Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-350-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
AN2-350-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00167-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-350-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00167-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartimi paliktas galioti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas, kuriuo D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2019 m. liepos 11 d. 8.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 73.11, 119, 1 priedo III skyriaus 325 kelio ženklą (lenkti draudžiama), iš chuliganiškų paskatų lenkė kitus automobilius kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo, ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių 3.9 punkte numatyta, jog lenkimas – vienos ar kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Kelių eismo taisyklių 140 punkto 1-5 papunkčiuose nurodytos sąlygos, kada lenkimas yra draudžiamas, Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus 325 punkte nurodomas ženklas, kurio galiojimas apibūdinamas – draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 kilometrų per valandą greičiu.

2.2. Apelianto teigimu, kaltinime nurodoma jog jis lenkė kitus automobilius, stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo. Vertinant tai, jog kaltinime nenurodyta, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių punktas, reglamentuojantis transporto priemonių lenkimą, laikytina, kad toks pažeidimas jam nebuvo inkriminuotas, o aplinkybė nurodyta tik kaip faktinė Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybė. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, šių aplinkybių neanalizavo ir apie lenkimą pasisakė formaliai. Apelianto tvirtinimu, jis pažeidimo padarymo metu neatliko lenkimo manevro, t. y. nepadarė daugiau kaip vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo, išskyrus tai, kad važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neneigia, kad įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą, remontuojamą kelio ruožą degant raudonam signalui, kai prie jo buvo sustojusios kitos transporto priemonės ir laukė. Apeliantas sutinka su tuo, kad važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui, bet kuriuo atveju yra keliantis grėsmę, tačiau ne visais atvejais pripažintinas chuliganišku vairavimu. Tame kelio ruože šviesoforo veikimas yra specifinis nei kitose sankryžose, prie geležinkelio pervažų ir t. t., stovinčių šviesoforų. Apeliantas pažymi, kad įvažiavęs į remontuojamo kelio ruožą degant raudonam signalui, jis jokio pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes pasivijo kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones ir baigė manevrą, o stovėjusios transporto priemonės iš priekio net nepajudėjo. Savo tokiu elgesiu nieko pažeminti nenorėjo ir tokius veiksmus atliko vien dėl kažkokio neapibrėžto skubėjimo.

2.3. Skųsdamas policijos nutarimą, apeliantas prašė veiką perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo metu jis mano, kad jo pažeidimas kvalifikuotinas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkas A. M. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

8. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir panašiai.

9. Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių 73.11 punkte numatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. Kelių eismo taisyklių 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus 325 kelio ženklas draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

10. Iš 2019 m. liepos 11 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos A. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad apie 8.25 val., automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė sustojusias prie šviesoforo ir laukiančias leidžiamo žalio šviesoforo signalo transporto priemones, pažeisdamas kelio ženklą 325 „Lenkti draudžiama“, ir pravažiavo nesustodamas per draudžiamą raudoną šviesoforo signalą. Apie užfiksuotus pažeidimus per radijo ryšio bangų stotelę buvo praneša pagal planą dirbusiam ekipažui T-2042, t. y. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK RS viršininkui M. M., vyresniajam tyrėjui R. A. ir vyresniajai tyrėjai E. N. (b. l. 26).

11. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė A. B. patvirtino, kad įvykio dieną automobilio „Audi“ vairuotojas aplenkė gal 5 automobilius, stovėjusius prieš degantį raudoną šviesoforo signalą, nors buvo ženklas, kad lenkti draudžiama, ir nuvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Apie pažeidimus radijo ryšiu pranešė kitam ekipažui, kad sustabdytų pažeidėją kitoje kelio pusėje.

12. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas R. A. patvirtino, kad gavęs pranešimą iš kolegų, jog automobilio vairuotojas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, automobilį sustabdė. Vairuotojo vairavimą vertino kaip chuliganišką, nes kiti automobiliai laukė eilėje, o D. P. automobiliu jas apvažiavo ir įvažiavo į ruožą, kuriame sunku prasilenkti.

13. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė E. N. patvirtino, kad sustabdė automobilio vairuotoją D. P., nes jis lenkė kitus automobilius, kai buvo ženklas „Lenkti draudžiama“ ir važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. D. P. neigė važiavęs degant raudonam šviesoforo signalui, tvirtino, kad į kelią įvažiavo iš šalia esančio geltono namo už šviesoforo. Tačiau jam atvykus į komisariatą ir pasiūlius peržiūrėti vaizdo įrašą, jis su padarytais pažeidimais sutiko.

14. Pažymėtina, kad vaizdo įraše užfiksuoti duomenys neginčytinai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. vairuotu automobiliu aplenkė mažiausiai 5 automobilius (tiek matoma vaizdo įraše), sustojusius ir stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo, bei pralenkęs juos, nuvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

15. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. teigė, kad kaltinime nenurodyta, jog buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių punktas, reglamentuojantis transporto priemonių lenkimą. Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju D. P. buvo inkriminuota ir jis nubaustas už tai, kad, be kita ko, pažeidė būtent kelio ženklą 325, kuris draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Pažymėtina, kad D. P. vairuotu automobiliu pralenkė ne pavienes transporto priemones, ir kai toks veiksmas nekeltų pavojaus eismo saugumui, bet visą eilę automobilių, tikslingai sustojusių ir laukusių, kol užsidegs leidžiamas važiuoti – žalias – šviesoforo signalas. Akcentuotina, kad D. P. vairuotu automobiliu lenkė visus prie raudono šviesoforo signalo stovėjusius automobilius, kai priešpriešais atvažiuojantiems automobiliams degė žalias šviesoforo signalas, todėl dėl tokio vairavimo buvo atsiradusi didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Akivaizdu, kad D. P. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais – pralenkdamas visus stovėjusius automobilius ir laukusius, kol užsidegs leidžiamas važiuoti šviesoforo signalas, bei įvažiuodamas į remontuojamą kelio ruožą ir važiuodamas juo degant raudonam šviesoforo signalui, vienareikšmiškai demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ir toks D. P. vairavimas neabejotinai vertintinas kaip chuliganiškas. Apeliaciniame skunde D. P. ir pats neneigė, kad įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą, remontuojamą kelio ruožą degant raudonam signalui, kai prie jo buvo sustojusios kitos transporto priemonės ir laukė. Šios aplinkybės neneigė ir surašant jam administracinio nusižengimo protokolą bei priimant nutarimą.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė