Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 9 klasių išsilavinimo, neištekėjusi, Alytaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokinė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2013 m. gegužės 16 d. laikotarpyje nuo 15 val. iki 16 val., Alytaus mieste, Volungės gatvėje, prie 54 namo iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, veikdama bendrai su E. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla jau išnagrinėta ir priimtas 2015-03-26 nuosprendis yra įsiteisėjęs, pagrobė svetimą turtą – M. B. priklausantį automobilį Audi 100 vals. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Kaltinamoji R. P. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jos draugas- nukentėjusysis M. B., jai buvo davęs nuo savo buto, į kurį ji su M. B. leidimu galėjo eiti kada nori, raktus. Įvykio dieną ji su E. G., T. J., T. Ž., E. M. ir A. K. susirinkę prie bokšto gėrė. Kažkas pasiūlė nuvažiuoti prie ežero, ir ji pasiūlė nuvažiuoti su jos draugo mašina. Ji su E. G. nuėjo į nukentėjusiojo butą ir be nukentėjusiojo žinios bei leidimo paėmė nuo automobilio raktelius. Kadangi ji neturėjo teisės vairuoti, paimtą nukentėjusiojo automobilį vairavo E. G.. Su šiuo automobiliu jie visi buvo nuvažiavę į sodą, vėliau prie karjero. Kaip buvo niokojamas automobilis, ji nematė, priešingu atveju būtų to neleidusi daryti, nes paėmus automobilį ir juo pasinaudojus ji norėjo vėl grąžinti nukentėjusiajam iki 16 val., kad šis grįžęs iš darbo to nepastebėtų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-849/2015 nustatytomis aplinkybėmis.

Kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. be jos pačios pripažinimo patvirtina teisiamajame posėdyje teismo ištirtų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad 2015-01-12 teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-22-849/2015, kurioje R. P. buvo kaltinama pagal BK 178 str. 2 d., T. J. - pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., E. M., A. K. ir E. G. - pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., T. Ž. – pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir E. P. – pagal BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., kaltinimas, pareikštas R. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. buvo išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-849/2015, kuri buvo prijungta prie šios nagrinėjamos bylos (toliau- prijungta baudžiamoji byla), Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-03-26 priėmė nuosprendį, kuriuo E. G., jo veikas kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu buvo nutraukta, E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., T. J. - pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., E. P. - pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir T. Ž. - pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., o civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys atmestas.

Šiuo metu minimas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią.

Prijungtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. B. parodė, kad įvykio dieną iš jo buvo pavogtas automobilis Audi 100. Raktus nuo buto jis buvo palikęs R. P.., o automobilis stovėjo aikštelėje prie namo, Apie sudegintą automobilį jam pranešė policija. Tokias aplinkybes jis nurodė ir savo 2013 - 05 - 16 protokole – pareiškime ( prijungta baudžiamoji byla 1 t. b. l. 1-2).

E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis su kitais kaltinamaisiais gėrė ir E. M. pasiūlė važiuoti pas jį į sodą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“. R. P. pasakė, kad turi draugo automobilį ir jis su ja nuėjo į jos draugo butą, nuo kurio ji turėjo raktus. Iš buto jie pasiėmė automobilio Audi 100, kuris stovėjo aikštelėje prie namo, esančio Volungės g., raktelius. Jis suprato, kad automobilį ima be jo valdytojo žinios. Pasiėmę automobilį, R. G. ir R. P. su kitais kaltinamaisiais nuvažiavo į sodą, kur gėrė ir vakarojo. Vėliau nuvažiavo prie karjero nusimaudyti.

