Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3726-934/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-27
Bylos Nr.: e2-3726-934/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-40078-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: K. S.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros
Advokatai: Ernestas Šapalas

Kategorijos

2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-3726-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40078-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.; 2.5.10.2.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,dalyvaujant ieškovui K. S., jo atstovui advokatui Ernestui Šapalui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, atstovams Silvai Mickutei, Justinai Mažeikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 60000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-5). Ieškinys bei papildomai pateikti rašytiniai paaiškinimai (3 t., b. l. 72-77) iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. 2014-08-27 Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) nutarimu ieškovas buvo sulaikytas 48 valandoms, įtariant jį nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 d., padarymu. 2014-08-27 įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad bendrai veikdamas su Z. K. laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-07-03, būdamas advokato K. Žilinsko darbo vietoje, tiesiogiai susitarė su juo, jog advokatas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui E. Burzdžiui, paveiks jį, kad šis neteisėtai veiktų bei kad E. Burzdžius, vykdydamas įgaliojimus, t. y. ikiteisminį tyrimą, kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, nesant teisėto pagrindo, užbaigs K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba baudžiamuoju teismo įsakymu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas žinomai nusikalstamą susitarimą, 2014-07-24 būdamas advokato K. Žilinsko darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su Z. K., esą ieškovas davė Kostui Žilinskui sutartą kyšį – 10 000 Lt;

1.2. Į minėtą susitikimą su advokatu K. Žilinsku ieškovas atvyko pakviestas Z. K.. Jokio pokalbio apie kokį nors kyšį ar kitokius neteisėtus veiksmus tarp ieškovo ir advokato nebuvo. Jokių neteisėtų veiksmų neteisėtai atlikti neprašė ir Z. K.. 10 000 Lt suma buvo sutartas honoraras už Ieškovo sūnaus K. S. gynybą dviejose baudžiamosiose bylose. Nurodytas aplinkybes įvertino Kauno apygardos teismas 2016-03-24 nuosprendyje;

1.3. Galutinis įtarimas ieškovui buvo pareikštas 2015-03-04. Pareiškus įtarimus abiem atvejais ieškovas buvo apklaustas įtariamuoju. Nė vienos apklausos metu savo kaltės ieškovas nepripažino, ieškovas net nesuvokė, kokį nusikaltimą esą jis yra padaręs ir kokia šių įtarimų esmė. 2014 m. vasarą, savo žmonos prašymu, ieškovas buvo užėjęs į advokato K. Žilinsko kontorą pasikalbėti dėl savo sūnaus K. S. gynybos, kadangi jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl padarytų vagysčių. Ieškovo pokalbiai su advokatu vyko tik dėl jo sūnaus teisinės padėties ir dėl to, ar, esant reikalui, advokatas K. Žilinskas sutiktų teikti jam teisinę pagalbą;

1.4. 2015-05-18 ieškovo atžvilgiu buvo surašytas kaltinamasis aktas. Ieškovas tapo kaltinamuoju ir byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme truko gerokai ilgiau kaip vienerius metus. Į teismo posėdžius, kurie dėl įvairių priežasčių buvo vis atidėliojami, ieškovui teko atvykti šešis kartus;

1.5. 2016-03-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal pateiktą kaltinimą ieškovas buvo visiškai išteisintas, konstatuojant, kad jokios nusikalstamos veikos Ieškovas nepadarė. Ieškovas tikėjosi, kad po Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamasis persekiojimas baigsis, nes išnagrinėjus bylą tapo akivaizdu, kad Ieškovas buvo visiškai nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Deja, ieškovo viltys, kad bylos nagrinėjimas jau užbaigtas, nepasitvirtino. Prokuratūra pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą, reikalaudamas nuteisti ieškovą nerealiai didele 12 000 Eur bauda. Apeliacinis procesas dėl įvairių priežasčių vėl užtruko ilgiau kaip vienerius metus. Jau baigus bylą nagrinėti apeliacine tvarka, šio teismo sprendimo teko laukti daugiau kaip keturis mėnesius. Dėl ieškovui nežinomų aplinkybių šio sprendimo paskelbimas buvo atidėtas net du kartus. Į apeliacinio teismo posėdžius ieškovui teko vykti keturis kartus. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-05-12 nutartimi Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nuosprendį paliko nepakeistą ir patvirtino šio teismo išvadas, kad jokio nusikaltimo ieškovas nėra padaręs ir kad nėra surinkta jokių įrodymų, jog ieškovas būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus;

1.6. Dėl neteisėtų Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Valentino Aleknos ir STT Kauno valdybos pareigūnų veiksmų ieškovo baudžiamasis persekiojimas tęsėsi nuo 2014-08-27 iki 2017-05-12, t. y. du metus aštuonis mėnesius ir penkiolika dienų;

1.7. Neteisėtas sulaikymas truko nuo 2014-08-27 9.45 val. iki 2014-08-28 16.55 val., t. y. trisdešimt vieną valandą ir dešimt minučių;

