Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-357-360/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-31
Bylos Nr.
AN2-357-360/2019
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00284-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-357-360/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00284-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2. ; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-10-21 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistės M. J. 2019-08-22 nutarimu J. J. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta 450 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019-07-16 7 val. 35 min., krašto kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų lenkė kitus automobilius, stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo, ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. atstovas advokatas R. Kersnauskas nutarimą apskundė pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-10-21 nutarimu panaikintas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019-08-22 nutarimas ir J. J. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, paskiriant 60 Eur baudą.

Šalies argumentai

3. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-10-21 nutarimą ir priimti naują nutarimą, patraukti J. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, paskiriant administracinė nuobaudą – nuo 450 iki 550 Eur ir taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 24 mėnesių. Nurodo, kad negali būti nelaikomi chuliganišku vairavimu tokie vairuotojo veiksmai, kai lenkia sustojusį automobilį ir važiuoja degant draudžiamam šviesoforo signalui. Keliamas klausimas, kaip tokiu atveju turi jaustis lenkiamo automobilio vairuotojas, kuris vairuodamas automobilį nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių ir degant draudžiamam šviesoforo signalui sustoja prieš šviesoforą. Akivaizdu, kad tokie J. J. veiksmai kelia kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. J. J. pademonstravo niekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius. Be to, remontuojamo kelio atkarpoje eismas reguliuojamas šviesoforu todėl, kad eismas vyko tik viena eismo juosta. Važiuojant degant draudžiamam šviesoforo signalui gali priešpriešais atvažiuoti transporto priemonės ir tokiu atveju gali įvykti eismo įvykis, sutikus priešais atvažiuojantį automobilį, nebūtų galimybės prasilenkti, visiškai sustotų eismas. Analogiškoje byloje Klaipėdos apygardos teismas (Nr. ATP-125-255/2015) yra pasisakęs, kad tokie veiksmai, kaip ir J. J., yra vertinami kaip chuliganiškas vairavimas.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. atstovas advokatas R. Kersnauskas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019-10-21 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Skunde pirmosios instancijos teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo buvo prašoma įvertinti, ar galėjo tas pats pareigūnas surašyti tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek nutarimą, tačiau šio svarbaus procesinio klausimo nagrinėdamas skundą pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir dėl to, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepasisakė. Iš tikrųjų ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai; tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek 2019-07-24 administracinio nusižengimo protokolą, tiek ne teismo tvarka priimtą 2019-08-22 nutarimą, kuriuo J. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas, priėmė Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistė M. J.. Byloje nėra duomenų, jog susiklostė kokios nors išimtinės aplinkybės, dėl kurių tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek nutarimą turėjo priimti vienas ir tas pats pareigūnas. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pripažįsta, jog šis procesinis pažeidimas yra formalus ir ne toks, kuris lemtų neteisingą bylos išnagrinėjimą. Policijos nutarimo pagrįstumą tikrina ne tik pirmosios instancijos teismas, tačiau ir apygardos teismas. Šiuo atveju yra surinkta aiškių ir objektyvių įrodymų dėl paties administracinio nusižengimo (tarp jų vaizdo įrašas objektyviai patvirtinantis nusižengimo faktą ir atskleidžiantis eismo situaciją), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą įvertinęs surinktų duomenų visumą apygardos teismas pritaria būtent ne teismo tvarka priimtame nutarime pateiktai J. J. veikos kvalifikacijai.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog J. J. padarytas administracinis nusižengimas nepagrįstai vertintas ne kaip chuliganiškas vairavimas ir perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

9. J. J. inkriminuota administracinio nusižengimo protokole ir jis Tauragės apskrities VPK 2019-08-21 nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško vairavimo, kai jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 165 punktų reikalavimus, iš chuliganiškų paskatų lenkė kitus automobilius, stovėjusius dėl raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą.

10. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

11. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime teisingai aptariama teismų praktika, pagal kurią chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir panašiai. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs aktualią teismų praktiką, vis dėlto padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

12. Nagrinėjamu atveju J. J. buvo inkriminuoti ir jis ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo nubaustas dėl Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 165 punktų reikalavimų nesilaikymo. Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 5 punktas įpareigoja eismo dalyvius išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių 9 punkte pažymima, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 165 punktas numato, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J., vairuodamas automobilį, lenkė kitus automobilius, stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šių faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. neneigia, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme informacinės pažymos, teisinasi, jog nevažiavo chuliganiškai, skubėjo į darbą, nors ir matė stovėjusius automobilius, nepastebėjo šviesoforo, iš priekio kelias buvo laisvas, važiavo ir daugiau automobilių.

14. Byloje yra pateiktas informatyvus vaizdo įrašas, kuriame objektyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota eismo situacija, buvusi J. J. padaryto nusižengimo metu. Matoma, jog vyko kelio remonto darbai, eismas vyko viena kelio puse ir buvo reguliuojamas šviesoforu. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo trys automobilisi, nepaisant to, stovinčias transporto priemones apvažiavo keli kiti automobiliai, tarp kurių ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. vairuotas automobilis. Taip elgdamasis J. J. akivaizdžiai nesilaikė minėtų Kelių eismo taisyklių punktų, negerbė kitų eismo dalyvių, buvo neatsargus, nepaisė šviesoforo signalo. Be to, kaip teisingai pasebėta apeliaciniame skunde, nusižengimas padarytas remontuojamoje kelio atkarpoje, kurioje eismas vyko viena eismo juosta. Siekiant, kad šia kelio atkarpa važiuojantys automobiliai nesusidurtų priešpriešais, eismą ir reguliuoja laikini šviesofori, draudžiantys eismą vienoje kelio atkarpos pusėje ir tuo pačiu leidžiantys eismą kitoje kelio atkarpos pusėje. Nors skundžiamame nutarime teigiama, jog J. J. įvažiavimas į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesukėlė realių neigiamų padarinių, kiti automobiliai nebuvo dėl to priversti keisti judėjimo krypties, nekilo grėsmė kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, tačiau tokios išvados nepaneigia inkriminuoto nusižengimo. Nagrinėjamu atveju padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai kėlė pavojų eismo saugumui, iš esmės sudarė realias kliūtis vykti priešpriešiniam eismui. Iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilių srautas buvo nemažas, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje J. J. taip pat patvirtino, jog automobilių srautas buvo didelis, o kelias remontuojamas. Nusižengimas padarytas darbo dienos rytą, kai dauguma eismo dalyvių vyksta į darbus. J. J. vairuojamas automobilis į vienos eismo juostos kelio ruožą įvažiavo jau daugiau nei 10 sekundžių degant raudonam šviesoforo signalui. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje J. J. teigė šviesoforo nematęs, tačiau akivaizdu, jog tokiu naiviu pasiteisinimu jis siekia sušvelninti savo atsakomybę, kadangi iš vaizdo įrašo aiškiai pastebima, jog šviesoforo degantieji segmentai yra vairuotojams matomame aukštyje, transporto priemonės jų neužstoja, be to, stebėdamas stojančius automobilius, J. J. neabejotinai suvokė, jog eismas jau draudžiamas, tačiau to nepaisė ir lenkdamas stovinčias transporto priemones, turėjo objektyvią galimybę matyti, kokį nusižengimą daro, kadangi pravažiavo pro aiškiai pastebimą šviesoforą. Be kita ko, jis pats teigė, jog vyko į darbą, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad eismo ypatumai kelio ruože J. J. jau iš anksčiau buvo žinomi.

15. Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. J. teigė, jog nevairavo chuliganiškai, skubėjo į darbą, iš priekio kelias buvo laisvas, be to, važiavo ir daugiau automobilių. Taigi, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, jis nusižengimą padarė be jokios svarios dingsties. J. J. aiškiai matė eismo situaciją, dėl užsidegusio draudžiančio šviesoforo signalo stojančius automobilius, tačiau iš esmės sprendė, kad jis gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių ir esamos eismo situacijos, lenkdamas jau sustojusias transporto priemones ir važiuodamas per kurį laiką jau degantį draudžiamą šviesoforo signalą, sąmoningai pabrėžė, jog nesilaiko Kelių eismo taisyklių, eismo saugumo reikalavimų, atsargumo, negerbia kitų eismo dalyvių, tiek jau sustojusių prie šviesoforo, tiek ir laukiančių kitoje ruožo pusėje. J. J. vairuotu automobiliu pralenkė ne pavienes transporto priemones, ir kai toks veiksmas visiškai nekeltų pavojaus eismo saugumui, bet eilę automobilių, tikslingai sustojusių ir laukusių, kol užsidegs leidžiamas važiuoti – žalias – šviesoforo signalas. J. J. vairuotu automobiliu lenkė visus prie raudono šviesoforo signalo stovėjusius automobilius, kai jam nebaigus išvažiuoti iš kelio ruožo, priešpriešais atvažiuojantiems automobiliams galėjo užsidegti žalias šviesoforo signalas, todėl dėl tokio vairavimo buvo visiškai reali rizika įvykti eismo įvykiui ar kilti avarinei situacijai. Akivaizdu, kad J. J. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais – pralenkdamas visus stovėjusius automobilius ir laukusius, kol užsidegs leidžiamas važiuoti šviesoforo signalas, bei įvažiuodamas į remontuojamą kelio ruožą ir važiuodamas juo degant raudonam šviesoforo signalui, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, ir toks J. J. vairavimas vertintinas ne tik kaip paprastas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir kaip chuliganiškas vairavimas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti J. J. paaiškinimai neprieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms įvykio aplinkybėms.

16. Apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys į Klapėdos apygardos teismo bylą Nr. ATP-125-255/2015. Nors skundžiamame nutarime aptartos paminėtos bylos aplinkybės, kurios skyrėsi nuo esančių nagrinėjamu atveju, tačiau, kaip matyti, minimi iš esmės procesiniai skirtumai (parodymų nuoseklumas, įrodymų kiekis), tačiau pati susiklosčiusi eismo situacija iš esmės buvo panaši, kadangi ankstesnėje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelyje vykstant kelio remonto darbams, eismą reguliuojant laikinai pastatytam šviesoforui, degant raudonam šviesoforo signalui, atvažiavęs iš galo aplenkė prie šviesoforo stovėjusius ir laukusius automobilius, dar ir kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo juostą, pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Be to, dar viena panaši situacija buvo susiklosčiusi ir kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-350-606/2019.

17. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, paliekant galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, kuriuo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagrįstai skirta minimali nuobauda bei teisė vairuoti atimta minimaliam įstatymo numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-10-21 nutarimą ir priimti naują nutarimą:

palikti Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistės M. J. 2019-08-22 nutarimą nepakeistą ir J. J. atstovo advokato R. Kersnausko skundo netenkinti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Savinijus Katauskas