Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. gynėjo advokato D. Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, J. Z. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo UAB „B“ ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinio ieškovo UAB „B“ naudai iš J. Z. priteista 47747,54 Eur (keturiasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt septyni eurai 54 ct) už padarytą žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. Z. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, pačių apskaitos dokumentų išsaugojimą ir jų tinkamą pateikimą pagal 2018-01-02 apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir 2018-05-02 valdymo paslaugų sutartį buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB ,,S“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 dienos iki 2019 m. gruodžio 31 dienos, bendrovės veiklos teritorijoje Visagino rajone, tyčia nepateikė įtraukti į apskaitą visus buhalterinės apskaitos dokumentus, dalį įvykusių ūkinių operacijų neapskaitė tarpusavyje, neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas, jų nepateikė buhalterėms, nežinančioms apie jo daromą nusikalstamą veiką, panaudodamas suklastotus krovinio gabenimo važtaraščius, dėl ko apskaitoje nebuvo fiksuotos visos ūkinės operacijos, taip apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „B“ buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes:

- nepateikė į UAB ,,B“ apskaitą įtraukti 478 krovinio važtaraščius (su simboliu ,,R“), kuriais buvo įformintas 2019 m. 10-11 mėn. UAB ,,E“ pagaminto betono gabenimas į objektą B19-2, o UAB ,,B“ buvo vežėjas,

- jo pateikti buhalterijai UAB ,,B“ buhalterinių dokumentų – krovinio važtaraščių (toliau – KV) užregistruoti duomenys buvo nepilni, neišsamūs, neteisingi, nes UAB ,,B“ krovinio važtaraščiuose nebuvo nurodoma krovinio pakrovimo vieta jį surašęs ir (ar) pasirašęs asmuo, buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto, Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto reikalavimai,

- nesudarė transporto paslaugų sutarties su UAB „E“ dėl pagaminto betono mišinio C30/37 transportavimo ir neišrašė UAB „E“ PVM sąskaitų faktūrų už dalį UAB „G“ atliktų paslaugų pagal 2019-10-22 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), už bendrą 5203 Eur sumą, už dalį UAB „K“ atliktų paslaugų pagal 2019-10-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)už bendrą 4174,5 Eur sumą, už dalį UAB ,,T“ atliktų paslaugų pagal 2019-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini)už bendrą 40717,84 Eur sumą, dėl ko bendrovė patyrė didesnes sąnaudas, už kurias negavo pajamų už suteiktas paslaugas iš UAB ,,E“

Dėl šių buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,B“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei veiklos už 2019 metus. Šiais savo veiksmais ir neveikimu J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

J. Z. nuo 2019 spalio 19 d. iki 2019 spalio 21 d. ir nuo 2019 lapkričio 9 d. iki 2019 lapkričio 10 d. panaudojo 26 žinomai suklastotus tikrus dokumentus – krovinio važtaraščius, kurių reisų nepatvirtino GPS duomenys, gamybos operatoriai, betonvežių vairuotojai, vaizdo įrašai ir gamybos statistika, pateikdamas 26 suklastotus krovinio važtaraščius pirkėjui AB „E. L.“ ir 1 iš jų UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“. Šiais savo veiksmais, J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

J. Z. dirbdamas UAB „B“ direktoriumi, būdamas atsakingu už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų surašymą ir jų tinkamą pateikimą, veikdamas bendrovės vardu, turėdamas savo žinioje esantį bendrovės turtą, vykdydamas ūkinę -komercinę veiklą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 19 dienos iki 2019 m. lapkričio 10 dienos, bendrovės veiklos teritorijoje Visagino savivaldybėje, nesudaręs sutarties su UAB ,,E“, tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai, davė nurodymus jo žinioje esantiems UAB ,,B“ darbuotojams – gamybos vadovui M. V., operatoriui I. Š., vykdyti betono mišinio C30/37 gamybą įmonėje UAB ,,E“, krautuvo vairuotojui V. K. vykdyti įmonėje UAB ,,E“ granito, smėlio tvarkymą, o dirbantiems UAB ,,B“ vairuotojams ir UAB ,,B“ užsakymu dirbusiems UAB „K“, UAB „G“ vairuotojams davė nurodymus gabenti betoną iš UAB ,,E“ į projekto B-19-2 statybos aikštelę. Šiais J. Z. veiksmais UAB „B“ padarytų tiesioginių nuostolių (išlaidų) suma sudaro 5672,54 Eur (1865,25 Eur darbo užmokesčio M. V., 680,39 Eur darbo užmokesčio UAB „B“ vairuotojams, 694,84 Eur išlaidų UAB „B“ betonvežių kurui, 1034,21 Eur už UAB „G“ vežimo paslaugų panaudojimą, 1397,85 Eur už UAB „K“ vežimo paslaugų panaudojimą). Šiais veiksmais J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo J. Z. gynėjas advokatas D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikų, turinčių BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių bei neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. UAB „B " civilinį ieškinį prašo palikti nenagrinėtą.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies

2.1. J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2019 m. spalio 21 d. ir nuo 2019 lapkričio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 10 d. panaudojo 26 žinomai suklastotus dokumentus - krovinio važtaraščius, kurių reisų nepatvirtino GPS duomenys, gamybos operatoriai, betonvežių vairuotojai, vaizdo įrašai ir gamybos statistika, pateikdamas 26 suklastotus krovinio važtaraščius AB „E. L." ir 1 iš jų UAB „B" buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S". Tačiau tokios teismo išvados dėl J. Z. veiksmų apimties ir jų turinio yra nepagrįstos, padarytos remiantis prielaidomis, jos neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo turinio.

2.2. Sutinkamai su teismo nuosprendžiu, J. Z. panaudojo suklastotus dokumentus dviem būdais: 25 krovinio važtaraščius įregistruojant i-VAZ sistemoje bei pateikiant AB „E. L.", t. y. krovinio gavėjui, o 1 - pateikiant UAB „B " buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei.

2.3. Kiek tai susiję su 25 žinomai suklastotų krovinių važtaraščių panaudojimu, įregistruojant juos i-VAZ sistemoje bei juos pateikiant AB „E. L.", teismas pagrįstai sprendė, kad byloje ištirtais įrodymais nebuvo nustatyta, kad šiuos krovinių važtaraščius būtų suklastojęs J. Z., tačiau nepaisant to, išvadą apie tokių dokumentų panaudojimą padarė taipogi nesant duomenų apie tai, kad tokius veiksmus būtų atlikęs būtent J. Z..

2.4. Liudytojų parodymais nustatyta, kad vairuotojams krovinio važtaraštį dažnu atveju pateikdavo UAB „B " operatorius. Važtaraščių klausimais rūpinosi UAB „B " kokybės inžinierė O. J.. Antai, liudytojas V. K. parodė, kad darbo eigoje nereikėjo pildyti jokių dokumentų. Per visus tris etapus krovinio važtaraščius išrašydavo O. J.. Liudytojas A. K. parodė, kad važtaraščius išrašinėjo O.. Šie parodymai patvirtina ir nuteistojo J. Z. parodymus apie tai, kad važtaraščius spausdino O. J., surašydavo reikiamus rekvizitus bei sutikrindavo informacijos teisingumą, kad ji registruodavo krovinių važtaraščius i-VAZ sistemoje. Pastaroji ir buvo atsakinga už krovinių važtaraščių pateikimą, jų pildymą bei jų registravimą teisės aktų nustatyta tvarka. Pati O. J., apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad ji rengė važtaraščius - įrašydavo automobilių numerius, betono kiekį, betono receptą, važtaraščio numerį, kurį suteikdavo iš eilės pagal žurnalą, kompiuteriu užpildytą važtaraštį atspausdindavo ir palikdavo ant stalo, jį paimdavo operatorius ir duodavo vairuotojui, vairuotojas atiduodavo važtaraštį objekte. Liudytoja patvirtino, kad būtent ji užpildydavo važtaraščius i-VAZ sistemoje. Taip pat ji paaiškino, kad elektroniniuose važtaraščiuose buvo įrašomas mažesnis betono kiekis (7 m³) nei popieriniuose (9 m³), nes reikėjo išvežti didesnį kiekį betono, nurodė, kad automobilio numeriai skiriasi dėl klaidos.

