Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2010 m. birželio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti kyšį, pažadėjęs jį priimti ir priėmė 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) dydžio kyšį už savo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra jis, būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro pareigose - ir atlikdamas ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00133-09, kuriame kardomoji priemonė suėmimas paskirta įtariamajam M. P. , kontrolę, organizavimą ir vadovavimą, turėdamas tikslą kyšininkauti, 2010-06-17 14.08 val. telefonu paskambino suimtojo M. P. tėvui A. P. ir susitarė su juo susitikti 2010-06-18 Kaune. 2010-06-18 E. V. atvyko į Kauną ir 18.40 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su A. P. . Šio susitikimo metu E. V. iš A. P. savo naudai tiesiogiai pareikalavo 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų dydžio kyšį ir pažadėjo kyšį priimti už savo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už jo (A. P. ) sūnaus M. P. paleidimą iš suėmimo ir nesikreipimą į teismą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo. 2010-06-21 15.05 val. telefonu iš A. P. gavęs informaciją, kad pastarasis jau turi reikalaujamą pinigų sumą, E. V. nurodė vėliau susisieksiąs su juo ir apie 19.30 val. išvažiavo iš Vilniaus Kauno kryptimi, o 20.03 val. pats telefonu paskambino A. P. ir nurodė kyšio perdavimo vietą – (duomenys neskelbtini). 2010-06-21 20.30 val. E. V. automobiliu BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į minėtą degalinę ir 20.43 val. joje susitiko su A. P. , kuriam nurodė kyšio sumą – 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų – padėti į jo (E. V. ) vairuojamą automobilį BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris stovėjo minėtoje degalinėje. A. P. įvykdžius E. V. nurodymą, ir pinigus padėjus į minėto automobilio saloną ant galinės keleivio sėdynės, E. V. pažadėjo paleisti M. P. iš suėmimo, atsisveikino su A. P. ir sėdo į automobilio BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą bei pabandė išvažiuoti, tačiau buvo sulaikytas. Tokiu būdu E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d.

E. V. pažymi, jog šioje byloje buvo konstatuota, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir aiškiai atsitiktinio pobūdžio, po padaryto nusikaltimo jis kritiškai vertino savo elgesį, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo bei stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes, šios aplinkybės rodo, kad jo asmenybės pavojingumas žymiai mažesnis nei kito, kuris tų veiksmų nepadarė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo E. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Tiek prokuroro, tiek nuteistojo E. V. apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama E. V. kaltė, veikos kvalifikavimas, nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis, prokuroras apeliaciniu skundu prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą arba, remiantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatomis, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Lietuvos Respublikos BK 75 str. apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Svarstant tiek E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tiek E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, būtina pažymėti, kad, net ir esant visoms Lietuvos Respublikos BK 75 str. ar Lietuvos Respublikos BK 40 str. nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tiek dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tiek Lietuvos Respublikos BK 75 str., tiek Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius kaltininko atžvilgiu bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad bausmės vykdymo atidėjimu ar kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.

Baudžiamasis įstatymas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą leidžia taikyti labai plačiai. Kaip jau minėta, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 2 d. E. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. E. V. nusikalto pirmą kartą, nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Savo nusikalstamais veiksmais E. V. pakenkė prokuratūros prestižui, tačiau jokia reali materialinė žala E. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. P. nebuvo padaryta. Byloje yra nuteistojo tėvo E. V. prašymas perduoti E. V. pagal laidavimą tėvo atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti (t. 4, b. l. 23). Šios aplinkybės rodo, kad formaliai būtinos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas šioje baudžiamojoje byloje yra. Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą leidžia taikyti labai plačiai, tačiau šio Baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant byloje visoms formaliai būtinoms sąlygoms, teismas neprivalo kiekvienu atveju nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atsisakė šioje baudžiamojoje byloje taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas bei atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau šis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumas nėra esminis, šis trūkumas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus E. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tą aplinkybę, kad E. V. ne tik pažadėjo priimti 30000 Lt dydžio kyšį už savo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, ir priėmė kyšį, bet pats nuteistasis buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, t. y. pats E. V. už savo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, pareikalavo duoti kyšį, kurio vertė artima 250 MGL dydžio sumai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad E. V. visiškai atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės bei nepaskyrus jam bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką, nebus įgyvendintas teisingumo principas. E. V. už jo padarytą nusikaltimą turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam turi būti paskirta bausmė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., už kurios padarymą E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriama arba teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmė numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai), į tai, jog tokią pavojingą nusikalstamą veiką padarė ypatingas subjektas – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, vykdantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str., 2 str. numatytą baudžiamojo proceso paskirtį bei tikslus, į nusikalstamos veikos aplinkybes – kyšio pareikalavo pats E. V. , tokiais veiksmais itin pakenkdamas prokuratūros prestižui, į nusikaltimo dalyką – kyšio dydį, kuris vos neviršija 250 MGL dydžio, bei įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko E. V. griežtesnę Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį, atsižvelgiant į E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nustatė mažesnį nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos mediana. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. V. bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nuteistajam E. V. paskirtos bausmės rūšis ir dydis nėra ginčijama ir apeliaciniuose skunduose, tiek prokuroro, tiek nuteistojo apeliaciniuose skunduose prašoma E. V. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. bei nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. E. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą nuteistajam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. šioje byloje yra visos formaliai būtinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo sąlygos. Kaip jau minėta, net ir esant formaliai būtinoms Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str., tiek atsisakant jį taikyti, teismo sprendimo motyvai turi būti aiškūs, išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus. Kaip teisingai nurodyta tiek prokuroro, tiek nuteistojo apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs E. V. netaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų, šio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, apsiribodamas tik deklaratyviomis frazėmis, jog, atidėjus bausmės vykdymą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pernelyg sureikšmino E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu užimtas pareigas, t. y. akcentavo, jog nusikalstamą veiką padarė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras. E. V. užimtos pareigos apsprendė jo, kaip Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjekto statusą (Lietuvos Respublikos BK 230 str.), tačiau nusikaltimo sudėties požymis, apibūdinantis nusikaltimo subjektą, neturėtų nulemti bausmės griežtumo ir užkirsti kelią bausmės vykdymo atidėjimui. Įstatymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymą inter alia ir prokurorams, padariusiems nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, spręsdamas asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitus klausimus, teismas (teisėjas) privalo vadovautis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, kuris susiformuoja išnagrinėtų baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių pagrindu. Teismo (teisėjo) negali įtakoti nei politikų, nei žiniasklaidos veiksmai, nei viešoji nuomonė ar kiti panašūs veiksniai. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir atsiriboti nuo pašalinių, sprendimą įtakojančių, veiksnių. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipa­žinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.). E. V. nusikalto pirmą kartą, byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. V. padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir atsitiktinio pobūdžio, materialinės žala neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padaryta nebuvo. E. V. charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas, komunikabilus, ambicingas, skatintas ir niekada neturėjęs drausminių nuobaudų aukštos kvalifikacijos teisininkas. E. V. viso proceso metu savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertino savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiojo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. V. turi šeimą, nepilnametę dukrą, vienintelis išlaiko savo šeimą, rūpinasi sergančia motina, nuo 2011 m. gegužės 23 d. dirba UAB ,,ANRA“ vadybininku. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, E. V. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, nedelsiant po to atleistas iš tarnybos Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, neteko stabilių pajamų, visuomenė buvo informuota apie jo padarytą nusikaltimą, jis pakankamai greitai sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kas iš esmės eliminuoja galimybę E. V. dirbti valstybės tarnyboje, todėl E. V. realiai neturi galimybės ateityje padaryti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, nėra jokio – nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. bei nuteistajam E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam vieną ar kelis iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų. Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog E. V. galėtų būti paskirtas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 2 p. nurodytas įpareigojimas – atsiprašyti nukentėjusio asmens, tačiau nuteistasis nukentėjusiojo jau atsiprašė, o, atsižvelgiant į E. V. asmenybę bei bylos aplinkybes, skirti kitus įstatyme numatytus įpareigojimus nėra tikslinga. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir neskyrimas nei vieno iš Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. išvardintų įpareigojimų, suponuoja pareigą skirti nuteistajam E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.

E. V. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. ir nuteistam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams bei paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.