- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 1-55-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00052-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Olegas Šibkovas, Teisėja Jūratė, Jakubonienė Teisėjas
- Kaltinamasis
- K. Ž., E. B., K. S.
- Advokatai
- Kęstutis Staniulis
- Kategorijos
- 2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjui Olegui Šibkovui, kolegijos teisėjams Jūratei Jakubonienei, Algirdui Remeikai, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai, gynėjams advokatams Kęstučiui Staniuliui, Valerijui Karpovui, Georgijui Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje
K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį,
E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis E. B. individualioje įmonėje vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų meistru, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-02-08 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 1 d. paskirta 1300 litų bauda, baudą sumokėjo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. 2014-07-14 apie 13.13 val., savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė duoti kyšį – 2500 litų, valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui E. B., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. Ž. 2014-08-26 apie 12.55 val., savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas žinomai nusikalstamą susitarimą, davė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui E. B., sutartą kyšį – 2500 litų, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.).
E. B. būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroru, kontroliuodamas ir vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atliekamas (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, 2014-07-14, būdamas advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai, tiesiogiai susitarė priimti kyšį – 2500 litų, iš K. Ž. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu, pabaigimą K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas žinomai nusikalstamą susitarimą 2014-08-26 apie 12.55 val., advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai, tiesiogiai priėmė iš K. Ž. sutartą kyšį – 2500 litų.
Kaltinamasis K. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad su L. K. yra pažįstamas apie 15-17 metų. Tuo metu L. K. buvo nuteistas Lenkijoje už nužudymą ir sprendėsi jo perkėlimo į Lietuvą klausimas. Jis su dar vienu advokatu rūpinosi L. K. reikalais, jis buvo perkeltas į Lietuvą atlikti laisvės atėmimo bausmę. Po to su L. K. nebendravo. Kitą kartą L. K. kreipėsi į jį 2012 metais. Jis nuvyko pas L. K. į pataisos namus, pastarasis paprašė pasirūpinti jo lygtiniu paleidimu. Jis susipažino su L. K. asmens byla, paaiškėjo, kad jis turi dvi galiojančias nuobaudas, todėl jis jam pasakė, kad negali būti kalbos apie lygtinį paleidimą. Atsimena, kad L. K. ant popieriuko parašė skaičius 40000, pasakė rūpintis. Jis nutarė nesiimti L. K. bylos, todėl išvažiavo ir jie daugiau nebendravo. Praėjus maždaug pusei metų ar metams, 2013 metais pas jį atvažiavo L. K., kuris buvo jau laisvas. L. K. papasakojo, kad jį paleido ir paprašė pasirūpinti jo pažįstamo V. R. lygtiniu paleidimu. L. K. buvo atvažiavęs daug kartų, vieną kartą atvežė lygtinio paleidimo komisijos nutarimą paleisti V. R.. Viskas tai truko apie du mėnesius. L. K. atvažiuodavo dažnai, jie kalbėdavo, L. K. vis klausė kaip jis gali padėti, siūlė įvairias pinigų sumas, sakė, kad V. R. gali mokėti neribotai, klausė ar 15000 litų yra pakankama suma. L. K. sakė, kad V. R. yra jo geras draugas, klausinėjo, ar jis pažįsta (duomenys neskelbtini) prokurorus ir teisėjus, gundė neribotomis galimybėmis ir sumomis, klausė kas svarbesnis – prokuroras ar teisėjas. Siūlomų pinigų sumas L. K. rašydavo ant popieriaus lapų, tačiau jų jam nepalikdavo. Įkalbėtas L. K. nutarė imtis V. R. bylos. Jis nuvažiavo į pataisos namus, kur susitiko su V. R.. V. R. į susitikimą atnešė komisijos priimtą savo lygtinio paleidimo nutarimą. Nutarimas buvo teigiamas, paprastai su tokia charakteristika nuteistieji būna paleidžiami. Jis pasakė, kad reikia sudaryti susitarimą ir V. R. jam pasakė, kad visus klausimus jis derintų su L. K.. Po to jis susitiko su L. K. ir buvo sutartas 15000 litų atlyginimas. L. K. vis klausinėjo ar jis pažįsta prokurorus, klausė ką jis darys, todėl tam, kad atsikabinti, jis atsakydavo, kad viską padarys, pamieluodavo, kad su visais susitars. Pažintimi su prokuroro D. gyrėsi nenorėdamas prarasti honoraro. Iš tikrųjų mokėti pinigų prokurorams ar teisėjams neplanavo. Po kelių dienų L. K. atvežė 15000 litų. Jam pasirodė, kad L. K. jaučiasi nejaukiai, atrodė pasimetęs, jis padavė voką su pinigais, ir iš karto išbėgo. Tie pinigai paskui gulėjo kabinete, dalis buvo išleista savo reikmėms, tačiau papirkti prokurorų ar teisėjų jis nesiekė ir to nedarė. Jis buvo nuvažiavęs pas prokurorą D., tačiau tik tam, kad pasidomėti bylos eiga. Su teisėju K., kuris turėjo spręsti lygtinio paleidimo klausimą, nebendravo. Teisėjo nutartis paleisti V. R. lygtinai buvo priimta 2013-10-22. Paskui jam dar skambino L. K., klausinėjo ar prokuroras rašys skundą. Kitą dieną po V. R. paleidimo jis buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimo tarnybos. Apklausų metu STT pareigūnai siūlė pripažinti savo kaltę. Jis ilgai svarstė ką ir kaip daryti, skaitė baudžiamąjį kodeksą. Jis suprato, kad jei jis neprisipažins, procesas bus sudėtingas su neaiškiu rezultatu, kas jam buvo visai nenaudinga. Jis tuo metu dalyvavo keliose sudėtingose bylose skirtinguose teismuose ir suprato, kad jei bus nušalintas ar suimtas, procesai galės griūti. Be to, jis turėjo svarbių renginių, turėjo sunkių pokalbių su žmona, todėl nutarė pripažinti savo kaltę ir procesą užbaigti nutraukimu pagal laidavimą. Prokuroras priėmė nutarimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau apylinkės teismas šio nutarimo nepatvirtino. Jis visiškai pasimetė, parašė pilną prisipažinimą, parašė skundą dėl apylinkės teismo nutarties. Apygardos teismas apylinkės teismo nutartį panaikino ir sankcionavo prokuroro nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat K. Ž. parodė, kad 2012 metais į jį kreipėsi K. S. motina, kuri papasakojo, kad sūnus yra įtariamas vagystėmis, kad yra narkomanas, sakė, kad pati turi išvykti į Ameriką, prašė pasidomėti byla. Jis sutiko, sužinojo, kad tokia byla tikrai yra, kad joje yra jau nuteistas vienas asmuo, o K. S. paieškomas. Po kažkurio laiko jam iš Amerikos parašė K. S. motina, parašė, kad K. S. yra gydomas nuo narkomanijos Amerikoje, klausė ar galima sutvarkyti bylą be jo grįžimo į Lietuvą, taip pat nurodė visus klausimus derinti su K. S. tėvu K. S.. Jis nuėjo į policijos komisariatą, susipažino su byla. Vėliau pas jį buvo atėjęs K. S., jie kalbėjosi apie bylą, K. S. pasakė, kad K. S. gali grįžti. Jie susitarė, kad K. S. grįš. Jis nuėjo į policijos komisariatą, pasakė pareigūnams, kad K. S. planuoja grįžti pats ir kad jo galima neieškoti. Po kurio laiko K. S. buvo atvežtas į Lietuvą ir jis nuėjo į policijos komisariatą tartis dėl jo apklausos. K. S. į jo kontorą buvo atėjęs kelis kartus, buvo atėjęs ir kartu su Z. K.. Jie tarėsi dėl susitarimo, kalbėjo apie tai kuo galima padėti K. S.. Su Z. K. ir K. S. buvo sutartas 10000 litų honoraras už teisines paslaugas. Per vieną iš susitikimų Z. K. sumokėjo jam šiuos sutartus 10000 litų. Jis pripažįsta, kad neišrašęs kvito ir neužfiksavęs pinigų gavimo pažeidė advokatūros įstatymą, tačiau tie pinigai buvo tik už teisines paslaugas ir nebuvo skirti papirkti kokį nors pareigūną. Pokalbių metu galėjo užsiminti apie tai, kad su prokuroru suderinta, tačiau tai darė tikrai nemanydamas, kad pinigai skirti prokuroro papirkimui, tiesiog juos ramino. K. S. ir Z. K. pasakė, kad čia daroma „neįstatymiškai“ ne todėl, kad norėjo papirkti prokurorą o todėl, kad buvo susitaręs su prokuroru. Jo vertinimu, K. S. ir Z. K. ir negalėjo suprasti, kad reikia pasidalinti su prokuroru, kadangi jis pats kalbėjo neapibrėžtai, nieko konkretaus jiems nepasakė. Vykdant teisinių paslaugų susitarimą apie du mėnesius dirbo su K. S. byla, todėl mano, kad honorarą pilnai atidirbo. Dalyvavo proceso veiksmuose atliekamuose su K. S., iš gauto honoraro perdavė 500 litų nukentėjusiajai, 250 litų davė K. S. tapatybės kortelės išsipirkimui. Jo prokurorui E. B. perduoti pinigai – 2500 litų, nėra susiję su gautu honoraru. Pripažįsta, kad 2500 litų prokurorui E. B. perdavė, tačiau tai padarė pats, kadangi prokuroras buvo užsiminęs apie „prizą“. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis, būdamas pažįstamas su prokuroru E. B., paprašė pastarojo užeiti į kontorą ir paklausė kaip galima išspręsti K. S. bylą. Iš pradžių jis paklausė ar galima bylą nutraukti, tačiau prokuroras atsakė, kad nutraukti bylos negalima. Tuomet jie pakalbėjo, kad bylą galima pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Apie byla su prokuroru kalbėjo kelis kartus. Trečio pokalbio pabaigoje E. B. užsiminė apie „prizą“ jam. Jis suprato apie ką kalba prokuroras ir pasakė jam, kad jo honoraras sudaro 5000 litų ir pusė iš šių pinigų gali būti E. B.. Po visų K. S. apklausų, prieš pabaigiant bylą ir žinodamas, kad byla bus baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskambino E. B. ir pakvietė į kontorą. Buvo paruošęs voką su 2500 litų. Kai E. B. atėjo, perdavė jam voką. Pinigus atidavė, kadangi apie su E. B. buvo sutarę. Pinigai buvo perduoti už prokuroro teisėtą veikimą. Fiziškai pinigai buvo iš tų pačių pinigų, kuriuos jam perdavė Z. K.. Jokiam teisėjui pinigų perduoti neplanavo. Jei pokalbiuose su K. S. ir Z. K. ir buvo paminėjęs teisėją, tai tik todėl, kad nežinojo, koks teisėjas nagrinės bylą.
Kaltinamasis E. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad jis kontroliavo ikiteisminį tyrimą atliekamą K. S. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas vyko dėl kelių nusikalstamų veikų. K. S. buvo išvykęs iš Lietuvos, jam buvo paskelbta paieška, tačiau suėmimas skirtas nebuvo. 2014 metais gegužės mėn. pabaigoje ar birželio pradžioje pas jį į kabinetą užėjo K. S. tėvas ir pasiteiravo ar nebus suimtas jo sūnus, jei pats grįš iš Amerikos į Lietuvą. Jis negalėjo atsakyti nieko konkretaus, todėl pasakė K. S. tėvui, kad kai jo sūnus grįš, tuomet ir spręs. Maždaug po 2-3 savaičių jam į mobilųjį telefoną paskambino advokatas K. Ž. ir paklausė ar negali jis užeiti pas K. Ž. dėl S. bylos. Jis suprato, kad kaltinamasis S. grįžo ir kreipėsi teisinės pagalbos pas advokatą K. Ž.. Advokato kontora yra apie 50 metrų nuo jo namų, be to, jis žinojo, kad advokatui yra atimta teisė vairuoti, todėl jis pats užėjo į advokato K. Ž. kontorą. Kontoroje buvo kitų advokatų, bet K. Ž. pasakė, kad jokio kriminalo nėra, jie tiesiog pasitars. Advokatas paklausė ar nėra galimybės užbaigti bylos BK 38 straipsnio tvarka, jis atsakė, kad tai neįmanoma, nes K. S. įtariamas penkių nusikalstamų veikų ir pasakė advokatui, kad bylą galima pabaigti baudžiamuoju įsakymu. Advokatas paklausė kokia tyrėja tiria bylą ir jis atsakė, kad tyrėja N. N.. Kuomet jis grįžo į darbovietę, jam paskambino tyrėja N. N. ir pasakė, kad jai skambino advokatas K. Ž. ir tarėsi dėl K. S. apklausos. Jie su tyrėja pasitarė dėl apklausos, aptarė kokį įtarimą pareikšti K. S.. K. S. buvo apreikšti įtarimai ir jis buvo apklaustas. Maždaug liepos mėnesį jam vėl paskambino advokatas K. Ž. , kuris pakvietė užeiti pas jį į kontorą. Jis užėjo į kontorą, advokatas pradėjo kalbėti, kad įtariamasis išvyko į Vilnių į reabilitaciją, kad jis yra narkomanas. Jis nelabai suprato dėl ko visas šis pokalbis, tačiau paskui K. Ž. pasakė kažką tokio, kad „Edgarai, daryk kažką, nes vyrai gerai moka“. Supratęs, kad advokatas K. Ž. galbūt nori pasidalinti honoraru, paklausė „o kaip su prizu?“. Advokatas atsakė, kad jis paims 5000 litų ir jie juos pasidalins. Supratęs, kad tai bus atlygis už nieką, kadangi nieko neteisėto daryti neketino, jis su tokiu pasiūlymu sutiko ir išvyko į darbovietę. Vėliau dėl bylos kalbėjo su tyrėja. Įtariamasis K. Ž. apklausos metu buvo pripažinęs savo kaltę, atlygino žalą, nes to reikėjo bylos užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir apie tai jis buvo pasakęs advokatui K. Ž.. Iškilo klausimas dėl vienos veikos kvalifikavimo. Tyrėja papildomai apklausė nukentėjusiąją tame epizode, paskui jis pats bylą dalyje dėl šio epizodo dėl plėšimo K. S. nutraukė. Su tyrėja buvo sutarta, kad galutinį įtarimą K. S. ji pateiks rugpjūčio 25 dieną, tačiau tą dieną K. S. į apklausą neatvyko. Rugpjūčio 26 dieną jam vėl paskambino K. Ž. ir pakvietė užeiti. Jis užėjo į advokato kontorą ir paklausė advokato kur jis dingęs. K. Ž. atsakė, kad kelias dienas šventė ir pasiteiravo apie bylos užbaigimą. Jis pasakė, kad K. S. dar reikia nuvykti pas tyrėją, taip pat pasakė, kokią baudą prašys skirti teismo baudžiamuoju įsakymu. K. Ž. pasakė, kad gal per daug, tačiau jis atsakė, kad bauda ne per didelė, taip pat priminė, kad bauda dar bus sumažinta trečdaliu, kadangi byla bus išnagrinėta supaprastintu procesu. K. Ž. pasakė, kad gerai, ištraukė iš savo švarko kišenės voką ir padavė jam. Jis suprato, kad tai atlygis, kokio jis tiksliai dydžio, nežinojo. Jis įsidėjo voką į kišenę ir išėjo iš kontoros. Tuomet buvo sulaikytas. Tam momentui, kai jis paėmė voką, procesinis sprendimas dar nebuvo priimtas. Kiek jam žinoma, po to byla K. S. atžvilgiu buvo pabaigta tuo pačiu procesiniu sprendimu – teismo baudžiamuoju įsakymu. K. Ž. pažinojo kaip buvusį (duomenys neskelbtini) rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją. Santykiai su juo nebuvo draugiški, tačiau kelis kartus jis pasinaudojo K. Ž. nuosavu būstu (duomenys neskelbtini), kur poilsiavo. Per pirmą apklausą savo kaltės nepripažino dėl to, kad jam buvo inkriminuotą, kad atlygį jis gavo už neteisėtą veikimą, su kuo jis nesutiko. Vėliau savo kaltės niekada neneigė.
