Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-177-810/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-04
Bylos Nr.: e2-177-810/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00626-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Dambrauskienė
Ieškovas: M. L.
Atsakovas: E. G., R. G.

Kategorijos

2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
2.1.2.4.1Niekiniai sandoriai
2.1.2.4.1.5Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos
2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
2.6.7Restitucija
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-177-810/2021Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00626-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant vertėjai Danutei Jurčienei,ieškovei M. L., jos atstovei advokatei R. K.,atsakovams E. G., R. G., jų atstovui advokato padėjėjui K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovams E. G. ir R. G. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovų E. G. ir R. G. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, be teisinio pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė M. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų E. G. ir R. G. (toliau – ir atsakovai) solidariai 32 400 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (elektroninės bylos t. 1, b. l. 1-4).

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį ieškovė M. L. atsakovams R. G. ir E. G. paskolino 38 000 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos jie įsipareigojo grąžinti po metų, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d. 2018 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas tai patvirtinantis skolos raštelis. Skolos raštelį rusų kalba surašė E. G. ir jį pasirašė.

Ieškovė teigia, kad atsakove R. G. ji pasitikėjo, nes jas siejo ilgametė draugystė. Ieškovė jau 11 metų gyvena Lietuvoje, su šia šalimi sieja savo ateitį, kadangi šioje šalyje yra palaidotas jos vyras. Ieškovė myli šalį, kurioje gyvena, myli jos žmones, todėl jai buvo visiškai natūralu padėti draugės šeimai. Pinigai 38 000 Eur sumoje buvo paskolinti atsakovų šeimos reikmėms, tai jie pripažino ikiteisminio tyrimo metu, todėl prievolę grąžinti pasiskolintus pinigus jie privalo įvykdyti solidariai. Aplinkybę, kad atsakovai pinigus skolinosi šeimos reikmėms, patvirtina ir tai, kad sutartą 100 Eur sumą ieškovei mokėjo atsakovė R. G., kuri iš savo sąskaitos pervedė ir dalį šeimos reikmėms pasiskolintos sumos.

Ieškovės teigimu, ji atsakovams suteikė atlygintiną paskolą, paskolino atsakovams 38 000 Eur, o atsakovai įsipareigojo kiekvieną mėnesį, kaip atlygį už naudojimąsi paskolintais pinigais, mokėti po 100 eurų iki einamojo mėnesio 20 dienos. Aplinkybės, kad pinigus pagal paskolos raštelį atsakovai gavo, jie neneigė, tačiau pasibaigus skolos grąžinimo terminui visos jiems paskolintos sumos negrąžino, pradėjo ginčyti pasiskolintos sumos dydį, ją sumažindami iki 3 800 Eur.

Ieškovės teigimu, 38 000 Eur skolinimo atsakovams faktą patvirtina tai, kad atsakovė R. G., kaip skolos grąžinimą, per tris kartus iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, pervedė 5 600 Eur: 2019 m. gruodžio 9 d. 11:27:24 pervedė 2000 Eur, 2019 m. gruodžio 9 d. 11:29:03 pervedė 1800 Eur ir 2019 m. gruodžio 9 d. 11:30:12 val. pervedė 1800 Eur. Atsakovė dėl, jos manymu per klaidą ieškovei grąžintos didesnės sumos nei pasiskolino, grąžinimo kreipėsi į SEB banką, ieškovę ir į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės atžvilgiu. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veikos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2020 m. sausio 15 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant atsakovei R. G., kad tarp jos ir M. L. yra susiklostę civiliniai santykiai, todėl ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Ginčą, kilusį tarp atsakovės R. G. ir SEB banko dėl neva per klaidą ieškovei pervestų 1 800 Eur, išnagrinėjo Lietuvos bankas. 2020 m. kovo 25 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos priežiūros departamento sprendime „Dėl R. G. ir AB SEB banko ginčo nagrinėjimo“ Nr. V 2020/(21.27.E-2101)-242-12B konstatuota, kad pareiškėjos (atsakovės) ginčijamos mokėjimo operacijos buvo autorizuotos tinkamai, pareiškėjos reikalavimas bankui grąžinti 1 800 Eur pripažintas nepagrįstu. Tame pačiame sprendime nurodyta, jog, atsakovei inicijuojant abu mokėjimo pavedimus po 1 800 Eur, banko sistemos veikė be trikdžių. Banko pateikta banko sistemos veiklos ataskaita patvirtina, kad pareiškėja (atsakovė) prie interneto banko prisijungė vieną kartą (prisijungė 11 val. 21 min. 13 sek., o atsijungė 11 val. 31 min. 40 sek.), per visą prisijungimo prie banko laiką nebuvo užfiksuota banko sesijos nutrūkimų arba sutrikimų ir to, kad pareiškėja pakartotinai jungėsi prie interneto banko. Šios banko nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, jog pirmą kartą bandant pervesti ieškovei 1 800 Eur ir ,,suvedus pinigų pervedimo kodus" buvo „nutraukta sesija ir uždarytas banko langas".

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad aplinkybę, jog atsakovai iš ieškovės pasiskolino ne 3 800, o 38 000 Eur, patvirtina ir 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-629 (20), 11-1121 (20), pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 1-1-08979-20, kurioje nurodyta, kad „tirti pateiktame skolos rašte pirmoje pastraipoje "Aš E. G. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini), pasiskolinu 38.00.0 E su sąlygomis" skaičiuje "38.00.0" taškas tarp nulių prirašytas. Skolos rašte antroje pastraipoje "Atiduoti visą sumą 38.00,0 per metus..." skaičiuje 38.00.0" kablelis tarp nulių yra prirašytas. Skolos rašte ketvirtoje pastraipoje "Pinigus 38.00.0 E pasiskolinau pas..." skaičiuje "38.00.0" taškas tarp nulių yra prirašytas. Skolos rašte 6, 7 ir 12 eilutėse esančiuose skaitmeniniuose įrašuose "38.00.0", "38.00,0" prirašyti taškai, kablelis ir skolos raštelio 16 (paskutinėje) eilutėje esantis įrašas "100 E už sausio" ir šalia esantys du parašai yra parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčiu vienodomis savybėmis) rašalu, nustatyti ar jie yra parašyti tuo pačiu rašikliu negalima, nes rašalu parašytuose įrašuose rašiklį individualizuojančių požymių nėra“.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, aplinkybę, jog ieškovė atsakovams paskolino 38 000 Eur, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai A. M., N. G., P. S.. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08979-20, pradėtas pagal ieškovės pareiškimą, buvo nutrauktas 2020 m. rugpjūčio 5 d., nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė atsakovams perleido 38 000 Eur. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovei pasiūlyta ginčą tarp šalių spręsti civilinio proceso tvarka.

Atsakovai ieškovei iš pasiskolintos 38 000 Eur sumos yra grąžinę 5 600 Eur, todėl likusi negrąžinta skolos dalis - 32 400 Eur. Ši negrąžinta suma solidariai priteistina iš atsakovų.

Ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovai praleido terminą prievolei įvykdyti, todėl privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovai nebuvo susitarę dėl kitokio dydžio palūkanų mokėjimo praleidus terminą, todėl priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.

Šalies argumentai

Atsakovai R. G. ir E. G. pateikė priešieškinį (elektroninės bylos t. 1, b. l. 32-37), kuriuo prašo pripažinti, kad M. L. ir E. G. sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento; priteisti iš atsakovės - M. L. ieškovų E. G. ir R. G. naudai 1 800 Eur be pagrindo gautų piniginių lėšų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (1 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad E. G. ir R. G. M. L. buvo skolingi 3 800 Eur, kuriuos grąžino 2019 m. gruodžio mėn. 9 d. atliktais bankiniais pavedimais. Priešingai, nei teigiama pradiniame ieškinyje - ne atsakovai yra skolingi M. L., bet M. L. yra skolinga atsakovams 1 800 Eur sumą, kuri buvo pervesta į ieškovės banko sąskaitą per klaidą sudubliavus mokėjimo nurodymus. Atsakovų teigimu, banko sąskaitos, iš kurios buvo daromos piniginės perlaidos į M. L. sąskaitą, tuo metu vienos operacijos maksimalus limitas siekė 2000 eurų. Todėl, gražinant skolą, reikėjo atlikti dvi bankines operacijas: 2 000 Eur ir 1 800 Eur (būtent tik tiek lėšų buvo sąskaitoje). Tačiau 2019 m. gruodžio 9 d., iš R. G. banko sąskaitos į M. L. banko sąskaitą atliekant bankinius pavedimus, padarius pirmą 2 000 Eur pavedimą, toliau buvo daromas antras 1 800 Eur pavedimas, kuris per klaidą buvo sudubliuotas, t. y. vienos minutės laiko tarpsnyje (11 val. 29 min. - 11 val.. 30 min.) buvo atlikti du identiški mokėjimo pavedimai 1800 Eur sumai, kurių paskirtis tokia pati - skolos gražinimas.. Aplinkybę, kad įvyko klaidingas vienos bankinės operacijos sudubliavimas, patvirtina ir faktas, jog tuo metu tam, kad per klaidą padarytas mokėjimo nurodymas būtų įvykdytas, atsakovės banko sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų, todėl klaidingai 2019 m. gruodžio 19 d. atlikto mokėjimo nurodymo lėšos į M. L. banko sąskaitą buvo pervestos tik po kelių dienų (2019 m. gruodžio 12 d.). Tai pastebėję, E. G. ir R. G. 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į banką su pretenzija ir paklausimu - kokiu pagrindu buvo nuskaitytos lėšos. Gavus iš banko atsakymą, kad per klaidą pervestos lėšos nebus gražintos, atsakovai kreipėsi į M. L. su prašymu grąžinti jai nepriklausančią 1 800 Eur sumą. M. L. dirbtinai vengiant bendravimo, atsakovai kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Atsakovai, sužinoję, kad M. L. taip pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas, melagingai pareikšdama, kad atsakovai jai skolingi ne 3 800 Eur, o 38 000 Eur, suprato pakliuvę į sukčiavimo pinkles.

Priešieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovai su ieškovės M. L. ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad M. L. savo reikalavimus grindžia tik selektyviais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie M. L. ieškinyje nurodomų aplinkybių nepatvirtina. Skolos raštelio originalas visą laiką buvo pas M. L., todėl tikėtina, kad pati M. L. darė taisymus (prirašymus) skolos raštelyje, turėdama tikslą gauti finansinės naudos ir išvengti per klaidą jai sumokėtos 1800 Eur sumos grąžinimo.

Atsiliepimas

Atsakovų teigimu, 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. 11-629 (20), 11-1121 (20) atlikta pagal tendencingą prokuroro užklausimą baudžiamojoje byloje, užduodant konkrečius klausimus tikslu kaltinti. Baudžiamajame tyrime atliktos specialisto išvados ribos apima tik keturis klausimus, kurių esmė: 1) ar pirmoje, antroje ir ketvirtoje pastraipoje esantys taškai ir kablelis tarp nulių yra prirašytas?; 2) ar parašai, esantys šalia užrašo skolos raštelyje „už sausio“, ir daryti pataisymai tarp nulių yra parašyti ta pačia rašymo priemone? Taigi, minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, jog nustatyti, ar jie (parašai, esantys šalia užrašo skolos raštelyje „už sausio“, ir pataisymai) yra parašyti tuo pačiu rašikliu, negalima, nes rašalu parašytuose įrašuose rašiklį individualizuojančių požymių nėra. Todėl akivaizdu, jog teigti, kad skolos raštelio prirašymai buvo atlikti tuo pat metu ir tuo pat rašikliu, kuriuo R. G. pasirašė už sumokėtas palūkanas, nėra jokio pagrindo.

Priešieškinyje taip pat nurodyta, kad skolos raštelio originalas nuo pat jo surašymo momento buvo pas M. L., o R. G. atnešus palūkanas, M. L. iš anksto laukdavo pasiruošusi, savo ranka skolos raštelyje parašiusi: „100 E už gruodžio, 100 E už sausio“, todėl R. G. M. L. akivaizdoje likdavo tik pasirašyti, ko pasėkoje M. L. iš karto skolos raštelį pasiimdavo. E. G. skolos raštelio originalo nuo jo surašymo iki šiol nėra matęs, todėl nėra jokių teorinių ir praktinių prielaidų, jog jis būtų galėjęs atlikti skolos raštelio korekcijas.

Atsiliepimas

Atsakovų teigimu, įdėmiai skaitant ikiteisminio tyrimo metu specialisto pateiktą išvadą matyti, kad tiriant pirmoje pastraipoje įrašą „Aš E. G. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini), pasiskolinu 38.00.0 E su sąlygomis“, <...> Matuojant taškų dydį, nustatyta, jog antrasis skaitmeninio įrašo taškas yra sudvigubintas“, tai patvirtina, kad taškas toje vietoje buvo padėtas anksčiau, o vėliau dirbtinai paryškintas, sudvigubintas, analogiškai padaryta kitose skolos raštelio vietose. Tai akivaizdžiai atsispindi ir 7-oje skolos raštelio eilutėje esančiame skaitmenyje 38 00,0 E bei 12-oje skolos raštelio eilutėje esančiame skaitmenyje 38.00.0 E (čia dar papildomai pridėtas taškas tarp skaičių 8 ir 0). Be to, iš skolos raštelio 12-oje eilutėje esančio skaičiaus 38.00.0 E matyti, kad du nuliai yra sujungti kilpa, o tada iš karto seka sustorintas taškas ir atskirai parašytas paskutinis nulis, kas patvirtina, jog pirminiame skolos raštelyje buvo įrašyta suma 3800.0 E, o korekcijas sąmoningai atliko pati M. L., siekdama išvengti per klaidą atliktos 1800 Eur permokos gražinimo bei gauti didelės finansinės naudos.

Atsakovai priešieškinyje pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas R. G. ir E. G. atžvilgiu buvo nutrauktas. M. L. byloje pateikti duomenys, t. y. medžiaga iš baudžiamosios bylos, turi būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas taisykles, asmenų parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti vertinami kaip liudytojų parodymai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintų įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo prasme (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189, 190, 192 straipsniai). Atsakovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad įstatymo sandoriui nustatytos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais.

Atsakovų teigimu, CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. M. L. ieškinyje kelia reikalavimus, kurie nėra pagrįsti jokiais patikimais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į įstatyme numatytos įrodinėjimo pareigos reikalavimą (CPK 178 straipsnis) bei į tai, kad M. L. ieškinyje yra nurodomos melagingos faktinės aplinkybės, M. L. ieškinys atmestinas, o sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

Atsakovai taip pat teigia, jog bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. ir E. G., siekdami pervesti M. L. 3 800 Eur sumą, per klaidą sudubliavo 1 800 Eur bankinio mokėjimo nurodymą, dėl ko minėta pinigų suma buvo pervesta M. L. be jokio teisinio pagrindo. Todėl, atsakovų nuomone, R. ir E. G. reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš ieškovės M. L. atsakovų R. ir E. G. naudai priteistinos piniginės lėšos, kurias M. L. gavo be jokio teisinio pagrindo.

Ieškovė M. L. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (elektroninės bylos t. 1, b. l. 117-119), atsiliepime nurodė, kad su atsakovų priešieškinio reikalavimu dalyje dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo ji nesutinka, prašo jį atmesti, ieškovės ieškinį prašo tenkinti.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovai, prašydami pripažinti sandorį negaliojančiu, iš esmės pripažįsta, kad buvo sudarytas ieškovės nurodytas sandoris, ir atsakovai iš ieškovės pagal jį pasiskolino 38 000 Eur. Aplinkybę, jog sandoris buvo sudarytas būtent 38 000 Eur sumai, patvirtino atsakovai, sumokėdami žyminį mokestį nuo visos ginčijamo sandorio sumos.

CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskolos suma viršija 3000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį teigiama, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai iš ieškovės pasiskolino 38 000 Eur. Paskolos raštelis surašytas atsakovo E. G. ranka rusų kalba ir jo pasirašytas.

Ieškovės atsiliepime į priešieškinį taip pat nurodyti argumentai, analogiški nurodytiems ieškinyje.

Atsiliepime ieškovė be kita ko nurodo, kad ji aplinkybės, jog paskolos raštelis buvo saugomas pas ieškovę, neneigia, tačiau atsakovė, mokėdama palūkanas, turėjo galimybę paskolos raštelyje padaryti taisymus.

Ieškovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad, nors ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atliekamas dėl sukčiavimo, buvo nutrauktas, šiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog atsakovai iš ieškovės gavo 38 000 Eur sumą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime sutinka, kad jos ir atsakovų sudarytas sandoris neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl teismas ex officio turi pareigą šią paskolos sutartį pripažinti negaliojančia. Tačiau, sutartį pripažinus negaliojančia, turi būti taikoma restitucija. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Todėl atsakovai, pripažinus sandorį negaliojančiu, turi ieškovei grąžinti pagal sandorį gautus ir iki šiol negrąžintus 32 400 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovai iš ieškovės pasiskolino daug didesnę sumą nei yra iki šio grąžinę, todėl nepagrįstas jų reikalavimas grąžinti 1 800 Eur, kaip gautus be pagrindo. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 1 800 Eur priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovė M. L. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, atsakovų priešieškinį dalyje dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo prašė atmesti ir paaiškino, kad 2018 m. lapkričio pabaigoje savo draugei R. (.) ji paskolino 38 000 Eur, nes, kaip teigė G., jie banke turėjo problemų. Ieškovės teigimu, su R. G. ieškovė susipažino 2011 metais. G. ir ieškovės šeima gyveno viename name. Visą tą laiką nuo 2011 metų iki 2018 metų ieškovė su atsakove draugavo – vaikščiojo viena pas kitą į svečius, kartu važiavo į Maskvą, R. G. buvo vienintelė lietuvė moteris, su kuria ieškovo bendravo. Jei ieškovė ir atsakovė nebūtų buvusios draugės, ieškovė, būdama vieniša garbingo amžiaus moteris, tokios pinigų sumos R. G. nebūtų skolinusi. Ieškovė pinigus R. skolino, nes ji atsakovais tikėjo. Ieškovė, kaip ji teigia, visada norėjo padėti atsakovams, nes jie turi neįgalų vaiką, jų verslas susijęs su butais, kurie įkeisti bankams. Ieškovė ir atsakovė, būdamos draugėmis, dažnai apie tai kalbėjo. Ieškovės teigia, jog ji neturi artimų žmonių nei Lietuvoje, nei Rusijoje, jos sutuoktinis miręs, todėl R. G. ji laikė savo drauge. Ieškovė nurodė, kad pinigines lėšas iš ieškovės skolinosi R. ir E. G., jie pas ieškovę atvyko kartu. Raštelis buvo surašytas tik dėl to, kad užfiksuoti, kokią sumą atsakovai pasiskolino, nes paskola buvo suteikta metams. Raštelyje buvo nurodyta 38 000 Eur suma skaitmenimis, žodžiais ši suma įrašyta nebuvo. Ieškovei buvo žinoma, kad skolos raštelyje skolinama suma turi būti nurodoma ir žodžiais, tačiau ieškovė atsakovais pasitikėjo. Ieškovei, kaip ji teigia, negalėjo numatyti, kad R. G. vėliau pasakys ir jos sutuoktinis patvirtins, kad jie skolinosi ne 38 000 Eur, bet 3 800 Eur. Praėjus daugiau nei metams nuo pinigų paskolinimo, atsakovei vengiant bendrauti su ieškove, M. L. nuvažiavo pasikalbėti su R. G., tačiau pastaroji atsakė, kad apie pinigus kalbėtis ji nenori. Ieškovės pažįstama A. M. bandė susisiekti su atsakove, rašė jai lietuvių kalba žinutes, klausdama, kada atsakovė grąžins paskolintą sumą.

Ieškovė taip pat paaiškino, kad atsakovei R. G., kaip ir kitiems ieškovės pažįstamiems asmenims, buvo žinoma, jog ieškovė turi grynų pinigų (38000 Eur), kuriuos laikė namuose, voke. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovų dukra nori pirkti namą. Atsakovų dukra, siekdama gauti kreditą namui pirkti, turėjo parodyti, kad turi atitinkamą pinigų sumą. Todėl atsakovė R. G. paprašė, kad ieškovė duotų jiems turimus 38 000 Eur, kuriuos jie parodys ir iš karto grąžins ieškovei. Ieškovė sutiko ir padavė atsakovams voką su 38 000 Eur. Labai greitai, galimai sekančią dieną, atsakovai ieškovei voką su 38 000 Eur grąžino, šias pinigines lėšas ieškovė laikė namuose, voke. Ieškovės teigimu, voke buvo 38 000 Eur stambiomis kupiūromis po 5000, 2000, 1000 Eur. Šią sumą ieškovė laikė „juodai“ dienai grynais pinigais namuose. Šiuos pinigus ji taupė gaudama pensiją Maskvoje. Banke laikyti pinigus ji bijojo, nes banko gali nelikti. Ji manė, kad grynus pinigus laikyti namuose yra saugiau, pinigų jai reikėjo operacijoms. Vėliau A. M. paklausus, ar atsakovai pinigus grąžino, ieškovė patvirtino, kad grąžino. A. M. perskaičiavus voke esančius pinigus, kurių buvo 38 000 Eur, ieškovė padėjo voką į vietą. A. M. yra ieškovės kaimynė.

Ieškovės teigimu, R. G. vėliau M. L. papasakojo, kad G. turi problemų. Ieškovė teigia, jog jai buvo žinoma, kad atsakovų turimi butai buvo įkeisti bankams. Atsakovai, kaip jie sakė ieškovei, siekdami „užgesinti skolą“, nori parduoti vieną butą, tačiau to negali padaryti, nes visi butai yra vienoje sąskaitoje. Atsakovė R. G. ieškovei paaiškino, kad atsakovai galės parduoti vieną butą, jei jie „užgesins“ skolą bankui. Tuomet ieškovė pasiūlė paskolinti atsakovams 38 000 Eur, kuriuos ieškovė turėjo namie voke. Atsakovams atvažiavus pas ieškovę, ji jiems padavė 38 000 Eur sumą tikslu padengti skolą bankui. Ieškovė nežino, ar atsakovai jai sakė tiesą. Ieškovės teigimu, atsakovai žadėjo grąžinti ieškovei skolą, kai parduos vieną butą. Ieškovė, patikėjusi atsakovais, jiems antrą kartą be raštelio davė 38 000 Eur sumą tame pačiame voke, kuris buvo padėtas komodoje. Atsakovas E. G. voke buvusius pinigus perskaičiavo. Tai buvo 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Visa tai vyko ieškovės namuose, (duomenys neskelbtini). Duodama pinigus atsakovams, ieškovė paprašė už paskolintus pinigus mokėti jai 100 Eur per mėnesį. Ieškovė ir atsakovai susitarė, kad atsakovai, pardavę butą (vėliausiai – po metų), pinigus grąžins ieškovei. Ieškovei žinoma, kad atsakovai ketino parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Atsakovė ieškovei šį butą rodė, jis buvo nuomojamas. Ieškovė teigia, jog atsakovų vizitai, susiję su pinigais, būdavo chaotiški, skuboti, todėl ieškovė, būdama garbingo amžiaus, nespėdavo susiorientuoti.

Ieškovė M. L. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog apie tai, kad ieškovė antrą kartą atsakovams paskolino 38 000 Eur, M. L. pasakė A. M., kuri paklausė, ar buvo surašytas raštelis, pinigų grąžinimo sąlygos. Tuomet M. L. paskambino R. G. ir paprašė atvažiuoti tikslu užfiksuoti, jog pinigus jie gavo. Atsakovai atvažiavo ieškovę ir ieškovės prašymu R. G. sutuoktinis surašė raštelį rusų kalba. Ieškovės teigimu, raštelis jai buvo reikalingas tam, kad draugai neužmirštų, kokią pinigų sumą pasiskolino. Ieškovei buvo svarbu, kad raštelyje buvo nurodyta atsakovams paskolinta suma - 38 000 Eur. Ieškovė paaiškino, jog E. G. surašytame paskolos raštelyje buvo taisyta data - buvo 19, ištaisyta į 29, tačiau ji to nesureikšmino, nes jai buvo svarbu, jog raštelyje nurodyta atsakovams paskolinta suma, kuri buvo užrašyta - 38.000. Ieškovės teigimu, raštelyje, kuris pateiktas į bylą, skolinama suma buvo nurodyta 38.000 Eur. Kitose raštelio vietose ši suma buvo nurodyta kitaip, ji nekreipė dėmesio. Gali būti, kad pinigus ji paskolino atsakovams 2019 m. lapkričio 19 d., o raštelį jie atvažiavo surašyti lapkričio 29 d., todėl galimai data raštelyje buvo ištaisyta.

Ieškovė taip pat paaiškino, kad R. G. du kartus buvo atvažiavusi pas ieškovę, atvežė du kartus po 100 Eur, sutartus už pinigų skolinimą kas mėnesį. Parodžius ieškovei dokumentų kopijų bylos pirmame tome 139 bylos lape raštelį, ieškovė nurodė, kad du įrašus lietuvių kalba parašė ieškovė, o atsakovė R. G. pasirašė. Ieškovės teigimu, po šių dviejų atsakovės apsilankymų raštelyje atsirado prirašyti taškai, kablelis. Ieškovė, kaip ji nurodė, minimą raštelį laikė pas save namuose, komodoje. R. G. atvykus pas ieškovę ir atvežus ieškovei 100 Eur, kaip visada, ji atsivežė pyragaičių. Ieškovei išėmus raštelį ir atsakovei jame pasirašius, ieškovė raštelį paliko ant stalo ir nuėjo virti arbatą. Ieškovei verdant arbatą, raštelis buvo ant stalo. Rašiklis buvo padėtas ant raštelio. Ar taškai buvo padėti tuo pačiu rašikliu, ar atsivežtu, ji nežino. Atsakovei išvažiavus, ieškovė padėjo raštelį į komodą, jo turinio nežiūrėjo. Po tų dviejų kartų atsakovė R. G. likusius po 100 Eur kiekvieną mėnesį už paskolintus pinigus pervedė į ieškovės sąskaitą. Tai, kad raštelyje nurodytoje paskolintoje sumoje atsirado papildomi taškai ir kableliai, pastebėjo ieškovės kaimynė A. M. tuo metu, kai atsakovai kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl 1800 Eur lėšų grąžinimo. A. M., pažiūrėjusi raštelį, parodė ieškovei taškus, kurių anksčiau raštelyje nebuvo. Tik dabar ieškovė suprato, kad atsakovai veikė pagal tam tikrą schemą. Ieškovė klausia, kam jai, būnant 81 metų, reikalauti iš atsakovų, kurie augina neįgalų vaiką, sumą, kurios ji nepaskolino. Ieškovė nurodė, jog ji neturi, kam plikti palikimą, nes nei Lietuvoje, nei Rusijoje artimų giminaičių neturi. Mano, jog atsakovai turi tikslą tempti laiką, nes ieškovė serga vėžiu, jos sveikata prasta, įpėdinių ji neturi, todėl jie skolos geruoju nemoka.

Ieškovės teigimu, M. K. ji pažįsta, nes ieškovė ir jos sutuoktinis iš jo pirko butą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis asmuo vadovavo nupirkto buto remontų darbams, ieškovės šeima juo pasitikėjo, pervesdavo jam remontų išlaidoms reikalingas dideles sumas. Ieškovės teigimu, ji pasitiki žmonėmis. P. S. buvo ieškovės mokytoju Druskininkų švietimo centre, kur ieškovė ir jos sutuoktinis mokėsi. Ilgainiui oficialus bendravimas išaugo į draugystę šeimomis. Su N. G. ieškovė susipažino vėliau, kai jam išnuomojo butą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie asmenys padėjo ieškovei palaidoti jos mirusį sutuoktinį ir kitais klausimais. Apie tai, kad ieškovė paskolino atsakovams pinigus (38 000 Eur), ji papasakojo šiems asmenims.

Į ieškovei užduotus klausimus ji atsakė: rašymo priemones ji laiko ant stalo. Iki atsakovų kreipimosi į policiją ieškovė niekam to raštelio nedavė, to raštelio ieškovė net neskaitė. Kiti liudytojais pakviesti asmenys visą situaciją žino, nes jie jai padeda, atveža vaistų, produktų, ieškovė jiems viską apie savo gyvenimą pasakoja. Ieškovė kreipėsi su pareiškimu į policiją, nurodydama, kad atsakovai sukčiauja. Ieškovės teigimu, ji kitiems asmenims taip pat skolino pinigų, pinigų skolinimą ji įformina vekseliais. Ieškovei 38 000 Eur suma nebuvo didelė, nes ji turėjo pinigų, gauna Rusijoje pensiją, nuomoja butą Rusijoje. Ieškovė paskolino A. M. 60 000 Eur sumą. Pinigus atsakovai rašteliu įsipareigojo grąžinti po metų, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d., todėl galima teigti, kad pinigai atsakovams galimai buvo paskolinti 2018 m. lapkričio 19 d. Kada pinigai atsakovams buvo paskolinti pirmą kartą, neprisimena, gal prieš mėnesį. Pirmą ir antrą kartą ieškovė atsakovams pinigus skolino tomis pačiomis kupiūromis. Prašydama, kad G. parašytų raštelį, ieškovė žinojo, kad toks sandoris turi būti tvirtinamas notaro, bet ji negalėjo draugų to prašyti. Supranta, kad juridiškai raštelis negalioja, nes parašytas rusų kalba, jame nenurodyta skolinama suma žodžiais. Po to, kai buvo surašytas skolos raštelis, ieškovė, kaip ji teigia, su R. G. susitiko du kartus, kai R. G. atvežė ieškovei po 100 Eur. Ieškovė nurodė, kad jai žinomos eurų kupiūros yra 5, 10, 20, 50, 100, 5000, 2000 nominalo. 5000 Eur banknotas raudonos spalvos, 2000 - geltonos, 100 - žalios, 50 - raudonos. Ieškovės teigimu, R. G. jai grąžino 2000 Eur, 1800 Eur ir 1800 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė, kalbant su ja apie 38 000 Eur skolos grąžinimą ir siunčiant jai šiuo klausimu žinutes, niekada klausimo, kad ieškovei G. yra skolingi ne 38 000 Eur, o 3 800 Eur, nekėlė. Ieškovei žinomas didžiausias eurų banknoto nominalas – 5000 Eur. R. G. ieškovė skolino automobilį tuo metu, kai pinigai jau buvo atsakovams paskolinti, tuo metu ieškovės ir atsakovų santykiai buvo normalūs.

Šalies argumentai

Ieškovė M. L. papildomai paaiškino, kad atsakovė pas ieškovę buvo atvažiavusi du kartus, kuomet abu kartus atvežė ieškovei po 100 Eur. Po tų dviejų kartu atsakovė ieškovei po 100 Eur kas mėnesį pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Ieškovė patvirtino, jog vyko su atsakove daryti kraujo tyrimus, už juos sumokėjo atsakovė ar jos vyras. Tie pinigai turbūt buvo įskaityti kaip vienas 100 Eur mokėjimas.

Ieškovė M. L. 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje į papildomai užduotus klausimus atsakė, kad dokumentų kopijų bylos 2 tome 77-79 lapuose esantis susirašinėjimas ieškovei yra žinomas, šį susirašinėjimą ieškovė yra išsaugojusi savo telefone jį nufotografuodama. Tokio pobūdžio žinučių buvo daugiau, tačiau jos telefone neišsisaugojo, kažkur dingo. Žinutes lietuvių kalba rašė A. M., kuri jas išvertė iš rusų kalbos ieškovės prašymu. M. L. taip pat paaiškino, jog šis susirašinėjimas vyko tarp ieškovės ir R. G., tuo metu R. G. galimai atostogavo Turkijoje. Vėliau ieškovė patikslino, kad atsakovė tuo metu buvo Šri Lankoje. Ieškovė tuomet į siųstą žinutę gavo atsakymą, kad R. G. yra išvykusi, kai grįš, jos susiskambins. Grįžusi iš kelionės R. G. ieškovei pasakė, kad ji serga, kai išgis, tuomet su ieškove susisieks. Į klausimą, kokiomis kupiūromis voke buvo paskolinti pinigai (38 000 Eur), ieškovė atsakė, kad pinigai buvo 500, 200 ir 100 Eur kupiūromis. Anksčiau duodama paaiškinimą ieškovė suklydo, sumaišė rublių ir eurų kupiūras. Ar buvo 50 Eur nominalo banknotų, neprisimena, jos nuomone, tokių banknotų neturėjo būti.

Šalies argumentai

Ieškovės M. L. atstovė teismo posėdžio metu ieškovės ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovų priešieškinį dalyje dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo prašė atmesti.

Atsakovė R. G. teismo posėdžio metu su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, atsakovų priešieškinį prašė tenkinti. Atsakovė paaiškino, kad su ieškove M. L. atsakovai pradėjo bendrauti po jos vyro mirties. Atsakovė teigia dalyvavusi ieškovės vyro mirties metinių paminėjime, kur taip pat dalyvavo ir liudyti pakviesti liudytojai vardais M. ir P. Atsakovei žinoma, kad A. M. yra ieškovės kaimynė. Ieškovė R. G. sakiusi, kad A. M. M. L. buvo paskolinusi 60 000 Eur sumą, kurios A. M. jai neatiduoda. Iš M. L. atsakovė taip pat žino, kad ieškovė liudytojams M. ir N. taip pat buvo paskolinusi pinigų. Atsakovės teigimu, po ieškovės vyro mirties paminėjimo su M. L. atsakovė susitikdavo kartą per mėnesį. 2018 metais atsakovė kartu su ieškove vyko į kelionę į Maskvą, po šios kelionės jos bendravo dažniau. Atsakovė pripažino, jog ji ir ieškovė buvo draugės. Atsakovės teigimu, ieškovė žinojo, kad atsakovai parduoda butą tikslu susimažinti paskolą.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat paaiškino, kad 2018 metais atsakovų dukra Š. B. pirko nuosavą namą. Grynais dukra už namą turėjo sumokėti 48 000 Eur. Atsakovė pripažino, kad dukrai perkant namą, atsakovai iš ieškovės skolinosi 38 000 Eur. Atsakovės teigimu, jie nežinojo, kiek tiksliai pinigų reikės dovanoti dukrai namo pirkimui, todėl apsidraudimui, kad užtektų pinigų, atsakovai iš ieškovės pasiskolino 38 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad, sudegus atsakovų namui, jie gavo draudimo išmoką, kiti žmonės dar „sunešė“ pinigų. 38 000 Eur iš M. L. pirmą kartą skolinosi R. G., pinigus ieškovei tą kartą grąžino atsakovas E. G.. Kokiais banknotais pirmą kartą buvo paskolinti 38 000 Eur, atsakovė neprisimena. Atsakovė matė, kaip M. L. skaičiavo banknotus. Banknotai buvo sudėti dviejuose paketuose – voke ir celofaniniame maišelyje. Atsakovės teigimu, 38 000 Eur atsakovė pasiskolino prieš vykstant pas notarą sudaryti lėšų dovanojimo dukrai Š. B. sutartį. Sudarius dovanojimo sutartį, tą pačią dieną atsakovas E. G. grąžino ieškovei 38 000 Eur.

Atsakovės teigimu, atsakovai tuo metu pardavinėjo butą, dukrai padovanojo pinigų, todėl jiems prireikė pinigų automobilių remontui. Į vieną iš automobilių reikėjo įmontuoti invalidumo įrangą, o kitą automobilį reikėjo remontuoti. 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovai nuvažiavo pas M. L., prašė jos paskolinti 4 000 Eur, tačiau ji atsakiusi, kad tiek paskolinti negali, įdėjo į vokelį suskaičiuotus 3 800 Eur ir padavė atsakovams. Ieškovė atnešė atsakovams kaip pavyzdį Nerijaus (galimai šis asmuo atvyko liudyti) surašytą skolos raštelį. Pagal šį pavyzdį E. G. surašė skolos raštelį, jame nurodė, kad skolinasi 3 800 Eur. Pati R. G. tuo metu darė kavą, skolos raštelio nematė. Skolos raštelį paprašė surašyti ieškovė. Atsakovai ir ieškovė sutarė, kad skolą grąžins po metų, atsakovai mokės ieškovei po 100 Eur kas mėnesį iki paskolos grąžinimo. Atsakovės teigimu, skolos raštelyje yra nurodyta data - 2018 m. lapkričio 20 d.

Atsakovė taip pat paaiškino, kad 2018 m. gruodžio mėnesį R. ir E. G. vežė M. L. daryti kraujo tyrimus, sumokėjo už jos kraujo tyrimus, nupirko jai maisto ir sutarė, kad šios išlaidos apima 100 Eur, kuriuos atsakovai ieškovei turėjo sumokėti už gruodžio mėnesį. Atsakovei nuvykus pas ieškovę 2019 m. sausio mėnesį, atsakovė jai sumokėjo 100 Eur už sausio mėnesį. Ieškovė skolos raštelyje nurodė: „už sausio mėnesį šimtas“, atsakovė du kartus pasirašė už gruodžio ir už sausio mėnesius, ieškovė suskaičiavo pinigus ir padėjo raštelį ant kito stalo. Tada ieškovė ir atsakovė gėrė kavą. Atsakovės teigimu, R. G. tą kartą skolos raštelį matė paskutinį kartą, jokių taškų ir kablelių tame skolos raštelyje nedėjo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ties įrašais, jog sumokėta už gruodžio ir sausio mėnesius po 100 Eur, atsakovė pasirašė vienu rašikliu. Parodžius atsakovei raštelio originalą, atsakovė paaiškino, kad raštelyje R. G. pasirašė du kartus vienu rašikliu. Kam buvo naudinga ir kas buvo suinteresuotas sudėti taškus ir kablelius skolos raštelyje, nežino, gal pačiai ieškovei. Kodėl padedant taškus buvo mažinama paskolos suma, atsakyti negali. Likusius po 100 Eur per mėnesį ieškovei atsakovai mokėjo pervesdami pinigus į sąskaitą. Dėl žinučių, kurias ieškovė rašė atsakovės vyrui dėl skolos, atsakovė nieko paaiškinti negalėjo. Atsakovės teigimu, G. skolinantis pinigus iš ieškovės pirmą kartą, pinigai buvo dideliame voke, skolinantis antrą kartą pinigai buvo mažame voke.

Atsakovė R. G. papildomai paaiškino, kad ji pas ieškovę nuvyko sausio mėnesį, kuomet jai nuvežė 100 Eur už sausio mėnesį. Ieškovė tuo metu raštelyje jau buvo padariusi įrašą, kad sumokėta 100 Eur už gruodį, R. G. prie šio įrašo pasirašė. Tuomet ieškovė padarė įrašą, kad sumokėta 100 Eur už sausį, atsakovė prie šio įrašo vėl pasirašė, ar pasirašė tuo pačiu rašikliu, kaip ir pirmą kartą, neatsimena. Pas ieškovę atsakovė buvo nuvykusi ne du kartus, bet vieną kartą. Į papildomai užduotus teismo posėdžio metu (2021 m. gegužės 10 d.) klausimus atsakovė atsakė, jog grįžusi iš Šri Lankos, ji nematė jos telefone buvusio susirašinėjimo su M. L.. Mano, jog tose žinutėse 38 000 Eur suma buvo nurodyta per klaidą, nes rašant telefonu labai lengva suklysti.

Šalies argumentai

Atsakovas E. G. teismo posėdžio metu su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, atsakovų priešieškinį prašė tenkinti. Atsakovas paaiškino, kad M. L. yra atsakovo sutuoktinės draugė. Pats atsakovas su M. L. jokių santykių neturėjo. M. L. atvažiuodavo pas atsakovus į svečius, moterys gerdavo kavą, atsakovė eidavo pas ieškovę į gimtadienius, buvo ieškovės vyro mirties metinių paminėjime, pats atsakovas buvo vairuotoju, parsiveždavo R. G. į namus. M. L. pas atsakovus pradėjo ateidinėti praėjus maždaug pusmečiui po ieškovės sutuoktinio mirties. Kada M. L. sutuoktinis mirė, neprisimena. Iki 2018 m. lapkričio mėnesio ieškovė ir atsakovė bendravo maždaug 2-3 metus.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, pinigines lėšas iš M. L. atsakovai skolinosi du kartus, pirmą kartą – kai reikėjo padėti dukrai, bet, atsakovo teigimu, tų pinigų neprireikė. Tai buvo 2018 m. lapkričio pradžioje. Mintis iš M. L. pasiskolinti pinigų kilo atsakovo sutuoktinei R. G.. Ji viena nuvažiavo pas M. L., parsivežė spalvotą celofaninį maišiuką. Vėliau iš sutuoktinės sužinojo, kad pakete buvo 38 000 Eur. Tai buvo 2018 m. lapkričio 3 ar 4 d., arba 9 d., tiksliai neprisimena. Atsakovas paaiškino, kad sekančią dieną atsakovai ėjo pas notarą, kur padovanojo dukrai pinigines lėšas. Maždaug po 3-4 dienų atsakovas E. G. nuvežė maišelį su pinigais ir atidavė M. L.. Atsakovo teigimu, sudarant pas notarą dovanojimo sutartį, buvo perskaičiuoti pinigai (38 000 Eur), kuriuos bei į sąskaitą pervestus 10 000 Eur atsakovai padovanojo savo dukrai Š. B.. E. G. teigimu, iš M. L. pasiskolintų 38 000 Eur atsakovai nepanaudojo, juos po kelių dienų grąžino ieškovei. A. M. tuo metu buvo pas M. L. ir matė, kaip atsakovas grąžino ieškovei paketą su pinigais. Į klausimą, ar tai sutapimas, kad grynais pinigais dukrai atsakovai padovanojo pinigų sumą, kuri atitinka pasiskolintų iš M. L. pinigų sumą, atsakovas atsakyti negalėjo. Atsakovas, jo teigimu, su savimi tą dieną turėjo 40 000 Eur grynais pinigais, tačiau dukra pasakė, kad reikia 38 000 Eur, todėl grynais pinigais jie dukrai padovanojo 38 000 Eur. Iš tų atsivežtų pinigų atsakovams 2000 Eur liko nepanaudoti. Tą kartą atsakovo sutuoktinei skolinantis iš M. L. 38 000 Eur, joks skolos raštelis surašytas nebuvo.

Atsakovas E. G. taip pat paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovai iš M. L. pasiskolino 3 800 Eur. Pinigai buvo reikalingi automobilių remontui: Citroen buvo sugedusi elektrinė dalis, Opel reikėjo įmontuoti įrangą, taip pat sugedo purkštukai. Tuomet arba reikėjo imti paskolą iš banko (Medicinos banke palūkanos buvo 15 proc.) arba skolintis iš M. L.. Kad M. L. galėtų paskolinti pinigų, jam pasakė sutuoktinė. Nuvažiavus pas M. L. ir paprašius paskolinti 4000 Eur, ji pasakė, kad gali paskolinti 3 800 Eur, nes, jei skolinama 4000 Eur suma, reikalinga rašyti notarinę sutartį. M. L. pasakė, kad reikės parašyti raštelį. M. L. kaip pavyzdį atnešė raštelį, kuriame buvo nurodyta skolinama suma – 10 000 Eur. Atsakovas teigia, jog tada neatkreipė dėmesio į tai, kad ir tame raštelyje buvo nurodyta už pinigų paskolinimą mokėtina 100 Eur kas mėnesį suma. Atsakovams už 3800 Eur paskolinimą taip pat buvo nurodyta mokėti po 100 Eur kas mėnesį. Atsakovai su ieškove susitarė, kad už jiems paskolintus pinigus mokės visus metus kas mėnesį po 100 Eur palūkanų, skolą grąžins po metų. Atsakovas surašė raštelį, tačiau M. L. paprašė datą ištaisyti į 2019 m. lapkričio 19 d., kodėl taip paprašė, nežino. Sumos raštelyje buvo nurodytos trijose vietose vienodai: 3800.0. Iš kur atsirado po skaičių 38 esantys taškai, nežino. Kas raštelyje sudvigubino taškus, nežino, pats atsakovas to nedarė. Atsakovo teigimu, jis raštelį surašė tą pačią dieną, kai skolinosi pinigus. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai pardavė 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau pinigai „suvaikščiojo“ gruodžio mėnesį. Už parduotą butą gavo 88 000 Eur, iš jų 78 000 Eur grąžino bankui, atsakovams liko 10 000 Eur. Pirmą kartą 00 Eur atsakovai ieškovei sumokėjo suteikdami jai paslaugą – nuveždami ją pasidaryti medicininius tyrimus. Antrą kartą 100 Eur R. G. ieškovei nuvežė gal 2019 m. sausio 19 d., tiksliai pasakyti negali. Po to atsakovė ir ieškovės bendravo iki to laiko, kai atsakovai pasiskolino iš ieškovės automobilį. Jį grąžinus, ieškovė pasakė, kad atsakovai jį sugadino. Atsakovas automobilį suremontavo, daugiau su M. L. jis nebendravo. Pinigus, pasiskolintus iš M. L., atsakovai panaudojo automobilių remontui (apie 2000 Eur), kitus pinigus panaudojo dokumentų tvarkymui, dalį jų pasiliko sau, išleido savo reikmėms. Į klausimą, ar atsakovui teko bendrauti su A. M., jis paaiškino, kad iš A. M. tuo metu, kai žmona R. G. buvo išvykusi į Šri Lanką, jis gavo žinutę su paklausimu, kada atiduos 38 000 Eur. Atsakovas jai parašė, kad grįžus žmonai galės su ja susitikti ir išspręsti visas problemas. Daugiau jokių žinučių atsakovas negavo. Jam kilo abejonių dėl žinutėje nurodytų 38 000 Eur, tačiau tuo metu jis buvo likęs vienas su vaiku, į gautą žinutę atsakė tik todėl, kad nuo atstotų. Atsakovo teigimu, 40 000 Eur grynais pinigais jis laikė slėptuvėje toje vietoje Kaune, kur sudegė atsakovų namas. Tie pinigai buvo surinkti žmonių. Mokesčių inspekcijoje atsakovas deklaravo dukrai padovanotas 48 000 Eur lėšas, nes atsakovai užsiima verslu. Žmonių surinktų pinigų – 40 000 Eur atsakovas nedeklaravo. Į papildomai užduotus klausimus atsakovas paaiškino, kad 38 000 Eur M. L. atsakovas grąžino anksčiau, nei atsakovai ir jų dukra 2018 m. lapkričio 9 d. lankėsi notaro biure. Atsakovo teigimu, 38 000 Eur iš ieškovės skolinosi tuo tikslu, kad atsakovas galvojo, jog jis nespės nuvažiuoti į Kauną atsivežti ten laikytų pinigų (40 000 Eur). 38 000 Eur M. L. atsakovas grąžino praėjus trims-keturioms dienoms nuo pasiskolinimo, galimai 2018 m. lapkričio 6 ar 7 d. Kokiomis kupiūromis buvo M. L. paskolinti 38 000 Eur, atsakovas nežino, tų pinigų nematė. Atsakovui grąžinant ieškovei paketą su 38 000 Eur, tai matė A. M..

Atsakovas E. G. 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje papildomai parodė, kad dukrai dalį pinigų dovanojo grynais pinigais dėl to, kad jis tuos pinigus turėjo. Sudegus namui, per laidotuves iš viso iš padėjusių žmonių buvo surinkti 2 500 Eur. Sudegusio namo vietoje (garaže) buvo saugomi atsakovo uždirbti pinigai. Kodėl tokioje vietoje saugojo pinigus (40 000 Eur), paaiškinti negalėjo. Dukrai dovanojo būtent tuos pinigus. Būdamas pas notarą nežinojo, kokios sumos dukrai reikės. Padovanojo dukrai visus, kiek turėjo, 2000 Eur pasiliko sau. Kiek šaltuoju metų laiku už butus mokėjo mokesčių, neatsimena, mokesčiai už paslaugas siekia maždaug 2-3 procentus nuo gaunamų pajamų. Pirmą kartą iš M. L. pasiskolintus 38 000 Eur E. G. M. L. grąžino 2018 m. lapkričio 4 d. (sekmadienį). Pinigus pasiskolino lapkričio 2 ar 3 dieną (penktadienį). Skolinosi tuo tikslu, kad negalvojo, jog jis nuvažiuos iki Kauno, kur laikė pinigus. Kadangi iki Kauno nuvažiuoti pavyko, pinigus ieškovei grąžino. Į Kauną nuvažiavo pirmadienį ar antradienį (lapkričio 5 ar 6 dieną). Po 2018 m. lapkričio 9 d., kai buvo sudarytas dovanojimo sandoris, su dukra atsakovas susitiko per Šv. Kalėdas. Antrą kartą iš M. L. 3 800 Eur pasiskolino lapkričio 20 d. Parodžius atsakovui dokumentų kopijų bylos 2 tame, 77-79 lapuose esančio susirašinėjimo nuotraukų kopijas, atsakovas paaiškino, kad šią žinutę jis yra matęs. Tuo metu, kai žmona buvo išvykusi, buvo paliktas jos telefonas, todėl atsakovas parašė atsakymą.