Nuteistasis E. M. savo kaltę pripažino iš dalies: jis neigė šokinėjęs ant pagrobto automobilio stogo ir vogęs automobilį - kad automobilis paimtas be valdytojo žinios jis sužinojo tik nuvažiavęs į sodą. Nuteistajam gerai neatsimenat visų įvykio aplinkybių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., kur jis parodė, kad 2013 m. gegužės 16 dieną apie 12 val. su R. išėjo iš jo draugo namų, susiskambino su savo pažįstamais T. J., E. G. ir A. K., nusipirko parduotuvėje 2 litrus degtinės ir ant kalno, esančio prie televizijos bokšto, gėrė. Prie jų dar prisijungė R. brolis E. P. ir T. Ž.. Kilo mintis išsikepti šašlykų ir R. pasakė, kad turi savo draugo automobilio raktelius, kad rakteliai yra kažkokiame bute. E. pasisiūlė automobilį vairuoti. R., jiems visiems girdint, sakė, kad automobilį ji ima be draugo leidimo ir todėl automobilį reiktų parvaryti iki tol, kol jos draugas sugrįš iš darbo. Tai girdėjo visi ir suprato, kad automobilį R. paims pasinaudoti be draugo leidimo, visi tai nuomonei pritarė. Septyniese susėdo į automobilį, kurį vairavo E. ir nuvažiavo į SB „(duomenys neskelbtini)“ pas E. į namus. Nuvykus į SB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten būnant, jis pamena, kad visą laiką buvo sodo namelio viduje, o kai išėjo į lauką, pamatė, kad jau buvo išdaužti automobilio galiniai“ stop“ žibintai ir nebuvo keleivio pusės veidrodėlio. Švęsdami sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti prie ežero, esančio Nemunaičio kaime. Tuo metu prie jų dar prisijungė E. T. ir K. R., kurie iki E. sodo atvyko su taksi automobiliu. Jie visi devyniese ( R., T. J., T. Ž., E., E., K., A., E. ir jis) susėdo į automobilį Audi 100, kurį vėl vairavo E. ir nuvažiavo prie minėto tvenkinio. Prie tvenkinio už automobilio vairo prisėdo E. M., nes norėjo automobilį patraukti nuo kelio ir, jam vairuojant, nutrūko ekseleratoriaus trosas. Jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, tačiau galbūt jis per daug smarkiai paspaudė greičio pedalą. Jis išlipo iš automobilio, ėjo maudytis, kiti vartojo alkoholį. Sugrįžęs pamatė, kad automobilis yra apgadintas, tai yra jam buvo išmuštas galinis stiklas, sulankstytas stogas, išmušti galiniai žibintai. Kodėl jie apgadino automobilį, jis nesiteiravo, mano, kad iš linksmumo. Kas kokius sugadinimus padarė automobiliui jis nematė. Visi dėl automobilio sugadinimų juokėsi. Jis, priėjęs, paėmė nuo žemės tuščią butelį degtinės ir taip pat trenkė į automobilio kairės pusės galinių durelių stiklą, kuris nuo smūgio išdužo. Po to T. J., pasiėmęs balionėlį (flakoną) ir, uždegęs žiebtuvėlį, būdamas ant galinės automobilio sėdynės, ją pakūrė. Kai dūmai pradėjo smarkiau veržtis, jie išgirdo atvažiuojančią gaisrinę ir visi pabėgo kas kur (prijungta baudžiamoji byla 1 t., b. l. 171-172, 177-178).

Nuteistasis T. J. savo kaltę pripažino tik dėl automobilio sugadinimo ir padegimo ir neigė vogęs automobilį, paaiškindamas, kad jis tik važiavo automobiliu su visais į sodą, kai šį atvarė E. G. ir R. P.. Kas padarė kokius apgadinimus jis negali pasakyti, nes nekreipė dėmesio. Pats jis išdaužė galinį stiklą, o vėliau suradęs bagažinėje flakoną su degiu skysčiu vienas sugalvojo padegti automobilį, ką ir padarė. Automobilyje nematė jokių nukentėjusiojo nurodomų daiktų ir nieko iš jo neėmė. Matė tik magnetolą, kuri jiems važiuojant grojo. Vėliau matė, kad E. P. turi automagnetolą, kurią ištraukė iš krūmų - iš kur ją paėmė, jis nežino.

Nuteistasis T. Ž. savo kaltę pripažino tik dėl automobilio apgadinimo ir racijos pagrobimo ir neigė vogęs automobilį, paaiškindamas, kad jis tik važiavo automobiliu su visais į sodą, kai šį atvarė E. G. ir R. P.. Važiuodami į karjerą jie visi apdaužė automobilį, išskyrus R. P., o jis pamatęs prie magnetolos raciją, ją pasiėmė.