Kaltinamasis K. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis iš viso nesupranta kodėl yra kaltinamas dėl papirkimo. Jau nuo 2012 metų sūnus K. S. turėjo problemų. Tuomet žmona kreipėsi į advokatą K. Ž., sumokėjo jam 700 litų, ir galima sakyti, tokiu būdu jį pasamdė. Sūnus iš Amerikos grįžo 2014 metais ir grįžo visiškas narkomanas. Sūnui buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių. Jis suprato, kad, jei bus pasodintas į kalėjimą, sūnus visiškai žlugs, todėl jis siekė jam padėti. Jis buvo važiavęs pas nukentėjusiuosius, pats atlygino žalas, kreipėsi į advokatą K. Ž.. Pas advokatą ėjo kartu su K. S. močiute Z. K., pas advokatą buvo kelis kartus. Jis nelabai atsimena, kokie pokalbiai vyko pas advokatą, tuomet jam rūpėjo tik sūnus, kad jis nebūtų pasodintas. Advokatas žadėjo padėti ir to jam pakako. Jis nėra teisininkas, todėl nesuprato advokato kalbų apie tai, ką konkrečiai reikia padaryti. Jokio pokalbio apie jokius kyšius nebuvo. Jis ir Z. K. teisėtai sumokėjo advokatui už paslaugas. Ką tuo metu kalbėjo advokatas, jam nerūpėjo. Advokatas lyg minėjo, kad pinigai bus skirti teismui, tai jis suprato, kad iš šių pinigų bus sumokėtos baudos. Ar kalbėjo advokatas , kad dalis pinigų bus prokurorui, neatsimena. Atsimena, kad advokatas sakė, kad išspręs bylą teigiamai, kad sūnaus nepasodins. Pinigus – 10000 litų advokatui sumokėjo Z. K.. Kokius konkrečius veiksmus advokatas už šiuos pinigus atliko, nežino, žino, kad advokatas iš šių pinigų atlygino žalai vienai nukentėjusiajai, taip pat gali būti, kad iš šių pinigų buvo sumokėta už sūnaus tapatybės kortelę. Šiuo metu sūnus yra reabilitacijos centre.
Liudytojas L. K. parodė, kad visi susitikimai ir pokalbiai su advokatu K. Ž. dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo įvyko STT pareigūnų iniciatyva ir nurodymu. Su advokatu K. Ž. susipažino maždaug 2003 metais kuomet advokatas padėjo jam surašyti prašymą dėl 2003 metų naujojo BK nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Tuo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Jis buvo teistas (duomenys neskelbtini), gavo 20 metų laisvės atėmimo bausmės, paskui buvo perduotas į Lietuvą atlikti bausmę. Kiek atsimena, advokato surašytas prašymas jam nepadėjo. Nuo 2003 metų su advokatu K. Ž. nebendravo. 2013 m. liepos 10 d. buvo paleistas lygtinai. Kiek atsimena, prieš jį paleidžiant lygtinai, jis pataisos namuose vieną kartą bendravo su advokatu K. Ž., tačiau dėl ko buvo tas pokalbis, jis jau neatsimena. Advokatas K. Ž. jo byloje dėl lygtinio paleidimo nedalyvavo. Išėjus į laisvė maždaug po mėnesio jam į telefoną paskambino Pravieniškių pataisos namų pareigūnas kurio pavardė G.. Iš kur jis gavo jo telefono numerį, jis nežino. G. pasiūlė susitikti, pasakė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) degalinę prie (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo, įsėdo į pareigūnų automobilį, kuriame buvo G. ir dar vienas pareigūnas. Tas pareigūnas prisistatė, tačiau jo pavardės ir pareigų jis neįsiminė, suprato, kad jis yra iš T. G. ir pareigūnas jam pasakė, kad reikia sudalyvauti programoje su advokatu, pažiūrėti ar jis ima pinigus. Pavardės pirmo pokalbio metu nepasakė, tačiau jau buvo pasakyta, kad tai bus advokatas. Vėliau tokių pokalbių su STT pareigūnais buvo daug, virš penkių, todėl jis nelabai atsimena apie ką konkrečiai buvo kalbėta kiekvieno pokalbio metu. Susitikimai su pareigūnais vykdavo įvairiose vietose, buvo keli susitikimai ir STT patalpose. K. Ž. pavardė atsirado per antrą ar trečią pokalbį. Pirmų pokalbių pareigūnai kalbėjo, kad jis turi susitikti su advokatu K. Ž. ir kalbėti su juo apie vieno iš nuteistųjų lygtinį paleidimą. Tas nuteistasis buvo V. R.. Jis asmeniškai V. R. beveik nepažinojo, žinojo, kad V. R. taip pat atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tačiau su juo tenai nebendravo. Pirmą kartą jis nuvažiavo į advokato K. Ž. kontorą, pakalbėjo ar jis gali atstovauti V. R. byloje dėl lygtinio paleidimo. Paskui tokių susitikimų su advokatu K. Ž. buvo daug. Prieš kiekvieną susitikimą pareigūnai instruktavo jį apie ką jis turi kalbėti su advokatu ir kokius klausimus užduoti. Būdavo, kad jį instruktuodavo žodžiu, būdavo, kad reikalingus užduoti klausimus jam užrašydavo ant popieriuko. Pareigūnai jį instruktuodavo, kaip teisingai reikia bendrauti, sakydavo kiek pinigų pasiūlyti advokatui. Iš pradžių pokalbiai su advokatu K. Ž. nebuvo įrašomi, paskui pareigūnai davė jam įrašymo priemones ir keli paskutiniai pokalbiai buvo įrašyti. Įrašymo priemonės buvo dviejų tipų – vienas buvo panašus į automobilio pultelį, kitas buvo kabinamas ant kūno. Pareigūnai jam užrašydavo klausimus ir jis tuos klausimus užduodavo K. Ž.. Atsimena, kad pareigūnai jam sakė, kad pokalbis su advokatu neturi atrodyti taip, kad iš jo būtų aišku, kad advokatas provokuojamas. Atsimena, kad vieną kartą po pokalbio su advokatu K. Ž. pareigūnai, perklausę pokalbį, pasakė, kad pokalbis yra blogas, netinkamas, todėl jis turi dar kartą nuvykti pas advokatą ir pakartoti pokalbį teisingai. Įrašus iš įrašymo priemonių pareigūnai ant diskelių perkeldavo patys, jis pats net nemokėjo naudotis tomis įrašymo priemonėmis. Pokalbių metu jis pats nekalbėjo advokatui, kad reikia papirkti prokurorą ar teisėją, ką kalbėjo advokatas, jau neatsimena. Pareigūnai jam pasakė pasiūlyti advokatui 15000 litų už V. R. atstovavimą. Advokatas sutiko. Prieš vieną iš pokalbių pareigūnai jam davė 15000 litų ir jis nuvežė bei perdavė šiuos pinigus advokatui K. Ž.. Po visų pokalbių su advokatu K. Ž. ir šių pokalbių įrašymo, jis buvo apklaustas STT pareigūnų. Apklausa įvyko 2013 m. spalio mėn. Apklausos protokolą rašė STT pareigūnė. Jo parodymai buvo užrašomi ne iš jo žodžių. Jis kalbėjo vieną, o STT pareigūnė pareguliuodavo parodymus ir juos surašė kitaip. Jis tą protokolą pasirašė jo beveik neskaitant. Pareigūnai jam buvo sakė, kad jis dalyvauja kažkokiame modelyje, kad prokuroras jam iškels bylą, o paskui ją nutrauks. Po viso įvykio STT pareigūnams, kad jis daugiau nebedalyvaus. Su V. R. apie jo lygtinį paleidimą nekalbėjo. Jei ne STT pareigūnų prašymai, pas advokatą K. Ž. nevyktų.
Liudytojas V. R. parodė, kad nuo 2010 metų iki 2014 metų atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Tuose pačiuose namuose laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo L. K.. Jie kelis kartus kalbėjosi, L. K. gyrėsi, kad turi pažįstamų advokatų. Apie savo pažįstamus advokatus jis kalbėjo ir kitiems kaliniams, tačiau juo niekas netikėjo, nes L. K. buvo melagis. Advokatą K. Ž. matė vieną kartą, kuomet pastarasis pakalbėjo su juo dėl galimybės atstovauti jį. Visas pokalbis vyko apie penkias minutes. Aplamai tokių advokatų buvo daug, jie kalbėjosi su nuteistaisiais apie atstovavimą. Vien su juo kalbėjo virš dešimt advokatų, kurie norėjo jį atstovauti. Nei su K. Ž. nei L. K. apie savo lygtinio paleidimo reikalus nekalbėjo. 2014 metų pradžioje buvo sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Jis jau buvo gavęs komisijos išvadas, kuomet jį iškvietė į operatyvinę dalį. Tenai buvo operatyvinės dalies viršininkas G. ir dar du kažkokie pareigūnai. Jie jam pasakė, kad jei jis nori išeiti į laisvę, jis turės duoti parodymus prieš advokatą K. Ž.. Jie jam sakė, kad jis turi parodyti, kad advokatas K. Ž. paėmė kyšį, prigrasino, kad jei neduos parodymų, neišeis į laisvę. Jis atsisakė. Tą kartą lygtinai nebuvo paleistas.
Liudytoja R. M. parodė, kad dirba Specialiųjų tyrimo tarnyboje vyriausiąja specialiste tyrėja. 2013 m., dienos tiksliai neatsimena, pas ją užėjo viršininkas E. R., kuris paklausė ar gali ji dirbti per pietus, nes yra žmogus, kuris nori parašyti pareiškimą. Tuo metu ji dirbo grupėje su K. S. ir A. L.. A. L. buvo užimtas, todėl pareiškimą ėmė ji ir K. S.. Viršininkas atvedė žmogų, tai buvo L. K., kurio ji iki šiol nepažinojo. L. K. davė paaiškinimus, labai daug kalbėjo, prie savo parodymų pridėjo kompaktinį diską su pokalbio įrašu. Jo paaiškinimu užrašinėjo ji, viską surašė tiksliai iš jo parodymų. Jokių įtarimų jo parodymai jai nesukėlė, jai pasirodė, kad jis pasakoja nuoširdžiai. Apie tai, kad jis iki apklausos jau galimai buvo bendravęs su STT pareigūnais, ji apklausos metu nieko nežinojo. Gal jai buvo kiek neįprasta, kad žmogus pats ateina su tiek informacijos. Per apklausą L. K. papasakojo, kad tikslu padėti nuteistajam R. išeiti iš pataisos namų jis kalbėjosi su advokatu K. Ž., kodėl pokalbių metu davė suprasti, kad reikia apsimokėti. Tuomet jis tokius advokato pokalbius įrašė į diktofoną. Apklausos metu L. K. paaiškino, kad parodymus ant advokato duoda dėl to, kad jam nepatiko, kad advokatas reikalauja pinigų. Prie protokolo pareiškimo L. K. pridėjo kompaktinį diską su įrašu. Ji nepareikalavo pateikti įrašo originalo ar diktofono, kuriuo buvo padarytas įrašas. Kai ji klausinėjo L. K. apie diktofoną ir įrašą, jis jai atsakinėjo, „koks tau skirtumas“. Surašius protokolą-pareiškimą L. K. jį perskaitė ir pasirašė. Po apklausos jos viršininkas E. R. pasiėmė diską su įrašu o ant protokolo-pareiškimo užrašė rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą ir atliko jį iki galo. Prieš teismo posėdžius sužinojo, kad L. K. teisme pakeitė parodymus, taip pat sužinojo, kad L. K. dar iki protokolo-pareiškimo surašymo bendravo su kitais STT pareigūnais.
Liudytojas K. S. parodė, kad 2013 metais dirbo STT (duomenys neskelbtini) valdyboje, ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistu, šiuo metu STT nedirba. 2013 metais, dienos tiksliai neatsimena, pas juos į kabinetą užėjo kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas ir pasakė, kad reikia priimti pareiškimą iš žmogaus. Protokolą-pareiškimą priėmė R. M. ir jis, protokolą rašė R. M.. Viršininkas atvedė L. K., kurio iki šiol jis nebuvo matęs. Parodymus L. K. davė pats, jie su R. M. apie tuos įvykius iki apklausos nieko nežinojo, todėl uždavinėjo klausimus ir užrašė parodymus. Kiek atsimena, L. K. pasakojo apie tai, kad neseniai išėjo iš pataisos namų, kad pažadėjo kitam nuteistajam R. surasti advokatą, kuris padės R. su lygtiniu paleidimu. Jis kreipėsi į advokatą Ž., bet pastarasis pokalbio metu pasakė, kad reikės pinigų, kad reikės pasidalinti su prokuroru ir teisėju. L. K. dar paaiškino, kad kelis pokalbius su advokatu įrašė ir pateikė kompaktinį diską su įrašu. Kokiu diktofonu L. K. įrašė pokalbius, jie netikslino ir diktofono pateikti nereikalavo. Kiek atsimena, vėliau atliko kelis proceso veiksmus toje byloje. Kokių nors įtarimų L. K. parodymai jam nesukėlė, apie tai, kad iki protokolo-pareiškimo L. K. galėjo bendrauti su STT pareigūnais, nieko nežinojo ir dabar nežino.
Liudytojas D. G. parodė, kad dirba Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos žvalgybos skyriaus viršininku. 2013 metais šis skyrius vadindavosi vidaus tyrimų skyrius. Tuo metu pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę, tarp kitų nuteistųjų, atlikinėjo nuteistieji L. K. ir V. R.. Su V. R. apie jo lygtinio paleidimo klausimus niekada nekalbėjo. L. K. buvo stalius, su juo kelis kartus kalbėjo. Vieno pokalbio metu L. K. pradėjo kalbėti apie kažkokį advokatą, kuris lygtai gali padėti išeiti lygtinai. Jo tas pokalbis nesudomino, jis pasakė L. K., kad jis korupcinėmis veikomis neužsiima, kad tai kitų tarnybų reikalas. Kokio nors rašytinio pareiškimo iš L. K. nepaėmė. Jam atrodo, kad dėl šio pokalbio jis tą pačią dieną paskambino pažįstamam STT pareigūnui vardu Nerijus, kurio pavardės nežino, o telefono numerį turėjo dėl to, kad tas STT pareigūnas buvo kelis kartus atėjęs į pataisos namus. Po skambučio STT pareigūnui daugiau šiuo klausimu nieko nedarė. L. K. buvo išleistas į laisvę, o maždaug po vieno ar dviejų mėnesių L. K. paskambino jam tuo pačiu klausimu. Tuomet jis vėl paskambino STT pareigūnui N. ir buvo sutarta, kad N. ir L. K. susitiks. Susitikimas įvyko prie devintojo forto, jis atvažiavo automobiliu su N., o L. K. atvyko savo automobiliu. Jis pristatė STT pareigūną ir L. K. vieną kitam, L. K. pasakė, kad tai STT pareigūnas. Paskui jie bendravo jam nedalyvaujant. Jis pats nuėjo į degalinę, o N. su L. K. bendravo apie 15 minučių. Apie ką jie kalbėjo, jis nežino. Vėliau su STT pareigūnu ar L. K. šiuo klausimu nekalbėjo.
Liudytojas N. D. parodė, kad dirba STT vyriausiuoju specialistu, 2013 metais dirbo žvalgybinės informacijos poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas. Darbo reikalais pažinojo Pravieniškių pataisos namų operatyvinio skyriaus viršininką G.. Maždaug 2013 metų vasarą jam į telefoną paskambino G., kuris pasakė, kad nori susitikti. Dėl ko nori susitikti, nesakė. Jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) degalinėje. G. atvyko su kažkokiu žmogumi, jo pavardė K.. K. pradėjo kažką aiškinti apie lygtinius paleidimus, G. taip pat klausė ar tokia informacija jį sudomins. Kiek atsimena, K. jokių pavardžių neminėjo, apie korupciją taip pat nekalbėjo. Aplamai, K. jam nesukėlė pasitikėjimo, nes buvo teistas už nužudymą. Jo tokia informacija nesudomino, todėl jis paėmė K. kontaktus ir pasakė, kad jei viršininką sudomins, jis su K. susisieks. Visas pokalbis truko apie 10 minučių. Grįžęs į darbą apie pokalbį informavo viršininką, perdavė jam K. telefono numerį.