Atsiliepimas

Atsakovų R. G. ir E. G. atstovas teismo posėdžio metu atsakovų priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškovės ieškinio prašė netenkinti.

Liudytojas N. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę M. L. jis pažįsta. Atsakovę yra matęs vieną kartą, atsakovo nepažįsta. Su M. L. liudytojas susipažino prieš penkerius metus, ieškodamas išsinuomoti būstą, visą tą laiką su ja bendrauja, jai padeda, nes ji yra vieniša, Druskininkuose viena gyvenanti našlė. Liudytojo teigimu, ieškovei M. L. padeda ir ja rūpinasi ne tik pats N. G., bet ir kiti liudyti į teismo posėdį atvykę asmenys, kurių vardai M. ir P. N. G. teigia, jog šiuo metu iš ieškovės nuomoja butą. M. L. gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. M. L. šiuo metu jis yra skolingas 1000 Eur. Skolindamasis iš M. L. pinigus N. G. surašydavo vekselius. Vekseliai surašyti lietuvių kalba, juose jokių mokėtinų palūkanų nebuvo nurodyta. Liudytojo teigimu, 2018 metų pabaigoje jis M. L. buvo skolingas 12 000 Eur bendroje sumoje, šią sumą jis jai yra grąžinęs. N. G. parodė, kad prieš M. L. paskolinant G. pinigus, N. G. šiuos pinigus perskaičiavo, nes jis ir M. L. tomis ir liudytojo lėšomis ketino Antakalnio gatvėje, Druskininkuose, įsigyti nekilnojamąjį turtą. M. G. atsakovės turimus 38 000 Eur perskaičiavo kelis kartus, nes kelias savaites vyko turto pirkimo derinimas su pardavėja. Tačiau vėliau M. L. apsigalvojo ir nutarė to turto nepirkti, svarstė, gal bus krizė. Po kiek laiko atvykęs pas M. L., N. G. jos paklausė, kaip jai sekasis. M. L. atsakė, jog ji padėjo savo labai gerai draugei R. G., kuri paprašė pagalbos iš banko išperkant kažkokį įsiskolinimą. M. L. liudytojui teigė, jog pirmą kartą R. G. ji paskolino pinigus, kuriuos R. G. turėjo parodyti notarei, patvirtindama, jog juos turi. Neužilgo pinigus R. G. M. L. grąžino. Kaip liudytojui nurodė M. L., antrą kartą atvažiavusi R. G. tuos pinigus paėmė ir išvažiavo, nepateikusi jokio dokumento, patvirtinančio, kad pinigus iš ieškovės pasiskolino. N. G. paklausus, kodėl ji davė R. G. pinigus be jokio dokumento, ieškovė atsakė, kad ji R. G. pažįsta dešimt metų, todėl R. G. jos neapgaus – atvažiuos ir pasirašys minimą dokumentą. Po kelių dienų pas ieškovę nuvažiavęs N. G. sužinojo, kad G. skolos dokumentą pasirašė. Paėmęs dokumentą N. G. matė, kad dokumentas surašytas rusų kalba, jame nurodyta, kad pinigus pasiskolino E. G., ne R. G.. Liudytojas pastebėjo, kad dokumente prie skaičių nebuvo parašyta žodinio apibrėžimo, kokia konkrečiai suma pasiskolinta. N. G., sužinojęs, kad R. ir E. G. pinigus ieškovė paskolino ne su 10-12 procentų palūkanomis, bet kas mėnesį mokant 100 Eur sumą, parašė R. G. žinutę, kad M. L. tų kas mėnesį mokamų 100 Eur nereikia, ir paklausė, gal atsakovai galėtų grąžinti ieškovei jiems paskolintus 38 000 Eur. Jokio paneigimo dėl nurodytos 38 000 Eur sumos iš G. nebuvo. Liudytojo teigimu, visa tai vyko prieš du su puse metų, rudenį. Liudytojo teigimu, raštelyje paskolinta suma žodžiais nebuvo parašyta, jokių taisymų - kablelių ar taškelių - jame nebuvo. Raštelis buvo surašytas vienos spalvos rašikliu, tačiau apačioje esantis įrašas dėl 100 Eur parašytas kita spalva. Raštelyje datos taisymas galimai padarytas dėl to, kad R. G. pinigus paėmė vieną dieną, o raštelį surašė kitą dieną. Liudytojas teigia, jog skolos raštelis buvo surašytas praėjus vienai ar dviem dienoms po to, kai R. G. paėmė iš ieškovės pinigus. Liudytojo teigimu, ieškovė turi pakankamai lėšų ir turto, todėl jos pagalba atsakovei negali būti apgaulinga. Ieškovė jam yra sakiusi, jog skolinant atsakovams pinigus kalba ėjo apie tai, kad atsakovai už paskolintus pinigus M. L. mokės 300 Eur palūkanas kas mėnesį. Tačiau, M. L. teigimu, atsakovai pasakė, kad jie tokios sumos mokėti negali, ir nusiderėjo iki 100 Eur palūkanų. G. M. L. žadėjo, jog jie įdės skelbimą buto pardavimui ir pinigus ieškovei grąžins. M. L. prašymu N. G. peržiūrėjo internete skelbimus, tačiau parduodamo buto (duomenys neskelbtini)nerado. Tuo metu R. G. prapuolė – neatsakė telefonu. Liudytojo teigimu, R. G. antrą kartą atvežus ieškovei 100 Eur bei raštelyje padarius įrašą apie sumokėtus 100 Eur, raštelyje atsirado taškeliai. Logiškai galvojant, jei gale skaičiaus yra taškiukas, tai po jo turi būti du nuliai, tačiau raštelyje yra du taškiukai. Po to atsakovei „ėmė tempti laiką“, o dar vėliau pareiškė, kad tokios sumos iš M. L. neėmė. N. G. parodė, jog M. L. jam sakiusi, kad R. G. paskolino visus pinigus, buvusius vokelyje, kuriuos prieš kelias dienas iki jų paskolinimo R. G. buvo perskaičiavęs N. G.. M. L. teigė, jog G. ji paskolino 38 000 Eur. Tuo metu, kai N. G. matė byloje minimą raštelį, jame paskolinta pinigų suma buvo nurodyta „38.000“. Po to prieš paskutinį nulį atsirado taškelis. Toliau nurodytoje sumoje atsirado kabliukas. Liudytojo teigimu, jei vertinti sąžiningai, raštelis turėjo būti surašytas lietuvių kalba, o paskolinta suma turėjo būti nurodyta žodžiais. N. G. patvirtino, kad tokio pobūdžio raštelį jis yra rašęs, raštelis taip pat buvo papildytas vekseliu. Liudytojo teigimu, suma tame raštelyje buvo nurodyta skaičiais ir žodžiais. N. G. parodė, kad ieškovė klausė liudytojo, ar ji gali N. G. rašytą dokumentą parodyti kaip pavyzdį G.. Liudytojo teigimu, R. G. rašytame SMS jis specialiai nurodė prašomos grąžinti paskolos sumą – 38 000 Eur. Ieškovei tuo metu buvo daroma operacija, kuri kainavo 25 000 Eur, todėl jai tie pinigai turi būti grąžinti. Tačiau jokio atsakymo R. G. neatsiuntė. Šį SMS jis siuntė R. G. dviejų-trijų mėnesių laikotarpyje po pinigų G. paskolinimo. Liudytojas parodė, jog paprašius G. grąžinti M. L. paskolintus pinigus, R. G., vengdama tiesioginio kontakto su M. L., pradėjo kiekvieną mėnesį po 100 Eur pervedinėti M. L. į sąskaitą banke. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad M. L. pinigus vokelyje jis perskaičiavo galimai 2018 m. rugsėjo 15-18 dienomis. Dauguma banknotų voke buvo 50 Eur nominalo, 500 Eur, 200 Eur. 500 Eur nominalo kupiūrų buvo apie 10 000 Eur. Papildomai parodė, kad, kai M. L. paskolino atsakovams pinigų pirmą kartą (tikslu parodyti kažkokiam notarui), atsakovai pinigus grąžino, tokiu būdu įgijo ieškovės pasitikėjimą atsakove. Sekantį kartą atsakovai pinigus iš ieškovės pasiskolino taip pat nerašydami jokio raštelio, ir tik vėliau atvažiavo raštelį surašyti. M. L. atsakove tikėjo, sakė – juk raštelį atvežė. Kaip liudytojui pasakojo ieškovė, R. G. jai teigė, jog jų turimi butai yra įkeisti bankui, todėl R. G. reikia pinigų tiems įkeitimams panaikinti, kad būtų galima butus parduoti. Visas šias aplinkybes liudytojas sužinojo iš M. L., jie bendrauja, ji jo klausia patarimų, visa istorija nuo pat pradžių jam yra žinoma, jis pats rašė R. G. SMS dėl pinigų – 38 000 Eur grąžinimo.

Liudytojas P. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę M. L. jis pažįsta jau maždaug septynerius metus. M. L. ir jos sutuoktinis mokėsi lietuvių kalbos Druskininkų švietimo centre, jie buvo liudytojo P. S. mokiniai. Su M. L. liudytojas bendrauja, būna, kad susitinka du kartus per savaitę, būna, kad susitinka vieną kartą per dvi savaites. Atsakovus pažįsta, tai R. G. ir G., su jais buvo susitikę M. L. gimtadienyje. R. G. liudytojas yra sutikęs daugiau kartų. M. L. yra labai atvira, viską pasakoja. M. L. klausdavo P. S. nuomonės dėl pinigų skolinimo. Kartą atvažiavusi M. L. liudytojui pasakė, kad ji nori paskolinti pinigų, klausė šiuo klausimu liudytojo nuomonės. Kalbėjo apie 38 000 Eur. Liudytojas patarė pinigų R. G. neskolinti. M. L. liudytojui yra sakiusi, kad G. turi daug problemų, yra nusipirkę butus, tie butai yra banko, jų padėtis sunki. M. L. teigė, jog ji G. nori padėti. Praėjus kiek laiko, gal po Šv. Kalėdų, pas liudytoją atvažiavusi M. L. pasakė, kad ji paskolino R. G. pinigus. P. S. paklausus, ar ji turi kokį dokumentą, kad paskolino pinigus, M. L. atsakė, kad turi raštelį. M. L. sakė, kad R. G. paskolino 38 000 Eur. Ji visada tvirtino, kad R. G. paskolino 38 000 Eur. Po kiek laiko, galimai vasarą, M. L. pasiskundė, kad R. G. jos vengia, todėl M. L. darosi neramu. M. L. skundėsi, kad po to, kai paskolino R. G. pinigus, R. G. pradėjo vengti su ieškove bendrauti. Praėjus dar kiek laiko M. L. pradėjo nervintis, išgyventi. Ieškovė P. S. pasakojo, kad R. G. jai pervedė 3800 Eur. M. L. nusistebėjo, kad R. G. ne tik kad nepripažįsta paskolintos sumos, bet dar reikalauja iš ieškovės 1800 Eur. M. L. buvo priblokšta dėl tokio R. G. elgesio, nes ieškovė ir atsakovė buvo draugės. P. S. su R. G. susipažino tuo metu, kai buvo minimos M. L. vyro mirties metinės, paminėjime dalyvavo R. G. Ieškovė ir atsakovė kartu vaikščiojo į baseiną Baltarusijos sanatorijoje, buvo išvykusios į Maskvą. Kaip liudytojui sakė M. L., R. G. pervedė ieškovei 3800 Eur, nes laikė, jog iš ieškovės pasiskolino 3800 Eur, o kitus pervestus 1800 Eur R. G. prašė ieškovės grąžinti, kaip permokėtus, kreipėsi net ir į policiją. Tai žino iš M. L.. Pinigų, kuriuos M. L. paskolino G., liudytojas nėra matęs. Raštelio liudytojas taip pat nėra matęs. Kiek kartų M. L. skolino pinigų G., nežino.

Liudytojas M. K. teismo posėdyje parodė, kad M. L. jis pažįsta apie 10 metų, nes ieškovė su sutuoktiniu V. pirko butą (duomenys neskelbtini). Butas buvo neįrengtas, liudytojas padėjo jiems įrengti butą. R. G. liudytojas yra matęs vieną kartą. Jos sutuoktinis E.. Su ieškovė liudytojas bendrauja, jai padeda. Žino, kad R. G. ir ieškovė buvo draugės, atsakovė dalyvavo ieškovės vyro mirties metinių paminėjime, ieškovės gimtadienių šventėse, jos kartu vyko į Maskvą. Ieškovė liudytojui sakė, kad atsakovams paskolino 38 000 Eur. Apie tai ieškovė liudytojui pasakė praėjus kiek laiko nuo pinigų paskolinimo (prieš maždaug dvejus metus rudenį ar žiemą), kuomet pati praėjo nerimauti ir galvoti, ar teisingai padarė skolindama pinigus. Dar ieškovė liudytojui minėjo apie taškus raštelyje, sakė, kad čia bus kažkokia apgaulė, nes vietoje 38 000 Eur bus 3800 Eur. M. L. liudytojui sakė, kad G. turi butų (duomenys neskelbtini), nori vieną jų parduoti, tačiau bankas turi panaikinti įkeitimą. Todėl atsakovai iš ieškovės pasiskolintus pinigus turėjo sumokėti bankui, po ko, bankui panaikinus įkeitimą, butą jie ketino parduoti. Ieškovė liudytojui minėjo, jog skolinant atsakovams pinigus susitarė, kad už paskolintus pinigus jie jai kas mėnesį mokės po 100 Eur vaistams ir einamoms išlaidoms. Ieškovė liudytojui rodė raštą, kuris buvo surašytas, praėjus kažkiek laiko po pinigų paskolinimo, kada konkrečiai, neprisimena. Raštelis buvo surašytas rusų kalba, jame buvo nurodyta 38 000 Eur suma. Ta suma buvo parašyta – 38 00,0. Tuo metu raštelyje jau buvo įrašas apie sumokėtus 100 Eur. Gali būti, kad taškas buvo po skaičiaus 38 – 38.000. Iš ieškovės žino, kad M. L. prašė R. G. pinigus grąžinti. Tuo metu R. G. buvo išvykusi į užsienį. Ieškovė jai rašė žinutę, kad grąžintų pinigus. Kas konkrečiai rašė žinutę, nežino – gal M., N. ar A.. Po kiek laiko atsakovai ieškovei pervedė pinigus, tačiau ne tą sumą, kuri buvo paskolinta. Kokią konkrečiai sumą pervedė, neprisimena, gali būti, kad du kartus po 1800 Eur, vieną kartą – 1200 Eur. Į klausimus liudytojas atsakė, kad ieškovė jam yra sakiusi, jog pirmą kartą atsakovams paskolinus 38 000 Eur, jie šiuos pinigus ieškovei po kelių dienų grąžino. Po to ieškovė dar kartą atsakovams paskolino pinigų. Tarp pirmo ir antro skolinimo praėjo labai nedaug laiko – gal kelios dienos, savaitė. Pats liudytojas ieškovei skolinant atsakovei pinigus nedalyvavo. Liudytojas teigia, jog apklausiamas pareigūnų jis geriau prisiminė visas šias aplinkybes, nes per tą laikotarpį mirė jo mama, jis gėrė vaistus. Liudytojas M. L. šiuo metu yra skolingas apie 100 000 Eur. Jis kartu su ieškove yra investavęs į projektą. Tas projektas buvo pradėtas su M. L. vyru. Tuos pinigus M. K. skolino ieškovės vyras.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad M. L. ji pažįsta, ji yra liudytojos kaimynė. Atsakovus R. G. ir G., jo vardo neatsimena, liudytoja kelis kartus yra mačiusi pas M. L.. Šių asmenų pavardes liudytoja sužinojo iš M. L.. Su M. L. A. M. pradėjo bendrauti po M. L. vyro mirties. Tuo metu, kaip A. M. buvo pas M. L. virtuvėje, kažkas pabeldė į duris. M. L. nuėjus atidaryti, ji grįžo nešina voku ar įmaute. Tuomet M. L. pasakė, kad buvo paskolinus žmonėms pinigų, praėjo kelios valandos ir atnešė. Paklausus, ar pinigus skolino be raštelio, M. L. atsakė: „kas čia tokio“. Tada M. L. pinigus suskaičiavo. A. M. matė, kad M. L. suskaičiavo 38 000 Eur. Kokiomis kupiūromis buvo pinigai, liudytoja nežino. Pinigai buvo viename pakete – arba įmautėje arba voke. Kas atnešė pinigus M. L., liudytoja nematė. Tai galėjo būti prieš maždaug du-tris metus, buvo ilgasis savaitgalis. M. L. liudytojai sakė, kad pinigus buvo paskolinusi R. G.. Kokiu tikslu ieškovė R. G. skolino pinigus, liudytoja nežino. Po kiek laiko M. L. A. M. pasakė, kad R. G. vėl paskolino pinigų – 38 000 Eur. Po to M. L. liudytojai minėjo, kad R. G. skolos negrąžina. A. M. tikriausiai iš M. L. telefono M. L. prašymu R. G. parašė kelias žinutes lietuvių kalba. Tai padarė todėl, kad M. L. lietuvių kalba rašyti žinučių nemokėjo. R. G. atrašė, kai ji grįš, tuomet ir išsiaiškins, kas čia kiek kam skolingas. Praėjus maždaug metams laiko nuo pinigų R. G. paskolinimo, M. L. A. M. parodė raštelį. M. L. teigė, jog ji R. G. paskolino 38 000 Eur, tačiau R. G. dabar teigia, jog skolinga M. L. 3 800 Eur. Pažiūrėjusi raštelį, liudytojai M. L. pasakė, kad jame pridėta kažkokių kabliukų, taškiukų. Liudytojai pasiteiravus, kodėl raštelyje neparašyta žodžiais paskolinta 38 000 Eur suma, M. L. atsakė, kad ji į tai nekreipė dėmesio. Dėl raštelyje esančių taškiukų ir kabliukų M. L. paaiškino, kad ji į tai nekreipė dėmesio. Į klausimą, ar M. L. skola yra grąžinta, liudytoja atsakė, kad M. L. jai minėjo, jog jai pervedė 1 800 Eur. Liudytoja teigia, jog M. L. ir R. G. buvo draugės, bendravo. Liudytojos teigimu, ji pati iš M. L. buvo pasiskolinusi 60 000 Eur. Į klausimą, kokius procentus mokėjo M. L., liudytoja atsakė, kad pirmus metus ji mokėjo 600 Eur kas mėnesį, vėliau, dalį šios sumos grąžinus, liko 22 000 Eur skola, tada liudytoja M. L. mokėjo 250 Eur kas mėnesį ir mokės iki to laiko, kai skolą visiškai grąžins. Šiai dienai ji M. L. yra skolinga 6 000 Eur. Pinigų skolinimąsi įformino vekseliu.

Liudytoja A. M. papildomai 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje parodė, kad dokumentų kopijų bylos 2 tome, 77-79 lapuose esantį susirašinėjimą ji žino, šias žinutes iš M. L. telefono rašė liudytoja A. M.. M. L. rusų kalba diktavo žinučių turinį, liudytoja jas M. L. prašymu parašė lietuvių kalba. Šios žinutės buvo rašytos R. G.. Taip liudytojai sakė M. L.. Į pirmą rašytą žinutę buvo gautas atsakymas, kas konkrečiai atsakė, nežino. Liudytoja parodė, kad diena, kuomet M. L. kažkas atnešė paskolintus 38 000 Eur, galėjo būti ilgąjį 2018 m. lapkričio 1-4 d. savaitgalį. Liudytoja sunkiai prisimena datas, bet minima diena buvo po Vėlinių. Tuo metu, kai M. L. skaičiavo kupiūras, liudytoja buvo maždaug pusės metro atstumu nuo M. L.. Liudytoja patvirtino, jog ji tikrai matė, kad M. L. turėjo 38 000 Eur.

Liudytoja Š. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. tėvai jai padovanojo pinigus: į sąskaitą pervedė 5 ir 10 tūkstančių eurų, grynais pas notarą jai buvo perduoti 33 000 Eur. Grynaisiais padovanoti pinigai buvo 50, 100 Eur kupiūromis. Pasiėmusi pinigus Š. B. išvažiavo į Marijampolę. Padovanotais pinigais liudytojos sutuoktinis turėjo atsiskaityti su perkamo namo savininkais, t. y. tuos pinigus panaudojo nekilnojamojo turto pirkimui. Laikotarpyje nuo lapkričio 9 iki 21 d. su savo tėvais R. ir E. G. nesimatė. Liudytojos teigimu, ji labai bijojo grynus pinigus vežti į Marijampolę, tačiau teismui uždavus klausimą, ar ne geriau buvo padaryti lėšų pervedimą į sąskaitą, paaiškino, kad viskas buvo daroma labai greitai, nes liudytojos šeima gavo subsidiją būstui pirkti. Todėl tėvai, surinkę viską, ką turėjo, padavė Š. B.. Liudytoja parodė, kad jos tėvams pinigus „sunešė“, t. y. , 2015 ar 2016 metais sudegus tėvų namui, draugai ir pažįstami sunešė tėvams pinigus. Kiek konkrečiai tų pinigų „sunešė“, nežino. Tik prasidėjus teismams liudytoja sužinojo, kad tėvai iš M. L. buvo pasiskolinę 3 800 Eur. 2020 m. birželio 16 d. buvo apklausiama ikiteisminiame tyrime, nurodytų aplinkybių nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalių paaiškinimais, liudytojų N. G., M. K., P. S. parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-08979-20 t. 1, b. l. 9, elektroninės bylos t. 1, b. l. 5) šalys sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė M. L. atsakovams R. ir E. G. paskolino pinigines lėšas, kurias atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. lapkričio 19 d. (paskolos raštelyje matomi paskolos raštelio surašymo dienos ir paskolos grąžinimo dienos skaičiaus taisymai).

Ieškovė M. L. ieškinyje nurodė, kad atsakovams pagal nurodytą paskolos raštelį ji paskolino 38 000 Eur, atsakovai laiku dalies paskolos (32 400 Eur iš 38 000 Eur paskolintų) negrąžino, todėl ji kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 32 400 Eur negrąžintos paskolos. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad į bylą pateikto paskolos raštelio pagrindu iš ieškovės M. L. jie pasiskolino 3800 Eur, juos ieškovei yra grąžinę mokėjimo pavedimais, ieškovės ir atsakovų sudarytą paskolos sutartį prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes ji sudaryta pažeidžiant formos reikalavimus – sutartis turėjo būti notarinės formos, ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 1800 Eur be pagrindo gautas lėšas.

Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y., kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuose dokumentuose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis).

Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Ieškovė M. L., įrodinėdama savo reikalavimą atsakovams dėl negrąžintos skolos dalies priteisimo, į bylą pateikė atsakovo E. G. pasirašytą paskolos raštelį, kuris pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį atitinka rašytinės formos reikalavimus (raštelyje esančius taisymus dėl dokumento sudarymo datos, įsipareigojimo grąžinti paskolą datos ir paskolintos pinigų sumos dydžio teismas aptars žemiau, analizuodamas byloje esančius įrodymus atskirai ir jų visumą). Atsakovai R. ir E. G., nors ir neginčijo, kad paskolos raštelį rusų kalba pagal ieškovės pateiktą pavyzdį surašė ir pasirašė E. G., tačiau įrodinėjo, jog realiai į bylą pateikta paskolos sutartimi atsakovams buvo paskolinti ir perduoti ne 38 000 Eur, bet 3800 Eur.

Atsakovams neigiant aplinkybę, jog 2018 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartimi ieškovė M. L. atsakovams, be atsakovų pripažįstamos sumos – 3800 Eur, perdavė (paskolino) dar ir 34 200 Eur (38 000 Eur – 3800 Eur), privalo įrodyti ieškovė, nes paskolos raštelyje dėl paskolos sumoje esančių taškų ir kablelių atsakovams paskolintų lėšų suma nėra aiški.

Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.).

Ieškovė M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovams R. ir E. G. 2018 m. lapkričio mėnesį ji du kartus paskolino po 38 000 Eur. Ieškovės teigimu, pirmą kartą R. G. pastarosios prašymu ji paskolino 38 000 Eur tikslu, kaip jai nurodė R. G., parodyti, kad atsakovų dukra, kuri ketino pirkti namą, turi atitinkamą sumą grynais pinigais. Ieškovė nurodė, jog pirmą kartą R. ir E. G. skolinant 38 000 Eur, paskolos raštelis surašytas nebuvo, nes ieškovė atsakovais pasitikėjo, kadangi su atsakove R. G. buvo draugės. Ieškovės teigimu, atsakovas E. G. labai greitai, galimai sekančią dieną, voką su 38 000 Eur ieškovei grąžino, todėl šią pinigų sumą grynais pinigais ieškovė toliau laikė savo namuose voke. Aplinkybę, kad pinigus 38 000 Eur sumoje atsakovai grąžino 2018 m. lapkričio mėn. pradžioje, patvirtino ir liudytoja A. M., kuri teisme parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį, po Vėlinių, ieškovei M. L. kažkas grąžino paskolintus 38 000 Eur, ji matė, kaip M. L. voke buvusius pinigus perskaičiavo, todėl patvirtino, kad M. L. tikrai turėjo 38 000 Eur. Liudytojos A. M. teigimu, šiuos pinigus M. L. kažkas galimai grąžino ilgąjį 2018 m. lapkričio 1-4 d. savaitgalį, tačiau ji sunkiai prisimena datas ir žino, jog tai buvo po Vėlinių. Liudytojai N. G. ir M. K. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad iš M. L. jie žino, jog 38 000 Eur sumą ieškovė atsakovams prieš maždaug dvejus metus rudenį buvo paskolinusi du kartus. Ieškovė jiems sakė, kad pirmą kartą paskolintus 38 000 Eur atsakovai ieškovei neužilgo grąžino. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas N. G., jam M. L. minėjo, jog pinigus R. G. iš ieškovės skolinosi tikslu juos parodyti notarei, taip patvirtinant, kad tikrai juos turi.

Atsakovai R. ir E. G. teismo posėdžio metu aplinkybės, jog iš ieškovės M. L. 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje jie pasiskolino 38 000 Eur neneigė. Tačiau aplinkybes, kokiu tikslu ir kada atsakovai iš M. L. skolinosi 38 000 Eur, R. ir E. G. nurodė skirtingas.

Atsakovė R. G. paaiškino, kad atsakovų dukra Š. B. 2018 metais pirko nuosavą namą. Dukra už namą turėjo sumokėti 48 000 Eur grynais pinigais. Atsakovė pripažino, kad, dukrai perkant namą, atsakovai iš ieškovės skolinosi 38 000 Eur. Atsakovės teigimu, jie nežinojo, kiek tiksliai pinigų reikės dovanoti dukrai namo pirkimui, todėl apsidraudimui, kad užtektų pinigų, atsakovai iš ieškovės pasiskolino 38 000 Eur. Šias lėšas atsakovė, kaip ji pati teigia, pasiskolino iš ieškovės prieš vykstant pas notarą sudaryti lėšų dovanojimo dukrai Š. B. sutartį. Sudarius dovanojimo sutartį, tą pačią dieną atsakovas E. G. grąžino ieškovei 38 000 Eur.

Atsakovas E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmą kartą pinigus iš M. L. skolinosi tuo metu, kai reikėjo padėti dukrai, tačiau, atsakovo teigimu, tų pinigų neprireikė. Tai buvo 2018 m. lapkričio pradžioje. Mintis iš M. L. pasiskolinti pinigų kilo atsakovo sutuoktinei R. G.. Ji viena nuvažiavo pas M. L., parsivežė spalvotą celofaninį maišiuką. Vėliau iš sutuoktinės sužinojo, kad pakete buvo 38 000 Eur. Tai buvo 2018 m. lapkričio 3 ar 4 d., arba 9 d., tiksliai neprisimena. Atsakovas paaiškino, kad sekančią dieną atsakovai ėjo pas notarą, kur padovanojo dukrai pinigines lėšas. Maždaug po 3-4 dienų atsakovas E. G. nuvežė maišelį su pinigais ir atidavė M. L.. Atsakovo teigimu, sudarant pas notarą dovanojimo sutartį, buvo perskaičiuoti pinigai (38 000 Eur), kuriuos bei į sąskaitą pervestus 10 000 Eur atsakovai padovanojo savo dukrai Š. B.. E. G. teigimu, iš M. L. pasiskolintų 38 000 Eur atsakovai nepanaudojo, juos po kelių dienų grąžino ieškovei. Į klausimą, ar tai sutapimas, kad grynais pinigais dukrai atsakovai padovanojo pinigų sumą, kuri atitinka pasiskolintų iš M. L. pinigų sumą, atsakovas atsakyti negalėjo. Atsakovas, jo teigimu, su savimi tą dieną turėjo 40 000 Eur grynais pinigais, tačiau dukra pasakė, kad reikia 38 000 Eur, todėl grynais pinigais jie dukrai padovanojo 38 000 Eur. Atsakovas E. G. 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje papildomai parodė, kad dukrai dalį pinigų dovanojo grynais pinigais dėl to, kad tai buvo atsakovų santaupos, kurias jis laikė atsakovams priklausiusio sudegusio namo vietoje (garaže). Kodėl tokioje vietoje saugojo pinigus (40 000 Eur), paaiškinti negalėjo. Dukrai dovanojo būtent tuos pinigus. Aplinkybę, jog atsakovai dukrai Š. B. padovanojo 38 000 Eur grynais pinigais, kuriuos E. G. laikė sudegusio namo vietoje (garaže) apklausos metu nurodė ir liudytoja apklausta šalių dukra Š. B..

Tačiau teismas, išanalizavęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, juo sugretinęs ir sudėjęs į logiškai paaiškinamą įvykių seką, daro tikėtiną išvadą, kad pirmą kartą 38 000 Eur sumą grynais pinigais 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje atsakovai iš ieškovės M. L. pasiskolino tikslu parodyti juos notarei sudarant dovanojimo sutartį, kuria atsakovai savo dukrai Š. B. padovanojo 48 000 Eur, po ko, parodžius šias lėšas dovanojimo sandorį tvirtinusiai notarei, jos buvo grąžintos ieškovei. Šią aplinkybę pagrindžia žemiau sprendime išdėstyta įrodymų analizė ir teismo argumentai dėl šios aplinkybės tikėtino egzistavimo. Ši teismo nustatyta aplinkybė svarbi vertinant tolimesnius šalių veiksmus dėl 2018 m. lapkričio 19 d. šalių sudarytos paskolos sutarties, E. G. surašant paskolos raštelį, sudarymo aplinkybių ir paskolos raštelio pagrindu ieškovės atsakovams perduotos piniginių lėšų sumos dydžio.

Kaip jau buvo minėta, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmą kartą R. G. pastarosios prašymu ji paskolino 38 000 Eur tikslu, kaip jai nurodė R. G., parodyti, kad atsakovų dukra turi atitinkamą sumą grynais pinigais perkant namą. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Druskininkų savivaldybės 2-ajame notaro biure R. ir E. G. ir Š. B. sudarė pinigų dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. D2-4879 (toliau – ir dovanojimo sutartis) kuria dovanotojai R. G. ir E. G. savo dukrai apdovanotajai Š. B. perdavė neatlygintinai nuosavybėn asmeninės nuosavybės teise 48 000 Eur, kurie turi būti panaudoti žemės sklypui su gyvenamuoju namu, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkti (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 medžiagos t. 1, b. l. 11-114). Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanotojai perdavė apdovanotajai 10 000 Eur, pervesdami juos į apdovanotosios vardu atidarytą sąskaitą, ir 38 000 Eur perdavė apdovanotajai grynaisiais pinigais šios sutarties pasirašymo metu. Taigi, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovų dukrai Š. B. dovanojimo sutartimi sutarties pasirašymo dieną (2018 m. lapkričio 9 d.) grynaisiais pinigais perduota pinigų suma (38 000 Eur) visiškai atitinka atsakovų pirmą kartą iš M. L. pasiskolintų pinigų sumą (38 000 Eur). Ieškovės M. L. nurodyta aplinkybė, jog jai atsakovė minėjusi, kad pinigus (38 000 Eur) ji skolinasi tikslu juos kažkam parodyti dukrai perkant namą, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė šią aplinkybę ieškovei iš tikrųjų buvo nurodžiusi, nes priešingu atveju ieškovei aplinkybė, jog pinigines lėšas reikia parodyti notarei, nebūtų buvusi žinoma ir ji šios aplinkybės nebūtų galėjusi nurodyti N. G.. Liudytojas N. G. apklausos teisme metu parodė, kad jam ieškovė sakiusi, jog pinigus R. G. iš ieškovės skolinosi tikslu juos parodyti notarei, taip patvirtinant, kad tikrai juos turi. Atsakovė R. G. taip pat teisme paaiškino, kad, dukrai perkant namą, atsakovai iš ieškovės skolinosi 38 000 Eur. Šias lėšas atsakovė pasiskolino prieš vykstant pas notarą sudaryti lėšų dovanojimo dukrai Š. B. sutartį. R. G. teigimu, sudarius dovanojimo sutartį, E. G. tą pačią dieną grąžino ieškovei 38 000 Eur. Atsakovas R. G. paaiškino, kad R. G. 38 000 Eur iš ieškovės galimai skolinosi 2018 m. lapkričio 3 ar 4 d., arba 9 d., tiksliai neprisimena. Atsakovo teigimu, sekančią dieną atsakovai ėjo pas notarą, kur padovanojo dukrai pinigines lėšas. Maždaug po 3-4 dienų atsakovas E. G. nuvežė maišelį su pinigais ir atidavė M. L.. Visi šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad 38 000 Eur sumą atsakovai iš ieškovės skolinosi 2018 m. lapkričio pradžioje, prieš atsakovams ir Š. B. sudarant dovanojimo sutartį, ir grąžino juos M. L. po šios sutarties sudarymo. Ir nors atsakovas E. G. 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu patikslino, jog 38 000 Eur iš M. L. R. G. skolinosi 2018 m. lapkričio 2 ar 3 dieną, o grąžino lapkričio 4 dieną, teismas šiais atsakovo paaiškinimais nesivadovauja ir laiko juos nepatikimais, nes pastarosios jo nurodytos aplinkybės prieštarauja paties atsakovo pirmiau teisminio nagrinėjimo metu nurodytoms aplinkybėms, o taip pat ieškovės, atsakovės, liudytojo N. G. nurodytoms aplinkybėms, rašytiniams bylos duomenims. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, jog liudytojos A. M. teisme nurodyta aplinkybė, jog pirmą kartą atsakovai ieškovės jiems paskolintus 38 000 Eur M. L. galimai grąžino ilgąjį Vėlinių savaitgalį, įrodomosios reikšmės neturi, nes ši liudytoja apklausos metu nurodė, jog ji sunkiai prisimena datas.

Toliau pasisakoma dėl atsakovų nurodytų versijų, kokiu tikslu jie iš ieškovės skolinosi 38 000 Eur, nes jų pateiktos versijos nesutampa. Atsakovė R. G. paaiškino, kad atsakovai nežinojo, kiek tiksliai pinigų reikės dovanoti dukrai namo pirkimui, todėl apsidraudimui, kad užtektų pinigų, atsakovai iš ieškovės pasiskolino 38 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas E. G. nurodė, jog 2018 m. lapkričio 9 d. pinigų dovanojimo sutartimi atsakovai dukrai Š. B. padovanojo lėšas (38 000 Eur), grynaisiais pinigais saugotas Kaune, sudegusio atsakovams priklausiusio namo garaže. Atsakovo teigimu, iš ieškovės 38 000 Eur atsakovai skolinosi todėl, kad nežinojo, ar iki dovanojimo sutarties sudarymo turės galimybę nuvažiuoti į Kauną parsivežti iš slėptuvės 38 000 Eur.

Tokie atsakovų argumentai dėl 38 000 Eur skolinimosi iš ieškovės M. L. tikslo teismo neįtikino dėl jų prieštaringumo (atsakovės R. G. nurodytos aplinkybės nesutampa su atsakovo E. G. nurodytomis aplinkybėmis) ir nelogiškumo. Teismui abejonių kelia atsakovės R. G. nurodytas argumentas, jog 2018 m. lapkričio 9 d., vykstant pas notarą dėl pinigų dovanojimo sandorio sudarymo, atsakovai nežinojo, kokią pinigų sumą jie turės padovanoti dukrai Š. B. namo pirkimui. Teismas pažymi, jog paprastai įsigyjamo būsto kainos dalies kreditavimo sąlygos asmenų, ketinančių įsigyti būstą, ir banko yra derinamos iš anksto, taip siekiant išsiaiškinti ir suderinti kredito įstaigos reikalavimus dėl prašomos sumokėti pradinės įmokos ir asmenų galimybes sumokėti pradinę įmoką. Atsakovai 10 000 Eur sumą dukrai Š. B. į sąskaitą pervedė 2018 m. lapkričio 8 d. (elektroninės bylos t. 3, b. l. 21). Darytina išvada, kad 2018 m. lapkričio 9 d., vykstant į notaro kontorą sudaryti pinigų dovanojimo Š. B. sutartį, kai iki pagrindinės būsto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo likę 10 dienų (ji sudaryta 2018 m. lapkričio 19 d.), poreikio atsakovei R. G. skolintis iš ieškovės 38 000 Eur, baiminantis, kad atsakovų turimų pinigų (jei tik jų jie iš tikrųjų būtų turėję) dovanai gali neužtekti, nebuvo. Teismas taip pat kritiškai vertina ir atsakovo E. G. parodymus, jog dukrai Š. B. padovanotus pinigus (38 000 Eur grynais pinigai) jis laikė Kaune, atsakovams priklausiusio sudegusio namo garaže, todėl, baiminantis, jog iki dovanojimo sutarties sudarymo iš Kauno jų parsivežti negalės, atsakovė iš ieškovės pasiskolino 38 000 Eur. Kaip matyti iš į bylą pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties (elektroninės bylos t. 3, b. l. 9-20), sudegusį gyvenamąjį namą ir kitus statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas E. G. pardavė pirkėjui R. B. 2018 m. balandžio 12 d., todėl nesuprantama, logiškai nepaaiškinama ir manytina išgalvota atsakovo E. G. nurodyta versija, jog dukrai Š. B. 2018 m. lapkričio 9 d. pinigų dovanojimo sutartimi padovanotas lėšas – apie 40 000 Eur jis laikė sudegusio, prieš pusę metų kitam asmeniui parduoto namo priklausinyje – garaže.

Šiame kontekste teismas pažymi, jog praktikoje, notaro kontoroje sudarant grynųjų pinigų dovanojimo sandorį, lėšos apdovanotajai šaliai turi būti perduotos notaro akivaizdoje. Aukščiau aptartų įrodymų ir argumentų pagrindu teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovai R. ir E. G. 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje, ne vėliau nei iki lapkričio 9 d., iš ieškovės M. L. pasiskolino 38 000 Eur, kuriuos panaudojo Druskininkų savivaldybės antrajame notarų biure sudarant 2018 m. lapkričio 9 d. pinigų dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. D2-4879, po ko juos grąžino M. L.. Ši aplinkybė laikytina nustatyta ir yra svarbi sprendžiant tarp šalių kilusį esminį ginčą dėl šalių 2018 m. lapkričio 19 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu ieškovės atsakovams R. ir E. G. paskolintos pinigų sumos.

Ieškovė teigia ir įrodinėja, kad atsakovams paskolos raštelio pagrindu ji paskolino ir perdavė 38 000 Eur sumą, o atsakovai teigia, jog jie iš ieškovės pasiskolino 3800 Eur, kuriuos ieškovei grąžino mokėjimo pavedimais. Nagrinėjamu atveju, svarbią įrodomąją reikšmę, sprendžiant šį tarp šalių kilusį ginčą, turi rašytinis įrodymas – atsakovo E. G. surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis, kurio turinys bei jame esantys taisymai aiškinami ir vertinami atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitus bylos duomenis.

Atsakovo E. G. surašytame ir pasirašytame paskolos raštelyje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 t. 1, b. l. 9, elektroninės bylos t. 1, b. l. 5) rusų kalba nurodyta: „Aš E. G. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini), pasiskolinau 38.00.0 € tokiomis sąlygomis: 1. Atiduoti visą sumą 38 00,0 € po metų, t. y. 2019-11-19. 2. Už šią sumą kiekvieną mėnesį išmokėti po 100 €, pinigus sumokant kiekvieno mėnesio 20 d. Pinigus 38.00.0 € pasiskolinau iš L. M. A..“.

Iš paskolos raštelio turinio matyti, kad paskolos raštelio surašymo datoje (dieną nurodantis skaičius) ir datoje, iki kurios E. G. įsipareigojo grąžinti skolą (taip pat dieną nurodantis skaičius), atlikti taisymai. Atidžiai išanalizavus paskolos raštelio surašymo datos simbolius, akivaizdžiai matosi, jog paskolos raštelio surašymo diena buvo ištaisyta iš 20 dienos į 19 dieną. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, jog skaičius, užrašytas po skaičiumi „1“, šiame raštelyje buvo skaičius „2“ (tai akivaizdžiai matyti), o skaičius, kuris vėliau jį apvedant (tai akivaizdžiai matyti) ir prirašant skaičiaus "9“ „uodegėlę“, buvo ištaisytas į skaičių „9“, buvo skaičius „0“. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. 11-629 (20), 11-1121 (20) (ikiteisminio tyrimo Nr, 01-1-08979-20 medžiagos t. 1, b. l. 163-166), kuri buvo pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08979-20, atliktus paskolos raštelio, surašyto rusų kalba (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 t. 1, b. l. 9), tyrimą, tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad, vizualiai apžiūrint skolos raštą matoma, kad 2 ir 8 eilutėse esančių datų įrašuose („19.11.2018“ ir „19.11.2019“) dieną reiškiančio dabar esančio skaičiaus „19“ štrichai yra intensyvūs, vietomis sudvigubinti, matomi ir pašaliniai štrichai, sudarantys kitus skaitmenis. Nustatyta, kad skaičius „19“ yra parašytas ant pirmiau buvusio skaitmens „20“, taigi, pirminis datos įrašas 2 eilutėje buvo „20.11.2018“, o 8 eilutėje pirminis datos įrašas buvo „20.11.2019“. Ieškovė M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji neprisimena, kada konkrečiai antrą kartą (kuomet buvo surašytas paskolos raštelis) ji paskolino atsakovams 38 000 Eur. Tačiau ji nurodė, kad paskolos raštelį atsakovas E. G. surašė ne pinigų skolinimo (perdavimo atsakovams) dieną, bet kažkurią kitą dieną. Ieškovės teigimu, apie tai, kad antrą kartą atsakovams ji paskolino 38 000 Eur, ieškovė pasakė kaimynei A. M., po ko ji paklausė, ar buvo surašytas paskolos raštelis. Tuomet ieškovė paskambino R. G. ir paprašė surašyti paskolos raštelį. Ieškovės M. L. nurodytą aplinkybę, jog E. G. paskolos raštelį surašė ne pinigų perdavimo, bet kitą dieną, patvirtino ir liudytoju apklaustas N. G., kuris parodė, kad M. L. jam sakiusi, jog antrą kartą atvažiavusi R. G. tuos pinigus paėmė ir išvažiavo, nepateikusi jokio dokumento, patvirtinančio, kad pinigus iš ieškovės pasiskolino. N. G. paklausus, kodėl ji davė R. G. pinigus be jokio dokumento, ieškovė atsakė, kad ji R. G. pažįsta dešimt metų, todėl R. G. jos neapgaus – atvažiuos ir pasirašys minimą dokumentą. Po kelių dienų pas ieškovę nuvažiavęs N. G. sužinojo, kad R ir E. G. skolos dokumentą pasirašė. N. G. teigimu, raštelyje datos taisymas galimai padarytas dėl to, kad R. G. pinigus paėmė vieną dieną, o raštelį surašė kitą dieną. Liudytojas teigia, jog skolos raštelis buvo surašytas praėjus vienai ar dviem dienoms po to, kai R. G. paėmė iš ieškovės pinigus.

Atsakovė R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad lėšas pagal į bylą pateiktą paskolos raštelį ji ir atsakovas E. G. iš ieškovės skolinosi 2018 m. lapkričio 20 d., tokia data, atsakovės nuomone, yra nurodyta paskolos raštelyje. Atsakovas E. G., teikdamas paaiškinimą teisme, taip pat nurodė, jog pinigines lėšas pagal į bylą pateiktą jo ranka surašytą ir pasirašytą paskolos raštelį jis ir jo sutuoktinė skolinosi iš ieškovės 2018 m. lapkričio 20 d. Atsakovas taip pat paaiškino, jog jam surašius į bylą pateiktą paskolos raštelį, ieškovė paprašė jame nurodytą datą ištaisyti į 2018 m. lapkričio 19 d. Kodėl ji to prašė, jis nežino.

