Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) išteisinimo.

Šie liudytojo L. K. parodymai neatitinka 2013 m. spalio 10 d. pareiškime nurodytiems, kuriais jis pranešė apie K. Ž. galimą nusikalstamą veiką. L. K., būdamas įspėtu dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą, 2013 m. spalio 10 d. pareiškime STT nedviprasmiškai nurodė, kad jis V. R. prašymu susitiko su pažįstamu advokatu K. Ž.. Jis tikėjosi iš advokato realių teisinių paslaugų V. R. tuo metu atliekančiam bausmę pataisos namuose. L. K. parodymai teisme, apie jam neva STT pareigūnų nurodytą V. R. ir jam teisėtas ar neteisėtas paslaugas galintį suteikti advokatą K. Ž., prieštarauja ir K. Ž. parodymams. K. Ž. nuosekliai tvirtino, kad buvo nuvykęs pas nuteistąjį V. R., kalbėjo su juo ir pastarasis išreiškė norą būti atstovaujamu K. Ž. bei nurodė, kad visi finansiniai reikalai būtų derinami su L. K.. Liudytojas V. R. taip pat nepaneigė, kad K. Ž. galimai kalbėjo su juo dėl atstovavimo klausimų, tačiau, dėl to, kad advokatų, kurie siūlė paslaugas buvo ne vienas, šių galimų susitikimų jis nesureikšmino. Kad L. K. rūpinosi V. R. atstovavimu jo paties pageidavimu patvirtina ir užfiksuoti L. K. bei K. Ž. tarpusavio pokalbiai. STT darbuotojai R. M., K. S. teisme parodė, kad pareiškimas – protokolas buvo surašytas iš L. K. žodžių, pastarasis protokolą skaitė, jį pasirašė, pastabų neturėjo. Liudytojai R. M. susidarė įspūdis, kad L. K. su ja bendrauja nuoširdžiai. Prokuroro nuomone, aptarti iš kelių skirtingų įrodinėjimo šaltinių gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. K. turėjo realų interesą padėti V. R. surasti advokatą, galintį teikti šiam asmeniui teisines paslaugas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus. Ši situacija nebuvo dirbtinai sukurta teisėsaugos pareigūnų. Kita teisme nurodyta L. K. aplinkybė, kad jis su advokatu K. Ž. pradėjo bendrauti pataisos namų operatyvinio darbuotojo G. ir STT pareigūnų prašymu, jog šie pareigūnai jam davė užduotis, kokiais klausimais kalbėti su advokatu K. Ž. ir suteikė garso įrašymo techniką, prieštarauja teisme apklaustų liudytojų G., N. D., R. K. parodymams. Minimi liudytojai, priešingai nei teigia L. K., parodė, kad iniciatyva susitikti ir pranešti apie galimas korupcines veikas kilo iš L. K.. Liudytojai G., N. D., R. K. parodė, kad L. K. susitikimų su jais metu pasidalino abejonėmis, kad advokatas K. Ž. galimai linkęs daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. L. K. negalėjo nurodyti konkrečių nusikalstamų veikų požymių, todėl liudytojas R. K. pataręs L. K. į STT kreiptis pareiškimu, kai galės nurodyti konkrečias veikų aplinkybes. Jis patarė L. K. savo pokalbius su advokatu įsirašinėti. Apklausti liudytojai kategoriškai paneigė davę L. K. nurodymus, ką pokalbių metu su advokatu L. K. kalbėti, neigia ir garso įrašymo technikos suteikimą. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 10 d. pareiškime L. K. neužsiminė apie tai, kad veikė teisėsaugos pareigūnų prašymu, ar tai, jog jam kas nors būtų suteikęs garso įrašymo techniką. Priešingai, pareiškime akivaizdžiai atsispindi, kad L. K. veikė savo iniciatyva, be to, pareiškime jis nedviprasmiškai nurodė, jog nuo pirmo susitikimo su advokatu pastarasis trynė pirštus ir rodė, kad reikės pinigų, o nesiūlė pasirašyti jokios atstovavimo sutarties, todėl jis apsidrausdamas nutarė į antrą ir trečią susitikimus vežtis diktofoną. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prokuroro nuomone, L. K. parodymais galima vadovautis tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir jo paties pareiškime nurodytoms aplinkybėms.

Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad liudytojas L. K. bendravo su STT pareigūnais dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau teisme apklausti liudytojai D. G., N. D., R. K. paneigė atlikę kokius nors aktyvius, turėjusius įtakos L. K. apsisprendimui veiksmus – nurodymų, užduočių, garso įrašymo technikos davimą ar bet kokį kitokį skatinimą L. K. provokuoti K. Ž.. Iš bylos medžiagos matyti, kad po L. K. kreipimosi į STT pareigūnus ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl duomenų apie K. Ž. nusikalstamus veiksmus stokos. Dėl to L. K. savo iniciatyva savo, ar skolinta, bet ne pareigūnų suteikta garso įrašymo technika 2013 m. spalio 2 d. ir 9 d., nuėjęs į advokato K. Ž. kontoros patalpas, įrašė savo pokalbius su K. Ž. ir šiuos įrašus pateikus STT pareigūnams (2013 m. spalio 10 d. protokolas), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš šių pokalbių suvestinės matyti, kad jo metu K. Ž. nebuvo skatinamas ar lenkiamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Priešingai, tai K. Ž. siūlė V. R. lygtinio paleidimo klausimus spręsti korupciniu būdu per poveikį pinigais prokurorams, reikalui esant teismams, nurodė L. K. 15 000 litų sumą už kurią galima būtų paveikti prokurorą, teisėją, kad jie teigiamai išspręstų V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą. K. Ž. savo iniciatyva nurodė ir pažintis su konkrečiu prokuroru ir teisėju, siūlė variantus, kaip korupciniu būdu palankiai išspręsti V. R. lygtinio paleidimo klausimus. Pats K. Ž. rodė iniciatyvą nuvykti pokalbiui pas pažįstamą prokurorą, gyrėsi su juo susitaręs jį paveikti, papildomai už savo tarpininkavimą savo iniciatyva reikalavo iš L. K. 2 000 litų kyšio ir kt. Vien tai, kad pats L. K. ėmėsi veiksmų gauti duomenis apie K. Ž. korupcinio pobūdžio veiklą ir tai, jog prieš tai bendravo su STT pareigūnais, šiuo atveju, prokuroro nuomone, neleidžia daryti išvados, kad prieš K. Ž. buvo vykdomi kokie nors neoficialūs ir tinkamai nesankcionuoti procesiniai veiksmai.

Taip pat prokuroras sutinka su teismo nuomone, kad L. K. apklausę STT X valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnai neuždavė klausimų dėl technikos, kuria padaryti L. K. pateikti kompaktinėje plokštelėje prie pareiškimo įrašai. Tačiau, prokuroro nuomone, visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad ši aplinkybė ir L. K. parodymai leidžia daryti kokią nors, nekalbant jau apie vienareikšmę išvadą, kad pareigūnai L. K. suteikė STT disponuojamą garso įrašymo techniką, tinkamai to neįformindami. Ši teismo konstatuota aplinkybė prieštarauja liudytojų R. K., N. D. parodymams. Prokuroro nuomone, šiuo atveju besąlygiškai tikėti liudytojo L. K. parodymais, kai šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu parodė visiškai priešingai, buvo nenuoseklus, ir nesant kitiems šią liudytojo aplinkybę patvirtinantiems įrodymams, pagrindo jais tikėti nėra. Ikiteisminiam tyrimui L. K. prie pareiškimo savo ranka padarydamas įrašą pateikė jo ir K. Ž. pokalbių, įvykusių 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 9 d. įrašus. 2013 m. spalio 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta daikto, t. y. kompaktinės plokštelės, kuri buvo pridėta prie 2013 m. spalio 10 d. L. K. pareiškimo, apžiūra ir nustatyta, jog kompaktiniame diske yra du garso įrašai ir panaudojant protokole aprašytas technines priemones atskleistas garso įrašų turinys. Visa tai įrodo, prokuroro nuomone, L. K. pats, o ne padedamas STT pareigūnų, pateikė pirminę informaciją apie K. Ž. provokuojamą duoti kyšį. Pagal BPK 98 str. daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, gali pateikti ne tik proceso dalyviai, bet ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys savo iniciatyva. Iš to seka, kad L. K., pateikdamas minėtus įrašus, teisės aktų nepažeidė, įrašai ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti ir patikrinti BPK 89, 90, 92, 179, 180, 207 straipsniuose numatytais proceso veiksmais, todėl BPK 20 str. 4 d. pagrindu jie vertintini kaip įrodymai. Pažymėtina, kad šių pokalbių autentiškumo neneigia ir K. Ž. bei liudytojas L. K.. Prokuroro nuomone, aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami pareiškimą iš L. K., nepaklausė jo, kokia garso įrašymo technika padarytas pateikiamas įrašas yra laikytina tam tikra tyrimo spraga, bet tai neleidžia daryti išvados, kad padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Skundžiamame teismo nuosprendyje yra teigiama, kad 2013 m. spalį prieš K. Ž. buvo atliktas tinkamai neįformintas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – NVIM), neturint tam teisinio pagrindo, kita vertus, toks veiksmas pripažįstamas nusikalstamos veikos provokavimu. Atskirti šiuos NVIM neteisėtumo pagrindus itin svarbu sprendžiant, ar vėliau asmenų atlikti veiksmai yra valstybės pareigūnų išprovokuotos nusikalstamos veikos tęsinys, kuris negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, ar tokie asmenų veiksmai, net ir esant neteisėtam operatyviniam veiksmui (t. y. kitokiam piktnaudžiavimui modeliu), kitais būdais surinktų įrodymų pagrindu gali būti pripažinti nusikalstamais, o kaltinamieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis Nr. 2K-361-699/2015). Prokuroro nuomone, valstybė, nei aktyviai, nei pasyviai neįtakojo L. K. veiksmų ir jų neskatino. Apskritai L. K. veiksmų valstybė nekontroliavo iki pat jo kreipimosi pareiškimu į STT X valdybą. L. K. santykiuose su K. Ž. veikė savo nuožiūra kaip privatus asmuo. Teismui padarius išvadą, su kuo prokuroras nesutinka, kad L. K. veikė pagal teisėsaugos institucijos užduotį to tinkamai neįforminus, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog prieš K. Ž. atlikta provokacija ir visi vėliau BPK nustatyta tvarka gauti leistinumo ir liečiamumo kriterijus atitinkantys duomenys, negali būti laikomi įrodymais. Situacijos, kaip į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma, ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai žodinę informaciją, arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų tyrimo atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K-241-693/2015).

