- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- N2-2367-558/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32770-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui, UAB „Swedbank lizingas“
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3;75.8; 77.2;77.4.2;78.2.1;125.2
2015m. gruodžio 1 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Swedbank lizingas“, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei atsakovo M. L. priešieškinį ieškovei D. L. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnamečių vaikų I. M. L., gim. 2007-02-23, ir Beatričės A. L., gim. 2009-11-01, gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 3) nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš tėvo kiekvienam vaikui po 600 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis disponuoti vaikų motinai; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-09-23 iki 2014-04-17, 9 300 EUR sumą; 4) priteisti iš atsakovo M. L. ieškovės naudai 1 000 EUR sumą neturtinei žalai atlyginti; 5) pripažinti iki santuokos atsakovo M. L. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)m., garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 1/30 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). abiejų sutuoktinių bendrąja daline nuosavybe bei padalinti šį turtą lygiomis dalimis, priteisiant atsakovui natūra visą nekilnojamąjį turtą, o ieškovei priteisiant 20 060,98 EUR piniginę kompensaciją; pripažinti santuokoje investuotas lėšas, t.y. 22 042,40 EUR (atitinka 76 108 Lt) bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį turtą atsižvelgiant į lygių dalių principą – ieškovei priteisiant 11 021,20 EUR piniginę kompensaciją; 6) nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje; 7) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (9t., b.l.85-99).
Nurodė, kad atsakovas M. L. 2013-09-23 netikėtai paliko ieškovę ir du nepilnamečius vaikus ir nuo to laiko šalys gyvena atskirai. Ieškovei iki šiol nėra aiški tokio elgesio priežastis. Ji visais įmanomais būdais bandė išsaugoti griūvančią santuoką, tačiau atsakovas visą laiką po išėjimo gyventi atskirai kategoriškai laikėsi savo pozicijos, t.y. darydamas didelį psichologinį spaudimą, dėsningai siekė nutraukti laimingą santuoką. Atsakovas nepagrįstai ieškovę kaltina neištikimybe. Atsakovas klaidingai nurodo, kad vyras, su kuriuo šiuo metu bendrauja atsakovė, atsirado dar sutuoktiniams gyvenant kartu. Toks atsakovo teigimas neatitinka tikrovės, nes kitas vyras ieškovės gyvenime atsirado tik 2014 metais, todėl sutuoktinio teigiama išsikraustymo priežastis neatitinka tikrovės. Atsakovas pats yra neištikimas ieškovei su Ž. B., nes jie kartu, kaip vėliau paaiškėjo, skrido atostogauti. Atsakovas, pats būdamas neištikimas, nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą. Todėl mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą 1 000 EUR. Nurodo, jog ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nes sutuoktinis jos negerbė, buvo jai neištikimas, žemino ją kitų žmonių akivaizdoje, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, kas pakenkė ieškovės sveikatai ir darbingumui, atsakovas nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Santuokoje susilaukė dviejų dukrų I. M. L., gim. 2007-02-23 ir B. A. L., gim. 2009-11-01. Nuo atsakovo išėjimo gyventi atskirai (2013-09-23) iki šio momento abu vaikai gyvena su ieškove jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovę su mažametėmis dukromis sieja stiprūs emociniai ryšiai, mergaitėms reikalinga didesnė motinos globa, dėl to ji nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, priteisiant iš atsakovo abiejų dukrų išlaikymui kiekvienai po 600 EUR bei išlaikymo įsiskolinimą 9 300 EUR ir nustatant atsakovo su nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarką. Ieškovė prašo atsakovo vardu iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą: butą, esant (duomenys neskelbtini), garažą, 1/30 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline nuosavybe, po ½ dalį bei priteisti ieškovei už jai atitenkančią nekilnojamojo turto dalį piniginę kompensaciją. Nors atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą iki santuokos sudarymo, tačiau šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turimomis lėšomis disponavo bendru sutarimu, materialiai rėmė vienas kitą nuo 2001 metų. Abu kartu planavo įsigyti naują būstą, bendromis pastangomis ieškojo tinkamiausios gyvenamosios vietos. Kadangi šalys ketino sudaryti santuoką, nebuvo svarbu, kieno vardu bus pasirašyta buto pirkimo – pardavimo sutartis (toliau - Sutartis) naujo būsto įsigijimui, todėl Sutartis buvo pasirašyta atsakovo vardu. Naujo būsto įsigijimui sutuoktiniai savo lėšų neturėjo, todėl 2002-04-30 atsakovo vardu buvo paimtas kreditas iš banko. Taip pat atsakovo motina padovanojo buto pirkimui 30 000 Lt (atitinka 8 688,60 EUR) sumą. Ieškovė nuolat buvo tikinama atsakovo, kad tokiu būdu būstas bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šalys iki būsto įsigijimo gyveno kartu trejus metus ir vedė bendrą ūkį. Sutuoktiniai dar iki santuokos sudarymo pasiskirstė materialią naštą – buvo susitarta, kad nekilnojamojo turto paskolos įmokas moka atsakovas, o ieškovė savo visas uždirbamas lėšas skiria kasdieninėms šeimos ūkio išlaidoms padengti. Tokiu būdu ieškovė, nors ir ne kartą išreiškė norą įsigyti savo vardu gyvenamąjį būstą, tačiau neturėjo galimybės susitaupyti lėšų, kadangi jos buvo skirtos šeimos reikmėms tenkinti. Atsakovas visais įmanomais būdais atkalbinėjo ieškovę nuo noro įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, teigdamas, kad kito būsto įsigijimas nėra tikslingas. Ieškovė mano, kad iki santuokos įgytas atsakovo vardu nekilnojamasis turtas priklauso šalims dalinės nuosavybės teise ir dalintinas po lygiai, atskaičius atsakovo motinos dovanotas lėšas bei išmokėtas kredito sumas, todėl ieškovė prašo priteisti šį turtą pinigine kompensacija 20 060,975 EUR. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t.y. 11 021,20 EUR sumą. Atsakovas gavo 2010-06-28 išeitinę išmoką 91 085 Lt, kurios dalį, t.y. 76 108 Lt (22 042,40 EUR) sutuoktinės sutikimu, padėjo terminuotam indėliui. Minėtų pinigų ieškovė nėra gavusi, todėl prašo priteisti ½ piniginę kompensaciją. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo UAB „Swedbank lizingas“ prievolė lieka asmenine ieškovės prievole. Atsakovo prievolė AB DNB bankui lieka asmenine jo prievole (9t. b.l.85-99).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, t.y. sutinka dėl ieškovės pavardės, sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutinka, jog ji iširo dėl jo kaltės, mano, kad ieškovė yra santuokos iširimo kaltininkė, nes ji buvo atsakovui neištikima, todėl ieškovė reiškia nepagrįstą prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas visus nesutikimo motyvus bei juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus išdėstė priešieškinyje, juos palaiko ir atsiliepime jų nekartoja (9t. b.l. 111-114).
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės D. L. kaltės; 2) nepilnamečių vaikų I. M. L., gim. 2007-02-23, ir B. A. L., gim. 2009-11-01, gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų I. M. L., gim. 2007-02-23, ir B. A. L., gim. 2009-11-01, išlaikymui kiekvienai po 200 EUR periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; 3) turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimui taikyti teisines pasekmes nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2013-09-24; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ½ dalį turtinių teisių, t.y. 4 710,92 EUR; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 216,41 EUR dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį terminu nuo 2006-09-02 iki 2013-09-23 „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialui sumokėtą draudimo įmoką; 6) pripažinti prievolę AB DNB bankui pagal 2002-05-06 Kreditavimo sutartį Nr.252-021V asmenine atsakovo prievole; 7) pripažinti prievolę UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2010-12-10 lizingo sutartį Nr. LT089276, asmenine ieškovės prievole; 8) ieškovei palikti santuokinę pavardę, atsakovo pavardė nekeičiama; 9) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (7t. b.l. 132-149).
Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Įtarimų dėl ieškovės neištikimybės atsakovui kilo dar 2012 m. sausio mėn., kuomet ieškovė išvyko slidinėjimo atostogų į Prancūziją be šeimos, kaip vėliau paaiškėjo su G. N., t. y. su dabartiniu ieškovės partneriu. Atsakovas siekė išsaugoti šeimą, ne vieną kartą kalbėjosi su ieškove, taip pat kalbėjosi su jos draugu G. N., tačiau ieškovė ir toliau artimai bendravo su šiuo asmeniu. Išaiškėjus šiam faktui ir prasidėjus nesutarimams šeimoje, atsakovas siekdamas apsaugoti savo nepilnamečių vaikų interesus, 2013-09-23 buvo priverstas išsikelti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad atsakovas priverstinai išsikėlė iš nuosavo buto, jis ir toliau rūpinosi savo mažamečiais vaikais, dalyvavo jų auklėjime, teikė jiems visapusišką materialinį išlaikymą, pilnai mokėjo buto, kuriame ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyveno iki 2014 m. gruodžio mėn., komunalinius mokesčius. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, kadangi jis turi visas galimybes užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovą su mažametėmis dukromis sieja stiprus ryšys, Jis maksimaliai bendrauja su jomis. Teismui nusprendus netenkinti atsakovo reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, atsakovas mano esant reikalinga pasisakyti dėl ieškovės prašomos nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Iš esmės atsakovas neprieštarauja ieškovės nurodytai bendravimo tvarkai, tačiau norėtų, jog būtų nustatyta, jog ieškovė norėdama išvykti nuolat gyventi į užsienio šalį su šalių nepilnamečiais vaikais privalo iš anksto gauti rašytinį atsakovo sutikimą bei iš anksto atskiru rašytiniu šalių susitarimu nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Mano, kad protingiems vaikų poreikiams užtenka per mėnesį skirti 800 EUR, kuriuos abu tėvai turėtų dalintis per pusę, todėl prašo iš ieškovės vaikų išlaikymui priteisti kiekvienam vaikui po 200 EUR iki jų pilnametystės, o ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 600 EUR per mėnesį atmesti. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-09-23 iki 2014-04-17 (iki priešieškinio pateikimo dienos), t.y. 9300 EUR atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas per mėnesį vidutiniškai vaikų išlaikymui skirdavo 587,79 EUR arba 80,88 proc. visų išlaidų, tuo tarpu ieškovė – 138,85 EUR arba 19,12 proc. visų išlaidų. Ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo 9 300 EUR išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, nepateikė jokių tokias jos tariamai turėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsakovas iki santuokos sudarymo, 2002-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, 1/30 dalį žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Tikslu atsiskaityti už nekilnojamąjį turtą atsakovas su AB DNB banku 2002-05-06 sudarė kreditavimo sutartį. Nors ieškovė nesutinka su tokiu Nekilnojamojo turto teisinio statuso vertinimu, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad ginčo šalys būtų sudariusios susitarimą dėl jungtinės veiklos, nepateikė. Tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Ieškinyje iš esmės pripažįstama, kad ginčo šalys pradėjo vesti bendrą šeimos ūkį jau po to, kai atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą, teigiant, kad ginčo šalys iki santuokos sudarymo gyveno 3 metu. Kitaip tariant, ieškovė pripažįsta faktą, kad iki Nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo (2002-04-25) ir mažiausiai 1,5 metų po to (santuoka sudaryta 2006-09-02) ginčo šalys kartu negyveno, bendro ūkio netvarkė ir bendro turto nekūrė. Atsakovo įsigytas nekilnojamasis turtas prieš 4,5 metų iki šalių santuokos sudarymo ir bendravimo su ieškove pradžios, todėl ieškovė niekaip ir negalėjo prisidėti prie Nekilnojamojo turto parinkimo ir/ar jo įsigijimo (pinigais, kitu turtu, darbu). 2010-12-10 ieškovė ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr.LT089276, kurios pagrindu lizingo bendrovė iš turto pardavėjo įsigijo ir ieškovei perdavė valdyti ir naudoti automobilį HONDA CRV A/T. Automobilio vertė sutarties sudarymo metu – 18 101, 25 EUR, iš bendrų šalių lėšų išpirkta turtinių teisių vertė – 9 421,85 EUR (įmokos nuo 2010-12-10 iki 2013-09-15), todėl atsakovas prašo jam priteisti ½ dalį turtinių teisių, t.y. 4 710,92 EUR, o ieškovei priteisti turtines teises ir pareigas pagal nurodytą lizingo sutartį, kadangi ji naudojasi minėtu automobiliu. Ieškovė su „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialu yra sudariusi gyvybės draudimo sutartį 40 metų draudimo laikotarpiui nuo 2004-12-01 iki 2044-11-30. Ieškovė šį sandorį sudarė savo asmeniniams poreikiams tenkinti bei asmeninėms prievolėms vykdyti ir šį sandorį terminu nuo 2006-09-02 (šalių santuokos sudarymo data) iki 2013-09-24 (šalių skyrium pradžios data) vykdė pasinaudodama pajamomis, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė. Terminu nuo 2006-09-02 iki 2013-09-23 ieškovė iš bendrų su atsakovu lėšų viso sumokėjo 8 400 Lt (2 432,81 EUR) draudimo įmokų, todėl ieškovė privalo kompensuoti atsakovui ½ dalį, t.y. 1 216,41 EUR sumokėtų draudimo įmokų. Atsakovas prašo atmesti ieškovės reikalavimą, priteisiant iš jo 11 021,20 EUR piniginę kompensaciją, nes visos šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (7t.b.l. 132-149).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, nes atsakovo kaltinimai jos neištikimybe yra visiškai nepagrįsti. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis, paskatinusi atsakovą palikti šeimą galimai yra jo draugė Ž. B.. Atsakovas paliko šeimą nesirūpino ja bei naudojo smurtą prieš ieškovę. Atsakovas nepateikė jokių ieškovės neištikimybės įrodymų. Banko pavedimo kopijos G. N. negali būti laikoma ieškovės neištikimybės įrodymu. Nesutinka, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes ieškovės ir mergaičių emocinis ryšys yra daug stipresnis, negu su tėvu, jos jaučiasi su mama saugiai, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovę tenkintų vaikų išlaikymui iš tėvo priteista kiekvienam vaikui po 500 EUR suma. Taip pat palaiko reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė pilnai palaiko ieškinio argumentus, jog iki santuokos atsakovo vardu įgytas ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir prašo dalinti atsižvelgiant į lygių dalių principą, nes šalys iki santuokos sudarymo, kuomet, vos atsakovui nusipirkus butą, į jį šalys įsikėlė gyventi kartu ir, nors būdami nesusituokę, vedė šeiminį gyvenimą, taip pat finansinės naštos pasiskirstymas, kuomet atsakovas dengia kredito įmokas bankui, o ieškovė iš savo lėšų rūpinasi šeima – perka maistą, moka komunalinius mokesčius ir pan. Visos šios aplinkybės rodo tarp šalių buvusius šeimos santykius bendro ūkio vedimą, faktinį gyvenimą kartu nors santuoka dar ir nebuvo sudaryta, kas įrodo šalių šeiminius santykius ginčo turto įsigijimo metu. Dėl atsakovo prašymo priteisti jam ½ turtinių teisių, t.y. 4 710,92 EUR motyvuojant, kad iš bendrų lėšų išpirkta turtinių teisių vertė - 9 421,85 EUR. Išperkamoji automobilio kaina sutarties pabaigai (2015-12-10) yra 3 629,86 EUR. Iš ieškovės pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos automobilio rinkos vertė yra 6 800 EUR. Todėl ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, ir priteisti atsakovui 1/3 turtinių teisių dalį, t.y. 456,81 EUR, nes teismui patenkinus jos reikalavimą ir nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja atsiranda pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (8t. b.l.129-136).
Trečiasis asmuo AB DNB bankas (toliau - Bankas) pateikė atsiliepimus į ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį, kuriuose nurodė, kad tarp Banko ir atsakovo 2002-05-06 sudaryta Kreditavimo sutartis Nr.252-021V (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 54 084,88 EUR būsto kreditas iki 2027-04-30. Kredito grąžinimas užtikrintas buto, adresu (duomenys neskelbtini)ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dėl jos ginčo turto įsigijimo bendromis lėšomis, šio turto pagerinimo ar kitos aplinkybės, įrodančios ieškovės indėlį ar įnašą į šį nekilnojamąjį turtą. Bankas pažymi, kad sutuoktinių turtą pripažįstant bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe, prievolė kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį turėtų būti pripažinta solidaria šalių prievole CK 3.109 str.1-2d. pagrindu (8t. b.l.114-115, 9t. b.l.119-120).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog tarp jo ir D. L. 2010-12-10 buvo sudaryta lizingo sutartis Nr.LT089276, kurios pagrindu lizingo gavėjai buvo perduotas valdyti ir naudotis automobilis Honda CR-V. Neprieštarauja, jog po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, pagal aukščiau nurodytą lizingo sutartį asmeniškai prievolę vykdys ieškovė. Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (2t. b.l.102, 119).
Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau-Skyrius) pateikė išvadą 2015-01-22 Nr.A104-252/15(2.13.2.6-AD15), kurioje nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė ir nepilnametės dukros I. M. L, gim. 2007-02-23, ir B. A. L., gim. 2009-11-01 gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame name, kur naudojasi trimis kambariais, apie 80 kv.m. ploto. Minėtame būste taip pat gyvena ieškovės sugyventinis. Mergaitės turi atskirą kambarį, joms sudarytos geros sąlygos augti, vystytis, ugdytis ir ilsėtis. I. M. mokosi (duomenys neskelbtini)pradinėje mokykloje, 1 klasėje, papildomai lanko šokių būrelį, kurio mokestis per mėnesį 15 EUR, dailės būrelį, kurio mokestis per mėnesį 12 EUR, vokiečių kalbos būrelį, kurio mokestis yra 12 EUR per mėnesį, karate būrelį – 23 EUR mokestis per mėnesį. B. A. lanko lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“, papildomai darželyje lanko šokių būrelį, kurio mokestis yra 15 EUR per mėnesį, anglų kalbos būrelį, kurio mokestis 12 EUR per mėnesį. Motinos teigimu I. M. labai dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, buvo išoperuoti adenoidai. Skyriaus darbuotojas bendravo su nepilnametėmis I. M. ir B. A., kurios sakė, kad joms patinka naujas namas ir naujas kambarys. I. M. pasakojo, kad su tėčiu dažnai susitinka, kartu vyksta pas senelius, kartais nueina į kavinę, tačiau labiausiai patinka svečiuotis pas tėčio draugus, kur gyvena jos klasės draugė. Mergaitės sakė, kad tiek su mama, tiek su tėčiu įdomiai leidžia laisvalaikį, su mamos draugu G. sutaria gerai. Abi nepilnametės sakė, kad labiausiai norėtų gyventi su mama ir tėčiu, tačiau nesant galimybei norėtų gyventi su mama. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė ir atsakovas netinkamai vykdytų tėvų pareigas. Nepilnametės I. M. ir B. A. nuo gimimo gyvena su abiem tėvais, tačiau nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2013-09-23 gyvena su motina. Mergaitėms sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, susiformavo stiprus emocinis ryšys su motina, abi mergaitės teigė, kad toliau nori gyventi su motina.(2t. b.l.113-118).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, su priešieškiniu nesutiko. 2015-04-20 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog iki santuokos sudarymo šalys gyveno kartu trejus metus. Atsakovas yra pervedęs į jos sąskaitą 16 000 Lt už automobilio įsigijimą. Bendrą ūkį šalys pradėjo vesti nuo 2004 metų. 2015-09-16 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovas seniai planavo nutraukti santuoką, nes turėjo ne vieną sąskaitą bankuose, apie kurias ieškovė nežinojusiu, pervedinėjo pinigų sumas iš vienos sąskaitos į kitą. Atsakovo nuolat nebuvo namuose, jis dažnai buvo komandiruotėse, negrįždavo namo iki paryčių, nebuvo seksualinio gyvenimo, todėl ir įtaria, kad jis buvo jai neištikimas. 2013-09-23 atsakovui palikus šeimos namus, ieškovė su nepilnamečiais vaikais liko gyventi atsakovo vardu įregistruotame bute. Atsakovas mokėjo visus buto komunalinius mokesčius, bet pamažu nustojo mokėti už kabelinę televiziją, elektrą. Ieškovė su vaikais iš atsakovo vardu įregistruoto buto buvo priversta išeiti 2014 m. gruodžio mėnesį, neatlaikiusi psichologinio spaudimo. Išėjo į nuomojamą namą su savo draugu. Atsakovas kaltina ją neištikimybe su asmeniu, kai jie artimiau pradėjo bendrauti tik tada, kai atsakovas paliko šeimos namus. Su dabartiniu draugu ieškovė buvo pažįstama anksčiau, nes jie buvo kolegos. Mano, kad dukroms turi būti priteistas išlaikymas kiekvienai po 600 EUR, todėl, kad iki santuokos iširimo jie turėjo didesnes nei vidutines pajamas, vaikai buvo įpratę taip gyventi ir nori suteikti tokias pačias gyvenimo sąlygas savo vaikams, kad jie nejaustų diskomforto. Patvirtino, jog atsakovas dengia darželio ir mokyklos išlaidas. Iki ginčo buto įsigijimo kartu su atsakovu negyveno, tačiau iškart įsigijus apsigyveno kartu. Už butą mokėjo atsakovas, nes jis sakė, kad abu tuoksis ir jos pinigų nereikia. Ieškovė prisidėjo prie buto remonto, nes jame buvo daroma rekonstrukcija (pastatytos pertvaros, perdažytos sienos). Taip pat ji pirko užuolaidas. Viskas buvo mokama grynaisiais pinigais, todėl čekių pateikti negali. Su atsakovu kartu atostogavo Kose ir Kretoje.
Atsakovas palaikė priešieškinį, su ieškiniu nesutiko. 2015-04-20 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog nutraukus sutartį ankstesnėje darbovietėje jam buvo išmokėta kompensacija, kuri atskaičius mokesčius valstybei, buvo panaudota išimtinai šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovei pervedė 16 000 Lt sumą pirmai įmokai už automobilį, dalį lėšų išleido atostogoms su ieškove, mokėjo visas šeimos įmokas. 2010 metais, nutrūkus jo darbo santykiams, atsakovas 2,5 mėnesio niekur nedirbo ir šeima gyveno iš šių lėšų. Kai paaiškėjo santuokos metu ieškovės neištikimybės faktas, atsakovas bandė išsaugoti šeimą, kartu jie dar gyveno apie du mėnesius, tačiau niekas nepasikeitė, todėl jis ir buvo priverstas palikti savo namus. 2015-09-16 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog 2012 metais jis sužinojo, kad ieškovė yra neištikima su G. N., nes pamatė jos nuotraukas kartu su juo iš kelionės Prancūzijoje. Nuo to laiko ieškovės elgesys pasikeitė. Atsakovas pamatė ieškovės telefone susirašinėjimą su N.. Žinučių turinys buvo intymus ir vulgarus. Nuo to laiko ieškovė grįždavusi savaitgaliais paryčiais. Nesutiko, jog jis buvo neištikimas su Živile. Jis yra dalyvavęs su ja 2014 metais baidarių plaukime. Atsakovas, išėjęs iš šeimos namų, pusę savo laiko leido su vaikais. Po jo išėjimo ieškovė išvyko su N. į Portugaliją, jis apsigyveno savo bute, kad prižiūrėtų vaikus. Visas vaikų išlaidas dengia jis. Perkant ginčo butą su ieškove nebendravo, todėl ji ir negalėjo dalyvauti buto paieškose. Prieš perkant būstą su ieškove kartu negyveno, kartu pradėjo gyventi 2005 metų pabaigoje, ar 2006 metų pradžioje. Būsto įsigijimui paėmė paskolą iš banko, jo motina butui įsigyti jokių lėšų nedovanojo, kaip teigia ieškovė, jis turėjo santaupų, nes jo atlyginimas buvo pakankamai didelis. Atsakovas sumokėjo 7000 Lt būsto pirmą įmoką. Su ieškove, kai tuo metu buvo vykdoma buto paieška, perkamas būstas, tokiomis temomis jie dar nekalbėjo, nes kartu ir negyveno.
2015-09-16 teismo posėdžio metu tiesiogiai išklausyta nepilnametė I. M. L., kuri nurodė, jog jai yra aštuoneri metai, mokykloje patinka dailė, turi daug draugių. Gyvena su mama, ji nuveža ją į mokyklą. Su tėčiu susitinka dažnai, bendrauja gražiai, dažnai važiuoja pramogauti į „Panoramą“, eina į kiną, važiuoja į parką. Tėtis dovanoja dovanas. Kai jai būna linksma ar liūdna, ji kreipiasi į abu tėvus. Atostogavo su abiem tėvais Nidoje, Palangoje. Kai ji serga, ją slaugo močiutės. Su kuriuo iš tėvų ji labiausiai norėtų gyventi, nežino. Abu tėvai yra brangūs. Mergaitė labai nori, kad visa šeima gyventų kartu. Kartu su ja gyvena ir mamos draugas, su kuriuo kartais nesutaria.
Dėl mažametės amžiaus išklausyti B. A. L. ir išsiaiškinti jos nuomonę teismo posėdžio metu nepavyko.
2015-09-16 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. N., nurodė, kad jis yra ieškovės D. L. draugas, šiuo metu su ieškove gyvena kartu, anksčiau buvęs jos bendradarbis. Artimai su ieškove pradėjo bendrauti, kai ji nebegyveno su savo sutuoktiniu metus ar pusantrų metų. Iki išsikraustymo ieškovei iš buto (duomenys neskelbtini)jis tame bute yra buvęs vieną kartą, nes padėjo ieškovei iš jo išsikraustyti ir apsigyveno kartu nuo 2014-12-14. Iki to laiko jie artimi nebuvo. Iki 2013 m. rugsėjo mėnesio turėjo su ieškove darbinio pobūdžio kelionių, dalyvavo darbo šventėse. Iš ieškovės sąskaitos daryti pavedimai į jo sąskaitą, laikotarpyje iki šalims gyvenant skyrium, susiję su darbo kelione į Prancūziją. Liudytojas nustebo, kai gavo iš atsakovo laišką, nes tuo metu su ieškove bendravo kaip kolegos. Šiuo metu su ieškove nuomoja butą (duomenys neskelbtini). už 600 EUR, nuomos ir komunalinius mokesčius moka per pusę. Su ieškovės vaikais sutaria gerai, konfliktų nebūna. Jis kartais paima B., I. iš mokyklos ir darželio. Su vaikais yra tekę būti vienam. Mergaitės jį vadina vardu.
