- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- II-16-439/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00012-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Elena Bartulienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Š.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Š., jo atstovui advokato padėjėjui R. C.,
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Kelių policijos skyriaus viršininkui K. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-3712-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. skundu prašo pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.85-ANR_N-1454-2019, kuriame jo nusižengimas kvalifikuotas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 2 dalį, t. y. prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Šalies argumentai
P. R. Š. skunde nurodė, jog 2019 m. gruodžio 23 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas K. L., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. 85-ANR-N-3712-2019, pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskyrė jam administracinę nuobaudą 500 Eur baudą bei taikė administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių. Pareiškėjas nesutinka su tokiu nutarimu, teigia, kad jis nuo pat pradžių prisipažino, kad jo tikslas buvo aplenkti du priekyje jo stovėjusius ar lėtai judančius automobilius, matė, kad prieš sankryžą tarp pirmojo automobilio, kuris irgi vos judėjo, yra tarpas ir tikėjosi aplenkęs du automobilius atsidurti tarp pirmojo ir aplenktųjų automobilių. Aplenkęs du automobilius pamatė, kad tarp jų ir pirmojo automobilio, kuris jau lėtai įvažiavo į pagrindinę gatvę (sankryžą), nėra pakankamai vietos, kad tilptų jo automobilis, tada jis priėmė momentinį sprendimą lenkti ir trečią automobilį, dėl ko teko staiga įvažiuoti į sankryžą ir jo automobilį ant šlapios dangos užmetė ir apsuko. Nesutinka su teiginiu, kad jis specialiai spaudė akseleratorių tam, kad automobilis pradėtų slysti šonu. Jis neturi tiek patirties, kad sugebėtų šioje situacijoje taip suvaldyti automobilį, nemoka taip daryti ir tokio tikslo neturėjo, to tyčia nedarė. Pripažįsta, jog supratęs, kad jo automobilis nebetilps tarp kitų automobilių, staigiau paspaudė akseleratorių, bet todėl, kad išvengtų susidūrimo su kitais automobiliais. Jis taip privalėjo daryti, kadangi lįsdamas tarp automobilių būtų juos kliudęs, dėl to gavosi netyčinis staigesnis akseleratoriaus paspaudimas ir įvyko šis įvykis. Kelio danga buvo slidi, jis to neįvertino, o ir nebeturėjo iš ko rinktis, automobilis staiga apsisuko jam to nenorint ir specialiai to nesiekiant, jis tokio veiksmo nebuvo numatęs ir jo tyčia nesiekė. Jo veiksmai buvo netyčiniai, atlikti ne dėl chuliganiškų paskatų. Įvykio vietoje, vaizdo įrašuose nesimato jokių slydimo, padangų pėdsakų, žymių, to niekur nėra užfiksuota. Vaizdo įraše matosi, kaip pirmasis, t. y. nežymėtas policijos automobilis, nebuvo priverstas staiga stabdyti, kad išvengtų eismo įvykio, kaip tai nurodoma nutarime, o ramiai privažiavo prie jo sustojusio automobilio ir dar jį užblokavo. Be to byloje nėra surinkta jokių faktų, kam konkrečiai buvo sukelta grėsmė, neigiamos pasekmės, kur nukentėjo eismo saugumas, kam padaryta žala. Mano, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, važiavo per pėsčiųjų perėją, tačiau jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų veiksmų, nebuvo realaus pavojaus, nebuvo priežastinio ryšio. Protokole ir nutarime nėra nurodyta, kad jo vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kad tai buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, kaip to reikalauja ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicija. Policijos pareigūnai elgėsi provokuojančiai, jų automobilis tyčia judėjo lėtai, nors (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, o tai priverčia kitus vairuotojus pažeidinėti E. Š. eismo įvykis nebuvo tinkamai įformintas, nebuvo surašytas eismo įvykio fiksavimo protokolas. Policijos automobiliui neteko staigiai stabdyti, posūkyje ir įvažiavęs į pagrindinę gatvę tarnybinis automobilis judėjo daugiausia 30 km/val. greičiu, todėl nebuvo staigaus stabdymo, jo negalėjo būti esant tokiam greičiui. P. S. Z. negalėjo matyti, kad jis spaudė akceleratoriaus pedalą, nes nesėdėjo jo automobilyje. Teigia, kad nebuvo jokių jo tyčinių veiksmų dėl akceleratoriaus paspaudimo ir automobilio slydimo, nebuvo ir priežastinio ryšio, kadangi situacija įvyko staiga. Galu varomu automobiliu važinėja neseniai, todėl nebuvo įgudęs kaip jį vairuoti ir elgtis esant tokiai situacijai. Byloje nėra įrodymų, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Mano, jog nenustatytas būtinas jam inkriminuoto nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos. ANK 420 straipsnio 2 dalis nurodo, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Tačiau pareigūnas be jokio teisinio pagrindo paskyrė jam administracinę nuobaudą 500 Eur baudą bei taikė administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, t. y. taikė vidurkius, nors jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pakartotinumo nėra. Mano, kad toks neproporcingas nuobaudos skyrimas yra teisiškai neįvertintas, nepagrįstas, neteisingas, neproporcingas, nesilaikoma sveikos pusiausvyros, nuoseklumo, teisinių nuostatų. Jam yra 18 metų, mokosi Kretingos suaugusių ir jaunimo centre 12 klasėje, tenka važinėtis į Kretingą, turi susiradęs darbą Tauragėje, močiutė guli ligoninėje, ją reikia vežioti pas gydytojus, tokį KET pažeidimą padarė pirmą kartą, prisipažino padaręs šį pažeidimą, įvykio metu buvo blaivus, tuo metu labai skubėjo, todėl ir pasielgė neatsakingai, lengvabūdiškai, dėl tokio savo poelgio labai gailisi, iš karto prisipažino, padėjo išaiškinti šį pažeidimą, netrukdė tyrimui, vykdė pareigūnų reikalavimus, charakterizuojamas gerai, nėra piktybinis KET pažeidėjas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra teistas. Automobilis jam gyvybiškai reikalingas baigti mokslus, laisvu laiku dirba kartu su tėvu statybose, ten reikalingas automobilis nuvykti į darbo vietą, atsivežti statybinius įrankius ir medžiagas, jis yra vienintelis, kuris prižiūri savo močiutę Z. B., gim. m., kuri gyvena kartu su juo, kuriai nustatyti nuolatiniai dideli specialieji poreikiai, reikalinga pastovi priežiūra ir globa, ruošiami dokumentai pripažinti jį oficialiu močiutės globėju. Mano, kad nutarime nurodyta prielaida, jog jis praeityje baustas už tyčinius viešosios tvarkos pažeidimus ir tai rodo jo polinkį daryti tyčinius teisės pažeidimus, yra neteisinga ir turėtų būti vertinama kritiškai, nes tai nesusiję su šiuo įvykiu. Jis įsitikinęs, kad yra visos sąlygos jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
P. R. Š. teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis nusižengimo dieną grįžo iš Klaipėdos ir susitiko su draugu mieste. Jam paskambino mama ir pasakė, kad turi parvežti vaistus, nes močiutei reikia juos išgerti. Važiavo kartu su draugu. Kelias buvo šlapias ir buvo tamsu. Jis yra vietinis gyventojas, Skaudvilė jam gerai pažįstama, važiavo šalutiniu keliu ir suprato, kad artėja prie sankryžos. Prieš jį buvo trys mašinos, priekinė, kaip suprato, buvo lyg sustojusi ir įsijungusi avarinį signalą, kiti du automobiliai lėtai važiavo. Priešais jį mašina judėjo lėtai, o jis skubėjo, nenorėjo lėtai važiuoti, todėl priėmė sprendimą aplenkti du automobilius, važiuojančius priešais jį. Manė, kad liko didesnis atstumas iki sankryžos ir spės aplenkti mašinas ir grįžti į savo kelio juostą iki sankryžos. Manė kad jo mašina tilps į tarpą tarp pirmos ir antros mašinos. Kai išvažiavo į priešingą eismo juostą pirmasis automobilis pradėjo rodyti posūkio ženklą, pamatęs, kad neįtilps tarp automobilių, paskutinę minutę sumąstė įvažiuoti į sankryžą, siekiant išvengti avarijos. Pripažįsta, kad nebuvo saugus toks jo sprendimas. Jo veiksmą reikėtų įvardinti kaip neapgalvotą per skubėjimą. Pralenkė automobilius gal 30-40 km/h greičiu. Reikėjo per staigiai pasukti į kairę ir dėl to jį sumėtė. Jis sustojo už pėsčiųjų perėjos, kai jo automobilį apsuko. Galėjo baigtis avarija, bet jei jis nebūtų išvažiavęs į sankryžą irgi būtų blogai pasibaigę. Pareigūno automobiliui staiga stabdyti nereikėjo, jis lėtai privažiavo prie jo. Nepripažįsta, kad specialiai spaudė akceleratorių, nepripažįsta, kad buvo chuliganiškos paskatos, kad buvo tikslas pasirodyti.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į R. Š. skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės AVPK priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodė, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog automobilio ratai yra prasukami, tai padaryti įmanoma tik greičio pedalą spaudžiant tyčia, kad galiniai ratai prasisuktų. Jokia automobilio saugumo sistema tokios funkcijos neatlieka, priešingai automobilis tokiu atveju stabdomas. Jei automobilyje yra įrengta ASR – antipraslydimo sistema, tai vairuotojui neįmanoma prasukti ratus ir automobilis niekaip negalėtų būti valdomas, kaip tai darė pareiškėjas, nebent vairuotojas išjungė sistemą arba ji neveikė. Vaizdo įraše aiškiai matosi, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis važiuoja eilėje ketvirtas ir, likus prieš sankryžą su pagrindiniu keliu apie 20-25 m, išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą ir, staiga padidinęs greitį, suka į kairę, į pagrindinį kelią. Vaizdo įraše aiškiai matoma, kaip automobilio išmetamųjų dujų kiekis staiga padidėja nuo staiga spaudžiamo greičio pedalo ir didinamų apsukų. Pareiškėjo teiginį, kad jis norėjo aplenkti stovėjusius automobilius, vertina kritiškai, kadangi priekyje važiavę trys automobiliai rodė posūkio signalą į kairę ir, tai matydamas pareiškėjas vis tiek juos lenkė, tai darydamas tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, kad priekyje važiavę automobiliai stovėjo. Pareiškėjas pateikė charakteristiką, kurioje nėra nurodoma teigiamų jo savybių, tiesiog nurodoma, kad nėra gauta nusiskundimų. Pareiškėjas praeityje yra baustas už viešosios tvarkos nusižengimus, tai parodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Tauragės AVPK atstovas nesutiko su skundu atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog vaizdo įraše matomi trys automobiliai, važiavę už policijos nežymėto automobilio, visą vakarą važinėjosi kartu, todėl mano, jog tikėtina, kad tokie pareiškėjo manevrai buvo atlikti dėl pasirodymo prieš draugus. Tai patvirtinti gali liudytojais byloje apklausiami pareigūnai, kurie patruliuodami matė tuos automobilius kartu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Dėl nusižengimo kvalifikavimo
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. nutarimu pareiškėjas R. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 15 d., 22 val. 57 min., Vilniaus - Liaudies a. gatvių sankryžoje, Skaudvilė, Tauragės r. sav., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, per pėsčiųjų perėją bei sankryžoje, specialiai spausdamas akceleratorių, tam, kad automobilis pradėtų slysti šonu, dėl ko galiniai, varomieji ratai praslydo, automobilio nesuvaldė, kuris apsisuko važiuojamoje kelio dalyje, dėl ko aplenkto automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti, kad išvengtų eismo įvykio. Todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3, 5, 8, 9, 140.1 punktų reikalavimus. Jam paskirta nuobauda 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.
Pažymėtina , kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
P. R. Š. pripažino, kad lenkė automobilius neleistinoje vietoje ir išvažiavo į sankryžą, slysdamas per perėją, tačiau nepripažino, jog tai darė tyčia. Nurodė, kad važiuodamas iš paskos kitiems automobiliams, pagalvojo, jog priekyje automobilis yra sugedęs, kadangi automobiliai judėjo labai lėtai, o jis skubėjo, todėl nusprendė aplenkti du automobilius bei atsidurti priekyje jų, tačiau pasak jo, supratęs, kad netilps į priekyje esantį tarpą, priėmė sprendimą važiuoti per sankryžą, kad nesukelti avarijos. Dėl to netyčia paspaudė daugiau akceleratoriaus pedalą, tačiau automobilis buvo varomas galiniais ratais ir pradėjo slysti, automobilį pradėjo mėtyti į šonus, nesuvaldė automobilio ir šis apsisuko 180 laipsnių kampu. Automobilį buvo neseniai įsigijęs, todėl jo valdymas jam buvo neįprastas, neturėjo patirties tokiose situacijose.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų veiksmų, nebuvo realaus pavojaus, nebuvo priežastinio ryšio.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Sutiktina su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, jog skubėjo namo pas močiutę ir pagalvojo, kad priekyje prie sankryžos buvęs pirmas automobilis sugedo, nusprendė priešais jį buvusius du automobilius aplenkti ir atsidurti jų priekyje. Tačiau tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas (Vaizdo įrašo pavadinimas: Skaudvile_IP Camera 7_Skaudvile_20191115225700_20191115225812_270918, žiūrėti nuo pradžių iki 00:13 min.). Kuriame matyti, jog automobiliai visą laiką judėjo link sankryžos gan tolygiu greičiu ir savaime suprantama, kad esant T formos sankryžoje, išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, transporto priemonių vairuotojai ėmėsi visų atsargumo priemonių, tai yra sulėtino greitį, įsitikino, kad į pagrindinį kelią įvažiuoti saugu ir, praleidę pagrindiniu keliu važiuojančias kitas transporto priemones, įvažiavo į sankryžą ir užbaigė sukimo į kairę manevrą, kaip to reikalauja KET.
Pažymėtina , kad Kelių eismo taisyklėse numatyta, jog vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams ((duomenys neskelbtini) punktas). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tai reiškia, jog KET jam turėtų būti gerai žinomos. Pareiškėjas turėtų žinoti, kad vykstant eismui transporto priemonės turi laikytis saugaus atstumo, todėl savaime suprantama, kad tarp automobilių, važiavusių vienas paskui kitą, buvo tarpai. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad tarpai tarp mašinų nebuvo tokie, kad pareiškėjas turėtų bent menkiausią galimybę aplenkęs automobilius įvažiuoti į tarpą tarp jų, juolab, kai automobiliai nuolatos judėjo, automobilių vidutinis ilgis 4-5 metrai. Todėl pareiškėjo versija, kad jis mėgino „įtilpti“ tarp automobilių 20-25 metrų atstume iki sankryžos ir nuolat dėl transporto priemonių judėjimo šiam atstumui trumpėjant, yra nelogiška ir neįtikinama. Be to, iš minėto vaizdo įrašo (žiūrėti nuo 00:14 min.), akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjas net nepristabdė vairuojamo automobilio, nors nurodė, kad pirminis jo siekis buvo aplenkti priekyje buvusius automobilius ir grįžti į savo juostą.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, jog policijos pareigūnai, važiavę pirmame automobilyje prie sankryžos nežymėtu policijos automobiliu, elgėsi provokuojančiai, tai yra tyčia judėję lėtai. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo (vaizdo įrašo pavadinimas: 20191115_225641_NF, žiūrėti nuo pradžių iki 00:14 min.) matyti, kad eismas pagrindinėje gatvėje buvo pakankamai intensyvus, pagrindiniu keliu pravažiavo du automobiliai, vieną jų pareigūnai, privažiavę kelių susikirtimo vietą, pristabdę, praleido ir tada tęsė važiavimą, sukdami į kairę, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai elgėsi provokuojančiai, juolab, kad pareiškėjas važiavo ne už pareigūnų automobilio, o už dar dviejų automobilių.
Pareiškėjas paaiškino, kad buvo prastas matomumas ir jam pasirodė, jog automobilis priekyje yra sugedęs, įjungęs avarinį šviesos signalą, tačiau iš minėto vaizdo įrašo (žiūrėti nuo 00:12 iki 00:15 min.) nustatyta, jog pirmas automobilis (policijos nežymėtas tarnybinis automobilis) buvo pristojęs prie sankryžos vos dvi sekundes, kad praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, todėl pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, kaip mėginimas išvengti atsakomybės. Per dvi sekundes žmogus tiesiog negali įvertinti situacijos ir priimti atitinkamus sprendimus, juolab, kad susidariusi situacija, net jei ir būtų stovėjęs sugedęs automobilis, nereikalavo priimti skubių, pavojų ir grėsmę eismo dalyvių saugumui keliančių veiksmų.
Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skubėjo, kad nenorėjo važiuoti lėtai. Kaip skubėjimo priežastį nurodė, jog paskambinus pareiškėjo mamai, jis turėjo nuvežti vaistus močiutei, nes jai pasidarė bloga. Tačiau pareiškėjo pateikti medicininiai duomenys apie močiutės sveikatą niekaip nepatvirtina jo nurodytos versijos. Be to, iš pareiškėjo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, jog po administracinio nusižengimo protokolo surašymo jis pirmiausiai parvežė savo draugą, kuris važiavo kartu su juo ir tik tada grįžo namo. Akivaizdu, kad jei pareiškėjo močiutei buvo būtina išgerti vaistus, pareiškėjas būtų toliau skubėjęs pas močiutę, todėl jo nurodyta skubėjimo priežastis vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti kilusios atsakomybės už savo veiksmus. Net jei pareiškėjas iš tiesų turėjo nuvežti vaistus močiutei ir skubėjo pas ją, tai nešalina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Visos šios aplinkybės gali būti reikšmingos tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą.
Pažymėtina , kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bei ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kelių eismo dalyvių saugumui grėsmė buvo keliama lenkiant kitus automobilius ir slystant sankryžoje, dėl ko pareiškėjas nesuvaldė savo automobilio ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta kur kas sunkesnių pasekmių. Be to, nustatyta, kad buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad eismas vyko pakankamai intensyviai, turint omenyje, kad buvo beveik 23 valanda. Įvertintina ir tai, kad pareiškėjas kelyje elgėsi ne tik neatsargiai ar nerūpestingai, tačiau jis sukėlė pavojų ir kartu su juo važiavusiam draugui, policijos pareigūnų vairuojamam automobiliui bei kitiems dviem automobiliams, sukusiems iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Tokiu būdu jis rodė savo išskirtinumą, pranašumą kelyje, tai patvirtina jo tiesioginę tyčią, t. y. norą priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams. Dėmesingo vairuotojo požiūriu toks elgesys yra nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Be to, toks vairavimas kelia pavojų ne tik eismo bei žmonių saugumui, bet ir pačiam vairuojančiam asmeniui, nors šis paprastai to nesuvokia ir nepagrįstai įsivaizduoja, kad vairuoja geriau už kitus eismo dalyvius.
Be to, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. G., S. Z. parodė, kad vaizdo įraše užfiksuoti trys automobiliai buvo tarpusavyje susiję, kadangi jiems patruliuojant nežymėtu policijos automobiliu pareiškėjo vairuojamas automobilis su tais pačiais dviem automobiliais, kuriuos pareiškėjas lenkė, visą vakarą iki įvykio važinėjosi Skaudvilės apylinkėse. Liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad po įvykio pareiškėjas ir minėti automobiliai nuvažiavo į Liaudies aikštę Skaudvilėje ir matomai aptarinėjo įvykusį įvykį. Nors administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susijęs su minėtais automobiliais ir administracinio nusižengimą tyrusios institucijos - Tauragės AVPK atstovas remiasi tik galima prielaida apie tai, kad pareiškėjas bandė pasirodyti prieš draugus juos aplenkdamas, tačiau pats faktas, kad po įvykio pareiškėjo automobilis ir minėti du automobiliai (kuriuos pareiškėjas įvykio metu lenkė) nuvažiavo į Liaudies aikštę Skaudvilėje ir stovėjo aikštėje, nesudaro jokio pagrindo tikėti pareiškėju, kad jis administracinį nusižengimą padarė dėl to, kad labai skubėjo. Todėl jo pasiteisinimas laikytinas mažareikšme dingstimi, siekiant išvengti atsakomybės.
Teismas pabrėžia, jog pareiškėjo aiškinimas, kad jo automobilis yra varomas galiniais ratais ir yra jam neįprastas, tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad mokantis vairuoti transporto priemones yra aptariami transporto priemonių vairavimo specifiškumai ir jam turėjo būti žinoma, jog galu varomai transporto priemonei pradėjus slysti, jis pirmiausiai privalo sumažinti greitį, tuo tarpu iš pateiktų vaizdo įrašų, bei liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų, iš S. Z. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareiškėjas net nesistengė to daryti, dėl ko, neturint pakankamai patirties, automobilis tapo nevaldomas. Teismui nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi jie iš esmės yra nuoseklūs, atitinka vaizdo įrašo medžiagą. Liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad automobilių susidūrimas neįvyko tik dėl to, kad jis stabdė automobilį, nes pareiškėjo automobilis buvo tapęs nevaldomas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta S. Z.. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais.
Pareiškėjas teigia, kad jo padaryti pažeidimai nesukėlė realių neigiamų padarinių, kiti automobiliai nebuvo dėl to priversti keisti judėjimo krypties, nekilo grėsmė kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, tačiau tokios išvados nepaneigia inkriminuoto nusižengimo. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai nebuvo priversti staigiai stabdyti, tačiau iš administracinio nusižengimo esančio vaizdo įrašo (Failo pavadinimas 20191115_225701_EF, žiūrėti nuo pradžių iki 00:08 min.) bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, nustatyta, kad pareigūnų automobilis greitėjo ir vienu momentu buvo pasiekęs 32 km/h greitį, pareiškėjo nesuvaldytas automobilis apsisuko, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir užblokavo pareigūnų vairuojamam automobiliui kelią. Vaizdo įraše matosi, kad reaguodamas į tai pareigūno vairuojamas automobilis pasuka į kairę ir stabdo. Todėl nesutiktina su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, nes pareigūnas turėjo greitai sureaguoti ir tik turėto nedidelio automobilio greičio dėka jam pavyko sustoti greitai ir išvengti susidūrimo su pareiškėjo vairuojamu automobiliu. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryti KET pažeidimai kėlė pavojų eismo saugumui, iš esmės sudarė realias kliūtis vykti saugiam eismui (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-357-360/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-334-795/2019).
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nebuvo užpildytas eismo įvykio protokolas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks protokolas pildomas tik įvykus eismo įvykiui, todėl šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnis), sutinka, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir nėra pagrindo jo perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teismas neturi pagrindo teigti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą.
Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, nesutinka su skundo argumentais, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu byloje yra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog pareiškėjas padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. byloje neginčijamai įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai.
Nors pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau pareigūnas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek nagrinėjant nusižengimo bylą Tauragės AVPK, tiek teikiant skundą savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Todėl pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pagrįstai šios aplinkybės nepripažino lengvinančia kaltininko padėtį. Be to, visą laiką pareiškėjas kėlė versijas, jog skubėjo, turėjo nuvežti vaistus močiutei, kad priekyje važiavęs automobilis galimai buvo sugedęs ir įsijungęs avarinį signalą, o tai nelaikytina padėjimu išaiškinti administracinio nusižengimo bylą, ar nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto administracinio nusižengimo ANK prasme.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo
Skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal suformuotą teismų praktiką, Lietuvos A. T. nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjas padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų (ANK 420 str.5d.). Šiuo atveju pareiškėjo teisinei padėčiai švelninti nepakanka tokios aplinkybės, kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo. Vertinant pareiškėjo asmenybę, pažymėtina, kad jis turi dvi galiojančias administracines nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas vairuotojo pažymėjimą turi vos pusę metų ir per šį laikotarpį iki skundžiamo administracinio nusižengimo buvo padaręs du KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo bei įvažiavo į zoną, kurioje motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), nuobaudos galiojančios, nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis neturi galiojančių nuobaudų. Paskirtos nuobaudos pareiškėjo nesudrausmino, nesulaikė nuo tolesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo.
Pareiškėjas nurodė, kad jis vienintelis rūpinasi savo močiute Z. B., kuriai iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, matyti, kad yra nustatyti specialieji poreikiai, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kad tik jis vienas rūpinasi močiute. Nurodo, kad yra tvarkomi dokumentai dėl jo skyrimo globėju, bet pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad dėl vaistų parvežimo jam skambino jo mama, todėl tikėtina, kad Z. B. rūpinasi ne tik jis vienas. Be to, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad Z. B. specialieji nuolatinės slaugos poreikiai nustatyti jau nuo 2019 m. sausio 30 d., tai yra dar prieš pareiškėjui įgyjant teisę vairuoti transporto priemones ir jam esant nepilnamečiui, todėl akivaizdu, kad jo močiute rūpinasi kitas asmuo.
Pareiškėjas nurodo, kad mokosi, pradėjo dirbti ir netekimas teisės vairuoti transporto priemonę jam turėtų neigiamos įtakos jo darbinei veiklai, mokslams. Tačiau teismas pažymi, jog šiuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teismas sprendžia, kad R. Š. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos paskirtis, todėl nėra pagrindo jų keisti. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, nes paskirta nuobauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių terminui atitinka ANK 34 straipsnio 2-3 dalių nuostatas skiriant administracinę nuobaudą, jos dydį ir administracinio poveikio priemonę, jos trukmę.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-3712-2019 administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti pareiškėjo ir jo atstovo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3712-2019, ROIK: 19108147166 ir R. Š. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.