Kaip nustatyta byloje, prokuroras BPK 158, 159 str. pagrindais po ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris 2013 m. spalio 11 d. nutartimi L. K. leido atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 str. 1 d. (prekyba poveikiu), 227 str. 1 d., 227 str. 2 d. (papirkimą), imituojančius veiksmus advokato K. Ž. ar kitų jo nurodymu veikiančių asmenų atžvilgiu. Iš 2013 m. spalio 15 d. nusikalstamų veikų imitavimo protokolo matosi, kad 2013 m. spalio 15 d., 14 val. 35 min. advokatas K. Ž. L. K. pakartotinai pažadėjo paveikti prokurorą K. D., priėmė iš L. K. sutartus 15 000 litų ir papildomai už tarpininkavimą pareikalavo 2 000 Lt. Prokuroro nuomone, vertinant ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visetą, galima daryti vienareikšmę išvadą, kad teisėsaugos institucija šiuo atveju prisijungė prie K. Ž. daromos ir tebesitęsiančios BK 226 str. 2 d. nusikalstamos veikos. K. Ž. veiksmų apsisprendimo laisvė pasirinkti vienokį ar kitokį elgesio modelį, savarankiškai atsisakyti vykdyti nusikalstamą veiką ir pranešti apie ją teisėsaugos institucijoms nebuvo ribojama. Valstybė per nusikalstamą veiką imituojantį L. K. įtaką galėjo daryti tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau modelis buvo realizuotas nepažeidžiant įstatymo nuostatų, jokių skatinimų ar lenkimų K. Ž. atlikti kokius nors veiksmus, modelio atlikimo metu neužfiksuota.

K. Ž. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad negalėdamas atsispirti L. K., kuris, kaip jam vėliau paaiškėjo, vykdė teisėsaugos pareigūnų nurodymus, pažadais apie neribotus honorarus, L. K. prašymu, pažadėjo teikti teisines paslaugas V. R., svarstant pataisos įstaigos teikimą dėl pastarojo lygtinio paleidimo iš YYY pataisos namų. K. Ž. pripažino aplinkybę, kad su L. K. susitarė ir iš jo priėmė 15 000 litų. Šių pinigų tinkamai neapskaitė, nesudarė teisinės paslaugų sutarties, tačiau juos priėmė už ketinamas suteikti teisines paslaugas. Neneigia aplinkybės, kad pokalbių su L. K. metu gyrėsi savo pažintimis su prokuroru K. D., teisėju K., kurie turėjo įgaliojimus savo kompetencijos ribose spręsti su V. R. lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, tačiau tai darė apsimetinėdamas, norėdamas uždirbti iš finansų nestokojančio kliento V. R.. Jis taip pat patvirtino aplinkybę, kad jis iš L. K. už savo paslaugas papildomai pareikalavo 2 000 litų. Nesutinka, kad paimti iš L. K. 15 000 litų ir papildomai pareikalauti 2000 litų yra kaip kyšis, nurodo, jog jis teikė teisines paslaugas klientui V. R.. Gautų pinigų prokurorui ar teisėjui perduoti neketino. Su V. R. buvo susitikęs pataisos namuose, išanalizavęs jo medžiagą, surinktą pataisos namuose, kalbėjo su prokuroru K. D. dėl galimybės parašyti teigiamą atsiliepimą V. R..

Prokuroras pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Pagal BK 226 str. 2 d. atsako tas, kas pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją ar valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Asmens veiką, kvalifikuojant pagal BK 226 str. 2 d., reikia nustatyti ir tai, kad toks asmuo veikė tiesiogine tyčia. Poveikiu prekiaujantis kyšininkas turi suvokti, kad jis, turėdamas galimybę pasinaudoti savo įtaka ir paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją, neteisėtai, t. y. už kyšį pažada veikti kyšio davėjo interesais ir tai nori daryti bei šį kyšį gauti. Pažymėtina ir tai, kad veika kvalifikuotina kaip prekyba poveikiu net ir tada, kai kyšio gavėjas suklaidina potencialų papirkėją ne tik dėl ketinimų įvykdyti pažadą, bet ir dėl savo įtakos institucijai ar asmeniui, kurį žadama paveikti. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kad kyšio davėjui (L. K.) susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinė nutartis Nr. 2K-430-746/2015).

Nors K. Ž. neigia, kad pinigus iš L. K. priėmė kaip kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus, tačiau dalis objektyvių jo veiksmų, kurių jis neneigia, liudytojo L. K. pareiškime nurodytos aplinkybės, 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 9 d. pokalbių su L. K. garso įrašai, nusikalstamų veikų imitavimo 2013 m. spalio 15 d. protokole užfiksuoti itin informatyvūs K. Ž. pokalbių su L. K. turinys, tai paneigia. Palyginti didelės (15000 litų) sumos priėmimas, ko neneigia ir pats K. Ž., už aiškiai neapibrėžtas ir neaptartas paslaugas, puikiai žinant, jog kaip advokatas K. Ž. apskritai neturi jokių teisių ir įgaliojimų sprendžiant lygtinio paleidimo prieš terminą klausimus pirmosios instancijos teismuose ar prokuratūroje, todėl žinant, kad legaliais būdais veikti negalės, pažadas ir garantijų teikimas pinigų davėjui L. K., grynųjų pinigų fakto priėmimo nuslėpimas, neįforminus jokių kvitų, orderių ar pavedimų, veikimas neidentifikuojant savęs kaip konkretaus asmens advokato, pareikalavimas už tarpininkavimo paslaugas iš L. K. papildomų 2 000 litų, leidžiant suprasti, kad 15 000 litų bus perduoti kaip kyšis V. R. lygtinio paleidimo klausimą palankiai galintiems išspręsti valstybės tarnautojams, jo reali pažintis su prokuroru K. D. ir veiksmai nuvykstant ir siekiant prokurorą įtikinti parašyti teigiamą atsiliepimą teismui dėl V. R. lygtinio paleidimo, taip pat ir paties pirmosios instancijos teismo spendimo neteisėtumas ir jo panaikinimas, prokuroro nuomone, kompleksiškai sudaro vientisą vienas kitą papildančių, tarpusavyje susijusių įrodymų grandinę pakankamą vienareikšmei ir kategoriškai išvadai, kad 150 00 litų iš L. K. K. Ž. priimti pinigai yra nepagrįstas ir neteisėtas atlygis už tai, kad jis, naudodamasis savo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka paveiktų teigiamus sprendimus galinčius priimti valstybės tarnautojus (teisėjus, prokurorus). Šio kyšio K. Ž. pareikalavo ir jį priėmė ir taip norėjo veikti. K. Ž. suvokė, kad davė pažadą, kurio esmė V. R., kurį atstovavo L. K. interesais paveikti institucijas ar jų tarnautojus, o taip pat suprato, kad jo pažadą L. K. tinkamai suprato ir jie dėl to susitarė, kas šiuo atveju, byloje nustatyta. Tai, kad K. Ž. iš L. K. paimtų kaip kyšio pinigų valstybės tarnautojams neperdavė ir neketino to daryti, jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 226 str. 2 d. reikšmės neturi, nes nusikaltimas buvo baigtas nuo pažado paveikti davimo L. K.. K. Ž. nurodyta aplinkybė, kad L. K. leido jam suprasti, jog jam, kaip advokatui, gali būti išmokami neriboti honorarai ir jis neabejojo V. R. finansinėmis galimybėmis, nepatvirtinami baudžiamosios bylos duomenimis. Kita vertus, tokios aplinkybės, jei jas nurodė L. K. ar V. R., nėra savaime laikytinos provokuojančiomis ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu K. Ž. buvo palenktas ar paskatintas padaryti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Todėl, prokuroro nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes K. Ž. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 226 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) išteisinimo, taip pat ir dėl K. S. pagal BK 226 str. 1 d. išteisinimo.

K. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 str. 2 d. (dėl prekybos poveikiu 2014 m. birželio – liepos mėn. su K. S.) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), tuo tarpu K. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 str. 1 d. išteisintas kitu pagrindu, t. y. neįrodžius, kad K. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamiesiems neigiant savo kaltę ir nurodant, kad pokalbių metu apie kyšį advokatui K. Ž. už poveikį valstybės tarnautojui kalbėta nebuvo, teismas vertino kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu buvo pareikšti kaltinimai K. S. ir K. Ž. šioje dalyje. Bylos medžiagoje buvo užfiksuoti ir įvertinti du pokalbiai, kuriuose dalyvavo K. Ž. ir K. S..

Prokuroro nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidas dėl įrodymų turinio ir jų reikšmės, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas.

