- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-2208-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32770-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui, UAB „Swedbank lizingas“
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Swedbank lizingas“, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos Įrašo panaikinimo pasekmių bei atsakovo M. L. priešieškinį ieškovei D. L. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. priėmė spendimą civilinėje byloje Nr. N2-2367-558/2016 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Swedbank lizingas“, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei atsakovo M. L. priešieškinį ieškovei D. L. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esam kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuriuo ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Šalies argumentai
Ieškovės D. L. atstovas advokatas G. B. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovo M. L. 1 900 EUR D. L. naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismui toks prašymas nebuvo suformuluotas dėl to, kad ieškovė neturėjo lėšų apmokėti advokato išlaidas ir už advokato paslaugas atsiskaityta 2016 m. birželio 15 d., kuomet M. L. įvykdė teismo sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atmetė ieškovės D. L. atstovo advokato G. B. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 str. 1 d. numato, kad išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti, negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo ir priimti papildomą sprendimą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė D. L. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir prašymą dėl papildomų išlaidų priteisimo tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Ieškovė patyrė 1900 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas neįvertino, kad prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo suformuluotas dėl to, kad ieškovė dėl santuokos nutraukimo proceso neturėjo lėšų apmokėti advokato išlaidas ir už jas atsiskaitė tik kai buvo įvykdytas teismo sprendimas. Vadovaujantis CPK 94 str. 1 d., kai byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto atsižvelgiant į proceso dalyvių elgesį. Apeliantės nuomone, lėšų neturėjimas bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas tenkinti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. L. su juo nesutiko ir prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismui nurodytas aplinkybes, kad neva ieškovė neturėjo lėšų yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovės turtinė padėtis buvo gera. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo ir yra pagrindas priimti papildomą sprendimą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka taip pat netenkino ieškovės prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia, tokių išlaidų apmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pažymėtina, jog išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančio CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas praktikoje yra pažymėjęs, jog CPK 98 str. 1 d. nuostatos gali būti netaikomos nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir tokiu atveju teismas pagal CPK 277 str. turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35-248/2016).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu išnagrinėjus civilinę bylą dėl ieškovės D. L. ir atsakovo M. L. santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos, nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nagrinėdamas bylą apeliacinę tvarka konstatavo, kad ieškovė nepateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu nepriteisė ieškovei atstovavimo išlaidų atlyginimo. Tenkinti ieškovės prašymą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neturėjo pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas, todėl ieškovės prašymą šioje dalyje netenkino (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovė 2016 m. liepos 15 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pažymėtina, jog proceso įstatyme reglamentuojami atvejai, kuomet priėmęs sprendimą teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Pagal CPK 277 str. 1 d., vienas iš tokių papildomo sprendimo priėmimo atvejų – neišspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, nurodytą įstatyminį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, todėl papildomas teismo sprendimas negali būti priimamas. Tuo tarpu ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji pirmosios instancijos teisme nesuformulavo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi neturėjo lėšų jas apmokėti, nelaikytina objektyvia ir reikšminga aplinkybe sudarančia pagrindą netaikyti CPK 98 str. 1 d. nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymo tenkinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atskirąjį skundą, atsakovo patirto bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir ieškovės. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovas patyrė 435,60 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
CPK 98 str. 2 d. yra nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nors prašomos priteisti apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomenduojami maksimalių advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžių. Tačiau, teismo vertinimu, visos prašomos sumos priteisimas nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstas, kadangi išnagrinėta byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja teisės praktika, reikalaujanti specialiųjų žinių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, bei atsižvelgiant į paslaugas teikusio advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsakovo prašomą priteisti 435,60 EUR sumą sumažinti iki 150 EUR.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. L. ir ieškovės D. L. 150 EUR teisinės pagalbos išlaidų.