2.5. Tuo tarpu byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad J. Z. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie jam inkriminuoti kaip suklastotų dokumentų panaudojimas - jų įkėlimas į i-VAZ sistemą ir jų pateikimas AB „E. L.". Vien tik teismo akcentuojama aplinkybė, kad aptariami tikrovės neatitinkantys dokumentai buvo sukurti J. Z. vadovaujamoje bendrovėje UAB „B ", nenustačius kad būtent jis šiuos krovinių važtaraščius pateikė pirkėjui, patvirtinusiam prekių gavimą bei registravo i-VAZ sistemoje, t. y. nenustačius, kad jis atliko objektyvius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, o būtent nuosprendyje nurodytų būdu panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, taip pat nenustačius, kad jis būtų atlikęs kitus alternatyvius aptariamame BK straipsnyje nurodytus veiksmus, nėra jokio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Taigi teismas nuteistojo kaltę šioje dalyje prireziumavo iš esmės vien tik jo užimtų vadovaujamų pareigų pagrindu.

2.6. Nors byloje nustatyti tam tikri krovinių važtaraščių neatitikimai su faktiniais duomenimis, užfiksuotais GPS įrenginiuose bei vaizdo kamerų įrašuose, tačiau nustatyta ir tai, kad faktinio neatitikimo tarp užsakytos ir atvežtos produkcijos nebuvo. Nustatyta, kad produkcija buvo išvežta, užsakovas, AB „E. L." patvirtino, kad gavo visą įgytą kiekį betono, jokių pretenzijų neturi. Akcentuotina, kad važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 str.), UAB „B" surašyti važtaraščiai, nors ir turėdami trūkumus, užfiksavo realius pervežimo santykius, kuriuos patvirtino visos šių santykių šalys. Kita vertus, nestebina, kad važtaraščiai turėjo tam tikrų trūkumų - visi vairuotojai, gabenę betoną, patvirtino, kad važtaraščiams dėmesio neskyrė, kartais jų nepasirašydavo, juolab negretino duomenų su GPS sistemomis. Tuo tarpu pats J. Z., kuris pagrįstai buvo išteisintas dėl važtaraščių klastojimo, teisme paaiškino, kad jis tikrino tik, jo supratimu, esminę aplinkybę, t. y. ar važtaraščiuose nurodytas kiekis sutapo su realiai išgabentu produkcijos kiekiu ir šis kiekis sutapo. O šią aplinkybę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, inter alia specialistų išvados, taip pat liudytojų paaiškinimai.

2.7. Taigi, J. Z. neturėjo jokio tikslo disponuoti suklastotais dokumentais ir nenorėjo taip veikti, jis detaliai nesutikrino važtaraščių turinio, įvertinęs tai, kad išvežtas ir važtaraštyje nurodytas kiekis sutapo, nesuvokė, kad šiuose dokumentuose yra užfiksuota kokia nors tikrovės neatitinkanti informacija. Todėl, net jei ir neginčyti teismo išvados, kad J. Z. disponavo nuosprendyje nurodytu būdu važtaraščiais, akivaizdu, kad jam nebuvo žinomas juose esančios informacijos neteisingumas ir jis nenorėjo ja disponuoti, t. y. jo veiksmuose nėra būtinojo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio - tiesioginės tyčios.

2.8. Nustačius, kad kaltininkas pats suklastoja buhalterinius dokumentus, jo veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 222 straipsnį, be nuorodos į BK 300 straipsnį. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2006, 2K-246/2011, 2K-428/2014, 2K-245-303/2017, 2K-198-689/2019, 2K-99-495/2022). Todėl pirmosios instancijos teismui tuo pačiu teismo nuosprendžiu pripažinus J. Z. kaltu pagal BK 222 straipsnį dėl apgaulingo UAB „B" buhalterinės apskaitos organizavimo, kuris pasireiškė inter alia pateikiant UAB „B" buhalterijai krovinių važtaraščius, kurie buvo nepilni, neišsamūs, neteisingi, nes juose nebuvo nurodoma krovinio pakrovimo vieta ir jį surašęs ir (ar) pasirašęs asmuo, net ir laikant, kad nuteistasis iš tiesų atliko veiksmus, susijusius su suklastotais pripažintais dokumentais, šiuos dokumentus pateikiant UAB „B" buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei ir tokiu būdu įtraukiant į jo vadovautos bendrovės buhalterinę apskaitą, šie jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 222 straipsnį be nuorodos į 300 straipsnio 1 dalį, o pasielgus priešingai, bet kita ko, buvo ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

2.9. Dėl pirmiau šiame apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų laikant, kad J. Z. ne tik nesuklastojo dokumentų, bet ir nedisponavo žinomai suklastotais dokumentais, neatliko jokių kitų tyčinių veiksmų, nulėmusių kilusius padarinius, t. y. tai, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „B " turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei veiklos už 2019 m., nėra pagrindo kalbėti ir apie apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

2.10. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, nuteistasis J. Z., kuris buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo perleidęs UAB „S", buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl jo veiksmai gali būti vertinami BK straipsnių, numatančių atsakomybę už netinkamą šios pareigos vykdymą kontekste, ir vis dėlto, pirmosios instancijos teismas tai darė netinkamai.

2.11. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą - organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2019, 2K-109- 942/2019, 2K-243-689/2019). Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

2.12. Šiuo atveju svarbu ne tik tai, jog nuteistasis neatliko jokių tyčinių veiksmų, siekdamas apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamo juridinio asmens buhalterinę apskaitą, bet ir aplinkybės, kuriomis buhalterinės apskaitos tvarkymo pareiga buvo deleguota kitam subjektui. Byloje nustatyta, jog UAB „B" buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „S" direktorė S. V. buvo ir UAB „T" - UAB „B" akcininkės direktorė. Tai yra, UAB „B" buhalterinė apskaita buvo betarpiškai kontroliuojama ir jos akcininkės ir jokių priekaištų dėl to, kad perduoda buhalterijai netinkamus dokumentus ar netinkamai valdo įmonę, jam patikėtą turtą, J. Z. nėra sulaukęs iki pat jo atleidimo iš užimamų pareigų. Tai tik dar kartą patvirtina, jog J. Z., žinodamas, kad jo vadovaujamos bendrovės buhalterinė apskaita yra vedama ir de facto kontroliuojama šios bendrovės akcininko, nesiekė apgaulingai vesti (organizuoti apskaitos vedimo) šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir nesulaukęs jokių priekaištų, buvo įsitikinęs, kad tinkamai atlieka savo pareigas, užtikrindamas tinkamą buhalterinės apskaitos vedimo organizavimą. Negana to, nors civilinis ieškovas bandė nuslėpti šį faktą, byloje buvo nustatyta, jog su UAB „S" buvo sudaryta sutartis ne tik dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet ir dėl valdymo paslaugų. Iš 2018-05-02 valdymo paslaugų sutarties turinio matyti, jog UAB „S" įsipareigojo teikti valdymo paslaugas apimančias analizę ir rekomendacijų teikimą dėl: finansų valdymo ir kontrolės proceso, investavimo ir investavimo politikos, funkcionuojančios vidaus kontrolės veiksmingumo, veiklos rezultatų; taip pat sutarčių bei kitų projektų rengimą, biudžeto planavimą ir jo įgyvendinimo kontrolę, pinigų srautų planavimą, proceso atlikimą bei kontrolę, metinių finansinių ataskaitų peržiūrą ir pastabų teikimą. Tai yra, įmonės veika, įskaitant, bet neapsiribojant jos finansų tvarkymu bei dokumentų valdymu, buvo pilnai kontroliuojama UAB „S", vadovaujamos S. V..

2.13. Taigi, visuma aplinkybių rodo, jog net ir nustačius, kad buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir dėl to kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, už kuriuos kaip UAB „B" vadovas atsakingas J. Z., organizavęs bedrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai tokie jo veiksmai galėtų būti vertinami nebent kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. Z. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistojo tyčios turinio (BPK 328 straipsnio 3 punktas), o tai nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies

2.14. Pirmosios instancijos teismas pripažino J. Z. kaltu pagal BK 184 str. 1 d. konstatavęs, jog jis, būdamas UAB „B" direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019-10-19 iki 2019-11-10 nesudaręs sutarties su UAB „E", tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai davė nurodymus jo žinioje esantiems UAB „B " darbuotojams - gamybos vadovui M. V., operatoriui I. Š. vykdyti betono mišinio C30/37 gamybą įmonėje UAB „E", krautuvo vairuotojui V. K. vykdyti įmonėje UAB „E" granito, smėlio tvarkymą, o dirbantiems UAB „B " darbuotojams davė nurodymus gabenti betoną iš UAB „E" į projekto B-19-2 statybos aikštelę. Šiais veiksmais J. Z. padarė tiesioginių nuostolių (išlaidų) už 5 672,54 Eur, kuriuos sudaro darbo užmokestis atitinkamiems darbuotojams, kuro išlaidos bei transporto išlaidos.