Išteisintasis K. S. teisme parodė, kad advokatui K. Ž. 10 000 litų buvo perduoti ne kaip kyšis, bet už teisines paslaugas. Atitinkamai nuteistasis K. Ž. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 10 000 litų priėmė už teisinių paslaugų teikimą įtariamajam K. S.. Kaltinamųjų kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius.

Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų K. Ž. su K. S., Z. K., E. B. pokalbių turinio, prokuroro nuomone, galima daryti išvadą, kad K. S. teisine padėtimi K. S. pradėjo domėtis dar 2014 m. birželio 12 d. Iki to laiko tuo pačiu klausimu domėjosi K. S. motina, nes byloje advokatas buvo pateikęs savo orderį. K. Ž. tyčia korupciniu būdu spręsti įtariamojo K. S. bylos ikiteisminio tyrimo užbaigimo klausimus per pažįstamą prokurorą E. B. susiformavo dar 2014 m. liepos 2-3 dienomis, kuomet jis sužinojo, kad K. S. ikiteisminį tyrimą kontroliuoja pažįstamas prokuroras E. B.. Duotino kyšio prokurorui aplinkybes ir dydį K. Ž. dar 2014 m. liepos 3 d. aptarinėjo su kolega A. K.. Apie savo pažintį su prokuroru ir galimybę paveikti jo sprendimus K. Ž. dar 2014 m. liepos 3 d. 11 val. 12 min. užuominomis išreiškė Z. K.. Z. K. paklausė, ar tam reikės pinigų, bet advokatas K. Ž. iš esmės davė suprasti, kad pinigų reikės vėliau, kai žinos ką daryti. Kaip tik tokius išsiaiškinimo veiksmus K. Ž. atliko 2014 m. liepos 14 d. 13 val. 13 min. pokalbio su prokuroru E. B. metu. K. Ž. su prokuroru E. B. iš esmės susitarė dėl kelių priklausomai nuo bylos aplinkybių įtariamajam K. S. palankių sprendimų ir dėl to ateityje perduotino kyšio – 2 500 litų. K. Ž. turėdamas aiškų susitarimą su prokuroru, iš esmės sutaręs dėl jo papirkimo, ėmėsi sekančių jo tyčiniam planui reikalingų veiksmų, t. y. 2014 m. liepos 24 d. 13 val. 31 min. pokalbio su Z. K. ir K. S. metu leido jiems suprasti, kad bus veikiama neįstatymiškai, patarė apie tai su niekuo nekalbėti telefonu, nurodė, kad palankus K. S. sprendimas praktiškai suderintas su tyrimą kontroliuojančiu prokuroru ir priėmė 10 000 litų. 2014 m. rugpjūčio 5 d. 9 val. 23 min. K. Ž. K. S. susitikimo advokatų kontoroje metu papildomai paaiškino, kad šie pinigai, vadindamas juos konspiratyviai honoraru, kurį jis gavo, yra skirti jam ir visiems kam reikia, nes dalyvauja teismas, prokuratūra ir jis. Apie tai telefonu, girdint K. S., užtikrino ir J. S. nurodydamas jai, kad byloje jis sieks pačio geriausio rezultato ir kad darys rodą iš kitos pusės. Taip pat pasakė, kad bylos baigtį jis jau daugmaž yra aptaręs, honoraro užtenka ir jis kitą savaitę bandys patvarkyt tuos reikalus, jog K. S. būtų nutraukta paieška. Prokuroras pažymi, kad pats K. Ž. teisme patvirtino aplinkybę, kad K. S., aiškindamas apie honorarą visiems, tame tarpe prokurorui, omenyje turėjo, jog dalį pinigų kaip kyšį jau buvo sutarta perduoti prokurorui E. B., tačiau jis nežino, kaip tai suprato K. S.. K. S. teisme parodė, kad galvojo, jog K. Ž. kalba apie teismams ateityje paskirtas sumokėti baudas ir nukentėjusiems padarytą žalą. Tačiau šie K. S. paaiškinimai, prokuroro nuomone, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. K. S. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl K. Ž. kalbėjo apie honorarą prokurorams, taip pat reikėtų vertinti ir tai, jog tuo metu nebuvo aptarta ir žinoma, kokiu būdu bus baigtas procesas, tad ir apie galimas baudas teismams K. S. žinoma nebuvo. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems K. S. teisme, sau prieštaraudamas, parodė, kad jis iš savo pinigų atlygino žalą visoms parduotuvėms ir atitinkamus kvitus pristatė advokatui. Prokuroras pažymi ir tai, kad K. S. apie 10 000 litų panaudojimą ir interesą su K. Ž. kalbėjo du kartus, o antrą kartą specialiai dėl to, kad pasitikslintų, kam bus skirti pinigai ir iš K. Ž. išgirdo patikinimą, jog tame tarpe už poveikio darymą prokurorui. Palyginti didelės (10 000 litų) sumos davimas ir priėmimas, ko neneigia ir kaltinamieji, už aiškiai neapibrėžtas ir neaptartas paslaugas, tokias kaip pažadas ir garantijų teikimas pinigų davėjams Z. K. ir K. S., kad byla bus baigta jiems palankiu būdu, grynųjų pinigų fakto priėmimo nuslėpimas, sutarties dėl teisinių paslaugų neįforminimas, susitarimas ir paaiškinimai, kad dalis iš 10 000 litų pinigų bus skirta prokurorams ir teismams, K. Ž. reali pažintis su prokuroru E. B. ir pokalbiai, kurių metu dar prieš pinigų paėmimą iš Z. K. ir K. S. buvo iš anksto sutarta dėl kyšio dydžio su prokuroru E. B., K. Ž. veiksmai siekiant prokurorą paveikti priimti palankų įtariamajam K. S. sprendimą, prokuroro nuomone, kompleksiškai sudaro vientisą vienas kitą papildančių tarpusavyje susijusių įrodymų grandinę pakankamą vienareikšmei ir kategoriškai išvadai, kad 10000 litų iš Z. K. ir K. S. priimti pinigai yra nepagrįstas ir neteisėtas atlygis už tai, kad K. Ž., naudodamasis savo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka, paveiktų teigiamus sprendimus galinčius priimti valstybės tarnautojus (teisėjus, prokurorus). Šį kyšį Z. K. ir K. S. susitarė duoti K. Ž., o atitinkamai K. Ž. jį priimti ir šį kyšį vieni atitinkamai davė, o K. Ž. priėmė ir taip visi nurodyti asmenys norėjo veikti. K. Ž. suvokė, kad davė pažadą, kurio esmė įtariamojo K. S. interesais paveikti prokurorą, o atitinkamai Z. K. ir K. S. suvokė, kad duodami kyšį, siekia advokato K. Ž. veiksmų, kuriais būtų paveikti valstybės tarnautojai galintys priimti palankius sprendimus įtariamajam K. S.. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes, prokuroro nuomone, K. S. veiksmuose yra būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 226 str. 1 d. sudėties požymiai, o K. Ž. veiksmuose yra būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 226 str. 2 d. sudėties požymiai.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad K. S. neatliko jokių aktyvių veiksmų, pats K. Ž. pinigų nedavė ir pan., tačiau susitarimas dėl kyšio davimo, bendrininkavimas su kyšį duodančiu asmeniu gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. K. S., nors pinigų perdavimo K. Ž. metu pats nekalbėjo, tačiau akivaizdu, kad buvo suinteresuotas savo sūnaus teisinės padėties pagerinimu net ir veikiant neteisėtomis priemonėmis per poveikį prokurorams ir teismui. K. S. pokalbiai su K. Ž. vyko kelis kartus, o vienas iš jų su K. Ž. nedvejotinai įvyko paties K. S. iniaciatyva, siekiant pakartotinai patikslinti, ar 10 000 litų suma yra ir kyšis poveikio darymui teismams ir prokuratūrai. Pažymėtina, kad pokalbiai buvo gana ilgi ir intensyvūs. Prokuroro nuomone, nėra abejonių, kad K. S., įvertinant jo išsilavinimą ir savybes, suprato ir susidarė įspūdį, jog K. Ž. už dalį iš gautų 10 000 litų darys poveikį prokurorui ir teismams bei to siekė ir norėjo.

Skundžiamame nuosprendyje teismo konstatuota aplinkybė, kad K. Ž. veiksmai, atlikti siekiant ne paveikti prokurorą, o kaip pasiruošiamieji veiksmai rengiantis ir turint tikslą padaryti kitą nusikaltimą – valstybės tarnautojo papirkimui, prokuroro nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 226 str. 2 d. Prokuroro nuomone, K. Ž. padarė dvi idealią nusikalstamų veikų sudėtį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 str. 2 d. ir BK 227 str. 1 d. K. Ž. pažado, pasinaudojant pažintimis už 10 000 litų paveikti prokurorus ir teismą, davimas priimant iš K. S. ir Z. K. pinigus, jam aktyviai aiškinant apie jų panaudojimą darant poveikį, yra baigtas BK 226 str. 2 d. nusikaltimas. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką asmens veiksmų kvalifikavimui pagal BK 226 str. 2 d. visiškai neturi reikšmės aplinkybė, ar asmuo už gautą kyšį ketino daryti kokią nors įtaką, ar ketino juos perduoti, ar panaudoti savo reikmėms. Svarbu tai, kaip jis tai pateikė asmenims, iš kurių priima kyšį, ir kaip šie asmenys suprato pinigų kyšio panaudojimo tikslus ir duotus pažadus. Šiuo atveju, K. Ž., neprekiavus poveikiu, nebūtų įmanoma ir BK 227 str. 1 d. nusikalstama veika. Tai, kad šios dvi veikos savo aplinkybėmis ir požymiais glaudžiai susijusios, prokuroro nuomone, nesudaro pagrindo K. Ž. veikos kvalifikuoti tik pagal paskesnį, t. y. BK 227 str. 1 d., nusikaltimą.

K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 str. 2 d. (dėl prekybos poveikiu 2013 m. spalio mėnesį), ir paskirti jam 500 MGL (18830 EUR) dydžio baudą, K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 str. 2 d. (dėl prekybos poveikiu 2014 m. birželio – liepos mėnesiais) ir paskirti jam 400 MGL (15064 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. bei 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes už BK 226 str. 2 d. numatytą veiką (prekyba poveikiu 2014 m. birželio – liepos mėnesiais) subendrinti su Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nuosprendžiu už BK 227 str. 1 d. paskirta bausme jas apimant, po to vadovaujantis BK 63 str. 4 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu apėmimu subendrintą bausmę subendrinti su BK 226 str. 2 d. (prekyba poveikiu 2013 m. spalio mėn.) paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 750 MGL (28245 eurų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 2 d. a) p., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinąjame sulaikyme nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. spalio 25 d. (2 paros) ir 2014- 08-26 iki 2014-09-09 (15 parų), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 34 MGL (1280 EUR) ir paskirti K. Ž. galutinę 716 MGL (26964 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d ir 5 d. iš kaltinamojo K. Ž. išieškoti konfiskuotino turto 10000 litų kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Vadovaujantis BK 65 str. 2 d. a) p., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-08-27 iki 2014-08-28 (1 para), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 2 MGL (75 EUR) ir paskirti K. S. galutinę 318 MGL (11976 EUR) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo nuomone, šis dokumentas turi esminę reikšmę dėl surinktų įrodymų teisėtumo, leistinumo ir legitimumo. Slaptas sekimas jo kabineto kolegos advokato A. K. atžvilgiu buvo taikytas nuo 2014 m. kovo 14 d. , o jo nuo 2014 m. gegužės 7 d., todėl, nuteistojo nuomone, iki šio termino jokios slapto sekimo priemonės įstatymo nustatyta tvarka jo atžvilgiu nebuvo leistos taikyti, todėl akivaizdu, kad beveik du mėnesius jis buvo sekamas neteisėtai, neturint tam įstatyminio pagrindo, nesant tam sankcionuoto teismo leidimo. Skunde pažymima ir tai, kad jie abu dirba tame pačiame kabinete, sėdi vienas nuo kito vieno metro atstumu, jų darbo stalai sujungti, juose sudėtos tiek vieno, tiek kito klientų bylos, teisinės pagalbos sutartys, klientų pavedimai ir kiti dokumentai. Todėl nuteistasis neįsivaizduoja, kaip galima techniškai atriboti jo sekimą atliekant advokato A. K. sekimą garso ir vaizdo įrašais, neužfiksuoti jų bendrų pokalbių ir kaip įmanoma nustatyti dokumentų priklausomumą. K. Ž. nuomone, advokato A. K. slapto sekimo medžiaga, kuri pateikta jo bylą nagrinėjančiam Druskininkų miesto apylinkės teismui, galėjo būti atlikta tik padarius audiovizualinės slapto sekimo medžiagos montažą. Bet to, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad šiuo, beveik du mėnesius trukusio slapto sekimo, laikotarpiu buvo neteisėtai sekamas ne tik jis, bet ir jų kontoroje apsilankantys klientai.

Tokiu būdu pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys baudžiamąjį persekiojimą, bet ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 4 d. reikalavimai, Advokatūros įstatymo 46 str. 3 d. nuostatos, kuriuose nustatytos advokatų veiklos garantijos, kad advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys bei kliento pavedimu advokato surinkti duomenys. Be to, pažeisti ir BK 20 str. 1, 3, 4 p. reikalavimai.

Nuteistasis pažymi ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į tarnybines patalpas, tekstas rašomas daugiskaita.

K. Ž. nuomone, teismui atsisakius priimti šį dokumentą, jis ir jo gynėjas neteko galimybės įrodyti tuo laikotarpiu surinktų įrodymų neteisėtumo, nelegitimumo ir neleistinumo, o būtent tuo laikotarpiu ir įvyko pirmas pokalbis su K. S. dėl jo sūnaus K. S. gynybos. Tuo laikotarpiu iš K. S. sužinojo, kad jo sūnaus bylos tyrimą kontroliuoja prokuroras E. B.. Po susitikimo su K. S., praėjus šiek tiek laiko, tarp jo ir kolegos A. K. įvyko pokalbis, kuriame pasvarstėme, ar prokuroras E. B. prašys piniginio atlygio už savo veiksmus ir kokio dydžio. Tuo metu ne tik jie, bet ir kiti jų kolegos žinojo, kad prokuroras dažnai paprašo „prizo“ už savo kontroliuojamas bylas. Šis pokalbis buvo užfiksuotas atliktame slapto sekimo garso įraše ir tai sužinojus, nuteistojo nuomone, galėjo būti dingstis taikyti slaptą sekimą ir jo atžvilgiu. Nuteistojo K. Ž. nuomone, tokius įrodymus negalima laikyti surinktais teisėtu būdu.

Skunde nurodoma, kad kai teismas nepagrįstai atsisakė prie jo baudžiamosios bylos prijungti nutartis dėl A. K. slapto sekimo, tai advokatų kontoros vardu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris priėmė kreipimąsi ir jį svarstys artimiausiame komiteto posėdyje. Kol kas nėra informuoti, ar šis svarstymas įvyko bei apie jo rezultatus.

K. Ž. nuomone, akivaizdu, kad tokio neapibrėžto, neįstatymiško sekimo pasekmėje visiškai negalima suprasti ir atriboti, kada, kaip, dėl ko, kiek laiko, kuriam iš jų buvo taikomas slaptas sekimas, kurį konkrečiai sekant asmenį buvo surinkti duomenys apie jį, jo kolegiją ir kitus, kontoroje besilankančius klientus. Todėl, nenustačius ir neįvertinus šių aplinkybių, teismo padaryta išvada, kad visi slapto sekimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymų, yra nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl procesinių pažeidimų.

Nuteistojo nuomone, nuosprendyje teismas neaptarė ir nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų procesinių pažeidimų.

Pirmos kratos (epizode su L. K.) metu išimti pinigai, beveik visa suma, priklausė jo žmonai, su kuria pagal vedybinę sutartį piniginėmis lėšomis disponuojame savarankiškai. Nuteistasis daro išvadą, kad buvo išimti svetimi pinigai, neturintys nieko bendra su STT pažymėtų ir jiems priklausančių 15 000 litų pinigų suma. O epizode su E. B. kartos metu jų darbo kabinete buvo iškratytas A. K. portfelis, nors teismo sankcijos tam nebuvo. Ir tik jam pareiškus pastabą dėl šio veiksmo, kratą atlikę STT X valdybos pareigūnai, besistengdami pateisinti savo neteisėtus veiksmus, į kratos protokolą netgi įrašė, kad advokatui A. K. priklausantys daiktai nebuvo kratomi. Nuteistojo nuomone, kam tokią pastabą įrašyti, jei tai nebuvo atlikta. Kiti duomenys, kurie nebuvo susiję su pareikštais įtarimais, pavyzdžiui, jo telefoniniai pokalbiai su klientais, pažįstamais nebuvo sunaikinti prokuroro nutarimu, kaip tai numato Kriminalinės žvalgybos įstatymas, bet panaudoti darant jam spaudimą atliekant ikiteismini tyrimą.

Nors E. B. įteikti papirkimo pinigai buvo surasti iš karto jį sulaikius, tačiau, nežiūrint to, buvo atliktos jokios reikšmės tyrimo eigai neturėjusios perteklinės kratos jo, K. Ž., šeimos namuose bei jo darbo kabinete ir asmeniniame automobilyje, lyg tai ieškant jau seniai išimtų iš E. B. pinigų. Šeimos name, atliekant kratą, STT pareigūnų buvo kratomi ir apžiūrimi asmeniniai jo žmonai priklausantys daiktai, kurie taip pat jokio ryšio su byla neturi.

Nuteistojo nuomone, tokie veiksmai demonstruoja aiškią nepagarbą žmonių privatumui, žmogaus teisių ir laisvių suvaržymą bei teisinės valstybės įstatymo nepaisymą, neteisėtai ir nebaudžiamai naudojantis savo tarnybiniais įgaliojimais ir juos aiškiai viršijant.

Toliau apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimą.

Nuteistojo nuomone, konstitucinės teisės pažeidimas turėti pasirinktą advokatą galėjo sąlygoti jam paskirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Be to, atsisakymas leisti ginti jį jo pasirinktam advokatui laikytina šiurkštus Konstitucijos 31str., BPK 44 str. 8 d., 50 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. C punkto pažeidimas.

Skunde nurodoma, kad tam tikros aplinkybės, nuteistajam leidžia daryti prielaidą, kad iš YYY pataisos namų, jo slapto sekimo laikotarpiu, buvo atsiųstas dar vienas asmuo, šį kartą jau ne iš buvusių nuteistųjų tarpo, kurio pavardė ir vardas man žinomi ir kuris aiškiai stengėsi atlikti provokacinius veiksmus neva dėl galimybės bet kokiomis sąlygomis tapti advokatu. Pastarasis siekė, kad įvardinčiau, kurie asmenys šiuo klausimu, kaip ir už ką galėtų jam padėti. Minėto asmens veiksmai tęsėsi ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Todėl nuteistasis, daro prielaidą, kad tai ir buvo neatskleistas jo slapto sekimo faktinis pagrindas, kurį buvo siekiama sukurti.

To fakto, kad davė atlygį prokurorui E. B. už teisėtą veikimą, jis neneigia, nors jo nuomone, informacija apie jį buvo surinkta neteisėtu būdu.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad, nuteistojo nuomone, dėl provokacijos atlikti prokuroro V. A. veiksmai turėtų būti įvertinti informuojant apie tai Lietuvos generalinį prokurorą BPK 334 str. pagrindu.

Toliau dėstomi argumentai apie jam, K. Ž., paskirtą bausmę.

Tuo atveju, jeigu Apeliacinis teismas padarytų išvadą, kad įrodymai surinkti teisėtai ir jie yra legitimus bei tai, jog Kauno apygardos teismo priimtos nutartys dėl slapto sekimo yra teisėtos, pats sekimo procesas buvo atliktas nepažeidžiant BPK ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatymų normų, taip pat nebuvo pažeista jo teisė į gynybą ir tai, kad jo slapto sekimo faktinis pagrindas neprivalėjo būti atkleistas, nors jo nuomone, šios nuostatos buvo šiurkščiai pažeistos, prašo jam paskirtą bausmę pakeisti ir švelninti iki įprastos teisminėje praktikoje. Nors jis yra įsitikinęs, kad dėl visų paminėtų aplinkybių nebuvo pakankamo pagrindo jį pagal BK 227 str. 1 d. nuteisti.

Jo nuomone, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka teisingumo principo bei susiformavusios teisminės praktikos dėl bausmių skyrimo už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Jam paskirtos bausmės neturi galimybės sumokėti, nes gauna 217 Eurų senatvės pensiją, o turėtos santaupos per beveik 2 metų bedarbystės laikotarpį baigė, žmona nedirba, prižiūri senyvą tėvą, registruoja darbo biržoje, jokių pajamų ji neturi. Tuo atveju, jeigu būtų pripažintas kaltu, prašo skirti bausmę, nesusijusią su baudos mokėjimu. Skunde nurodo ir tai, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas, artimas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas, drausminių nuobaudų neturi, taip pat neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų. Per savo 45 metų darbinę veiklą, 30 metų sąžiningai dirbo teisėsaugos sistemoje. Jo nuomone, teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti ne tik į padarytą nusikaltimą, bet ir į atliktą provokaciją jo atžvilgiu, taip pat ir į jo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus. Jam 17-ka parų buvo suvaržyta laisvė, dvi paras (dėl epizodo su L. K.) neteisėtai buvo sulaikytas ir praleido areštinėje. Byla, kurioje gynė K. S. ir davė atlygį prokurorui, neturėjo jokio visuomeninio rezonanso. Ši byla buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, jo ginamajam K. S. paskiriant 54 00 litų baudą. K. Ž. nuomone, jo kaip advokato kaltės laipsnis yra nepalyginamai mažesnis, nes teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad šio nusikaltimo iniciatoriumi buvo pats prokuroras, prašydamas „prizo“, užsimindamas dėl „stavkės“ dydžio bei apsilankydamas advokatų kontoroje. Skunde nurodoma ir tai, kad būtent valstybės pareigūno pareiga yra įspėti advokatą ar kitą asmenį dėl neteisėtų veiksmų, bet ne paties iniciatyva skatinti atlikti priešingus teisei veiksmus. Kiekvienas advokatas stengiasi padėti savo klientams ir nenori gadinti santykių su byloje kaltinimus palaikančiais prokurorais. Tai įvyko ir jo atveju. Pažadėjęs duoti 2 500 litų (725 Eurų) atlygį, nenorėdamas užsitraukti prokuroro nemalonės, jis savo pažado laikėsi, nors bylai baigiantis, suvokė, kad atlygis už nieką, nors pradžioje ją laikė sudėtinga. Perdavęs voką su pinigais pasakė, kad nieko neteisėto neįvyko, visi atlikti veiksmai yra įstatymiški ir jam pagalbos nereikėjo, tikėdamasis, kad prokuroras pasielgs garbingai ir grąžins voką su įteiktais pinigais. Jo nuomone, šio pokalbio turinys turėjo būti įrašytas slapto sekino metu, tačiau, tikriausiai, apliekant audiovizualinės slapto sekimo medžiagos montažą, šio pokalbio, kaip ir daugelio kitų, į ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą pateikta nebuvo.

K. Ž. nuomone, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus vertis advokato profesine veikla yra aiškiai perteklinė, todėl prašo jos netaikyti. Klausimą dėl teisės atėmimo vertis advokato praktika sprendžia Lietuvos advokato taryba. Todėl, jo nuomone, ir šiuo atveju būtų žymiai teisingiau šį klausimą palikti spręsti minėtai institucijai. Be to, jis pats 2014 m. rugsėjo 12 d. Advokatų tarybos paprašė laikinai išbraukti jį iš praktikuojančių Lietuvos advokatų sąrašo. Skunde nurodoma ir tai, kad jis, K. Ž. neatitinka BK 230 str. nurodytų valstybės tarnautojo požymių. Jis neteikia, nei pirminės, nei antrinės teisinės pagalbos, negauna jokio „valstybinio“ atlygio negauna, valdingų ar administracinių įgaliojimų neturi, teisės priimti ar atleisti asmens iš darbo neturi, jokio viešo intereso negina. Jis buvo atsakingas tik savo klientams, kuriems teikė teisinę pagalbą vykdydamas individualią profesinę advokato veiklą. Skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo nuomone, teismas nemotyvavo šios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Jo nuomone, atsižvelgiant į jo asmenybę, ilgametę jo darbinę ir visuomeninę veiklą, negalima daryti išvados, kad po 30-ties nepriekaištingo darbo metų teisėsaugos sistemoje, už ne savo iniciatyva padarytą nusikaltimą jis galėjo tapti pavojingas visuomenei ir tuo pagrindu atimti iš jo teisę verstis advokato praktika ir tuo pačiu pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Išvadas dėl savo poelgio jau padarė ir sulaukęs garbingo amžiaus tikrai nesiimtų kokių nors neteisėtų veiksmų. Išvadas padarė ir dėl atliktos provokacijos jo atžvilgiu.

Skunde nurodoma ir tai, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltą asmenį. Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į padarytos žalos dydį, tikslus bei motyvus. Jis žalos valstybei nepadarė, tikslas – padėti savo klientus, o motyvas – pateisinti gautą honorarą. Jo nuomone, prokuratūros prestižui padarytą žalą suponavo ne jo, bet paties prokuroro veiksmai. Skunde pažymima ir tai, kad teisingumo principo užtikrinimas numato, kad kaltu pripažintam asmeniui būtų skiriama bausmė adekvati jo padarytai veikai. Bausmė turi atitikti pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį. Nuteistasis kelia klausimą, ar jo kaip advokato veika ginant klientą ir prokurorui paprašius atlygio gali būti pripažinta pavojinga visuomenei. Be to, teisingumo principas reikalauja ir to, kad už analogiškas nusikalstamas veikas būtų skiriamos ir vienodos bausmės. Pagal teisminę praktiką už nusikaltimus, kurie panašūs į jo padarytą nusikaltimą, skiriamos bauda nuo 868,86 Eur iki 2896,20 Eur. Nuteistojo nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo įvertinti ir tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis neneigę, kad paprašytas „prizo“ įteikė piniginį atlygį prokurorui už jo teisėtą veikimą.

Jo nuomone, neatmetama galimybę, kad teismas, skirdamas jam griežtą bausmę, galėjo būti įtakotas ir kitų aplinkybių. Nutartį dėl slapto jo sekimo priėmė pirmosios instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, kuris pagal einamas pareigas turėjo teisę sudaryti teisėjų kolegiją, kuri ir išnagrinėjo jo bylą. Nors teisėjų nešališkumu ir objektyvumu visiškai pasitikėjo, tačiau priimtas nuosprendis jam sukėlė tam tikrų abejonių. Be to, ir Kauno apygardos teismo pirmininkas 2014 m. pavasarį visuotino X rajono apylinkės teismo teisėjų susirinkimo metu išreiškė negatyvią ir įžeidžiamą poziciją jo atžvilgiu. Nuteistasis nurodo, kad būtent po šio pasisakymo ir buvo sankcionuotas bei vykdomas jo slaptas sekimas. Nors jis nei prokurorui, nei teisėjams nušalinimo nepareiškė, tačiau, jo nuomone, tai galėjo padaryti pats Kauno apygardos teismo pirmininkas, perduodant šią bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Skunde nurodoma ir tai, kad paskutinio teismo posėdžio pertraukos metu V. A., į jo klausimą, ar vietoj tokios drastiškos bausmės negalėjote paprašyti realaus laisvės atėmimo, nedviprasmiškai atsakė, kad to dar pasieksime.

Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo K. Ž. gynėjas nurodo, kad nesutinka su prokuroro apeliaciniu skundu. K. Ž. gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas. Teismas visapusiškai, išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepadarė jokių BPK pažeidimų, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Nuteistojo K. Ž. gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes. Teismas jokių esminių BPK pažeidimų, kurie būtų sukliudę išsamiai ir nešališkai teismui išnagrinėti epizodą dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K., nepadarė. Prokuroro teiginys, kad teismas įrodymus įvertino atskirai vieną nuo kito, nepagrįstas, nes nenurodė, kokia būtent įrodymų visuma turėjo būti vertinama ir kokią tai reikšmę galėjo turėti nuosprendžio priėmimui.

