Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-334-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
AN2-334-795/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01305-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
G. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-334-795/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01305-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Baškienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2019 m. liepos 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-40140-2019 už tai, kad jis 2019 m. liepos 1 d. 13.40 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – motorolerį „Piaggio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę (motorolerį) ir magistraliniame kelyje, kurio kiekvienoje pusėje yra po dvi eismo juostas, važiuodamas antra eismo juosta, apvažiavo transporto priemonę, kuri važiavo ta pačia eismo juosta. Motorolerio vairuotojas kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir užvažiavo ant skiriamosios juostos, taip sukeldamas vairuotojų pasipiktinimą ir išreikšdamas savo išskirtinumą. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8 ir 9 punktai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9209-2019 G. Š. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas G. Š. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-9209-2019, kuriuo jis prašė panaikinti minėtą nutarimą ir priimti sprendimą, nesusijusį su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – skyrimu. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog su nustatytais pažeidimais nesutinka.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Š. skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-9209-2019. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju, įvertinus visą situaciją, tiek administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas, tiek skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė padarė pagrįstą išvadą, kad toks kitos transporto priemonės apvažiavimas, kokį atliko G. Š., yra nesuderinamas su KET reikalavimais, kitų transporto priemonių vairuotojams gali būti labai netikėtas ir pavojingas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog G. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. Š. skundo teiginiai, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, laikytini nepagrįstais ir pateikti siekiant išvengti atsakomybės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9209-2019 ir priimti sprendimą, nesusijusį su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – skyrimu.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio šaltinio, kuriuo remdamasis padarė išvadas dėl dviratės transporto priemonės vairavimo įgūdžių, ypatumų, stabdymo, stabilumo, pusiausvyros ir kitų būtinų savybių, kurios reikšmingos tik valdant minėto tipo transporto priemonę kelyje. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog motorolerio vairuotojas važiavo pirma juosta, tai fiksuojama pačioje vaizdo medžiagos pradžioje, ir BMW vairuotojas aplenkė motociklininką iš kairės. Minėti faktai patvirtina apelianto paaiškinimus, jog jis persirikiavo į pirmą juostą, nes pastebėjo atvažiuojantį automobilį (tą patį BMW). Pravažiavus minėtam automobiliui, dviratės transporto priemonės vairuotojas persirikiavo į antrą juostą ir pabandė pavyti jį aplenkusį automobilį. Apeliantas padidino greitį, kiek jam leido jo transporto priemonė, bandė pasivyti minėtą automobilį, kuris, nesant kelyje iš priekio jokios kliūties, sumažino greitį, staiga atleisdamas greičio akceleratoriaus pedalą, o ne stabdydamas stabdžio pedalu. Motorolerio vairuotoją suklaidino priekyje važiavusio automobilio BMW kitoks stabdymo būdas, nes, atleidus greičio pedalą, galiniai stabdymo žibintai neužsidegė, todėl iš karto nesureagavo, kad automobilis reikšmingai pradėjo stabdyti. Būtent minėta įvykių seka ir privertė apeliantą akimirksniu rinktis būdą, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į vaizdo medžiagą ir pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl aplinkinių eismo dalyvių nepasitenkinimo motorolerio vairuotoju reiškimo. Į bylą minėtų liudytojų parodymų nepateikta, o teismas nepareikalavo iškviesti BMW automobilio vairuotojo ir jį apklausti dėl minėto įvykio, t. y. dėl pareigūnų nurodytos aplinkybės, jog aplinkiniai eismo dalyviai reiškė nepasitenkinimą. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl chuliganiško vairavimo, iškraipė aplinkybes ir padarė išvadą, jog aptartas motociklininko vairavimas savaime yra nepagarba aplinkiniams, todėl sukelia pasipiktinimą ir rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Su tokia išvada apeliantas nesutinka, mano, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo byloje surinktų įrodymų analizės, kadangi vienintelis eismo dalyvis, važiavęs šalia, buvo automobilio BMW vairuotojas, todėl teismo pareiga buvo pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir iškviesti automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją apklausai.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad kairėje pusėje plati ištisinė linija minėtame kelyje žymi kelio kelkraštį ir kelio dalis nuo plačiosios ištisinės linijos kairėje iki kelio krašto yra tos pačios krypties eismo kelias. Kelio kelkraštis iš kairės pusės, apelianto tvirtinimu, yra tos pačios eismo krypties kelio pagalbinė juosta, sudaranti 0,75 m pločio kelio dangos. Priešingų krypčių eismo juostos yra atskirtos 5 metrų žemės veja ir metalinėmis konstrukcijomis kelio kelkraščiuose, todėl nėra jokių įrodymų, jog kelio dalis, kuria apeliantas apvažiavo minėtą automobilį BMW, yra priešingos krypties. Taigi apeliantas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos jokiais tiesioginių įrodymų šaltiniais ir minėtas kelio ruožas yra kelkraštis. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, kuria buvo užfiksuotas motorolerio manevras, apvažiavimas įvyko kirtus plačiąją ištisinę liniją, žyminčią važiuojamos dalies kraštą. Vadovaujantis KET skyriumi „Horizontalusis ženklinimas“, plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštą ir ruožą, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, ribas automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės. Apeliantas daro išvadą, jog šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą.

Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, reikšmingomis nustatant chuliganišką vairavimą, jog jo dviratė transporto priemonė kažkuo išskirtinesnė ir pranašesnė už kitas tokio ar panašaus tipo transporto priemones. Transporto priemonė, kurią valdė ir vairavo G. Š., priskirtina didesnės galios motoroleriams arba mažesnio (mažiausio) galingumo motociklų klasei, todėl pagal galią minėta transporto priemonė nėra išskirtinė. Forma ir išvaizda taip pat nesuteikia jokio išskirtinumo, nes yra nudažyta įprasta viena spalva ir neišsiskirianti jokiais piešiniais, o modelis seno tipo. Teismo konstatavimas, jog G. Š. vairuota transporto priemonė yra dviratė, todėl turi pranašumą prieš keturratę, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apvažiuoti BMW automobilį vietos pakako tik dviratei transporto priemonei, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas konstatuoti chuliganišką vairavimą. Šiuo atveju galimas administracinis nusižengimas įvyko automagistralinio tipo kelyje, kurio vienos krypties dviejų eismo juostų su kelkraščiais plotis yra 10 m. Apelianto tvirtinimu, ši aplinkybė leidžia teigti, jog buvo pakankamai vietos vienos krypties kelio dalyje vienu metu prasilenkti (važiuoti) iki penkių automobilių ir ne mažiau kaip trims keturratėms transporto priemonėms. G. Š. daro išvadą, kad dviratė transporto priemonė savaime neturi jokio pranašumo prieš kitas transporto priemones.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes ir suteikė pranašumą pareigūnų parodymams, todėl priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. Š. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje. Nusižengimai kvalifikuoti tinkamai, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamą nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs nagrinėjamu atveju kilusių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju G. Š. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). G. Š. nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 2 dalyje (už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų) ir 417 straipsnio 1 dalyje (už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą), padarymą ir už šiuos nusižengimus jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 1 (vieneriems) metams. Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, apvažiuodamas priekyje jo važiavusią transporto priemonę BMW, kirto ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, byloje nėra. Apeliantas neneigia, jog apvažiavo priekyje važiavusį BMW automobilį iš kairės, o tokio manevro atlikimo būtinumą grindžia būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. tuo, kad priekyje važiavęs BMW automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti, todėl, G. Š. teigimu, jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų.

Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad G. Š., važiuodamas antra eismo juosta, apvažiuodamas priekyje važiavusį BMW automobilį iš kairės, šį manevrą atliko, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pažeisdamas KET 3 priedo 1.2 papunktį, kuris numato, kad plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, todėl BMW automobilį jis ne lenkė, o apvažiavo magistralinio kelio kelkraščiu iš kairės pusės, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis, su tokiu G. Š. vertinimu nėra teisinio pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse „apvažiavimo“ sąvokos nėra, KET 3.9 papunktis apibrėžia lenkimą – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimą įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o 3.15 papunktis apibrėžia persirikiavimą – eismo juostos keitimą neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

Nagrinėjamu atveju G. Š., važiuodamas magistraliniu keliu, apvažiuoti kitas transporto priemones turėjo, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, laikydamasis nustatytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. KET 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Be to, KET 118 punkte numatyta, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. Įvertinęs šias anksčiau aptartas Kelių eismo taisyklių nuostatas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad G. Š. magistraliniame kelyje įvažiavo ne į kelkraštį, o į skiriamąją juostą ir, apvažiuodamas automobilį BMW, jis važiavo būtent skiriamąja juosta, o tai daryti KET 118 punktas draudžia. Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad G. Š. automobilį BMW apvažiavo ne rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, o įvažiuodamas į skiriamąją juostą, t. y. nesilaikydamas eismo tvarkos automagistralėse. Šitą išvadą, kad apeliantas užvažiavo ant horizontaliojo ženklinimo linijų ne persirikiuodamas, patvirtina ir faktas, jog G. Š. pervažiavo ne iš vienos eismo juostos į kitą, o kirto ir pervažiavo jas net kelias, t. y. lenkė antra eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, kuri norėjo apvažiuoti kitas transporto priemones, važiuojančias pirma eismo juosta.

G. Š. patrauktas atsakomybėn taip pat ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. Š. paaiškino, jog buvo priverstas kirsti ištisinę skiriančiąją kelio ženklinimo juostą ir priekyje jo ta pačia eismo juosta važiavusį BMW markės automobilį apvažiuoti, nes pastarasis, aplenkęs jo vairuojamą transporto priemonę, pradėjo stabdyti, todėl tokio manevro atlikimas negali būti laikomas chuliganišku vairavimu. G. Š. teismui nurodė, jog tokius pačius rašytinius paaiškinimus teikė bylos nagrinėjimo metu Institucijai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą. Analogiškus argumentus G. Š. nurodė ir savo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad šiuos apelianto teiginius paneigia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustų liudytojų duoti parodymai. Liudytoja S. V. nurodė, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bei priimant skundžiamą nutarimą dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. Patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu buvo gautas G. Š. paaiškinimas, su kuriuo susipažino. Siekiant patikrinti G. Š. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau pažeidėjo nurodyta aplinkybė, jog BMW automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti, nepasitvirtino, todėl ir buvo priimtas nutarimas pripažinti G. Š. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje (b. l. 76).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. M., surašęs administracinio nusižengimo protokolą G. Š., teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog patruliuodami nežymėtu tarnybiniu automobiliu kelyje (duomenys neskelbtini), važiuodami pirma eismo juosta, per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo antra eismo juosta važiuojantį BMW markės automobilį, kurį pasivijo ir iš kairės pusės, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, apvažiavo baltos spalvos motoroleris. BMW automobilio vairuotojas nelėtino važiavimo greičio, nes, važiuodamas antra eismo juosta, artėjo link pirmoje eismo juostoje važiuojančio tarnybinio automobilio. Motorolerio vairuotojas, prisivijęs BMW automobilį, jį apvažiavo iš kairės pusės (b. l. 76). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio (duomenys neskelbtini) V. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, sustabdžius motorolerio vairuotoją, pastarasis paaiškino, jog apvažiavo BMW automobilį iš kairės pusės, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, nes skubėjo (b. l. 22, 31).

Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojo V. M. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas stacionaria tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo įranga. Skundą pateikęs asmuo tvirtino, jog pateiktas įrašas neįrodo jo padaryto nusižengimo. Visgi pažymėtina tai, jog filmuotoje medžiagoje (b. l. 26) užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja teismo posėdyje liudytojo V. M., užfiksavusio pažeidimo padaryto faktą, duotiems parodymas. Vaizdo įraše matyti, jog BMW automobilio vairuotojas važiavimo krypties ir greičio nekeičia, važiuodamas antra eismo juosta, artėja link policijos pareigūnų vairuojamo tarnybinio automobilio. BMW automobilio važiavimo greitis nesikeitė nei prieš motorolerio vairuotojui apvažiuojant minėtą automobilį, nei po to. Tuo tarpu motorolerio vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, priartėjo prie ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančio BMW automobilio ir nelaukdamas, kol BMW automobilio vairuotojas, pravažiavęs pirmoje eismo justoje važiuojančius automobilius, persirikiuos į pirmą eismo juostą, nesant jokio būtinumo, apvažiavo priekyje jo važiavusį BMW automobilį iš kairės, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Esant tokiems duomenims, apygardos teismas sutinka su vertinimu, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. Š. privalėjo imtis priemonių, norėdamas išvengti pavojingos situacijos dėl neva priekyje jo važiuojančio automobilio netikėto stabdymo. Apeliantas pats priartėjo prie antra eismo juosta važiuojančio BMW automobilio, jo kelyje staiga neatsirado jokia kliūtis. G. Š. važiuojant kryptimi, kuria yra daugiau kaip viena eismo juosta, nebuvo jokio būtinumo atlikti lenkimo manevrą, t. y. iš kairės pusės apvažiuoti priekyje jo važiuojantį automobilį. G. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog, priartėjęs prie ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio, turėjo du galimus savo veiksmų pasirinkimo variantus, t. y. stabdyti vairuojamą transporto priemonę arba apvažiuoti priekyje važiuojantį automobilį iš kairės. Pažymėtina, kad pats apeliantas savo skunduose nurodo, jog BMW automobilis pradėjo lėtai stabdyti, nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog BMW automobilio vairuotojas staigiai stabdė, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog už G. Š. vairuojamos transporto priemonės ta pačia eismo juosta iš paskos nevažiavo jokia kita transporto priemonė, todėl jo teiginys, kad, norėdamas išvengti pavojingos situacijos, turėjo apvažiuoti BMW automobilį iš kairės, atmestinas kaip nepagrįstas. Nebuvo poreikio staigiai stabdyti, taip pat nėra ir pagrindo manyti, kad G. Š. vairuojamos transporto priemonės stabdymas galėjo būti pavojingas. Taigi, byloje nustačius, jog BMW automobilio vairuotojas nepradėjo staigiai stabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, matyti, kad G. Š. tiesiog būtų užtekę sumažinti savo vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitį ir palaukti, kol BMW automobilio vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, pravažiavęs pirma juosta važiuojančius automobilius, persirikiuos į pirmą eismo juostą. Vis dėlto G. Š. taip nepasielgė, o, sukeldamas pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, demonstruodamas savo vairuojamos transporto priemonės išskirtinumą (vairuodamas kitos kategorijos transporto priemonę nebūtų galėjęs atlikti tokio manevro), važiuodamas antra eismo juosta, apvažiavo transporto priemonę, kuri važiavo ta pačia eismo juosta, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir užvažiuodamas ant skiriamosios juostos.

Savo skunduose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apygardos teismui G. Š. bando įrodyti, kad jo veiksmai nebuvo atlikti iš chuliganiškų paskatų. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).

Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog bylos duomenimis nustatyta, kad G. Š., pažeisdamas KET, padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, demonstratyviai, pasinaudodamas savo vairuojamos transporto priemonės pranašumu, matant kitiems eismo dalyviams, tokiu būdu sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Nors apeliantas skunde nurodo, kad kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas jo elgesiu nėra faktiškai užfiksuotas, todėl neįrodytas, jau pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad tokio pobūdžio situacijose kaip nagrinėjamu atveju kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas yra vertinamasis kriterijus, todėl jis tam tikrais atvejais gali būti išreikštas kitų eismo dalyvių paaiškinimais žodžiu, raštu ar kitomis priemonėmis, taip pat gali būti ir neužfiksuotas jokia forma, tačiau labai aiškiai nuspėjamas ir įvertinamas pagal nusistovėjusias taisykles ir moralės normas. Šiuo atveju, įvertinus visą situaciją, tiek administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas, tiek nutarimą priėmusi pareigūnė, taip pat ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad toks kitos transporto priemonės apvažiavimas, kokį atliko G. Š., yra nesuderinamas su KET reikalavimais, kitų transporto priemonių vairuotojams gali būti labai netikėtas ir pavojingas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog G. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. Š. skundo teiginiai, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, atmestini kaip nepagrįsti ir pateikti siekiant išvengti atsakomybės. Apelianto tvirtinimas, kad jo transporto priemonė neišsiskyrė savo spalva, modeliu, forma ar galia, todėl jis negalėjo demonstruoti išskirtinumo prieš kitus eismo dalyvius, yra pagrįstas tik paties G. Š. subjektyviu vertinimu. Kita vertus, pati transporto priemonė savo techniniais parametrais ar išvaizda neprivalo būti išskirtinė, kad jos vairuotojas būtent savo elgesiu galėtų demonstruoti išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius. Taigi vien tas faktas, kad, G. Š. vertinimu, jo transporto priemonė nebuvo išskirtinė, savaime nepaneigia chuliganiškų paskatų buvimo jo veiksmuose.

