teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, jam paskirtą baudą sumokėjęs 2018-12-05 (t. 4, b. l. 13-27), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 12), (duomenys neskelbtini) narys, taip pat dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas kaip draugiškas, geranoriškas, dėmesingas, aktyvus, punktualus, ramus, nekonfliktiškas, jautrus, kultūringas, dėmesingas, žodžio žmogus. Darbus atliekantis kruopščiai, tvarkingai (t. 4, b. l. 10, t. 6, 165, 167), Gyvenamosios vietos seniūnijoje skundų dėl jo elgesio nėra gauta (t. 4, b. l. 36), (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad E. K. santūrus, ramaus būdo, mokymosi metu pasižymėjo kruopštumu, atsakingumu, užduotis atlikdavo laiku, buvo mėgstamas mokytojų ir draugų (t. 6, b. l. 168), ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajai 1616, 77 Eur prašomą priteisti turtinę žalą (t. 6, b. l. 166). Nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau jis paskirtą baudą yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ikiteisminio tyrimo metu atlygino padarytą turtinę žalą, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis šiuo metu elgiasi tinkamai, (duomenys neskelbtini), dirba, veda socialiai priimtiną gyvenimo būdą, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismo nuomone jam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes nustatytinas artimas vidurkiui. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, galėtų geriausiai pasiekti bausmės tikslus, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą – bausmės atlikimo metu išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant prie griežtesnės ir skirtinų bausmių pridedant dalį švelnesnės, nes veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria, padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusios G. K. ir civilinių ieškovų E. K. ir S. K. atstovė advokatė D. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį byloje ir prašo priteisti iš kaltinamojo 15 000 Eur neturtinės žalos ir 5 % dydžio procesinės palūkanos nukentėjusiajai, 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 % dydžio procesines palūkanas, 121,69 EUR turtinės žalos ir 5 % dydžio procesines palūkanas įstatyminei atstovei E. K., 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 % dydžio procesinės palūkanas, 3 630,00 Eur turtinės žalos ir 5 % dydžio procesinės palūkanas įstatyminiam atstovui S. K. (t. 5, b. l. 186-187).

Žala remiantis CK 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Byloje nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės 1616, 77 Eur žalos atlyginimo. Kaltinamasis nukentėjusiosios prašomą priteisti turtinę žalą atlygino bylos dar nepradėjus nagrinėti teisme, todėl nukentėjusiosios atstovė advokatė civilinį ieškinį tikslino neprašydama priteisti nukentėjusiosios naudai turtinės žalos.

Reikalavimą atlyginti 121, 69 Eur turtinę žalą reiškia nukentėjusiosios mama E. K.. Nurodo, kad dėl E. K. nusikalstamų veikų E. K. patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos nukentėjusiosios konsultacijoms pas psichologus apmokėti, po civilinio atsakovo padarytos nusikalstamos veikos pablogėjus dukros psichologinei būklei, išlaidos vaistams, skirtiems nukentėjusiosios gydymui (viso išlaidos psichologų konsultacijoms ir vaistams sudaro 121, 69 Eur). Civiliniam ieškiniui pagrįsti E. K. pateikė vaistų receptus ir apmokėjimo kvitus. Kaip matyti iš pateikto civilinio ieškinio ir prie jo pateiktų dokumentų, jog civilinė ieškovė E. K. prašo priteisti turtinę žalą dėl dukros nukentėjusiosios gydymo. Teismas atsižvelgdamas į nuosprendyje padarytas išvadas, kad kaltinamasis santykiavo su 14 metų sulaukusia nepilnamete G. K. ir darė jai poveikį, kas atitinka BK 151¹ str. 1 d., 233 str. 1 d. nuostatas, į tai, kad bylos įrodymai pagrindžia, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus sprendžia, kad išlaidos nukentėjusiosios vaistams ir psichologo konsultacijoms yra pagrįstos bei įrodytos pateiktais į bylą įrodymais. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais pripažįsta šias išlaidas nukentėjusiosios įstatyminės atstovės patirtais nuostoliais ir priteisia jai 121, 69 Eur patirtų išlaidų patirtų dukros G. K. vaistams ir psichologo konsultacijoms. Toks patirtų išlaidų dydis teismo nuomone yra protingas ir nelaikytinas per dideliu.

