Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį dėl automobilio sugadinimo laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

E. M. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalies nauja redakcija leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. M., Alytaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kad jis anksčiau teistas keturis kartus, naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tai rodo, kad yra linkęs daryti teisės pažeidimus, be to, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkino tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą. Išnagrinėjus nuteistojo prašymą, konstatuotina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, atsižvelgiant į tai, kad E. M. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jo atžvilgiu nesikeitė, todėl BK 75 straipsnio pakeitimai nuteistojo teisinės padėties nelengvina ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, grįžtamosios galios neturi.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo tenkinti prašymo dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo, nuteistojo E. M. prašymas atmestinas, ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis paliktini nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti nuteistojo prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.