2015-11-11 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, ieškovės tėvas E. M. nurodė, kad su ieškove nepilnamečiai vaikai praleidžia daugiau laiko, negu su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima kas antrą savaitgalį bei kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Kai anūkės suserga, jas prižiūri ieškovė, jo žmona, abi prosenelės, o atsakovas prie vaikų slaugymo neprisideda. Pernai metų rudenį, kai ieškovė sirgo, o anūkę reikėjo vežti į ligoninę operuoti adenoidus, paskambinus atsakovui, jog šis nuvežtų dukrelę į ligoninę, jis atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, jog yra užimtas ir ne jo darbas prižiūrėti sergančius vaikus. Nepilnamečių mergaičių ugdymu, namų ruoša, visais kasdieniniais darbais rūpinasi tik ieškovė, o atsakovas tik pramogauja su mergaitėmis, apipildamas jas dovanomis. Glaudesnį ryšį su dukromis turi ieškovė. Jo žiniomis, kai atsakovas paliko šeimos namus, ieškovė viena išlaikė vaikus. Ieškovė su atsakovu susipažino apie 2002 m., o apsigyveno kartu 2003 metais (duomenys neskelbtini)Butas tuo metu buvo neapstatytas ir nesuremontuotas. Jis yra davęs dukrai 2 000 Lt baldų įsigijimui. Po to ieškovė su atsakovu savo lėšomis darė remontą Gyvenant kartu, ieškovė galvojo sau nusipirkti kitą butą, tačiau atsakovas ją atkalbėjo sakydamas, kad abu kartu gyvena, kaip šeima ir du butai jiems yra nereikalingi. Savo dukros kaltės dėl santuokos iširimo nemato, nes ji yra labai šeimyniška, visą laiką prižiūrėjo vaikus, gimus antrai dukrai lankė dekupažo, keramikos, verslumo kursus. 2010m. ieškovės ir atsakovo šeimoje nutiko baisus įvykis, t.y. įvyko dujų nuotėkis iš katilo ir visa šeima apsinuodijo smalkėmis, o tuo metu atsakovas su draugais linksminosi kavinėje.
2015-11-11 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, ieškovės motina N. M. nurodė, jog dukra su atsakovu susipažino 2001 m., o 2003 m. abu jau gyveno kartu. Kai šalys gyveno kartu, dukra su anūkėmis visą laiką atostogaudavo su tėvais, atsakovo kartu su šeima nebūdavo. Ieškovė kiekvienais metais išveža nepilnametes dukras į šiltus kraštus, nes jos turi sveikatos problemų. Apsigyvenus ieškovei ir atsakovui kartu (duomenys neskelbtini)ji padėjo nusipirkti indus, buities daiktus. Tuo metu ieškovė dirbo Lietuvos Draudime, jos pajamos buvo pakankamos ir ji nebuvo atsakovo išlaikytinė. 2003 metais tėvai ieškovei planavo pirkti butą, tačiau pats atsakovas atkalbėjo, nes butą jis jau buvo nupirkęs. Atsakovas paliko šeimą be pinigų, paramos. 2013 metais ieškovė išsikraustė iš atsakovo buto, nes ten buvo jai nesaugu. Ieškovei nebūnant namuose, atsakovas pastoviai juose lankydavosi. Po apsilankymo dingdavę daiktai. Ieškovė visas lėšas investavo į šeimos poreikius, o atsakovas retai kada prisidėjo prie pirkinių. Prie buto remonto sienos atskyrimo prisidėjo tik ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo
Šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Ši santuoka buvo įtraukta į apskaitą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (CK 3.304 str.). Tačiau bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (LR Konstitucijos 6 str., 38 str. 4 d., 43 str. 4 d.). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.
Šalys 2006-09-02 Šv. Mikalojaus bažnyčioje sudarė santuoką, kuri 2006-09-08 įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.3090 (2t.b.l. 93). Santuokos metu 2007-02-23 susilaukė dukros I. M. L. ir 2009-11-01 B. A. L. (1t.b.l.9-10). Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas, kad ieškovė. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2013m. rugsėjo 23d., kai atsakovas paliko šeimos namus ir išsikėlė gyventi į nuomojamą butą. Abu sutuoktiniai dėl susiklosčiusios padėties kaltina vienas kitą. Ieškovė kaltina atsakovą dėl neištikimybės su jo drauge Ž. B., fizinio, psichologinio smurto naudojimu prieš ieškovę, nuolatiniu atsakovo alkoholio vartojimu, o atsakovas ieškovę kaltina neištikimybe su G. N.. Nei vienas iš sutuoktinių neįrodė faktų, su kuriais siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sutuoktinis buvo jai neištikimas. Atsakovas paaiškino, kad 2014 metais su Ž. B. jie yra plaukę baidarėmis, o jokiose užsienio kelionėse su ja nėra buvęs. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas bei atsakovo alkoholio vartojimas (CPK 178 str.).
Ieškovė taip pat neįrodė, kad išsikėlęs iš namų atsakovas visiškai nesirūpino šeima. Byloje nustatyta, kad atsakovui palikus šeimos namus daugiau nei metus laiko ieškovė gyveno atsakovui priklausančiame bute, už kurį atsakovas mokėjo visus komunalinius mokesčius, nuolat bendravo ir rūpinosi vaikais, teikė jiems išlaikymą.
Neištikimybės faktą atsakovas bandė pagrįsti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, t.y. ieškovės banko sąskaitų išrašais apie vykdomus tarpusavio mokėjimo pavedimus, liudijančius, kad jau nuo 2012 m. tarp ieškovės ir G. N. vyko artimas bendravimas. Ieškovė nepripažino neištikimybės fakto, paaiškino, kad G. N. tuo metu buvo jos bendradarbis ir jie kartu su darbo kolektyvu vyko slidinėti į Prancūziją. Tuo metu ir buvo pervesti pinigai už bendras kelionės išlaidas. Šias aplinkybes patvirtino ir pats G. N. apklaustas teismo posėdžio metu. Minėtų pinigų pervedimas (200 Lt) tik patvirtina aplinkybę, kad buvo pervesti pinigai, kurie niekaip nepatvirtina neištikimybės fakto (6t. b.l.115). Kelionė į Prancūziją su G. N. taip pat nepatvirtina neištikimybės fakto, juolab, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovė su darbu vyko į Prancūziją. Atsakovas taip pat grindžia ieškovės neištikimybės faktą 2013-10-09 pavedimu ieškovės pervestas pinigines lėšas G. N. (6t. b.l.157). Atsakovo pateiktas įrodymas apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl minėti įrodymai vertintini kaip nesusiję su santuokos iširimo priežastimi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad gyvendama santuokoje atsakovė buvusi jam neištikima (CPK 178 str.).
Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).
Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2013 metų rugsėjo mėn. 23d. (CPK 186, 187 str. str.).
Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė L. (CK 3.69 str.1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas (CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų I. M. L., gim. 2007-02-23, ir B. A. L., gim. 2009-11-01, gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).
Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra rūpestingi, mylintys tėvai, turintys galimybes tiek buitiniu, tiek finansinių, tiek psichologiniu požiūriu tinkamai rūpintis savo nepilnametėmis dukromis bei sudaryti sąlygas joms augti, ugdyti bei vystytis. Atsižvelgiant tiek į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, tiek į bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytus argumentus, tiek į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nustatytas aplinkybes bendraujant su vaikais, akivaizdu, kad vaikus su abiem tėvais sieja stiprus ir glaudus ryšys, vaikai gerai jaučiasi tiek su motina, tiek su tėvu.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei teismų praktika sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nepilnamečių šalių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. L.. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, nors nuo gimimo šalių dukros gyveno atsakovo namuose su abiem tėvais, tačiau mergaitės nuo 2013 m. rugsėjo mėn. 23d. gyvena su motina ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas kaip nors pažeistų vaikų interesus. Remiantis anksčiau šiame sprendime įvardinta teismų praktika, nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad šiuo metu šalių dukros pas ieškovę gyvena jau gana ilgą laiką, t. y. jų gyvenimo aplinka stabili, 2015-01-02 ieškovė išsinuomojo 74 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtoje kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
Pagrindinis atsakovo motyvas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra geresnė jo materialinė padėtis ir tai, kad su ieškove gyvena jos sugyventinis. Pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų, teismas pažymi, kad nors atsakovas ir turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, jo pajamos yra didesnės negu ieškovės, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Byloje nenustatyta, kad ieškovės sugyventinis G. N. darytų žalą šalių nepilnamečiams vaikams. Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalių nepilnametės dukros, lankantis Skyriaus darbuotojui jų gyvenamojoje vietoje nurodė, kad labiausiai norėtų gyventi su mama ir tėčiu, tačiau nesant galimybei norėtų gyventi su mama (ieškove) (2t. b.l.113) ir, kaip minėta, nėra pagrindo išvadai, kad toks vaikų noras prieštarautų jų interesams (CK 3.174 str. 2 d.).
Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šiuo metu keisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res iudicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Tai reiškia, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.). Šioje byloje tokių įrodymų nėra.
Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, nustatoma nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su tėvu. Atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytai bendravimo tvarkai. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog būtina į bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, jeigu D. L. norėdama išvykti nuolat gyventi į užsienio šalį su nepilnamečiais vaikais privalo iš anksto gauti rašytinį M. L. sutikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.
Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės siūlomai bendravimo su vaikais tvarkai, todėl nustatytina atsakovui bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka :
1. D. L. ir M. L. kartu rūpinasi nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. M. L. bendravimas su nepilnamečiais vaikais I. M. L. ir B. A. L. nėra ribojamas, tačiau yra ne retesnis nei žemiau nustatyta bendravimo tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Dvi dienas per savaitę (iš eilės arba ne iš eilės) bei kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro pasiimant vaikus ir darželio/mokyklos iki sekmadienio vakaro).
Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais:
Šv. Kūčių šventė;
Naujųjų Metų šventė.
Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais:
Šv. Velykų šventės;Šv. Kalėdų šventė.
kiekvienais kalendoriniais metais:
Tėvo diena (pirmasis birželio sekmadienis);M. L. kasmetinių atostogų metu.
2. M. L., įgyvendindamas šioje sutartyje nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. M. L. ir B. A. L. tvarką, įsipareigoja nepilnamečius vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos arba darželio/mokyklos, arba būrelio, jeigu tą dieną vaikai būna darželyje/mokykloje arba būrelyje, arba kitos abiem šalims priimtinos ir jų sutartos vietos ir parvežti juos į jų gyvenamąją vietą arba kitą abiem šalims priimtiną ir jų sutartą vietą.
3. M. L., norėdamas laikinai išvykti į užsienio šalį su nepilnamečiais vaikais I. M. L. ir/arba B. A. L. (turistinė kelionė, giminaičių, draugų lankymas atostogų metu, kelionė nepilnamečio vaiko gydymosi tikslais ir pan.), privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki numatomos išvykos pradžios) apie tai informuoti D. L. raštu (elektroniniu paštu ar kt.), nurodydamas užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę, tikslą. D. L., norėdama laikinai išvykti į užsienio šalį su nepilnamečiais vaikais privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki numatomos išvykos pradžios) turi apie tai informuoti M. L., nurodydama užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę, tikslą.
4.D. L. įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiams vaikams I. M. L. ir/arba B. A. L. bendrauti su tėvu M. L. šioje sutartyje nustatyta tvarka, o taip pat galimybę bendrauti su M. L. artimais giminaičiais (CK 3.135 straipsnis). I. M. L. ir/arba B. A. L. atsisakymas bendrauti, atitinkamai, su M. L. arba D. L., negali būti pagal šią sutartį aiškinamas ar interpretuojamas, atitinkamai, kaip M. L. arba D. L. sutartinių prievolių pažeidimas.
5.Šalys susitaria šios sutarties 1-5 dalis vykdyti atsižvelgdamos ir netrikdydamos nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. užimtumo: lavinimosi ir mokymosi proceso, užklasinės veiklos (stovyklos, būreliai, kt. renginiai).
Žemesnės instancijos teismas
6.Šalys susitaria visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. auklėjimo, bendravimo tvarkos, atsižvelgti į jų norus ir pageidavimus, jei jie neprieštarauja jų interesams.
7.Šalys atskiru tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. norus, poreikius ir interesus, gali nustatyti ir kitokią nepilnamečių vaikų pagal laiką ir formą priimtiną bendravimo su M. L. tvarką.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Nustačius nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jų išlaikymo klausimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš tėvo kiekvienam po 600 EUR periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei. Atsakovas sutiko teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 EUR.
Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė D. L. dirba UAB (duomenys neskelbtini)jos darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius 2014m. gegužės mėn. sudarė 4 528,12 Lt (1 311,43 EUR), 2014m. birželio mėn. sudarė 4 514 Lt (1 307,34 EUR) (2t. b.l.62), gauna papildomas pajamas per mėnesį – 148,75 EUR (7t. b.l. 19,20,22). Ieškovės vardu nėra įregistruota nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų (2t. b.l.63,78). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2014-10-01 sudarė 12 159,32 Lt (3 521,58 EUR) (1t. b.l.173). Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai: butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, 1/30 dali žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1258 ha, esantys (duomenys neskelbtini) (2t. b.l.78-84). Transporto priemonių atsakovo vardu neįregistruota (2t. b.l. 63).
Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).
Atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė negu ieškovės. Jis turi nekilnojamojo turto, ieškovė nekilnojamojo turo neturi. Ieškovė nuomojasi būstą, kurio mokestis per mėnesį sudaro 600 EUR (5t.b.l.72-73). Bylos duomenimis nustatyta, jog šį nuomos mokestį ieškovė per pusę dalinasi su jos sugyventiniu G. N.. Atsakovo atlyginimas per mėnesį, lyginant su ieškovės gaunamomis pajamomis, viršija 2,4 karto. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo negu ieškovė.
CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2015-07-01 yra 325 EUR.
Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečių vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog I. M. mokosi (duomenys neskelbtini)pradinėje mokykloje, 1 klasėje, papildomai lanko šokių būrelį, kurio mokestis per mėnesį 15 EUR, dailės būrelį, kurio mokestis per mėnesį 12 EUR, vokiečių kalbos būrelį, kurio mokestis yra 12 EUR per mėnesį, karate būrelį – 23 EUR mokestis per mėnesį. B. A. lanko lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“, papildomai darželyje lanko šokių būrelį, kurio mokestis yra 15 EUR per mėnesį, anglų kalbos būrelį, kurio mokestis 12 EUR per mėnesį. Motinos teigimu I. M. labai dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, buvo išoperuoti adenoidai. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1 202,17 EUR suma (5t.b.l.85-87). Su tokia vaikų poreikių suma per mėnesį atsakovas nesutinka, mano, kad pakankama suma yra 800 EUR. Teismas sutinka su atsakovo priešieškinyje nurodytais argumentais, kad ši suma vaikų išlaikymui yra ženkliai per didelė. Ieškovė nepagrįstai nurodo dideles išlaidas rūbams ir avalynei- ieškovės skaičiavimu, avalynei rūbams kiekvienam vaikui per metus išleidžiama po 3 179 EUR (abiem vaikams 6 358 EUR) arba vidutiniškai po 264,92 EUR kas mėnesį, išlaidos sportiniam inventoriui- ieškovės skaičiavimu kiekvienam vaikui per metus išleidžiama po 615 EUR arba vidutiniškai po 51,25 EUR kas mėnesį. Nors ieškovės teigimu, karatė apranga kainuoja 60 EUR, tačiau atsakovas į bylą pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad karate kimono kaina yra 64 Lt (18,54EUR) (1t.b.l.162). Ieškovės teigimu, sportiniai batai kainuoja 29,00 EUR, atsakovas pateikė į bylą mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad tokie batai kainuoja 34,49 Lt (10 EUR) (1t.b.l.161,4t. b.l.58). Taip pat ieškovės poreikių lentelėje nurodytos higienos reikmėms išlaidos, kurios vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui sudaro 69,83 EUR, negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis aštuonerių ir šešerių metų amžiaus vaikams.
Atsižvelgiant į tai, jog tėvų turtinė padėtis leidžia vaikams teikti didesnį išlaikymą, negu, kad minimalų, kuris patenkina tik būtinuosius vaiko poreikius, įvertinus bylos visetą, atsižvelgiant į teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus aplinkybę, kad nustačius bendravimo tvarką šalių dukros su tėvu turėtų praleisti ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę (iš eilės arba ne iš eilės) bei kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro pasiimant vaikus ir darželio/mokyklos iki sekmadienio vakaro), tėvo atostogų metu (o tai iš tėvo pareikalaus papildomų išlaidų), nepilnamečių vaikų poreikius bei į tai, kad nepilnamečiai vaikai specialių poreikių neturi (peršalimo ligos nelaikytinos specialiais poreikiais), ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies.
Teismas mano, kad nepilnamečių dukrų, kurioms šiuo metu yra aštuoneri ir šešeri metai, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį kiekvienai po 420 EUR, iš kurių po 250 EUR kiekvienai turėtų skirti tėvas M. L. ir po 170 EUR kiekvienai dukrai turėtų skirti motina D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaikų motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. rugsėjo 30d. nutartį dėl laikino išlaikymo (CK 3.192 str., 3.198 str., 3.185 str. 1 d.).
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. L. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.203 str.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2013).
Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, t.y. 2013-09-23 iki priešieškinio padavimo dienos 2014-04-17 (priešieškinys teisme paduotas 2014-11-28). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas iki ieškinio padavimo dienos – 2014-09-26, nes nuo ieškinio padavimo dienos priteisiamas pastovus išlaikymas, todėl ieškinio reikalavimas skaičiuoti terminą iki priešieškinio padavimo dienos netenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas išlaikymo įsiskolinimo klausimą sprendžia nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2013-09-23 iki ieškinio teisme padavimo dienos – 2014-09-26. Ieškovė teigia, jog kiekvienai dukrai turėtų būti skaičiuojamas po 300 EUR įsiskolinimas, kuris sudarytų 7 200 EUR (300 EUR x 2 x 12). Atsakovas nesutikimą su išlaikymo įsiskolinimu grindžia aplinkybe, kad jis mokėjo buto komunalinius mokesčius, kai ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyveno jam priklausančiame bute, padengė darželio, mokyklos, būrelių, ugdymo priemonių išlaidas, padengė gydymo išlaidas, pirko maistą, gėrimus, apmokėjo laisvalaikio ir kt. išlaidas, atliko tiesioginius pavedimus į ieškovės sąskaitą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2013-09-23 (kai šalys gyveno skyrium) iki ieškinio teisme padavimo dienos - 2014-09-26, kai ieškovė gyveno atsakovui priklausančiame bute su mažametėmis dukromis sumokėjo komunalinius mokesčius bei šio būsto išlaikymo išlaidas, viso 5 297,50 LT, kas sudaro 1 534,26 EUR (ieškovei tenkanti mokesčių dalis būtų 2/3, t.y.1 022,84 EUR) (1t. b.l.45-93). Taip pat atsakovas laikotarpiu nuo 2013-09-23 iki 2014-09-26 apmokėjo nustatytas įmokas už vaikų darželį, kurios bendrai sudarė 3 437,88 Lt, kas atitinka 995,68 EUR (1t. b.l. 99-121). Aptariamu laikotarpiu atsakovas apmokėjo nepilnamečių vaikų būrelių išlaidas, kurių bendra suma sudaro 1 823 Lt (527,97 EUR) (1t. b.l. 128-130,135-142,144-152), taip pat atliko tiesioginius pavedimus į ieškovės sąskaitą, kurių bendra suma sudaro 2 400 Lt (695 EUR) (1t.b.l.164-168;6t. b.l.156,158;7t.b.l.27-28), taip pat pirko vaikams laisvalaikiui skirtus daiktus: snieglentes su batais, kurių vertė 430 Lt (124,53 EUR), slidinėjimo akinius, automobilinę kėdutę, čiuožyklę su atlošu, kurių bendra vertė 210 Lt, atitikmuo 60,82 EUR (2t. b.l. 7-8). 2014-02-20 už gimtadienio šventės organizavimą sumokėjo 505Lt, atitikmuo 146,25 EUR (7t.b.l.202). Viso atsakovo skirta nepilnamečių vaikų išlaikymui suma per aptariamą laikotarpį sudaro 3 573,09 EUR. Be to, kaip minėta, atsakovas praleidžia daug laiko su dukromis. Ir be jau minėtų sumų akivaizdu, kad atsakovas patiria ir kitų su dukrų išlaikymu susijusių išlaidų ir šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktų dalis kvitų (bilietai į kiną, žaidimų kambarius, čiuožyklą, zoologijos sodą, dinozaurų parką knygų, piešimo sąsiuvinių pirkimas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad prieš kreipiantis ieškovei į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu, atsakovas savo dukrų atžvilgiu elgiasi sąžiningai, net ir priteisus laikiną išlaikymą iš atsakovo, jis ir toliau moka dukrų darželio bei būrelių išlaidas (5t. b.l.9,10,14,20; 9t. b.l.142-144,148,149,150). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmeta, kaip nepagrįstą.
Dėl nesusituokusių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisės
Ieškovė prašo nustatyti bendrąją dalinę nuosavybę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)m., garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)m., 1/30 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)m., kurie įgyti iki santuokos sudarymo ir įregistruoti M. L. asmeninės nuosavybės teise.
Pažymėtina, jog gyvenant įregistruotoje santuokoje, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), o nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1029/2001, Nr. 3K-3-236/2003, Nr. 3K-3-37/2004, Nr. 3K-3-305/2006, Nr.3K-7-332/2006). Taigi kiekvienu atveju reikia įrodinėti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tokiu būdu nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar 2002-04-25 žemės sklypo ir patalpų pirkimo pardavimo sutarties, kuria atsakovas įsigijo butą, esantį Pamėnkalnio g. 18-24, Vilniuje, garažą bei 1/30 dalį žemės sklypo, esančių Pamėnkalnio g. 18, Vilniuje sudarymo metu faktiškai buvo susiklostę tarp šalių bendro gyvenimo partnerystės santykiai, t.y. ar buvo šalių siekis ir susitarimas sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Pažymėtina, jog toks susitarimas neprivalo būti rašytinis, tačiau svarbu, kad jis atitiktų abiejų šalių suderintą valią įgyti turtą bendrai.
Sprendžiant dėl momento, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas bendro ūkio vedimas, šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje bendro gyvenimo pradžią įvardijo skirtingai. Ieškinyje nurodoma, kad ginčo šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2001 metų. Teismo posėdžio metu, vykusio 2015-04-20 ieškovė paaiškino, kad šalys iki buto įsigijimo kartu negyveno, bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2004 metų. Tuo tarpu atsakovas visuose savo procesiniuose dokumentuose,2015-09-16 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys kartu pradėjo gyventi nuo 2005 metų pabaigos ar 2006 metų pradžios. Atsakovas remiasi į bylą pateiktais ieškovės banko 2004m., 2005m. sąskaitų išrašais, kurių pavedimuose nurodomas ieškovės adresas (duomenys neskelbtini) ir tik 2005 metų rugsėjo 12d. ieškovė pavedimuose nurodo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (6t.b.l.71-74,81,82,85).
Sprendžiant dėl momento, nuo kurio šalys pradėjo gyventi kartu, atsakovė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie gyvenimo pradžią kartu nuo 2001 m. nepateikė (CPK 178 str.). Teismas nesivadovauja liudytojų E. M. ir N. M. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nes šie asmenys yra ieškovės tėvai ir jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalys pradėjo kartu gyventi nuo 2005m. rugsėjo mėn., nes ieškovė 2005-09-12 pervesdama lėšas UAB TELE2 savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini) (6t.b.l.85), nes iki šios datos ieškovės gyvenamosios vietos adresas mokėjimo pavedimuose buvo nurodomas (duomenys neskelbtini) (6t.b.l.71-74,81,82).
Sprendžiant, ar tarp jų buvo susitarimas sukurti bendrą dalinę nuosavybę, teismas teisiškai reikšmingomis pripažįsta teismo posėdyje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog ieškovė 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje patvirtino, kad už butą mokėjo atsakovas, jis atkalbėjo ją prisidėti prie buto pirkimo, nes buvo kalbama, kad tuoksis ir jos pinigų nereikia. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ginčo butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, t.y. paėmė 54 084,88 EUR kreditą iš AB DNB banko ir 20 000 Lt sumokėjo grynais (2t.b.l.108, 8t. b.l.85). Kad atsakovas turėjo lėšų įmokai būsto pirkimui sumokėti, patvirtina Sodros duomenys, apie atsakovo gautas pajamas laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2002-04-01 (9t.b.l. 175). Tuo tarpu ieškovės Sodros duomenys patvirtina, kad ji iš gautų pajamų negalėjo prisidėti prie aukščiau nurodytos sumos nekilnojamajam turtui įsigyti (9t.b.l.166-170). Be to, byloje esantys duomenys liudija, jog tik atsakovas moka paskolą už butą, taip pat tik jis moka mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas.
Byloje esantys raštiniai įrodymai – AB DNB banko (toliau – Bankas) atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad 2002-05-06 sudaryta kredito sutartis, kuria Bankas suteikė atsakovui 54 084,88 EUR kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini)ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui (7 t., b.l. 82-83), patvirtina tik atsakovo indėlį į jo vardu įgytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas (2t., b.l. 78-84) patvirtina, jog ieškovas ginčo butą įregistravo savo vardu. Sprendžiant dėl atsakovės indėlio įsigyjant ginčo butą ar prisidedant prie jo, svarbu įvertinti ir aplinkybę, jog atsakovas sudarė 2002-05-06 Kreditavimo sutartį su AB DNB banku, tikslu įsigyti butą ir garažą, sutarties pakeitimu laidavimas nurodytoje sutartyje nebuvo nustatytas, ieškovė neprisiėmė prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo, nors šalys nuo 2005 metų gyveno kartu. Tokio pobūdžio duomenys liudija, jog tarp šalių nebuvo ne tik susitarimo sukurti bendrą dalinę nuosavybę, bet ir bendros iniciatyvos kartu tvarkyti turtinius reikalus. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, jog ginčo butas, garažas bei 1/30 dalis žemės sklypo nebuvo įgyti bendromis sugyventinių lėšomis ir abiejų pastangomis, o tai patvirtina, kad atsakovas siekė minėtus nekilnojamuosius daiktus įsigyti asmeninėn nuosavybėn.
Nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji patyrė būsto pagerinimo išlaidų (ginčo bute buvo daromas remontas, pastatyta pertvara, pirktos užuolaidos), tačiau net nenurodė konkrečių sumų, kiek išleista būsto pagerinimui bei jokių rašytinių įrodymų apie pateiktas išlaidas nepateikė, nors teismas, 2015-09-16 vykusio teismo posėdžio metu, siūlė ieškovei tokius įrodymus teikti (CPK 178 str.). Ieškovės tėvai gali būti subjektyvūs nurodydami tam tikras aplinkybes, todėl kaip minėta, teismas nesivadovauja jų parodymais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo dalinės nuosavybės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) m., garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)m., 1/30 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)m. ir padalinant šį turtą lygiomis dalimis priteisiant ieškovei 20 060,98 EUR piniginę kompensaciją atmestinas.