2.15. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme - tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.). Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas pripažino, kad J. Z. padarė turtinę žalą UAB „B " duodamas nurodymus jo žinioje esantiems bendrovės darbuotojams atlikti darbus UAB „E" įmonėje, tačiau nei nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nei motyvuojamojoje dalyje taip ir nėra atskleista, ar ši žala buvo padaryta iššvaistant turtą ar turtinę teisę, t. y. kuriuos alternatyvius baudžiamajame įstatyme numatytus veiksmus atliko nuteistasis. Tiek turto, tiek turtinės teisės esminė savybė yra jų ekonominis turinys, kurį įmanoma išreikšti piniginiu ekvivalentu. Tuo tarpu darbuotojai (darbo jėga), kurią panaudodamas, pagal teismo nuosprendžio nustatomąją dalį, J. Z. tariamai iššvaistė UAB „B " turtą, nepatenka nei į turtinės teisės, nei į turto sąvoka BK 184 straipsnio prasme.

2.16. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytų laiku, UAB „E" darbai buvo pradėti vykdyti visų pirma ne šios bendrovės naudai, bet siekiant užtikrinti UAB „B " sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų AB „E.L." atžvilgiu, įvykdymą, kurio savo jėgomis UAB „B " negalėjo užtikrinti. Pagal 2017-10-19 papildomą susitarimą Nr. 4 prie 2015-04-30 Betono pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp AB „E. L." ir UAB „B ", nustatyta, kad „Modulių betonavimo metu įvykus gamyklos, transporto gedimams ar kitoms aplinkybėms, Pardavėjas (pastaba - UAB „B ") įsipareigoja toliau nepertraukiamai tiekti betoną bet kokiomis aplinkybėmis iki atskiro Pirkėjo nurodymo nutraukti betono tiekimą. Jei betono teikimas nutraukiamas dėl Pardavėjo kaltės, negavus fiksuoto pranešimo iš Pirkėjo įgaliotų asmenų, Pardavėjas įsipareigoja padengti visus atsiradusius Pirkėjo nuostolius (ardymo, atstatymo darbų, darbų perdavimo, taisymo, laiko, delspinigių ir kt. nuostolius) dėl betono darbų stabdymo vieno etapo modulio plokštės betonavimo metu". Kaip teisme duodamas parodymus paaiškino J. Z. ši suma siekė 1,5 milijono eurų.

2.17. Be to, dar iki pirmojo betono etapo pradžios, 2019-06-17 pasirašius papildomą susitarimą su AB „E. L.", kuriuo nustatyta, jog kiekvieno etapo metu vidutiniškai turės būti pristatoma po 2542 m³ betono ir kiekvieno etapo metu betonas turės būti tiekiamas nepertraukiamai 30 val. Todėl 2019-07-10 UAB „B " su AB „E. L." pasirašė raštą dėl garantinių įsipareigojimų, kuriuo nustatyta, kad siekiant maksimaliai sumažinti rizikas teikiant betoną į B19-2 objektą, UAB „B " pasitelks rezervinį mobilų betono mazgą. AB „E. L" pasamdė UAB „E" kaip rezervinio mazgo operatorių bei apmokėjo jų paslaugas. AB „E. L." teisė pasitelkti trečiačiąją šalį numatytą sutartyje tarp UAB „B " ir AB „E. L.". Tuo tarpu UAB „B" tiek žodinio susitarimo, tiek galiojančios sutarties pagrindu AB „E. L." patikėjo visų sutartyje numatytų kiekių gamybą, neribojant bei nemažinant kiekio. Tačiau, įvertinus tai, kad pirmo betonavimo pradžios metu atsirado nenumatytų gamybos mazgo UAB „B“ gedimų ir kad faktinis gamybos našumas neleis sutartyje nustatytais terminais pagaminti ir į objektą pristatyti sutartą produkcijos kiekį AB „E. L.", nuspręsta, panaudoti UAB „E" rezervinį gamybos mazgą. Nurodyti UAB „B " darbuotojai vykdė gaminamo receptinio betono gamybos proceso priežiūrą, kas iš esmės yra standartinė praktika tokio pobūdžio procesams, kuomet pagrindinio gamintojo atstovams leidžiama kontroliuoti gamybos procesus, vykstančius pagal jų receptūras.

2.18. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu, jog BK 184 straipsnio 1 dalies dalyko - turto ar turtinės teisės - esminė savybė yra ekonominė išraiška. Nors nuosprendyje dirbtinai apskaičiuotas turto, siejamo su darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio netekimas, tačiau toks skaičiavimas yra dirbtinis ir nepagrįstas. Iš 2020 m. lapkričio 27 d. Nr. IBPS-V-2846902-20 specialisto išvados matyti, jog pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis nustatyta, kad UAB „B " darbuotojas M. V. tiriamuoju laikotarpiu dirbo UAB „B ", nuo 2019-09-26 įsidarbino UAB „E", kuri jam mokėjo darbo užmokestį, kad šiai byla reikšmingu laikotarpiu jis UAB „B " dirbo spalio mėn. 19-21 d. - 49 val., 26-28 d. - 53 val., lapkričio mėn. 9-10 d. 38 val., iš viso 140 val., t.y. visą darbo laiką, o UAB „E" pareigose tuo pačiu laikotarpiu, M. V. spalio mėn. dirbo 21 dieną iš viso 50 val; lapkričio mėn. dirbo 20 dienų iš viso 50 val. Be to, išvadoje konstatuota, jog pagal pateiktus UAB „B " 2019 m. spalio ir lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą tyrimo metu nebuvo nustatyta 2019 m. spalio 19-21 d., 2019 m. spalio 26-28 ir 2019 m. lapkričio 9-10 d. laikotarpiais neteisingos darbo laiko ar darbo užmokesčio duomenų apskaitos. Taigi, nei specialisto išvada, nei kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, kad M. V. nagrinėjamu laikotarpiu savo pareigų UAB „B " neatliko, kad dėl to ši bendrovė patyrė kokios nors turtinės žalos, kuri galėtų būti vertinama kaip turto ar turtinės teisės iššvaistymas.

2.19. Svarbu ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad tiek dėl M. V., tiek dėl kitų kaltinime nurodytų UAB „B " darbuotojų faktinių veiksmų atlikimo nėra galima tiksliai nustatyti bendrovės patirtų darbo užmokesčio sąnaudų, sunaudoto kuro nurašymo bei kitų patirtų sąnaudų, objekte B19-2 atliekant betono gamybos paslaugų be transportavimo paslaugas UAB „E", dydžio. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti nuostolio, susijusio su UAB „E" atliktomis neatlygintomis paslaugomis. Minėta aplinkybė svarbi tuo, jog Iš jos matyti, kad nėra galima nustatyti tariamai iššvaistyto turto ekonominės vertės kas tik dar labiau sustiprina argumentus, jog nagrinėjamu atveju darbuotojai (jų darbo jėga), nėra laikytini nei turtu nei turtine teise, kad neįmanoma nustatyti „iššvaistytos" darbo jėgos konkrečios ekonominės vertės.

2.20. Kiek tai susiję su kitu neva iššvaistytu turtu, susijusiu su transporto išlaidomis, svarbu tai, jog byloje nustatyta, kad transporto paslaugų išlaidas, taip pat baudas, susijusias su transporto priemonių naudojimu vežant per didelės masės krovinius, padengė UAB „E". Byloje nustatyta, jog betono produkcijos parengimo ir transportavimo darbai, kuriuose dalyvavo tiek UAB „B ", tiek kaip rezervinis mazgas pasitelkta UAB „E“, vyko trimis etapais ir, kaip teisme duodama parodymus paaiškino FNTT specialistė, UAB „E" UAB "G" ir UAB "K" pilnai apmokėjo sąskaitas antrojo etapo metu, kurios viršija J. Z. inkriminuotą sumą už kurą ir betonvežių nuomą, kaip neva iššvaistytą turtą. Tačiau ši svarbi aplinkybė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįvertinta.