Atsikirtimuose nurodoma, kad nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai pervertino L. K. parodymus, duotus teisme, ir neatsižvelgė į jo pareiškime – protokole nurodytas aplinkybes.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad L. K. savo ranka jau ikiteisminio tyrimo metu prie apklausos protokolo padarė prierašą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kaip ir kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis jis buvo ruošiamas atlikti provokacinius veiksmus. 2015 m. vasario 2 d. atliekant jo apklausą jam jau buvo bandoma daryti poveikį, kad apklausa būtų kuo trumpesnė ir pabaigta sakiniu, jog jis patvirtina protokole – pareiškime nurodytas aplinkybes. Pažymima, kad padaryti prierašą jam buvo leista tik pačiam to pareikalavus. Nuteistojo K. Ž. gynėjo nuomone, tikėtina , kad L. K. nebūtų buvę leista padaryti prierašą apklausos protokole, jei prie jo apklausą atlikusios STT X valdybos specialistės D. Z. nebūtų dalyvavęs YYY pataisos namų pareigūnas.

Nėra pagrindo netikėti L. K. parodymais. Jis detaliai ir smulkiai papasakojo, kaip buvo ruošiamas STT X valdybos pareigūnų atlikti provokaciją su jo ginamuoju, kaip jam ant lapelių buvo užrašomi klausimai, o vėliau, jam susipažinus su gautais nurodymais, kaip ir ką kalbėti, jo akivaizdoje tie rašteliai būdavo sunaikinami.

Jis parodė, kad provokacinius veiksmus inicijavo YYY pataisos namų, kur jis atliko bausmę, Kriminalinės žvalgybos viršininkas D. G., kuris betarpiškai bendravo su STT X valdybos pareigūnais. L. K. parodė, kad su STT pareigūnais susitikinėjo daug kartų įvairiose vietose: degalinėje „X“ prie IX forto, G., policijos nuovadoje, STT X valdybos būstinėje. Jis taip pat parodė, kad STT pareigūnai aprūpino jį pasiklausymo aparatūra ir apmokė kaip ja naudotis. L. K. parodė ir tai, kad susitikimams su jo ginamuoju K. Ž. buvo vežiojamas specialiųjų tyrimų tarnybos automobiliu, privažiavus prie advokato kontoros, jam prisegdavo kažkokį pultelį ir užsidegus žaliai lemputei suprasdavo, kad aparatūra paruošta sekimui. L. K. parodė dar ir tai, kad visus STT X valdybos pareigūnus, kurie ruošė jį provokaciniams veiksmams, jis galėtų atpažinti. Jis nurodė, kad su jo ginamuoju darė daug ir ilgą laiką įrašus, tačiau, kai juose nieko reikšmingo STT pareigūnams nebūdavo, jis buvo verčiamas juos kartoti. Jis pripažino, kad pažymėtus pinigus jam įteikė STT pareigūnai, kad šie pinigai nepriklausė V. R., dėl kurio lygtinio paleidimo jis turėjo įtikinti jo ginamąjį.?

Dėl pareiškimo – protokolo, kuriame, kaip teigia prokuroras, nurodytos kitokios aplinkybės, L. K. paaiškino, kad jų turinį jam padiktavo šį pareiškimą priėmę STT X valdybos pareigūnai, o jis, kadangi buvo sutikęs šioje operacijoje dalyvauti, visiškai nesigilindamas jį ir pasirašė.

Ta aplinkybė, kad L. K. parodymai tam tikrais aspektais prieštarauja kitų liudytojų D. G., N. D. ir R. K. parodymams, yra visiškai suprantama ir paaiškinama. Nuteistojo K. Ž. nuomone, nė vienas pareigūnas nenori teisme pripažinti, kad atliko neteisėtus provokacinio pobūdžio veiksmus, nes ir pats L. K. yra specialiųjų tarnybų informatorius. Tačiau kardinalaus prieštaravimo tarp šių liudytojų ir L. K. parodymų nėra. Liudytojas D. G. parodė, kad L. K. kaip nuteistąjį gerai pažinojo, artimai bendravo su STT X valdybos pareigūnu N. D.. Parodė ir tai, kad su L. K. , R. K. ir N. D. buvo susitikę degalinėje „X“ prie IX forto, kur vyko pokalbis dėl provokacijos prieš jo ginamąjį K. Ž.. Tą faktą patvirtino liudytojai N. D. ir R. K.. Be to, liudytojas R. K. teisme pripažino, kad instruktavo L. K. dėl jo ginamojo K. Ž. atžvilgiu reikiamų atlikti slaptojo sekimo veiksmų. Todėl, nuteistojo nuomone, šių asmenų parodymų, kaip visiškai prieštaringų, vertinti negalima.??

Nuteistojo K. Ž. gynėjas nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad STT X valdybos specialistai, priėmę pareiškimą – protokolą, nepadarė esminių BPK normų pažeidimų.

Gynėjo nuomone, arba šiems specialistams jau buvo gerai žinomas pateikiamos kasetės įrašų turinys, arba šie pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas ir procesinį dokumentą priėmė visiškai nesuprasdami, kaip tai turi būti atliekama. Išklausius šios kasetės įrašų turinį, galima padaryti išvadą, kad tai yra montažas iš daugkartinių jo ginamojo ir L. K. pokalbių.

Liudytojai, STT X valdybos specialistai R. M. ir K. S., kurie priėmė pareiškimą – protokolą iš L. K., parodė, kad kasetės jie neidentifikavo, jos įrašo neišklausė, neužrašė jos rekvizitų, todėl daroma išvada, kad jos turinys ir atliktas montažas, nes buvo gerai žinomi. O neidentifikavus kasetės, nuteistojo gynėjo nuomone, galima suabejoti ar prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo pridėta ta pati kasetė, ar jos turinys atitinka L. K. pareiškime – protokole nurodytas aplinkybes. Be to, galima daryti ir prielaidą, kad jos turinys galėjo būti pakeistas ir įrašo montažas atliktas jau šią kasetę priėmus. Todėl atsikirtimuose keliamas klausimas, ar tai nėra esminis BPK 20 str. pažeidimas, ar tokią kasetę galima laikyti kaip pagrindinį įrodymą ir, remiantis jos įrašais, priimti apkaltinamąjį teismo nuosprendį jo ginamojo atžvilgiu.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prokuroro skunde nėra V. R. parodymų. V. R. parodė, kad jis bendravo su YYY pataisos namų, kur jis ir atliko bausmę, Kriminalinės žvalgybos viršininku D. G. . Jis parodė , kad 2013 m. spalio 22d., tą dieną teisme buvo patvirtintas jo nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, buvo iškviestas pas D. G., pas kurį sėdėjo, kaip jis iš pokalbio suprato, du STT pareigūnai. Jam buvo pasakyta, kad jeigu jis nori išeiti į laisvę, tai privalo duoti parodymus, kad advokatui K. Ž. dėl jo teisinės pagalbos pinigus sumokėjęs būtent jis – V. R.. Jam buvo pagrasinta, kad jei neduosi tokių parodymų, tai į laisvę neišeisi. O V. R. atsisakius tai padaryti, nes jis jokių pinigų L. K. nebuvo davęs, nuo pataisos namų vartų V. R. buvo nuvestas atgal į kamerą ir į laisvę paleistas nebuvo.

Todėl, nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad akivaizdu, jog prokuroro teiginys, kad L. K. visus veiksmus atliko niekieno neskatinamas ir neįtakojamas, o rodydamas didelį pilietiškumą ir norą atskleisti korupcinio pobūdžio nusikaltimą, yra visiškai nepagrįstas ir absurdiškas. Atsikirtimuose nuteistojo gynėjas kelia klausimą, ar asmuo, atlikęs 19 metų laisvės atėmimo bausmę , neturėdamas jokio pagrindo pykti ant jo ginamojo, galėtų savarankiškai atlikti tokius negarbingus veiksmus. Juo labiau, kad jis jo ginamajam yra dėkingas už tai, kad L. būdamas nuteistas iki gyvos galvos K. Ž. dėka pasiekė tai, jog Lietuvoje jo laisvės atėmimo bausmė apsiribotų 20 metų. Todėl, jo nuomone, būtų naivu manyti, kad L. K. savo iniciatyva į degalinę prie IX forto galėjo susikviesti tokius pareigūnus kaip YYY pataisos namų Kriminalinės žvalgybos viršininką bei STT X valdybos specialistus.

Nors Prokuroro nuomone, kaip svarbius įrodymus reikia vertinti ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, o būtent, kad priimant nuosprendį teismas turėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir kaip vieną iš pagrindinių įrodymų įvertinti L. K. pareiškime – protokole nurodytas aplinkybes bei L. K. padarytus pokalbių įrašus. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, privalo vadovautis BPK 301str. nuostatomis, kad priimant nuosprendį teismas vadovaujasi tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tačiau, gynėjo nuomone, L. K. pateikta garso įrašų kasetė negali būti jokiu įrodymu, kadangi nebuvo nustatytas jos autentiškumas ir nenustatyta, kokie pokalbiai šioje kasetėje buvo įrašyti. O vertinti, kaip prokuroras teigia savo apeliaciniame skunde, kad jo ginamasis provokavo L. K. duoti kyšį , bet ne atvirkščiai , tai būtų visiškas nonsensas ir bylos aplinkybių iškraipymas bei bandymas melagingus faktus pateikti kaip tiesą.

Atsikirtimuose nurodoma ir tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka ir su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad K. Ž. nusikalstamą veiką reikia kvalifikuoti pagal BK 226 str. 2 d. ir 227 str. 1 d., o iš Z. K. gautą 10 000 Lt honorarą vertinti kaip kyšį. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes jo gynamasis 10 000 Lt paėmė kaip honorarą už advokato teisinę pagalbą. Nei Z. K., nei K. S. šio veiksmo, kitaip nei honoraras, neįvardino. Jie neturėjo tokios minties, kad tai gali būti kyšis. K. Ž. K. S. gynė dviejose baudžiamosiose bylose dviejų mėnesių laikotarpiu, be to, jis pateisino Z. K. lūkesčius, nes K. S. buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu bauda. Jo nuomone, tai, kad nebuvo pasirašyta teisinės pagalbos sutartis dėl K. S. gynybos raštu, o sudarytas tik žodinis susitarimas, gali būti vertinama kaip formalus Advokatūros įstatymo 49 str. 1 p. pažeidimas. Advokato K. Ž. orderiai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu abejose baudžiamosiose bylose, o rašytinė teisinės pagalbos sutartis buvo pasirašyta su pačiu K. S., nes tuo metu K. Ž. dar nežinojo, kas mokės honorarą už teisinę pagalbą. O pinigų priėmimo kvitas paprastai išrašomas kaip paaiškėja advokato darbo apimtis. Tam neprieštarauja, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Advokatų taryba. K. Ž. atliko advokato darbą. Dėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo gynėjo nuomone, šią veiką galima kvalifikuoti tik kaip tęstinę nusikalstamą veiką, o veiką kvalifikuoti pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius nėra jokio pagrindo. Be to, K. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius yra nepagrįstas ir ydingas, nes jo veika buvo nukreipta į vieningą objektą, kurį apėmė vieninga tyčia, siekė palankiausio sprendimo K. S. byloje. Be to, prieštarautų ir BK 63 str. 10 dalies reikalavimams. K. Ž. nuomone, prokuroro prašoma reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir susiformavusiai teismų praktikai dėl bausmių skyrimo už panašaus pobūdžio nusikaltimus.

Atsikirtimuose nuteistojo gynėjas prašo K. Ž. netaikyti jokių baudžiamojo poveikio priemonių.

Gynėjas pažymi, kad prokuroro apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad K. Ž. kaltinamas tuo, jog epizode su L. K. jis padarė nusikalstamą veiką – prekyba poveikiu, nes dėl šios nusikalstamos veikos jo ginamasis buvo išteisintas, nes teismas konstatavo provokacinio pobūdžio veiksmus.

Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo K. Ž. gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. Ž. išteisintas, palikti galioti. Be to, nuteistojo K. Ž. gynėjas jo apeliacinį skundą palaiko. Jo nuomone, K. Ž. ir pagal BK 227 str. 1 d. turi būti išteisintas, nes įrodymai surinkti neleistinu ir neteisėtu būdu, šie įrodymai yra neligitymūs, be to, jo ginamojo konstitucinė teisė į gynybą pažeista, padaryti kiti BPK pažeidimai, neatskleistas slaptojo sekimo faktinis pagrindas. Taip pat pažeista ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. Plenarinės sesijos nuostatos dėl nusikaltimo atskleidimo ir asmens privatumo užtikrinimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašo patenkinti Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis K. Ž. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis K. S. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Dėl K. Ž. nuteisimo pagal BK 227 str. 1 d.

Kad K. Ž. tiesiogiai susitarė duoti sutartos sumos kyšį ir davė prokurorui už pageidaujamą prokuroro teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, patvirtina nuteistojo E. B., liudytojo A. K. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai, tai patvirtina ir paties nuteistojo K. Ž. parodymai.

Nors nuteistasis K. Ž. teisme savo kaltės nepripažino, tačiau parodė, kad 2012 m. į jį kreipėsi K. S. motina, prašė pasidomėti byla, kurioje jis yra įtariamasis. Jis sutiko. Po to kelis kartus į jo kontorą buvo atėjęs K. S. tėvas K. S. kartu su Z. K.. Jie kalbėjosi dėl susitarimo. Jis paprašė pažįstamo prokuroro E. B. ateiti pas jį į kontorą. Jo paklausė, kaip galima išspręsti bylą dėl K. S.. Apie šią bylą su prokuroru kalbėjo kelis kartus. Trečio pokalbio metu prokuroras E. B. užsiminė apie „prizą“ jam. Supratęs apie ką kalba prokuroras, jam pasakė, jog jo honoraras 5 000 Lt ir iš šių pusę pinigų gali būti jam, E. B.. Prokurorui E. B. savo kontoroje perdavė voką su 2 500 Lt už prokuroro teisėtą veikimą.

Nuteistasis E. B. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis kontroliavo ikiteisminį tyrimą atliekamą K. S. atžvilgiu. Jam paskambinęs advokatas K. Ž. pasiteiravo, ar jis gali ateiti pas jį į kontorą dėl K. S. bylos. Nuėjus į kontorą advokatas K. Ž. pasiteiravo apie galimybes pabaigti K. S. bylą, taip pat pasiteiravo kokia tyrėja tiria šią bylą, atsakė, kad N. N.. Grįžęs į darbovietę paskambino tyrėjai ir su ja pasitarė dėl K. S. apklausos, apie tai kokį kaltinimą pareikšti jam. Maždaug liepos mėnesį jam vėl paskambino advokatas K. Ž., kurs vėl pakvietė ateiti pas jį į kontorą. Pokalbio metu K. Ž. pasakė maždaug tai, kad „E., daryk kažką, nes vyrai gerai moka“. Supratęs, kad advokatas K. Ž. galbūt nori pasidalinti honoraru, jo paklausė, kaip su „prizu“. K. Ž. pasakė, kad jis paims 5 000 Lt ir jie pasidalins. Suprato, kad tai bus atlygis už nieką, nes jis nieko neteisėto neketino daryti, su tokiu pasiūlymu sutiko. Su tyrėja buvo sutarta, kad galutinį įtarimą K. S. pareikš rugpjūčio 25 d., tačiau tą dieną K. S. į apklausą neatvyko. Rugpjūčio 26 d. jam vėl paskambino advokatas K. Ž. ir pakvietė ateiti pas jį į kontorą. Aptarę K. S. bylą, taip pat šios bylos sprendimą, K. Ž. iš švarko kišenės ištraukė voką ir padavė jam. Jis suprato, kad tai atlygis, tiksliai kokio dydžio nežinojo. Įsidėjo šį voką į kišenę ir išėjo iš kontoros bei buvo sulaikytas.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad jam K. Ž. papasakojo, kad kažkoks prokuroras paprašė „prizo“.

Liudytoja N. N. teisme parodė, kad dirba tyrėja ir jos žinioje buvo baudžiamoji byla kurioje įtariamasis buvo K. S.. Apie bylos eigą ir procesą bendravo su prokuroru E. B..

Iš bylos matosi, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimis dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į tarnybines, asmens naudojamas patalpas nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. sankcionuota K. Ž. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė ir jos fiksavimas, sekimas ir techninių priemonių panaudojimas, slaptas patekimas į K. Ž. tarnybines ir kitas pagalbines patalpas bei AB „A P“ priklausančias patalpas, atliekant jų apžiūrą, paimant tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavydžius ir kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, taip pat sankcionuoti K. Ž. ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo slaptą kontrolę ir fiksavimą, naudojant technines priemones specialia tvarka (1 t., 120-121 b.l.). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-118 nurodyta, kad 2014 m. liepos 2 d. į advokato K. Ž. kontorą atvyko prokuroras E. B.. Pokalbio metu advokatas K. Ž. paprašo prokuroro E. B., kad šis susipažintų su įtariamojo K. S. baudžiamąja byla bei rastų galimybę priimti palankų sprendimą šioje byloje K. S. atžvilgiu (1 t., 154-156 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-29-14). Kitame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-117 nurodyta, kad 2014 m. liepos 3 d. kontoroje advokatai K. Ž. ir A. K. pokalbio metu kalba kokią pinigų sumą, galimai kaip kyšį, reiktų perduoti prokurorui, kad jis, pritaikydamas BK 38 str., skirtų K. S. lengvesnę bausmę (1 t., 157-158 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-31-14). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-116 nurodyta, kad pas į kontorą atvyko K. S. su savo močiute Z. K.. Pokalbio metu jis informavo K. S. bei Z. K., kad buvo susitikęs su prokuroru E. B. ir paprašė peržiūrėti K. S. baudžiamąją bylą bei jo atžvilgiu priimti palankų sprendimą. Šiame pokalbyje K. Ž. pasakė, kad „tas prokuroras taip, linkęs į tuos dalykus“ (1 t., 159-160 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-30-14). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-122 nurodyta, kad 2014 m. liepos 11 d. advokatas K. Ž. iš savo mobilaus ryšio telefono (Nr.(duomenys neskelbtini)) paskambino prokurorui E. B. į mobilaus ryšio telefoną (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu paprašė prokuroro E. B. pasidomėti kokia tyrėja atlieka tyrimą K. S. baudžiamojoje byloje (1 t., 162-163 b.l., kompaktinis diskas CD-3-41-14). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-115 nurodyta, kad 2014 m. liepos 14 d. į kontorą atvyko prokuroras E. B.. Pokalbio metu jie svarsto apie sprendimų variantus dėl K. S.. Advokatas K. Ž. prokurorui pasako, kad „vaikinai atsiskaito normaliai“. Prokuroras atsako, kad „turėtų, nes kitaip jis nevaikščiotų“. Prokuroras E. B. pasiteiravo, koks atlygis (,,prizas“) priklausys, jeigu jis priims palankų sprendimą baudžiamojoje byloje, kurioje įtariamas K. S.. Advokatas K. Ž. įvardino pinigų sumą (5 000 Lt), kuriuos jis gavęs iš K. S. artimųjų pasidalins per pusę su juo – prokuroru E. B. (1 t., 166-169 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-39-14). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. kontoroje advokatas K. Ž. ir prokuroras E. B. aptarė K. S. baudžiamosios bylos pabaigimo aplinkybes. K. Ž. prokurorui pasakė „tai gerai, tai dabar įsakymu baudžiamu?“, o E. B. pasakė „jo“. K. Ž. pasakė „tvarkoj, varom baudžiamuoju įsakymu, visa kita ten, supranti“. Po to K. Ž. ant stalo padėjo voką, o šį voką E. B. pasiėmė ir įsidėjo į švarko vidinę kišenę (1 t., 182-185 b.l., kompaktinis diskas NR. LK-STT07-15RN-14, Nr. LK-STT07-16RN-14).

Iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. asmens kratos ir 2014 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolų matosi, kad E. B. švarko vidinėje kišenėje rastame voke yra pinigai – iš viso 2 500 Lt (6 t., 135-137 b.l., 4 t., 173-174, 175-180 b.l.).

Iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. kratos ir 2014 m. spalio 31 d. apžiūros protokolų matosi, kad iš prokuroro E. B. darbo kabineto rastas ir paimtas bei apžiūrėtas, be kitų dokumentų ir daiktų, X apygardos prokuratūros Y apylinkės prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. X įtariamojo K. S. atžvilgiu. Šis nutarimas pasirašytas prokuroro E. B. (2 t., 14-17 b.l., 4 t., 99-102, 137-139 b.l.). Taip pat iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. kratos ir 2015 m. sausio 14-15 d. apžiūros protokolų matosi, kad iš prokuroro E. B. darbo kabineto rastas ir paimtas bei apžiūrėtas, be kitų dokumentų ir daiktų, kompiuteris „HP“ ir jo blokas, 2016 m. rugpjūčio 26 d. iš elektroninio pašto „XXX@policija. lt į E. B. priklausantį elektroninį paštą atsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad atsirado advokatas, todėl rytoj ryte reiškia galutinį K. S. įtarimą bei klausia, ar baudžiamuoju įsakymu ją pabaigsime (2 t., 20-22 b.l., 4 t., 141-144, 148-149 b.l.).

BK 227 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Išnagrinėtų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina, kad K. Ž. tiesiogiai susitarė duoti 2 500 Lt kyšį prokurorui (valstybės tarnautojui) už pageidaujamą prokuroro teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. ikiteisminį tyrimą Nr. X, kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.). Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta, kad K. Ž. žinojo, kad E. B. yra prokuroras, galintis priimti sprendimą baudžiamojoje byloje, kuriuo priėmimu buvo suinteresuotas K. Ž., suvokė, kad prokuroras E. B. turi įgaliojimus priimti prašomą sprendimą užbaigti baudžiamąją bylą K. S. atžvilgiu teismo baudžiamuoju įsakymu, susitarė su prokuroru E. B. duoti jam kyšį ir kyšį davė. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, kad K. Ž. veikė tiesiogine tyčia.

Nuteistojo K. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma ir apie atliktų kratų pažeidimus. Iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. kratos (kontoroje) protokolo matosi, kad iš tikrųjų nurodyta pastaba apie tai, jog nebuvo kratomi ir apžiūrimi A. K. darbo stalas, jam priklausantys daiktai ir dokumentai (1 t., 190-194 b.l.). Iš šio protokolo matosi ir tai, kad šioje kratoje dalyvavo ir pats K. Ž. ir jo advokatė, tačiau jokių pastabų apie kratos procedūrą nei K. Ž., nei advokatė nenurodė. Ir iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. kratos (K. Ž. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose) protokolo matosi, kad šį protokolą pasirašė pats K. Ž. ir jokių pastabų nenurodė (2 t., 5-6 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nuteistojo K. Ž. dėstomi argumentai, susiję su atliktomis kratomis, yra nepagrįsti ir tik deklaratyvaus pobūdžio.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, pažeista jo teisė į gynybą, nurodo, kad teismas be pagrindo atsisakė priimti gynybai ypač svarbaus dokumento, taip pat nurodoma ir apie prokuroro šališkumą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės jam paskyrimo jam nebuvo leista turėti pasirinktą gynėją – A. K., o į šį teismo posėdį buvo iškviestas gynėjas, kuriam nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su E. B..

Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis K. Ž. nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo prašymą prie baudžiamosios bylos pridėti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį dėl slapto sekimo jo kabineto kolegos A. K.. Nuteistojo nuomone, ši nutartis turi esminę reikšmę dėl surinktų įrodymų teisėtumo, leistinumo ir legitimumo. Nurodo, kad jie abu dirbo tame pačiame kabinete, jų darbo stalai sujungti, jie sėdėjo vieno metro atstumu, todėl slaptai sekant A. K. nuo 2014 m. kovo 14 d. iki jo sekimo 2014 m. gegužės 7 d., todėl jis, pasak nuteistojo, apie du mėnesius buvo sekamas neteisėtai, neturint tam sankcijos.

Iš kaltinamojo akto matosi, kad dėl šios nusikalstamos veikos kaltinimas K. Ž. buvo grindžiamas jo paties parodymais, L. K. 2013 m. spalio 10 d. pareiškimu ir prie šio pareiškimo pridėtų kompaktinio disko, kuriame yra du garso įrašai, apžiūros 2013 m. spalio 10 d. protokolu, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi, nusikalstamų veikų imitavimo 2013 m. spalio 15 d. protokolu, liudytojo (įtariamojo) L. K. parodymais, tarnybiniu pranešimu Nr. 18-07-226, liudytojų V. R., K. D., J. Č., R. Š., G. K. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo 2013 m. spalio 16 d., spalio 17 d., spalio 21 d., spalio 23 d. protokolais, slapto sekimo 2013 m. spalio 17 d. protokolu ir prie jo pridėtu kompaktiniu disku, atsiliepimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 15 d. nutarimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 1S-1714-582/2013, 2013 m. spalio 7 d. ir gruodžio 18 d. apžiūros protokolais, 2013 m. spalio 24 d. kratos protokolu ir 2013 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokolu, 2013 m. spalio 23 d. kratos protokolu ir 2013 m. spalio 24 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. protokolais, 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2014 m. sausio 6 d. apžiūros protokolais.

Nuteistasis K. Ž. teisme pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) kaltu neprisipažino. Parodė, kad su L. K. pažįstamas apie 15-17 metų. Tuo metu jis rūpinosi klausimu dėl L. K. perkėlimo iš L. į Lietuvą. Po to su L. K. bendravo 2012 metais. L. K. prašė pasirūpinti jo lygtiniu paleidimu. L. K. ant popieriaus buvo parašęs skaičių (40 000) ir prašė pasirūpinti, tačiau nesudarė susitarimo dėl gynybos, nes paaiškėjo, kad L. K. turi dvi galiojančias nuobaudas. Praėjus kažkiek laiko, 2013 m. pas jį atvažiavo L. K. ir paprašė pasirūpinti jo geru draugu V. R. lygtiniu paleidimu. L. K. buvo atvažiavęs daug kartų, jie kalbėdavosi, L. K. siūlė įvairias pinigų sumas, sakė, kad V. R. gali mokėti neribotai, klausė, ar 15 000 Lt yra pakankama suma. L. K. klausinėjo, ar jis pažįsta XXX prokurorus, teisėjus, gundė neribotomis galimybėmis ir sumomis. Įkalbėtas L. K. nutarė ginti V. R.. Nuvažiavo į pataisos namus ir susitiko su V. R., jam sakė, kad reikia sudaryti susitarimą. V. R. sakė viską derinti su L. K.. Po to susitikęs su L. K. sutarė 15 000 Lt atlyginimą. L. K. vis klausinėjo, ar jis pažįsta prokurorus, klausė ką jis darys, norėdamas, kad L. K. nebeklausinėtų, jam atsakė, kad viską padarys, pamelavo, jog su visais susitars. Iš tikrųjų neplanavo mokėti pinigų prokurorams ir teisėjams. O pažintimi su prokuroru K. D. gynėsi norėdamas padidinti honorarą. Po kelių dienų L. K. atvežė 15 000 Lt. Tada L. K. buvo pasimetęs, o padavęs voką su pinigais iš karto išėjo. Jis buvo nuvažiavęs pas prokurorą K. D., tačiau tik tam, kad pasidomėtų byla. Su teisėju, kuris turėjo spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo, nebendravo. Teismo nutartis dėl V. R. lygtinio paleidimo buvo priimta 2013 m. spalio 22 d. Kitą dieną L. K. paskambino ir klausė, ar šią nutartį skųs prokuroras. Po V. R. paleidimo kitą dieną jis buvo sulaikytas STT pareigūnų.

Nuteistasis K. Ž. teisme dėl šios nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad su K. S. ir Z. K. buvo sutarta 10 000 Lt už teisines paslaugas. Jam Z. K. sumokėjo šiuos sutartus 10 000 Lt. Neužfiksavo ir neišrašė kvito, kad gavo 10 000 Lt, tačiau šie pinigai nebuvo skirti papirkti kokį nors pareigūną, o tie pinigai buvo tik už teisines paslaugas. Pokalbių metu jis užsiminė apie tai, kad suderinta su prokuroru tik todėl, kad juos ramino. Pokalbių metu sakydamas, kad daroma „neįstatymiškai“ galvoje turėjo tai, kad buvo susitaręs su prokuroru.

Išteisintasis K. S. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jo sūnui buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl stengėsi padėti sūnui, atlygino žalą nukentėjusiesiems, kreipėsi į advokatą K. Ž.. Advokatas žadėjo padėti, to jam ir užteko, neatsimena visų pokalbių. Z. K. sumokėjo K. Ž. už paslaugas. Jis suprato, kad iš šių pinigų bus sumokėtos baudos, pinigai bus skirti teismui. Kokius konkrečius veiksmus už šiuos pinigus atliko advokatas K. Ž., nežino. Žino, kad iš šių pinigų advokatas atlygino žalą vienai nukentėjusiajai. Galbūt iš šių pinigų buvo sumokėta ir už sūnaus asmens tapatybės kortelę.