Apibendrindamas tai, kas jau buvo aptarta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu vertinimu, jog, ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad G. Š. 2019 m. liepos 1 d. 13.40 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų. Tokiais veiksmais G. Š. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinantį požiūrį į visuomeninę tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas savo skunde aptaria bei nurodo kur kas daugiau argumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos išsamiai bei detaliai atsakyti į kiekvieną jų, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis apeliacinio skundo argumento kartojasi ir į juos jau buvo atsakyta, jie buvo aptarti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Vis dėlto dar būtina išsamiai aptarti G. Š. veiksmų kvalifikavimo klausimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Būtina atkreipti dėmesį, jog nors G. Š. veiksmai, kai jis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir užvažiavo ant skiriamosios juostos, formaliai atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą, tačiau taip pat sudaro ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo mechanizmą. Atsižvelgiant į byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstytos G. Š. padarytos veikos aplinkybės nustatytos tinkamai, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jis patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika administracinio nusižengimo protokole pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir šio administracinio nusižengimo sudėtis įrodyta. G. Š. padarytos veikos kvalifikavimas ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, nes nagrinėjamu atveju yra ne idealioji veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas sunkesnis nusižengimas, o ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas lengvesnis pažeidimas yra minėtos visumos dalis, pagal kurią kvalifikuojama tuomet, kai nesilaikoma kelio ženklų ar ženklinimo, tačiau tai daroma ne iš chuliganiškų paskatų. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Nagrinėjamu atveju G. Š. veiksmai, kai jis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir užvažiavo ant skiriamosios juostos, sudaro chuliganiško vairavimo sudėtį, nes būtent tokiais savo veiksmais ir tokiu būdu vairuodamas transporto priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rodė nepagarbą aplinkiniams ir priešpastatė save kitiems eismo dalyviams. Taigi G. Š. veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad G. Š. taip pat nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone. Kadangi šį klausimą jau buvo aptaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apygardos teismas, nenorėdamas kartotis, tik pažymi, jog G. Š. paskirta bauda, atitinkanti ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą baudos minimalų dydį. Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir nutarimo priėmimo metu bei nagrinėjant G. Š. skundą teisme, asmuo nepripažino padaręs nusižengimą, baustas administracine tvarka, tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Skiriant nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, kuris nagrinėjamu atveju yra privalomas, – skirta taip pat minimaliam terminui, numatytam ANK 420 straipsnio 5 dalyje. Esant nustatytoms aplinkybėms ir nenustačius išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti G. Š. paskirtą administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, pagrindo jas keisti nėra. Papildomai tik pažymėtina, jog, nutraukiant G. Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pagal šią įstatymo normą G. Š. administracinė nuobauda nebeskirtina ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, su administracine nuobauda, paskirta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nebendrintina.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), tačiau netinkamai bei neteisingai pritaikė aktualų teisinį reguliavimą. Taigi patikrinus pirmosios instancijos teismo nutartį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, jog yra pagrindas ją iš dalies pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-9209-2019 dalį dėl G. Š. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo teiseną G. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-9209-2019 dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio nuostatų taikymo.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-9209-2019 dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Baškienė