2.21. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „B ", atstovaujama J. Z., siekdama įgyvendinti savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus AB „E. L." atžvilgiu, iš esmės pasitelkė subrangovą, tačiau tinkamai neįformino subrangos sutarties. Iš nustatytų aplinkybių, matyti, jog UAB „B" iki šio projekto tokio pobūdžio betono mišinio niekada nebuvo gaminusi. Kaip paaiškėjo iš liudytojų paaiškinimų, betoną sudarė trys frakcijos. Pradėjus darbus gamybos vadovas įsitikino, jog per vieną valandą 75 kubinių metrų, kaip nustatyta pagal sutartį, pagaminti nesugebės, nes per vieną valandą galima pakrauti tik 3-4 mašinas dėl mazgo individualių savybių, kurios buvo aptartos posėdžių metu. Taigi, per vieną valandą buvo maksimaliai galima pagaminti 36 kubinius metrus betono mišinio jeigu viskas veikė idealiai, o iš liudytojų parodymų seka, jog buvo vežamos perkrautos mašinos ir buvo gabenama po 9 kubinius metrus. Akcentuotina ir tai, jog visi liudytojai nurodė, jog UAB „B " mazgas dažnai gedo, jį reikėjo stabdyti ir valyti dėl intensyvaus darbo, o antrojo etapo metu sudegė abu varikliai dėl ko nutrūko darbas 20 valandų, kol buvo pervyniojami varikliai, o po remonto darbas buvo tęsiamas veikiant tik vienam varikliui. Kaip paaiškėjo bylos teisminio nagrinėjimo metu, UAB „E" mazgas buvo visiškai naujas ir galėjo per vieną valandą pagaminti betono kiekį 6 - 8 automobiliams t. y. dvigubai daugiau nei UAB „B " Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog didžiausias skirtumas pagal pateiktus duomenis apie pagamintą įmonių betono mišinį būtent ir yra antro etapo metu, kuomet buvo sugedęs UAB „B " mazgas. Taigi, nors nebuvo tinkamai įforminti privačių ūkio subjektų santykiai, jie buvo realūs - UAB „E" buvo pasitelktas į sutarties vykdymą ne kaip subjektas, kurio naudai buvo iššvaistytas UAB „B " turtas ar turtinė teisė, bet kaip subjektas, kuris, kilus techninėms kliūtims, dėl kurių būtų neįmanoma laiku pagaminti ir pristatyti nustatyto kiekio betono į IAE projektą, turėjo užtikrinti tinkamą sutarties su AB „E. L." vykdymą bei išvengti UAB „B " itin didelių baudų, susijusių su pilnu nuostolių atlyginimu, nustatytų už sutarties vykdymo pažeidimus. Dar daugiau, byloje yra nustatyta kad UAB „E" paslaugos, vykdant B19-2 projektą, buvo pasitelktos ne J. Z. valia, bet generalinio rangovo AB „E. L." valia. Pagal sutartį su AB „E. L." dėl didelio betonavimo intensyvumo, pastaroji galėjo pasitelkti kitą betono mazgą, kas ir buvo padaryta. Dar 2019-07-03 tarp UAB „E" ir AB „E. L." buvo sudaryta sutartis dėl mobilaus betono mazgo nuomos paslaugos teikimo, kuriuo UAB „E" įsipareigojo suteikti mobilaus betono mazgo nuomos paslaugą. Tai yra šie santykiai buvo įforminti su užsakovu.

2.22. Šiuo atveju UAB „B ", panaudojusi savo mazgą, pagamino tokį betono kiekį, kurį leido pagaminti šios bendrovės turimi techniniai pajėgumai, už šią produkciją su ja buvo pilnai atsiskaityta (netgi sumokėta daugiau nei faktiškai buvo pristatyta betono), o likusią dalį betono pagamino UAB „E", taip užtikrindamas reikiamą betono kiekio gamybą bei pristatymą, ir už tai buvo atsiskaityta su šia bendrove, tačiau šie šalių de facto vykę santykiai de jure nebuvo tinkami įforminti. Taigi nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra susijęs ne su nusikalstamos veikos, numatytos BK184 straipsnio 1 dalyje padarymu, bet su UAB „B " valdymo, jos vadovo priimtų sprendimų tinkamumu ir teisėtumu.

2.23. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, vertinant baudžiamosios atsakomybės taikymo įmonės vadovui pagrįstumą, yra pabrėžta, kad teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 518/2014). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt). Šiuo atveju byloje nustatyta, jog net ir esant tam tikriems buhalterinės apskaitos dokumentų - krovinių važtaraščių – netikslumams, yra pilnai nustatytas „B " ir UAB „E“ pagamintas bei pristatytas produkcijos kiekis, yra pilnai nustatyta, kokias sumas, susijusias betono gamybos bei transporto kaštais, yra skolinga UAB „E" ir pastaroji nevengia šių prievolių įvykdymo. Tačiau atleidus iš direktoriaus pareigų J. Z., UAB „B " neišrašė ir nepateikė UAB „E" jokių sąskaitų, pagal kurias pastaroji bendrovė galėtų padengti jos naudai patirtus kaštus, nebuvo bandoma apginti UAB „B " interesų civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nors tam padaryti nėra absoliučiai jokių kliūčių. Vietoje to, J. Z. kaip UAB „B" direktoriaus priimti sprendimai bei tarp privačių juridinių asmenų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai buvo dirbtinai kriminalizuoti, nors net valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Iš to akivaizdu, kad J. Z. veiksmuose su jam patikėtu UAB „B " turtu nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant jie galėtų būti pripažinti nusikalstamais ir atitinkančiais patikėto turto iššvaistymo požymius. Jo veiksmai gali būti vertinami kaip sukeliantys civilinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę.

2.24. Kita vertus, net ir laikant, kad J. Z. veiksmai su jam patikėtu turtu buvo neteisėti, vien tik to, pripažinti asmenį kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nepakanka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis - turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012). Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Pažymėtina, kad turto ar turtinės teisės iššvaistymo atveju kaltininkas gali ir neturėti naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 85/2007, 2K-7-234-942/2015). Nagrinėjamu atveju žalos - būtinojo BK 184 straipsnio 1 dalį numatyto nusikaltimo požymio - nustatyta nebuvo. Jau minėta, kad UAB „B " iš AB „E. L." gavo atsiskaitymą už visą produkciją, kurią pagamino bei pristatė į objektą, kitos dalies - 4 500 m³ betono mišinio, už kurį pajamas gavo UAB „E", kaip jau aptarta, UAB „B " pagaminti ir nugabenti į objektą B19-2 neturėjo techninių galimybių.

2.25. Iš tiesų, byloje nustatyta, kad UAB „B " ir UAB „E" dalies įvykusių ūkinių operacijų neapskaitė tarpusavyje, neišrašė PVM sąskaitų - faktūrų už suteiktas paslaugas. Tačiau byloje nustatyta ir tai, jog buvo susitarta, kad už viso antro etapo vežimus moka UAB „E", tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog UAB „B " už antrą vežimo etapą neatsiskaitė su vežėjais, o šias sąskaitas apmokėjo UAB „E". Iš to seka, kad UAB „E", vykdydamas savo veiklą ne nepagrįstai naudojosi UAB „B " resursais, bet šalys žodiniu susitarimu nustatė atsiskaitymo tvarką, kurią de facto ir vykdė, tačiau jos tinkamai neatspindėjo buhalteriniuose dokumentuose. Tačiau tai nerodo jokios žalos, padarytos J. Z. veiksmais. Dar daugiau, kadangi dalis betono buvo pagaminta ir išvežta būtent naudojantis UAB „E" gamybos mazgu, susidarė situacija, kad UAB „B " gavo pajamas (atsiskaitymą) už didesnį betono kiekį, nei realiai pagamino ir pristatė į objektą B19-2. 2020 m. lapkričio 27 d. Nr. IBPS-V-2846902-20 specialisto išvadoje nustatyta, kad ne visi UAB „B " krovinio važtaraščiai pateikti tyrimui, betono kiekis PVM sąskaitose faktūrose nesutapo su krovinio važtaraščiuose įrašytu kiekiu, nes į objektą iš viso buvo atvežta 45,3 m³ mažiau, negu parduota (2772-2817,3), t.y. UAB „ B " gavo didesnes pajamas.