1.8. Dėl savo sūnaus K. S. gynybos ieškovas asmeniškai jokio susitarimo nesudarė. Jokių santykių tarp ieškovo, kaip kliento, ir advokato nebuvo. Jokio honoraro ieškovas advokatui nemokėjo, nes neturėjo tam piniginių lėšų. Ieškovo ir advokato bendravimas apsiribojo tik pokalbiu apie galimybę suteikti Ieškovo sūnui teisinę pagalbą. Šių pokalbių metu papirkinėti kokių nors pareigūnų ar juos paveikti kitokiu būdu ieškovas neprašė. Susitarimą dėl sūnaus gynybos sudarė Z. K., kuri ir sumokėjo honorarą advokatui už ieškovo sūnaus K. S. gynybą. Ieškovas mano, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms ikiteisminio tyrimo metu, išanalizavus ikiteisminio bylos tyrimo metu surinktą medžiagą, prokuroras privalėjo šį tyrimą nutraukti, tačiau rezultatas buvo visiškai priešingas – ieškovo neteisėtas baudžiamasis persekiojimas tęsėsi beveik trejus metus;

1.9. Dėl neteisėtų prokuroro ir STT Kauno valdybos pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, išgyveno emocinę depresiją, patyrė reputacijos pablogėjimą;

1.10. Ilgai belaukiant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, ieškovui visiškai pašlijo psichinė sveikata. Tai atsiliepė ir ieškovo fizinei būklei – jis tapo vangus ir nusilpo fiziškai. Dėl savo psichinės būklės Ieškovas buvo priverstas kreiptis į VŠĮ Alytaus poliklinikos psichikos centro gydytoją psichiatrą. Šis gydytojas rekomendavo ieškovui gultis į ligoninę ir gydytis stacionariai. Nenorėdamas nutraukti darbo santykių, tai padaryti ieškovas atsisakė, todėl pradėjo gydytis ir iki šiol gydosi ambulatoriškai. Negerėjant ieškovo sveikatai 2017 m. liepos mėn. pabaigoje ieškovas buvo nukreiptas pas kitą gydytoją – psichiatrą. Ši gydytoja naujų vaistų neskyrė ir rekomendavo naudoti vaistus, kuriuos išrašė buvęs gydytojas psichiatras;

1.11. Dėl patirto streso ieškovo psichinės sveikatos būklė yra nestabili. Jis sunkiau orientuojasi tiesioginiame statybų darbe, gauna daugiau pastabų ir priekaištų iš savo darbdavio. Nemažai nepelnytų negatyvių pastabų, apkalbų ir priekaištų ieškovas susilaukė iš savo pažįstamų, giminių bei draugų tarpo. Visa tai yra betarpiškai susiję su ilgalaikiu ieškovo baudžiamuoju persekiojimu. Dar ir šiuo metu ieškovas negali normaliai pailsėti dėl miego sutrikimų, dažnai keliasi naktį, sapnuoja košmariškus sapnus, ieškovo neapleidžia nuolatinis baimės ir netikrumo jausmas, todėl jis yra priverstas naudoti stiprius raminamuosius vaistus;

1.12. Neteisėti STT Kauno valdybos pareigūnų veiksmai pasireiškė neteisėtu ieškovo sulaikymu, nepagrįstų ir neteisingų išvadų dėl ieškovo kaltės pateikimu bylą kontroliuojančiam prokurorui. Sulaikymo metu ieškovui buvo arogantiškai uždėti antrankiai stebint visam ieškovo darbo kolektyvui;

1.13. Neteisėti prokuroro veiksmai (dėl kvalifikacijos stokos ar kitų ieškovui nežinomų aplinkybių) pasireiškė nepagrįstu kaltinimo pateikimu, kaltinimo palaikymu teisminio proceso metu, nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimu Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovas mano, kad apeliacinis skundas apskritai buvo paruoštas tik siekiant bet kokiomis priemonėmis pateisinti nekvalifikuotus ir nepagrįstus veiksmus;

1.14. Priteisti turtinės žalos, t. y. ilgo baudžiamojo proceso metu negauto atlyginimo, ieškovas neprašo, nes vykdamas į ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus ir teismo posėdžius apie tai, vengdamas atleidimo iš darbo, savo darbdavio ieškovas neinformuodavo. Kad išvengtų nemalonumų darbe, ieškovas nurodydavo kitas neatvykimo į darbovietę priežastis. Ieškovas neprašo priteisti kelionės išlaidų, naudotų ir naudojamų vaistų kainos bei visų kitų išlaidų, kurios buvo neišvengiamai patirtos viso nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo metu.

1.15. Ieškovas siekia prisiteisti tik neturtinę žalą, kuri dėl ilgai trukusio baudžiamojo persekiojimo, jo sukeltų neigiamų padarinių (patirtų sukrėtimų, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimo) bei jų trukmės, pašlijusios psichinės bei fizinės Ieškovo sveikatos vertinama 60 000,00 Eur suma.