Liudytojas R. K. parodė, kad dirba STT Kauno valdybos kriminalinio skyriaus, žvalgybinės informacijos poskyrio viršininku. Maždaug 2013 metų vasaros pabaigoje jo kolega N. D. informavo jį, kad turėjo pokalbį su vienu žmogumi, kuris kažką nori pranešti, davė jo kontaktus. Jis pats tam žmogui neskambino, tas žmogus paskambino pats, prisistatė Leonu, pasakė, kad turi informacijos, kad advokatas nori atlikti neteisėtus veiksmus siekiant paleisti asmenį lygtinai. Jam atrodo, kad į pirmą susitikimą su Leonu jis vyko su N. D.. Jie susitiko Statoil degalinėje. Pilietis kalbėjo apie konkretų advokatą, advokato pavardė buvo Ž.. Pilietis kalbėjo, kad advokatas Ž. galimai nori atlikti neteisėtus veiksmus. Tokių susitikimų buvo keli, L. K. vis kalbėjo apie advokatą, apie kitus pareigūnus – prokurorą, teisėją, kuriems advokatas lygtai nori duoti kyšį už kito asmens lygtinį paleidimą. Į tokius L. K. pokalbius jis jam atsakydavo, kad reikia konkrečių duomenų, tačiau niekada nepatardavo, ką būtent jam reikia padaryti. Visus veiksmus su advokatu Ž. L. K. atliko savo iniciatyva, STT pareigūnai am niekada nieko nesakė. Paskutinio pokalbio metu L. K. pasakė, kad turi pokalbio su advokatu įrašą. Apie tai, kad L. K. planuoja padaryti pokalbio įrašą jis žinojo, tačiau pats tokio įrašo neprašė, įrašą L. K. padarė savo iniciatyva. Jokios aparatūros L. K. nedavė, apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas įrašas, nieko nežino. Kai L. K. atvežė Įrašą, jis nuvežė L. K. į STT, paėmė įrašą, L. K. viršininkas nuvedė paimti pareiškimą. Jis pats apžiūrėjo ir išklausė įrašą, tačiau kokia priemone jis buvo padarytas nepasidomėjo. Kodėl nepasidomėjo, paaiškinti negali, nors prokuroras sakė, kad tokiose bylose tai padaryti būtina. Iki pareiškimo su L. K. nebuvo atliekami jokie modelio veiksmai. Tokie veiksmai vyko po pareiškimo paėmimo, L. K. buvo instruktuojamas, jam buvo duoti pinigai – 15000 litų. Atsimena, kad iki pareiškimo L. K. nebuvo duodami jokie pinigai.
Liudytojas K. D. parodė, kad 2012-2013 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroru, šiuo metu yra pensininkas. Konkrečių aplinkybių dėl V. R. lygtinio paleidimo neatsimena. 2013 metais pagal pareigas rašydavo prokuroro atsiliepimus į Komisijos sprendimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo. Ar rašė atsiliepimą dėl V. R. lygtinio paleidimo, jau neatsimena. Medžiagas dėl lygtinio paleidimo prokurorams priskirdavo kompiuteris. Atsimena, kad du ar tris kartus buvo atvažiavęs advokatas K. Ž., klausinėjo apie lygtinio paleidimo tvarką, tačiau daugiausia kalbėjo apie dalykus, nesusijusius su darbu. Ar kalbėjo jie apie kokį nors konkretų žmogų, neatsimena. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja J. Č. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurore, jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Dėl V. R. lygtinio paleidimo medžiagos mažai ką atsimena. Atsimena, kad iš pradžių medžiaga, kurioje reikėjo surašyti atsiliepimą, buvo paskirta jai, tačiau vėliau atsiliepimą surašė kitas prokuroras. Jų skyriuje atsiliepimus lygtinio paleidimo medžiagose rašydavo keturi prokurorai, ir tais atvejais, kuomet į skyrių iš karto ateidavo daug medžiagų, prokurorai padėdavo vienas kitam. Taip įvyko ir šį kartą. Ji iš karto gavo apie 20 medžiagų, tarp jų buvo ir V. R. medžiaga. Ji neatsimena, ar ji pati paprašė prokuroro K. D. jai padėti, ar jis pats pasiūlė, tačiau jis sutiko jai padėti. Ji neatsimena, ar davė jam tik vieną medžiagą ar daugiau. Tokiu būdu ji ir atidavė K. D. V. R. medžiagą. Tuo metu vyriausiojo prokuroro rezoliucijos ar pavedimo medžiagos perdavimui kitam prokurorui nereikėjo. Gautas medžiagas kompiuteriu paskirstydavo prokuroro padėjėja, ji gautą medžiagą elektoriniu paštu persiųsdavo tam prokurorui, kuriam buvo paskirta medžiaga. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja R. Š. parodė, kad 2013 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro padėjėja. Tuo metu viena iš jos pareigų buvo gautų lygtinio paleidimo medžiagų paskirstymas prokurorams atsiliepimas rašyti. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro buvo nustatyta tvarka, kad kiekvienas prokuroras gaudavo po 20 medžiagų. Medžiagų ateidavo labai daug, ji turėjo prokurorų darbo krūvius ir kompiuterinės programos pagalba paskirdavo po 20 medžiagų kiekvienam prokurorui. Sistema atžymėdavo, kad prokurorui paskirtos medžiagos ir ji elektroniniu paštu perduodavo prokurorui visas medžiagas. Rezoliucijos ant medžiagų nebuvo rašomos. Dabar ši tvarka yra pakeista. Skyriuje būdavo atveju kuomet vienas prokuroras padėdavo kitam prokurorui rašyti atsiliepimus, kadangi atsiliepimams buvo nustatyti terminai ir terminai neturėjo būti pažeisti.
Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba advokatu, dirbo vienoje kontoroje su advokatu K. Ž.. Apie kaltinimus K. Ž. nagrinėjamoje byloje beveik nieko nežino, tik K. Ž. jam pasakojo, kad kažkoks prokuroras paprašė „prizo“. Kai K. Ž. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, K. Ž. sudarė su juo teisinės pagalbos sutartį šioje byloje. Vykdant susitarimą nuvyko į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas K. Ž. suėmimo klausimas, tačiau dėl kažkokių priežasčių teisėjas neleido jam dalyvauti posėdyje. Teisėjas tai nutarė vienašališkai, ar surašė teisėjas kokią nors nutartį dėl jo nušalinimo, nežino. Su prokuroru E. B. apie bylos aplinkybes nebendravo.
Liudytoja N. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK tyrėja. Jos žinioje buvo baudžiamoji byla, kurioje buvo įtariamas K. S.. K. S. buvo pasislėpęs, jam buvo paskelbta paieška. Byla nebuvo niekuo išskirtinė, todėl ji šios bylos beveik neatsimena. Atsimena, kad vienu momentu K. S. pats atsirado, ji apie bylos eigą ir procesą bendravo su bylą kontroliuojančiu prokuroru E. B.. Prokuroras jai nurodė informuoti paieškos skyrių, kad nutrauktų paiešką, su prokuroru taip pat buvo suderintas įtarimas K. S.. K. S. byloje gynė advokatas K. Ž., jai atrodo advokatas dalyvavo apklausoje. Niekas šitoje byloje atlikti ko nors neteisėto jos neprašė. Su prokuroru buvo suderinti galutiniai įtarimai K. S., su advokatu K. Ž. ir K. S. buvo suderinta apklausos data, tačiau tuomet bylą iš jos paėmė. Patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2013-10-10 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta kompaktinė plokštelė „TX Think Xtra“ Nr. C10129105, kuri buvo pridėta prie L. K. 2013-10-10 protokolo – pareiškimo. Šioje kompaktinėje plokštelėje yra įrašyti du failai. Atidarius 2.42 MB talpos failą (failo pavadinimas – „2013_10_02 12_10_43“) su programa VLC media player nustatyta, kad jame yra garso įrašas, kuris trunka 13 min. 14 sek. Išklausius visą garso įrašą nustatyta, kad jame girdėti dviejų vyrų balsai. Atidarius kitą 2.43 MB talpos failą (failo pavadinimas – „2013_10_09 12_46_26“) su programa VLC media player nustatyta, kad jame yra garso įrašas, kuris trunka 13 min. 19 sek. Išklausius visą garso įrašą nustatyta, kad jame girdėti dviejų vyrų balsai. (t.1., b.l. 109-116, kompaktinė plokštelė TXThink Xtra Nr. C10129105).
2013-10-11 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi L. K. leista atlikti nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 226 str. 1 d. (prekyba poveikiu), 227 str.l d., 227 str. 2 d. (papirkimą) imituojančius veiksmus advokato K. Ž. ar kitų jo nurodymu veikiančių asmenų atžvilgiu (t. 2., b.l. 105-106).
2013-10-15 nusikalstamų veikų imitavimo protokole nurodyta, kad 2013-10-15 14.35 val. į advokato K. Ž. darbo kabinetą, esantį Advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini) užeina L. K.. Pokalbio metu K. Ž. ir L. K. pasako: K. Ž.: „Einam pasikalbėsim.“. L. K.: „Mhm, palaukit, palaukit aš šitą išmesiu (pereina į kitą kabinetą) šilta.“. K. Ž.: „Sutariau aš su pačiu prokuroru.“. L. K.: „Sutarėt su prokuroru?“. K. Ž.: „Jo, kad supranti, jis net pasižiūrėjo, ne pas jį, dabar keturi tik likę prokuratūroj, (duomenys neskelbtini). Su D., jis man turi rytoj atskambint, sakau aš tau ketvirtadienį atvežu bapkes ir davai K.pabaik šitą reikalą.“. L. K.: „Supratau.“. K. Ž.: „Ir vienam ir kitam, sakau svarbesnis NF ir kadangi sakė K. tvarkoj, tai gerai.“. L. K.: „Neapgaus?“. K. Ž.: „Tai K. lyg tai tvirtas vyras ir jis na nežiūrint į jo visas drausmines bylas, kur dabar iškeltos.“. L. K.: „Ai NŽ neblogas toks vyras, bet kada čia bus.“. K. Ž.: „Jis geras vyras, tikrai.“. L. K.: „Bet kažkas inskundė.“. K. Ž.: „K. ten iš tų, ten geresnis, tai va, aš jam sakiau, kad ketvirtadieni atvežu tau bapkes ir tu, vsio, (duomenys neskelbtini), davai dabaik, sakau, reikalą iki galo, kad manęs ten net nereiktų.“. L. K.: „Nu.“. K. Ž.: „Kaip sakau tas K., sakė ne, plepys, nieks sakė nenori su juo paskui, kas ką padaro visi žino, tai.“. L. K.: „Jis toks žinot už tai bijau su juo.“. K. Ž.: „Tai va, man taip apibudino, tai va.“. L. K.: „Nesikeičia niekas suma tokia pati?“. K. Ž.: „Taip NF“ L. K. išsiima iš vidinės kišenės pinigus, matosi banknotų paketas. Iki galo, penkiolika taip tarėmės?“. L. K.: „Taip, penkiolika.“. K. Ž.: „O savo tai užmiršau, kad man dvi štukas turėtumėt daduot, aš paskui atiduosiu tikrai Leonai be nu.“. L. K.: „Taip, tai dar dviejų tūkstančių reikės.“. K. Ž.: „Dviejų man.“. L. K.: „Gerai, tada.“. K. Ž.: „Po to, po visko, gink Dieve, jei kas nors ne taip, tai viskas grįžta atgal, L. K. pakelia vieną šimto litų banknotų paketą ir matosi antras dviejų šimtų banknotų paketas. Čia, L., jokių man problemų nėra.“. L. K.: „Supratau, tai jūs, du, žiūrėkit, čia penkis užsirašęs, L. K. nuima gumytę nuo šimto litų banknotų paketo ir praskleidžia banknotus. Žiūrėk.“. K. Ž.: „Tai gerai, Leonai, jeigu tu skaičiavai, tai aš jau tikiu.“. L. K.: „Žiūrėkit, aš nemeluoju rimtai, L. K. padeda banknotų šimtines ant stalo priešais K. Ž.. Viskas sąžiningai L. K. padeda ir antrą dviejų šimtų litų banknotų paketą. K. Ž.: „Leonai, su tavim, sakau sąžiningai, jeigu, gink Dieve, kas nors ne taip – viskas atgal.“. L. K.: „Atgal gražinsit, ane?“. K. Ž.: „Sekantį kartą aš tau pažadu, kad jau būtų, bet aš manau, kad ir dabar bus gerai, duodu aštuoniasdešimt procentų prieš dvidešimt.“. L. K.: „Gerai tada.“. K. Ž.: „Tai va, už tai, kad jau tikrai toks vaikinas lyg tai, niekad nėra pavedęs, labai tas D. geras, nu vienintelis ten tarp tų bobų likęs dabar vyras ir aš manau, kad taip bus.“. L. K.: „Svarbu.“. K. Ž.: „Jeigu gerai, tai aš tau praeitą kartą užmiršau, kad man dvi štukos priklauso už tarpininkavimą.“. K. Ž. atsistoja nuo stalo, pasiima dešine ranka nuo stalo pinigus ir perima į kairę ranką. L. K.: „Gerai tada, ką spaudžiam dešinę.“. K. Ž.: „Taip.“. L. K.: „Tai tuom kart.“. K. Ž.: „Tai lauksim jo rezultato.“. L. K.: „Tai, kada dabar apsilankysit?“. K. Ž.: „Aš ketvirtadieni važiuoju, už poryt.“. L. K.: „Taip.“. K. Ž.: „Važiuoju į tą, atiduodu viską ir lauksim NF.“. L. K.: „Gerai tada. Tada pas jus kada atvažiuot?“. K. Ž.: „Dvidešimt antrą dieną, aš jau, aš prieš tai žinosiu, žinok, viską.“. L. K.: „Taip, tai klausykit tada, kada man pas jus atvažiuot?“. K. Ž.: „Taigi, L., tada, gal palaukiam teismo dienos, gerai?“. L. K.: „Gerai, gerai, tada.“. K. Ž.: „Gerai, Abu išeina iš kabineto. Tiek atkentėjom? NF, prokuroras NŽ.“. L. K.: „Supratau, supratau, aš tikiu, svarbu, kad žinot teisėjas ten su prokuroru.“. K. Ž.: „Ten viskas tvarkoj, NF tas prokuroras.“. L. K.: „Gerai tada lekiu irgi, lekiu dar pažuvaut buvau čia žuvaut šeštadienį peršalau truputi iš kaimuko atlėkiau dar rytoj.“. K. Ž.: „Dabar viskas įdomu, taip?“. L. K.: „Taip stebuklas, gerai laimingai.“ (t. 2., b.l. 113-115, kompaktinė plokštelė Nr.DVD-3-30-13).
2013-10-16 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas parodo, kad 2013-10-16 15.20 val. K. Ž. ir K. D. susitarė abu susitikti kitą dieną pas K. D. darbo vietoje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 144-145, kompaktinė plokštelė Nr.DVD-3-31-13).
2013-10-17 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas parodo, kad 2013-10-17 15.25 val. K. Ž. susitarė su K. D., kad K. Ž. netrukus atvyks pas K. D. į (duomenys neskelbtini). K. D. pasakė, kad lauks K. Ž. lauke prie įėjimo (t.2, b.l. 146-147, kompaktinė plokštelė Nr.VR5F16-00716 (failas „2“).
2013-10-17 slapto sekimo protokolas ir jo priedas kompaktinė plokštelė DVD-3-41-13 parodo, kad 2013-10-17 15:33 val. advokatas K. Ž. eina per aikštę nuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės link (duomenys neskelbtini) Policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pastate yra įsikūręs (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyrius. Prokuroras K. D. jau laukia prie įėjimo advokato K. Ž.. Abu susitinka. Pasisveikina paspausdami rankas. Apsidairo ir tarpusavyje bekalbėdami, pradeda eiti ir užeina už pastato kampo (15:34:53). Už pastato kampo, tarp medžių, prabūna apie vieną minutę (15:36:48) ir vėl sugrįžta prie pastato įėjimo. Prokuroras K. D. abi rankas laiko įsikišęs į striukės kišenes. Sugrįžta prie įėjimo durų ir atsisveikina paspausdami rankas. K. D. įeina į savo tarnybines patalpas. K. Ž. eina atgal per aikštę link (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (t.2, b.l. 148, kompaktinė plokštelė Nr.DVD-3-41-13).
2013-10-17 Prokuratūros dokumentų valdymo sistemoje buvo registruotas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro K. D. 2013-10-15 data parengtas atsiliepimas, kuriame prokuroras dėl lygtinio V. R. paleidimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, neprieštaravo (t. 4, b.l. 30, 33-34).
2013-10-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas parodo, kad 2013-10-21 15.50 val. K. Ž. paklausė K. D., „kaip žvejyba“. K. D. atsakė, kad gerai. K. Ž. pasakė, kad „rytoj žvejojam“ K. D. patvirtino ir patikslino, kad šiandien vyksta procesas, tik jis dar nežino rezultato. Taip pat abu susitarė, kad kitą dieną į darbo pabaigą susiskambins (t. 2, b.l. 149-150, kompaktinė plokštelė Nr. Nr.VR5F16-00716 (failas „275“).
2013-10-22 nutartimi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p., BPK 360 str. 5-7 d., 364 str. 3-4 d., iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos lygtinai (neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 2 metai 10 mėnesių 3 dienos, skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2013- 09-26), V. R. paleido (t. 4., b.l. 35-36).
2013-10-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas parodo, kad 2013-10-22 15.37 val. K. Ž. informavo L. K., kad netrukus turės informaciją, apie sprendimą dėl V. R. lygtinio paleidimo. Taip pat pasakė, kad „ten turėtų gerai, ten viskas būti.“ K. Ž. paprašė L. K. paskambinti jam apie 16.15 val. (t. 2, b.l. 151-152, kompaktinė plokštelė Nr. Nr.VR5F16-00716 (failas „310“).
2013-10-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas parodo, kad 2013-10-22 16.00 val. K. Ž. paskambino prokurorui į šio tarnybinį telefoną, bet K. D. neatsiliepė (t. 2, b.l. 153-154, kompaktinė plokštelė Nr. Nr.VR5F16-00716 (failas „311“).
2013-10-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas parodo, kad 2013-10-22 16.02 val. K. Ž. paskambino teisėjui G. K. į šio tarnybinį telefoną. Atsiliepė teisėjo sekretorė. K. Ž. paklausė, ar priimtas sprendimas dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo. Sekretorė atsakė, kad prašymas patenkintas. (t. 2, b.l. 155-156, kompaktinė plokštelė Nr. Nr.VR5F16-00716 (failas „312“).
2013-10-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas parodo, kad 2013-10-22 16.22 val. K. Ž. informavo L. K., kad „viskas tvarkoje ir niekas neskųs“, „šimtaprocentiniai“, „tas, kas jį dusino, tas jį... už jį stengėsi.“. Be to, K. Ž. priminė L. K., kad pastarasis liko jam skolingas ir kviečia atvykti pas jį. (t. 2, b.l. 157-158, kompaktinė plokštelė Nr. Nr.VR5F16-00716 (failas „315“).
2013-11-07 apžiūros protokolas parodo, kad K. Ž. mobilaus ryšio telefone Nokia rasta informacija, kad 2013-10-22 15.59 val. skambinta telefone įrašytam adresatui „D. K.“ tel. Nr.8 346 51556 (t. 4, b.l. 190-194, 195).
2013-12-18 apžiūros protokolas parodo, kad K. Ž. advokatūros kvitų šaknelių knygelėje yra 50 lapų. Apžiūrėjus kvitų šakneles, išrašytos V. R. ar L. K. nerasta. Taip pat apžiūrėta baltos spalvos viršeliu advokatų orderio šaknelių knygelė. Orderių knygelė yra tuščia, joje neužpildytas nei vienas orderis. Taip pat apžiūrėtas juodos spalvos viršeliu 2013 m. darbo kalendorius. Viso kalendorius susideda iš 55 lapų. Apžiūrėjus darbo kalendoriaus lapus, nustatyta, kad prie spalio 11 dienos ranka padarytas įrašas: „D. (duomenys neskelbtini)“. Prie spalio 22 dienos ranka padarytas įrašas: „R. teis K.“. Apžiūrėti daiktai ir dokumentai grąžinti K. Ž. (t. 5, b.l. 1-7).
2013-10-24 kratos protokolas ir 2013-12-10 apžiūros protokolas parodo, kad 2013-10-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 3 000 litų. Sutikrinus šių pinigų serijos numerius su LR STT pažymėtų pinigų, kurie 2013-10-15 kaip kyšis buvo perduoti K. Ž., serijos numeriais, nustatyta, kad tai yra dalis (3 000 litų iš perduotų 15 000 litų) tų pačių, LR STT Kauno valdybos pareigūnų pažymėtų, pinigų. Šie pinigai 2013-12-10 grąžinti LR Specialiųjų tyrimų tarnybai (t. 2, b.l. 162-169, t. 5, b.l. 15-21).
2013-10-23 kratos protokolas ir 2013-10-24 apžiūros protokolas, 2013-11-06 apžiūros protokolas parodo, kad 2013-10-23 kratos metu K. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti pinigai – 92 100 litų, 5 000 eurų, 5 500 JAV dolerių. 2013-11-06 šie pinigai grąžinti K. Ž., iš kurių 12 000 litų K. Ž. savanoriškai grąžino LR Specialiųjų tyrimų tarnybai (t.2, b.l. 174-178, t. 5, b.l. 13-14, 23-30).
2013-12-02 apžiūros protokolas parodo, kad kratos metu K. D. darbo vietoje tarp kitų daiktų rasta ir paimta viena advokato K. Ž. vizitinė kortelė, kurioje užrašyti ir dviejų telefonų numeriai, iš kurių (8 672) 05661 pabrauktas (t. 5, b.l. 47-52).
2014-05-07 ir 2014-08-07 Kauno apygardos teismo nutartimis dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į tarnybines patalpas, pagal 2014-05-06 teikimą Nr. 02-292 RN ir 2014-08-06 teikimą Nr. 02-472 RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į patalas, sankcionuota K. Ž. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė ir jos fiksavimas naudojant technines priemones, slaptas patekimas į tarnybines ir kitas patalpas bei AB (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-05-07 iki 2014-08-06 bei šių veiksmų atlikimas pratęstas nuo 2014-08-07 iki 2014-11-05 (t.1, b.l. 120-121).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-119 nurodyta, kad 2014-06-12 08:43:11–08:43:54 val. advokatui K. Ž. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino įtariamojo K. S. tėvas K. S. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) . Pokalbio metu K. Ž. pasiūlė K. S. paskambinti už valandos (t.1, b.l. 150-151, kompaktinė plokštelė CD-3-41-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-123 nurodyta, kad 2014-07-02 11:19:46-11:20:01 val. advokatas K. Ž. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino prokurorui E. B. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jie susitarė susitikti K. Ž. kontoroje adr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 152-153, kompaktinė plokštelė CD-3-41-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-118 nurodyta, kad 2014-07-02 13:03 val. į advokato K. Ž. kontorą atvyko prokuroras E. B.. Pokalbio metu advokatas K. Ž. paprašo prokuroro E. B., kad šis susipažintų su įtariamojo K. S. baudžiamąja byla bei rastų galimybę priimti palankų sprendimą šioje byloje K. S. atžvilgiu (t.1, b.l. 154-156, kompaktinė plokštelė DVD-3-29-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-117 nurodyta, kad 2014-07-03 9:52 val. K. Ž. ir A. K. advokatų kontoroje advokatai K. Ž. ir A. K. pokalbio metu kalba kokią pinigų sumą, galimai kaip kyšį, reiktų perduoti prokurorui kad šis pritaikydamas LR BK 38 str. skirtų lengvesnę bausmę K. S. (t.1, b.l. 157-158, kompaktinė plokštelė DVD-3-31-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-116 nurodyta, kad 2014-07-03 11:12 val. pas advokatą K. Ž. į kontorą atvyko K. S. su savo močiute Z. K.. Pokalbio metu jis informavo K. S. bei Z. K., kad buvo susitikęs su prokuroru E. B. ir paprašė peržiūrėti K. S. baudžiamąją bylą bei pastarojo atžvilgiu priimti palankų sprendimą. Pokalbio metu Z. K. pasakė “Pagal šituos straipsnius čia įmanoma padaryt, kad nebūtų teistumas? Mūsų tikslas, kad nebūtų teistumo“. K. Ž. atsakė „Teistumas, jeigu susitaikom, tai nėra teistumo. 38-as. (n.f.). Viską, jeigu prokuroras sutinka, čia visa mašina žinok veikia, turi sutikt prokuratūra, turi sutikt ikiteisminio tyrimo teisėjas, kad patvirtintų. Vieną straipsnį visada tvirtina, tris teismas labai nenori tvirtinti, praktiškai“. Z. K. pasakė „O tai jūs čia tuos dalykus žinot“. Kai K. S. išėjo iš kontoros Z. K. pasakė „Nu tai mes tik dviese likom, jūs padarykit ką reikia ir mums pasakysit“. K. Ž. pasakė „Gerai“. Z. K. pasakė „Čia ateis žentas, jūs gal jį pažįstat <..> Aš nenoriu, čia močiutė ar ką“. K. Ž. atsakė “tas prokuroras taip, linkęs į tuos dalykus <..>Bet aš su juo puikiai sutariu <..> Jeigu 38-u išeis, tai aš tikrai mielu noru, gausis greičiausias dalykas. Paleidimas nuo atsakomybės susitaikius“.Z. K. pasakė „Nu tai mes su juo ten kaip nors, vis tiek rasim bendrą kalbą <..> o tai, dar norėjau paklausti. Dabar Jums nereikia nieko?”. K. Ž. atsakė “nieko nereikia. Nieko nereikia”. Z. K. pasakė “gerai, gerai”. K. Ž. pasakė „man kažkada kai ėjau į paieškas, man Jolanta buvo palikus ten kažkiektai <..> vėliau, kai žinosim ką daryt.” (t. 1, b.l. 159-161, kompaktinė plokštelė DVD-3-30-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-122 nurodyta, kad 2014-07-11 12:33:46 val. advokatas K. Ž. iš savo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambino prokurorui E. B. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu paprašė prokuroro E. B. pasidomėti kokia tyrėja atlieka tyrimą K. S. baudžiamojoje byloje (t.1, b.l. 162-163, kompaktinė plokštelė CD-3-41-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-121 nurodyta, kad 2014-07-14 12:54:23-12:55:05 val. advokatas K. Ž. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino prokurorui E. B. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jie susitarė susitikti advokato K. Ž. kontoroje adr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 164-165, kompaktinė plokštelė CD-3-41-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-115 nurodyta, kad 2014-07-14 13:13 val. pas advokatą K. Ž. į kontorą atvyko prokuroras E. B.. Pokalbio metu prokuroras E. B. pasiteiravo koks atlygis - ,,prizas“ priklausys, jei jis priims palankų sprendimą baudžiamojoje byloje įtariamajam K. S.. Advokatas K. Ž. įvardino pinigų sumą - 5000 Lt. kuriuos jis gavęs iš K. S. artimųjų pasidalins per pusę su juo. Pokalbio metu K. Ž. pasakė „Tai bet jeigu jis gauna teistumą, jis negauna į Ameriką vizos. Tai dabar jam remsies ar 38-u ar laidavimu 40-u, ką nors.<..> Tai tada darom kaip nori, tegul taip jisai, supranti, tegul galvoja dėl savo vizų, jeigu neišeina jam laidavimas nei sutaikymas, nelabai sutaikymas išeis su ta moterim gali susitaikyt, bet čia su valstybe pagal 214-ą, 215-ą...Už vagystę gali susitaikyt. Su šituo neina susitaikymas su valstybe. O su ta moterim galim sutaikyt mes jį. Kaip Edgarai padaryt? Čia vaikinai atsiskaito normaliai.“. E. B. pasakė „Ne, nu tai turėtų, aš čia nevaikščiočiau“. K. Ž. pasakė „Nu čia viskas ok bus“.E. B. pasakė „Gal baudžiamuoju įsakymu? Bauda?“. K. Ž. „Galim“. E. B. paklausė „Klausyk, o ką šneka apie tai? Apie prizą?. K. Ž. atsakė „Šiaip tai dar nesitarėm“. E. B. paklausė „Kiek čia stafkė, žinai?“. K. Ž. pasakė „Čia kokias penkias štukas tai minimum už tokį darbą“. E. B. paklausė „O man?“. K. Ž. atsakė „Po ,,polam“ viskas tvarkingai“. E. B. pasakė „Gerai“ (t. 1, b.l. 166-169, kompaktinė plokštelė DVD-3-39-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-120 nurodyta, kad 2014-07-24 08:21:48 val. advokatui K. Ž. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino įtariamojo K. S. tėvas K. S. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jie susitarė susitikti advokato K. Ž. kontoroje 2014-07-24 13:30 val. (t.1, b.l. 170-171, kompaktinė plokštelė CD-3-41-14).
2014-08-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-114 nurodyta, kad 2014-07-24 13:31 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias tarnybines patalpas atėjo advokatas K. Ž., įtariamasis K. S., Z. K. bei K. S.. Šio pokalbio metu Z. K. perdavė advokatui K. Ž. 10 000 Lt.Pokalbio metu K. Ž. pasakė „O dabar ką mes čia darom niekam, nieko nesigirk, žinai, nes (n.f.) ir prokuroras (n.f.), nes mes čia darom ne visai įstatymiškai. Z. K. pasakė „Mes norim pasišnekėt dar be jo (be K.) su jumis“. Z. K. „Nu tai čia jum pavyks jum viskas?“. K. Ž. atsakė „Pavyks, pavyks. Aš su prokuroru suderinau“. Z. K. paklausė „Jau kalbėjot?“. K. Ž. atsakė „Praktiškai jo“. 13:43:15 val. Z. K. išsitraukia balto popieriaus gniužulą paklausia „O čia neužsirakina?“. K. Ž. atsakė „Ne. Nereikia čia. Apie šitą susitarimą niekam nereikia“. 13:43:24 val. Z. K. iš popieriaus išvynioja pluoštą pinigų, padeda ant stalo priešais advokatą K. Ž. ir pasako „Va čia tiesiai iš banko dešimt tūkstančių, bet perskaičiuokit. Aš neskaičiavau. Paskaičiuokit“. K. Ž. pasakė „ O dabar kai telefonu kalbat su J. irgi telefonu nekalbėkit. Pasakykit, kad viskas gerai, kad viskas bus gerai, o kokiu būdu, ar kaip tai.. <..> Su kuo geriau turit reikalus geriau nesakyt, vis tiek čia neįstatymiškai <..> Visiškai neįstatymiškai“. Z. K. atsakė „Kad nelabai ir šnekamės“. 13:45:46 val. advokatas K. Ž. atsistoja, nueina iki durų ir jas užrakina. Z. K. atsistojusi toliau skaičiauja pinigus. K. Ž. pasakė „Ne, mes galim gaut, kad ir maišą pinigų, advokatam leidžiama, tiktai neleidžiama niekam kitaip įduot“ (t.1, b.l. 172-174, kompaktinė plokštelė DVD-3-40-14).
2014-09-10 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-135 nurodyta, kad 2014-08-05 09:23 val. advokatas K. Ž. savo darbinėse patalpose susitiko su K. S.. Pokalbio metu K. S. pasakė, kad žmona teiraujasi kokios garantijos už sumokėtą sumą. Advokatas K. Ž. pasakė, kad jis duoda garantiją, jog K. S. nesėdės, ir K. Ž. daro rodą, kad K. S. atleisti nuo atsakomybės. Taip pat K. Ž. pasakė, kad jeigu jau garantijų nebus, tai aš grąžinsiu. K. S. pasakė, kad supranta. K. S. pasiteiravus ar dar reikės primokėti, K. Ž. atsakė, kad honoraras kurį jis gavo yra skirtas jam ir visiems kam reikia, nes čia dalyvauja teismas, prokuratūra ir jis. 09:26 val. K. S. paskambino K. S. mama J. S.. Pokalbio metu K. S. pasakė J. S., kad visi kiti honorarai visi tame, toj sumoj. Vėliau K. S. telefonu davė pasikalbėti advokatui K. Ž. ir J. S.. Pokalbio metu K. Ž. pasakė J. S. Nu aš darau rodą dabar dar siekiu visiško to atleidimo, bet žinokit, labai problematiška, ta kur plėšimas padarytas, ta nukentėjusioji. Pokalbio metu su J. S. K. Ž. taip pat pasakė Nu tai ką mes čia, aš jau praktiškai, mes siekiam pačio geriausio rezultato ir manau mes jį padarysim. Darysim rodą iš kitos pusės kažką padarysim vis tiek, žinokit, aš jau daugiau mažiau tą reikalą aptaręs esu. (t.1, b.l. 175-178, kompaktinė plokštelė DVD+R NR. LK-STT07-24RN-14).
2014-09-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-124 nurodyta, kad 2014-08-01 09:29 val. advokatas K. Ž. iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. 8 672 05661 paskambino prokurorui E. B. į mobilaus ryšio telefono abonentą Nr. 8 687 94491. Pokalbio metu advokatas K. Ž. informavo prokurorą E. B. apie K. S. baudžiamosios bylos eigą bei susitarė susitikti (t.1, b.l. 179-180, kompaktinė plokštelė CD-3-41-14).
2014-08-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodyta, kad 2014-08-26 12:46:39 val. prokurorui E. B. į mobilaus ryšio telefono abonentą Nr. 8 687 94491 paskambino advokatas K. Ž. iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. 8 672 05661. Pokalbio metu advokatas K. Ž. pasikvietė pas save į advokatų kontorą E. B. (t.1, b.l. 181, kompaktinė plokštelė NR. LK-STT07-14RN-14 FAILAS 278).
2014-08-26 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2014-08-26 12:46 val. advokatas K. Ž. darbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitiko su prokuroru E. B.. Susitikimo metu advokatas K. Ž. perdavė prokurorui E. B. voką ir aptarė K. S. baudžiamosios bylos pabaigimo aplinkybes. K. Ž. pasakė „Tai gerai, tai dabar, tai baudž.. tai įsakymu baudžiamu?. E. B. pasakė „Jo“. K. Ž. pasakė „Tvarkoj, varom baudžiamuoju įsakymu, visa kita ten, supranti“. (t.1, b.l. 182-185, kompaktinė plokštelė NR. LK-STT07-15RN-14, Nr. LK-STT07-16RN-14).
2014-08-26 kratos metu K. Ž. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu buvo rasta ir be kitų dokumentų paimta bei 2014-10-08-27 apžiūros metu apžiūrėta: 12-lika užpildytų Teisinių paslaugų sutarčių, tarp kurių jokių sutarčių sudarytų su K. S., K. S., Z. K., J. S. nėra; advokato orderių knygelė (Nr. 194701-Nr. 194800) iš kurios 2014-08-04 išduotas advokato K. Ž. orderis Nr. 194784 su įrašais „klientas K. S., pagrindas - susitarimas, ginti K. S. ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini)apskr. VPK“. Šis orderis yra pateiktas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Knygelėje šio orderio šaknelė Nr. 194784 neužpildyta. Taip pat nustatyta, kad 2014-08-11 iš šios knygelės yra išduotas dar vienas advokato K. Ž. orderis Nr. 194789 su įrašais „klientas K. S., pagrindas - susitarimas, ginti K. S. ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) apskr. VPK“. Šis orderis yra pateiktas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1- 00884-14. Knygelėje orderio šaknelė Nr. 194789 taip pat neužpildyta. LR advokatūros kvitų knygelė, prasideda užpildyta kvito šaknele Nr. 191002 (2010-01-11) išrašytos K. S., K. S., Z. K., J. S. nerasta. Tamsiai raudonos spalvos viršeliu advokato K. Ž. susitarimų, pajamų ir išlaidų registracijos knyga, pradėta pildyti nuo 1995 m. iki 2014 m., jokių įrašų apie suteiktas teisines paslaugas K. S., K. S., Z. K., J. S., nėra. 2014 savaitinis darbo kalendorius (t.1, b.l. 190-194, 199, 200, t. 4, b.l. 55-58, 75, 86-87, 89).
2014-08-26 kratos metu K. Ž. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir be kitų dokumentų paimta bei 2014-11-14 apžiūros metu apžiūrėti 170 litų (t.4, b.l. 90- 91).
2014-08-26 kratos metu K. Ž. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir be kitų dokumentų paimta bei 2014-10-06 apžiūros metu apžiūrėtas Nokia 2700c-2, IMEI (duomenys neskelbtini), ir Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini). Nokia telefone rasta adresatas „B. E. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad iš šio telefono 2014-08-22 15.01 val. buvo skambinta į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-08-26 12.46 val. buvo skambinta įrašytam adresatui E. B.. Samsung telefone rastas adresatas „B. E. Tel. nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėti telefonai grąžinti K. Ž. (t.4, b.l. 92-95, 98).
Pagal 2014-11-24 reikalavimą iš AB (duomenys neskelbtini) buvo gautas Z. K. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2014-07-24 12:40:14 val. iš sąskaitos buvo nuskaityti 10000 litų. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre (t.2, b.l. 71-78).
2014-08-26 kratos metu E. B. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir be kitų dokumentų paimta bei 2014-10-31 apžiūros metu apžiūrėta 2014-08-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo K. S. atžvilgiu, pasirašytas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro E. B.. Kiti dokumentai grąžinti E. B.. Apžiūrėti dokumentai grąžinti (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai (t.2, b.l. 20-22, t.4, b.l. 99-139, 140).
2014-01-14-15 apžiūrėtas kratos metu E. B. darbo vietoje paimtas kompiuterio blokas, kuriame yra gautas elektroninis laiškas 2014-08-26 13:15 val. iš N. N. (duomenys neskelbtini)@policija. lt. Atidarius Microsoft Outlook programoje šį laišką, matyti, kad pašto dėžutė priklauso E. B. (.E..B.@prokuraturos.lt). 2014-08-26 13:15val. gautas iš N. N. <n.n.@policija.lt laiškas su tekstu „Atsirado advokatas J , tad rytoj ryte reiškiu galutinį K. S. įtarimą. Baudžiamuoju įsakymu mes ją pasibaigsime?“. Peržiūrėjus Microsoft Outlook programą daugiau jokių susirašinėjimų su N. N. elektroniniu paštu nėra. Apžiūrėjus USB raktą KINGSTON, rasti dokumentai susiję su ikiteisminio tyrimo pratęsimais susijusiais su K. S.. Kompiuterio blokas ir USB grąžinti (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai (t.4, b.l. 141-167, 168).
2014-08-26 14 val. 30 min. įtariamojo E. B. asmens kratos protokole užfiksuota, kad E. B. švarko vidinėje kairėje kišenėje rastas baltos spalvos vokas, kurį atplėšus jo viduje matomi pinigai (t.6, b.l.135-137).
2014-11-04 apžiūrėtas E. B. asmens kratos rastas ir paimtas vokas su pinigais-2500 litų (t.4, b.l. 173-179).
2014-11-25 pinigų, kitų vertybių bei vertybinių popierių perdavimo-priėmimo kvitu Nr. 000273 pinigai 2500 litų perduoti į LR STT Finansų skyrių saugojimui kol bus priimtas atskiras prokuroro nutarimas ar teismo sprendimas (t.4, b.l. 181-183).
2014-08-26 iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK NTS raštu Nr. 52-13-S-10130 ir 2014-09-11 protokolu apžiūrėta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra 2012-11-19 advokato K. Ž. orderis Nr. 194564 ginti K. S. ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) AVPK (t.3, b.l. 41, 43-94, 124).
2014-08-26 iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK NTS raštu Nr. 52-13-S-10130 ir 2014-09-11 protokolu apžiūrėta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 52-1-00884-14, kurioje yra 2014-08-04 advokato K. Ž. orderis Nr. 194784 ginti K. S. susitarimas gynyba ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) AVPK, 2014-08-11 advokato K. Ž. orderis Nr. 194789 ginti K. S. K. S. susitarimas gynyba ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) AVPK (t.3, b.l. 95-123, 124).
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad K. Ž. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje ir E. B. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad K. Ž., dirbdamas advokatu ir E. B., dirbdamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroru 2014-07-14 apie 13.13 val. advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė kad K. Ž. duos, o E. B. priims kyšį – 2500 litų, už tai, kad E. B. teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.). 2014-08-26 apie 12.55 val., advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas ankstesnį susitarimą, davė prokurorui E. B., sutartą kyšį – 2500 litų, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.), o E. B., vykdydamas ankstesnį susitarimą savo naudai, tiesiogiai priėmė iš K. Ž. sutartą kyšį – 2500 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl kyšio davimo ir gavimo yra patvirtinamos atliktų slaptų ikiteisminio veiksmų protokolais, kuriuos užfiksuoti įvykiai, vykę 2014-08-26 dieną advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje ir K. Ž. bei E. S. veiksmai, bei E. B. veiksmai pastarajam išėjus iš advokatų kontoros. Minėti ikiteisminio veiksmai buvo atlikti remiantis 2014-08-19 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, kuriomis buvo leista nuo 2014-08-19 patekti į advokato K. Ž. darbo kabinetą, kabinete įrengti, eksploatuoti technines vaizdo ir garso įrašymo priemones fiksuojant K. Ž. pokalbius (1 t, b.l. 124-125), klausytis K. Ž. pokalbius, perduodamus elektroninių ryšių tinklais ir daryti jų įrašus (t.1, b.l. 128-129), slapta sekti E. B. (1 t, b.l. 140-141), klausytis E. B. pokalbius, perduodamus elektroninių ryšių tinklais ir daryti jų įrašus (t.1, b.l. 144-145).
Taip pat, 2014-05-07 Kauno apygardos teismo nutartimis buvo leista atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus K. Ž. atžvilgiu (1 t., b.l. 120,121). Realizuojant šias Kauno apygardos teismo nutartis buvo užfiksuoti K. Ž. ir E. B. veiksmai ir pokalbiai, vykę 2014-07-14 ir kitomis dienomis.
Pažymėtina, kad patys kaltinamieji K. Ž. ir E. B. neneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtina, kad jų veiksmai ir pokalbiai, vykę 2014-07-14 ir 2014-08-26. Kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino kokiomis aplinkybėmis susitarė ir priėmė kyšį iš K. Ž., paaiškino už kokius savo veiksmus priėmė kyšį. Kaltinamasis K. Ž. pripažino savo veiksmus susitariant ir perduodant kyšį prokurorui E. B..
Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Nustatyta, kad K. Ž. suvokė visas faktines aplinkybes, suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, tiesiogiai, t.y. betarpiškai, susitarė su prokuroru, kuris pagal užimamas pareigas yra valstybės tarnautojas, duoti pastarajam 2500 litų kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir davė aptarto dydžio kyšį už sutartą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Byloje nustatyta, kad K. Ž. žinojo, kad E. B. yra prokuroras, galintis priimti sprendimą baudžiamojoje byloje, kuriuo priėmimu buvo suinteresuotas K. Ž., suvokė, kad prokuroras E. B. turi įgaliojimus priimti prašomą sprendimą užbaigti baudžiamąją bylą K. Ž. atžvilgiu teismo baudžiamuoju įsakymu, susitarė su prokuroru E. B. duoti jam kyšį ir kyšį davė. Padarytas nusikaltimas buvo padarytas atliekant alternatyvius BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus – susitarimą dėl kyšio davimo ir kyšio davimą. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formalioji, K. Ž. nusikalstama veika pripažįstama baigta pasiekus susitarimą su prokuroru E. B. dėl kyšio davimo. K. Ž. veiksmai buvo atlikti esant tiesioginei tyčiai ir turi visus Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalies požymius.
Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Kaltinamasis E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroru, t.y., buvo valstybės tarnautojas. Būdamas prokuroru, suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, susitarė priimti kyšį iš K. Ž. už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Vykdant susitarimą, E. B. priėmė kyšį iš K. Ž. už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Tai, kad E. B. susitarė ir priėmė kyšį savo naudai už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. E. B. pagal pareigas kontroliavo ikiteisminį tyrimą K. S. atžvilgiu ir turėjo įgaliojimus priimti procesinį sprendimą byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neteisėtas valstybės tarnautojo veikimas yra suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz.: savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t.t., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis Nr. 2K-207/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. B. turėjo įgaliojimus priimti sprendimą, dėl kurio priėmimo už kyšį sutarė su K. Ž.. E. B. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje padarė atliekant alternatyvius veiksmus – susitarė paimti kyšį ir kyšį paėmė, nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formalioji, E. B. nusikalstama veika pripažįstama baigta nuo susitarimo dėl kyšio priėmimo su K. Ž. pasiekimo. E. B. veiksmuose yra visi Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Jau buvo minėta, kad K. Ž. ir E. B. kaltė padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus, be kitų įrodymų, yra įrodoma ir kriminalinės žvalgybos veiksmais, atliktais laikotarpiu nuo 2014-05-07 dienos. K. Ž. ir jo gynyba išreiškė abejones dėl šių įrodymų leistinumo byloje. Teismo vertinimu, K. Ž. ir jo gynybos abejonės nėra pagrįstos. Byloje nustatyta, kad atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus K. Ž. atžvilgiu leido Kauno apygardos teismas, įvertinus prokuroro prašymus šiuos veiksmus atlikti. Teismui buvo pateikti prokuroro teikimai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į tarnybines patalpas (8 t., b.l. 27-30). Teismas neturi pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo sprendimus leisti atlikti prašomus veiksmus neteisėtais ar nepagrįstais. Nors prokuroras negalėjo pateikti teismui medžiagos, patvirtinančios faktinį prokuroro teikimų pagrindą, teismas vertina, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2014-05-07 nutartį Nr. RS-4-448 (1 t., b.l. 120), turėjo patikrinti faktinį prokuroro teikimo pagrindą ir šį pagrindą įvertinti. Vien ta aplinkybė, kad tokia medžiaga nėra pateikta teismui, nagrinėjančiam bylą, nesuteikia teismui pagrindui pripažinti, kad 2014-05-07 Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta ir, kad įrodymai, kurie buvo gauti realizuojant šią nutartį, yra neleistini nagrinėjamoje byloje.
Be to, kaip jau buvo minėta, K. Ž. nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina ne tik kriminalinės žvalgybos metu surinkti įrodymai, bet ir įrodymai, surinkti vykdant ikiteisminio tyrimo tesėjo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti slapti ikiteisminio veiksmai K. Ž. atžvilgiu, bei kaltinamojo E. B. ir paties K. Ž. parodymai.
Nagrinėjamoje byloje K. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad , dirbdamas advokatu, laikotarpyje nuo 2014-06-12 iki 2014-07-03, savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui E. B., kuris kontroliuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), savo naudai, tiesiogiai susitarė priimti kyšį iš bendrai veikusių K. S. ir Z. K. (kurios atžvilgiu 2015-02-13 ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00113-15), pažadėdamas paveikti prokurorą E. B., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo, kaip prokuroro, įgaliojimus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. (K. S. sūnus ir Z. K. vaikaitis) yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu, tai yra pabaigtų šį tyrimą K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-07-24 apie 13.32 val. savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui E. B., vykdydamas susitarimą su bendrai veikiančiais asmenimis K. S. ir Z. K., savo naudai tiesiogiai iš Z. K. priėmė kyšį – 10 000 litų, žadėdamas paveikti prokurorą E. B., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų numatytų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.), t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d.
Taip pat nagrinėjamoje byloje K. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su Z. K. (kurios atžvilgiu 2015-02-13 ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00113-15), laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-07-03, būdami advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su advokatu K. Ž., kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui E. B., kuris kontroliuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, kuriame K. S. (K. S. sūnus ir Z. K. vaikaitis) įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu, paveiks prokurorą, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigs K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.), ir už tai duos kyšį - tiksliai nesutartą pinigų sumą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-07-24, apie 13.32 val., būdamas advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), ir veikdamas bendrai su Z. K., davė K. Ž. sutartą kyšį – 10000 litų, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
K. Ž. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalyje išteisintinas kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
K. S. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje išteisintinas kadangi neįrodyta, kad K. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
K. S. ir K. Ž. savo kaltės dėl šių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. K. S. parodė, kad dėl baudžiamosios bylos, kurioje buvo įtariamas jo sūnus K. S., bendravo su advokatu K. Ž., tačiau šis bendravimas vyko dėl teisinės pagalbos sūnui. K. S. paaiškinimais, jeigu advokatas ir kalbėjo apie savo pažintis su prokuroru, jis į tai nekreipė dėmesio, kadangi buvo susijaudinęs dėl sūnaus likimo, nelabai klausėsi advokato. Jokių pinigų advokatui, kaip kyšį nesiūlė, pinigai Z. K. buvo perduoti už advokato teisines paslaugas. K. Ž. parodė, kad poveikiu valstybės tarnautojui neprekiavo, 10000 litų Z. K. jam buvo duoti kaip honoraras advokatui už K. S. gynybą baudžiamojoje byloje.
Kaltinamiesiems neigiant savo kaltę ir nurodant, kad pokalbių metu apie kyšį advokatui K. Ž. už poveikį valstybės tarnautojui kalbėta nebuvo, teismas vertina kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu buvo pareikšti kaltinimai K. S. ir K. Ž. šioje dalyje. Bylos medžiagoje yra užfiksuoti du pokalbiai, kuriuose dalyvavo K. Ž. ir K. S.. Pirmas pokalbis vyko 2014-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, šio pokalbio metu patalpose buvo K. Ž., K. S. ir Z. K.. Antras pokalbis vyko 2014-08-05 advokato K. Ž. kontoroje, šio pokalbio metu patalpoje buvo K. Ž. ir K. S., pokalbio metu telefonu paskambino K. S. žmona J. S., kuri kalbėjo telefonu ir su K. Ž..
Minėti pokalbiai buvo užfiksuoti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Teismas jau apsisakė, kad minėtų pokalbių įrašai ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai yra pripažįstami įrodymais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kadangi kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant tesiės aktų, reglamentuojančių šių veiksmų atlikimą, reikalavimų.
Pažymėtina, kad be šių dviejų užfiksuotų pokalbių, kuriuose dalyvavo K. Ž. ir K. S., byloje nėra kitų įrodymų, leidžiančių įvertinti K. Ž. ir K. S. veiksmus ir šių veiksmų motyvus nagrinėjamu atveju. Įvertinus šių pokalbių esmę, kiekvieno asmens išsakytus žodžius ir kitus byloje esančius duomenis, parodančius kokiu pagrindu ir kokiais klausimais vyko bendravimas tarp K. Ž. ir K. S., teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad K. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.
Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos sudėties konstrukcija suponuoja išvadą, kad nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. BK 226 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo atveju tiesiogine tyčia asmens veikoje turi pasireikšti visų nusikalstamos veikos požymių suvokimu. Kaltė asmens veikoje gali būti konstatuota tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo suvokdamas savo veikos pobūdį ir pavojingumą sąmoningai pasiūlo, pažada ar susitaria su kitu asmeniu, kad duos kyšį arba tokį kyšį davė turint konkretų apibrėžtą tikslą, kad toks kitas asmuo, pasinaudojęs savo bet kokio pobūdžio padėtimi ar įtaka valstybės tarnautojui paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis veiktų ar neveiktų vykdant įgaliojimus. Tokiu būdu, asmens tiesioginė tyčia gali būti konstatuota tik tais atvejais, kai nustatoma, kad toks asmuo turėjo konkrečią apibrėžtą tyčią pasiūlyti, pažadėti , susitarti ar duoti kyšį kitam asmeniui esant konkrečiam apibrėžtam tikslui, kad kitas asmuo paveiktų valstybės tarnautoją.
Vertinant užfiksuotų pokalbių, kuriuose dalyvavo K. S. ir K. Ž. esmę ir išsakytus žodžius, teismas daro išvadą, kad iš šių pokalbių turinio nėra galimybės padaryti vienareikšmės neginčijamos išvados dėl K. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad K. S. parodymai apie tai, kad jis nesiekė duoti kyšio K. Ž., yra neteisingi ar melagingi. Teismas pažymi, kad baudžiamosios teisės doktrinoje galioja principai, kurių esmė yra tai, kad asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas tik neginčijamai nustačius jo veiksmuose visus nusikalstamos veikos požymius, ir bet kuri esanti abejonė turi būti vertinama asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Jau buvo minėta, kad byloje yra užfiksuoti du pokalbiai, kuriuose dalyvavo K. S. ir K. Ž.. Teismo vertinimu, šių pokalbių turinys ir kiekvieno asmens išsakyti žodžiai nepatvirtina, kad K. S. siūlė, arba žadėjo, arba susitarė, arba davė kyšį K. Ž. esant konkrečiam tikslui, kad K. Ž. paveiktų valstybės tarnautoją. Kaip matyti iš pokalbių išklotinių ir garso įrašų, pokalbio vykusio 2014-07-24 dieną, kurio metu Z. K. perdavė K. Ž. 10000 litų, K. S. iš esmės nepasakė nei vieno žodžio. Be to, kaip matyti iš pokalbio išklotinės, pati Z. K. taip pat nėra pasakiusi nei vieno žodžio ar frazės, iš kurios galima būtų matyti, kad ji siūlo, žada, susitaria dėl kyšio davimo, arba duodama pinigus tai įvertina kaip kyšį. Atvirkščiai, visi žodžiai apie tarimąsi su prokuroru , taip pat žodžius „neįstatymiškai“ šio pokalbio metu pasako K. Ž., kuris šiuos dalykus pateikia savo noru ir nuožiūra atliktus veiksmus.
Be to, teismas pažymi, kad Z. K., kuri kaltinimuose kitiems asmenims – K. Ž. ir K. S. yra nurodoma kaip asmuo dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme, nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyvė, todėl negali būti apklausta ir nėra davusi parodymus nagrinėjamoje byloje paaiškinant savo veiksmus ir šių veiksmų motyvus, t.y. negali tinkamai apsiginti nuo kaltinimų dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Esant tokioms aplinkybėms teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti Z. K. veiksmų, šių veiksmų tikslų ir motyvų, pobūdžio ir pavojingumo laipsnio. Tuo tarpu, Z. K. veiksmai turi tiesioginę reikšmę vertinant K. S. tyčios buvimą, kadangi, kaip jau buvo minėta, pokalbyje su K. Ž. tiesiogiai dalyvavo tik Z. K., taip pat Z. K. perdavė pinigus K. Ž..
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant šį aspektą teismas pažymi, kad nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, K. S. pokalbio, vykusio tarp Z. K. ir K. Ž. metu, buvo tik šio pokalbio stebėtojas, kuris buvo tose pačiose patalpose, kur vyko pokalbis, ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriuos galima būtų įvertinti kaip pažadą, siūlymą, susitarimą duoti kyšį K. Ž., ar kyšio davimą K. Ž..
Ši aplinkybė, siejant ją su jau paminėta aplinkybe, kad teismas neturi galimybės įvertinti pačios Z. K. veiksmų pobūdžio, jos veiksmų tikslų ir motyvų, savaime kelia abejonių dėl K. S. tyčios. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad K. S. suvokė, kad 10000 litų, kuriuos Z. K. perdavė K. Ž., yra ne honoraras už teisines paslaugas, o kyšis K. Ž. už poveikį prokurorui. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad K. S. aptarinėtų kyšį su K. Ž. ar Z. K.. Kaip jau buvo minėta, pokalbio metu tik advokatas K. Ž. minėjo apie „suderinimus“ ir „neįstatymišką“ veikimą, nei Z. K. nei K. S. nekalbėjo apie mokėjimą kaip apie kyšį, nesiūlė ir nesitarė dėl kyšio. Akivaizdu, kad K. S., būdamas advokato klientas, neturėjo galimybės daryti poveikį advokatui dėl šio advokato išsakomų žodžių ir pažadų, o advokato žodžius galėjo vertinti kaip advokato norą įsiteikti klientui arba parodyti savo įtaką.
Vertinant antrą pokalbį, vykusį tarp K. S. ir K. Ž. 2014-08-05, pažymėtina, kad šis pokalbis vyko jau po to, kai Z. K. perdavė K. Ž. pinigus, t.y. po to, kai nusikalstama veika, anot kaltinamąjį aktą, jau buvo baigta. Kaltinime K. S. nurodoma, kad nusikalstama veika buvo baigta 2014-07-24, perdavus pinigus K. Ž.. Esant tokiam kaltinimo suformulavimui, K. S. veiksmai ar žodžiai, padaryti ar apsakyti 2014-08-05 vykusio pokalbio metu savaime negali būti vertinami kaip nusikalstamos veikos darymo dalis, o visas pokalbis gali būti įvertinant tik kaip duomuo, kurio pagrindu galima daryti išvadą dėl K. S. veiksmų, padarytų iki 2014-07-24 d. tikslų ir motyvų. Įvertinant šio pokalbio, vykusio tarp K. S. ir K. Ž., bei šio pokalbio metu K. Ž. žodžius pasakytus J. S. telefoninio pokalbio metu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šis pokalbis įrodo, kad K. S. iki 2014-07-24 dienos buvo pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti kyšį ar davė kyšį 2014-07-24 K. Ž.. Kaip matyti iš šio pokalbio turinio, K. S. domisi dėl bylos rezultatų, klausia apie honorarą, klausia ar reikia atlyginti žalą nukentėjusiajai. Visus žodžius apie prokurorą ir teismą vėl pasako tik K. Ž., tuo tarpu K. S. nepasako jokių žodžių, nurodančių, kad jis siekia duoti kyšį K. Ž. už pastarojo veikimą darant poveikį prokurorui ar teismui, taip pat nepasako jokių žodžių, rodančių, kad pinigus, kurios Z. K. perdavė K. Ž., K. S. suvokia ne kaip honorarą o kaip kyšį advokatui už šio neteisėto pobūdžio veiksmus paveikiant valstybės tarnautoją.
Kaip jau yra nurodyta šiame nuosprendyje, nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaryta tik aktyviais veiksmais, tuo tarpu ir pokalbio vykusio 2014-08-05 nėra nustatyta jokių paties K. S. konkrečių aktyvių veiksmų, sudarančių jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį ar parodančių, kad jis toks aktyvius veiksmus atliko praeityje.
Tokiu būdu, įvertinant K. S. nustatytus veiksmus ir jam pareikšto kaltinimo turinį, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, kad K. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Kaip jau buvo minėta, K. S. byloje kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-07-03 tiesiogiai susitarė su advokatu K. Ž., kad pastarasis paveiks prokurorą K. S. byloje ir už tai duos kyšį, o 2014-07-24 davė kyšį K. Ž.. Vertinant kaltinimo apimtį ir K. S. inkriminuojamus veiksmus ir šių veiksmų tikslus ir motyvus, teismas konstatuoja, kad K. S. veiksmuose nėra įrodyta dviejų būtin, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalies požymių – aktyvių veiksmų padarant nusikalstamą veiką ir tiesioginės tyčios. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-07-03 yra užfiksuoti tik telefoniniai pokalbiai tarp K. S. ir K. Ž. susitariant dėl susitikimo 2014-07-03 dieną, kuomet įvyko pokalbis tarp Z. K. ir K. Ž., K. S. nedalyvavo. 2014-07-24 vykusio pokalbio metu K. S. iš esmės nedalyvavo, nepasakė nei vieno žodžio, o pinigus K. Ž. perdavė Z. K.. Tokiu būdu, byloje nėra nustatyta nei vieno veiksmo, kurį būtų atlikęs K. S. laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-07-03 susitariant su K. Ž. duoti kyšį, pažadant ar pasiūlant duoti jam kyšį. 2014-07-24 vykusio pokalbio metu taip pat nėra nustatyta nei vieno aktyvaus K. S. veiksmo siūlant, susitariant, pažadant ar duodant kyšį K. Ž.. Teismas jau nurodė, kad neturi galimybės ir pagrindo konkrečiai įvertinti Z. K. veiksmų tikslų motyvus ir pobūdį, o vien K. S. buvimas 2014-07-24 vykusio metu ir šio pokalbio klausimasis ar skambučiai susitariant dėl susitikimų su advokatu, neįrodo jokių K. S. atliktų aktyvių veiksmų, sudarančių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Taip pat, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-07-24 K. S. turėjo tiesioginę tyčią pasiūlyti, pažadėti ar susitarti su K. Ž. dėl kyšio davimo, arba davė kyšį turint konkretų apibrėžtą tikslą, kad K. Ž. paveiktų prokurorą. Teismas jau aptarė, kad K. Ž. pasakomus žodžius K. S. galėjo suvokti įvairiais aspektais, tarp jų ir susijusius su advokato noru įsiteikti klientui ar parodyti savo įtaką ir svarbą, pats jokių veiksmų ar žodžių, parodančių, kad jis veikė turint tiesioginį apibrėžtą tikslą dėl kyšio davimo advokatui K. Ž. už pastarojo konkretų apibrėžtą veikimą paveikiant prokurorą.
Esant aptartoms teismo išvadoms K. S. išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Išteisinant K. S. bei vertinant K. Ž. veiksmus, dėl kurių K. Ž. buvo inkriminuotas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymas, teismas daro išvadą, kad K. Ž. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintinas, tačiau kitu pagrindu, nei K. S..
Teismas jau pasisakė, kokie K. Ž. veiksmai bendraujant su Z. K., K. S. ir E. B. yra nustatyti. Teismo vertinimu, šie K. Ž. veiksmai, kurie kaltinamuoju aktu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalies sudėtį, kadangi buvo atlikti siekiant ne paveikti prokurorą o kaip pasiruošiamieji veiksmai rengiantis ir turint tikslą padaryti kitą nusikaltimą – valstybės tarnautojo papirkimui.
Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Vertinant Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalies ir BK 227 straipsnio 1 dalies sudėčių konstrukcijas, matyti, kad šiose normose išvardintų nusikalstamų veikų atribojimo kriterijai yra tai, kad BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda tuomet, kai jis pasinaudoja savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojui siekiant rezultato, o BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas rezultato siekė ne pasinaudojant įtaka, o paperkant valstybės tarnautoją. Kitas atribojimo kriterijų yra tai, kad BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltininkas norimo rezultato siekia dėl to, kad pats gavo kyšį, BK 227 straipsnio 1 dalyje tokio požymio nėra.
K. Ž. inkriminuojama, kad jis paėmė 10000 litų kyšį iš Z. K. ir K. S. tikslu pasinaudojant savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka prokurorui E. B., tačiau, teismo vertinimu, K. Ž. veiksmai paimant 10000 litų iš Z. K. negali būti įvertinti kaip kyšis pačiam K. Ž. tikslu paveikti prokurorą.
Teismas jau pasisakė, kad byloje nėra nustatyta, kad K. S. ar Z. K. perduodami 10000 litų K. Ž., šiuos pinigus suvokė kaip kyšį K. Ž. už pageidaujamą veikimą. Akivaizdu, kad pats K. Ž. subjektyviai Z. K. veiksmus perduodant pinigus galėjo suvokti kitu aspektu, nei K. S. ar Z. K., tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pats K. Ž. jam perduodamus 10000 litų suvokė ir priėmė kaip kyšio jam davimą.
Pats K. Ž. parodė, kad pinigus iš Z. K. paėmė kaip honorarą už dalyvavimą baudžiamojoje byloje, o kyšį prokurorui E. B. davė savo iniciatyva po pokalbio su prokuroru E. B. pastarajam davus suprasti apie „prizą“. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais K. Ž. parodymais arba šiuos parodymus atmesti. Byloje nustatyta, kad K. Ž., dirbdamas advokatu susitarė su Z. K., K. S. ir K. S. atstovauti K. S. baudžiamojoje byloje. Tokio susitarimas fakto neneigia nei vienas šio susitarimo dalyvis, tokio susitarimo buvimo faktą patvirtina ir bylos medžiaga iš kurios matyti, kad K. Ž. teikė teisines paslaugas K. S., atstovavo jį baudžiamojoje byloje, pateikė į bylos medžiagą advokato orderį, patvirtinantį susitarimą, dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su K. S.. Akivaizdu, kad visi šie advokato K. Ž. veiksmai įrodo, kad jis turėjo susitarimą dėl K. S. atstovavimo, dėl ko turėjo teisė į apmokėjimą. Ta aplinkybė, kad K. Ž. savo dokumentuose neužfiksavo susitarimo dėl K. S. atstovavimo ir pinigų gavimo fakto už šį atstovavimą savo apskaitoje, gali būti kito nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo neteisingai tvarkant buhalterinę apskaitą, požymiu, tačiau nepaneigia paties pasiekto susitarimo dėl K. S. atstovavimo baudžiamojoje byloje ir teisės į apmokėjimą už šį atstovavimą.