Civiliniame ieškinyje taip pat iš kaltinamojo yra prašoma nukentėjusiajai priteisti 15000 Eur neturtinės žalos. Nurodoma, kad kaltinamasis, atlikdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudojo nukentėjusiosios G. K. negalėjimu šiems veiksmams aktyviai priešintis dėl faktorių visumos: amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu jai buvo 14 metų), menkos gyvenimiškos patirties, psichikos būsenos (diagnozuotos depresijos), psichologinių ypatumų (emocinio nebrandumo, patiklumo, psichologinio priklausomumo nuo civilinio atsakovo) ir paties įtariamojo elgesio (rodė romantišką dėmesį). Be to, kaltinamasis E. K. 2019-04-14 siekė paveikti nukentėjusiąją, siuntinėdamas jai žinutes per programėlę Messenger, siekdamas paveikti ją taip, kad ji duotų melagingus parodymus. Kaltinamojo veiksmai G. K. atžvilgiu, sukėlė jai stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus (baimę pastoti ar užsikrėsti kokia nors lytiniu keliu plintančia liga), nerimo ir depresijos sutrikimą, ko pasekmėje gydytojai nurodė, jog reikalingas mokymasis namuose, nukentėjusioji negalėjo lankyti mokyklos, mokėsi namuose, kas privedė ją prie bandymų žudytis. Nukentėjusiajai po nusikalstamos veikos atlikimo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, siejamas su civilinio atsakovo padarytais nusikalstamais veiksmais ir vertinamas kaip vidutinio sunkumo depresijos epizodo liekamieji reiškiniai. Kad būtų lengviau įveikti neigiamus išgyvenimus, nulemtus civilinio atsakovo padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusioji iki šiol reguliariai lankosi pas psichiatrą. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltos neigiamos emocijos, buvo sutrikdyta sveikata, jos psichikai buvo padaryta žala. Nusikaltimas gali turėti neigiamų pasekmių civilinės ieškovės psichikos būklei ateityje, nes padarytas G. K. esant itin jauno amžiaus (14 metų), kai psichika yra labai jautri, vyksta intensyvus fizinis ir psichinis asmens vystymasis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra gerokai vyresnis už civilinę ieškovę, todėl atlikdamas nusikalstamas veikas jis pasinaudojo nukentėjusiosios jaunu amžiumi, psichologine būkle ir kitomis anksčiau minėtomis aplinkybėmis.

Teismas spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atsižvelgia į tai, jog išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad lytinius santykius su kaltinamuoju nukentėjusioji turėjo laisva valia ir savo sutikimu, t. y. nenustatyta, kad šie santykiai būtų buvę prievartiniai ar kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai būtų nesunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji psichologinių problemų turėjo jau nuo 2017 m. įvykusių tėvų skyrybų, 2018-11-12 jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, o teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai G. K. konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas vertintas kaip vidutinio sunkumo depresijos epizodo liekamieji reiškiniai. Taip pat matyti, kad nukentėjusioji bandė žudytis ir save žalojo dar E. K. nepažinodama, iš jų susirašinėjimo nustatyta, kad apie savižudybę ji galvojo ir prieš pat išvežant ją į (duomenys neskelbtini)centą (t. 2, b. l. 56), kur nurodo, kad tik E. K. jai pakelia nuotaiką. Nukentėjusioji nurodė, kad E. K. ją suprasdavo, išklausydavo, būdavo dėmesingas.

Aukščiau minimos aplinkybės neleidžia didele dalimi nustatytų G. K. sutrikimų sieti su E. K. nusikalstamomis veikomis.

Visgi, vertintina, kad kaltinamojo lytinių santykių turėjimas su nepilnamete nukentėjusiąja yra uždraustas baudžiamųjų įstatymų, šie santykiai nukentėjusiajai buvo per ankstyvi, ji jautė dėl jų nerimą, fizinį diskomfortą, ką patvirtino tiek aukščiau minima ekspertizės išvada, tiek ir byloje apklausti ekspertai bei specialistas A. S., todėl spręstina, kad ji dėl šių lytinių santykių patyrė tam tikrą neturtinę žalą, kurią teismas įvertindamas padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nukentėjusiosios amžių, kaltinamojo turtinę padėtį, byloje padarytos turtinės žalos dydį, įvertina 1000 Eur.

Pažymėtina jog toks priteistinos žalos dydis bylose, kur asmenys kaltinami pagal BK 151¹ str. 1 d. atitinka Lietuvos Respublikos teismų praktiką. Pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-337/2015, kur du kaltinamieji buvo nuteisti už veikas numatytas BK 151¹ str. 1 d. bei 233 str. 3 d. Nukentėjusiajai buvo priteista po 500 Eur neturtinės žalos iš abiejų kaltinamųjų, nors šioje byloje poveikis nukentėjusiajai buvo daromas grasinant panaudoti fizinį smurtą, padegti namus. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi prokurorės apeliacinis skundas atmestas ir nuosprendis paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-606-197/2015). Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-518/2017, kur asmenys nuteisti pagal BK 151¹ str. 2 d. ir dėl labai sunkių nusikaltimų numatytų BK 157 str. 2 d. iš kaltinamųjų nukentėjusiosioms priteista atitinkamai priteista po 750 Eur, 400 Eur bei po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis apskundus jį kasacine tvarka paliktas nepakeistas (kasacinės bylos Nr. 2K-232-942/2018). Panevėžio apygardos teismo nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-288-768/2018, kurioje asmuo nuteistas pagal BK 165 str. 1 d., BK 151¹ str. 1 d., konstatuota, kad nukentėjusiajai priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, užtikrina nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą ir toks neturtinės žalos įvertinimas yra būtinas kompensuoti nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą.

Byloje civilinius ieškinius taip pat pateikė civiliniai ieškovai, nukentėjusiosios tėvai E. K. ir S. K. bei nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jiems buvo padaryta po 5000 Eur neturtinės žalos.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 str., reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 str., nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. CK 6.284 str. 1 d. išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą).

Visgi teismų praktikoje nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju nėra absoliuti. Kai kuriose išskirtinėse situacijose toks ribojimas gali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis konstituciniam padarytos žalos atlyginimo principui (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005; 3K-390/2012; Nr. 2K-225-895/2016; Nr. 2K-324-507/2016).

Nagrinėjamoje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, neišvengiamai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusioji būtų sužalota, prieš ją būtų naudojamas smurtas, jai grasinama ar kita. Santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko jų abiejų sutikimu, buvo draugiški, palaikantys, nevienkartiniai. E. K. su nukentėjusiąją bendravo gana ilgą laiką, buvo jai dėmesingas, jokių brutalių kaltinamojo veiksmų nenustatyta, apie juos nenurodo ir civiliniai ieškovai. Pažymėtina, kad iš E. K. parodymų žinoma, kad dukra jai apie lytinius santykius pasisakė pati dar 2019 m. kovo pradžioje, nurodė norėjusi juos išbandyti. Ji apie dukros lytinius santykius daugiau nebeklausinėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos į teisėsaugos institucijas nesikreipė. S. K. nurodė, kad jis pusę metų gyvena užsienyje, likusį laiką Lietuvoje. Apklausiamas nurodė, kad jam didžiausią šoką sukėlė tai, kad suaugęs vyras santykiavo su 14 metų amžiaus jo dukra. Su dukros draugių tėvais nėra kontaktavęs. Nurodė tik vėliau sužinojęs, kad būdavo, jog ji pas kažkurias drauges miega. Narkotinių medžiagų vartojimo faktai jam nebuvo žinomi. Elektroninė cigaretė buvo, bet ji buvo greitai atimta ir paslėpta. Jis pamatęs tą cigaretę, ją pasiėmė. Jam nebuvo žinomi faktai, kad ji būtų susižalojusi. Nesigilino kokiomis datomis dukra lankėsi pas psichologus. Nemano, kad skyrybos turėjo jai didelės įtakos. Ji labiau guodėsi, norėjo, kad abu tėvai būtų kartu. Nemano, kad jo santykiai, kuriais ji guodėsi įtariamajam, jai buvo žinomi. Būdavo, kad ji vėliau grįždavo namo. Kad ji be leidimo negrįžtų namo naktimis, to nežino. Prieš dukrai patenkant į (duomenys neskelbtini) centrą, apie jos gyvenimą, psichologinę būklę kažkiek žinojo. Po skyrybų ji buvo vežta pas tam tikrus specialistus. Dukra nelabai norėjo bendrauti, atvirauti. Jis iš Lietuvos išvyko 2019 metų kovo mėnesį. Šios civilinio ieškovo apklausoje nurodytos aplinkybės rodo, kad daug svarbių faktų apie dukters gyvenimą jam nebuvo žinomi. Įtikinamai pagrįsti išskirtinių aplinkybių pagrindžiančių jam padarytos neturtinės žalos dydį jis nesugebėjo. Kaip žinoma iš byloje surinktų įrodymų S. K. su E. K. išsituokė 2017 m. nuo to laiko G. K. psichikos būklė blogėjo ir vėliau jai buvo diagnozuota depresija, pablogėjo jos elgesys, mokymasis, ji pradėjo save žaloti. Civiliniai ieškovai visus išgyvenimus dėl dukros būklės linkę sieti su kaltinamojo veiksmais, kas, teismo nuomone atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra nepagrįsta.

Atsižvelgus į išdėstytą aukščiau, civilinių ieškovų E. K. ir S. K. civiliniai ieškiniai atmestini.

Byloje civilinis ieškovas S. K. taip pat pareiškė civilinį ieškinį 3630 Eur sumai dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Teismas sprendžia, kad civilinis ieškovas nepagrįstai sutapatina žalą ir atstovavimo išlaidas. Deliktinė atsakomybė atsiranda, kai nustatomos jos sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246 – 6.249, 6.251 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo metu civilinis ieškovas dėl atstovavimo patyrė atstovimo išlaidas, kurios yra priteisiamos vadovaujantis BPK 103 – 106 str.

Byloje advokatė D. A. atstovavo nukentėjusiąją G. K. ir civilinius ieškovus E. K. bei S. K.. Matyti, kad už atstovimą teisme buvo išrašyta viena sąskaita (t. 5, b. l. 80) 3630 Eur sumai, kuri yra apmokėta 2019-12-06 (t. 5, b. l. 142). Taigi, nuketėjusiosios ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų, advokato pagalbai, dydis, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes byloje surašyti civiliniai ieškiniai, nukentėjusiajai ir civiliniams ieškovams atstovauta teisme (8 posėdžiai truko 27 val. 8 min.).

Nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų atstovė jų vardu taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo prašomų priteisti sumų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad procesinės palūkanos privalo būti priteisiamos tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Palūkanos priteistinos nuo priteistų žalų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Taigi atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų atstovės advokatės reikalavimas priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas gali būti tenkintinas, tačiau tik iš dalies, šias palūkanas priteisiant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei tik nuo priteistinų žalos sumų, nes procesinės palūkanos nuo atstovavimo išlaidų negali būti priteisiamos.

Vadovaujantis BPK 103, 105 str., iš kaltinamojo E. K. priteistina 83,70 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei. Taip pat proceso išlaidomis pripažintinos ir iš kaltinamojo priteistinos specialistei psichiatrei I. K. iš valstybės biudžeto lėšų apmokėtos 24 Eur kelionės į 2020-03-03 teisiamąjį posėdį, išlaidos (t. 6, b. l. 40).

Daiktai: vokas su plastikiniai paketais (2 vnt.) ir 4 vnt. pakuočių su vaistais, kuriems receptai nėra pateikti (t. 3, b. l. 179), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kaltinamajam E. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo E. K. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris teismo 2020-12-22 nutartimi yra pratęstas iki 2021-03-25. Atsižvelgiant į tai, kad byloje iš kaltinamojo yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai G. K., ši procesinė prievartos priemonė paliktina iki jos taikymo pabaigos – 2021-03-25 bei jos terminui pasibaigus naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti E. K., perkvalifikavus veikas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis nukentėjusiajai) ir nubausti jį:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams įpareigojant E. K. per bausmės laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išteisinti E. K. jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis liudytojai G. R.).

Išteisinti D. V. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.

E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai 121, 69 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 69 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

S. K. civilinį ieškinį atmesti. Priteisti S. K. iš E. K. 3630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

Išieškoti iš E. K. valstybei 107, 70 Eur (vieną šimtą septynis eurus 70 ct) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su plastikiniais paketais ir pakuotėmis su vaistais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

E. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki 2021 m. kovo 25 dienos, o pasibaigus jo terminui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.