Atsiliepimas

2. Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, pakeisti valstybės atstovus (1 t., b. l. 81-84). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas vieninteliu faktu – išteisinamuoju nuosprendžiu, kurio pagrindu teigiama, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė nerūpestingai. Tačiau ieškovas nenurodo jokių konkrečių neteisėtų ar bendrąją rūpestingumo pareigą pažeidžiančių procesinių veiksmų, kuriuos būtų atlikę valstybės pareigūnai. Akivaizdu, kad tokių deklaratyvių teiginių nepakanka konstatuoti procesinių veiksmų neteisėtumą, taigi, nekyla ir valstybės deliktinė atsakomybė;

2.2. Viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos išduota 2017-09-22 pažyma nepatvirtina ieškovo teiginių apie suprastėjusią jo sveikatą, kadangi šioje pažymoje nėra nurodytas nei lankymosi pas gydytojus tikslas, nei nustatyti susirgimai, nei galimus sveikatos sutrikimus sukėlusios priežastys, taigi, neturtinės žalos faktas taip pat nėra įrodytas;

2.3. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis ir neatitinkantis teismų praktikos. Be to, teismų praktikoje pažymima, jog pareikštas reikalavimas dėl aiškiai nerealios pinigų sumos priteisimo reiškia, kad teisės gynimo požiūriu ieškovas negali būti laikomas sąžiningu.

3. STT pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti (2 t., b. l. 1-11). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Laikinas sulaikymas ieškovui buvo paskirtas, kadangi buvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos – buvo nustatyta, kad K. S. gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti taip gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi laikino sulaikymo tikslai nagrinėjamu atveju sietini su siekiu užkirsti kelią galimam proceso trukdymui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas analogišką suėmimo (sulaikymo) pagrindą, t. y. įtarimą, kad asmuo, paliktas laisvėje, gali kelti grėsmę teisingumo vykdymui, pažymėjo, kad asmens sulaikymas šiuo tikslu gali būti grindžiamas ne tik duomenimis apie konkrečius jo planuojamas veiksmus, kuriais būtų pakenkta teisingumo vykdymo interesams. Tai gali būti ir duomenys apie įtariamojo ryšius su kitais asmenims, galinčiais sunaikinti ar paslėpti reikšmingus įrodymus, jo potencialią įtaką šiems asmens, t. y. duomenimis apie asmenų tarpusavio ryšius. Taip pat pažymėtina, kad pakankamu asmens sulaikymo pagrindu gali būti ir būtinybė apsaugoti tiksliai neidentifikuotus įrodymus, kurie asmens sulaikymo metu teisėsaugai dar nėra žinomi, tačiau iš kitų aplinkybių galima daryti išvadą, kad tokie įrodymai, tikėtina, egzistuoja. Tai leidžia teigti, kad EŽTT požiūriu asmens sulaikymas gali būti pateisinamas ir tais atvejais, kai sprendimą sulaikyti asmenį priimantys pareigūnai neturi tikslių duomenų apie tai, kokiais konkrečiais veiksmais laisvėje pasilikęs įtariamasis sutrukdytų teisingumo vykdymui: kokie konkretūs daiktai ar dokumentai priešingu atveju būtų sunaikinti ar suklastoti, kokie asmenys ir kaip tokiu atveju būtų paveikti;

3.2. Sulaikant ieškovą, surinktų duomenų visuma sudarė pakankamą pagrįstą pagrindą taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną sulaikymą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, skirdamas šią procesinę prievartos priemonę, negali numatyti, kad įtariamas asmuo tikrai trukdys ar netrukdys ikiteisminiam tyrimui, darys ar nedarys įtaką kitiems asmenims. Be to, šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl ieškovo, tačiau ir dėl kitų asmenų (K. Žilinsko ir E. Burzdžiaus) susijusių veikų, todėl buvo vertinama bendra ikiteisminio tyrimo situacija K. S. sulaikymo dieną;

3.3. Kiekvienu atveju, vertinant, ar buvo pareigūnų neteisėti veiksmai sulaikymo momentu turi būti atsižvelgiama į laikino sulaikymo skyrimo tikslą – siekį užkirsti kelią galimam proceso trukdymui, atsižvelgiant į susiklosčiusią ikiteisminio tyrimo situaciją;

3.4. Sprendžiant pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimą, svarbiausia yra nustatyti, ar ieškovo sulaikymo momentu apskritai egzistavo teisinis pagrindas jį sulaikyti. Priimant nutarimą, buvo turima duomenų, kurie leido įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint duomenų, kad ieškovas, veikdamas kartu su Z. K., laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2017-07-03, būdami advokato K. Žilinsko darbo vietoje tiesiogiai susitarė su juo, kad jis, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis valstybės tarnautojui – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui E. Burzdžiui paveiks jį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą, kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu nesant teisėto pagrindo užbaigs K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ar atleidimu pagal laidavimą arba teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat veikiant kartu su Z. K. galimai davė K. Žilinskui 10 000 litų kyšį;