Nuteistasis E. P. savo kaltę pripažino tik dėl automobilio apgadinimo ir magnetolos pagrobimo ir neigė vogęs automobilį. Parodė, kad pastebėjęs, kaip draugai niokoja automobilį, jis sugalvojo paimti iš automobilio magnetolą, kurią vėliau grąžino policijai. Kadangi buvo neblaivus, ir jis prisidėjo prie automobilio niokojimo - numušė veidrodėlį. Matė, kaip kažkas prie karjero šokinėjo ant automobilio stogo, daužė lempas. Parodė, kad automobilį padegė T. J., kuris buvo iš bagažinės išsitraukęs balionėlį ir žaidė su juo. Automobilyje matė tik raciją, o kitokių daiktų nepastebėjęs. E. P. gerai neatsimenant visų įvykio aplinkybių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., kur jis parodė, kad 2013-05-16 apie 11 val. draugai pasiūlė ateiti prie „kalno“, kuris yra Vidzgirio rajone netoli televizijos bokšto. T. Ž. pasakė, kad ten yra su draugais ir vartoja alkoholį. Nuėjęs pamatė, kad T. buvo kartu su E. M., A. K., T. J.. T. pasakė, kad tuoj atvažiuos E. G. su jo sese R. ir važiuos pas E. į sodybą, pasiūlė važiuoti kartu, suprato, kad automobilis yra E. Automobilis buvo Audi tamsiai žalios spalvos. Visi nuvažiavo į sodą SB „(duomenys neskelbtini)“ ir šventė. Kažkuriuo metu atvyko K. R. ir E. T.. Visi išeidavo į lauką parūkyti. Vieno parūkymo metu E. M. užlipo ant automobilio stogo ir pradėjo šokinėti, šokinėjo ir ant automobilio dangčio, kažkas nuo automobilio nuspyrė vairuotojo pusės veidrodėlį, galinį automobilio žibintą, . T. Ž. su E. G. minėtu automobiliu išvažiavo. Kai grįžo, automobilis jau buvo be priekinio bamperio jis buvo padėtas ant galinės automobilio sėdynės. Apie 15.30 val. visi devyni sulipo į automobilį ir išvažiavo prie karjero toliau vartoti alkoholio. Tenai E. M. užsikūrė automobilį ir pradėjo „draskyti“ po pievą, kol nutrūko greičio pedalo trosas. Automobiliui užgesus, nepavyko jo užkurti. Dėl ilgo laiko tarpo neprisimena, kas ką konkrečiai automobiliui sugadino, bet prisimena kai kuriuos veiksmus. T. J. ranka išmušė galinį automobilio stiklą. Pamatęs, kad automobilį pradėjo daužyti, jis pats mėgino nuspirti keleivio pusės veidrodėlį, tačiau jam nepavyko ir T. J. nutraukė veidrodėlį rankomis. Ant automobilio stogo užlipęs T. Ž. pradėjo šokinėti, nulupęs anteną daužė priekinį langą. Tada jis iš automobilio išėmė magnetolą „JVC“. Nuo automobilio su kažkuo atsitraukė ir ant kalniuko gėrė alų. Besėdint pamatė, kad automobilis dega, matė, kaip T. J. į automobilį pūtė kažkokiu balionėliu. Po to visi ėjo pėsčiomis. Jis su K. R. atsiskyrė ir taksi automobiliu sugrįžo į Alytų, magnetolą parsinešė į namus, vėliau atidavė policijos pareigūnams.

Kadangi kaltinamojo A. K. atžvilgiu kaltinimas buvo išskirtas į atskirą bylą, jo, kaip įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., kur jis apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. gegužės 16 dieną nuėjo pas savo draugą pravarde „P.“, jo vardas G. ir rado E. M., R. P.. „P.“ pasiliko namuose, o jie visi nuėjo ant kalno prie bažnyčios. Prie jų prisijungė T. J., E. G., T. Ž. ir E. P.. Kilus idėjai, kad reikia važiuoti prie ežero, R. pasakė, kad ji turi draugo automobilio raktelius. Tačiau R. pasakė, kad automobilį reikia parvaryti iki 16 ar 17 val., nes tuo metu sugrįžta jos draugas iš darbo. Taip ji leido visiems suprasti, kad R. ima automobilį be leidimo. R. nuėjo su E. G. paimti automobilio ir netrukus atvažiavo su „Audi 100“ automobiliu, kurį vairavo E. G.. Visi septyniese ( R., E. G., T. J., T. Ž., E. P., E. M. ir jis) susėdo į automobilį, važiavo į E. sodą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“. Būnant sode pirmas automobilį pradėjo daužyti E. P.. Jis nuspyrė šoninį veidrodėlį, kurios pusės neprisimena. Prie jo prisijungė ir kiti ten buvę, tačiau ką tiksliai kuris išdaužė ar sugadino, jis pasakyti negali, nes nekreipė dėmesio. Tada ir jis, matydamas jų veiksmus, be priežasties spyrė koja ir išspyrė priekinį bei galinį kairės pusės žibintus. J. bandė išdaužti galinį automobilio stiklą, tačiau jis neišdužo. Po to E. M. nulupo priekinį bamperį ir įmetė į bagažinę. Gerai nepamena, ar tai T. Ž., ar J. paėmė grandinę ir trenkė į kairės pusės šoninį stiklą, stiklas išdužo. Po kurio laiko visi sugalvojo važiuoti prie karjero išsimaudyti. Prie karjero T. J., T. Ž. ir E. M. išmušė automobilio priekinį stiklą grandine. Jis juos pavadino „debilais“ ir nuėjo maudytis. Grįždamas išsimaudęs, pamatė, kad J. kažką pila ant automobilio ir jis tą skystį uždegė. Automobilis pradėjo degti, pirmiausia užsidegė automobilio dešinės pusės šonas, o po to visas automobilis. J. grįžo prie automobilio, kadangi kažką buvo palikęs. Tuo tarpu sprogo automobilio dujų balionas. J. maždaug 5 metrų atstumu nuo automobilio nugriuvo. Jis pribėgo ir jį patraukė. Visi išsibėgiojo į skirtingas puses. Automobilio visiškai nedaužė ir neniokojo R., K. R. ir E. T.. Viskas įvyko dėl girtumo, savo poelgio negali pateisinti, dėl ko labai gailisi (prijungta baudžiamoji byla 2 t., b. l. 13-14).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose ir nuotraukose užfiksuota įvykio vietoje rastas sudegęs automobilis Audi 100, jo bagažinėje rastos sudegusio nivelyro dalys (prijungta baudžiamoji byla 1 t. b. 21-33).

Aktas dėl kilusio gaisro patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis yra padegimas (prijungta baudžiamoji byla 1 t. b. 59).

2013-05-22 rasta ir grąžinta M. B. automagnetola „JVC“ ir du rakteliai su signalizacijos pulteliu ( buto ir automobilio), kurie buvo paimti iš E. P. ir užfiksuoti apžiūros protokoluose (prijungta baudžiamoji byla 1 t., b.l. 47-50, 52-54, 55-57).

Teismo posėdyje teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji R. P. padarė jai inkriminuojamą veiką - ji, suvokdama, kad M. B. automobilį ima be savininko žinios ir sutikimo, kartu su E. G. nuėjo į M. B. butą, paėmė automobilio raktelius ir prieš automobilio valdytojo valią paėmė automobilį iš stovėjimo aikštelės. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl jos veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimo klausimai.

Kaltinamoji R. P. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė. Šį vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ji padarė pirmą kartą.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino esmines bylos aplinkybes, dėl jų nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir paties nukentėjusiojo M. B. rizikingą elgesį – patikėdamas savo buto ir automobilio raktus nepilnametei R. P., jis kaip pilnametis ir ženkliai vyresnis asmuo elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir neapdairiai.

Kaltinamoji yra jauno amžiaus, mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 9 klasėje, mokymosi įstaigos charakterizuojama vienu aspektu teigiamai, kitu – patenkinamai, jos globėjos charakterizuojama teigiamai.

Vertintina ir tai, kad kaltinamoji auga be tėvų- tėvai išsituokę, abu gyvena užsienyje, todėl jos globa paskirta močiutei, ir nors R. P., į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos- priklausomybių stebimų pacientų sąrašą neįrašyta, tačiau ten lankėsi ir jai buvo nustatyta „Specialus patikrinimas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų”, „Stresinės situacijos, veikiančios šeimą ir šeimos santykius”(prijungta baudžiamoji byla 1 t., b.l. 114, 117, 103).

Iš vaiko teisių apsaugos institucijų byloje nėra jokių nusiskundimų dėl nepilnametės kaltinamosios elgesio ir kad jai buvo taikytos poveikio priemonės.

R. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebausta (prijungta baudžiamoji byla 1 t., b.l. 101), kritiškai vertina savo elgesį, žada toliau tęsti mokslus.

Iš jos paaiškinimų ir visų kaltinamosios asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikaltimą ji padarė atsitiktinai, dėl savo lengvabūdiškumo ir nenrūpestingumo, sąlygoto socialiai nebrandaus amžiaus ir įtakojama draugų, galimai ir dėl jai diagnozuotų elgesio sutrikimų augant nevisavertėje šeimoje, todėl negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad R. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad E. G. M. B. atlygino visą įrodytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys 2015-03-26 nuosprendžiu prijungtoje baudžiamojoje byloje buvo atmestas.

Iš kasacinės teisminės praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad R. P. atitinka BK 93 straipsnio numatytas tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: kaltinamoji veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukusi aštuoniolikos metų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; jos padaryta veika yra apysunkis tyčinis nusikaltimas; bei šio straipsnio 1d. 3 punkte numatytas alternatyvias sąlygas – ji pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, be to, yra kitų pagrindų manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad kaltinamosios nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl kaltinamoji R. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant ją nuo 22 iki 7 val. būti namuose ir tęsti mokslą (BK 93 str. 2d., 82 str. 5p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina iš karto po nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamoji iš suėmimo paleistinas teismo posėdžių salėje (LR BPK 309 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. skirtina kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P., kurios veika kvalifkuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2d., 82 str. 5p., 87 str. 2 d. 1 ir 2 p. R. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. P. tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti iš karto po nuosprendžio paskelbimo dienos ir R. P. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

R. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. P. auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmes, numatytas BK 89 str., kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.