Teismo nuomone, sprendžiant dėl paskolos raštelio surašymo datos (dienos), svarbu pažymėti tai, kad šioje šalių paaiškinimais, liudytojų N. G., A. M. parodymais jau buvo nustatyta šalių pripažįstama aplinkybė, jog ieškovė, pirmą kartą skolindama atsakovams 38 000 Eur, skolos raštelio surašyti neprašė, skolinamą sumą (38 000 Eur) atsakovei R. G. perdavė tiesiog voke, visiškai atsakove, kaip nurodė pati ieškovė, pasitikėdama, nes ieškovė ir atsakovė buvo draugės, ieškovė jai norėjo padėti. Kadangi nuo pirmo iki antro pinigų skolinimosi iš ieškovės praėjo nedidelis laiko tarpas, ieškovės ir atsakovės santykiai ir antro pinigų skolinimosi metu išliko draugiški, todėl visiškai suprantama, kad ir antrą kartą skolindama pinigines lėšas atsakovams, ieškovė surašyti paskolos raštelį neprašė, tačiau, sulaukusi patarimų iš N. G. ir A. M., susisiekė su R. G. ir paprašė surašyti paskolos raštelį, kas ir buvo padaryta, tikėtina, kitą dieną. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovė atsakovams R. ir E. G. pinigines lėšas pagal į bylą pateiktą paskolos raštelį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 medžiagos t. 1, b. l. 5) paskolino 2018 m. lapkričio 19 d. o paskolos raštelį E. G. surašė 2018 m. lapkričio 20 d., ši data E. G. surašant paskolos raštelį ir buvo nurodyta raštelyje. Teismas atskirai pažymi, jog, nors E. G. teisme nurodė, kad paskolos raštelio surašymo data ir paskolintų lėšų grąžinimo data buvo ištaisyta ieškovės prašymu, tačiau jokio logiško paaiškinimo, kodėl ieškovė paprašė ištaisyti šias datas, atsakovas nepateikė, pati ieškovė šios aplinkybės, kodėl buvo taisoma data, neprisimena. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytų duomenų pakanka padaryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad pinigines lėšas M. L. atsakovams pagal paskolos raštelį atsakovams paskolino (perdavė) 2018 m. lapkričio 19 d., o paskolos raštelį E. G. surašė 2018 m. lapkričio 20 d., būtent ši aplinkybė paaiškina datų paskolos raštelyje taisymo priežastį bei yra svarbi į loginę įvykių seką dėliojant įvykius, susijusius su piniginių lėšų atsakovams perdavimu pagal į bylą pateiktą paskolos raštelį bei nustatant byloje tiesą.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, būtent ieškovė privalo įrodyti, jog minimo į bylą pateikto paskolos raštelio pagrindu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1ž08979-20 medžiagos t. 1, b. l. 5) ji atsakovams paskolino ir perdavė 38 000 Eur.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Teismui pripažįstant, kad šalių paaiškinimai yra viena iš civilinio proceso įstatyme numatytų įrodinėjimo priemonių, ir atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo paaiškinimų dėl tarp šalių atsiradusių santykių aiškinimo prieštaringumą, spęstina, jog dėl tokio įrodymo (šalių paaiškinimų) pakankamumo įrodinėtinai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti byloje esančių įrodymų visumą.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jog jai buvo žinoma, kad atsakovų turimi butai buvo įkeisti bankams. Atsakovai, kaip jie sakė ieškovei, siekdami „užgesinti skolą“, nori parduoti vieną butą, tačiau to padaryti negali, nes visi butai yra vienoje sąskaitoje. Tuomet ieškovė pasiūlė paskolinti atsakovams 38 000 Eur, kuriuos ieškovė laikė namuose voke. Atsakovams atvažiavus pas ieškovę, ji jiems padavė 38 000 Eur sumą tikslu padengti skolą bankui. Ar atsakovai jai sakė tiesą, ieškovė nežino. Ieškovės teigimu, atsakovai žadėjo skolą jai grąžinti, kai parduos vieną butą. Ieškovė, jos teigimu, patikėjusi atsakovais, jiems antrą kartą be raštelio davė 38 000 Eur sumą tame pačiame voke, kuris buvo padėtas komodoje. M. L. teigimu, atsakovas E. G. voke buvusius pinigus perskaičiavo. Tai buvo 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, visa tai vyko ieškovės namuose, (duomenys neskelbtini). Duodama pinigus atsakovams, ieškovė paprašė už paskolintus pinigus mokėti jai 100 Eur per mėnesį. Ieškovė ir atsakovai susitarė, kad atsakovai, pardavę butą (vėliausiai – po metų), pinigus grąžins ieškovei. M. L. teigimu, atsakovų vizitai, susiję su pinigais, būdavo chaotiški, skuboti, todėl ieškovė, būdama garbingo amžiaus, nespėdavo susiorientuoti. M. L. paaiškinimo metu taip pat nurodė, jog vėliau, ieškovei paprašius, atsakovas E. G. pagal pateiktą pavyzdį rusų kalba surašė paskolos raštelį, kuris yra pateiktas į bylą, jame buvo nurodyta skolinama suma – 38.000 Eur. Tai, kad raštelyje nurodytoje paskolintoje sumoje atsirado papildomi taškai ir kableliai, pastebėjo ieškovės kaimynė A. M. tuo metu, kai atsakovai kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl 1800 Eur lėšų grąžinimo. A. M., pažiūrėjusi raštelį, parodė ieškovei taškus, kurių anksčiau raštelyje nebuvo. M. L. teigimu, R. G. du kartus buvo atvažiavusi pas ieškovę, atvežė du kartus po 100 Eur, sutartus už pinigų skolinimą kas mėnesį. Teismo posėdžio metu parodžius ieškovei į bylą pateiktą paskolos raštelį, ieškovė nurodė, kad du įrašus lietuvių kalba parašė ieškovė, o atsakovė R. G. pasirašė. Ieškovės teigimu, po šių dviejų atsakovės apsilankymų raštelyje atsirado prirašyti taškai, kablelis. Ieškovė, kaip ji nurodė, minimą raštelį laikė pas save namuose, komodoje. R. G. atvykus pas ieškovę ir atvežus ieškovei 100 Eur, kaip visada, ji atsivežė pyragaičių. Ieškovei išėmus raštelį ir atsakovei jame pasirašius, ieškovė raštelį paliko ant stalo ir nuėjo virti arbatą. Ieškovei verdant arbatą, raštelis buvo ant stalo, rašiklis buvo padėtas ant raštelio. Ar taškai buvo padėti tuo pačiu rašikliu, ar atsivežtu, ji nežino. Atsakovei išvažiavus, ieškovė padėjo raštelį į komodą, jo turinio nežiūrėjo. Po tų dviejų kartų atsakovė R. G. likusius po 100 Eur kiekvieną mėnesį už paskolintus pinigus pervesdavo į ieškovės sąskaitą.

Liudytojai N. G., P. S., M. K. ir A. M. apklausų teisme metu taip patvirtino, jog M. L. jiems yra sakiusi, jog R. G. paskolino 38 000 Eur.

Liudytojas N. G. teismo posėdžio metu parodė, kad neužilgo po to, kai G. M. L. paskolintus pinigus (38 000 Eur) grąžino, M. L. jam pasakė, kad G. antrą kartą paskolino 38 000 Eur. Kaip nurodė liudytojas N. G., M. L. jam sakė, jog antrą kartą atvažiavusi R. G. tuos pinigus paėmė ir išvažiavo, nepateikusi jokio dokumento, patvirtinančio, kad pinigus iš ieškovės pasiskolino. Po kelių dienų pas ieškovę nuvažiavęs N. G. sužinojo, kad G. skolos dokumentą pasirašė. Paėmęs dokumentą, N. G. matė, kad dokumentas surašytas rusų kalba, jame nurodyta, kad pinigus pasiskolino E. G., ne R. G.. Liudytojas pastebėjo, kad dokumente prie skaičių nebuvo parašyta žodinio apibrėžimo, kokia konkrečiai suma paskolinta. N. G. taip pat nurodė, jog jokių kablelių ar taškelių paskolos raštelyje nebuvo. N. G., sužinojęs, kad R. ir E. G. pinigus ieškovė paskolino ne su 10-12 procentų palūkanomis, bet kas mėnesį mokant 100 Eur sumą, parašė R. G. žinutę, kad M. L. tų kas mėnesį mokamų 100 Eur nereikia, ir paklausė, gal atsakovai galėtų grąžinti ieškovei jiems paskolintus 38 000 Eur. Jokio paneigimo dėl nurodytos 38 000 Eur sumos iš G. nebuvo. Liudytojo teigimu, visa tai vyko prieš du su puse metų, rudenį.

Liudytojas P. S. teismo posėdyje paaiškino, kad M. L. yra labai atvira, viską pasakoja. M. L. klausdavo P. S. nuomonės dėl pinigų skolinimo. Kartą atvažiavusi M. L. liudytojui pasakė, kad ji nori paskolinti pinigų, klausė šiuo klausimu liudytojo nuomonės. Kalbėjo apie 38 000 Eur. Liudytojas patarė pinigų R. G. neskolinti. M. L. liudytojui yra sakiusi, kad G. turi daug problemų, yra nusipirkę butus, tie butai yra banko, jų padėtis sunki. M. L. teigė, jog ji G. nori padėti. Praėjus kiek laiko, gal po Šv. Kalėdų, pas liudytoją atvažiavusi M. L. pasakė, kad ji paskolino R. G. pinigus. P. S. paklausus, ar ji turi kokį dokumentą, kad paskolino pinigus, M. L. atsakė, kad turi raštelį. M. L. sakė, kad R. G. paskolino 38 000 Eur. Ji visada tvirtino, kad R. G. paskolino 38 000 Eur. Po kiek laiko, galimai vasarą, M. L. pasiskundė, kad R. G. jos vengia, todėl M. L. darosi neramu. M. L. skundėsi, kad po to, kai paskolino R. G. pinigus, R. G. pradėjo vengti su ieškove bendrauti. Praėjus dar kiek laiko M. L. pradėjo nervintis, išgyventi. Ieškovė P. S. pasakojo, kad R. G. jai pervedė 3800 Eur. M. L. nusistebėjo, kad R. G. ne tik kad nepripažįsta paskolintos sumos, bet dar reikalauja iš ieškovės 1800 Eur. M. L. buvo priblokšta dėl tokio R. G. elgesio, nes ieškovė ir atsakovė buvo draugės.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad jam yra žinoma, jog R. G. ir ieškovė buvo draugės, atsakovė dalyvavo ieškovės vyro mirties metinių paminėjime, ieškovės gimtadienių šventėse, jos kartu vyko į Maskvą. Ieškovė liudytojui sakė, kad atsakovams paskolino 38 000 Eur. Apie tai ieškovė liudytojui pasakė praėjus kiek laiko nuo pinigų paskolinimo (prieš maždaug dvejus metus rudenį ar žiemą), kuomet pati praėjo nerimauti ir galvoti, ar teisingai padarė skolindama pinigus. Dar ieškovė liudytojui minėjo apie taškus raštelyje, sakė, kad čia bus kažkokia apgaulė, nes vietoje 38 000 Eur bus 3800 Eur. Ieškovė liudytojui minėjo, jog skolinant atsakovams pinigus susitarė, kad už paskolintus pinigus jie jai kas mėnesį mokės po 100 Eur vaistams ir einamoms išlaidoms. Ieškovė liudytojui rodė raštą, kuris buvo surašytas, praėjus kažkiek laiko po pinigų paskolinimo, kada konkrečiai, neprisimena. Raštelis buvo surašytas rusų kalba, jame buvo nurodyta 38 000 Eur suma. Ta suma buvo parašyta – 38 00,0. Tuo metu raštelyje jau buvo įrašas apie sumokėtus 100 Eur. Gali būti, kad taškas buvo po skaičiaus 38 – 38.000. Iš ieškovės žino, kad M. L. prašė R. G. pinigus grąžinti. Tuo metu R. G. buvo išvykusi į užsienį. Ieškovė jai rašė žinutę, kad grąžintų pinigus. Po kiek laiko atsakovai ieškovei pervedė pinigus, tačiau ne tą sumą, kuri buvo paskolinta.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjus kiek laiko nuo tada, kai atsakovai grąžino M. L. paskolintus 38 000 Eur, ieškovė A. M. pasakė, kad R. G. vėl paskolino pinigų – 38 000 Eur. Po to M. L. liudytojai minėjo, kad R. G. skolos negrąžina. Tada A. M., kaip ji nurodė, tikriausiai iš M. L. telefono M. L. prašymu R. G. parašė kelias žinutes lietuvių kalba. Tai padarė todėl, kad M. L. lietuvių kalba rašyti žinučių nemokėjo. R. G. atrašė, kai ji grįš, tuomet ir išsiaiškins, kas čia kiek kam skolingas. Praėjus maždaug metams laiko nuo pinigų R. G. paskolinimo, M. L. A. M. parodė raštelį. M. L. teigė, jog ji R. G. paskolino 38 000 Eur, tačiau R. G. dabar teigia, jog skolinga M. L. 3 800 Eur. Pažiūrėjusi raštelį, liudytojai M. L. pasakė, kad jame pridėta kažkokių kabliukų, taškiukų. Liudytoja patvirtino, kad elektroninės bylos t. 2, b. l. 73 esantį susirašinėjimą ji žino, šias žinutes iš M. L. telefono rašė liudytoja A. M.. M. L. rusų kalba diktavo žinučių turinį, liudytoja jas M. L. prašymu parašė lietuvių kalba. Šios žinutės buvo rašytos R. G.. Taip liudytojai sakė M. L.. Į pirmą rašytą žinutę buvo gautas atsakymas, kas konkrečiai atsakė, nežino.

Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės atitinka kitus bylos duomenis, ieškovės M. L. paaiškinimo metu nurodytas aplinkybes ir jas patvirtina, todėl teismas jais vadovaujasi ir laiko juos patikimais, nes jokio šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, išskyrus nurodytą aplinkybę, kad trys iš jų – N. G., M. K. ir A. M. – skolinosi iš ieškovės pinigines lėšas, atsakovai nenurodė ir neįrodė. Tuo pačiu teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad liudytojas P. S. skolinosi iš ieškovės pinigines lėšas, tačiau jo parodymai dėl iš ieškovės žinomų piniginių lėšų atsakovams G. skolinimo aplinkybių, iš esmės atitinka kitų liudytojų parodymus bei tuo pačiu, vertinant kitų įrodymų kontekste, patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji atsakovams 2018 m. lapkričio 19 d. paskolino 38 000 Eur.

Nors atsakovų atstovas vadovaujasi CK 1.93 straipsnio 2 dalimi teigdamas, jog paskolos sudarymo aplinkybių nagrinėjamu atveju ieškovė remiantis liudytojų parodymais įrodinėti negali, teismas laikosi priešingos pozicijos ir štai dėl ko.

CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad ieškovė M. L. ir atsakovė R. G. ilgą laiką iki 2018 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties sudarymo buvo draugės, jos vykdavo viena pas kitą į svečius, kartu leisdavo laiką, dalyvaudavo šeimos šventėse, kartu vyko į Maskvą. Aplinkybę, kad šios moterys buvo draugės, ir kad M. L. atsakove pasitikėjo, patvirtina ir tai, kad didelę sumą piniginių lėšų (38 000 Eur) ieškovė atsakovei pirmą kartą 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje paskolino be jokio rašytinio dokumento, tiesiog, kaip teigė ieškovė, pasitikėdama atsakove. Svarbu ir tai, kad ieškovė į bylą taip pat pateikė atsakovo E. G. surašytą ir pasirašytą paskolos raštelį. Įvertinus jame užfiksuotus duomenis kitų įrodymų kontekste, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad paskolos raštelyje nurodytą atsakovams paskolintą sumą, prirašant tarp nulių taškus ir kablelį, koregavo, taip siekdama ją sumažinti, atsakovė R. G. (šią išvadą pagrindžiančius įrodymus ir argumentus teismas aptars žemiau). Todėl draudimas remtis liudytojų parodymais, juos vertinant kartu su paskolos raštelyje užfiksuotais bei kitais bylos duomenimis, įrodyti paskolos sudarymo faktą šiuo konkrečiu atveju netaikomas.

Toliau teismas aptars ginčijamame paskolos raštelyje esančius paskolintos sumos taisymus bei pateiks galutinį įrodymų viseto vertinimą dėl ginčijamos paskolos dalyko – atsakovams ieškovės perduotos pinigų sumos.

Kaip matyti iš į bylą pateikto paskolos raštelio (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 medžiagos t. 1, b. l. 5), jame E. G. pasiskolinta suma ir suma, kurią E. G. įsipareigojo grąžinti M. L. iki 2019-11-19, nurodyta atitinkamai sekančiai: 38.00.0 €, 38 00,0 € ir 38.00.0 €.

Specialisto išvadoje Nr. 11-629 (20), 11-1121 (20) (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 medžiagos t. 1, b. l. 163-166), kuri buvo pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08979-20, atlikus paskolos raštelio, surašyto rusų kalba (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 medžiagos t. 1, b. l. 9), tyrimą, pateikta išvada, kad tirti pateiktame skolos rašte pirmoje pastraipoje „Aš E. G. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini), pasiskolinu 38.00.0 € su sąlygomis“ skaičiuje „38.00.0“ taškas tarp nulių yra prirašytas; skolos rašte antroje pastraipoje „Atiduoti visą sumą 38.00,0 € per metus...“ skaičiuje „38.00,0“ kablelis tarp nulių yra prirašytas; skolos rašte ketvirtoje pastraipoje „Pinigus 38.00.0 € pasiskolinau pas ...“ skaičiuje „38.00.0“ taškas tarp nulių yra prirašytas; skolos rašte 6, 7 ir 12 eilutėse esančiuose skaitmeniniuose įrašuose „38.00.0“, „38.00,0“ prirašyti taškai, kablelis ir skolos raštelio 16 (paskutinėje) eilutėje esantis įrašas „100 € už sausio“ ir šalia esantys du parašai yra parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčiu vienodomis savybėmis) rašalu, nustatyti ar jie yra parašyti tuo pačiu rašikliu negalima, nes rašalu parašytuose įrašuose rašiklį individualizuojančių požymių nėra.

Tiriamojoje šios specialisto išvados dalyje nurodyta, jog tiriant skolos rašto įrašus ir parašus, nustatyta, kad visi įrašai, išskyrus 15 eilutės rankraštinį įrašą „100 € už gruodžio 18 r.“, šalia jo esančius parašus ir antroje lapo pusėje esantį žodį rusų kalba „E.“, yra parašyti mėlynos spalvos rašto medžiaga, kuri štrichuose įsigėrusi į popierių, vietomis pasiskirsčiusi popieriaus pluoštelių kryptimi, štrichai matiniai, jų spalva pakankamai tolygi, tik stipresnio spūdžio vietose kiek intensyvesnė; štrichų dažomoji medžiaga kopijuojasi ant fiksuoto fotopopieriaus, sudrėkinto vandeniu; tokie morfologiniai požymiai ir kopijavimosi savybės būdingos rašalu parašytiems įrašams ir tai rodo, kad skolos rašte įrašai, išskyrus įrašą ir parašą 15 eilutėje ir antroje lapo pusėje esantį žodį rusų kalba „E.“, parašyti mėlynos spalvos rašalu;

- 15 eilutės rankraštinis įrašas „100 € už gruodžio 18 r.“, parašai šalia jo ir žodis rusų kalba „E.“ antroje dokumento lapo pusėje yra parašyti rašto medžiaga, kuri štrichuose pasiskirsčiusi netolygiai, su praretėjimais ir sutankėjimais, pasižymi specifiniu blizgesiu, štrichuose matosi rašymo priemonės įspaudimai; tokie morfologiniai požymiai yra būdingi šratinukų pasta parašytiems įrašams ir tai rodo, kad skolos rašte 15 eilutės rankraštinis įrašas „100 € už gruodžio 18 r.“, parašai šalia jo ir žodis rusų kalba „E.“ antroje dokumento lapo pusėje parašyti šratinukų pasta.

Šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad: 1) tiriant pirmoje pastraipoje įrašą „Aš E. G. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini), pasiskolinu 38.00.0 € su sąlygomis“, nustatyta, kad eilučių linijos yra nelygios, ženklai įrašuose parašyti laisvai. Tiriant skaitmeninį įrašą „38.00.0“, esantį 6 eilutėje, nustatyta, kad skaitmenys parašyti laisvai. Atlikus matuojamuosius tyrimus, nustatyta, kad atstumas tarp pirmojo taško ir prieš jį parašyto skaitmens „8“ yra ~ 3 mm, atstumas tarp pirmojo taško ir sekančio skaitmens „0“ yra 3,5 mm, t. y. atstumai beveik vienodi. Nustatyta, kad atstumas tarp antrojo taško ir prieš jį esančio skaitmens „0“ yra ~ 2,5 mm, jis yra dvigubai didesnis nei atstumas tarp antrojo taško ir po jo esančio skaitmens „0“ (jis yra ~ 1 mm), be to šis atstumas yra daug mažesnis nei atstumas tarp pirmojo taško ir šalia jo esančių skaitmenų. Taigi, skaitmeniniame įraše „38.00.0“ yra ženklų suspaudimas tarp paskutiniųjų dviejų nulių. Matuojant taškų dydį, nustatyta, kad antrasis skaitmeninio įrašo taškas yra sudvigubintas, jis yra didesnis (jo aukštis yra —1,5 mm, plotis ~1 mm) nei pirmasis taškas (aukštis ir plotis yra ~1 mm), o žemiau šio taško yra pašalinis, vizualiai vos matomas neryškus štrichas. Tiriant skaitmeninio įrašo štrichų reljefą (įspaudimus popieriuje), nustatyta, kad įrašo štrichai neįspausti popieriuje, išskyrus antrąjį tašką, kurio įspaudimas yra labai ryškus, taško apatinėje dalyje dažomoji medžiaga persigėrusi į kitą popieriaus lapo pusę. Tokie požymiai rodo, kad šis taškas yra parašytas ne tuo pačiu rašymo veiksmu ir kitomis rašymo sąlygomis nei kiti šio skaičiaus ženklai; 2) tiriant antros pastraipos teksto „Atiduoti visą sumą 38.00,0 € per metus...“ skaitmeninį įrašą „38.00,0“, esantį 7 eilutėje, nustatyta, kad po skaitmens „8“ yra neryškus, mažo dydžio, vizualiai vos matomas taškas. O tarp paskutiniųjų dviejų nulių esantis kablelis yra labai ryškus, jo ilgis yra ~ 5,5 mm, jis yra didesnis (ilgesnis) nei kiti skaitmenys (skaitmenų aukštis ~ 3-4,5 mm). Kablelio viršuje yra štricho sudvigubinimas. Skaitmeniniame įraše „38.00,0“ atstumai tarp skaitmenų yra ~ 2-3 mm, atstumas tarp taško ir skaitmens „8“ yra ~ 3,5 mm, tarp taško ir pirmojo „0“ ~ 1,5 mm. Atstumo tarp antrojo „0“ ir kablelio nėra, o tarp kablelio ir paskutinio „0“ atstumas yra ~ 0,5 mm, t. y. atstumai tarp kablelio ir šalia esančių skaitmenų yra žymiai mažesni nei tarp kitų skaitmenų, ir tai yra suspaudimo požymis, būdingas prirašymui. Tiriant įrašų štrichų įspaudimus popieriuje, nustatyta, kad kablelio įspaudimai yra didesni nei kitų šalia parašytų ženklų, t. y. jis parašytas ne tuo pačiu rašymo veiksmu ir kitomis rašymo sąlygomis nei kiti šio skaičiaus (skaitmeninio įrašo) ženklai; 3) tiriant ketvirtoje pastraipoje 12 eilutėje esančio įrašo „Pinigus 38.00.0 € pasiskolinau pas ...“ skaitmenį „38.00.0“, nustatyta, kad atstumai tarp skaitmenų yra 2,5 - 3 mm, atstumas tarp „8“ ir pirmojo taško ~ 2 mm, tarp pirmojo taško ir sekančio „0“ —1,5 mm. Tarp antrojo taško ir prieš jį esančio „0“ atstumo nėra, o atstumas tarp antrojo taško ir po jo esančio „0“ yra ~0,5 mm. Taigi, atstumai tarp antrojo taško ir šalia esančių skaitmenų yra žymiai mažesni nei tarp kitų skaitmenų - tai yra ženklų suspaudimo požymis. Tiriant skolos rašto ketvirtoje pastraipoje 12 eilutėje esančio skaitmeninio įrašo „38.00.0 “ ženklų įspaudimus popieriuje, nustatyta, kad tarp dviejų nulių parašyto antrojo taško įspaudimas yra labai ryškus, jo dažomoji medžiaga persigėrusi į kitą lapo pusę, skirtingai nei kiti ženklai, kurių įspaudimai neryškūs, dažomoji medžiaga yra tik įsigėrusį į popierių, persigėrimo į kitą lapo pusę nėra. Nustatyti požymiai - skaitmeniniuose įrašuose (skaičiuose) „38.00.0“ „38.00,0“ tarp nulių esančių taškų ir kablelio didesni įspaudimai, ženklų suspaudimo požymiai - yra būdingi prirašymui ir leidžia teigti, kad skolos rašto 6, 7 ir 12 eilutėse esančiuose skaitmeniniuose įrašuose „38.00.0“, „38.00,0“ tarp nulių esantys taškai ir kablelis yra prirašyti.

Specialisto išvados Nr. Nr. 11-629 (20), 11-1121 (20) tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad nustatytos lyginamųjų įrašo, parašų, taškų, kablelio vienodos rašalo optinės savybės U V, IR spinduliuose, intensyvioje monochromatinėje (spot) šviesoje bei vienoda absorbcija 400- 1000 bangų ilgių srityje rodo, kad skolos rašto 6, 7 ir 12 eilutėse esančiuose skaitmeniniuose įrašuose „38.00.0“, „38.00,0“ prirašyti taškai, kablelis ir 16 (paskutinėje) eilutėje esantis įrašas su parašais parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčiu vienodomis savybėmis) mėlynos spalvos rašalu.

Ieškovės paaiškinimas, įrašai paskolos raštelyje, specialisto išvadoje Nr. 11-629 (20), 11-1121 (20) (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 medžiagos t. 1, b. l. 163-166) nurodyti duomenys, liudytojų N. G., A. M., M. K., P. S. apklausos metu nurodytos aplinkybės, iš dalies ir atsakovės R. G. paaiškinimo metu nurodyta aplinkybė, jog ji 2019 m. sausio pabaigoje lankėsi pas ieškovę namuose, kur pasirašė paskolos raštelyje, patvirtindama, kad sumokėjo jai 100 Eur, leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad paskolos raštelio 6, 7 ir 12 eilutėse esančiuose skaitmeniniuose įrašuose „38.00.0“, „38.00,0“ tarp nulių esantys taškai ir kablelis buvo prirašyti atsakovės R. G. jos apsilankymo ieškovės namuose 2019 m. sausio mėnesį metu, kai R. G. ieškovei atvežė už sausio mėnesį 100 Eur. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog paskolos raštelis visą laiką nuo jo surašymo dienos iki pateikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams dienos buvo pas ieškovę namuose, komodoje. Nei ieškovė, nei kiti pas ieškovę besilankiusieji asmenys suinteresuotumo prirašyti paskolos raštelyje taškus ir kablelius, tokiu būdu mažinant atsakovams paskolintų piniginių lėšų sumą, neturėjo. Tokį suinteresuotumą galėjo turėti tik atsakovai, nes būtent jie turėjo prievolę grąžinti ieškovei pasiskolintą piniginių lėšų sumą. Būtent paskutinio apsilankymo pas ieškovę metu 2019 m. sausio mėnesį atsakovė turėjo galimybę prirašyti paskolos raštelyje 6, 7 ir 12 eilutėse esančiuose skaitmeniniuose įrašuose „38.00.0“, „38.00,0“ tarp nulių taškus ir kablelį, ir, tikėtina, ji tai padarė. Pažymėtina ir tai, kad E. G., rašydamas paskolos raštelį ir nurodydamas jame kas mėnesį mokėtiną šimto eurų sumą, skaitmenimis ją užrašė „100“, šiame skaitmeniniame įraše po skaitmenimis užrašyto „100“ nėra kablelio ar taško ir po jų einančio nulio. Taigi, labiau tikėtina jog ir iš ieškovės pasiskolintą piniginių lėšų sumą paskolos raštelyje pradiniame jos variante atsakovas R. G. nurodė „38.000“ ir 38 000“.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, sprendžia, kad ieškovė M. L. įrodė esminę paskolos sutarties sąlygą – 38 000 Eur perdavimą paskolos gavėjų (atsakovų) nuosavybėn ir paskolos gavėjų įsipareigojimą grąžinti pinigus, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovai 2018 m. lapkričio 19 d. su ieškove sudarė paskolos sutartį (kurios sudarymą atsakovas R. G. patvirtino 2018 m. lapkričio 20 d. surašydamas paskolos raštelį), pagal kurią ieškovė atsakovų nuosavybėn perdavė 38 000 Eur grynais pinigais, o atsakovai įsipareigojo grąžinti pinigus po metų, iki 2019 m. lapkričio 19 d. Teismui abejonių, jog ieškovė 2018 m. lapkričio mėnesį disponavo nurodyta suma (38 000 Eur) nekilo, ši aplinkybė pripažintina įrodyta. Atskirai teismas pažymi tai, kad 38 000 Eur ieškovė atsakovams perdavė 2018 m. lapkričio 19 d., kaip tik tą dieną atsakovų duktė Š. B. pirkimo-pardavimo sutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08979-20 medžiagos t. 1. B. l. 115) įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurio pirkimui atsakovai jai 2018 m. lapkričio 9 d. pinigų dovanojimo sutartimi padovanojo 48 000 Eur (iš jų 38 000 Eur grynais). Todėl tikėtina, kad 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovės atsakovams paskolinti 38 000 Eur buvo panaudoti atsakovų dukters turto įsigijimui. Atsakovai šioje byloje įrodinėjo aplinkybę, jog 2018 m. lapkričio mėnesį jie buvo finansiškai pajėgūs dukrai Š. B. padovanoti 48 000 Eur, tačiau teismas, įvertinęs atsakovų paaiškinimus, į bylą pateiktas deklaracijas (elektroninės bylos t. 2, b. l. 71, 187-195, t. 3, b. l. 28-47, 56), duomenis apie turėtus sandorius (elektroninės bylos t. 2, b. l. 96-97, 156, 186, t. 3, b. l. 9-20), daro išvadą, jog atsakovai šios aplinkybės neįrodė, nes ši aplinkybė įrodoma ne tik pateikiant duomenis apie gautas pajamas, bet ir pateikiant duomenis apie turėtas išlaidas. Teismo taip pat neįtikino atsakovo E. G. nurodyta versija, jog dukrai padovanotas lėšas 38 000 Eur sumoje jis laikė sudegusio namo garaže, kuris prieš pusę metų buvo parduotas kitam asmeniui.

Kaip jau buvo minėta, CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijama ieškovės ir atsakovų 2018 m. lapkričio 19 d. sudaryta 38 000 Eur paskolos sutartis buvo sudaryta paprasta rašytine forma. Vadinasi, ji prieštarauja CK 6.871 straipsnio 4 daliai, nustatančiai imperatyvų reikalavimą tokio pobūdžio sandorį sudaryti notarine forma, ir yra pagrindas šį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Todėl atsakovų priešieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

Šioje byloje teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad atsakovai pagal 2018 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį gavo iš ieškovės 38 000 Eur, ieškovei atsakovai sumokėjo 6800 Eur (2000 Eur + 1800 Eur + 1800 Eur + 1200 Eur). Todėl, pripažinus 2018 m. lapkričio 19 d. šalių sudarytą paskolos sutartį niekine ir negaliojančia, ieškovei iš atsakovų R. G. ir E. G. solidariai priteistina 31 200 Eur suma.

Ieškovei prašant priteisti procesines palūkanas pažymėtina, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 proc. metinių palūkanų dydį skolininkui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę. Viena iš procesinių palūkanų funkcijų yra skatinimas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įprastai teismo sprendimu prievolė yra ne sukuriama, bet tik patvirtinamas jos egzistavimas, tačiau kai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikoma restitucija, nė viena iš sandorio šalių neturi pareigos vykdyti restituciją anksčiau, nei įsiteisėja teismo sprendimas, todėl tokiu atveju procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo momento, bet nuo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-202-330/2021). Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas ieškovės reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkina iš dalies, priteisiant šias palūkanas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. spalio 4 d.

Teismui pripažinus, kad 2018 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartimi ieškovė atsakovams perdavė (paskolino) 38 000 Eur, bei, pripažinus šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikant restituciją nusprendus priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 31 200 Eur sumą, pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinį dalyje dėl 1800 Eur be pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo nėra, todėl atsakovų priešieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas dėl skolos iš atsakovų priteisimo tenkintinas 96,3 proc. apimtimi (prašė priteisti 32 400 Eur, teismas sprendžia priteisti 31 200 Eur), todėl ieškovei iš atsakovų priteistinas 702 Eur žyminis mokestis (31 200 Eur x 3 proc. x 75 proc.) lygiomis dalimis po 351 Eur iš kiekvieno.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšti materialiniai reikalavimai tenkintini 96,3 proc, atsakovų materialiniai reikalavimai atmestini, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovų priteisti 96,3 proc. jos patirtų atstovavimo išlaidų, o atsakovams iš ieškovės priteisti 3,7 proc. jų turėtų atstovavimo išlaidų.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 2130 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Atsakovai patyrė 2700 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurias taip pat sudaro apmokėjimas už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, turinį, jų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovų patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių kriterijus. Todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 2051,19 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (2130 Eur x 96,3 proc.), o atsakovams iš ieškovės priteistinos 99,90 Eur išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (2700 Eur x 3,7 proc.). Atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovų priteistinos 1951,29 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (2051,19 – 99,90 Eur) lygiomis dalimis po 975,65 Eur. Iš viso iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteistinos 1326,65 Eur bylinėjimosi išlaidos (351 Eur žyminis mokestis + 975,65 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą).

Atsakovai R. ir E. G., teikdami priešieškinio pareiškimą, jo turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 1800 Eur be pagrindo įgytų lėšų iš ieškovės priteisimo apmokėjo 41 Eur žyminiu mokesčiu. Vykdydami teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, atsakovai 2020 m. gruodžio 15 d. sumokėjo 711 Eur žyminį mokestį už reikalavimą pripažinti šalių sudarytą paskolos sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (elektroninės bylos t. 1, b. l. 84). Šį sandorį sprendžiant pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei taikant restituciją ir priteisiant ieškovei iš atsakovų solidariai 31 200 Eur, materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjusia bylą šalimi 96,3 proc. laikytina ieškovė. Akivaizdu, kad šio atsakovų priešieškinio reikalavimo patenkinimas atsakovų materialinių reikalavimų patenkinimo nelėmė Pažymėtina ir tai, kad, net ir nesant pareikšto šio reikalavimo, teismas klausimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu privalėjo spręsti ex officio, todėl atsakovams grąžintinas 711,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2020 m. gruodžio 15 d. , kvito Nr. 131/1481.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2018 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės M. L. ir atsakovų R. G. ir E. G. dėl 38 000 Eur paskolos niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją - priteisti ieškovei M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 31 200 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį du šimtus eurų), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 31 200 Eur sumos nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei M. L. iš atsakovų R. G. ir E. G. lygiomis dalimis po 1326,65 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Grąžinti atsakovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 711,00 Eur (septynis šimtus vienuolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gruodžio 15 d., kvito Nr. 131/1481.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė