Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, gynėjams advokatams Deimintui Radzevičiui, Jonui Zenevičiui, Onai Klinavičienei, Reginai Šeperienei, Antanui Pliaugai, nukentėjusiajam M. B., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal patentą, teistas:

2012-09-24 pagal BK 178 str. 2 d. 5 MGL (650 litų) bauda, kuri sumokėta,2014-01-09 pagal BK 140 str. 2 d. 140 str. 2 d. – areštu 60 parų, 2014-05-15 pagal BK 245 str. – areštu 21 parai, pritaikius BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirta galutinė bausmė- areštas 50 parų, bausmė atlikta,2014-10-22 pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d.- terminuotu laisvės atėmimu 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.;

T. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. Alytuje, (duomenys neskelbtini), teistas kartus:

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 ir 2 d.,

E. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2) 2013-10-03 pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. terminuotu laisvės atėmimu 11 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m.; 2013-12-19 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę,

3) 2014-12-29 pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. taikant BK 63 str. 4 ir 9 d. terminuotu laisvės atėmimu 11 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m.,

4) 2014-12-29 pagal BK 182 str. 1 d., 198 ¹ str. 1 d. ir 215 str. 1 d. areštu 40 parų; pritaikius BK 63 str. 3 ir 9 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 1 d. ir 187 str. 1d.;

T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),teistas:

2010-10-29 pagal BK 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m., bausmę atlikęs,2014-11-12 pagal BK 259 str.1 d., 259 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn., 2014-11-24 pagal BK 259 str. 2 d. areštu 30 parų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 1 ir 2 d., 187 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2013 m. gegužės 16 d. laikotarpyje nuo 15 val. iki 16 val., Alytaus mieste, Volungės gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu kaltinimas išskirtas į kitą bylą, pagrobė svetimą turtą – M. B. priklausantį automobilį Audi 100 vals. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Pagrobus automobilį E. G., E. M., E. P. ir T. Ž. veikdami kartu su T. J. ir asmeniu, kurio atvilgiu kaltinimas išskirtas į kitą bylą, turėdami tikslą sugadinti svetimą turtą – pagrobtą iš M. B. automobilį, sodų bendrijoje „Šilas“ bendrais veiksmais, t.y. E. M. šokinėjant ant automobilio stogo ir priekinio dangčio, asmeniui, kurio atžvilgiu kaltinimas išskirtas į kitą bylą, išspyrus automobilio kairės pusės priekinį ir galinį žibintus, T. Ž. ranka nulaužus vairuotojo pusės veidrodėlį, E. M. nulupus priekinį bamperį, o T. J. jį perlaužus, E. G. automobilio traukimo trosu išdaužus kairės pusės priekinių durelių stiklą, vėliau kitoje vietoje - prie karjero tvenkinio, esančio Alytaus r., Alytaus sen., Nemunaičio km., T. Ž. užlipus ant automobilio stogo bei nulupus nuo stogo anteną ir magnetu išdaužus automobilio galinį stiklą, šokinėjant ant automobilio stogo kartu su T. J., E. M. buteliu išdaužus kairės pusės galinių durelių stiklą, E. P. nuspyrus keleivio pusės veidrodėlį, T. J. ranka išdaužus nepilnai išdaužytą galinį automobilio stiklą, sugadino pagrobtą automobilį Audi 100, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, BK 187 str. 1 d.

T. J., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas degiuoju flakonu, padegė pagrobto automobilio saloną, taip sunaikindamas automobilį Audi 100, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) visuotinai pavojingu būdu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 2 d.

Be to, E. P. tą pačią dieną Alytaus r., Alytaus sen., Nemunaičio kaime iš automobilio Audi 100, val. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą - M. B. priklausančią magnetolą „JVC“ 300 litų vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Be to, T. Ž. tą pačią dieną Alytaus r., Alytaus sen., Nemunaičio kaime iš automobilio Audi 100, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą- M. B. priklausančią raciją 300 litų vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Aktas dėl kilusio gaisro patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis yra padegimas (1 t. b. 59).

Prieš daiktų savininko valią E. P. pagrobė iš automobilio magnetolą, o T. Ž. – raciją, todėl tokie kaltinamųjųveiksmai atitinka BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

E. G., E. P. ir T. Ž. pagrobtą svetimą turtą- automobilį, kiekvienas savarankiškais veiksmais sugadino, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d.

Pažymėtina , kad kaltinamajame akte T. J. buvo inkriminuotos 2 nusikalstamos veikos, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 187 str. 1 ir 2 d. tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad T. J. kartu bendrais veiksmais su kitais kaltinamaisiais sugadinęs automobilį ir vėliau su niekuo nesitaręs jį padegdamas, padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką- kaltinamasis visus neteisėtus automobilio sugadinimo veiksmus atliko toje pačioje vietoje, laikotarpis tarp atskirų nusikalstamų veiksmų buvo nedidelis, be to, visus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus T. J. padarė turėdamas vieningą bendrą tikslą- sugadinti ir sunaikinti automobilį. Darytina išvada, kad tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai padaryti vieninga bendra tyčia, kas yra būdinga vienai nusikalstamai veikai, numatytai BK 187 str. 2 d.

Remiantis tuo, jog T. J. suformuluotame kaltinime faktinės aplinkybės yra nurodytos teisingai, teismas jo padarytas nusikalstamas veikas, kurios kaltinamajame akte buvo kvalifikuotos pagal BK 187 str. 1 d. ir 2 d. perkvalifikuoja į vieningą tęstinę nusikalstamą veiką BK 187 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu T. J., E. M. ir T. Ž. buvo kaltinami ir dėl automobilio vagystės, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d

Ištyrus teismui pateiktus duomenis, nustatyta, kad jie nepadarė šios inkriminuojamos veikos: bylos duomenimis nustyta, kad automobilį pagrobė E. G., kuris žinodamas, kad automobilį R. P. pasiūlė paiimti iš šios draugo be šio žinios, nuėjo su ja į M. B. butą, paėmė automobilio raktelius ir prieš automobilio valdytojo valią paėmė automobilį iš stovėjimo aikštelės. T. J., E. M. ir T. Ž. nežinojo, kad automobilis buvo paimtas prieš automobilio valdytojo valią, todėl prie šios nusikalstamos veikos neprisidėjo. Darytina išvada, kad jie nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., todėl jie pagal BK 178 str. 2 d. išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1 p.).

Bausmės skyrimo klausimai.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno jų atliktų veiksmų apimtį (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 157-164 ), tačiau byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujus administracinio teisės pažeidimus, į Psichikos sveikatos centro įskaitytą neįrašytas (1 t. b l. 166), yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, mokosi Profesinio rengimo centre, kritiškai vertina savo poelgį. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad E. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad E. G. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti ( BK 38 str. 1-2 d.,BPK 20 str., 254 str. 5 d., 301 str., 303 str. 4 d.).

E. G. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 147-151), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos

E. M. praeityje teistas 4 kartus, naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, už kurią jis dabar yra teisiamas, padarė neišnykus teistumui, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.). Būdamas laisvėje E. M. sistemingai darė administracinio teisės pažeidimus, už kuriuos baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 186-197 ). Tai rodo, kad E. M. iš ankstesnių savo teistumų ir baustumų išvadų nedaro ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamajam E. M. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijos vidurkį, kuri bendrintina su 2014-10-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nuostatomis, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-11-11 iki 2015-03-26 (6 t., b.l. 14, 15, 48, 49, 74).

E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

T. J. praeityje teistas 5 kartus, naują tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką, už kurią jis dabar yra teisiamas, padarė neišnykus teistumui, todėl T. J. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.). Būdamas laisvėje sistemingai daro adminisracinio teisės pažeidimus, už kuriuos baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 105-110). Tai rodo, kad T. J. iš ankstesnių savo teistumų ir baustumų išvadų nedaro ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Kaltinamasis į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas ( 2 t. b. l. 76). T. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusiklastamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

T. J. yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį, teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, žada atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamajam T. J. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijos vidurkį.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-05-16 iki 2013-07-18 (2 t., b.l. 55, 56, 59-62) ir nuo 2014-09-04 iki 2015-03-04 (5 t., b.l. 117, 118-120, 6 t., b.l. 21, 22).

T. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

E. P. praeityje teistas 4 kartus, naujas dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, už kurias jis dabar yra teisiamas, padarė neišnykus teistumui, todėl E. P. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.). Baustas administracine tvarka (5 t., b.l. 160,161). Tai rodo, kad E. P. iš ankstesnių savo teistumų ir baustumų išvadų nedaro ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau niekur nedirba.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamajam E. P. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už straipsnio sankcijos vidurkį.

Kadangi E. P. nusikalstama veika padaryta prieš priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-23 ir 2015-01-29 nuosprendžius, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d.nuostatomis.

Taip pat vertintina ir tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-29 ir 2015-01-23 nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintinos su tuo pačiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-10-03 nuosprendžiu paskirta bausme, todėl laikytina, kad 2015-01-23 nuosprendžiu paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn., nebuvo subendrinta su 2014-12-29 nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, skiriant E. P. galutinę bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina ir su 2014-12-29 nuosprendžiu paskirta bausme – terminuotu lasivės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d. nuostatomis, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-05-16 iki 2013-05-18 (5 t., b.l. 124-126).

E. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė- suėmimas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

T. Ž. praietyje teistas 3 kartus, naujas dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, už kurias jis dabar yra teisiamas, padarė neišnykus teistumui, todėl T. Ž. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.). Jo atžvilgiu teismuose yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (4 t., b.l. 143,145).

Tai rodo, kad T. Ž. iš ankstesnių savo teistumų ir baustumų išvadų nedaro ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau nedirbantis.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamajam T. Ž. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmė, mažesnės už straipsnio sankcijos vidurkį, kuri bendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-12 ir 2014-11-24 nusoprendžių paskirtomis bausmėmis vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nuostatomis, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-05-17 iki 2013-05-18 (4 t., b.l. 131-134).

T. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė- suėmimas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad po gaisro sudegusio automobilio bagažinėje rastos tik sudegusios nivelyro dalys - jokių kitų daiktų likučių rasta nebuvo (1 t., b.l. 22-30).

Pažymėtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje M. B. nurodė visiškai kitokias aplinkybes dėl dingusių drabužių, nei nurodė savo ieškinyje, paaiškindamas, kad automobilyje buvo jo darbdavio – bendrovės „(duomenys neskelbtini)”, darbiniai drabužiai ir dar dvi jo striukės, iš kurių viena odinė 600 Lt. (173 Eur) vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad vienos striukės vertė yra didesnė už visus jo ieškinyje nurodomų darbinių drabužių vertę, kas kelia pagrįstų abejonių, kokie iš tiesų darbužiai buvo automobilyje, kokia jų tikra vertė ir ar iš tiesų jie buvo įvykio metu automobilyje.

M. B. nepateikus jokių neginčijamų įrodymų, darytina išvada, kad jis neįrodė šių ieškinyje nurodomų aplinkybių, jog automobilyje buvo visi jo nurodomi darbiniai drabužiai, striukės, akiniai, fotoaparatas.

Be to, M. B. pripažino, kad darbiniai drabužiai priklauso jo darbdaviui – bendrovei „(duomenys neskelbtini)”. M. B. nepateikė teismui jokių duomenų, kad yra darbdavio įgaliotas asmuo bendrovės vardu reikšti ieškinį, todėl tik bendrovė turi teisę reikšti ieškinį atlyginti jai padarytą žalą dėl jai priklausančių daiktų praradimo.

Analogiškais motyvais pasisakytina ir dėl M. B. prašymo priteisti 348 Eur už nivelyrą, kuris taip pat priklausė ne M. B., o jo darbdaviui, ką posėdyje patvirtino ir pats M. B. ir byloje esantys rašytiniai duomenys – bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateikta informacija, kad nivelyras, kurio likutinė vertė pagal buhalterinius dokumentus yra nulinė, priklauso bendrovei ir kad dėl patirtos žalos mažareiškiškumo civilinio ieškinio bendrovė nereikš (1 t., b.l. 60-64).

Dėl šių priežasčių šie daiktai - akiniai, fotoaparatas, darbiniai drabužiai ir nivelyras, eliminuotini iš civilinio ieškinio ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos spręstinas tik dėl racijos, sunaikinto automobilio ir jo saugojimo išlaidų.

Teismas laiko, kad pavogtos iš nukentėjusiojo racijos vertė yra protinga, todėl priteistina nukentėjusiajam. Taip pat priteistinos ir automobilio saugojimo išlaidos, nes jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

M. B. automobilio, kuriam po gaisro remontas netisklingas, sugadinimus vertina 1448 Eur.

Su tokiu vertinimu kaltinamieji nesutiko.

M. B. nurodė, kad 1993 m. gamybos automobilio vertę - 1448 Eur, jis nurodė pagal tuo metu rinkoje esančias kainas.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką turto dydis pagal BK 187 str. nustatomas tik atsižvelgiant į sunaikinto ar sugadinto turto piniginę išraišką. Tokiu atveju turi būti nustatyta veikos padarymo momentu buvusi turto rinkos vertė, o ne turto įsigijimo metu buvusi vertė ir turto vertė gali būti nustatoma pagal jo realizavimo kainas, atsižvelgiant į ekspertų ar specialistų išvadas, turto inventorizacinio įkainavimo ar jo draudimo vertę, ir kt. Tokių duomenų M. B. teismui nepateikė, todėl spręsdamas sugadinto automobilio vertės klausimą teismas atsižvelgia į šiuo metu esančias vidutinės rinkos kainas, jas protingai padidindamas nusikalstamos veikos padarymo momentui ir laiko, kad protinga automobilio vertė nusikalstamos veikos padarymo momentu buvo 800 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad nukentėjusiajam kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis buvo padaryta 1009 Eur turtinė žala.

Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajam pasipelnyti kaltinamojo sąskaita.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia prarasto automobilio sukeltais nepatogumais, pasireiškusiais tuo, kad jis negalėjo naudotis automobiliu nei savo asmeniniams poreikiams, nei darbinių funkcijų vykdymui, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, pažeminimu.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimais buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimus padarę asmenys, tačiau jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Vertintina ir tai, kad nukentėjusysis, patikėdamas savo buto raktus nepilnametei R. P., pats elgėsi nerūpestingai ir rizikingai, kas ir turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytina, kad nukentėjusiajam kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis buvo padaryta 149 Eur dydžio neturtinė žala.

Tokiu būdu turtinės ir neturtinės žalos dydis yra 1158 Eur.

Už padarytą neturtinę žalą ir turtinę žalą dėl automobilio sugadinimo ir saugojimo solidariai atsakingi visi kaltinamieji, o už racijos pagrobimą- kaltinamasis T. Ž., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis E. G. M. B. atlygino 1158 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą, t. y. atlygino visą įrodytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl civilinis ieškinys atmestinas, išaiškinant kaltinamajam E. G., kad šis turi teisę regreso tvarka žalą išsiieškoti iš kitų atsakingų kaltinamųjų pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl antrinės garantuojamos pagalbos išlaidų.

Teismui buvo pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškotinos iš kaltinamųjų T. J., E. M., E. P., ir T. Ž..

Atsižvelgiant į kaltinamųjų materialinę padėtį - jie niekur nedirba, iki nuosprendžio įsiteisėjimo visi kaltinamieji, iškyrus T. J., yra suimti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, bus pasiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamųjų neišieškotinos.

Dėl advokato išlaidų priteisimo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį M. B. atstovavo advokatas Laimis Platūkis, kuriam už paslaugas buvo sumokėta 300 Eur. (6 t. b.l. 86).

Kadangi nukentėjusysis ir E. G. susitaikė ir M. B. šio kaltinamojo atžvilgiu atsisakė ieškinio, pretenzijų šiam neturi, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti M. B. priteistinos solidariai iš visų kitų kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G., kurio veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą E. G. nutraukti.

E. G. paskirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2014-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir E. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2014-10-22 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d. į E. M. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-11-11 iki 2015-03-26.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1d. į T. J. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-05-16 iki 2013-07-18 ir nuo 2014-09-04 iki 2015- 03 -04 ir laikyti jį atlikusiu paskirtą bausmę.

T. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje Alytaus apskrities VPK kiekvieną mėnesio antardienį ir penktadienį nuo 7.00 iki 11.00 val., o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

T. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir E. P. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pap. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-29, 2015-01-23 ir 2015-01-29 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir E. P. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-29, 2015-01-23 ir 2015-01-29 nuosprendžius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1d. į E. P. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-05-16 iki 2013-05-18.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę- suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir T. Ž. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pap. paskirtą suvendrintą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-12 ir 2014-11-24 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir T. Ž. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-12 ir 2014-11-24 nuosprendžius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1d. į T. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-05-17 iki 2013-05-18.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę - suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti E. G., kad jis turi teisę regreso tvarka žalą išsiieškoti iš kitų atsakingų kaltinamųjų pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka.

Priteisti solidariai iš T. J., E. M., E. P. ir T. Ž. 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti M. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems – nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.