Be to, teismas jau konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, kad tarp K. Ž. iš vienos pusės bei Z. K. ar K. S., ar jų abiejų iš kitos pusės, būtų pasiektas susitarimas duoti kyšį, arba pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį. Jau buvo minėta, kad pats K. Ž. subjektyviai gautus pinigus galėjo suvokti kitaip, nei juos suvokė Z. K. ar K. S., tačiau byloje nesant nustatyto abipusio susitarimo dėl kyšio K. Ž. ir pačiam K. Ž. bei K. S. duodant parodymus, kad 10000 litų buvo perduoti kaip honoraras, teismas būtent tokį pinigų perdavimo pagrindą K. Ž. vertina kaip nustatytą.
Taip pat jau buvo minėta, kad tolimesni K. Ž. veiksmai perduodant 2500 litų prokurorui E. B., kontroliavusiam baudžiamąją bylą K. S. atžvilgiu, kurie šiuo nuosprendžiu jau įvertinti kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje padarymas, buvo atlikti paties K. Ž. iniciatyva siekiant norimo rezultato. Pastebėtina, kad nei K. S. nei K. Ž. kaltinamuoju aktu nėra inkriminuojama, kad K. S. ar Z. K. žinotų ar siektų, kad K. Ž. papirks prokurorą E. B., K. S. buvo inkriminuota tik tai, kad jis davė kyšį pačiam K. Ž. už poveikį, nesusijusį su prokuroro papirkimu, padarymą, kas patvirtina kad ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad K. S. ką nors žinotų apie tai, kad K. Ž. duos kyšį prokurorui E. B., kas, savo pobūdžiu, patvirtina teismo išvadą, kad K. Ž. kyšį prokurorui E. B. davė savo iniciatyvą. Vien tai, kad pokalbių su Z. K. ar K. S., K. Ž. minėjo apie susitarimus su prokuroru ir savo „neįstatymišką“ veikimą, dar nereiškia ir neįrodo, kad K. Ž. tikrai tyrėjo tyčią paveikti prokurorą pasinaudojant pažintimi su juo ar įtaka jam. Atvirkščiai, pokalbių su K. S. ir Z. K. metu K. Ž. jau susitarė su prokuroru E. B., kad duos jam kyšį, t.y. pats K. Ž. suvokė, kad prokuroro norimo veikimo sieks ne pasinaudojant pažintimi ar įtaka o tiesiogiai jį paperkant.
Teismas vertina, kad ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtina skirti K. Ž. veiksmus paimant pinigus iš Z. K. ir pinigus, kuriuos jis davė E. B., kaip kyšį. Byloje nustatyta, kad K. Ž. nebuvo iniciatorius duoti kyšį E. B., su prokuroru kalbėjo apie teisėtas galimybes užbaigti ikiteisminį tyrimą, neprašė imtis kokių nors neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, byloje nėra paneigta galimybė, kad kyšį prokurorui Edgarui B. K. Ž. davė savo iniciatyva, siekiant turėti klientą ir apmokėjimą už atliktas paslaugas bei šias paslaugas atlikti. Ta aplinkybė, kad fiziškai 2500 litų buvo paimti iš 10000 litų, perduotų K. Ž. Z. K. nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad visi pinigai ar šių pinigų dalis būtų kyšis K. Ž. ar įrodo susitarimą tarp K. Ž. ir K. S. bei Z. K. dėl kyšio pačiam K. Ž.. Teismas pastebi, kad priešingu atveju, tai yra tuo atveju, jei K. S. žinotų, kad K. Ž. dalį ar visus pinigus panaudos kaip kyšį prokurorui siekiant jį paveikti, jam turėjo būti inkriminuotas ne nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalies padarymas, o bendrininkavimas padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje. Tokios aplinkybės patvirtina, kad fiziškai pinigų skirtų E. B., paėmimas iš sumos pinigų, gautų iš Z. K., negali būti siejamas su galimu susitarimu duoti kyšį pačiam K. Ž., o buvo K. Ž. atliktų veiksmų dalis.
Apibendrinant teismas daro išvadą, kad 10000 litų buvo honoraras sumokėtas už K. S. atstovavimą baudžiamojoje byloje, o 2500 litų už pageidaujamą veikimą prokurorui Edgarui B. K. Ž. davė savo iniciatyva, siekiant savo tikslų. Byloje taip pat nenustatytas K. S. ar Z. K. bet kokio pobūdžio susitarimas su K. Ž. duoti K. Ž. kyšį už tai, kad K. Ž. pasinaudojant savo pažintimi ar įtaka paveiks prokurorą E. B..
Tokiu būdu, teismas vertina, kad K. Ž. veiksmuose nėra būtinų nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalies sudėties požymių, jo atlikti veiksmai neatitinka šio nusikaltimo sudėties požymių, dėl ko jo veika negali būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra nustatyta, kad K. Ž. savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba kad priėmė kyšį, t.y. byloje nėra nustatyta, kad 10000 litų, perduoti K. Ž. Z. K., būtų kyšis K. Ž. už jo veikimą pasinaudojant savo pažintimi ar įtaka paveikti prokurorą E. B.. Nenustačius paties kyšio davimo fakto, nėra pagrindo konstatuoti kito būtino nusikalstamos veikos požymio - kyšio gavimą tikslu paveikti prokurorą E. B.. K. Ž. veiksmuose taip pat nėra nustatyta būtino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – siekio naudotis savo pažintimi ar įtaka prokurorui E. B., kadangi byloje nustatyta, kad prokurorą Edgarą B. K. Ž. siekė paveikti ir paveikė kyšio pagalba, kas sudaro kito nusikaltimo, o būtent Lietuvos Respublikos 227 straipsnio 1 dalies sudėtį. Nesant kyšio buvimo fakto, K. Ž. veiksmai pažadant ir sakant K. S. ir Z. K., kad jis susitars su prokuroru ir kad veika neteisėtai, savaime nesudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalies nusikaltimo požymių.
Nagrinėjamoje byloje K. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje advokatu, 2013-10-02 ir 2013-10-09 susitikimų, įvykusių advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams - (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjui G. K. ir neįvardintos prokuratūros prokurorams, provokavo L. K. duoti 15000 litų kyšį šių asmenų, t.y. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjo G. K. ir neįvardintos prokuratūros prokuroro (ų) naudai, bei nurodytų susitikimų metu tiesiogiai L. K. pažadėjo ir susitarė priimti reikalaujamą 15 000 litų vertės kyšį, pažadėdamas paveikti neįvardintos prokuratūros prokurorą (us) ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją G. K., kad pastarieji neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t.y. veiktų taip, kad būtų priimtas sprendimas dėl V. R., atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, lygtinio paleidimo.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2013-10-15, apie 14.38 val., savo darbo vietoje, esančioje advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), iš L. K., kuris veikė pagal 2013-10-11 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo nutartį, kuria jam leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, tiesiogiai priėmė kyšį – 15000 litų, ir pažadėjo, kad pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka, perduos gautus 15000 litų ar jų dalį, ir taip neteisėtai paveiks valstybės tarnautojus - (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorą K. D. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją G. K., kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t.y. veiktų taip, kad būtų priimtas sprendimas dėl V. R., atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose, lygtinio paleidimo. Taip pat šio pokalbio metu tiesiogiai iš L. K. savo naudai už savo neteisėtus veiksmus, t.y. naudojimąsi savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, pareikalavo kyšio 2000 litų.
K. Ž. pagal šį jam pareikštą kaltinimą išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ) Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), esant provokacijos prieš K. Ž. požymiams.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2013-10-10 LR STT Kauno valdybos tarnybinėse patalpose buvo apklaustas L. K., kurį apklausiant buvo surašytas protokolas-pareiškimas, kuriame L. K. paaiškino, kad advokatas K. Ž. reikalauja kyšį už neteisėtą tarpininkavimą lygtinai paleidžiant V. R.. Protokole-pareiškime taip pat nurodyta, kad L. K. įrašė du pokalbius su advokatu K. Ž. ir pateikia šių pokalbių įrašus (1 t., b.l. 106-108). L. K. pateiktas CD diskas su įrašais buvo apžiūrėtas, byloje patiktos įrašytų pokalbių išklotinės 1 t., b.l. 109-1116). 2013-10-10 pagal L. K. protokolą-pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2013-10-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimis buvo leista atlikti slaptus ikiteisminio veiksmus K. Ž. atžvilgiu 1 t., b.l. 105-112). Atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo užfiksuoti K. Ž. veiksmai bendraujant su L. K. ir prokuroru K. D., kuris vėliau surašė prokuroro atsilepimą dėl V. R. lygtinio paleidimo. Kontroliuojant K. Ž. veiksmus, buvo užfiksuota, kad 2013-10-15 L. K., šią dieną veikęs pagal nusikalstamų veikų imitavimo modelį, perdavė K. Ž. 15000 litų.
Kaltinamasis K. Ž. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad kelis kartus bendravo su L. K., kalbėjo su pastaruoju apie V. R. lygtinį paleidimą ir apie savo pažintis su prokuroru, taip pat patvirtino, kad buvo susitikęs su prokuroro K. D. ir buvo priėmęs iš L. K. 15000 litų.
Tokiu būdu, teismo vertinimu, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. spalio mėnesį, iki spalio 10 dienos K. Ž. mažiausiai du kartus bendravo su L. K. apie V. R. lygtinį paleidimą, šių pokalbių metu kalbėjo apie galimybę paveikti prokurorą ir teisėją tikslu užtikrinti V. R. lygtinį paleidimą, susitarė su L. K. apie 15000 litų priėmimą, 2013-10-15 dieną priėmė iš L. K. 15000 litų, šiuo laikotarpiu bendravo su prokuroru K. D., kuris surašė prokuroro atsilepimą V. R. lygtinio paleidimo byloje.
Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos medžiagoje, surinktos ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokių duomenų apie bet kokio pobūdžio L. K. bendravimą su STT pareigūnais iki 2013-10-10 dienos, kuomet buvo priimtas jo protokolas-pareiškimas.
Tuo tarpu, teisminio nagrinėjimo metu duodant parodymus apie įvykius, kurie vyko 2013 m. spalio mėnesį, liudytojas L. K. iš esmės nurodė visiškai kitokias šių įvykių aplinkybes, nei buvo nurodyta 2013-10-10 protokole-pareiškime. Teisminio nagrinėjimo metu L. K. parodė, kad visas jo bendravimas su advokatu K. Ž. iki 2013-10-10 dienos vyko STT pareigūnų iniciatyva ir nurodymu, STT pareigūnai jam aiškino kokius klausimus jis turi užduoti K. Ž., ką turi kalbėti, kiek pinigų pasiūlyti už V. R. lygtinį paleidimą. L. K. taip pat parodė, kad pokalbiai su K. Ž. buvo įrašyti taip pat STT pareigūnų nurodymu, STT pareigūnų duota aparatūra. Prieš įrašant pokalbius jis buvo instruktuojamas STT pareigūnų ką ir kokiu būdu turi kalbėti, kokių atsakymų pageidautina gauti iš K. Ž. . Su V. R. beveik nepažįstamas ir neturėjo jokio pagrindo užsiiminėti ar ko nors prašyti dėl jo lygtinio paleidimo.
Tikrinant L. K. parodymus teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos žvalgybos skyriaus viršininkas D. G., STT pareigūnai R. M., K. S., N. D., R. K., taip pat V. R..
Apklausus šiuos liudytojus teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas D. G. parodė, kad maždaug 2013 m. vasaros pabaigoje po pokalbio su L. K. apie advokatą, kuris galimai neteisėtai tarpininkauja dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, jis apie šį pokalbį pranešė STT pareigūnui N.. Kaip buvo nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, šis pareigūnas buvo STT darbuotojas N. D.. D. G. taip pat parodė, kad organizavo L. K. ir N. D. susitikimą. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas STT pareigūnas N. D. parodė, kad maždaug 2013 m. vasaros pabaigoje D. G. prašymu susitiko su L. K., kuris kažką kalbėjo apie advokatą. Apie pokalbį su L. K. informavo savo viršininką. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas STT pareigūnas R. K. parodė, kad 2013 m. vasaros pabaigoje N. D. informavo jį apie susitikimą su L. K.. 2013 m. vasaros pabaigoje ir vėliau jis kelis kartus buvo susitikęs su L. K., kuris šių pokalbių metu kalbėjo apie advokatą K. Ž., kuris galimai atlieka neteisėtus veiksmus tarpininkaujant dėl lygtinio paleidimo. Jis L. K. atsakydavo, kad reikia konkrečių duomenų, tačiau niekada nepatardavo, ką būtent jam reikia padaryti. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas V. R., kuris parodė, kad su L. K. dėl savo lygtinio paleidimo niekada nebendravo, jo neprašė, beveik nepažįsta L. K.. Taip pat V. R. parodė, kad tuo metu, kai buvo sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas D. G. reikalavo iš jo duoti parodymus prieš advokatą K. Ž..
Vertinant L. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neatitikimus, bei įvertinant įrodymus, surinktus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, teismas daro išvadą, kad teisingi yra L. K. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu.
Teismas pažymi, kad L. K. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu yra patvirtinami kitais duomenimis ir įrodymais, tuo tarpu, byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Byloje nustatyta, kad L. K. nuo 2013 metų vasaros pabaigos nė vieną kartą bendravo ir kalbėjo su STT pareigūnais apie savo bendravimą su advokatu K. Ž., ką patvirtina paties L. Ž. ir STT pareigūnų N. D. ir R. K. parodymai. Nors R. K. parodė, kad neinstruktavo L. K. kaip bendrauti su K. Ž., tačiau patvirtino, kad prašė L. K. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad advokatas K. Ž. gali elgtis neteisėtai. Byloje taip pat nustatyta, kad pats L. K. neturėjo jokio pagrindo ir motyvo savo iniciatyva bendrauti su advokatu K. Ž. apie V. R. lygtinį paleidimą, neturėjo jokio V. R. prašymo arba bet kokio pobūdžio įgaliojimą siūlyti V. R. vardu pinigus už veikimą V. R. naudai.
Byloje surinkti duomenys kategoriškai patvirtina, kad L. K. su advokatu K. Ž. bendravo STT pareigūnų iniciatyva, kuri galėjo pasireikšti nurodymais ar prašymais. Iš L. K. pokalbių su K. Ž. išklotinių akivaizdžiai matyti, kad L. K. pats skatina K. Ž. pasisakyti dėl jo pažinčių su prokurorais ir teisėjais, pats kalba apie neribotus atlyginimus ir pakankamai dideles pinigų sumas, kurias jis perduos K. Ž. tuo atveju, jei pastarasis užtikrins V. R. lygtinį paleidimą. Siejant šių pokalbių turinius su L. K. ir R. K. parodymais, yra akivaizdu, kad L. K. šių pokalbių metu skatina ir iš dalies provokuoja pageidaujamą K. Ž. bendravimą ir elgesį.
Teismas taip pat įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kad pokalbius su K. Ž., vykusius 2010 m. spalio 02 ir spalio 09 dienomis, L. K. įrašė STT pareigūnų iniciatyva ir jų duota aparatūra. Tokias teismo išvadas patvirtina paties L. K. parodymai, kurie iš esmės, patvirtinami tuo, kad byloje nėra užfiksuota kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis buvo įrašyti pokalbiai. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei pokalbius įrašytų pats L. K., jį apklausinėjantys STT pareigūnai R. M. ir K. S. turėjo pareigą išsiaiškinti kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis buvo įrašyti pokalbiai, kaip pokalbiai buvo perkelti į CD diską, kur yra įrašų originalai. Šių pareigų neįvykdymas iš dalies patvirtina L. K. parodymus, kad pokalbiai buvo įrašyti STT pareigūnų garso įrašymo priemonėmis.
Esant aptartoms aplinkybėms ir liudytojų parodymams teismas turi pagrindo padaryti vienareikšmę išvadą, kad L. K. su advokatu K. Ž. bendravo ne savo, o STT pareigūnų iniciatyva, kuri galėjo pasireikšti prašymais ar nurodymais, STT pareigūnų iniciatyva su K. Ž. įkalbėjo apie V. R. lygtinį paleidimą, skatino ir dalies provokavo K. Ž. pasisakyti apie jo pageidaujamas aplinkybes, gundė ir žadėjo K. Ž. neriboto dydžio atlyginimą už pageidaujamą veikimą, t.y. už tai, kad V. R. būtų paleistas lygtinai.
Lietuvos teismų praktikoje provokacijos atlikti nusikalstamą veiką sąvoka yra nė kartą aptarta , teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota ir vienareikšmė. LAT 2012-04-26 nutartyje Nr. 2K-156/2012 konstatuojama, kad Atsižvelgiant į 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, ypač Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimą Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, formuojančiose teismų praktiką bylose, kuriose pagal Operatyvinės veiklos įstatymą buvo taikytas NVIM, teismams, vertinantiems, ar bylos duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai, suformuoti privalomi reikalavimai laikantis rungimosi principo patikrinti: ar buvo teisinis pagrindas NVIM atlikti, t. y. ar byloje yra prokuroro sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai, o jei šiuose dokumentuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, tai, ar yra byloje teikimo išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų; ar buvo faktinis pagrindas NVIM atlikti, t. y. ar egzistavo priežastys, dėl kurių nuspręsta taikyti NVIM; ar byloje yra informacija, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas esant OVĮ nurodytam pagrindui apie rengiamą, daromą ar padarytą atitinkamą nusikaltimą, leidžianti atlikti šį operatyvinį veiksmą, o jei tokios informacijos pagrindas yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija, tai teismai tikrina ir vertina tą informacijos dalį, su kuria gali būti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai; ar NVIM veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; ar duomenys, gauti atliekant NVIM, yra patvirtinami duomenimis, gautais BPK numatytais veiksmais; ar įgyvendinant NVIM asmuo, kuriam jis taikytas, nebuvo provokuojamas.
2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų; ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų; jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus; modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė“. Pagal 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija - tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Konstatavus, kad veikos padarymą lėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. 2A-P-2/2009 konstatuota, kad nustatant provokaciją turėtų būti atsižvelgiama ne vien tik į NVIM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką); provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio pasirengimo jis nebuvo nutraukęs; provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo. Kokiais vertinimo kriterijais ir taisyklėmis vadovaujamasi sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, yra apibendrinta bei išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A–P–6/2008.
LAT 2012-05-29 nutartyje Nr. 2K-262/2012 konstatuojama, kad išvada apie tai, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien tik pasyvus ir iš jo galima spręsti, kad ilgesnį laiką besitęsiantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams.
Palčiai provokacijas sąvoka aptarta 2011-02-22 LAT nutartyje Nr. 2K-7-86/2011, kurioje, be kito nurodyta, kad, pažymėtina ir tai, kad nei NVIM, nei NVIV negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Toks valstybės institucijų elgesys neatitiktų tų institucijų veiklos tikslų ir prieštarautų Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatoms.
2012-10-02 priimtame LR kriminalinės žvalgybos įstatyme kriminalinė žvalgyba apibūdinama kaip kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo įstatymu nusikalstamos veikos imitavimas apibūdinamas kaip kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. K. veiksmai, atlikti K. Ž. atžvilgiu, iš esmės turi visus kriminalinės žvalgybos ir nusikalstamos veikos imitavimo požymius. Tai, kad šie veiksmai formaliai nebuvo įforminti kaip kriminalinės žvalgybos ir nusikalstamos veikos imitavimo, nekeičia šių veiksmų esmės ir pobūdžio, atvirkščiai, nesant formalių įstatymo reikalavimų užtikrinimo kontrolės, asmuo, šiuo atveju K. Ž., prieš kurį naudojami aptarto pobūdžio veiksmai, iš esmės turi dar mažiau garantijų, kad veiksmai, atlikti jo atžvilgiu, bus atlikti teisėtai ir laikantis įstatymo reikalavimų ir apribojimų.
Nagrinėjamos bylos aspektu net nėra ypač svarbu, kokio pobūdžio prašymai ar reikalavimai buvo pateikti STT pareigūnų L. K., kadangi šie STT pareigūnų veiksmai buvo atlikti ne LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo rėmuose ir nesiremiant šio įstatymo normomis. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje asmuo, šiuo atveju K. Ž., prieš kurį naudojami veiksmai, turintys požymius nusikalstamos veikos imitavimo, savotiškai yra silpnoji pusė, jo teisės į nešališką kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį tyrimą yra pažeidžiamos. Kartu yra pažeidžiama ir byloje buvo pažeista K. Ž. teisė į gynybą, pasireiškianti tuo, kad bylos medžiagoje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, nurodančių, kad iki bendravimo su K. Ž. ir bendravimo su K. Ž. metu, L. K. šiais klausimais taip pat bendravo su STT pareigūnais ir buvo jų skatinamas rinkti įrodymus prieš K. Ž..
Be aptartų aplinkybių, provokacijos atlikti nusikalstamą veiką buvimą K. Ž. atžvilgiu patvirtinama ir byloje surinktais duomenimis. Byloje nustatyta, kad pats K. Ž., dirbdamas advokatu, iki pirmo pokalbio su L. K., neturėjo jokio pagrindo ar noro dalyvauti byloje dėl V. R. lygtinio paleidimo, nebuvo sudaręs su V. R. jokio susitarimo, kas reiškia, kad neturėjo jokių tikslų ir motyvų prekiauti poveikiu V. R. byloje. Imtis ir dirbti V. R. lygtinio paleidimo byloje jis buvo skatinamas L. K.. Taip pat, būtent L. K. gundė ir skatino K. Ž. imtis bet kokio pobūdžio veiksmų siekiant V. R. lygtinio paleidimo, tarp jų ir siūlant K. Ž. neriboto dydžio atlyginimą. Akivaizdu, kad tokiais L. K. žodžiais K. Ž. buvo skatinamas veikti bet kokiu būdu, tarp jų ir neteisėtu būdu ir toks K. Ž. elgesys buvo pageidaujamas.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad be L. K. paskatinimo, K. Ž. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus V. R. lygtinio paleidimo byloje, nėra nustatyta, kad K. Ž. nusikaltimą būtų įvykdęs savo iniciatyva. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad K. Ž. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką.
Jau buvo minėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ar pareigūnų veiksmai, kurie savo pobūdžiu yra prilyginami kriminalinei žvalgybai, turi pasireikšti ir apsiriboti tuo, kad pareigūnai fiksuoja jau daroma nusikaltimą, „prisijungia“ prie jau daromo nusikaltimo, tačiau jokiu atveju negali imtis veiksmų išprovokuojant nusikaltimą, kas reiškia, kad nusikaltimas nebūtų padarytas be pareigūnų įsikišimo.
Nagrinėjamoje byloje nėra patvirtinta, kad be STT pareigūnų veiksmų skatinant L. K. tam tikru apibrėžtu tikslu bendrauti su K. Ž. ir paties L. K. veiksmų bendraujant su K. Ž., K. Ž. būtų padarytas nusikaltimas pasireiškęs prekybos poveikiu V. R. lygtinio paleidimo byloje.
Esant tokioms aplinkybėms K. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo dėl prekybos poveikiu išteisintinas, kadangi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.
Nustačius, kad K. Ž. atžvilgiu buvo panaudota provokacija atlikti nusikalstamą veiką, ir dėl to jis yra išteisinamas, teismas neturi pagrindo aptarinėti kitus įrodymus, esančius byloje dėl paties K. Ž. veiksmų, padarytų 2013 m. spalio 02 d., spalio 09 d., kuomet buvo bendraujama su L. K., spalio 15 d. kuomet buvo paimti pinigai, taip pat vėlesnių veiksmų bendraujant su prokuroro K. D., kadangi byloje nustatytas pakankamas ir absoliutus pagrindas išteisinti K. Ž. pagal Jam apreikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalies padarymo.
Sunkinančių K. Ž. ir E. B. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. K. Ž. ir E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad abu kaltinamieji prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas vertina, kad lengvinanti atsakomybę aplinkybė E. B. atžvilgiu yra, kadangi iš esmės per visą ikiteisminį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą E. B. savo kaltę pilnai pripažino, paaiškino kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, nė vieną kartą teismo posėdžio metu išreiškė ir parodė gailėjimosi dėl nusikaltimo padarymo. Vien ta aplinkybė, kad pirmos apklausos metu E. B. savo kaltės nepripažino, negali paneigti jo tolimesnio elgesio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ,kad minėta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti konstatuojama ir tais atvejais, kuomet asmuo savo kaltę pripažino bet kuriuo metu per visą baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą, svarbu yra nustatyti nuoširdų asmens prisipažinimą ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Nors kaltinamasis K. Ž. neišreiškė savo kaltės pripažinimo, teismas vertina, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nustatyta, kad K. Ž. savo kaltės nepripažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl kurių yra šiuo nuosprendžiu išteisinamas, o duodant parodymus dėl nusikaltimo dėl kurio padarymo yra nuteisiamas, iš esmės pripažino visas faktines šio nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismų praktikoje vertinama, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Byloje nustatyta, kad K. Ž. savo kaltės nepripažino. abejodamas surinktų parodymų leistinumu ir patikimumu, kas negali būti įvertinta kaip aplinkybė, trukdanti konstatuoti jo veiksmuose lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimo.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą kaltinamasis E. B. pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybė remiantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, pagal laidavimą. Prokuroras šiam kaltinamojo prašymui prieštaravo.
Teismas, įvertinęs E. B. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. B. atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos formalios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą formalios sąlygos. E. B. anksčiau neteistas, padarė vieną nusikalstamą veiką, t.y. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Byloje taip pat nustatyta, kad E. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Byloje nėra nustatyta, kad savo veiksmais E. B. būtų padaręs turtinę ar kitokio pobūdžio žalą kitam asmeniui. Teismo vertinimu, byloje taip pat galima konstatuoti, kad E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. E. B. anksčiau teisės pažeidimų nepadarė, turi aukštąjį išsilavinimą ir dirbo prokuroru. Šiuo metu E. B. įsteigė teisinių paslaugų įmonę ir joje dirba. Vertinant E. B. charakteristiką ir asmens bruožus teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kyla abejonės dėl E. B. galimybės laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų reikalavimų.
Esant visoms formalioms įstatyme numatytoms sąlygoms dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas, įvertinęs E. B. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei teismų praktiką, suformuotą baudžiamosios bylose dėl teisėjų ir prokurorų korupcinio pobūdžio veikų, daro išvadą, kad nėra pagrindo atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).
Lietuvos apeliacinio teismo 2011-07-14 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-342/2011 taip pat konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius kaltininko atžvilgiu bei kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.
Teismas pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
Nagrinėjamoje byloje E. B. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje. E. B. nusikaltimą padarė būdamas ypatingas subjektas – Lietuvos Respublikos prokuratūros prokuroras, vykdantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio ir 2 straipsnio reikalavimus, realizuojant savo, kaip prokuroro teisę vykdyti baudžiamąjį persisekiojimą ir priimti procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. Teismas taip pat vertina, kad E. B. pats buvo kyšio davimo iniciatoriumi, davęs užuominą dėl kyšio davimo, susitaręs priimti kyšį ir kyšį priėmė, dėl ko kilo rezonansas visuomenėje ir buvo itin pakenkta prokuratūros prestižui.
Kaip jau buvo minėta, atmetant E. B. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas taip pat atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką. Jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje 1A-342/2011 buvo plačiai analizuojama prokuroro vaidmuo ir atsakomybę padarius korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Šioje byloje pirmos ir apeliacinės instancijos teismų buvo vertinama ir atmesta galimybė atleisti asmenį, kuris dirbdamas prokuroru priėmė kyšį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus netaikyti tokiam asmeniui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Atmetant E. B. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis aplinkybėmis E. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad E. B., būdamas prokuroru pakankamai artimai bendravo su advokatu K. Ž., lankėsi advokato K. Ž. kontoroje ir laisvai aptarinėjo baudžiamąją bylą, kurios baigtimi buvo suinteresuotas advokatas K. Ž.. Byloje taip pat nustatyta, kad E. B. K. Ž. leidimu ilsėjosi K. Ž. name pajūryje ir namo naudojimą nemokėjo. Nors teismas jau konstatavo, kad E. B. atžvilgiu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis ateityje darys naujų nusikalstamų veikų ir jo elgesys bendraujant su advokatu savaime nėra nusikalstamas, tokios aplinkybės sudarė sąlygas E. B. padaryti nusikalstamą veiką. Be to, toks E. B. elgesys parodo, kad jis, būdamas prokuroru galėjo sau leisti pažeisti prokuroro elgesio etikos principus, kas, savo ruožtu, gali būti vertinama kaip aplinkybė parodanti jo asmenybės bruožus ir turinti reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti į nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Vertinant baudžiamosios atsakomybės, kaip valstybės reakcijos į padarytą nusikaltimą, būdą bei dydį nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad esant visoms išvardintoms aplinkybėms E. B. atžvilgiu, siekiant adekvačios reakcijos į padarytą nusikaltimą, E. B. turi būti paskirta bausmė sankcijos už padarytą nusikaltimą ribose. Teismo vertinimu, tik paskyrus bausmę E. B. bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas realizuojant baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskirtis,
Tokiu būdu, vertinant visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti E. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas, teismas daro išvadą, kad dėl E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo ir pobūdžio, dėl jo užimamų pareigų nusikaltimo padarymo metu, dėl žalos padarytos prokuratūros prestižui, dėl E. B. asmeninių bruožų, bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, E. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Skiriant bausmę K. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į K. Ž. padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, į jo kaltės formą ir rūšį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į K. Ž. asmenybę. K. Ž. yra pakankamai senyvo amžiaus, pensininkas, anksčiau neteistas, susituokęs, šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad K. Ž. padarė korupcinio pobūdžio veiką, davė kyšį prokurorui, veikė būdamas advokatu ir siekdamas sau naudingo sprendimo baudžiamojoje byloje. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms K. Ž. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam baudos bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad K. Ž. nusikalstamą veiką padarė atliekant darbines ir profesines pareigas, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Išteisinant K. Ž. dėl prekybos poveikiu su K. S., taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą K. Ž. nėra pagrindo. Iš K. Ž. konfiskuotini pinigai – 2500 litų, perduoti jo E. B..
Skiriant bausmę E. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, į kaltės formą ir rūšį, į E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę. E. B. anksčiau neteistas, išsiskyręs, turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, būdamas prokuroru susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį. Teismas jau pasisakė, kad E. B. nagrinėjamoje byloje negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms E. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam baudos bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė atliekant darbines ir profesines pareigas, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 298 , 302 straipsniais
nusprendė:
K. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam baudą 200 MGL (7532 Eurų) dydžio.
Į baudos bausmę įskaityti sulaikymo laikotarpius nuo 2013-10-25 iki 2013-10-26 (2 paras), nuo 2014-08-26 iki 2014-08-28 (2 paras) ir suėmimo laikotarpį nuo 2014-08-28 iki 2014-09-09, iš viso 17 parų, paskiriant galutinę bausmę – baudą166 MGL (6251 Eurų) dydžio, baudą sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skirti K. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimą 3 metams.
Skirti K. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės nuosavybėn 2500 litų, perduotų E. B., kaip nusikalstamos veikos dalyką.
K. Ž. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu 2013 m. spalio mėn. su L. K.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
K. Ž. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu 2014 m. birželio-liepos mėn. su K. S.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę K. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 220 MGL ( 8285 Eurų) dydžio.
Į baudos bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2014-08-26 iki 2014-09-01 (7 paras), paskiriant galutinę bausmę – baudą 206 MGL (7757 Eurų) dydžio, baudą sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti pareigas valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams.
Kardomąją priemonę E. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
K. S. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, kadangi neįrodyta, kad K. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kardomąją priemonę K. S. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 3 paketuose saugoti prie bylos. Pinigus – 2500 litų, konfiskuotus iš K. Ž., perduoti valstybės nuosavybėn.
Laikiną nuosavybės teisę K. Ž. turtui - 2014-08-26 kratos, atliktos advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu paimtas pinigines lėšas, t.y. 170 litų ir ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise K. Ž. ir R. Ž. priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.