3.5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turi būti įvertinta ir tai, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, kuriais skirtos kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės, t. y. ar jis išnaudojo visas gynybos priemones. Tuo atveju, jei šių priemonių taikymo teisėtumas baudžiamojoje byloje buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo padaryti dėl šios aplinkybės atitinkamas teisines išvadas. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, ar pasinaudojo savo procesine teise skųsti procesinės prievartos priemonės paskyrimą;

3.6. Ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taikę laikiną sulaikymą ieškovo atžvilgiu padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai ėmėsi neteisėtų priemonių ieškovo atžvilgiu, kadangi kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas;

Atsiliepimas

3.7. Pakankamai intensyvūs pirminiai tyrimo veiksmai gali lemti suėmimo būtinumo išnykimą, kai per laikotarpį, kurį asmuo gali būti laikinai sulaikytas, atliekami svarbiausi proceso veiksmai ir būtinybė asmeniui apriboti laisvę skiriant suėmimą išnyksta būtent dėl šios priežasties. Tokiu atveju tai, kad suėmimas neskiriamas ar nesikreipiama dėl jo skyrimo, nepaneigia to, kad laikino sulaikymo skyrimo momentu egzistavo pakankamas pagrindas skirti tiek šią procesinę prievartos priemonę. STT akcentuoja, kad atlikus būtinus pirminius tyrimo veiksmus, ieškovui davus parodymus bei paskyrus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jo atžvilgiu išnyko pagrindas kreiptis dėl jo suėmimo;

3.8. Iš ieškinyje išdėstytų argumentų nėra aišku, ar K. S. STT pareigūnų veiksmų neteisėtumą sieja su ikiteisminio tyrimo pradėjimu jo atžvilgiu ar su jo eiga. Atsižvelgiant į tai, STT pasisako dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo eigos teisėtumo;

3.9. Pagal BPK 166 straipsnio nuostatas ikiteisminiai tyrimai pradedami nustačius nusikalstamos veikos požymius, o ne remiantis įtarimais ar kaltinimais, kurie galimi tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas ieškovo ir kitų įtariamųjų atžvilgiu buvo pradėtas remiantis STT Kauno valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus surinktais duomenimis;

3.10. Pažymėtina, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo nustatyti požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje. 2014-08-19 STT Kauno valdyba pateikė Generalinio prokuroro pareigas einančiam prokurorui Tarnybinį pranešimą. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Generalinio prokuroro pareigas einančio prokuroro rezoliucija. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017-08-27. Vertinant šiuo atveju, ar buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, reikėtų atkreipti dėmesį į kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotus pokalbius bei paties ieškovo veiksmus. Užfiksuoti pokalbiai ir veiksmai neabejotinai sudarė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį tęsti siekiant išsiaiškinti, ar šiuo atveju asmenys padarė nusikalstamas veikas;

3.11. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu STT disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tai savo ruožtu leidžia teigti, kad STT pareigūnų veiksmai, konkrečiai – sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo ir kitų įtariamųjų atžvilgiu – atitiko teisėtumo kriterijus, kuriuos suformavusi yra teismų praktika.

3.12. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra būtent tam ir reikalingas, kad būtų surinkta daugiau įrodymų, įvertintos visos teisiškai svarios aplinkybės, nes nepradėjus ikiteisminio tyrimo negalima atlikti tam tikrų veiksmų ir tik ikiteisminio tyrimo metu galima surinkti papildomus įrodymus ir nustatyti, bei tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kilo pakankamas pagrindas manyti, jog galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, todėl siekiant tai patvirtinti ar paneigti, buvo būtina pradėti ikiteisminį tyrimą.

3.13. Tai, jog pirmos ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję visus byloje surinktus įrodymus, priėjo išvados, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad K. S. padarė jam inkriminuojamą veiką, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį tęsti jo atžvilgiu. Be to, reikėtų paminėti ir tai, kad kitų kaltinamųjų atžvilgiu tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius;

3.14. Svarbu nustatyti ir įvertinti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bet ir paties ieškovo veiksmus. Vertinant ieškovo elgesį, matyti, kad pats ieškovas savo elgesiu sukūrė prielaidas įtarti, kad gali būti daroma nusikalstama veika. Tokie pokalbiai kaip „O dabar ką mes čia darom niekam, nieko nesigirk, žinai, nes ir prokuroras, nes mes čia darom ne visai įstatymiškai <...> kad honoraras kurį jis gavo yra skirtas jam ir visiems kam reikia, nes čia dalyvauja teismas, prokuratūra ir jis. <...> „Pavyks, pavyks. Aš su prokuroru suderinau“ kiekvienam objektyviam klausytojui būtų sudarę įspūdį, kad galimai daroma nusikalstama veika;

3.15. Nors ieškovas ir buvo išteisintas, tai nesudaro pagrindo teigti, jog, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras, vertindami pirminius duomenis apie ieškovą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese;