2.26. Taigi, byloje nustatyta, jog UAB „B " įvykdė sutartį pagal savo pajėgumus ir už tai gavo pilną atsiskaitymą, kitą sutarties dalį įvykdė UAB „E", veikdamas pagal sutartį su AB „E. L." bei žodinį susitarimą su UAB „B". Nors iš tiesų nustatyta, jog dalis pastarosios bendrovės pagamintos produkcijos kiekio buvo gaminama ir gabenama į objektą B19-2, technines sąnaudas (įskaitant transporto išlaidas) padengiant UAB „B." lėšomis, tačiau vėlesniuose gamybos etapuose abiejų bendrovių patirtas išlaidas dengė UAB „E" ir netgi didesnėje apimtyje. Taigi visapusiškai ir išsamiai įvertinus visumą aplinkybių, akivaizdu, kad J. Z. vadovauta bendrovė ne tik kad nepatyrė jokios žalos, bet ir išvengė milžiniškų baudų, siekiančių net iki 1,5 milijono eurų už sutarties su AB „E. L." nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir gavo pelną net didesnį nei faktiškai įvykdyta jos įsipareigojimų dalis. Tokiu būdu šioje byloje nėra nustatytas būtinasis BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis - žala.

2.27. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesujungė visų įrodymų šaltinių į vieningą ir nuoseklią grandinę, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti išsamiai ir visapusiškai. Teismo padarytas įrodymų vertinimo tvarkos pažeidimas laikytinas esminiu (BPK 329 str. 4 p., 369 str. 3 d.). Šis esminis BPK pažeidimas nulėmė ir tai, kad pripažindamas J. Z. kaltu pagal BK 184 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl J. Z. veiksmų pobūdžio bei dėl jų tariamai kilusių padarinių ( BPK 328 straipsnio 3 punktas) bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už patikėto turto iššvaistymą, nepagrįstai kriminalizuodamas tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius ( BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

2.28 Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, iš dalies tenkino UAB „B " civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė civilinio ieškovo naudai iš J. Z. 47 747, 54 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra siejamas su svetimo turto iššvaistymu, ištaisius aptartas klaidas ir išteisinus J. Z. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

2.29 Teismas pripažino, kad dėl J. Z. veiksmų UAB „ B " patyrė 5 672,25 Eur turtinės žalos, kurią teismas įvardijo „tiesioginiais nuostoliais (išlaidomis)", o iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį konstatavo, kad UAB „ B " dėl nuteistojo veiksmų patyrė dar ir 42 075 Eur žalą, kurią sudaro negautos pajamos.

2.30 Pagal CK 6.249 straipsnį negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžiamos kaip turtinė žala. Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124- 648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-173/2013, 2K-152- 303/2017, 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021). Tačiau šioje byloje negautų pajamų dydis nebuvo įrodytas. Civilinis ieškovas ieškinio reikalavimą suformulavo prašydamas kaip negautas pajamas priteisti visą sumą, kurią gavo UAB „E" iš AB „E. L." už parduotą betoną, neįvertindamas nei gamybos kaštų, nei mokesčių ir kt. Pirmosios instancijos teismas šią suma pagrįstai sumažino negautomis pajamomis laikydamas tik grynąjį pelną. Vis dėlto, kad tokį grynąjį pelną gavo UAB „E" dar nėra pagrindas laikyti, kad tokiais pajamas realiai būtų gavusi ir UAB „ B " ir jas prarado dėl J. Z. neteisėtų veiksmų.

2.31 Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „ B " turėjo galimybes pagaminti visą reikiamą kiekį betono bei tai, kad nesant neteisėtų J. Z. veiksmų UAB „E" gamybos mazge neįvyktų betono gamyba, visą betoną būtų pagaminusi UAB „B". Tačiau byloje nustatyta, kad UAB „ B " gamybos mazgas buvo senas, nuolat strigo, kilo įvairios techninės kliūtys ir gedimai, po didelio gedimo, įvykusio antro etapo metu, pašalinimo, mazgas veikė tik su vienu varikliu, t. y. mažesniu pajėgumu. Būtent dėl šios priežasties ir buvo pasitelktas rezervinis UAB „E" gamybos mazgas, kuris buvo naujas, daug našesnis, veikė be trukdžių, tai buvo padaryta užsakovo valia. UAB „ B " pagamino ir pardavė tokį kiekį betono, kurį pajėgė pagaminti ir pristatyti į objektą, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus AB „E. L." atžvilgiu. Sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, jog ji vykdoma trimis etapais: l etapas (2019-10-19 - 2019-10-21), II etapas (2019-10-26 - 2019-10-28), III etapas (2019-11-09 - 2019-11-10), todėl betonas turėjo būti pagamintas ne bet kada, bet nurodytais terminais, nepaisant jokių gedimų, o UAB „ B " neturėjo techninių sąlygų viena įvykdyti šią sutartį. Jei nebūtų pasitelkusi UAB „E", UAB „ B " būtų gavusi ne pelną, bet patyrusi milžiniškus nuotolius už sutarties neįvykdymą, atlyginant viso vieno etapo modulio statybos ir ardymo nuostolius AB „E. L.". Galiausiai, net jei laikyti, kad UAB „ B " per nustatytus terminus pati būtų pagaminusi ir pardavusi kažkokį kiekį betono, už kurį būtų gavusi pelno, tai toks kiekis, atsižvelgiant į realius bendrovės pajėgumus, nebuvo paskaičiuotas ir įrodytas, todėl nurodyta negautų pajamų, kaip turtinės žalos, suma priteista nepagrįstai, nes ji nėra reali.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti pilnai, o civilinio ieškovo atstovė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikų, turinčių BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių bei neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. UAB „ B " civilinį ieškinį prašo palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. Z. kaltu nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai darė netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimo procesui ir nuosprendžio surašymui, išvadas dėl J. Z. kaltės grįsdamas prielaidomis ir tokiu būdu padarė esminius BPK pažeidimus.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai ir motyvuotai pripažino J. Z. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau naikinama nuosprendžio dalis, kuria J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios veikos J. Z. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas), o su šia veika susijęs civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies

8. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti atskiromis alternatyvomis, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

9. Byloje J. Z. nuteistas už tai, kad jis nuo 2019 spalio 19 d. iki 2019 spalio 21 d. ir nuo 2019 lapkričio 9 d. iki 2019 lapkričio 10 d. panaudojo 26 žinomai suklastotus tikrus dokumentus – krovinio važtaraščius, kurių reisų nepatvirtino GPS duomenys, gamybos operatoriai, betonvežių vairuotojai, vaizdo įrašai ir gamybos statistika, pateikdamas 26 suklastotus krovinio važtaraščius pirkėjui AB „E. L.“ ir 1 iš jų UAB „ B " buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs duomenis, esančius 2020-11-27 specialisto išvados Nr.IBPS-V-2846902-20 dėl UAB „ B " ūkinės finansinės veiklos 38 priede (t. 10, b. l. 51). Teismas, sutikrinęs specialisto išvados sąraše nurodytus 27 krovinio važtaraščius su UAB „ B " įformintais i-VAZ elektroniniais važtaraščiais nustatė, kad visi sąraše nurodyti krovinių važtaraščiai buvo įforminti elektroniniais važtaraščiais, nurodant krovinių važtaraščių numerius, o krovinio gavėjas AB „E. L.“ visais atvejais patvirtino krovinio gavimą. Visus šiuos elektroninius važtaraščius i-VAZ sistemoje pagal visus 27 sąraše nurodytus krovinių važtaraščius įregistravo O. J., tai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022-06-15 pažyma (t. 23, b. l. 45). Šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad visi 26 sąraše nurodyti suklastoti krovinių važtaraščiai buvo sukurti būtent UAB „B" įmonėje ir panaudoti, įregistruojant juos i-VAZ sistemoje ir gaunant pirkėjo patvirtinimą apie krovinio gavimą, po to pateikiant krovinių važtaraščius AB „E. L.“, o 2019-11-09 KV Nr.11.09/22 pateikiant į UAB „B" buhalterinę apskaitą. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „ B " įmonę santykiuose su UAB „ B " buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone UAB „S“ ir AB „E. L.“ atstovavo J. Z., todėl jis pripažįstamas panaudojusiu suklastotus krovinių važtaraščius.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje liko nenustatyta, kad J. Z. atliko objektyvius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, teigiama, kad visų trijų etapų metu važtaraščius išrašydavo UAB „ B " kokybės inžinierė O. J. ir juos pateikdavo i-VAZ sistemoje. Vairuotojams krovinio važtaraštį dažnu atveju pateikdavo UAB „ B " operatorius. Jo manymu, O. J. ir buvo atsakinga už krovinių važtaraščių pildymą, pateikimą bei jų registravimą teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių 5 punkte nurodyta, kad važtaraščio duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia važtaraščio rengėjas. Krovinio siuntėjas atsako už važtaraščio rengėjui nurodytų pateikti važtaraščio duomenų teisingumą, kaip tai numatyta Kelių transporto kodekse. Pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso Šeštojo skirsnio 26 straipsnio 2 dalies nuostatas krovinio siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui. Šiuo atveju nėra ginčo, kad važtaraščio rengėjas buvo O. J., kuri į važtaraštį įrašydavo automobilių numerius, betono kiekį, betono receptą, važtaraščio numerį, kurį suteikdavo iš eilės pagal žurnalą, į i-VAZ sistemą pateikdavo taip pat ji. Tačiau O. J. nėra krovinio siuntėjas. Krovinio siuntėjas šiuo atveju UAB „ B ", kuriai vadovauja direktorius J. Z., kuris buvo atsakingas ir organizavo betono gamybos ir pristatymo į objektą procesą, duodamas nurodymus pavaldiems darbuotojams. Jis buvo atsakingas už suklastotų važtaraščių pateikimą AB „E. L.“ bei UAB „ B " buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“. Aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. Z. atliko objektyvius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus.

12. Skunde nurodoma, kad nustačius, jog kaltininkas pats suklastoja buhalterinius dokumentus, jo veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 222 straipsnį, be nuorodos į BK 300 straipsnį. Su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas taip pat nesutinka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2006, 2K-246/2011, 2K-428/2014, 2K-245-303/2017). BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę tam, kuris apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Finansinės apskaitos dokumentas - tai ūkinę operaciją patvirtinanti tekstinė informacija, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Tuo tarpu krovinių važtaraštis nėra finansinės apskaitos dokumentas, jo sąvoka atskleista Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurioje nurodyta, kad krovinių važtaraštis – tai tik krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Taigi BK 222 straipsnio prasme krovinių važtaraštis nėra laikomas finansinės apskaitos dokumentu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 ir 300 straipsnius kaip padarytus idealiąja sutaptimi.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

13. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

14. J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „ B " direktoriumi, pagal 2018-01-02 apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir 2018-05-02 valdymo paslaugų sutartį buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB ,,S“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 dienos iki 2019 m. gruodžio 31 dienos tyčia nepateikė įtraukti į apskaitą visus buhalterinės apskaitos dokumentus, dalį įvykusių ūkinių operacijų neapskaitė tarpusavyje, neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas, jų nepateikė buhalterėms, panaudodamas suklastotus krovinio gabenimo važtaraščius, dėl ko apskaitoje nebuvo fiksuotos visos ūkinės operacijos, taip apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „ B " buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”.

15. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas faktas dėl minėtų pažeidimų ir kad šiais pažeidimais iš dalies negalima nustatyti UAB „ B " turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei veiklos už 2019 m., tačiau teigiama, kad už tai yra atsakingas ne J. Z., o pagal 2018-05-02 valdymo paslaugų sutartį buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė UAB ,,S“. Skunde cituojamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija), kuriame nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Tačiau nurodoma, kad realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Šiuo atveju įmonės vadovas J. Z. pavedė buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonei UAB ,,S“ ir tokiu būdu iš esmės įgyvendino pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o UAB „S" pagal sutartį įsipareigojo teikti valdymo paslaugas apimančias analizę ir rekomendacijų teikimą dėl: finansų valdymo ir kontrolės proceso, investavimo ir investavimo politikos, funkcionuojančios vidaus kontrolės veiksmingumo, veiklos rezultatų; taip pat sutarčių bei kitų projektų rengimą, biudžeto planavimą ir jo įgyvendinimo kontrolę, pinigų srautų planavimą, proceso atlikimą bei kontrolę, metinių finansinių ataskaitų peržiūrą ir pastabų teikimą. Taigi, kaip nurodoma skunde, sutarties pagrindu įmonės veika, įskaitant, bet neapsiribojant jos finansų tvarkymu bei dokumentų valdymu, buvo pilnai kontroliuojama UAB „S", vadovaujamos S. V..

17. Akivaizdu, kad šiuo skundo argumentu nepagrįstai siekiama atsakomybę perkelti kitam asmeniui, todėl jis taip pat atmestinas. Byloje UAB „ B " vardu atstovė advokatė D. M. pateikė 2018-05-02 valdymo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį paslaugos gavėjas yra UAB „ B ", atstovaujama direktoriaus J. Z., o paslaugos teikėjas UAB „S", atstovaujama direktorės S. V.. Iš tikrųjų, pagal sutarties 1.1. punktą UAB „S" teikė įmonei valdymo paslaugas, išvardintas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Tačiau, kaip nurodė UAB „ B " atstovė advokatė D. M., šia sutartimi norėta užtikrinti, kad bendrovės direktorius, esant poreikiui, turėtų galimybę kreiptis į UAB „S" ir pasinaudoti teisininko ir (ar) finansininko, kurių įmonė neturėjo, paslaugomis (t. 21, b. l. 79-81). Įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo priskirta darbuotoja E. G., ji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paprastai UAB „B" direktorius J. Z. mėnesio pradžioje atvykdavo į UAB „S"tele ofisą ir pateikdavo visus krovinio važtaraščius, pirkimo sąskaitas, tabelius bei kitus dokumentus. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovė advokatė D. M. paaiškino, kad UAB „S" neteikė įmonei paslaugų, kurių teikti J. Z. neprašė, o buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal direktoriaus pateiktus dokumentus.

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atstovės argumentams. Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai pateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus) tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). Šiuo atveju UAB „S" yra atskiras ūkio subjektas, kurio buveinė yra Kauno mieste, įmonės darbuotojai neprivalo dalyvauti ir nedalyvauja tiesiogiai įmonės veikloje, nestebi ir nekontroliuoja joje vykstančių procesų ir negali užkirsti kelio apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymui ir (arba) organizavimui - įmonė dirba pagal direktoriaus J. Z. pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „S" darbuotojai tinkamai sureagavo į J. Z. pateiktus dokumentus, sukėlusius įtarimą dėl juose pateiktų duomenų tikrumo, todėl nedelsiant buvo atliktas patikrinimas ir, nustačius pažeidimus, įmonės direktorius buvo atleistas iš pareigų. Tai kad dėl UAB „ B " padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „ B“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei veiklos už 2019 metus, patvirtino specialisto išvada (t. 8, b. l. 137-173). Kadangi J. Z., būdamas įmonės vadovu, pateikė UAB „S" dokumentus, kurie nerodė realiai įvykusių operacijų, jis yra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje subjektas ir pagrįstai pagal šį straipsnį pripažintas kaltu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje

19. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).

20. Pirmosios instancijos teismas pripažino J. Z. kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, jog jis, būdamas UAB „ B " direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019-10-19 iki 2019-11-10 nesudaręs sutarties su UAB „E", tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai davė nurodymus jo žinioje esantiems UAB „ B " darbuotojams - gamybos vadovui M. V., operatoriui I. Š., vykdyti betono mišinio C30/37 gamybą įmonėje UAB „E", krautuvo vairuotojui V. K. vykdyti įmonėje UAB „E" granito, smėlio tvarkymą, o UAB „ B " vairuotojams ir UAB „ B" užsakymu dirbusiems UAB „K“, UAB „G“ vairuotojams davė nurodymus gabenti betoną iš UAB ,,E“ į projekto B-19-2 statybos aikštelę. Šiais J. Z. veiksmais UAB „ B " padarytų tiesioginių nuostolių (išlaidų) suma sudaro 5672,54 Eur (1865,25 Eur darbo užmokesčio M. V., 680,39 Eur darbo užmokesčio UAB „ B " vairuotojams, 694,84 Eur išlaidų UAB „ B " betonvežių kurui, 1034,21 Eur už UAB „G“ vežimo paslaugų panaudojimą, 1397,85 Eur už UAB „K“ vežimo paslaugų panaudojimą). Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ištyręs liudytojais apklaustų UAB „ B " darbuotojų parodymais, gamybos statistikos išrašais, vaizdo įrašais, globalios padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) įrangos parodymais, specialistų išvada, kurių analizė išdėstyta skundžiamame nuosprendyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesujungė visų įrodymų šaltinių į vieningą ir nuoseklią grandinę, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti išsamiai ir visapusiškai. Teismo padarytas įrodymų vertinimo tvarkos pažeidimas lėmė nepagrįstas išvadas dėl J. Z. veiksmų pobūdžio bei dėl jų tariamai kilusių padarinių, kriminalizuojant tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

21. Kaip žinia, turtas BK 184 straipsnio 1 dalies prasme gali būti iššvaistomas veikiant tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325-895/2018, ir kt.). Nuteistasis J. Z. viso proceso metu neigė švaistęs UAB „ B " turtą, priešingai – tvirtino, kad jo tikslas buvo tinkamai įvykdyti projektą ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų sutartiniams įsipareigojimams su AB „E. L.“ įvykdyti, ko pasėkoje UAB „ B " išvengė pusantro milijono dydžio nuostolių atlyginant žalą užsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „ B " gamybinius pajėgumus, taip pat sutarties su AB „E. L.“ sąlygas, t. y. sutarto nepertraukiamai pagaminti betono kiekius ir terminus bei gręsiančią baudą už nustatytų sąlygų nevykdymą, konstatuoja, jog J. Z. veiksmai, perkeliant transportą ir darbuotojus į rezervinį betono mazgą, buvo vienintelis galimas elgesio variantas, užtikrinantis nepertraukiamą betono gamybą ir jo pristatymą į objektą.

22. Bylos duomenimis UAB „ B " atstovaujama direktoriaus J. Z., 2015-04-30 sudarė sutartį Nr. SUT 15.04.30/01 su generaliniu rangovu AB „E. L.“ dėl 7356 m3 prekinio betono mišinio pardavimo ir betono siurblio nuomos paslaugų tiekimo objekte: ,,IAE labai mažo aktyvumo radioaktyvių atliekų kapinynas“. Šalys šia sutartimi ir jos papildomais susitarimais susitarė, kad UAB „ B " į statybos objektą „IAE labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynas“ tieks betoną C30/37 modulio plokštės betonavimo darbams, kuriuos pirkėjas AB „E. L.“ atliks 3 etapais: I etapas (2019-10-19 – 2019-10-21), II etapas (2019-10-26 – 2019-10-28), III etapas (2019-11-09 – 2019-11-10). Darbai turėjo vykti savaitgaliais. Šalys susitarė, kad kiekvienam etapui betonas turi būti tiekiamas nepertraukiamai apie 30 val., vidutinis pristatomo betono kiekis vieno etapo metu – 2452 m3 (viso apie 7356 m3). Pagal 2017-10-19 papildomą susitarimą Nr. 4 prie 2015-04-30 Betono pirkimo-pardavimo sutarties, nustatyta, kad „Modulių betonavimo metu įvykus gamyklos, transporto gedimams ar kitoms aplinkybėms, Pardavėjas (pastaba - UAB „ B ") įsipareigoja toliau nepertraukiamai tiekti betoną bet kokiomis aplinkybėmis iki atskiro Pirkėjo nurodymo nutraukti betono tiekimą. Jei betono teikimas nutraukiamas dėl Pardavėjo kaltės, negavus pranešimo iš Pirkėjo įgaliotų asmenų, Pardavėjas įsipareigoja padengti visus atsiradusius Pirkėjo nuostolius (ardymo, atstatymo darbų, darbų perdavimo, taisymo, laiko, delspinigių ir kt. nuostolius) dėl betono darbų stabdymo vieno etapo modulio plokštės betonavimo metu". Kaip teisme paaiškino J. Z., ši suma siekė 1,5 milijono eurų. Atsižvelgiant į numatytą betonavimo intensyvumą, bei UAB „ B " gamybos pajėgumus, siekiant laiku įvykdyti betonavimo darbus, Pirkėjas pagal sutartį turėjo teisę pasitelkti atsarginį betono mazgą ir/ar trečiųjų šalių pagalbą ir, vadovaudamasis šia nuostata, sudarė sutartį su UAB „E".

23. Kaip nurodė UAB „ B " direktorius J. Z., jis pats nesirinko rezervinio betono mazgo – jį nurodė AB „E. L.“, kuri, kaip minėta, su UAB „E" buvo sudariusi sutartį. Teisiamojo posėdžio metu J. Z. paaiškino, kad sutartis su UAB „E" nebuvo forminama todėl, kad nebuvo aišku ar rezervinis mobilus betono mazgas bus reikalingas – tikėjosi, kad sugebės pateikti pirkėjui nustatytais terminais visą sutartyje nurodytą betono kiekį. Žinoma, J. Z. pasitikėjimas jo vadovaujamos įmonės pajėgumais nepateisina to, kad nebuvo tinkamai teisiškai įforminti šių abiejų įmonių santykiai sutartimi, tačiau rodo, kad jis veikė UAB „B" interesais ir nesiekė dalį betono gamybos, o kartu ir pelno perkelti rezerviniam mazgui. Tačiau, kaip nurodė J. Z., prasidėjus gamybai, po dviejų valandų paaiškėjo, kad įmonės jėgomis pagaminti ir pristatyti pagal grafiką nustatyto betono kiekio į VĮ Ignalinos atominės elektrinės statybos objektą negalės, todėl buvo pajungtas rezervinis mazgas, kuriam betono sudėtį nurodė užsakovas ir IAE atstovai. Visi liudytojais apklausti darbuotojai nurodė, kad įmonės betono mazgas dažnai gedo, jį reikėjo stabdyti ir valyti dėl intensyvaus darbo, o antrojo etapo metu sudegė abu varikliai dėl ko buvo nutrūkęs darbas 20 valandų, kol buvo pervyniojami varikliai, o po remonto darbas buvo tęsiamas veikiant tik vienam varikliui. J. Z. nurodė, kad dėl šios priežasties, veikiant išimtinai UAB „ B " interesais ir siekiant išvengti didelių nuostolių, kuriuos įmonei tektų padengti sustojus gamybai, reikiamam našumui užtikrinti buvo pajungtas rezervinis mazgas UAB „E", į kurį J. Z. nurodymu buvo permestos transporto priemonės ir darbuotojai – gamybos vadovas M. V., operatorius I. Š. vykdyti betono mišinio C30/37 gamybą įmonėje UAB „E", krautuvo vairuotojas V. K. vykdyti įmonėje UAB „E" granito, smėlio tvarkymą, o dirbantiems UAB „ B " vairuotojams ir UAB UAB „ B " užsakymu dirbusiems UAB „K“, UAB „G“ vairuotojams davė nurodymus gabenti betoną iš UAB „E" į projekto B-19-2 statybos aikštelę. Pagal J. Z. ir kitų liudytojų parodymus, AB „E. L.“ atstovai pastoviai darė spaudimą dėl teikiamo betono kiekio. J. Z., jausdamas atsakomybę už viso projekto sėkmę, dalyvavo betono gamyboje tiek UAB „ B ", tiek UAB „E". Liudytojas M. V., kuris UAB „ B " dirbo gamybos vadovu, o nuo 2019-09-26 dirbo UAB „E", parodė, kad per visus tris etapus dirbo UAB „ B " kaip gamybos vadovas ir buvo atsakingas už betono gamybą ir tiekimą, todėl pagal reikalą teko būti ir UAB „ B ", ir UAB „E" teritorijose. Liudytoju apklaustas UAB „E"“ darbuotojas A. D. paaiškino, kad buvo betono mazgo gedimai ir UAB „E", buvo atvažiavę AB „E. L.“ atstovai, jie pergyveno dėl gedimų. Atvykdavo ir J. Z. kai būdavo gedimai. M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad suprato, jog nespėja pagal grafiką, todėl direktorius liepė važiuoti į rezervinį mazgą UAB „E", kuriame turėjo organizuoti betono pakrovimą, stebėti betono kokybę, jo pristatymą į objektą ir tuo pačiu konsultuoti operatorius UAB „ B ". Liudytoju apklaustas UAB „ B " darbuotojas I. Š. paaiškino, kad buvo planuota per valandą pagaminti 70 m ³, tačiau UAB „ B " galėjo pagaminti per valandą maksimaliai 36 m³. UAB „E" betono mazgo našumas ženkliai didesnis, nes dozavimas vyko kitu principu, betono maišyklė didesnė. Buvo atvykę AB „E. L.“ atstovai, jie reiškė pretenzijas, kad per mažai veža, kontroliavo, stebėjo procesą, norėjo padėti. Kad nesustotų gamyba, teko dirbti ir UAB „ B ", ir UAB „E". J. Z. rūpinosi UAB „ B" interesais, buvo pajungti į darbą visi automobiliai, nepriklausomai iš kurios bendrovės buvo vežamas betonas. Vairuotojais dirbęs G. T., B. A. nurodė, kad jis J. Z. nurodymu betoną vežė iš abiejų mazgų. Kiti abiejų bendrovių darbuotojai davė analogiškus parodymus, kad tie patys darbuotojai ir transportas buvo skirstomas pagal situaciją tarp abiejų betono mazgų, o AB „E. L.“ atstovai ir UAB „ B " direktorius J. Z., siekdami sureguliuoti nepertraukiamą betono tiekimą į objektą, dalyvavo visų trijų bendrovių veikloje.

24. Toks J. Z. sprendimas permesti darbuotojus ir transportą nepertraukiamai betono gamybai ir transportavimui iš įmonės, kurioje betono mazgas neveikia į rezervinį betono mazgą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiškai logiškas ir pateisinamas, juolab kad pilna atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą buvo numatyta tik UAB „ B " (2019-07-03 buvo sudaryta sutartis tarp UAB „E" ir AB „E. L.“ dėl mobilaus mazgo nuomos ir dėl 4500 m3 betono mišinio pagaminimo pagal AB „E. L.“ pateiktą receptą, todėl rezervinio mazgo atsakomybė kilo tik sutarties ribose).

25. Privačių ūkio subjektų UAB „B" ir UAB „E" santykiai nebuvo tinkamai įforminti sutartimi, tačiau jie buvo realūs ir tai buvo viena iš UAB „ B " ir AB „E. L.“ sutarties sąlygų. Pritartina skundo argumentui, kad UAB „E" buvo pasitelktas į sutarties vykdymą ne kaip subjektas, kurio naudai buvo iššvaistytas UAB „B" turtas ar turtinė teisė, bet kaip subjektas, kuris, kilus techninėms kliūtims, dėl kurių būtų neįmanoma laiku pagaminti ir pristatyti nustatyto kiekio betono į IAE, turėjo užtikrinti tinkamą sutarties su AB „E. L.“ vykdymą bei išvengti UAB „B" itin didelių baudų, susijusių su pilnu nuostolių atlyginimu, nustatytų už sutarties vykdymo pažeidimus.

26. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas pripažino, kad J. Z., duodamas nurodymus jo žinioje esantiems bendrovės darbuotojams atlikti darbus UAB „E" įmonėje, padarė turtinę žalą UAB „B". Tačiau apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas šią aplinkybę neigia, tvirtindamas, kad tarp bendrovių buvo žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos, kurią de facto ir vykdė, tačiau jos tinkamai neatspindėjo buhalteriniuose dokumentuose.

27. Vienas iš požymių, kuriuo remiantis gali būti konstatuojamas turto perleidimo neteisėtumas, yra tokio turto perleidimas neatlygintinai. Turto perleidimo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-89-303/2022). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas patyrė realios žalos dėl kaltininko veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-196-788/2017, 2K-179-697/2018).

28. Byloje surinkti duomenys patvirtina skundo argumentą, kad tarp įmonių dėl atsiskaitymų buvo žodinis susitarimas ir jis buvo realiai vykdomas. Byloje nustatyta kad UAB „ B " ir UAB „E" dalies įvykusių ūkinių operacijų neapskaitė tarpusavyje, neišrašė PVM sąskaitų - faktūrų už suteiktas paslaugas, tačiau nustatyta ir tai, jog buvo susitarta, kad už viso antro etapo vežimus moka UAB „E" - tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog UAB „ B " už antrą vežimo etapą neatsiskaitė su vežėjais, o šias sąskaitas apmokėjo UAB „E". Iš to seka, kad UAB „E", vykdydamas savo veiklą naudojosi UAB „B" resursais, bet šalys žodiniu susitarimu nustatė atsiskaitymo tvarką, kurią vykdė. J. Z. teigė, kad sausio mėnesį abi įmonės buvo sutarusios sulyginti sąskaitas, tačiau sausio 13 d. atleidus jį Iš direktoriaus pareigų, visus dokumentus išvežė S. V. ir teisininkas, todėl UAB „ B " neišrašė ir nepateikė UAB „E" jokių sąskaitų, o pastaroji jų neapmokėjo, tačiau sutiktų apmokėti kad ir šiandien. Reikia pažymėti, kad 2020-11-27 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2846902-20 ir 2020-12-01 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2870563-20 nurodyta, kad žala valstybei mokesčių pavidalu nėra padaryta, o tarpusavio tarp minėtų bendrovių galimai padaryta žala gali būti sprendžiama civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kadangi yra pilnai nustatytas UAB „B" ir UAB „E" pagamintas bei pristatytas produkcijos kiekis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra galimybė paskaičiuoti kaštus, susijusius su betono gamyba bei transportavimu, atlikti atitinkamus užskaitymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013).

29. Svarbu ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad tiek dėl M. V., tiek dėl kitų kaltinime nurodytų UAB „B" darbuotojų faktinių veiksmų atlikimo nėra galima tiksliai nustatyti bendrovės patirtų darbo užmokesčio sąnaudų, sunaudoto kuro nurašymo bei kitų patirtų sąnaudų, objekte B19-2 atliekant betono gamybos paslaugų be transportavimo paslaugas UAB „E", dydžio. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti nuostolio, susijusio su UAB „E" atliktomis neatlygintomis paslaugomis. Todėl nėra galima nustatyti tariamai iššvaistyto turto ekonominės vertės.

30. Nustačius, kad J. Z. veiksmuose nėra piktavališko veikimo prieš UAB „ B " interesus, o susidariusi UAB „E" skola įmonei gali būti išspręsta civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ko UAB „ B " akcininkė nebandė daryti, J. Z. veiksmai nekvalifikuotini kaip šios įmonės turto iššvaistymas, todėl pagal BK 184 straipsnio 1 dalį jis išteisintinas.

31. Civiliniu ieškiniu pirmosios instancijos teismas iš J. Z. civiliniam ieškovui UAB „ B " priteisė žalą, padarytą turto iššvaistymu. Išteisinus J. Z. iš šios nusikalstamos veikos, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, naikintina nuosprendžio dalis, kuria spręstas civilinio ieškinio klausimas ir jis paliekamas nenagrinėtu.

32. Panaikinus nuosprendžio dalį, kuria išspręstas žalos atlyginimo klausimas, apeliacinio skundo argumentai dėl civilinio ieškinio nenagrinėtini.

33. Civilinio ieškinio užtikrinimui buvo laikinai apribota J. Z. nuosavybės teisės keleiviniam automobiliui (duomenys neskelbtini)ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Skundžiamu nuosprendžiu laikinas nuosavybės apribojimas minėtam turtui pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „B" visiško įvykdymo. Panaikinus nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir jį palikus nenagrinėtu, laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. Z. priklausančiam turtui naikinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį dėl J. Z. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. Z. išteisinti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. Z. galutinę subendrintą bausmę - 100 (šimtas) MGL (5000 Eur) dydžio baudą, nustatant baudos sumokėjimo terminą – šeši mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. Z. civilinio ieškovo UAB „B" naudai priteista 47 747,54 Eur (keturiasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt septyni eurai 54 ct) žalos atlyginimui, paliekant UAB „B" ieškinį nenagrinėtu.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą keleiviniam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Kitą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.