Kartu teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė netinkamai suformulavo reikalavimą dėl nesusituokusių asmenų dalinės nuosavybės teisės nustatymo ir šio turto padalinimo lygiomis dalimis, išmokant ieškovei kompensaciją, nesudaro pagrindo teismui nepasisakyti dėl ieškovės teisės gauti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių aukščiau nurodytų daiktų kredito įmokų sumokėjimo.
Teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2009).
Pažymėtina, kad CK 3.87 str.1d. įtvirtinta prezumpcija, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. L. iki santuokos sudarymo iš AB DNB banko yra paėmęs 54 084,88 EUR kreditą (2002-05-06 Kreditavimo sutartis Nr.252-021V), kurio užtikrinimui įkeistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai: butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (2t. b.l.45-46, 7t., b.l. 82-83, ). Iš pateiktos AB DNB banko pažymos matyti, kad nuo santuokos sudarymo 2006-09-02 iki šalių gyvenimo skyrium 2013-09-23, atsakovas sumokėjo 13 088,11 EUR kredito ir 10 308,76 EUR palūkanų, viso 23 396,76 EUR (7t.b.l.118). Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteisia ieškovei 11 698,43 EUR (23 396,76 EUR : 2 = 11 698,43 EUR) dydžio kompensaciją laikotarpiu nuo 2006-09-02 (santuokos sudarymo) iki 2013-09-23 (gyvenimo skyrium pradžios) iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant atsakovo iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus AB DNB bankui.
Dėl kompensacijų išmokėjimo ir kreditorinių įsipareigojimų
Ieškovė prašo pripažinti santuokoje investuotas lėšas, t.y. 76 108 Lt (22 042,40 EUR) bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį turtą, atsižvelgiant į lygių dalių principą – ieškovei priteisiant 11 021,20 EUR piniginę kompensaciją. Nurodo, kad santuokos metu atsakovas gavo 2010-06-28 išeitinę išmoką, kuri buvo investuota, kad padidinti bendrąjį šeimos turtą (padėtas terminuotas indėlis). Nors šios lėšos neegzistuoja, prašo priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, motyvuodamas tuo, kad visos lėšos buvo panaudoto šeimos poreikių tenkinimui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui 2010-06-28 į jo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke buvo pervestos 91 058 Lt piniginės lėšos (3t.b.l.75). Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis ir jo tuometinis darbdavys abipusiu šalių sutarimu nutraukė darbo sutartį ir jam išmokėjo 91 058 Lt dydžio išeitinę pašalpą. Nuo nurodytos sumos į valstybės biudžetą atsakovas sumokėjo gyventojo pajamų mokestį – 14 950 Lt (3t.b.l. 75, 4t.b.l. 111-112).
Iš pateiktos AB SEB banko pažymos nustatyta, jog minėtoje sąskaitoje ieškovės prašomų padalinti lėšų nėra (8t.b.l.89). Taip pat bylos duomenimis nenustatyta, kad šios lėšos buvo padėtos terminuotam indėliui. Ieškovė teigia, kad šios lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl prašo priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Kaip teisingai nurodo atsakovas savo priešieškinyje šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (7t. b.l.145-146). Vien ieškovė iš minėtos piniginės kompensacijos pavedimu į savo sąskaitą gavo 16 700 Lt sumą (4836,65 EUR) (4t. b.l.73, 75,77-80, 6t. b.l.200-201, 7t.b.l.2-3,14). Ginčo byloje, jog šeima ilsėjosi Kretoje, Koso saloje, nėra, pati ieškovė patvirtino 2015-09-16 vykusio teismo posėdžio metu, kad kartu su atsakovu atostogavo minėtose salose. Šioms kelionėms atsakovas išleido, viso 5 083,80 Lt sumą, kas sudaro 1 472,37 EUR (4t.b.l.75,79). Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, vykusio 2015-09-16, jis po kompensacijos gavimo nedirbo 2,5 mėnesio ir šeima gyveno iš jam išmokėtos kompensacijos. Nurodytoms aplinkybėms nėra jokio pagrindo abejoti, jog gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes šeima, kai atsakovui buvo išmokėta kompensacija (2010-06-28) gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o be to pati ieškovė patvirtino aplinkybę, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2013-09-23. Išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti šį ieškovės reikalavimą.
Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti ½ dalį terminu nuo santuokos sudarymo momento (2006-09-02) iki gyvenimo skyrium pradžios (2013-09-23) ieškovės sumokėtų draudimo įmokų sumos, t.y. 1 216,41 EUR. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė su „Swedbank Life Insurance SE“ 2004-12-01 yra sudariusi Investicinio gyvybės draudimo sutartį 40 metų draudimo laikotarpiui (8t. b.l. 96). Pagal šios draudimo sutarties sudarymo metu galiojusias investicinio gyvybės draudimo taisykles Nr.013, 2004-05-17 redakcija (https://www.swedbank.lt/lt/pages/apie/antrines/draudimo taisykles), pasibaigus draudimo laikotarpiui ieškovei bus išmokėta draudimo sutarties investicinė vertė. Minėtas sandoris sudarytas ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė nuo santuokos sudarymo momento (2006-09-020 iki gyvenimo skyrium pradžios (2013-09-24) mokėjo įmokas pasinaudodama pajamomis, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.115 str.2d.). Iš byloje pateiktos Swedbank, AB pažymos matyti, kad laikotarpyje nuo 2006-09-02 iki 2013-09-23, ieškovė sumokėjo 8 400 Lt (2 432,81 EUR) draudimo įmokų (8t.b.l.95). Ieškovė šio reikalavimo neginčija, tačiau teismo posėdžio metu nesutiko su prašoma priteisti suma, motyvuodama tuo, kad šiuo atveju galima būtų kalbėti tik apie draudimo sutarties investicinę vertę. Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovė advokatė Eva Karsten su tokia ieškovės pozicija negalima sutikti, nes atsakovas savo reikalavimą grindžia nurodytomis CK normomis ir prašo kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, bet ne santuokoje šalių bendromis lėšomis tikslu tenkinti bendrus poreikius sukaupto turto padalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš ieškovės priteisia atsakovui 1 216,41 EUR (2 432,81 EUR : 2 = 1 216,41 EUR) dydžio kompensaciją laikotarpiu nuo 2006-09-02 (santuokos sudarymo) iki 2013-09-23 (gyvenimo skyrium pradžios) iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas draudimo įmokas vykdant ieškovės iki santuokos sudarymo „Swedbank Life Insurance SE“ investicinio gyvybės draudimo sutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys santuokos metu nekilnojamųjų ir kilnojamųjų (transporto priemonių) nėra įgiję (2t.b.l.63, 78-84).
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2002-05-06 tarp atsakovo ir AB DNB banko sudaryta Kreditavimo sutartis Nr.252-021V (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 54 084,88 EUR būsto kreditas iki 2027-04-30.(7t. b.l.82-83). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kreditą paėmė iki santuokos sudarymo ir nesant byloje ginčo dėl prievolės pobūdžio, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo minėta prievolę pripažinti atsakovo asmenine prievole (CK 3.110 str.).
Šalys turi bendrą kreditorių UAB „Swedbank lizingas“. UAB „Swedbank lizingas“ su ieškove D. L. 2010-12-10 sudarė lizingo sutartį Nr.LT089276, kurios pagrindu lizingo bendrovė iš turto pardavėjo įsigijo ir ieškovei perdavė naudotis ir valdyti 2007 metų gamybos automobilį Honda CR-V, kurio kaina sutarties sudarymo metu 62 500 Lt, atitikmuo 18 101,25 EUR (1t.b.l.11-26).
Ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažinti, kad visos teisės ir prievolės pagal minėta lizingo sutartį, lieka asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
Atsakovas prašo prievolę nurodytam kreditoriui pripažinti ieškovės asmenine prievole ir jai priteisti turtinės teises ir pareigas, o atsakovui priteisti ½ dalį turtinių teisių, t.y. 4 710,92 EUR sumą. Nurodo, jog nuo sutarties sudarymo momento (2010-12-10) iki gyvenimo skyrium (2013-09-24) ieškovė yra sumokėjusi iš bendrų lėšų 9 42185 EUR sumą, todėl prašo jam kompensuoti ½ dalį įmokėtos sumos.
Ieškovė nesutinka su priteisiamos kompensacijos dydžiu. Nurodo, jog ginčo automobilio vertė 2015-12-10 yra 6 800 EUR, geriausiu atveju ji automobilį parduotų už 5 000 EUR ir grąžinus lizingui išperkamąją sumą, ieškovei liktų 1 370,14 EUR, todėl prašo vadovautis šia verte bei nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti atsakovui 1/3 turtinių teisių, kuri sudarytų 456,81 EUR.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad likusių įmokų suma pagal 2010-12-10 lizingo sutartį Nr. LT089276 yra 8 679,40 EUR (7t. b.l.181).
Pagal CK 3.115 str. 2 d. jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-12-10 minėta lizingo sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė pripažino, kad santuokos metu ir jai jau faktiškai pasibaigus, tai yra, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno, ji pati naudojosi lizinguojamu automobiliu.
Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę, vadovaujamasi CK 119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Ieškovė į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, jog 2015m. rugsėjo mėnesį Hondos CR-V, 2007-2010 metų gamybos, vidutinė transporto priemonės kaina su PVM yra 6 520 EUR (9t.b.l.1). Kitokią automobilio vertę pagrindžiančių įrodymų, atsakovas į bylą nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad likusių mokėti lizingo įmokų suma yra didesnė nei automobilio vidutinė vertė, priešieškinio reikalavimas susijęs su kompensacijos išmokėjimu tenkintinas iš dalies, sutinkant su ieškovės pozicija, t.y. atsakovui priteisiant 456,81 EUR kompensaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 754 EUR (5t. b.l. 71) bei atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje VMI sumokėjusi 41 EUR žyminį mokestį, viso 795 EUR. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo 109 Lt (31,57 EUR) žyminio mokesčio (2t.b.l.70) , 188 EUR žyminio mokesčio (8t.b.l.106), viso 219,57 EUR, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, viso 3 670,68 EUR (2t.b.l.124-125, 9t.b.l.64-65), bankų sąskaitų išrašų ir pažymų išdavimas 63,71 EUR (3t.b.l.9t. b.l. 66-69).
Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminis mokestis šioje dalyje nei vienai iš šalių nepriteisiamas.
Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei turtinių reikalavimų atmesta 20 383,75 EUR sumai, patenkinta 11 698,43 EUR sumai, todėl jau sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybės biudžete. Patenkinus pilnai ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 31 EUR jos sumokėtas žyminis mokestis.
Atsakovui patenkinta turtinių reikalavimų 1 673,22 EUR sumai, atmesta 4 254,11 EUR sumai, todėl sumokėtas žyminis mokestis paliekamas valstybės biudžete, tačiau atsakovui grąžintinas permokėtas žyminis mokestis, nes priešieškinis paduotas elektroninėmis ryšių priemonėmis, o teikdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo pilną žyminio mokesčio sumą. Už santuokos apskaitos įrašo panaikinimą atsakovas turėjo sumokėti 31 EUR žyminį mokestį ir už turtinį reikalavimą, kurio bendra suma 5 927,33 EUR, turėjo sumokėti 133 EUR žyminį mokestį (CPK 80 str.1d.1p.,4p, 7d.). Tokiu būdu, atsakovui grąžintina permokėto žyminio mokesčio – 86,57 EUR suma. Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą, iš atsakovo M. L. priteisiamas 135 EUR žyminis mokestis (250 EUR x 2 x 12x 3% x 75%) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 7d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Atlikus užskaitą, į valstybės biudžetą atsakovas turi sumokėti trūkstamą 48,43 EUR žyminio mokesčio sumą.
Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.1 punkte nurodyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato LR Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose rekomenduojama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą (2.1 p.), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3. p.), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4. p.), ginčo sumos dydį (2.5. p.) ir kitas šioje rekomendacijoje išvardintas svarbias aplinkybes. Šios bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atstovės advokatės indėlis ruošiant procesinius dokumentus akivaizdus : procesiniai dokumentai išsamūs, atliktos pateiktų procesinių dokumentų labai didelės apimties analizės. Byla sudėtinga, nes labai didelės apimties (9 tomai). Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos apmokėtos, neviršija rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl pripažintinos pagrįstomis ir nemažintinos. Ieškinys yra patenkintas 44%, o priešieškinis 56%, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos advokato išlaidos 2 055,58 EUR (3 670,68 EUR x 56%) ir išlaidos, susijusios už bankų sąskaitų išrašų ir pažymų išdavimą 35,67 EUR (63,71 EUR x 56%) (CPK 88 str.1d.6p.,9p., 93 str.1d.,2d.).
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 27,13 EUR. Iš ieškovės priteisiama 15,19 EUR, o iš atsakovo 11,94 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.,96 str. 1d.).
Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti santuokos, sudarytos 2006-09-02 Šv.Mikalojaus bažnyčioje ir 2006-09-08 įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 3090, tarp M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei D. L. palikti santuokinę pavardę - L.
Nustatyti nepilnamečių vaikų I. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš tėvo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos - 2014-09-26 iki dukrų pilnametystės, išskaičiavus M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jau sumokėtas išlaikymo dukroms sumas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutartį dėl laikino išlaikymo, pavedant nepilnamečių vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jų įstatyminei atstovei, -motinai D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. D. L. ir M. L. kartu rūpinasi nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. M. L. bendravimas su nepilnamečiais vaikais I. M. L. ir B. A. L. nėra ribojamas, tačiau yra ne retesnis nei žemiau nustatyta bendravimo tvarka:
1.1. Dvi dienas per savaitę (iš eilės arba ne iš eilės) bei kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro pasiimant vaikus ir darželio/mokyklos iki sekmadienio vakaro).
Šv. Kūčių šventė;
Naujųjų Metų šventė.
Šv. Velykų šventės;Šv. Kalėdų šventė.
Tėvo diena (pirmasis birželio sekmadienis);M. L. kasmetinių atostogų metu.
2. M. L., įgyvendindamas šioje sutartyje nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. M. L. ir B. A. L. tvarką, įsipareigoja nepilnamečius vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos arba darželio/mokyklos, arba būrelio, jeigu tą dieną vaikai būna darželyje/mokykloje arba būrelyje, arba kitos abiem šalims priimtinos ir jų sutartos vietos ir parvežti juos į jų gyvenamąją vietą arba kitą abiem šalims priimtiną ir jų sutartą vietą.
3. M. L., norėdamas laikinai išvykti į užsienio šalį su nepilnamečiais vaikais I. M. L. ir/arba B. A. L. (turistinė kelionė, giminaičių, draugų lankymas atostogų metu, kelionė nepilnamečio vaiko gydymosi tikslais ir pan.), privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki numatomos išvykos pradžios) apie tai informuoti D. L. raštu (elektroniniu paštu ar kt.), nurodydamas užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę, tikslą. D. L., norėdama laikinai išvykti į užsienio šalį su nepilnamečiais vaikais privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki numatomos išvykos pradžios) turi apie tai informuoti M. L., nurodydama užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę, tikslą.
4.D. L. įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiams vaikams I. M. L. ir/arba B. A. L. bendrauti su tėvu M. L. šioje sutartyje nustatyta tvarka, o taip pat galimybę bendrauti su M. L. artimais giminaičiais (CK 3.135 straipsnis). I. M. L. ir/arba B. A. L. atsisakymas bendrauti, atitinkamai, su M. L. arba D. L., negali būti pagal šią sutartį aiškinamas ar interpretuojamas, atitinkamai, kaip M. L. arba D. L. sutartinių prievolių pažeidimas.
5.Šalys susitaria šios sutarties 1-5 dalis vykdyti atsižvelgdamos ir netrikdydamos nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. užimtumo: lavinimosi ir mokymosi proceso, užklasinės veiklos (stovyklos, būreliai, kt. renginiai).
6.Šalys susitaria visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. auklėjimo, bendravimo tvarkos, atsižvelgti į jų norus ir pageidavimus, jei jie neprieštarauja jų interesams.
7.Šalys atskiru tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų I. M. L. ir B. A. L. norus, poreikius ir interesus, gali nustatyti ir kitokią nepilnamečių vaikų pagal laiką ir formą priimtiną bendravimo su M. L. tvarką.
Priteisti iš atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 11 698,43 EUR (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 43ct ) kompensaciją iš santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas, atsakovo asmeninei prievolei dengti.
Priteisti iš ieškovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 216,41 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiolikos eurų 41ct) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą šeimos lėšomis padengiant asmenines ieškovės sumokėtas draudimo įmokas.
Priteisti iš ieškovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 456,81 EUR (keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 81 ct) kompensaciją.
Nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo visos teisės ir pareigos pagal 2010-12-10 lizingo sutartį Nr.LT089276, sudarytą su kreditoriumi UAB „Swedbank lizingas“, pereina ieškovei D. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Pripažinti prievolę pagal 2002-05-06 Kreditavimo sutartį Nr.252-021V, sudarytą su AB DNB banku, asmenine atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Priteisti iš atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 31 EUR (trisdešimt vieno euro) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 091,25 EUR (dviejų tūkstančių devyniasdešimt vieno euro 25ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 48,43 EUR (keturiasdešimt aštuonių eurų 43 ct) žyminį mokestį ir 11,94 EUR (vienuolikos eurų 94ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,19 EUR (penkiolikos eurų 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.
Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos apskaitos panaikinimo patvirtinimo faktą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.