3.16. Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pabaigtas per 9 mėnesius. Siekiant nustatyti, ar ikiteisminis tyrimas buvo pakankamai intensyvus ir ar jame nebuvo nepateisinamo delsimo, kuris leistų konstatuoti, kad pažeista asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, būtina įvertinti bylos sudėtingumą. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Šiuo atveju, ieškovas nenurodė laikotarpio, kurio metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. STT pažymi, kad tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas tyrimui aplinkybes, imtis reikiamų priemonių, numatytų baudžiamojo proceso normose. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Ieškovas nebuvo vienintelis įtariamasis baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta vienos iš įtariamųjų paieška, kas neabejotinai trukdė užbaigti procesą kaip įmanoma greičiau. BPK 215 straipsnio 1 dalis numato, kad, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Duomenų, ar ieškovas tokia savo procesine teise naudojosi nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo įsitikinimu, kad įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas. Kiti dėstomi motyvai dėl patirtos neturtinės žalos nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais;

Atsiliepimas

3.17. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinama ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi padariniai (pasekmės) ateityje. VšĮ Alytaus poliklinikos išduota 2017 -09-22 pažyma nepatvirtina ieškovo teiginių apie suprastėjusią jo sveikatą, kadangi minėtoje pažymoje nėra nurodytas nei lankymosi pas gydytojus tikslas, nei nustatyti susirgimai, nei galimus sutrikimus sukėlusios priežastys, taigi neturtinės žalos faktas lieka neįrodytas;

3.18. Ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas (60 000 Eur) yra aiškiai per didelis ir neatitinka suformuotos teismų praktikos nustatytų dydžių.

4. Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (2 t., b. l. 23-29). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1. Ieškovo sulaikymas, kaip procesinė prievartos priemonė buvo ne tik įstatymo leidžiama bet ir proporcinga siekiant apklausti patį nusikaltimo padarymu įtariamą asmenį. EZTT praktikoje pripažįstama, kad būtina (sine qua nori) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga ir yra pagrįsto įtarimo, suprantamo kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas. Vertinant pagrįsto įtarimo kaip būtinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sąlygos buvimą, tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje), baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas;

4.2. Šios procesinės prievartos neproporcingumas gali būti nustatomas tuo atveju, jeigu asmuo laikomas sulaikytas nepagrįstai ilgą laiką. Pagal BPK 140 straipsnio 4 dalį laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo pats ieškovas buvo sulaikytas 31 vai. 10 min., t. y. nepažeidžiant maksimalaus laikino sulaikymo termino;

4.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Taigi, šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių.

4.4. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo. Sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą.

Atsiliepimas

4.5. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad baudžiamasis persekiojimas vyko per ilgai, t. y. tik konstatuoja proceso trukmės ilgumą, bet nenurodo argumentų dėl jo pagrįstumo, pvz. kuriuo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis arba kuriuo metu tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga ir kodėl;

4.6. Ieškovas neįrodė nei patirtos žalos fakto, nei priežastinio ryšio.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu ieškovas bei jos atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad buvo sulaikytas darbo vietoje, matant kolektyvui, buvo daryta krata bute, neleido niekam pranešti apie sulaikymą. Nuvežė į STT būstinę, darė spaudimą duoti parodymus, tačiau nieko nežinojo, sulaikė beveik 2 paroms. Sakė, jog palaikys porą mėnesių kalėjimą, tuomet viską papasakos. Dirbo UAB „Kortas“, darbų vadovo pareigose, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Po kelių mėnesių darbdavys paprašė susirasti kitą darbą, iš darbo išėjo savo noru, tačiau darbdaviui paprašius. Po 3 mėn. susirado kitą darbą, ėjo darbų vadovo pareigas, tačiau po kelių mėnesių išėjo iš darbo. Įsidarbino kitoje įmonėje, dirbo apie 6-7 mėn. Iš darbų išėjo dėl sveikatos problemų. Šeima gyvena užsienyje. Blogai miega, vartoja vaistus, lankosi pas psichiatrus. Anksčiau gyveno normalų gyvenimą, sportavo. Pas gydytojus kreipėsi po 3 metų. 2016 m. buvo atlikta operacija. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją, tačiau nei prokuroro nei ikiteisminio pareigūnų veiksmų neskundė (3 t., b. l. 78-79).

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio metu tiek STT, tiek Prokuratūros atstovė iš esmės palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (3 t., b. l. 78-79).

7. Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Papildomai teismas pažymi, jog Teisingumo ministerijos atsiliepime pateiktas prašymas dėl papildomų atstovų įtraukimo tenkintas, tačiau Teisingumo ministerija nebuvo pašalinta iš proceso, kadangi ieškovas, be kita ko, kėlė klausimą dėl pernelyg ilgos teisminio proceso trukmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė

8. Ginčas tarp šalių kilo dėl neturtinės žalos, tariamai patirtos dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų teismo veiksmų, atlyginimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog bendras baudžiamojo persekiojimo laikas buvo nepagrįstai ilgas, ieškovas buvo išteisintas, ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą bei vėliau skųsdami teismo sprendimus, elgėsi nekvalifikuotai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, iš esmės nurodė, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo, o įrodymų, kurie pagrįstu veiksmų neteisėtumą bei žalos dydi nepateikė, o ir iš esmės neįrodinėjo.

9. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

10. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino ieškovo procesinę naštą įrodinėti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sąlygas, kad ieškovas pateiktų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 39-40; 3 t., b. l. 78-79).

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų (ne)teisėtumo

12. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007-04-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007; 2015-06-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, bylos Nr. 57404/08).

13. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

14. Ikiteisminio tyrimo veiksmai teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-421/2016; 2012-10-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2008-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2002-01-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002 ir juose cituojamą kasacinę praktiką).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-366/2010). Sulaikant asmenį ar skiriant jam kardomąją priemonę, jo kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis (kaltinamasis) vengs tyrimo (proceso), trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus. Kardomoji priemonė – tai ne bausmė už inkriminuojamą veiką, jos tikslas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001, 2006-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2006, 2006-03-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2006, 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo, taip pat taikyti procesinės prievartos priemonės – sulaikymo. Ieškovo įsitikinimu, minėtas aplinkybes pagrindžia ieškovo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė ieškovui, jo atstovui, jog įrodinėjant veiksmų neteisėtumą, ieškovui tenka procesinė našta įrodyti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu neatitiko BPK reikalavimų bei buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Teismo vertinimu, ieškovo subjektyvus situacijos vertinimas bei abstraktūs teiginiai, jog jau po pirmos apklausos ir iš slapto sekimo garso įrašo buvo akivaizdu, jog jokių neteisėtų veiksmų ieškovas neatliko, neįrodo baudžiamojo persekiojimo pradėjimo bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų neteisėtumo bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo dėl šių argumentų:

17.1. Vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas konstatuoti pareigūnų ar teismo veiksmų neteisėtumo;

17.2. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog teismas ikiteisminio tyrimo metu būtų konstatavęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumą, o ir duomenų, jog ieškovas būtų skundęs minėtų pareigūnų veiksmus, nepateikė. Priešingai, pats ieškovas nurodė, jog nei sulaikymo, nei tolimesnių procesinių veiksmų neskundė. Vien subjektyvus situacijos vertinimas dėl tariamos pareigūnų arogancijos ir antrankių uždėjimo matant kitiems darbuotojams, savaime neįrodo veiksmų neteisėtumo, o duomenų, jog tokiais veiksmais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ieškovas nepateikė, o ir iš esmės tokių aplinkybių neįrodinėjo;

17.3. BPK 166 straipsnio nuostatas ikiteisminiai tyrimai pradedami nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas ieškovo ir kitų įtariamųjų atžvilgiu 2014-08-19 pradėtas remiantis STT Kauno valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus surinktais duomenimis (2 t., b. l. 44-46). Byloje nustatyta, jog Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2014-08-13 protokole Nr. S6-07-114 nurodyta, kad 2014-07-24 į UAB „Alytaus prekyba“ priklausančias tarnybines patalpas atėjo advokatas K. Žilinskas, K. S., Z. K. bei K. S.. Šio pokalbio metu Z. K. perdavė advokatui K. Žilinskui 10 000 Lt. Pokalbio metu K. Žilinskas pasakė „O dabar ką mes čia darom niekam, nieko nesigirk, žinai, nes ir prokuroras, nes mes čia darom ne visai įstatymiškai. Z. K. pasakė „Mes norim pasišnekėt dar be jo (be Karolio) su jumis“. Z. K. – „flu tai čia jum pavyks jum viskas?“. K. Žilinskas atsakė „Pavyks, pavyks. Aš su prokuroru suderinau“ (2 t., b. l. 78-80). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2014-09-10 protokole Nr. S6-07-135 nurodyta, kad 2014-08-05 advokatas K. Žilinskas savo darbinėse patalpose susitiko su K. S.. Pokalbio metu K. S. pasakė, kad žmona teiraujasi, kokios garantijos už sumokėtą sumą. Advokatas K. Žilinskas pasakė, kad jis duoda garantiją, jog K. S. nesėdės, ir K. Žilinskas daro rodą, kad K. S. atleisti nuo atsakomybės. Taip pat K. Žilinskas pasakė, kad jeigu jau garantijų nebus, tai aš grąžinsiu. K. S. pasakė, kad supranta. K. S. pasiteiravus, ar dar reikės primokėti, K. Žilinskas atsakė, kad honoraras kurį jis gavo yra skirtas jam ir visiems kam reikia, nes čia dalyvauja teismas, prokuratūra ir jis (2 t., b. l. 78-80). Be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovui buvo žinoma, jog teisinių paslaugų sutartis nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas (2 t., b. l. 90-92). Taigi, įvertinus Kriminalinės žvalgybos skyriaus surinktus duomenis, o būtent tai, kad ieškovas dalyvavo pokalbyje su K. Žilinsku, papildomai teiravosi dėl garantijų, K. Žilinsko atsakymus į ieškovo klausimus, jog jeigu garantijų nebus honorarą grąžins bei nurodytą aplinkybę, jog tame dalyvauja teismas, prokuratūra, taip pat tai, kad ieškovui buvo žinoma, jog nebuvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis bei įformintas pinigų perdavimo faktas, spręstina, jog buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos;

17.4. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, taip pat buvo pagrindas taikyti procesinio pobūdžio prievartos priemonę – sulaikymą, kadangi įtarimai, jog ieškovas dalyvavo nusikaltimo padaryme, buvo pagrįsti kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis (žr., 15.3. punktą) bei 2014-08-27 nutarime nurodytas sulaikymo pagrindas (2 t., b. l. 96-98). Duomenų, jog 2014-08-27 nutarimas būtų pripažintas neteisėtu, ieškovas nepateikė, ikiteisminio pareigūnų veiksmų neskundė. Todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo spręsti dėl sulaikymo neteisėtumo. Minėta, jog sulaikant asmenį ar skiriant jam kardomąją priemonę, jo kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis (kaltinamasis) vengs tyrimo (proceso), trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus. Be to, nors ieškovas buvo sulaikytas 48 val., tačiau buvo paleistas nesibaigus sulaikymo terminui, t. y. po 31 valandos ir 30 minučių (3 t., b. l. 24).

17.5. Tiek Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje 1-55-498/2016 (1 t., b. l. 6-39), tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-12 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-449/2017 (1 t., b. l. 40-77), iš esmės konstatuota, jog nebuvo įrodyta, kad ieškovas dalyvavo nusikaltimo padaryme, t. y. išsiskyrė teismo ir prokuroro byloje nustatytų aplinkybių (kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų) vertinimas. Tačiau vien skirtingas byloje esančių aplinkybių vertinimas, savaime nėra pagrindas konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų neteisėtumą ar bendros pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą. Duomenų, jog teismo sprendimuose būtų konstatuoti akivaizdūs tiesės taikymo pažeidimai, nenustatyta.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, nėra pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmus civilinės atsakomybės taikymo prasme neteisėtais, taip pat konstatuoti bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės

19. Ieškovas nurodė, jog baudžiamasis persekiojimas nuo įtarimų pareiškimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme truko nepagrįstai ilgą laiką, t. y. beveik 3 metus. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog bendras proceso trukmės terminas nepagrįstas, tačiau iš esmės neįrodinėjo proceso trukmės nepagrįstumo, nors teismas ne kartą patikslino ieškovo naštą įrodinėti.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teisme sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, bylos Nr. 55479/00). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Dedeman prieš Turkiją, bylos Nr. 12248/03). Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus. Tačiau konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą lemia valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, pvz., kai per ilgai atliekamos ekspertizės (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Girdauskas prieš Lietuvą, bylos Nr. 70661/01; Oblov prieš Rusiją, bylos Nr. 22674/02). Situacija, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Schumacher prieš Liuksemburgą, bylos Nr. 63286/00).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog įtarimai ieškovui pareikšti 2014-08-27 (2 t., b. l. 88-89). 2014-08-27 ieškovas sulaikytas 48 val., tačiau buvo paleistas nesibaigus sulaikymo terminui, t. y. po 31 valandos ir 30 minučių (3 t., b. l. 24). Ikiteisminis tyrimas baigtas 2015-04-30 (2 t., b. l. 12-103). Kaltinamasis aktas surašytas 2015-05-18 (2 t., b. l. 108-155) bei byla persiųsta teismui 2015-05-19 (2 t., b. l. 104). Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nuosprendžiu ieškovas išteisintas (1 t., b. l. 6-39). Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-12 nutartimi prokuroro skundas atmestas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas (1 t., b. l. 40-77).

22. Taigi, nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko nuo 2014-08-27 iki 2015-04-30, t. y. 214 dienų, teisminis procesas truko nuo 2015-05-19 iki 2017-05-12, t. y. 724 dienų. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į įmanomai trumpiausią procesą, turi būti vertinama proceso trukmę lemiančių aplinkybių visuma siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog baudžiamojo proceso trukmė buvo nepagrįstai ilga, o ir šių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog dėl didelės ikiteisminio tyrimo apimties buvo sudaryta ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo grupė (2 t., b. l. 47), prie ikiteisminio tyrimo prijungti kiti ikiteisminiai tyrimai (2 t., b. l. 48-61). 2015-02-13 paskelbta įtariamosios Z. K. paieška (2 t., b. l. 100-101) bei išskirta ikiteisminio tyrimo byla dėl paskelbtos įtariamosios paieškos (2 t., b. l. 62-63), apklausti liudytojai, darytos kratos (2 t., b. l., 108-155). Šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus dėl proceso vilkinimo (BPK 215 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, jog teisminis procesas vyko nepagrįstai ilgai, o vien deklaratyvūs teiginiai, jog buvo atidedami teismo posėdžiai neįrodo, jog tam nebuvo pagrindo. Be to, pats ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neįrodinėja teismo posėdžio atidėjimo pagrįstumo.

23. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog 2014-08-27 ieškovas sulaikymas pernelyg ilgas, priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovą sulaikius 48 val., jis buvo paleistas nesibaigus sulaikymo terminui, t. y. po 31 valandos ir 30 minučių (3 t., b. l. 24).

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme proceso trukmė buvo pernelyg ilga. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų intensyvumą, jų kiekį, nusikaltimo padarymo pobūdį, o ir ieškovas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas ar teisminis bylos nagrinėjimas vyko nepateisinamai ilgai. Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas neapsiribojo vien ieškovą kaltinančių duomenų rinkimu, buvo siekiama išaiškinti ne tik kaltinamojo, bet ir kitų asmenų galimą dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, jog baudžiamasis persekiojimas vyko nepateisinamai ilgai ir buvo neadekvatus bylos tyrimo eigai, sulaikymas atitiko BPK numatytus asmens laisvės suvaržymo teisinius pagrindus ir sąlygas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

25. Nepaisant to, kad nenustačius neteisėtų veiksmų bei bendro pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, savaime yra pagrindas ieškinį atmesti, teismas papildomai pasisako dėl ieškovo tariamai patirtos neturtinės žalos.

26. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016).

27. Teismas iš dalies sutinka su ieškovu, jog baudžiamasis persekiojimas neabejotinai sukelia nepatogumus, emocinius išgyvenimus, tačiau vien reakciją į patirtus nepatogumus savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog asmuo patyrė išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Ieškovas turi įrodyti, jog dėl patirtų nepatogumų, emocinio sukrėtimo atsirado neigiami padariniai.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtos neturtinės žalos dydį įrodinėjo 2017-09-22 ir 2017-12-11 pažymomis, jog ieškovas 2017-03-28 ir 2017-04-27 lankėsi pas psichiatrą, apsilankymo metu buvo skirti vaistai, o 2017-07-28 apsilankymo metu vaistai neskirti (1 t., b. l. 78). 2017-07-28 pas gydytojus atvyko profilaktiniam patikrinimui, nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė, vaistų dėl geros savijautos nevartojo. 2017-12-06 ir 2017-12-11 ieškovas pakartotinai kreipėsi pas gydytoją psichiatrą po psichologinio ištyrimo, ieškovas pripažino, jog daug metų savaitgaliais vartoja alkoholį, nustatyta diagnozė – mišrus nerimo depresijos sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 33). Teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys neįrodo, jog diagnozuotų sveikatos sutrikimų atsiradimą sąlygojo baudžiamasis persekiojimas. Priešingai, iš pateiktų duomenų darytina išvada, jog nustatytus sveikatos sutrikimus sąlygojo priklausomybė alkoholiui. Be to, byloje nustatyta aplinkybė, jog baudžiamojo persekiojimo metu ieškovas kelis kartus buvo įsidarbinęs, įrodo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas bei teisminis procesas neužkirto kelio rasti darbo bei įsidarbinti darbų vadovo pareigose (žr., 5 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertimu, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog sveikatos sutrikimus bei išėjimą iš darbo sąlygojo baudžiamasis persekiojimas. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė.

29. Kita vertus, nemažiau reikšmingas yra paties ieškovo elgesys. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tokio pobūdžio bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o, sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

30. Nagrinėjamu atveju faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, išteisinus ieškovą, nėra paneigti. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovas dalyvavo, kuomet buvo perduodami pinigai, žinojo, jog atstovavimo sutartis nebuvo sudaryta bei neišrašytas pinigų perdavimo-priėmimo kvitas, teiravosi dėl garantijų už sumokėtą sumą, taip pat jam buvo užsiminta, jog gautas honoraras skirtas visiems kam reikia, nes procese dalyvauja teismas, prokuratūra (žr., 17.3. punktą). Duodamas paaiškinimus ieškovas nurodė, jog turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbo vadovaujamose pareigose (žr., 5 punktą). Taigi, esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, nors baudžiamosios teisės taikymo požiūriu neįrodyta, jog ieškovas aktyviais veiksmais būtų siekęs padaryti nuskalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, tačiau civilinės teisės požiūriu, teismo vertinimu, ieškovo elgesys neatitiko rūpestingumo bei sąžiningumo reikalavimų. Todėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimą ieškovo atžvilgiu sąlygojo paties jo veiksmai. Aptariamu atveju kiekvienas protingas žmogus turėjo ir galėjo suprasti, jog perdavus pinigus nereikalaujant pinigų priėmimo kvito, nesudarius teisinių paslaugų teikimo sutarties, kuomet yra užsimenama, kad pinigai gali būti skirti visiems kam reikia, nes procese dalyvauja teismas, prokuratūra, gali būti daromas ne tik nusikaltimas, už kurio padarymą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino kaltu K. Žilinską (1 t., b. l. 6-77), bet ir vengiama sumokėti mokesčius (neišrašant pinigų priėmimo kvito). Todėl kiekvienas apdairus ir sąžiningas asmuo apie tai turėjo pranešti teisėsaugos institucijoms, o to nedarydamas, asmuo prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką (šiuo atveju baudžiamojo persekiojimo riziką). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovas patyrė neturtinę žalą, nebūtų pagrindo jos priteisti, kadangi jos atsiradimą sąlygojo paties ieškovo netinkamas elgesys.

31. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas), žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį, iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza